Lietuvos apeliacinis teismas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sausio 13-osios byloje nuteistojo Jurijaus Melio advokatas Ryšardas Burda teigė, kad nuteistajam nepalankus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
 
„Mano galva, mes skųsime (sprendimą – ELTA) Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau iki Strasbūro. Pažiūrėsime, kaip kitos teismo instancijos nagrinės“, – žurnalistams sakė R. Burda.
 
J. Meliui ir  KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui atstovaujantis advokatas taip pat pažymėjo apie esą Lietuvos teismų daromą „loginę klaidą“.
 
„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas. Atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet toji logika remiasi klaidingu požiūriu, kad apskritai galėjo būti veika, kvalifikuota pagal nusikaltimus žmogiškumui 2011 m.“, – teigė advokatas.
 
„Mūsų teismai daro loginę klaidą, aiškindami, kad 1946 m. Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 m. įvykiams ar kad tie patys principai automatiškai gali būti perkelti, nors sudėtys ar atskiri elementai yra visiškai nauji“, – pridūrė jis.
 
Advokato teigimu, tiek M. Golovatovas, tiek J. Melis teismo sprendimą vertina neigiamai.
 
„Jis (M. Golovatovas – ELTA) neigiamai vertina šią situaciją, lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Dėl to jis, matydamas ir prognozuodamas, kad situacija bus priimta ne jo naudai, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė advokatas.
 
R. Burda taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip Lietuva spręs neturtinės žalos atlyginimą, kurį priteisė teismas.
 
„Dėl valstybei padarytos žalos, tai yra tarpvalstybinis susitarimas ir čia – Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas“, – sakė jis.
 
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė neturtinės žalos Lietuvai atlyginimui iš visų nuteistųjų priteisti 10,8 mln. eurų.
 
Teismas taip pat nusprendė sugriežtinti bausmes nuteistajam Rusijos piliečiui J. Meliui ir nuteistajam buvusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui.
 
Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Egidijos Tamošiūnienės. Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
 
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
 
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.31; 14:32

Tendencinga, istoriją iškraipanti, prieš Vakarus nukreipta tendencingojo Solovjovo laida

Šito reikėjo laukti. Ką jau ką, bet rusų propaganda sugeba  veikti labai operatyviai. Ir pernelyg labai nesivargina slepiant trumpas melo kojas.

Vilniaus apygardos teisme paskelbus nuosprendį šešiasdešimt septyniems galvažudžiams (65 – už akių), kurie 1991-aisiais sausio 13-ąją tankais traiškė mūsų Laisvės gynėjus prie Vilniaus televizijos bokšto, iš automatų šaudė į beginklius žmones trasuojančiomis išcentrinėmis kulkomis, – pirmieji suskubo reaguoti aršaus Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo laidos etatiniai šmeižtų specialistai.

Tarp kitų nuolatinių propagandistų – Kareno Šachnazarovo, Segejaus Michejevo ir kitų – sėdėjęs soldofoniško veido lavondėmėm išmuštas tuometinis KGB grupės „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas atsakinėjo į Rusijoje akiplėšišku melagiu pagarsėjusio Solovjovo klausimus.

Savo pasisakymo įžangoje, visų pirma, jis sugebėjo pareikšti mintį, jog per pastaruosius 500 metų (!) kas šimtmetį pas lietuvius prabunda nacionalizmas. Tai esą atsitiko ir 1991-aisiais.

Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo“

Solovjovas: Ar jūsų kareiviai šaudė?

Golovatovas: Ką jūs… Ne, mes nešaudėme. Mums negalima šaudyti ten, kur susibūrę daug žmonių – tik vaduojant įkaitus (…).

Solovjovas: Tai kas šaudė?

Golovatovas: Šaudė sajūdis, iš 1913 metų gamybos „Mosino“ tipo šautuvų. Mes tai nustatėme atlikę tyrimą.

Solovjovas: O grįžę į bazę tikrinote jūsų kareivių ginklus, ar nebuvo iš jų šaudyta?

Golovatovas: Tikrinome, nebuvo…

Solovjovas: Tai jūs, kiek suprantu, ir tokių ginklų 1991-aisias neturėjote?

Golovatovas: Žinoma, kad neturėjome.

Solovjovas: Ar tankais buvo suvažinėtas nors vienas žmogus, ar yra vaizdo įrašų?

Golovatovas: Ne, nebuvo. Jokio vaizdo įrašo nėra.

Solovjovas: Tai iš kur atsirado trylika… kiek ten? Dvylika… lavonų?

Golovatovas: Surankiojo iš ligoninių… jau mirusius… ir suvežė… Kitus… po eismo įvykių…

Rosija 24 kanalas taip pat nepasibodėjo pakartoti seną melą – rodydama televizijos bokštą iš kalno papėdės, žurnalistė teigė, jog desantininkai niekaip negalėjo šaudyti į žmones. Tą patį pakartojo ir Jedinstvos veikėjas Valerijus Ivanovas, pabrėžęs, jog į žmones nuo Karoliniškių namų šaudė snaiperiai, t.y. lietuviai.

O tai reiškia – savi, anot Lukiškėse sėdinčio Algirdo Paleckio.

Po tragiškų Sausio 11 – 13 dienų viso pasaulio informacines agentūras apskriejo fotografo Virginijaus Usinavičiaus kadras, kuriame užfiksuota, kaip būrelis vyrų bando stumti tanką, pervažiavusį Loretos Šlekienės (bendravardės ir draugės Loretos Asanavičiūtės, žuvusios po tanko vikšrais) kojas.

Jį bandė stabdyti televizijos bokšto gynėjai.

Teisus prof. Vytautas Landsbergis: mums dar trūksta tvirto stuburo. 

Kodėl po dvidešimt aštuonerių metų Lietuvos žeme tebevaikšto ir Lietuvą nuolat dergia Rusijos pilietis Ivanovas?

Kodėl teisme nematome tų (nežinomų?) Lietuvos Respublikos piliečių, kurie tomis tragiškomis dienomis kolaboravo su okupantais?

Gal jau pamiršome, kas sukėlė kainas sausio 8-ąją ir išprovokavo neramumus Vilniuje?

Ar ne per anksti džiaugiamės, nuteisę tuos šešiasdešimt septynis, iš kurių dauguma buvo tik okupantų įsakymų vykdytojai?

Taigi padaryta mažiau nei pusė darbo.

2019.03.29; 06:21

golovatov

Pirmiausiai norėčiau prisiminti keletą esminių teiginių iš Lietuvos Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Stundienės liepos 16-ąją po pietų atsiųsto pranešimo.

Lietuvos Generalinėje prokuratūroje gauta informacija, kad liepos 14 d. Austrijoje, Vienos oro uoste, pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis Michail Golovatov. Jis įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), padarymu 1991 metų sausio įvykių byloje. Apie minėto asmens sulaikymą ir prašymą Austrijos Respublikos kompetentingai institucijai buvo skubiai pateikti Europos arešto orderio vertimas ir informacija apie tai, koks buvo M.Golovatov vaidmuo jam inkriminuojamoje veikoje.

Continue reading „Kodėl Austrija neatidavė Lietuvai KGB pulkininko Michailo Golovatovo“

kalasnikov_saudo

Praėjusią savaitę šių eilučių autorius turėjo retą galimybę – išsamiai susipažinti su buvusio OMON milicininko Vladislavo Pužajaus parodymais. Omenyje turiu 2001-ųjų vasario 15-ąją, kai mūsų pareigūnai V.Pužajų apklausė Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Apklausa surengta svečių kambaryje, ji buvo filmuojama. Apklausoje dalyvavo Lietuvos Generalinės prokuratūros prokurorai Rolandas Stankevičius, Antanas Stepučinskas bei tuometinis mūsų ambasados Rusijoje darbuotojas Mindaugas Ladyga.

V.Pužajaus išpažintis – velniškai įdomi. Tiksliau tariant, – skandalinga. Jis beveik prieš dešimtį metų įvardino tuos, kurie, jo žiniomis, dalyvavo Medininkų skerdynėse 1991-ųjų liepos 31-ąją. Be to, jis atvirai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis jam tapo žinomos žudikų pavardės.

Continue reading „Kodėl dešimtmetį slėpti liudytojo Vladislavo Pužajaus parodymai apie Medininkų žudynių dalyvius?“

medininkai_3

Per paskutiniąsias tris – keturias savaites Medininkų žudynių bylą nagrinėjanti Vilniaus Apygardos teismo kolegija apklausė vos keletą liudininkų.

Tačiau pastarųjų liudininkų parodymai – sensacingi. Jie nepalankūs prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko teikiamai kaltinimo versijai, esą Medininkų žudynėse galėjo dalyvauti tik Rygos OMON smogikai.

Kad Medininkų skerdynėse taip pat galėjo dalyvauti ir Vilniaus OMON milicininkai arba specialiosios paskirties KGB daliniai “Alfa” ir “Vimpel”, – tokios versijos mūsų prokurorai Teismo kolegijai neteikė.

Štai net trijuose paskutiniuosiuose teismo posėdžiuose buvo nuodugniai ir išsamiai apklausiamas papulkininkis Romanas Martiniukas, 1991-ųjų vasarą ėjęs 42-osios divizijos štabo artilerijos ginkluotės viršininko pareigas.

Continue reading „Medininkų žudynių bylą tyrusiems prokurorams liudininkai pažėrė nepalankių staigmenų“

fsb_leninas

Šiandien “Slaptieji takai” savo skaitytojus supažindins su trimis dokumentais, pasakojančiais apie lemtingais 1990–1991- aisiais metais Lietuvoje veikusius tuometinės Sovietų Sąjungos karinius bei specialiosios paskirties dalinius, dabar jau atvirai vadinamus „Atpildo ginklu“.

Mums svarbiausia, kaip ši informacija gali padėt atskleisti Medininkų žudynių paslaptis ir galų gale nustatyti istorinę tiesą.

Būtent dėl šios priežąsties pačiu vertingiausiu reikėtų laikyti dokumentą, kuriame kalbama apie Sovietų sąjungos KGB specialiosios paskirties grupės „Vympel“, vėliau Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (rusiškai – FSB) majoro Vladimiro Aleksejevičiaus Uljanovo likimą bei jo veiklą Lietuvoje 1991 metais. Beje, majoras V.Uljanovas buvo pasirinkęs “Lenino” slapyvardį.

Continue reading „Medininkų byla: KGB diversantų pėdsakai Lietuvoje 1991-ųjų metų vasarą“

radza_ekselent

Blogas Media Medis spausdina šokiruojančią žinią – naujienų portalas Alfa.lt už interviu su politikais ima pinigus.

Nenoriu tuo tikėti, nes neseniai rašiau apie galimą panašią situaciją naujienų portale Delfi.lt. Tada mano abejonės buvo išsklaidytos – pinigų už interviu portalas neima. O kaip bus šį kartą? Ar Alfa.lt sugebės išsklaidyti tokias abejones? Nuoširdžiai to tikiuosi.

Kol kas apie tokį reiškinį informaciją gavome tik iš vieno šaltinio. Tačiau jei jį galėtų patvirtinti arba paneigti ir kiti šaltiniai, tuomet galėtume sužinoti tikrą tiesą – ima Alfa.lt pinigus už interviu ir nuomonių spausdinimą ar ne. Lauksime papildomų žinių. Ypač iš alfa.lt.

Continue reading „Kiek už interviu ima Alfa.lt? Noriu tikėti, kad jie pinigų neima“