Viena iš Lietuvos “pilkųjų zonų” – mįslinga “Lietuvos aido” žurnalisto Kęstučio Žičkaus mirtis


Vis labiau aiškėja, kodėl „Lietuvos paštas“ atsidūrė sunkioje padėtyje, kodėl įmonė dirba nuostolingai. „Lietuvos pašto“ vadovai kartu su savo bendrininkais net kelerius metus organizavo šios bendrovės lėšų grobstymą, klastojo dokumentus, organizavo „Lietuvos paštui“ nenaudingus turtinius sandorius, ėmė kyšius. Šioje byloje yra 10 įtariamųjų, tame tarpe – trys buvę „Lietuvos pašto“ vadovai ir septyni verslininkai. Įtarimai pareikšti ir buvusiam įmonės generaliniam direktoriui Ernestui Vaideliui (nuo spalio 12 dienos jis atleistas iš pareigų). E.Vaidelys, jo pavaduotojas A.Balčiūnas ir grupė verslininkų, susijusių su Maskvoje kalinčiu vilniečiu verslininku V.Kastujevu ir jam artimu pajūrio verslo magnatu M.Žalimu, organizavo stambias aferas ir padarė ,,Lietuvos pašto“ bendrovei didžiulę žalą. Valstiečių partijos finansinis rėmėjas V.Kastujevas nuo 2008 metų birželio yra kalinamas Maskvoje. Jis kaltinamas reketavęs bankininkus. O „Lietuvos pašto“ bylą tiriantys pareigūnai turėjo duomenų apie V.Kastujevo sąsajas su šiomis aferomis, tačiau pateikti konkrečius įtarimus pritrūko įrodymų.

Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje klostosi dramatiška padėtis. Vykdoma reforma gerokai pakenkė tiek studentams, tiek dėstytojams. Filosofas, VDU profesorius Bronius Genzelis dar šių metų kovo mėnesį pagristai pareiškė, kad aukštojo mokslo reforma žalinga – tarnauja tik siaurų korupcinių grupių interesams. Seime jau bandyta nuversti ministrą G.Steponavičių. deja, nesėkmingai. Aiškėja ir tai, kad kai kurie politikai turi nelegalius aukštojo mokslo diplomus. Nelegalus ir G.Kirkilo turimas Vilniaus universiteto Tarptautinės vėslo mokyklos magistro diplomas. Aukštosios partinės mokyklos, kurią yra baigęs G.Kirkilas, diplomas nėra prilyginamas aukštojo mokslo bakalauro studijų diplomui, tad pats jo priėmimas į magistro studijas buvo neteisėtas. Skandalinga ir tai, kad G.Kirkilo magistro diplominis darbas įslaptintas, nors šiaip su magistro darbais galima susipažinti.

Viena iš mūsų krašto „pilkujų zonų“ – 1993 metų rudenį vykę Kauno savanorių protestai. Šie prieš šešiolika metų vykę įvykiai dažnai įvardijami kaip savanorių maišas. Tačiau tai nebuvo maištas tikrąja to žodžio prasme. LDDP valdžia pradėjo naikinti savanorių būrius ir dalis savanorių ryžosi atviriems protestams. Apie pusantro šimto savanorių pasitraukė į pakaunės miškus, dar daug jų bendražygių į miškus neišėjo, bet palaikė šią protesto akciją. Klostėsi grėsminga situacija, nes  galėjo prasidėti ginkluoti susirėmimai tarp policijos ir savanorių būrių. Bet šią padėtį pavyko taikiai sureguliuoti.

Vėliau vyko daug rezonansinių įvykių, vienaip ar kitaip siejamų su 1993 metų rudens įvykiais – paslaptinga „Lietuvos aido“ žurnalisto Kęstučio Žičkaus mirtis 1996 metų vasarą, buvusio savanorio, vėliau saugumiečio Juro Abromavičiaus nužudymas 1997 metų pradžioje, geležinkelio tilto per Bražuolę susprogdinimas 1994 metų rudenį. Žurnalistas K.Žičkus aktyviai domėjosi 1993 metų pakaunės įvykiais, nagrinėjo ir politinę korupciją bei KGB agentų veiklą. 1996 metų liepos pradžioje K.Žičkus išvyko į Kauną, prieš išvykdamas vienam bičiuliui prasitarė, jog rengiasi iš ten parsivežti „bombą“ (kompiuterinį diskelį su politikų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašais). Diskelį jis turėjo iš kažko pirkti, su savimi turėjo ir nemenką pinigų sumą. Bet grįždamas iš Kauno K.Žičkus žuvo – jo vairuojamas automobilis staiga apsivertė ir išlėkė į kitą eismo juostą. Techninė ekspertizė konstatavo, jog automobilis vertėsi dėl to, kad padangą pradūrė metalinis strypelis ir automobilis tapo nevaldomas.

