Susirėmimai Ukrainoje: „kas gali atsitikti, kai Vakarai nesikiša“


Kruviną įvykių raidą Kijeve Vakarų stebėtojai sieja su tolesniu Viktoro Janukovičiaus suartėjimu su Kremliumi. „Gal naujas čekis išrašytas už tai, kad Janukovičius pažadėjo Maskvai nedaryti didelių nuolaidų ir rinkti premjerą ne iš opozicininkų“. „Jeigu JAV ir ES nesuteiks didesnės pagalbos Ukrainos, provakarietiški demokratai niekada nepasieks savo tikslų ir, galimas dalykas, žus“, – rašo žiniasklaida.

„Smurtas Ukrainoje rodo, kad būtina padėtį sureguliuoti derybomis“, – pareiškia antraštėje The Washington Post. Neaišku, kuri iš konfliktuojančių šalių pirmoji panaudojo jėgą, bet kaltė už politinį protrūkį tenka Janukovičiui, kuris „žengė žingsnį atgal“ nuo derybų su opozicija, kaip išsireiškia laikraštis. Laikraštis taip pat vadina „kvailu“ valdžios ultimatumus ir sprendimą pasiųsti „Berkut“ šturmuoti Nepriklausomybės Maidaną.

Leidinio nuomone, Vladimiras Putinas patenkintas: „Jis atkakliai žaidžia didelį žaidimą pagal principą „nugalėtojas gauna viską“, kad pajungtų Ukrainą Rusijos viešpatystei jos santykių su Europa ir JAV sąskaita“.

Ir vis tiktai laikraštis tikisi, kad politinis sureguliavimas įmanomas, nes tai vienintelis kelias išeiti iš krizės. Mūšiai gatvėse įrodė: Ukraina bus nevaldoma, jeigu Jaunukovičius nesutiks su opozicijos reikalavimais vykdyti politines ir ekonomines reformas. „Jeigu jis nesusitaikys su tuo faktu ir neišves saugumo pajėgų, Vakarų vyriausybės turi pasiruošti įvesti sankcijas, kuriomis jos jau grasino“, – rekomenduoja laikraštis.

„Situacija Ukrainoje krypsta negražia linkme“, – tokia antraštė The Wall Street Journal. Laikraštis dabartinius įvykius vadina „eiliniais susidūrimais dėl Janukovičiaus vyriausybės suartėjimo su Rusija“.

RF URM kaltę suvertė Vakarų politikams ir europinėms struktūroms. Taip lyg pakartojami Putino pareiškimai, kad Vakarai kišasi į buvusių SSSR satelitų reikalus.

Laikraštis prieštarauja: „Anaiptol. Degradacija to, kas prasidėjo lapkritį kaip taikingas proeuropinis judėjimas, – yra niūrus pavyzdys to, kas gali atsitikti, kai Vakarai nesikiša“,

ES Rytų Europos narės pasisako už tai, kad Ukrainai būtų pasiūlyta finansinė parama ir kelias į narystę ES. ES ir JAV oficialūs asmenys atmetė tą idėją, pareiškusios, kad Ukraina pirmiausia turi to nusipelnyti, įvykdydama reformas. „Janukovičiaus vyriausybės išskaičiavimas tikslus: potencialus Rusijos kerštas už tokias reformas žymiai pranoks naudą iš Vakarų „apdovanojimų“, – komentuoja laikraštis.

Jeigu JAV ir ES nesuteiks didesnės pagalbos, Ukrainos provakarietiškieji demokratai niekada nepasieks savo tikslų ir, galimas dalykas, žus, apibendrina leidinys.

Praėjusią naktį „Putino žmogus Kijeve vėl įrodė, jog yra pasirengęs griebtis smurto, kad išgelbėtų savo kailį“, – rašo laikraštis, turėdamas galvoje Janukovičių. Bet JAV ir ES tik aptakiai pagrasino sankcijomis.

„Kada, jei ne dabar? Kuo ilgiau JAV ir ES dels nuošalyje, tuo baisesnė bus Ukrainos krizė“, – apibendrina leidinys.

„Ukrainos pavasaris“ pasidarė charakiri, „Ukrainos revoliuciją užvaldė radikalai“, rašo El Mundo apžvalgininkas Franciskas Eransas. Išsipildė būgštavimai, kad vėl prasidės kraujo pirtis. „Vis labiau kaito pačių radikaliausių frakcijų, kurios tvirtai nusprendė sukurti maksimalios įtampos klimatą, nuotaikos“.

