Portalo Slaptai.lt skaitytojams primename, kad šiuo metu skandalingoji Medininkų žudynių byla nagrinėjama Lietuvos Apeliaciniame teisme. Šia rezonansine byla besidomintiems savo skaitytojams artimiausiu metu pateiksime naujų žurnalisto Gintaro Visocko publikacijų.

O šiandien skelbiame išsamų buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo interesus ginančio advokato Arūno MARCINKEVIČIAUS ir Ramūno MARKEVIČIAUS tekstą.

Ši smulki, detali analizė atskleidžia 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto užpuolimo ir pareigūnų nužudymo tyrimo chronologiją bei ypatumus.

Continue reading „Medininkų posto pareigūnų nužudymo tyrimo chronologija bei ypatumai”

advokatas_a.marcinkevicius

Probleminių, todėl neatidėliotinai spręstinų, klausimų Europos sąjungoje neabejotinai užtenka, o ir Lietuvoje jų netrūksta, nors vežimu vežk. Vienok, kaip ten bebūtų, norint daryti tvarką "dideliame kieme", pirmiausia senieji Išminčiai per amžius pataria išmokti susitvarkyti mažesniame, juolab  nuosavame.

Šiame jų patarime glūdi absoliuti Tiesa. Europos Sąjunga nėra vienijama vien ekonominių-finansinių prioritetų pagrindais. Vargu ar kas imsis neigti, jog didžiai svarbią reikšmę Europos Sąjungoje sudaro Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantijos, o pirmučiausiai – elementari pagarba žmonėms ir nenukrypstamas teisingumo principų laikymasis.

Ar galime tuo pasigirti Lietuvoje? Ar tikrai turime pirmininkavimui būtiną patirtį šiose srityse? Pabandykime paieškoti atsakymo į šį klausimą iki prasidedant išsvajoto pirmininkavimo laikmečiui. Atvirai pasakius, Lietuva, nesugebėdama ir net nesistengdama pirmoje eilėje susitvarkyti nuosavame kieme, nepašalinusi elementariausių ir tuo pat metu grubiausių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų nacionaliniuose įstatymuose ir baudžiamojo persekiojimo procese, elgiasi nepakankamai atsakingai.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Lietuva įžengia į minų lauką…””

advokatas_a.marcinkevicius

Lietuvos generalinio prokuroro pateiktą metinę prokuratūros veiklos ataskaitą Seimas svarstė antradienį. Vėliau, t.y. po dviejų dienų – ketvirtadienį, buvo priimta Seimo Statuto pataisa.

Visuotinai žinoma, kad jokios teisės normos negali būti taikomos laiko atžvilgiu anksčiau įvykusiems faktams, paprastai sakant – teisės aktai atgal negalioja.

Vien dėl šios priežasties Seimas galėtų vadovautis šia pataisa tik kitų metų prokuratūros veiklos ataskaitos atžvilgiu.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Teisės aktai atgal negalioja””

Viešai nuskambėjusi žinia apie tai, kad kažikuriuose vaikų darželiuose gauti savivaldos institucijų nurodymai „mokyti vaikus vieniems kitus vadinti ne berniukais ir mergaitėmis, o "žmogeliais", o registruojant vaiką į eilę darželiuose jau „nustatytos skiltys „tėvas I ir tėvas II, arba motina I ir motina II“,palietė nūdienos laikų piktžaizdės temą ir privertė ne juokais, rimtai susimąstyti.

Tikiuosi neprieštarausite, jog ši belytės ar homoseksualios asmenybės formavimo vaikų darželiuose tema nebėra jau vien diskusijų klausimas. Sodomos ir Gomoros likimas vaizdžiai aprašytas Biblijoje.

Viliuosi, pritarsite, kad nuolatinis bandymas iškraipyti ir pakeisti Žmogaus prigimtį bei įgimtas teises, dangstantis pseudo tolerancijos sąvoka, negali būti toleruojamas. Norėtųsi tikėti, kad Lietuvos politikų tarpe dar yra sugebančių suvokti, jog tai, kas prieštarauja Žmogaus prigimčiai, veda į Žmogaus, Šeimos, Tautos ir Valstybės pražūtį.

