Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai nepritarė iniciatyvai, raginančiai šalies vyriausybę susitarti su Briuseliu dėl „Brexito“ terminų atidėjimo, praneša televizijos kanalas „Sky News“.

Parlamentas atmetė Škotijos nacionalinės partijos frakcijos lyderis Iano Blackfordo pataisą, kurioje buvo siūloma mažiausiai trims mėnesiams atidėti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, numatytą kovo 29 d. Prieš pataisą balsavo 315 parlamento narių, už – 93.

Parlamentarai taip pat nepritarė leiboristų lyderio Jeremy`io Corbyno pataisai, reikalavusiai, kad vyriausybė iki vasario 27 d. surengtų pakartotinį balsavimą dėl sutarties su ES arba leistų parlamentui balsuoti dėl alternatyvių planų. Už šią pataisą balsavo 306 deputatai, prieš – 322.

Trečiąją pataisą, pasiūlytą proeuropietiškai nusiteikusios Konservatorių partijos deputatės Annos Soubry, atšaukė ji pati. Pataisa reikalavo, kad vyriausybė per savaitę paskelbtų oficialią prognozę, kokių padarinių verslui ir prekybai turės pasitraukimas iš ES be sutarties.

Šias tris pataisas techniniam dokumentui, kurį anksčiau parlamentui pateikė ministrė pirmininkė Theresa May, balsavimui atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow.

Bendruomenių Rūmai atmetė ir patį techninį dokumentą, turėjusį patvirtinti, kad parlamento nariai vis dar laikosi kurso, kurį jie patys pasirinko sausio pabaigoje. Prieš dokumentą balsavo 303 parlamento nariai, už – 258.

Didžiosios Britanijos žiniasklaida balsavimo rezultatus pavadino „smūgiu Th. May autoritetui“ ir jos pralaimėjimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 04:00

Diskusijų dėl „Brexito“ įkarštyje airių partija „Sinn Fein“ regi gerus šansus referendumui dėl ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos suvienijimo. Partijos lyderė May Lou McDonald šeštadienį mitinge Dubline pareiškė, kad pirmą sykį atsirado istorinė galimybė susivienyti – nepaisant „Brexito“. „Dabar atėjo metas“, – pabrėžė ji. Politikė priminė, kad Šiaurės Airijos gyventojai nebalsavo už „Brexitą“ ir juo labiau – už fizinę sieną su Airija. Tačiau tai esą ignoravo britų vyriausybė Londone, kuri nesirūpina čia esančiais žmonėmis.

„Sinn Fein“ yra partija, veikianti abiejose sienos pusėse.

Didžioji Britanija kovo 29-ąją turėtų palikti ES. Tačiau kadangi parlamentas „Brexito“ sutarčiai kol kas nepritarė, didėja baimė, kad šaliai teks palikti ES be jokio susitarimo. O tai reikštų, kad Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje iš karto atsirastų pasienio kontrolė.

Šiaurės Airijos konfliktas siekia šimtmečius. XX amžiaus pradžioje airiai maištavo prieš Anglijos valdymą. 1922-aisiais pietinė salos dalis tapo nepriklausoma, o Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės dalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 05:28

Britų laikraštis „Sunday Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pašalintas didžiausias kliuvinys „Brexit“ derybose. Ministrė pirmininkė Theresa May esą sulaukė patikinimo iš Briuselio, jog Didžioji Britanija ir po išstojimo iš ES galės likti Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta „fizinės sienos“ tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Londono narystė Muitų sąjungoje bus ribotos trukmės. Į susitarimą, pasak Sunday Times“, bus įtraukta atitinkama speciali išlyga.

Vyriausybė dėl šių planų tarsis antradienį, rašo laikraštis. Tiesa, vyriausybės atstovas „Sunday Times“ informaciją pavadino spekuliacija. „Mes pasiekėme geros pažangos dėl mūsų būsimų santykių“, – tepasakė jis.

Didžioji Britanija ES paliks 2019 metų kovo gale. Abi pusės baiminasi, kad fizinė siena su kontrolėmis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos gali pakenkti trapiai taikai buvusiame pilietinio karo regione. Londonui ir Briuseliui iki šiol nepavyko susitrati, kaip tam praktiškai būtų galima užkirsti kelią.

Airijos klausimas laikomas svarbiausia kliūtimi, neleidžiančia užbaigti beveik visiškai suderinto „Brexit“ susitarimo tarp Briuselio ir Londono. T. May neseniai kalbėjo, kad sutartis baigta „95 proc.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 03:30

Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras įspėja, kad į Šiaurės Airiją gali grįžti smurtas, jei „Brexit“ derybos pasuks netinkama linkme. „Žinoma, jog aš galvoju, kad taip gali nutikti, jei padarysime klaidų“, – kalbėjo jis Briuselyje, informuoja agentūra „Reuters“.

Siena tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos yra vienas didžiausių ginčytinų punktų „Brexit“ derybose. Po 2019 metų kovo 29-ąją planuojamo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES 500 km ilgio siena per Airijos salą būtų ES išorės siena. Tačiau Airija nori išvengti naujos pasienio kontrolės su Šiaurės Airija.

Galimas pereinamojo laikotarpio išplėtimas po „Brexit“ nesumažins Airijos poreikio, kad siena su Šiaurės Airija liktų atvira, sakė L. Varadkaras. Pereinamojo laikotarpio pratęsimas esą nėra alternatyva.

30 metų – nuo britų karių nusiuntimo į Šiaurės Airiją 1969-aisiais iki 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimo – Šiaurės Airijos konfliktą ženklino smurtas, išpuoliai ir tūkstančiai žuvusiųjų. Susitarimas reglamentuoja valdžios pasidalijimą tarp airių katalikų nacionalistų ir protestantų junionistų. Prie taikos prisidėjo ir laisvas asmenų bei prekių judėjimas ES.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Lietuvoje lankosi Airijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Coveney (kairėje). Dešinėje – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje besilankantis Airijos vicepremjeras Saimonas Coveney ES šalyse ieško palaikymo dėl Šiaurės Airijos sienos klausimo – pagrindinio pleišto Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybose dėl išstojimo iš Bendrijos.

Nors oficialiai JK Išstojimo iš ES reikalų ministras Dominikas Raabas tikina esą susitarimas su ES pasiekiamas ranka, JK priklausančios Šiaurės Airijos sienos su Airijos Respublika klausimas nėra išspręstas. Abi pusės siekia išvengti patikros postų arba taip vadinamos „kietosios sienos“, nes tai reikštų 1998 metais pasirašyto „Gerojo penktadienio“ susitarimo, užbaigusio kruviną konfliktą tarp respublikai ištikimų katalikų ir britams ištikimų protestantų, griūtį.

Kol kas nė viena pusė nepateikė aiškaus sprendimo, kaip išvengti muitinės patikrų JK išstojus iš ES ir Muitų sąjungos. Britų pareigūnai kalba apie technologines priemones, kurios leistų patikrinti krovinių ir gyventojų srautą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos be patikros postų, tačiau skeptikai abejoja, ar tokias priemones įmanoma įgyvendinti.

Tuo tarpu siūlymai palikti Šiaurės Airiją Muitų sąjungoje yra nepriimtini britams, nes tai reikštų, kad Šiaurės Airija tampa ES teisinės sistemos dalis, taip de facto atsiskirdama nuo JK.

Airijos vicepremjeras Lietuvoje bandys priminti pamatinę ES derybų su JK nuostatą – Bendrijos vieningumą. Londonas Rytų Europos valstybėms gali pasiūlyti palaikymą regione aktualiais saugumo klausimais, tikintis, kad dėl to derybose regiono šalys Bendrijos viduje atstovaus JK artimesnę poziciją. Tuo tarpu Dublinas gali Vilniui priminti, kad nedidelės ES narės turėtų vertinti vieningos ES galią.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 09:00

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Airijos Prezidentu Michaeliu D. Higginsu. Tai – Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Airijos Respublikos Prezidentu Michaeliu D. Higginsu.

Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Airijos santykiai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, saugumo klausimai.

Į Lietuvą Airijos vadovas atvyko kartu su pirmąja šios šalies ponia Sabina Mary Higgins.

Prezidentės teigimu, Airija – artima Lietuvai. Esame panašūs savo šalių dydžiu, interesais, vertybėmis. Todėl mums Airija yra svarbus atsakingos politikos, sėkmingos ekonominės raidos ir gebėjimo susigrąžinti išvykusius žmones pavyzdys.

Prieš 30 metų Airijos politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos įsipareigojo vieningai vykdyti nacionalines ekonominio atsigavimo ir socialinės pažangos programas. Atsakingai ir laiku įgyvendintos mokesčių ir ekonomikos reformos, kova su socialine atskirtimi užtikrino sėkmingą Airijos raidą. Šiandien tai – pažangi, inovatyvi ir sparčiausiai auganti ES ekonomika.

Didelę emigraciją patyrusi Airija yra pavyzdys, kaip sėkmingai susigrąžinti išvykusius piliečius namo. Šalyje įgyvendinama paramos emigrantams programa, o visame pasaulyje gyvenantys airiai raginami padėti valstybei pritraukti užsienio investicijas. Lietuva taip pat kviečia sugrįžti iš mūsų šalies išvykusius žmones. Tam skirta ir pernai Prezidentės inicijuota programa „Rinkis Lietuvą“, kuri jau duoda pirmuosius rezultatus. Per pirmus 5 šių metų mėnesius į Lietuvą sugrįžo per 10 tūkst. mūsų šalies žmonių – tai daugiau nei per visus praėjusius metus.

Lietuvą ir Airiją glaudžiai sieja ir gausi Airijos lietuvių bendruomenė – trečia didžiausia tautinė bendrija šioje šalyje. Aktyvūs ir pilietiški Airijos lietuviai išsaugojo ryšį su tėvyne: vykdo įvairiais labdaringas iniciatyvas padėdami Lietuvos vaikams, puoselėja lietuviškas tradicijas, kalbą ir kultūrą. Airijoje veikia net 14 lituanistinių mokyklų, o nuo pernai metų lietuvių kalba įtraukta į Airijos bendrojo lavinimo mokyklų programą kaip galima antroji užsienio kalba.

Valstybių bendradarbiavimą dar labiau sustiprins vizito metu pasirašomi trys susitarimai mokslo ir švietimo srityje: tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Airijos nacionalinio universiteto, Kauno ir Korko miestų mokytojų rengimo centrų bei Kauno mokytojų namų ir Korko lietuviškosios mokyklos. Šiuo metu Lietuvos ir Airijos mokslininkai įgyvendina net 75 bendrus ES finansuojamus tyrimų projektus.

Daug potencialo turi ir ekonominis bendradarbiavimas, ypač IT, „Fintech“, gyvybės mokslų srityse. Naujų galimybių teikia ir energetikos sektorius – Airijai ketinant statyti SGD terminalą, Lietuva pasirengusi pasidalyti savo patirtimi. Šiuo metu Airijos investicijos Lietuvoje yra sukūrusios per 2000 darbo vietų.

Susitikime šalių vadovai aptarė ir bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Pasak šalies vadovės, Lietuva ir Airija vienodai supranta ES kylančius migracijos, ekonomikos, saugumo, „Brexit“ iššūkius ir kartu juos sprendžia. „Brexit“ derybose Lietuva ir Airija pasisako už kuo gaudesnių ryšių tarp ES ir Jungtinės Karalystės išsaugojimą. Taip pat palaikome Airijos siekį užtikrinti, kad „Brexit“ nesukurtų naujų sienų Europoje. Sutampa ir abiejų šalių interesai artėjančiose derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Lietuvai ir Airijai aktualu, kad būtų išsaugomas adekvatus finansavimas sanglaudos ir žemės ūkio politikai.

Susitikime pasikeista ir oficialiomis dovanomis. Prezidentė poezija ir filosofija besidominčiam Airijos vadovui padovanojo Lietuvos poetų eilėraščių knygą anglų kalba, taip pat „Lietuvos kultūros gidą“, kuriame pristatoma mūsų šalies architektūra, dizainas, kinas, muzika, teatras, šokis, vizualieji menai. Airijos Prezidento dovana – Airijos menininko sukurtas medinis dubuo.

Vizito metu Airijos Prezidentui taip pat bus suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2018.06.19; 13:35