Kruvini įvykiai Kijeve pirmiausia naudingi „prezidentui rusofilui Janukovičiui“, rašo autorius, išsakydamas prielaidą, kad „demokratinė opozicija, vadovaujama Vitalijaus Kličko, liko visiškai žaidimo nuošaly. Kličko neįstengė arba nesugebėjo pažaboti ultradešiniųjų įniršio“.

Neatsitiktinai ginkluoti susirėmimai atsinaujino praėjus parai po to, kai Kremlius paskelbė pervedąs dar 2 mlrd. dolerių kaip antikrizinę pagalbą, sakoma straipsnyje. Galimas dalykas, naujas čekis išrašytas už tai, kad Kijevas pažadėjo Maskvai: derybose Janukovičius nedarys didelių nuolaidų, o naujasis premjeras bus parinktas ne iš opozicininkų. 

Rusija aiškiai išpešė naudos iš chaoso kaimyninėje respublikoje ir apibūdino ryškų įtampos eskalavimą kaip tiesioginį Vakarų politikų ir europinių struktūrų nuolaidžiavimo politikos rezultatą. „Kitaip sakant, Rusija vėl skėlė skambų antausį Europos Sąjungai, kuri šiame konflikte patiria visišką pralaimėjimą“, – rašo autorius.

Primindamas skandalingą JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Viktorijos Nuland pasisakymą neoficialiame telefoniniame pašnekesyje, autorius nurodo, kad JAV politika Ukrainoje atrodo žymiai agresyvesnė. „Valstybės departamentas leido suprasti, kad nepasikliauja Europos Sąjungos – tai yra Vokietijos – galimybe tramdyti Rusiją. Jis linkęs pakartoti tai, ką padarė prieš 10 metų per „oranžinę revoliuciją“. Geostrateginis mūšis už Ukrainą dar nesibaigė“.

The Washington Post tarptautinio tinklaraščio autorius Maksas Fišeris formuluoja tris pagrindines priežastis, kurios, jo nuomone, sąlygojo paskutinius įvykius Ukrainoje. Visų pirma, „Ukrainos parlamente opozicinės partijos nariai mėgino organizuoti balsavimą už šalies sugrąžinimą prie 2004 metų Konstitucijos, kuri susiaurintų prezidento įgaliojimus“. Atsakydama minia protestuotojų patraukė iš Nepriklausomybės aikštės link parlamento rūmų, prasidėjo susirėmimai.

Antra, protestuotojų nuomone, Janukovičius artina jų šalį su Rusija ir, tokiu būdu, simboliškai atitolina nuo Europos. „Pirmadienį Maskva paskelbė, kad ji perduoda Ukrainai dar 2 mlrd. dolerių. Tai nebuvo netikėta, kadangi tas perdavimas – dalis žadėtos finansinės pagalbos, kuri iš viso – 15 mlrd. dolerių, bet tai yra priminimas, kad Janukovičius lieka ištikimas Putinui“, – sakoma straipsnyje.

Trečia, „šiandien Ukraina sudalyta socialine–demografine prasme, teisingą jos vyriausybės darbo eigą iškraipo korupcija, o ekonomika kaip ir anksčiau tebėra apverktinoje padėtyje“. „Kol viskas yra taip, visuomenės suirutė tikriausiai tęsis“, – prieina išvadą Maksas Fišeris.

„Mūšis už Maidaną prasidėjo. Baisiausias scenarijus, kokiu nedrįsta tikėti ir kuris yra ne kas kita, kaip Ukrainos Tianjanmenis, įgyvendinamas“, – rašo žurnalo La Regledu Jeu direktorius, filosofas ir rašytojas Bernaras Anri Levis.

Smurto eskalavimu Maidane Levis kaltina Rusijos prezidentą: „Putinas net nelaukė, kol baigsis Olimpiada Sočyje. Ir nevargino savęs formalumais bei diplomatinėmis atsargos priemonėmis“, – piktinasi rašytojas. Ar Europa paliks jį už tai ramybėje? – klausia Levis ir siūlo, konkrečiai, „įtikinti Prancūzijos Olimpinį komitetą, Žaną Klodą Kilį ir visus Prancūzijos sportininkus Sočyje boikotuoti Žaidynes, kol Maidane liejasi kraujas“.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus.

2014.02.21; 06:02

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *