Islamo valstybė plečiasi


Tai – ir apie eilinę sukilėlių Irake sėkmę: antro pagal strateginę reikšmę po Bagdado miesto Ramadi užėmimą.

Artimuosiuose Rytuose kyla nauja valstybė, ir tai gali būti net ne vienos kartos ateityje reiškinys, kaip jam bebūtų priešinamasi. Bent jau taip mano amerikiečių žurnalistai Michael Weiss ir Hassan Hassan, pabuvoję tos valstybės viduje ir parašę apie ją knygą „ISIS: teroro armijos viduje“ (ISIS: Inside the Army of Terror), datuotą 2015 m. vasario 17 d.

Panašiai apie ISIS (Islamic State of Iraq and Syria) mąsto ir JAV ekspertė Audrey Kurth Cronin  kovo-balandžio „Foreighn Affears“ apžvalginiame straipsnyje „ISIS nėra teroristinė grupuotė“ (ISIS Is Not a Terrorist Group).

ISIS

ISIS, dar vadinama „Islamo valstybe“, atsirado kaip reakcija į JAV ir Jungtinės Karalystės karinę invaziją į Iraką. Invazijos metu žuvo apie vienas milijonas Irako gyventojų, tad terpė reakcijai nekelia nuostabos.

ISIS nėra teroristinė Al Qaedos tipo organizacija, o yra sukilėlių, nevengiančių ir teroro metodų, organizacija, jau valdanti didelę teritoriją Sirijos ir Irako valstybėse, rašo A. Cronin.

Užuomazgoje tai buvo nelabai gausi sunitų (35 proc. Irako musulmonų), kovojusių prieš amerikiečius ir britus, grupuotė, po to, kai JAV kariuomenė ir koalicijos partneriai paliko Iraką su marionetine šiitų (65 proc. Irako musulmonų) Nouri al-Maliki vyriausybe.

Jos plėtrą paspartino Islamo revoliucija ir chaosas Libijoje, pilietinės nepaklusnumo akcijos kaimyninėje Sirijoje prieš diktatorių Asadą, išvirtusios į ginkluotą jam pasipriešinimą.  

Buvęs amerikiečių kalinys Irako kalėjime Abu Bakr al-Baghdadi jo šalininkų jau paskelbtas Islamo valstybės kalifu. Ir nesvarbu, ar jį ir aukščiausius ISIS vadus nukaus koks nors JAV specdalinys, kaip kad Osamą Bin Ladeną ir jo bendražygius, mano A. Cronin, nes ISIS jau funkcionuoja kaip reali valstybė. Tai – ne Al Qaeda.

Aiškinamasi, kodėl ISIS taip sekasi plėsti savo teritoriją

ISIS turi ne tik karo užgrūdintą šiuolaikinę armiją, gerai organizuotą prekybinį finansinį tinklą, bet ir vidinių resursų karui, visų pirma naftos ir dujų telkinius, valdomose teritorijose auginamą medvilnę ir kviečius, muitų mokesčius už tranzitą tradiciniais maršrutais kontroliuojamose teritorijose. Ir dar daug nelegalių pajamų šaltinių, aiškina A. Cronin.

Bet tai dar ne viskas.

A. Cronin nuomone, ISIS žada valstybę su visais civilizacijos papuošalais. ISIS propagandoje nupaišytas šiuolaikinės išvystytos valstybės paveikslas su produktų gausa, industrija, bankais, mokyklomis, sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo sistemomis, net namais senyvo amžiaus žmonėms.   

Ji pabrėžia, kad ISIS ideologija skiriasi nuo Talibano ar Al Qaedos skelbtos asketiškos Islamo ideologijos.

ISIS po karo žada tokį modernų Haruno Al Rašido laikų kalifatą, kurio kalifą rinks Umos (musulmonų bendruomenės) taryba.

Rezultatas toks, kad į ISIS gretas įsijungia vis daugiau jaunų žmonių iš musulmonų pasaulio visuose kontinentuose. Ir Islamo valstybė plečiasi toliau. Paskutiniais duomenimis, iki Bagdado magistraliniu keliu jai liko apie 120 km. 

Kalbant apie terorizmą ir žiaurumus, tai ISIS tuo požiūriu kol kas nelenkia, pavyzdžiui, tokio Egipto, kurio generolai tik ką nuvertę pirmą visoje Egipto istorijoje demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Morsi, jį bei jo kelis šimtus politinių bendraminčių „nuteisė“ mirti. Nelenkia ir teroristinės Rusijos Federacijos, kurios aukų skaičius nuo 1994 metų siekia šimtus tūkstančių, o pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų prisirinktų arti dviejų milijonų.

