Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) apgynė Lietuvos gamintoją Nyderlandų įmonės iškeltoje byloje. Konfliktas taip Nyderlandų įmonės ir Lietuvos pieno produktų gamintojo išspręstas įrodžius, kad mūsų šalies įmonė kaltinta nepagrįstai.
 
Dar 2020 metų pradžioje Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys civilinėje byloje tarp Nyderlandų įmonės „Melkweg Holland B.V.“ ir Viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros dėl įsigytų netinkamos kokybės nugriebto pieno miltų, kurie buvo pagaminti vienoje Lietuvos pieno perdirbimo įmonėje.
 
VMVT šioje byloje buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo, kuri, pateikusi teismui argumentuotus faktus bei visus reikalingus dokumentus apie Lietuvos pieno įmonėje pagamintų nugriebto pieno miltų saugos ir kokybės užtikrinimą, apgynė Lietuvos gamintoją ir prisidėjo įrodant, kad jam mesti kaltinimai buvo nepagrįsti.
 
Agentūra intervenciniais pirkimais nugriebto pieno miltus įsigijo iš Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, kuriuos vėliau konkurso sąlygomis nusipirko Nyderlandų įmonė „Melkweg Holland B.V.“ Įmonė savikontrolės tikslais atliko iš pieno miltų pagamintų produktų tyrimus, kuriais nustatė draudžiamą naudoti cheminę medžiagą chloramfenikolį. Dėl to ir kilo konfliktas.
 
Nustačius šią draudžiamą medžiagą, oficiali Nyderlandų kontrolės institucija informavo VMVT, kuri savo ruožtu atliko pateikto nugriebto pieno miltų atsekamumą iki pat žalio pieno gamintojo. Taip pat tyrimo metu buvo atrinkti iš Lietuvos sandėlių dar neišvežtų pieno miltų mėginiai, kurie ištirti akredituotoje laboratorijoje. Kaip vėliau paaiškėjo, visos sandėliuose saugomo nugriebto pieno miltų partijos atitiko nustatytus reikalavimus.
 
Po užsitęsusio bylinėjimosi proceso, VMVT pavyko teisme įrodyti, kad Lietuvos pieno gamintojo pagaminti nugriebto pieno miltai atitinka keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, todėl šių metų liepos 2 d. teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.27; 00:05

Sviestas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Kaimo reikalų komitetas, inicijavus Seimo nariui Andriui Vyšniauskui, trečiadienį kels klausimą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimo uždrausti mažajai bendrijai (MB) „Sviestas sviestuotas“ naudoti jų gaminamiems riešutų kremams prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“.
 
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl MB „Sviestas sviestuotas“ prekės ženklo nustebino ir parodė visiškai nejautrų ir biurokratišką valstybinės institucijos požiūrį į jauno verslo veiklą. Blogiausia, kad tokie sprendimai yra daromi prisidengiant ES direktyvomis (…)“, – susidariusią situaciją komentavo A. Vyšniauskas.
 
Anot jo, VMVT neteisingai tai, kas laikoma produkto pavadinimu, pritaiko prekės ženklui.
 
„Mano nuomone, VMVT, neteisingai interpretuodama direktyvą, tai, kas taikoma produkto pavadinimui, pritaiko ir prekės ženklui. Kita vertus, tarnyba kartu pasako, kad įmonės pavadinimą „Sviestas sviestuotas“ galima naudoti ir netgi jį rašyti ant produkto pakuotės. Tokiu būdu pati VMVT įneša daug sumaišties dėl galimų tolesnių precedentų, nes yra gausybė įmonių ir prekės ženklų, kurie turi panašias pavadinimų konstrukcijas“, – teigė jis.
 
Kaip komentavo A. Vyšniauskas, „šį precedentą reikia detaliai išanalizuoti ir keisti nacionalinius teisės aktus, kad situacija nepasikartotų“.
 
„Tikėtina, jog ir šiai įmonei dar bus spėta pagelbėti. Jaunam, smulkiam verslui reikia padėti, o ne smaugti biurokratinėmis procedūromis. Valstybinės institucijos turi būti jautrios, ypač dabar, kai šalyje situacija tikrai nėra lengva“, – tikino svarstymo iniciatorius A. Vyšniauskas.
 
Į Kaimo reikalų komitetą pasisakyti pakviesti VMVT, MB „Sviestas sviestuotas“ ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 08:00

Vilkšunis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė sako, kad po pastarųjų įvykių Širvintose iš skelbimų portalų pradėjo dingti pasiūlymai įsigyti veislinių naminių gyvūnų.
 