Žuvusiojo kolegos surado vieną buvusį KGB pareigūną, kuris paaiškino, kad tokiais strypeliais šaudoma iš pneumatinio šautuvo. Jo žodžiais tariant, tokie ginklai yra skirti įvairiems „nelaimingiems atsitikimams“ organizuoti. Po mėnesio šis buvęs KGB pareigūnas rastas sudegęs savo garaže. Ir vėl konstatuotas nelamingas atlikimas. Daug protesto akcijose 1993 metų rudenį dalyvavusių savanorių rasti kaip neva nusišovę ar nuskendę. Tokia lemtis ištiko I.Ruplį, A.Simanavičių, K.Radauską ir dar keliolika jų bendražygių.

Pažvelgus į daugelį mūsų šalies viešojo gyvenimo sričių – švietimo ir mokslo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, teisėsaugą, regimos pilkosios zonos – formaliai teisėtų, bet antikonstitucinių sprendimų priėmimas, korupcija ir aplaidumas. Tad neatsitiktinai Lietuvoje klostosi dramatiška padėtis – vis daugiau skurdo apraiškų, plinta narkomanija, didėja nusikalstamumas. Regime ir itin skaudžius įvykius, kai teisingumu nusivylę žmonės imasi linčo teismo ir patys savo rankomis vykdo teisingumą. Vyksta dėsningi įvykiai, nes butaforinėje valstybėje ir prasideda anarchija. Jei nesutvarkomi oligarchai, aferistų ir pedofilų klanai, tai veda į vis didėjantį nuosmukį, plinta tikra valstybės erozija.

Jau aišku, kad nei dabartiniai VSD vadovai, nei atsakingi prokurorai nesugeba imtis griežtų priemonių prieš Lietuvoje įsigalėjusį organizuotą nusikalstamumą. Reikia pabrėžti, kad tai nėra tipinis organizuotas nusikalstamumas, aprašomas Vakaruose išleistose kriminologijos knygose. Pagal klasikinę mafijos teoriją, tik tos nusikaltėlių grupuotės, kurios turi aiškią hierarchiją, vykdo plataus masto nusikalstamą veiklą ir yra užmezgusios artimus ryšius su valdžios pareigūnais, yra įvardijamos kaip tikros organizuotų nusikaltėlių struktūros. Tokios grupuotės egzistuoja visame pasaulyje. Vakaruose gausu įvairaus plauko mafijos grupuočių, atskleidžiami ir jų ryšiai su valdžios pareigūnais, tačiau jos neturi lemiamos politinės ir ekonominės įtakos. Bet gerokai kitokia padėtis klostosi keliose ES valstybėse – pirmiausia Lietuvoje, Latvijoje ir Bulgarijoje.

Lietuvoje į organizuotas nusikalstamas struktūras yra susibūrę tiek kriminaliniai nusikaltėliai, tiek korumpuotų politikų ir pareigūnų grupės. Organizuotų klanų gretose ypatingas vaidmuo tenka KGB veikėjams – tiek buvusiems kadriniams darbuotojams, tiek KGB rezervistams. Jie yra tokių klanų koordinatoriai. Valstybės saugumo departamentas 1998 – 2004 metais veikė kaip stabili institucija, ryžtingai kovojanti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Pavyko demaskuoti kai kurias įtakingas kriminalines grupuotes, atskleisti jų ryšius su korumpuotais teisėjais ir muitinės pareigūnais. Atskleidus Lazdijų, Panevėžio ir Biržų apylinkių teismų vadovų A.Gudo, D.Japerto ir P.Linkevičienės nusikalstamą veiklą, dar keli korumpuoti teisėjai patys pasitraukė iš tarnybos, bijodami demaskavimo.

Pradėta tirti ir kai kurių verslo struktūrų, galimai veikiančių kaip Rusijos žvalgybos priedangos įmonės, veikla. Prasidėjo ir esminiai su Rusijos žvalgyba susijusių bei Lietuvoje dažnai besilankančių rusų mafijos lyderių A.Kikališvilio, Š.Nusujevo ir L.Buriako veiklos tyrimai. Bet neigiamas lūžis šios tarnybos veikloje įvyko 2004 – 2006 metais, jau vadovaujant Arvydui Pociui. Prasidėjo masinis sąžiningų pareigūnų atleidimas iš darbo, imta dangstyti korumpuotus politikus ir teisėjus. Tai dėsningas procesas, nes 2004 – 2007 metais VSD vadovais buvo KGB rezervistai, palaikę ryšius tiek su generolu V.Jakuninu, tiek su kitais Rusijos saugumiečių klanų lyderiais.

2006 metų rudenį iš VSD atleistas Kąstytis Braziulis teigia: „Kai VSD vadovavo M.Laurinkus, darbas vyko sklandžiai. Mano nuomone, M.Laurinkus buvo gana savarankiškas vadovas. Sakyčiau, tuo metu VSD surado savo darbo krytis ir pradėjo rimtai dirbti. A.Pociui tapus VSD vadovu, viskas pasikeitė“.

2009.11.15

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *