Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas yra atleidžiamas dėl pareigų nevykdymo.
 
Seime vykstančioje Vyriausybės valandoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Antanas Matulas klausė sveikatos apsaugos ministro, kodėl iš pareigų atleidžiamas S. Čaplinskas. Parlamentaras svarstė, ar A. Veryga ULAC direktorių atleido dėl dažnai jo reikštos kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai.
 
„Žmonės kalba, kad iš direktoriaus pareigų S. Čaplinską atleidote dėl jums reikštos kritikos, ar dėl to, kad ne su ta partija balotiravosi į Seimą. Gal galite paaiškinti, už ką jis yra atleidžiamas iš darbo“, – teigė A. Matulas.
 
A. Veryga pripažino, kad ULAC vadovas iš pareigų tikrai atleidžiamas. Pasak sveikatos apsaugos ministro, sudaryta komisija įrodė, kad S. Čaplinskas nevykdė savo pareigų tinkamai.
 
„Ir apie mane žmonės įdomių dalykų sako. Jie teigia, kad aš gydžiausi ir psichozę, ir panašių dalykų prišneka. Žmonės, matyt, mėgsta pašnekėti. Kalbant labai rimtai, tai šito vadovo atleidimo tikrai nereikia sieti su kažkokiu priklausymu partijai ar dėl jo dalyvavimo rinkimuose. Šiuo metu jis turi nedarbingumo pažymą. Jo pirma darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė darbo diena. Atleidžiamas jis dėl tikrai ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų neįvykdymo. Buvo sudaryta ir komisija, kuri vertino. Dalis tų pažeidimų yra įvykę dar gerokai iki to, kuomet jis dalyvavo rinkimuose, ar pareiškė, kur ir su kokia partija jis kandidatuoja. Tai tikrai išimtinai dėl jo pareigų nevykdymo“, – atsakė A. Veryga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 14:23

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasauliui dėmesį sutelkus į Kiniją, kur šimtai žmonių užsikrėtė mirtinu koronavirusu bei kelios dešimtys nuo jo mirė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad Kinija ėmėsi precedento neturinčių priemonių – dėl viruso plitimo uždarė keletą miestų, kuriuose gyvena dešimtys milijonų žmonių, intensyviai vykdomos ir kitos ligos plitimą stabdančios priemonės. Dėl to, sako profesorius, tikimybė, kad virusas ateis į Lietuvą, nėra itin didelė.
 
Kartu prof. dr. S. Čaplinskas pažymi, kad Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo centrai, taip pat ir jo vadovaujama įstaiga – ULAC informacija nuolat keičiasi su užsienio partneriais, tad, ramina profesorius, situacijos, kada įstaigos netikėtoje situacijoje „nesusidirba“, neturėtų pasikartoti.
 
Ramina lietuvius: rizika yra, tačiau karantinų įvesti tikrai nereikės
 
„Mūsų institucija vykdo epidemiologinę stebėseną, analizę, labai glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis užsienyje būtent skleidžiant tą informaciją, taip pat ir metodinę informaciją. Mums asmeniškai tokių problemų kaip nesusidirbimas nekyla – tiek gauti informaciją iš kolegų čia, tiek užsienyje, tiek ją perduoti“, – Eltai sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
 
Jis taip pat informavo, kad ULAC tinklalapyje yra visa reikalinga informacija, kuri nuolat atnaujinama – pateikiamas koronaviruso sukeltų ligų atvejų žemėlapis, elgesio rekomendacijos, taip pat reklaminiai skydeliai.
 
„Šiandien, kalbant apie rekomendacijas, ką daryti Lietuvoje, tai remtis MERS (koronaviruso – ELTA) rekomendacijomis, kurios mūsų yra paruoštos lietuvių kalba. Jos visos jau yra sudėtos mūsų tinklapyje“, – teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
 
Paklaustas, kokia tikimybė, kad koronavirusas gali atklysti į mūsų šalį, profesorius nuramino, kad net ir pasitvirtinus tokiems atvejams, Lietuvai epidemija negresia.
 
„Mano prognozėmis, tai vargiai ar dabar Pasaulio sveikatos organizacija priims sprendimą, kad tai yra tarptautinė grėsmė pasaulio sveikatai. Ko gero, dar nebus toks sprendimas priimtas. Net jei ir būtų priimtas, tai Lietuvai išliks ta vadinamoji moderate – vidutinė rizika. Tai reiškia, kad visai rizikos atmesti negalima, bet ji nėra tiek didelė, kad reikėtų įvesti karantinus ar panašiai“, – kalbėjo ULAC vadovas, pridūręs, kad šiuo metu reikia stebėti mokslo bendruomenės pranešimus, taip pat Kinijos valdžios sprendimus.
 
Apie tai, dar kartą patikino prof. dr. S. Čaplinskas, Lietuvoje taip pat operatyviai informuoja ULAC.
 
Kinijos veiksmai teikia vilties
 
Profesorius Eltai papasakojo ir apie tikimybę užsikrėsti koronavirusu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis nuo sergančiojo. Mirtingumas nuo šio viruso, sukeliančio ūminį kvėpavimo takų sindromą, paskutinėmis žiniomis, siekia 4 proc.
 
„Vidutiniškai, pagal šios dienos duomenis, dabar žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, gali užkrėsti nuo 1,4 iki 2,5 žmogaus. Toliau galbūt tie skaičiai keisis į vieną ar kitą pusę, bet tai neaišku. Palyginimui – sergantys tymais užkrečia nuo 12 iki 18 žmonių. Sergantys Ebola užkrėsdavo panašiai – nuo 1,5 iki 2,5, bet susirgę ja, mirdavo nuo 25 iki 90 proc. Tymais – nuo 0,1 iki 0,2 proc. Šiuo naujuoju koronavirusu – 4 proc. žmonių“, – informavo ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas.
 
Jis taip pat teigė, kad mirštamumas nuo šios užkrečiamosios ligos turėtų mažėti, nes ji vis dažniau diagnozuojama lengvų stadijų. Institucijos, anot S. Čaplinsko, stengiasi teikti naujausius duomenis, taip pat nekelti nereikalingos isterijos.
 
„Precedento neturintis įvykis, ką daro Kinija, – įvedė karantiną trijuose milijoniniuose miestuose, tokiu būdu stengdamasi sustabdyti to viruso plitimą. (…) Iki šiol nebuvo tokių duomenų, kad kitose šalyse žmonės būtų užsikrėtę tose šalyse, nes jie visi jau atvažiavo užsikrėtę iš Kinijos. Tai teikia tam tikros vilties, kad visos šitos priemonės galbūt padės sustabdyti tolesnį plitimą. Pirmas židinys, kaip žinoma, ko gero, likviduotas, nes Uhano (protrūkio epicentras Kinijoje – ELTA) turgus yra uždarytas ir dezinfekuojamas“, – pabrėžė profesorius.
 
Prof. dr. S. Čaplinskas dar kartą bendrai patikino, kad visos tarnybos Lietuvoje turi informaciją, kaip elgtis susidūrus su galimu koronaviruso atveju.
 
Kinijos žemėlapis

„Kaip viskas vyksta, yra aprašyta, ir tarnybos žino, ką reikia daryti – tiek medikai, tiek (…) pasienis, oro uostai, vandens uostai. Visos šitos procedūros yra aiškios. Kitas klausimas yra, kad mes nuolat galime susidurti su šitokiais naujais iššūkiais. (…) Ta grėsmė visada bus, kitas klausimas – kiek ji didelė, ir svarbu, ką daro dabar pasaulio ir mokslo visuomenė – keistis informacija ir operatyviai reaguoti“, – pridūrė ULAC direktorius.
 
Kinija skuba vos per 10 dienų pastatyti naują ligoninę šimtams užsikrėtusių žmonių mirtino koronaviruso protrūkio epicentre Uhane, paskelbė valstybinė žiniasklaida. Ligoninę Uhane tikimasi atidaryti vasario 3 d. Joje būtų gydomi jau 41 gyvybę pasiglemžusiu koronavirusu užsikrėtę žmonės.
 
Kinijos pareigūnai tvirtino, kad viruso protrūkis tikriausiai prasidėjo viename iš jūros gėrybių turgų Uhane, o virusą pernešti esą galėjo gyvūnai. Šiuo metu koronavirusas diagnozuotas žmonėms kai kuriose kitose Azijos šalyse ir už žemyno ribų.
 
Penktadienį buvo paskelbta apie pirmuosius užfiksuotus koronaviruso atvejus Europoje – Prancūzijoje buvo patvirtinta, kad trys asmenys, lankęsi Kinijoje, yra užsikrėtę šiuo virusu. Apie pirmą šalyje koronavirusu apsikrėtusį asmenį šeštadienį paskelbė ir Australija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 00:30

Manoma, kad apie 1 proc. Rusijos gyventojų yra užsikrėtę ŽIV, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas epidemiją laiko „grėsme nacionaliniam saugumui“.
 
„Situacija tik blogėja“, – sakė Federalinio tyrimų ir prevencijos centro, kuris specializuojasi ŽIV ir AIDS srityje, vadovas Vadimas Pokrovskis.
 
Pasak jo, problema yra kilusi dėl prieinamos informacijos trūkumo ir nepakankamų gydymo galimybių. Nepilnamečių lytinis švietimas šalyje taip pat yra tabu tema, jį dar labiau apsunkina įstatymai, draudžiantys „homoseksualumo propagandą“.
 
