JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareikalavo stipresnio Aljanso politinio vaidmens. „Karinė galia yra tik dalis atsako“ į tokius pasaulio politinius iššūkius, kaip Kinijos kilimas, klimato kaita ar konfliktai Artimuosiuose Rytuose, sakė jis pirmadienį. „Mes turime NATO labiau panaudoti ir politiškai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Sąjungininkai Amerikoje ir Europoje ateityje „visus klausimus, susijusius su mūsų saugumu, turi pateikti NATO diskusijai“.
 
NATO vadovas pirmadienį nenorėjo komentuoti žiniasklaidos pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį ketina išvesti iš Vokietijos 9 500 amerikiečių karius iš 34 500, kurie čia dislokuoti. Tačiau jis pažymėjo, kad Aljansas „nuolat kalbasi su JAV ir kitais sąjungininkais dėl karinės pozicijos ir buvimo Europoje“.
 
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV pastaraisiais metais smarkiai sustiprino savo buvimą Europoje. Faktas, „kad europiečiai sąjungininkai ir JAV dabar Europoje kartu daro daugiau, nei darė tai daug, daug metų“, kalbėjo norvegas. Taip pavyko „sustiprinti karinį bendradarbiavimą NATO viduje“.
 
Kalbėdamas apie labiau politišką NATO, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra „vienintelė vieta, kuri kasdien sutelkia Europą ir Šiaurės Ameriką“. Egzistuoja visos politinio bendradarbiavimo struktūros. „Reikia politinės valios panaudoti NATO“, sakė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 06:33

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su dar keturių šalių vadovais paragino sukurti „iš tikrųjų visuotinį aljansą“ kovai su koronaviruso pandemija, praneša „Deutsche Welle“.
 
„Negali būti pergalės prieš virusą tik vienoje ar keliose šalyse. Visi galime prisidėti, nepriklausomai nuo mūsų ekonomikų ar populiacijų dydžio. Visuotinis sprendimas yra kiekvieno žmogaus interesas“, – britų dienraštyje „Financial Times“ išplatintame laiške teigia F.-W. Steinmeieris, Jordanijos karalius Abdullah II ir Singapūro, Etiopijos bei Ekvadoro prezidentai Halimah Yacob, Sahle-Work Zewde ir Leninas Moreno Garcesas.
 
„Sustiprintas bendradarbiavimas ir solidarumas“ ir bendri moksliniai tyrimai, o ne „geopolitinės kovos“ yra pats patikimiausias būdas įveikti pandemiją, teigia Vokietijos prezidentas.
 
Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje perkopė 860 tūkst., nuo COVID-19 mirė daugiau nei 42 000 žmonių. Pagrindinių priemonių, reikalingų kovoje su koronavirusu, tokių kaip kaukės, dezinfekantai ir plaučių ventiliatoriai, daugelyje pasaulio šalių trūksta. Daugelio šalių sveikatos apsaugos sistemos, tarp jų – vienos geriausių pasaulyje, kaip Italijos, yra perkrautos dėl staigaus COVID-19 pacientų antplūdžio.
 
Vadovų laiške teigiama, kad pasaulinio aljanso veikla apimtų keturias pagrindines sritis: vakcinų kūrimą; jų paskirstymą visų pasaulio šalių gyventojams, ypač – pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kaip pabėgėliams; sąžiningą ir teisingą koronaviruso testų ir medicininės įrangos paskirstymą bei parodymą, kad bendra visuotinė reakciją į krizę atneša didžiulę naudą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.01; 14:54

Sekmadienį, kovo 29-ąją, sukanka 16 metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare.
 
Apie Lietuvos siekį prisijungti prie NATO prabilta Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, o pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas į Aljanso būstinę įvyko 1991 m. gegužę. Tuomečio faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio kelionė į Briuselį buvo neoficiali, nes oficialaus vizito suorganizuoti nebuvo galimybės. Oficialų Vilniaus pageidavimą jungtis prie Aljanso išreiškė prezidentas Algirdas Brazauskas, o kvietimo pradėti derybas dėl prisijungimo Lietuva sulaukė 2002 metais, tuomet Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.
 
Lietuvos įstojimo į NATO data yra 2004-ųjų metų kovo 29-oji. Šią dieną Vašingtone buvo deponuoti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštai. o po kelių dienų Trispalvė buvo iškilmingai pakelta prie Aljanso būstinės Briuselyje.
 
Kartu su Lietuva į NATO įstojo dar 6 valstybės – Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Tai buvo penktoji Aljanso plėtros banga nuo jo įkūrimo 1949 metais.
 
„Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai- esantiems Lietuvoje. Tikiu, kad būdami vieningi ir imdamiesi visų reikiamų priemonių, atgrasysime visus matomus ir nematomus priešus”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
Jis pabrėžia, kad nors šiuo metu pasaulį apėmusi koronaviruso Covid-19 pandemija ir gali koreguoti kariuomenės veiklą, bet nekoreguoja esminių NATO tikslų. Aljansas yra pajėgus ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir nekeis savo sutartos politikos.
 
Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti.
 
Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.
 
Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2019 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.
 
Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.
 
Šiandien narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių.
 
NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių.
 
Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.
 
Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvos kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 16:15

Šiaurės Makedonija penktadienį oficialiai prisijungė prie NATO ir tapo 30-ąja Aljanso nare, po to, kai išsprendė ilgai trukusį ginčą su Graikija dėl valstybės pavadinimo.
 
JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad Šiaurės Makedonija pateikė NATO sutarties stojimo dokumentą. Tai buvo paskutinis stojimo į NATO proceso etapas.
 