Tai, beje, žeidžia daugelį žmonių, tačiau apie toleranciją tradicinių vertybių besilaikantiesiems kažkaip keistai pamirštama.

Continue reading „Pseudo tolerancijos pasekmės peržengė bet kokias ribas”

advokatas_a.marcinkevicius

Senovės išminčiai yra taikliai pastebėję: "Jei nori pažinti žmogų, neklausyk ką jis kalba apie save. Įdėmiai klausyk, kaip jis atsiliepia apie kitus". Konstruktyviai pozityvus įvertinimas, o kitą kart net ir kuklus nutylėjimas, vaizdžiai apibūdina besąlyginį Žmogaus padorumą.

Labai keista, kad Prezidentė sulaukė priekaištų dėl tautiškumo ir nacionalinės savivertės skatinimo bei raginimų nepamiršti kuo esame, iš kur kilome ir kur link einame. Jurgis Zauerveinas kadaise eilėraščiu pašlovinęs lietuviškąjį tautiškumą: "Lietuvninkais mes esam gimę, Lietuvninkais ir turim būt. Tą Garbę gavome užgimę, ir jai neturim leist pražūt!"

Ir dabar šios eilės tebeskamba išdidžiai. Pagaliau vertėtų prisiminti ir dr. Jono Basanavičiaus žodžius apie "amnezijos" dėl savo ir Tautos praeities būsimas pasekmes.

Gal būt kas nors sugebėtų paaiškinti, nuo kada ir kokiu pagrindu nacionalinė savivertė, jos puoselėjimas bei skatinimas tapo negatyviu ar net smerktinu reiškiniu Lietuvoje?

Continue reading „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės metinio pranešimo įvertinimo”

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad Plungės rajono apylinkės teismas jau baigė nagrinėti plungiškio Andriaus Kavecko baudžiamąją bylą. Šių metų gegužės 20-ąją šio teismo pirmininkas teisėjas Vaidas Gasiūnas turėtų paskelbti nuosprendį. Tad netrukus paaiškės, kaip Plungės rajono apylinkės teismas vertina Plungės prokurorų pateiktus kaltinimus A.Kaveckui dėl grasinimo nužudyti kaimyną.

Be abejo, kiekvienas tokio pobūdžio grasinimas privalo būti atidžiai ištirtas bei įvertintas. Svaidytis grasinimais – nevalia. Tačiau vargu ar galima pamiršti aplinkybę, jog šiuo konkrečiu atveju viena iš pagrindinių nesutarimų su kaimynu priežasčių – vien tik barniai dėl skirtingo požiūrio į gyventojų bendrijos "Rūtelė" administravimo reikalus.

Stebint beveik dvejis metus Plungėje užsitęsusį šį teisminį procesą neapleido abejonės: ar dėl smulkių buitinių kivirčų iš tiesų rimtai ruoštasi pasikėsinti į oponento gyvybę, ar lietuviškoji teisėsauga tiesiog persistsengė, demonstruodama ypatingą budrumą ir uolumą?

Continue reading „„Asmeniniai ginčai sprendžiami valstybės administracinių resursų sąskaita””

Besidomintiems šia rezonansine byla praėjusiais metais nuobodžiauti neteko. Nepaisant artėjusių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių teismo posėdžiai buvo rengiami be pertraukų. Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Kruopio vadovaujamos teisėjų kolegijos darbštumo stoka tikrai neapkaltinsi.

Tenka pripažinti, kad paskutinieji 2012-ųjų metų teismo posėdžiai buvo itin vertingi informacine,istorine ir teisine prasmėmis. Atvirai kalbant, beprasmių teismo posėdžių tiesiog nebūna. Niekad niekada. Net ir pats nykiausias teismo posėdis tampa naudingu vienai iš besiginčijančių pusių: arba kaltintojams, arba kaltinamiesiems. Tad nė vieno teismo posėdžio nedera vadinti beprasmiu.

Ir vis dėlto gruodžio 6-osios posėdis šių eilučių autoriui pasirodė itin keistas. Omenyje turiu būtent popietę, kurios metu buvo apklausiamas liudytojas Egidijus Bičkauskas.