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad šalyje gyvena apie 900 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių. V. Pokrovskio teigimu, šis skaičius siekia 1,5 mln.
 
Palyginimui, federalinio Roberto Kocho ligų kontrolės instituto duomenimis, Vokietijoje ŽIV užsikrėtę apie 88 tūkst. žmonių – 0,1 proc. populiacijos.
 
V. Pokrovskis teigia, kad gerokai daugiau nei pusė visų naujų ŽIV atvejų atsiranda dėl lytinių santykių tarp vyrų ir moterų.
 
Pernai Rusijoje mirė 36 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių. Tai yra rekordinis mirčių skaičius nuo 1987 m., kai buvo užfiksuoti pirmieji viruso atvejai.
 
V. Pokrovskis taip pat apgailestauja, kad ŽIV gydymui Rusijoje išleidžiama pernelyg mažai lėšų. Kitąmet šiam tikslui skirti 29 mlrd. rublių (apie 410 mln. eurų).
 
Pasak eksperto, šaliai reikia mažiausiai triskart didinti išlaidas gydymui, nes Rusijai trūksta naujausių vaistų, diagnostinės įrangos ir kvalifikuoto personalo.
 
Dvi didžiausios Europos sveikatos apsaugos agentūros – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuras – ketvirtadienį paskelbė, kad Europoje būtina rasti geresnių kovos su ŽIV būdų, nes ši liga moterims vis dar diagnozuojama vėliau nei vyrams.
 
2018 m. Europoje užfiksuota daugiau nei 141 tūkst. naujų ŽIV atvejų, sakoma agentūrų parengtoje ataskaitoje. Pasak organizacijų, vos trečdalį ŽIV atvejų sudaro moterys, o ankstyva diagnozė reiškia anksčiau pradėtą gydymą.
 
Labdaros organizacijų finansuojamo AIDS centro Maskvoje direktorius Sergejus Abdurachmanovas taip pat kritikavo Rusijoje stringančią ŽIV diagnostiką ir gydymą.
 
Kaip naujienų agentūrai DPA sakė S. Abdurachmanovas, Vakarų Europoje šiuo metu „yra piliulės apsaugai prieš seksą“. Tuo tarpu Rusijoje, tvirtino jis, „sąlygos kaip Vakarų Europoje 1990-aisiais“.
 
AIDS centro direktorius taip pat pabrėžė, kad Rusijoje ŽIV užsikrėtę daugiau nei milijonas žmonių, deja, „bet šis skaičius ir toliau auga“.
„Tai nebėra tik homoseksualų, intraveninius narkotikus vartojančių ir sekso darbuotojų problema. ŽIV kelia grėsmę visai Rusijos visuomenei“, – sakė S. Abdurachmanovas.
 
Šiemet paskelbtame dekrete V. Putinas ŽIV vadina „grėsmę nacionaliniam saugumui“, šalies gyventojų skaičius vis krintant.
 
Rusijoje gyventojų informavimą apie ŽIV epidemiją apsunkina 2013 m. priimtas įstatymas prieš vadinamąją „homoseksualumo propagandą“.
 
Įstatymas yra gana abstraktus, todėl juo iš esmės uždraudžiama nepilnamečiams pateikti informaciją apie netradicinius lytinius santykius.
 
„Mūsų interneto svetainė yra prieinama visiems, kuriems suėjo 18 metų. Bandome aiškinti apie prezervatyvų naudojimą kolegijose ir universitetuose“, – sakė S. Abdurachmanovas. Visgi, tikino jis, 18 metų sulaukusiam žmogui apie tai aiškinti gali būti jau per vėlu, tačiau geriau vėliau nei niekada.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:05

Nors kovojant su prekyba žmonėmis – vienu iš pavojingiausių nusikaltimų – įgyvendinama daug prevencijos priemonių, prekybos žmonėmis aukomis tapusių asmenų skaičius nuolat didėja. Didėjimas – pavojingas. Didėjimas byloja apie šių nusikaltimų pavojingumą.

„Prekyba žmonėmis yra viena iš pelningiausių organizuotų nusikalstamų grupių veikų. Tai kartu – ir vienas iš pavojingiausių nusikaltimų, pažeidžiantis žmogaus prigimtines teises ir laisves.

Continue reading „Visuomenė kviečiama bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis“

Ankstyvas 2013 metų liepos 27-osios rytas. Vilnius. Virš miesto suka ratus sraigtasparnis, gąsdindamas kregždes, kurios kaip paklaikusios šaudo po Senamiesčio erdves. Prieigos prie Gedimino prospekto atitvertos, ties jomis budi policijos ir specialiųjų kovinių padalinių ekipažai, raitoji policija mankština žirgus.

