Viešųjų pirkimų tarnyba

Aktualijos

Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus slenkančio Gedimino kalno geologinių ir inžinerinių tyrimų konkursą, kuris šiuo metu jau nutrauktas, įvykdė su pažeidimais, nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Be to, ji nurodo, kad muziejus delsė įsigyti reikiamas paslaugas.

Tarnyba savo išvadoje teigia, kad neskelbiamų derybų būdu vykdytas 363 tūkst. eurų konkursas neturėjo būti vykdomas ypatingos skubos tvarka, be to, negalėjo būti vykdomos neskelbiamos derybos.

Pasak tarnybos, konkurso komisija pernai lapkritį nusprendė vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu, nes Gedimino kalno būklės nebuvo galima numatyti iš anksto, todėl darbus reikia įsigyti skubiai. Į konkursą muziejus pakvietė penkias bendroves, tačiau vasarį, gavęs tik vieną pasiūlymą, konkursą nutraukė.

Konkursą teko nutraukti, nes, anot muziejaus, kviesti dalyviai nurodė, kad negalima atlikti gręžimo darbų ant nestabilių kalno šlaitų. Tame pačiame posėdyje tyrimų paslaugas nuspręsta įsigyti nauju viešuoju pirkimu, kuris dar neprasidėjęs.

VPT nuomone, muziejus neturėjo organizuoti konkurso skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu.

„Įvertinus tai, kad perkančioji organizacija jau 2017 metų rugsėjo 20 dieną Geologijos tarnybos buvo informuota apie poreikį įsigyti tyrimų paslaugas, bei tai, kad techninė užduotis buvo parengta jau 2017 metų rugsėjį, perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo procedūras pradėti vykdyti tik lapkričio 10 dieną, nuslinkus 5 nuošliaužoms, ir tuo grindžiant neatidėliotiną poreikį įsigyti reikiamas paslaugas skubos tvarka, parodo perkančiosios organizacijos delsimą bei netinkamą pasirengimą pirkimo procedūrų vykdymui, kas paneigia nurodytą skubą“, – rašoma VPT išvadoje.

Ypatingą konkurso skubą, anot VPT, paneigia ir tai, kad buvo kviečiami 5 tiekėjai, mat tai sudaro galimybę teikti pretenzijas, ginčytis teismuose ir užvilkinti procesus.

VPT teigimu, muziejus taip pat nepateikė pakankamai informacijos, kad bendrovės galėtų pateikti pagrįstus pasiūlymus.

Kovo pabaigoje kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad Gedimino kalno būklė yra kritinė. Jis pabrėžė, kad Gedimino kalnas turi būti uždarytas ne tik dėl saugumo, bet ir tam, kad būtų galima jį tvarkyti. Numatoma, kad darbų ir Gedimino kalno tvarkymui skirtų milijonų rezultatais bus galima pasidžiaugti 2020 metų antroje pusėje.

Viceministro žiniomis, šiaurės vakariniam Gedimino kalno šlaitui tvarkyti per dvejus metus skirta apie 3 mln. eurų, ekstremaliai situacijai suvaldyti – irgi beveik tiek.

Apie nuošliaužas Gedimino kalne, kurios kelia grėsmę pilies sienoms, geologai prabilo daugiau kaip prieš 10 metų. Tuomet teigta, kad aktyvūs plyšiai Gedimino pilies sienose susidarė būtent dėl šlaitų deformacijos.

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pasunkėjus grunto masyvui, nuošliauža kalno rytiniame šlaite atsinaujino 2008 metų kovo 5 dieną. Nuošliauža susidarė toje pačioje vietoje kaip ir po intensyvių liūčių 2004-ųjų kovą: virš pakilimo kelio į aukštutinę pilį.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai tuomet teigė, kad tikrąją šlaito stabilumo būklę gali išaiškinti tik išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Kaip tuomet sakė specialistai, pagal juos turi būti numatyti nuošliaužos padarinių sutvarkymo darbai.

Dažniausiai nuošliaužos atsiranda po pavasario polaidžių, liūčių ar kitais drėgnais metų laikais. Tačiau dešimt metų Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami duomenys rodo, kad tokie geologiniai reiškiniai vyksta naujose inžineriniu geologiniu požiūriu nestabiliose ir atsinaujina pažeistose vietose.

Lietuvos geologijos tarnyba prognozavo, kad pavasario polaidžio ir gausesnio lietaus metu gali tekti rūpintis grėsmėmis šlaituose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04..27; 05:00

Aktualijos

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansams tirti sudaryta speciali Seimo komisija gali atrodyti kaip susidorojimas, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Bet kurios specialios komisijos sudarymas visada sukelia įtarimų, kad gali būti neadekvatus instrumentas, kuris labiau panašus į susidorojimą nei į realų ir tikrą norą ištirti skaidrumą ar neskaidrumą vienos ar kitos organizacijos. Todėl labai linkėčiau LRT pirmiausiai nebijoti ir teikti visą reikalingą informaciją, ir daryti tai skaidriai, o Seimui palinkėčiau neišeiti už Konstitucijoje numatytų rėmų“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, nors Seimas ir turi vykdyti LRT priežiūrą, kilus abejonėms dėl finansų, jis gali kreiptis į kitas institucijas, turinčias reikiamas kompetencijas.

„Jeigu yra kažkokių neaiškumų ir klausimų dėl LRT finansinės veiklos, tai pagal mūsų administracinę teisę ir įstatymus turi atlikti tam skirtos institucijos. Priežiūrą ir kontrolę, be jokios abejonės, vykdo Seimo komitetas, bet jeigu jam kažkas neaišku, jis gali kreiptis ir paprašyti Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų atlikti papildomą tyrimą“, – sakė Prezidentė.