Continue reading „Medininkų žudynių byla: liudytojo Egidijaus Bičkausko parodymai”

Vasario 21-ąją Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas yra jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Continue reading „Seimo diskusijoje konstatuota: “asmenų suėmimo reglamentavimas geras, tačiau taikymas – ydingas””

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt vėl narplioja skandalingosios Medininkų žudynių bylos ypatumus. Šiandien mūsų dėmesio centre – daiktiniu įrodymu tapęs elektroninis laikrodis, kuris neva įrodo, jog mūsų muitinės pareigūnus tą tragišką 1991-ųjų liepos 31-osios naktį nužudė būtent Rygos OMON milicininkai Aleksandras Ryžovas, Andrėjus Laktionovas ir Konstantinas Michailovas – Nikulinas.

Tačiau prieš pradedant analizuoti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, nagrinėjusios Medininkų žudynių bylą, išvadas, pirmiausiai siūlau pabandyt įsivaizduoti neutralią, su konkrečiu įvykiu nesusijusią situaciją.

Continue reading „Medininkų bylos keistenybės: saugokitės anonimų, teigiančių tai, ko niekada nebuvo”

2013 metų vasario 4-ąją buvo pranešta, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su atsakingais pareigūnais, su kuriais aptarė teismų reformos eigą ir galimybes spartinti bylų nagrinėjimą.

Šiuo, neabejotinai aktualiu, klausimu pastebėtini keli momentai.

Kiekviena lazda turi du galus, panašiai, kaip kiekviena moneta – dvi puses. Kalbant apie bylų nagrinėjimo spartą, būtina nepamiršti, kad skubotas teisingumo procesas yra pats brangiausias sukeliamomis pasekmėmis. Nuo seno žinoma: "skubėk lėtai", "skubią naudą – kipšas gaudo" arba "paskubėsi, žmones prajuokinsi".

Continue reading „Nuo seno žinoma: “skubėk lėtai””

gintaras_originalas

Kuo toliau – tuo baisiau. Būtent tokios mintys kyla prisiminus 2012-ųjų gruodžio 14-osios Lietuvos Apeliacinio teismo posėdį, kuriame buvo pratęstas Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas. Būtent tą dieną paaiškėjo, jog mūsų Generalinė prokuratūra nebeturi svarbaus Medininkų skerdynių bylos įkalčio.

Tiksliau kalbant – nebeturi buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko Vyto Petruškevičiaus nufilmuotos Medininkų žudynių vietos apžiūros vaizdajuostės.

V.Petruškevičiaus filmuota medžiaga – aukso vertės. Šis vyras buvo pirmasis, kuris tragedijos vietą užfiksavo vaizdajuostėje dar iki atvykstant tardytojams. Filmuota itin kruopčiai, filmavimas truko maždaug 40-imt minučių. Buvęs Lavoriškių muitinės posto vadovas nufilmavo ne tik vagonėlio prieangį ir vidų, kuriame gulėjo žiauriai nužudyti mūsų pareigūnai. Jis įamžino ir aplinką – kelius, vedančius į Medininkų postą, paliktas lengvųjų automobilių ir vikšrinių transporto priemonių vėžes, išgulėtą pasalos vietą, greta vagonėlio rastus daiktus.

Toje vaizdajuostėje užfiksuotus vaizdus šiandien būtų buvę galima palyginti su oficialiu žudynių vietos apžiūros protokolu. Deja, V.Petruškevičiaus nufilmuotos vaizdajuostės mūsų prokurorai šiandien neturi.

Continue reading „Skandalas Medininkų žudynių byloje: prarasta dar viena itin svarbi vaizdajuostė”

marcinkevicius_2-portretine

Tik dabar visuomenę purtančiuose teisiniuose procesuose pradėjo akivaizdžiai reikštis 1993 – 1995 ir 2003 metų diletantiškiausių „pertvarkymų” Lietuvos policijoje bei prokuratūroje pasekmės.

Taip pat prisiminkime patyrusių specialistų perspėjimus, kurių anuomet niekas iš specialiųjų tarnybų įstaigų vadovų ir politikais išdidžiai save drįsusių vadinti asmenų nenorėjo girdėti, ir net kaltindavo kišimusi į „politinius sprendimus bei jų įgyvendinimą”.

Rezonansiniai procesai dėl žudynių Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste, dėl VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo ir kitose, ne mažiau skandalingai garsėjančiose baudžiamosiose bylose, atskleidė tikrąją padėtį, apie kurią beveik du dešimtmečius užsispyrusiai tylėta.