„Šiaurės Makedonijos priėmimas į NATO šiandien žymi ilgus metus trukusių jos vyriausybės ir gyventojų pastangų prisijungti prie Šiaurės Atlanto Aljanso kulminaciją“, – teigiama JAV Valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo pranešime.
 
„Šiaurės Makedonijos narystė NATO užtikrins geresnę regiono integraciją, demokratinių reformų vykdymą, prekybą, saugumą ir stabilumą“, – sakė jis.
 
Šiaurės Makedonijos priėmimo protokolą NATO narės valstybės pasirašė praėjusių metų vasarį, po to šalies narystė buvo patvirtinta visų 29 valstybių parlamentuose.
 
Praėjusių metų sausį Šiaurės Makedonija susitarė su Graikija dėl valstybės pavadinimo keitimo. Buvo nuspręsta prie ankstesnio pavadinimo pridėti žodelį „šiaurės“ ir taip išspręsti tarp šių valstybių kilusį ginčą.
 
„Šiaurės Makedonija dabar yra NATO narė, 30 valstybių ir beveik milijardą žmonių aprėpiančios šeimos narė. Ši šeima kuriama remiantis įsitikinimu, kad nesvarbu, su kokiais iššūkiais tektų susidurti, kartu mes esame stipresni ir saugesni“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis vadovaus pirmadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiai ceremonijai, kurios metu šalia kitų 29 NATO valstybių vėliavų bus iškelta ir Šiaurės Makedonijos vėliava.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.28; 00:30

Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį, minint 15-ąsias Lietuvos narystės NATO ir 70-ąsias Aljanso metines, S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, rengiamas oficialus šios svarbios datos paminėjimas ir šventė visuomenei.

Renginyje, kurio šūkis „15 metų su NATO mes saugūs“, dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjunga, jaunimo ir moksleivių organizacijos, miesto gyventojai ir svečiai.

Prezidentės teigimu, Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi. Prieš 15 metų į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją įstojusi mūsų valstybė tapo galingiausio pasaulyje gynybinio Aljanso dalimi ir užsitikrino tvirtas kolektyvines saugumo garantijas. Šiandien Lietuva ne tik jaučia didelę sąjungininkų paramą ir solidarumą, bet ir pati aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų stiprinant globalią taiką ir saugumą.

„Šiandien – dar viena taiki Lietuvos diena ir jau penkiolika metų, kai mūsų valstybė yra NATO narė, drauge su dar 28 šalimis narėmis sauganti Nepriklausomybės iškovojimus. Kitą savaitę visi minėsime Aljanso 70-metį, linkėdami ir toliau ištikimai ginti savo narių ir viso pasaulio taiką“, – teigia šalies vadovė.
Lietuva ir NATO

Minėjimas prasidės iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija ir Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos rikiuote.

Ceremonijoje gros Lietuvos kariuomenės orkestras, Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“ ir Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras. Lietuvos NATO narystės 15-ųjų metinių proga nuaidės šventinės salvės, kurias atliks Garbės sargybos kuopos nariai. 

Jaunimas surengs žaismingą akciją „15 metų su NATO mes saugūs!“. Vilniečius, miesto svečius ir visus Lietuvos žmones pasveikins NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdantys Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai.

Ceremoniją tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Gretimose Universiteto gatvėje ir aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos rengiama NATO priešakinių pajėgų bataliono karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija. Įvyks KASP bigbendo koncertas, dainuos Jurgis Brūzga. Žmonės bus vaišinami kareiviška arbata.

2019 m. kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukanka 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui (1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi).

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.30; 05:50

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraujoje – JAV kariuomenės atstovai.

„The Washington Post“ žiniomis, JAV Gynybos departamentas šiuo metu bando apskaičiuoti karių išvedimo iš Vokietijos kaštus. Ten šiuo metu yra didžiausias JAV pajėgų kontingentas, informuoja naujienų agentūra AFP.

Teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kariuomenės atstovai jau aptarė šį pasiūlymą, keliantį nerimą daugeliui NATO sąjungininkų Europoje.

Anot „The Washington Post“, galimi įvairūs scenarijai: didelės dalies iš maždaug 35 000 karių grąžinimas į JAV, visiškas arba dalinis pajėgų perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją.

Anoniminiai šaltiniai laikraščiui sakė, kad šioje stadijoje tai tėra vidinis įvairių variantų vertinimas.

Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai paneigė, kad tokie klausimai yra svarstomi.

Tariamus planus apie pasitraukimą paneigė ir JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas. Pasak jo, Gynybos departamentas nuolat peržiūri šalies poziciją dėl pajėgų dislokavimo ir atlieka kaštų ir naudos analizę.

Atstovas spaudai pareiškė, kad JAV lieka ištikimos bendroms vertybėms ir tvirtiems santykiams tarp sąjungininkų bei yra visiškai įsipareigojusios NATO partnerei Vokietijai ir visam Aljansui.

Virš amerikiečių šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Liepos 11-12 dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur, manoma, spaus sąjungininkus didinti valstybių narių gynybos biudžetus bent iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – rodiklio, kurį NATO narės susitarė pasiekti iki 2024 m.

Vokietija jau yra sakiusi, kad negalės pasiekti tokio tikslo, tačiau Lenkija reikiamą finansavimą jau pasiekė.

D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV tenka per didelė NATO finansavimo našta.

JAV pajėgos Vokietijoje dislokuotos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o jų buvimas Vokietijoje naudojamas ir JAV operacijoms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:00