Abejotinai atrodo ir daugelio Vakarų ekspertų nuomonė, kad ISIS per Youtube rodomi žiaurumai, demonstruojamos mirties bausmės amerikiečiams, europiečiams, skirti jiems įbauginti.

Labiau panašu, kad jie skirti daugiau nei milijardiniam musulmonų pasauliui, kuriam prieš tai parodomi ekskliuzyvūs amerikiečių ir europiečių karo prieš musulmonus žiaurumai, sprogimų sumaitoti musulmonų valstiečiai, dvasininkai, žuvusius ar suluošintus vaikus apverkiančios motinos ir t.t. Parodomi skaičiai, kaip pasidalina bendranacionalinį turtą – naftą ir dujas musulmoniškų šalių diktatoriai arba absoliutūs monarchai su savo eiliniais pavaldiniais. Parodoma, kaip žeminami musulmonai euroatlantinėje erdvėje ir Rusijos Federacijoje, pateikiami Abu Ghraibo, Guantanamo ir iš Rusijos kalėjimų ištrūkusių kalinių musulmonų liudijimai. Ir t.t.

Nieko naujo, tai gerai žinomo propagandinio karo variantas, kurį naudoja viena prieš kitą visos pasaulyje konfliktuojančios šalys, tie patys amerikiečiai, izraelitai, Kremliaus propagandistai. Tik pastarieji savo išgalvotais neva faktais (feikais) peržengia bet kokias propagandinio karo padorumo ribas.

Lietuvoje normalaus pasipriešinimo Kremliaus propagandai, deja, nėra. O juk vien Ukrainos ir Rusijos karinio konflikto istorijoje ukrainiečių gamybos pavyzdžių apie gyvenimą Rusijoje, Kryme, Donbase būtų galima prisirinkti ir pastoviai rodyti Lietuvos TV žiūrovams iki valiai. Tam tikslui, kad pamąstytų ne tik mūsų eiliniai žmonės, bet ir bankininkai, verslininkai, didelio turto turėtojai, kas jų laukia, jeigu… Ir neliktų abejonių dėl šauktinių problemos ir ginklavimosi būtinybės.

JAV – bėdoje

Mūsų svarbiausia sąjungininkė JAV, panašu, pateko į didžiulę bėdą. Štai ką apie tai rašo A. Cronin.

JAV nepavyks užkariauti Irako arabų sunitų Umos ir jų širdžių, todėl, kad Malikio vyriausybė juos jau prarado. Irako vyriausybė su dominuojančiais joje šiitais iki tokio laipsnio sugriovė savo politinį legitymumą, kad jo jau neįmanoma atkurti.

ISIS – viena iš šalių tradiciniame pilietiniame kare tarp atsiskyrusios teritorijos ir silpnos centrinės valdžios. ISIS vadovauja gerai apmokyti, veiklūs buvę Irako kariniai vadai, susipažinę su amerikietiškais kovos veiksmų būdais, nes pats Vašingtonas savo metu padėjo jiems tuos būdus pažinti. Dabartiniams Irako armijos daliniams pabėgus iš mūšių laukų ir ISIS susirinkus iš JAV atgabentą karinę techniką dabar ji turi amerikietiškus tankus, šarvuočius ir priešmininius visureigius. ISIS sukūrė elitinę armiją, kurios pagrindą sudaro lengvaisiais JAV ginklais apginkluoti manevringi pėstininkai.

Žinoma, visada šalia antiteroristinių veiksmų ir paskirų sukilėlių grupelių neutralizavimo išlieka trečia išeitis – plataus mąsto karas su grupuote panaudojant įprastinius ginklus ir siekiant visiško jos sunaikinimo.

Tačiau tai būtų didelė kvailystė. JAV visuomenė tiesiog nepalaikytų ilgalaikės okupacijos ir intensyvių karinių veiksmų, kurie tik ir įmanomi, norint sunaikinti ISIS. Pilnavertė karinė kampanija išsemtų JAV resursus ir vargu ar pasiektų tikslą. Neįmanoma laimėti karo nesiskaitant su politine realybe.

Ką siūlo A. Cronin

Visų pirma, Vašingtonas turi liautis veikęs taip, tarsi jis vienas gali išspręsti visas regiono problemas karine jėga. ISIS – ne tik JAV galvos skausmas. Irake ir Sirijoje vykstančiuose kariniuose veiksmuose šalia regioninių žaidėjų dalyvauja ir didelės valstybės, tokios kaip Rusija, Turkija, Iranas, Saudo Arabija ir kitos Persų įlankos valstybės. Todėl reikia atkurti savo diplomatinę supervalstybės galią.