Continue reading „Diletantiškų teisėsaugos reformų pasekmės”

ryga_piketas_4-k

Lapkričio 28-osios vakare grupė Rygos gyventojų susirinko į protesto akciją prie Lietuvos ambasados. Į piketą atėjo tie, kurie neabejingi Latvijos išduoto ir Lietuvoje iki gyvos galvos kalėti nuteisto buvusio Rygos OMON‘ininko Konstantino Michailovo (Nikulino) likimui.

Protestuotojai susirinko į piketą priešais Lietuvos ambasadą Latvijos sostinėje Rygoje būtent lapkričio 28-ąją. Nes šių, 2012-ųjų, metų lapkričio 28-ąją sukako lygiai penkeri metai, kai buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas įkalintas Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Dabar prasidėjo šeštieji kalinimo metai.

Continue reading „Rygoje prie Lietuvos ambasados – piketas dėl buvusio omonininko Konstantino Michailovo likimo”

g.visockas-portretas

Lapkričio 21-ąją Lietuvos apeliaciniame teisme surengtas dar vienas Medininkų žudynių bylos posėdis. Beje, ne mažiau sensacingas už spalio 3-iosios posėdį. Lapkričio 21-ąją parodymus davė  buvęs Lietuvos policijos operatyvininkas Vidas Pukenis. Kam palankūs jo žodžiai? Kaip besvarstytume, bet tik ne mūsų prokuratūrai. Taip, V.Pukenį apklausti kaip liudytoją prašė būtent prokurorai Mindaugas Dūda ir Rolandas Stankevičius. Tačiau vargu ar V.Pukenio teiginius galima traktuoti kaip neabejotinai vertingus, nes jie – nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais. 

Tiesa, viešojoje erdvėje jau pasirodė dėmesį kaustančių pranešimų, girdi, buvusiam Lietuvos policijos operatyviniam įgaliotiniui V.Pukeniui tikruosius Medininkų muitinės posto žudikus pavyko nustatyti dar 1992-aisiais metais lankantis Rygoje. Suprask, po kai kurių jo ir jo kolegos Gedimino Adiklio operatyvinių veiksmų 1992-aisiais paaiškėjo, jog Medininkų skerdynėse dalyvavo smogikai iš Rygos OMON. Tik jų, operatyvininkų, surinkta informacija, remiantis V.Pukenio žodžiais, tuometinė Lietuvos Generalinės prokuratūros vadovybė kakodėl nesusidomėjo.

Continue reading „Ko verti Vido Pukenio parodymai apie Medininkų muitinės posto užpuolikus?”

gintaras_originalas

Šių metų spalio 3-ioji buvo ne itin maloni valstybinį kaltinimą garsiojoje Medininkų žudynių byloje palaikantiems prokurorams Rolandui Stankevičiui ir Mindaugui Dūdai.

Metų metus narpliojama ir niekaip neišnarpliojama Medininkų skerdynių byla besidomintiems skaitytojams priminsime: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija tądien pradėjo garsiąją bylą nagrinėti iš esmės – išklausė pirmųjų liudininkų.

Pirmasis parodymus davė Jevgenijus Rūkas, 1991-aisiais metais tarnavęs Lietuvos specialiosiose tarnybose. Parodymus teisėjų kolegijai tąsyk teikė ir buvęs Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Tiesa, spalio 3-osios posėdyje iki galo apklausti A.Butkevičiaus nespėta. Jo apklausa bus tęsiama gruodžio mėnesį.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – subtilūs Apeliacinio teismo teisėjų tendencingumai”

gintaras_originalas

Tikriausiai nėra tokių, kurie nebūtų girdėję posakio, esą pasaulį valdo tie, kurių rankose – informacija.

Valdo ne ginklai, ne pinigai, o būtent žmonės, kuriems prieinama pačių įvairiausių rūšių informacija – riboto naudojimo, tarnybinė, slapta, karinė, politinė, mokslinė, konfidenciali, visiškai slapta, asmeninio pobūdžio…

Šiuose žodžiuose – labai daug tiesos. Tačiau tokia aksioma reikalauja papildymų. Norint valdyti tautas, bendruomenes ar valstybes neužtenka vien turėti daug informacijos. Dar reikia mokėt ja naudotis: „atsijoti informacines šiukšles“, išgryninti esmę, susisteminti faktus ir t.t. Įtakos pasiekia tik tas, kuris žino, kada, kaip ir kur panaudoti etiškai ar neetiškai surinktas slaptas ar pusiau slaptas žinias.