Praėjusią savaitę Seimas apsisprendė imtis LRT valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos tyrimo. Atlikti šią užduotį turės Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija.

Komisijai vadovaus Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius. Joje dirbs įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, išskyrus liberalus, kurie atsisakė deleguoti savo atstovus į šią komisiją. Apie tai, kad socialdemokratai savo atstovų taip pat nedeleguos į komisiją, vėliau pareiškė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Julius Sabatauskas.

Komisija turės atsakyti į 12 klausimų, kurie susiję su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, viešaisiais pirkimais, LRT valdomu turtu. Išvadas komisija turi pateikti iki birželio 1 dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.16; 02:30

Trumposios naujienos

Po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų nuspręsta nebeskelbti policijos automobilių pirkimo konkurso, kurio sąlygos buvo subalansuotos vienam tiekėjui. VPT vadovė Diana Vilytė teigė, kad šiemet tarnyba užsibrėžė tikslą pasiekti, kad tokių konkursų būtų kuo mažiau.

„Gera naujiena yra tai, kad pirkimas sustabdytas pirkimo pradžioje. Policijos departamentas pateikė skelbimą su technine specifikacija, ir mes matome iš techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, kad jie subalansuoti vienam tiekėjui“, – Eltai sakė D. Vilytė.

Pasak VPT vadovės, gerai yra tai, kad konkursas nepaskelbtas.

„Paprašėme perkančiosios organizacijos pasitvarkyti reikalavimus, kad būtų užtikrinta konkurencija, kad į konkursus galėtų ateiti daugiau tiekėjų, ir būtų užtikrinta kokybė už geriausią kainą. Policijai reikia papildomų dalykų, jie prašo tiekėjo, kad dėl darbo specifikos būtų įrengti papildomi priedai, nestandartinis komplektavimas. Atsiras daugiau tiekėjų, jie tarpusavy konkuruos, pasiūlys geriausią kainą“, – teigė D. Vilytė.

VPT vadovės teigimu, viešajame pirkime nurodytas minimalus ketinamų pirkti automobilių kiekis yra 120 vienetų su galimybe papildomai pirkti 36 vienetus. Vieno automobilio kaina siektų apie 30 tūkst. eurų, tad visa pirkimo vertė siektų apie 3-4 mln. eurų.

VPT vadovė atkreipė dėmesį, kad tas konkursas nebus paskelbtas, todėl niekas nepatyrė nuostolių, nebus praradimų.

„Nesinori tų auksinių šaukštų istorijų daugiau, kiek įmanoma prevenciškai užkardant viešųjų pirkimų pažeidimus dar pačioje pradžioje, kai tik skelbiama, kai sąlygose užkoduota vieno tiekėjo galimybė dalyvauti konkurse, kiti net neina. Niekas nepatyrė jokių nuostolių, nebus jokių praradimų, klausimas yra apie tiekėjus“, – sakė D. Vilytė.

Pasak VPT vadovės, tarnyba šiemet užsibrėžė tikslą, kad tokių konkursų su vienu tiekėju būtų kuo mažiau.

„Europos Komisijai savo švieslentėje matuojant viešųjų pirkimų situaciją šalyse, mes raudonuojame su šiuo parametru. Bandysime kiekvieną pirkimą žiūrėti, kad būtų užtikrintas pakankamas dalyvių suinteresuotumas ir kad nebūtų diskriminuojančios sąlygos“, – sakė D. Vilytė.

Pirmadienį popiet savo poziciją dėl viešojo pirkimo ketina išsakyti policijos generalinio komisaro pavaduotojai Edvardas Šileris ir Rimantas Bobinas.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.15; 11:25

Trumposios naujienos

Atsižvelgdama į nerimą keliančias abejones dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos skaidrumo ir Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų, šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė, kad Susisiekimo ministerija kreiptųsi į svarbiausias šalies saugumą bei finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas ir inicijuotų detalią bendrovės veiklos analizę.

„Lietuvos geležinkelių“ veiklą būtina įvertinti. Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos sinonimu. Pilnas teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra padės atsakyti į visus klausimus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kad Susisiekimo ministerija, kaip vienintelio AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininko teises įgyvendinanti institucija, inicijuos nepriklausomą bendrovės veiklos ir finansinį auditą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pavedama atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinių srautų, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) – įmonės vidaus sandorių tyrimus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) bus prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – atlikti galimų korupcijos atvejų bendrovėje tyrimus.

Tyrimų rezultatai turėtų padėti atsakyti tiek į Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybei, tiek į Seimo nariams kylančius klausimus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

2017.01.22; 05:11

Trumposios naujienos

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente šiandien priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 228 str. „Piktnaudžiavimas tarnyba“ 1 d. 

Tyrimo metu  bus siekiama  išsiaiškinti su virtuvės reikmenų kariuomenei įsigijimu susijusias aplinkybes.

Atlikti ikiteisminį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, vadovauja tyrimui Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas. Brangūs virtuvės įrankiai. 

Kilus visuomenės susirūpinimui dėl galimai neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo, kurio metu Lietuvos kariuomenė įsigijo virtuvės reikmenų ir kitų prekių, pateikiame viešojoje erdvėje minimo,  vykusio 2015-2016 metais ir šiuo metu jau baigto, ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl galimo prekių tiekėjo sukčiavimo, bei kitų prokuratūros priimtų sprendimų bei veiksmų chronologinę seką:

2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes.

Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.  

Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.

2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme.

2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.

Generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. Januškevičiaus Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota įvertinti ir proceso sprendimui priimti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.31; 05:15