„Sprogus visam šitam Lietuvos pūliniui, pradėjo masiškai dingti skelbimai iš skelbimų portalų, kurie buvo pagrindiniai daugintojų pareiškimai visuomenei, kad yra parduodamas veislinis gyvūnas be dokumentų. Dabar tie skelbimai yra masiškai trinami, naikinami, daugintojai bando sėsti giliau, kad jų niekas nerastų, neaptiktų“, – žurnalistams Seime sakė I. Germanienė.
 
Ji pripažino, kad ne visada sulaukia tinkamos reakcijos iš valstybės institucijų.
 
„Iš to, ką matome, kaip reaguoja valstybinės institucijos, kurios turėtų ginti gyvūnus, žiūrėti, kad būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, tai nėra daroma. Netgi nebijau pasakyti, kai kurie policijos pareigūnai į tai žiūri labai abejingai, būtent tos apylinkės, kurioje tai vyksta. Nieko nesakau, yra tikrai ekipažų, kurie labai geranoriškai, daug padeda“, – teigė I. Germanienė.
 
Viešojoje erdvėje išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais, primena ELTA.
 
VMVT direktorius Darius Remeika sako, kad nelegalaus gyvūnų veislyno Širvintose šeimininkui gali būti pritaikytos griežčiausios sankcijos.
 
Komentuodamas kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės, D. Remeika sakė, kad tarnyba reaguoja, tačiau „prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi“.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad problema dėl nelegalių gyvūnų veisėjų yra įsisenėjusi, o pažeidėjų neatgraso per mažos baudos. Ministras taip pat pabrėžė, kad veterinarai nėra pakankamai motyvuoti dirbti sudėtingoje srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 12:00

Dėl nuo penktadienio iš prekybos pašalintos salmonelėmis užterštos šviežios mėsos ir marinuotų mėsos pusgamininių prekybos tinklas „Maxima“ patyrė 0,5 mln. eurų nuostolių, praneša LRT.lt.
 
„Prekybos tinklas patyrė 0,5 mln. eurų nuostolius“, – LRT.lt teigė „Maximos“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė.
 
Antradienį laidoje „DELFI diena“ „Maximos“ komercijos direktorė Vilma Drulienė teigė, kad pirkėjai įsigijo 11 tonų mėsos, kuriose buvo fiksuota mikrobiologinė tarša.
 
„Maxima“ penktadienio vakarą sustabdė prekybą šviežia mėsa, kilus įtarimams dėl dalies mėsos kokybės. Šeštadienį šviežios mėsos tiekimas prekybos tinkle buvo atnaujintas.
 
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi prekybos tinklo „Maxima“ parduodamos šviežios mėsos ir pusgaminių patikrinimus, aptiko taršos bei užfiksavo atsekamumo trūkumų.
 
VMVT direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius antradienį spaudos konferencijoje teigė, kad „Maxima“ apie nesaugius produktus žinojo vasario 3 dieną, bet tarnybą informavo tik vasario 7 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai išanalizavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklą aptiko korupcijos rizikos veiksnių tiek vidaus kontrolės, tiek administracinio poveikio priemonių taikymo srityse. Rizika

VMVT inspektoriai ne visada laikosi ūkio subjektų patikrinimų periodiškumo reikalavimų, kai kada patikrinimai atliekami nesilaikant nustatytų apimčių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atskiri ūkio subjektai diskriminuojami, priežiūros veiksmai neproporcingi.

Pastebėta atvejų, kai net ir nustatę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimų inspektoriai ne visada nurodė juos pašalinti bei pateikti atitinkamų trūkumų šalinimo planą, o turint pakankamai duomenų apie pažeidimus padariusius asmenims ne visada buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Be to, konstatavę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimus inspektoriai, ne visais atvejais priima vienodus sprendimus dėl šių pažeidimų mažareikšmiškumo.

STT manymu, būtina kuo skubiau stiprinti VMVT vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti patikrinimų kokybę ir periodiškumą, teisės aktuose aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet patikrinimus gali atlikti tik vienas inspektorius.

Svarbu patikrinimo aktuose aiškiau ir informatyviau įvardinti užfiksuotas aplinkybes, kad būtų aišku, ar veiklos patikrinimas buvo atliktas tinkamai.

Administracinių teisės pažeidimų protokolai, Maisto įstatymo pažeidimų protokolai turi būti surašomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, nediskriminuojant atskirų ūkio subjektų.

Išsamią korupcijos rizikos analizę VMVT rasite: http://bit.ly/2aRcU0o

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.11; 03:47