Continue reading „Teisingumo ir valstybės paslapčių sankirta”

marcinkevicius_2-portretine

Viskas krypsta teisinga linkme. Tai, kad teismas pagaliau pripažino, jog žūties metu Vytautas Pociūnas vykdė VSD deleguotas funkcijas, regis, reiškia, kad viskas krypsta teisinga linkme.

Tačiau šis niekada abejonių nekėlęs akivaizdžiai aiškus faktas seniai privalėjo būti patvirtintas, nevaikant našlės po visokiausias institucijas ir teismų instancijas, nevarginant netekties skausmo slegiamo žmogaus, valstybinių institucijų turimų akivaizdžiausių faktų, nereikalaujančių įrodymų, paieškomis ir rinkimu.

Continue reading „Lietuva tebėra pavojaus zonoje”

marcinkevicius_2-portretine

Neįmanoma nesirūpinti dėl padėties Valstybėje, ypač kai paviešinamas garso įrašas, kuriame Seimo Pirmininkė, vienos pagrindinių, didžiųjų – Šalį valdančiosios partijos vadovė, atvirai guodžiasi, neva, esanti bejėgė ką nors pakeisti Valstybėje, jos žmonių labui.

Vienok, pastarosiomis dienomis pagarsėjusioje istorijoje atsivėrė kelios, pakankamai skausmingai įsišaknijusios problemos: žmonių (politikų, nepolitikų, visuomenininkų – aktyvistų ir paprastų žmonių tarpe) tarpusavio bendravimui pasirinkto būdo, metodų ir priemonių adekvatumo, teisingumo bei etiškumo klausimais.

Continue reading „DILEMA: patriotizmas ar egoizmas?”

Gintaras_originalas

Lietuva rizikuoja susipykti su Latvija. Oficialia susipykimo priežastimi gali tapti Medininkų žudynių byla. Latvijos Generalinė prokuratūra neleidžia Lietuvai teisti buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino pagal 100-ąjį straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui Lietuvos prokurorų pageidaujamoje apimtyje.

Tiksliau tariant, latviai nesutinka, kad prie lietuviškųjų karo nusikaltimų epizodų lietuviai prijungtų dar ir latviškuosius “nusikaltimus žmoniškumui”.

Mat latviškųjų epizodų tiesiog nėra. Latvijos generalinė prokuratūra neturinti jokių žinių, duomenų ir faktų, leidžiančių manyti, jog Latvijoje K.Michailovas būtų dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėjęs civilius gyventojus, juos kankinęs, žeminęs ar net žudęs.

Continue reading „Dėl buvusio Rygos omonininko Lietuva rizikuoja susipykti su Latvija”

g.visockas-portretas

Šią vasarą sukanka ketveri metai, kai visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pradėjo intensyviai domėtis Medininkų žudynių byla.

Per paskutiniuosius kelerius metus sukaupti duomenys jau leidžia daryti išsamius, plačius apibendrinimus.

Deja, nuomonė, kurią susidariau kantriai vaikščiodamas į visus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdžius, nėra palanki nei mūsų teisėsaugai, nei mūsų politikams. Jei Lietuva vadovautųsi savo pačios priimtais įstatymais, Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas šiandien džiaugtųsi laisve.

Lietuva buvusio Latvijos omonininko neturėjo pagrindo net suimti. Juolab – teisti pačia griežčiausia bausme. Mat Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovai teismui nepateikė nė menkiausio K.Michailovo – Nikulino kaltę patvirtinančio įrodymo. O kalbos apie neva negaliojančius senaties terminus ar pritaikytus kaltinimus dėl karo nusikaltimų tėra pigi kelių politinių jėgų intriga, kurios pagalba begėdiškai siekiama paslėpti rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos nagrinėjimo klaidas.

Continue reading „Politiniai Medininkų žudynių bylos aspektai”