Susitarimas dėl Astravo AE kursto aistras


Piketas prie Latvijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kartu su Sąjūdžiu prieš Astravo AE surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje. Parlamentarai ne tik ragino Latvijos parlamentą paremti bendrą Baltijos šalių siekį nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, bet taip pat pažėrė patarimų ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip šis turėtų elgtis bei reaguoti į Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija.
 
Vienas didžiausių išbandymų Lietuvos ir Latvijos vienybei
 
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neslepia, kad nelygi bei nevienoda Baltijos valstybių pozicija dėl Astravo AE gali ateityje tapti išbandymu Latvijos ir Lietuvos solidarumui.
 
„Pirmiausia mes čia atėjome draugiškai nusiteikę, nes latviai mūsų broliai. Bet tai vienas rimčiausių išbandymų šitai vienybei, ir tai yra akivaizdu. Mes matome procesus Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir matome tai istoriškai, dažnai pastebėdavome, kad įvairios Latvijos reformos, kurios galėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vykdavo lėtai arba jos iš viso nevykdavo. Dujotiekių pertvarka, kurią mes padarėme prieš dešimt metų, Latvijoje vėlavo prieš dešimt metų. Tai rodo labai rimtą ir akivaizdų dalyką – energetikos sektoriuje yra labai stipri lobistinės grupė. Kuomet šnekamės su patriotiniais Latvijos politikais, jie teigia tikrai suprantantys nepriklausomos energetikos svarbą, bet taip pat pabrėžia, kad visi sprendimai priimami techniniu kompanijų, įmonių lygmeniu, ir todėl jie nieko negali padaryti. Šis kreipimasis į Latvijos parlamentarus yra raginimas pasidomėti, kokios interesų grupės veikia Latvijoje. Tai, ką mes matome dabar, tai išbadymas solidarumui“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
TS–LKD atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė jau patvirtino Lietuvai nepriimtiną Baltijos šalių susitarimą, kuriame Latvija ir Estija įtvirtina savo teisę pirkti elektrą iš šios nesaugios atominės elektrinės iš esmės Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių, taip pat ir Latvijos, gyvybių sąskaita.
 
Seimo nariai po piketo susitiko ir su Latvijos ambasadoriumi ir įteikė jam kreipimąsi, prašydami solidarizuotis su Lietuva pozicijoje dėl nesaugios Astravo AE elektros pirkimo.
 
Pažėrė patarimų, kaip elgtis G. Nausėdai
 
TS–LKD frakcijos nariai įsitikinę, kad šiuo metu prezidento pozicija turi būti aiški ir kategoriška. Anot jų, jis turi pasinaudoti savo veto teise Europos Vadovų Taryboje.
 
„Įtakos ribos čia labai aiškios, tai vienbalsiškumo principas. Prezidentas visuomet Europos Vadovų Taryboje gali panaudoti savo lietuvišką veto, jeigu tikrai matys, kad situacija tampa kritiška ir Baltijos valstybių vienybė byra. Arba Kremliui pavyksta šią vienybę griauti. Juk visuomet gali pasakyti ne bet kuriam sprendimui ir reikalauti solidarumo iš kitų Europos valstybių. Pirmiausia, žinoma, iš Europos Komisijos. Juk būtent EK šiandien kalba apie žaliąją energetiką, tai Lietuva šiandien turi teisę kalbėti apie nesaugias atomines elektrines“, – Eltai sakė Audronius Ažubalis.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jam pritarė ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, šiuo metu apskritai Lietuvos diplomatija neaktyvi.
 
„Iš esmės Baltarusijai šiandien reikia paskolų iš ES, nes Rusija yra prisukusi kranelį. Ji, tikėtina, grąžinama prie Rytų partnerystės programos. Prie viso šito konteksto iš esmės mes turime Astravo AE istoriją, kur Baltarusija nesilaiko jokių skaidrumo standartų dėl streso testų ir pan. Valstybės vadovas ir kiti užsienio politikos Lietuvos vairininkai galėtų išnaudoti būtent savo veto teisę, tokius dalykus blokuoti ir susieti tuos klausimus. Jeigu norite gauti paskolas, jeigu norite gauti laisvesnį asmenų judėjimą ir priartėti prie europinės erdvės, tai prašom atsižvelgti į kaimyninių valstybių saugumo interesus. Tai čia didžiuliai svertai ir jie yra visiškai Lietuvos nepanaudoti. Tai yra Lietuvos diplomatinė problema“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo metu Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad didžiausią iniciatyvą šiuo metu turi Prezidentūra ir Vyriausybė.
 
„Vykdomoji valdžia, tai Vyriausybė ir prezidentas, šiandien šiuo metu turi kamuolį ir jie turi nieko nekeisti. O juk mes šiandien turime gerą įstatymą ir gerą tarptautinę sutartį, jeigu mes nieko nekeičiame, tai jokia elektra be mūsų žinios niekur negali tekėti. Jeigu mes švelniname sąlygas, o toks susitarimas tas sąlygas švelnintų, tai mes gautume iš Latvijos jų pačių nupirktą elektrą ir mes, Lietuva, pradėtume vartoti tą elektrą. Tai realiai nieko nereikia keisti, mes to ir reikalaujame, kad prezidentas nieko nekeistų. Bet man atrodo Prezidentūroje ir Vyriausybėje šiuo metu nėra pakankamo supratimo“,– sakė K. Masiulis.
 
Žada rengti piketą ir prie Prezidentūros
 
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
„Mes taip pat svarstome tokį patį piketą surengti ir prie Prezidentūros, nes artėja Rytų partnerystės susitikimas, kur norima inauguruoti Lukašenkos režimą. Kaip žinoma, yra tokie Rytų partnerystės prioritetai, kuriems mes ilgai nepritarėme su Baltarusija, o dabar yra tam tikro noro jiems pritarti, neatsižvelgiant į nieką, ką Baltarusija daro su demokratija ir žmogaus teisėmis. Reikia atkreipti dėmesį, mes siekiame solidarumo su Latvija, mes tikimės, kad jie pritars mūsų pozicijai nepirkti elektros, bet jeigu jie nepritars ir toliau gins Maskvos interesus, tai juk mes turime visus svertus tos elektros per savo teritoriją nepraleisti. Mes galime fiziškai neleisti naudoti mūsų infrastruktūros, nes juk galų gale tai įgaliojo ir prezidentą, ir visus kitus anksčiau Seimas. Aš tikiuosi, kad prezidentas nepasirašys po pono Vaičiūno iš esmės išdavikišku memorandumu. Realiai tai „Maišiagala 2“, kur savo parašu įtvirtins, galima sakyti, Astravo okupaciją Lietuvos teritorijoje“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
Prie Latvijos ambasados tarp piketuotojų su plakatais „Neišduokime pagrindinio Lietuvos intereso – saugumo“ , „Braliukai, Let‘s unite“ buvo ir Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai.
 
„Norėjau akcentuoti, kad tai nėra tik konservatorių reikalas, kad tai tikrai aktualu ir kitokių politinių pažiūrų žmonėms ir ypač jaunimui, nes mums su tuo Astravo monstru reikės gyventi ateityje, todėl taip aktyviai šiandien ir susirinkome. Norime paraginti Latviją, kad ši prisimintų mūsų bendrą istoriją ir tapatumą. Todėl kviečiame išreikšti kartu bendrą poziciją ir solidarizuotis“, – Eltai sakė LiJOT pirmininkas Lukas Stravinskas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 18:30
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *