Stasaitis37

Nuo liepos 01 dienos eilinį kartą ir tikrai ne paskutinį didėja gamtinių dujų kaina Lietuvoje, iki 1,56 Lt. už 1 m3. naudojantiems dujas šildymui ir gerokai daugiau naudojantiems dujas maistui gaminti.

Visa  šio  eilinio dujų didėjimo  kaina  atims  iš Lietuvos gyventojų dar per 600 milijonų litų per metus, ta pačia suma padidindami Gazpromo ir Rusijos pelną. Brangs šildymo išlaidos ir taip jau neišgalintiems mokėti vartotojams, didės ir kitos kainos, tuo metu, kai atlyginimai mažėja, nėra darbo.

Ar gi nėra jau jokios išeities pažaboti vis augantį Gazpromo apetitą ir palikti milijonus ar net milijardus litų Lietuvoje, sumažinti ženkliai dujų kainą, palikti tuos pinigus namų ūkiuose, tuo skatinant vidaus vartojimą, o ne Rusijos tolimesnį ginklavimąsį.

Continue reading „Kaip pažaboti Gazpromo apetitą“

kar_0

Pasisotinęs pederastų ir lesbijiečių eitynėmis, ignoravęs sovietinių “išvaduotojų”, apsikarsčiusių ordinais ir medaliais, žygiavimą nuo Arkikatedros Antakalnio kapinių link, nutariau atsigaivinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės švente. Nors sinoptikai žadėjo lietingą, apsiniaukusį šeštadienį, šventei Vingio parke dar neprasidėjus, dangus pragiedrėjo, buvo vasariškai šilta. Geras ženklas. Tačiau gal ne tik dėl to susirinko daug žmonių. Labai daug. Viliuosi, kad visuomenei rūpi, kaip laikosi, kuo turtingi tėvynės gynėjai. Jeigu į patriotinius renginius paprastai renkasi pagyvenę žmonės, tai į vienybės šventę atėjo labai daug vaikų, jaunų tėvų su kūdikiais ant rankų, vežimėliuose. Džiuginantis faktas. Tai gal netiesa (remiuosi sociologinėmis apklausomis), kad tik nedidelė piliečių dalis gintų Lietuvos nepriklausomybę? Manau, daugumai kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės dalyvių ir žiūrovų pirmiausia rūpėjo pamatyti, pačiupinėti ne kasdien matomus ginklus, nusifotografuoti su “tamsiaveidžiu” kariu, užlipti ant šarvuočio. Ir tai, žinoma, ne pro šalį. Kariškose palapinėse galėjai pajusti, koks įvairus, sudėtingas visuomenės, valstybės gynimo mechanizmas, kiek jis skiriasi nuo Vytauto Didžiojo laikų.

Continue reading „Nuo Žalgirio iki Vingio parko“

Stasaitis37

Praėjo jau dvidešimt metų, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant ir puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant i NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gana gerai ginkluotą. Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį sunaikinti per 2000 tūkstančių priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002 – 2003-aisiais metai.

Stebina kai kurių piliečių norėjimas nuteikti Lietuvos visuomenę prieš savo kariuomenę, ją visaip menkinant ir rodant neįgalia pasipriešinti galimam okupantui. Tokie asmenys kai kuriose valstybėse yra vardinami kaip „įtakos agentai“, tarnaujantys galimiems okupantams ir siekiantys savo rašiniais, pasisakymais, kalbomis, abejonėmis pakirsti valstybės piliečių dvasią, paversti juos daug negalvojančiais galvijais, kuriuos po to, bus labai lengva suvaryti į aptvarus.

Continue reading „Nelaikykite Lietuvos kariuomenės kūrėjų idiotais“