Prie Vinco Kudirkos aikštės būriuojasi eitynių „Baltic Pride“ dalyviai, virš jų galvų plevėsuoja vaivorykštinės vėliavos, balionai ir plakatai. Nuo Kudirkos aikštės iki prospekto galo ties arkikatedra, kur telkiasi kitaip nusiteikę miestelėnai su savo vėliavomis ir plakatais („Vagys, grąžinkite vaikams vaivorykštę“), su dujokaukėmis ir apsauginiais lietpalčiais, ant nugarų prisiklijavę šūkį „Stop AIDS“ šeimos vertybių entuziastai, monsinjoras Alfonsas Svarinskas su trispalve ir šv. Kryžiumi, kelias užvertas neregėtai gausaus policijos kordono.

Continue reading „Tikrasis Europos Sąjungos veidas“

zydai-ortodoks

Lietuvos žinaisklaidoje jau buvo skelbta apie Vokietijos Kelno miesto apygardos teismo sprendimą, numatantį  baudžamąją atsakomybę už berniukų apipjaustymą dėl religinių priežasčių. Šį sprendimą lėmė komplikacijos, kilusios po vieno musulmonų berniuko apipjaustymo.

Vokietijos spaudoje kilo diskusijų audra. Diskutuojant dėl laisvės išpažinti religiją ir kūno fizinio integralumo, daugiausia kalbama apie apipjaustymo naudą, žalą, tradicijas.

Remiantis apklausa, 56 proc. gyventojų pritarė teismo sprendimui, 35 proc. buvo prieš. Gydytojų organizacijos ir urologai reikalauja uždrausti ritualinį apipjaustymą arba operacijas bent riboti.

Federalinių gydytojų rūmų prezidentas Frankas Ulrichas Montgomety pasakė, jog ateityje privalės atkreipti kolegų dėmesį į rizikas, susijusias su apipjaustymo operacija. Vokietijos vaikų chirurgijos sąjungos prezidento pavaduotojas Berndas Tilligas  rekomendavo tėvams palaukti, kol vaikai patys galėtų apsispręsti.

Continue reading „Religijos laisvė ar sveikata“

cekuolis

Apie Rusiją esame labai daug šnekėję. Tik dar niekada nesame pabrėžę bene svarbiausio dalyko – rusų tauta miršta. Šis reiškinys aiškėja tik dabar, praėjus visuotiniams Rusijos gyventojų surašymams.

Po pirmojo surašymo duomenų analizės Rusija džiūgavo. Tikėjo, kad turės 144 milijonus gyventojų, o priskaičiavo vienu milijonu daugiau! Tačiau geriau ištyrus paaiškėjo, kad tas nelauktas prieaugis – visai ne rusai. Jis atsirado todėl, kad greičiau negu buvo manoma iki šiol auga Kaukazo tautų, kurios priklauso Rusijos Federacijai, gyventojų skaičius. Ypač tai pastebima Dagestane, Ingušetijoje, net karo nuniokotoje Čečėnijoje. Rusijos Valstybinio statistikos reikalų komiteto nuomonė aiški ir nedviprasmiška: rusai – greičiausiai mažėjanti tauta pasaulyje. Pasirodo, iki 2050-ųjų metų Rusija gali prarasti maždaug 54 milijonus žmonių. Taigi Rusijoje iš viso liks tik 90 milijonų gyventojų. O pačių rusų juk bus dar mažiau. Kitų šaltinių nuomone, gyventojų Rusijoje sumažės gal dar daugiau. Liks tiek, kiek dabar turi Ispanija ir Portugalija.

Continue reading „Rusai – greičiausiai mažėjanti tauta pasaulyje“

skrinskas_slaptai

Kaljanas dar pavojingesnis nei cigaretės. Kaljano dūmo skonio savybės skatina jį įkvėpti giliau ir ilgiau neiškvėpti.

Dėl šios priežasties rūkant kaljaną į organizmą patenka žymiai didesnis kiekis dūmų nei rūkant paprastą cigaretę.

Pačiame kaljano dūme labai daug kenksmingų medžiagų (dervų, sunkiųjų metalų, anglies monoksido ir kancerogenų).

Rūkant kaljaną žmogus gauna didžiulę porciją anglies monoksido ir dūmų – žymiai didesnę, nei cigaretę surūkęs asmuo. Dar vienas svarbus aspektas – kaljano vamzdelio švara. Kavinėse ir restoranuose ją tikrai ne visada deramai išvalo. Tai reiškia, jog parūkius kaljaną galima lengvai užsikrėsti dar ir infekcinėmis ligomis. Galima daryti vieną išvadą: kaljanas taip pat sukelia vėžį, įvairių kvėpavimo ligų ir yra itin kenksmingas besilaukiančioms moterims (delfi.lt).

Continue reading „„Pro Vita“: tad ar keista, kad “pražiūrėta” skandalingoji “Gender Loops” programa?“