Vašingtonas turi imtis agresyvesnių diplomatinių pastangų aukščiausiame lygyje, sąveikaujant su didelėmis valstybėmis ir regiono žaidėjais, tokiais kaip Iranas, Saudo Arabija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Rusija ir net Kinija, o taip pat Irako ir Sirijos kaimynais, ir bendrom jėgom duoti atkirtį ISIS.

Smūgiais iš oro galima sustabdyti ISIS puolamuosius veiksmus, o jei šalia to išjungti technologijų, ginkluotės ir šaudmenų tiekimo kanalus blokavus kontrabandos judėjimo maršrutus, tai dar labiau susilpnintų „Islamo valstybę“. Reikia ir toliau konsultuoti ir remti Irako armiją, remti tokias regionines jėgas, kaip kurdų „Peshmerga“ (ginkluota Irako Kurdistano organizacija), ir teikti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams, pabėgusiems iš ISIS okupuotų teritorijų. Vašingtonui reikia plėsti pagalbą tokioms kaimyninėms šalims, kaip Jordanija ir Libanas, kurios bando kaip nors susitvarkyti su masiniu bėglių iš Sirijos srautu.

Pasak A. Cronin, įžvelgiamoje ateityje JAV neturi geresnės alternatyvos, negu ISIS izoliavimo politika, palydima bombardavimų.

A. Cronin siūlomu keliu, panašu, ir einama, bet…

Tuo keliu, panašu, kol kas ir einama.

ISIS bombardavimai tęsiasi. Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pakistanas, Jordanija, Bahreinas, Kuveitas, Kataras, Marokas ir Sudanas susivienijo karui su Jemeno sukilėliais šiitais (musulmoniškoji mažuma šalyje), neseniai nuvertusiais prezidentą Abd Rabbuh Mansur Hadi, tiesiogiai „išrinktą“ 2012 m. 99,8 proc. persvara.

Dabar jau ir Saudo Arabija bombarduoja Jemeno sukilėlius, siekdama į valdžią sugrąžinti „teisėtą“ diktatorių. Toks diktatorių ir absoliučių monarchų solidarumas nesunkiai paaiškinamas baime, kad Islamo revoliucija gali ateiti arba sugrįžti ir į jų valdomas šalis.

JAV Valstybės sekretorius Johnas Kerry gana netikėtai Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu  Sočyje susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, prie derybų stalo pasisodinęs savo pavaduotoją, kuruojančią branduolinę Irano tematiką.

Bet akivaizdu, kad sprendžiami diplomatiniai uždaviniai daug sudėtingesni, negu dar neišspręstas viso labo trijų dangaus kūnų (pavyzdžiui, Žemės, Saulės ir Mėnulio) judėjimo tarpusavio traukos jėgų lauke uždavinys.

Štai sunitų Saudo Arabija bombarduoja Jemeno šiitus, kuriuos remia šiitų Iranas. Ta pati Saudo Arabija – ISIS, kurios varomoji jėga sunitai, priešas.

Irako kurdai, kurios JAV norėtų matyti sąjungininkais, greičiausiai tebesvajoja apie nepriklausomą valstybę. Bet to nenori JAV sąjungininkė NATO Turkija.

JAV norėtų Rusijos palankumo kare prieš ISIS, bet turi demokratinių įsipareigojimų Ukrainai, kurios teritorijoje yra okupacinė Rusijos kariuomenė.

Europos Sąjunga norėtų, kad karo veiksmai regione būtų kuo greičiau užbaigti, nes baiminasi vis didėjančio pabėgėlių srauto per Viduržemio jūrą.

Būtų galima vardinti ir vardinti suinteresuotų šalių prieštaringus interesus regione, kurie, be to, pasikeitus aplinkybėms, ir patys netikėtai gali pasikeisti į priešingus.

Pateiktoje medžiagoje gero sprendimo nesimato. Nuolatinis bombardavimas ir ginklų tiekimas korumpuotoms diktatūroms, tokioms kaip Irake ar Egipte, tik padidins sunkiai sukontroliuojamus pabėgėlių srautus į ES valstybes ir teroro riziką euroatlantinėje erdvėje. Vargu ar tuo yra sužavėta ES, nes būtent bombardavimai dažniausiai ir būna pagrindinė pabėgėlių atsiradimo priežastis iš ten, kur nesimato genocido grėsmės. 

Tačiau nors derybų su ISIS galimybė, bent jau viešai, nesvarstoma, ji peršasi savaime. Tik prieš tai reikėtų išbraukti ISIS iš teroristinių organizacijų sąrašų, kuriuose nėra net tokių teroristinių organizacijų kaip „Rusijos Federacija“.

Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.

2015.05.19; 18:17  

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *