Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesuprantąs, kodėl JAV turėtų ginti Vokietiją nuo Rusijos.
 
„Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių per metus už energiją, o mes turime saugoti Vokietiją nuo Rusijos. Apie ką čia viskas?“, – trečiadienį tviteryje rašė JAV vadovas, komentuodamas JAV sprendimą išvesti didelę dalį savo karių iš Vokietijos.
 
D. Trumpas, be kita ko, dar kartą papriekaištavo Vokietijai neskiriant pakankamai lėšų NATO kolektyvinei gynybai paremti. JAV vadovas ne kartą reikalavo, kad visos NATO narės gynybai skirtų bent 2 proc. BVP.
 
Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paskelbė, kad JAV išves iš Vokietijos 11 900 karių. Iš jų apie 6 400 bus išsiųsti namo, o maždaug 5 600 perkelti į kitas Europos šalis. JAV laikys Vokietijoje ne daugiau kaip 25 000 karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 10:19

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad prieš priimdama sprendimą patraukti dalį Vokietijoje dislokuotų karių JAV tarėsi su sąjungininkėmis.
 
„Taika ir saugumas Europoje yra svarbus veiksnys, darantis įtaką Šiaurės Amerikos saugumui ir klestėjimui, mums susiduriant su vis mažiau nuspėjamu pasauliu, laikydamiesi išvien esame stipresni ir saugesni“, – sakė jis.
 
„JAV prieš šiandienos pareiškimą išsamiai tarėsi su visomis NATO sąjungininkėmis“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Trečiadienį Pentagonas pranešė, kad JAV planuoja iš Vokietijos patraukti 11 900 karių, daugiau nei buvo žadėta anksčiau. Kai kurie iš šių karių bus perkelti į Italiją ir Belgiją.
 
Iš 34 500 JAV kariškių, dislokuotų Vokietijoje, maždaug 6 400 bus išsiųsti namo, o beveik 5 600 karių bus dislokuoti į kitas NATO valstybes nares. JAV karių Vokietijoje skaičius sumažės iki 24 tūkst., pranešė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 05:00

JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.

JAV ketina artimiausiu metu pristatyti karių Europoje perdislokavimo planus, įskaitant planus sumažinti karių skaičių Vokietijoje, teigia informuoti šaltiniai JAV ir Vokietijoje.
 
Donaldas Trumpas birželio pabaigoje patvirtino planus 9 500 sumažinti amerikiečių karių skaičių Vokietijoje. Pirmiausia planai buvo pristatyti JAV Kongresui, o vėliau – NATO sąjungininkams.
 
„Šią savaitę apie tai koordinuotai paskelbsime mes ir amerikiečiai“, – patvirtino Vokietijos Gynybos ministerijos atstovas, vadindamas tai sudėtingu dalyku, į kurį įsitraukė kelios šalys ir jų vyriausybės.
 
Pentagono atstovas savo ruožtu patvirtino, kad planai bus paviešinti iki savaitės vidurio.
 
„Vyksta diskusijos. Kol kas negalime kalbėti apie šių diskusijų turinį“, – sakė savo tapatybės viešinti nenorėjęs pareigūnas.
 
Birželio 15 d. D. Trumpas, kaltinęs Vokietiją pasipelnius iš JAV karių dislokavimo šalyje, paskelbė savo ketinimus sumažinti karių skaičių Vokietijoje.
 
Manoma, kad Jungtinės Valstijos planuoja grąžinti dalį karių atgal į gimtinę, o kitus dislokuoti buvusiose SSRS šalyse, taip siekiant atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris 2014 m. pademonstravo savo militaristines ambicijas aneksuodamas Krymą.
 
Dalis karių bus dislokuota nuolatiniu, kiti – rotaciniu principu. Taip esą tikimasi lankstesnio, mažiau nuspėjamos ir labiau Rusijai nepatogios sistemos.
 
Tiesa, kol kas neaišku, kada tiksliai kariai galės būti perkelti į kitas šalis, JAV likus mažiau nei 100 dienų iki prezidento rinkimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 04:40

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį paneigė JAV žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad Rusija siūliusi atlygį talibams už JAV karių nužudymą Afganistane.
 
„Šie pareiškimai yra ne kas kitas kaip melas“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, o jo komentarus paskelbė naujienų agentūra TASS.
 
D. Peskovas taip pat apkaltino Vakarų žiniasklaidą skelbiant melagingas naujienas.
 
JAV žiniasklaida pranešė apie įtarimus, kad Rusija slapta siūlo atlygį islamistų kovotojams, įskaitant Talibano grupuotę, kad šios rengtų išpuolius prieš JAV kariškius Afganistane. Apie tai pirmiausia pranešė „The New York Times“, remdamiesi šaltiniais JAV žvalgyboje.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad JAV žvalgyba šios informacijos nelaikė patikima. Tai neva buvo dar viena melaginga naujiena apie Rusiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 05:45

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO šalių gynybos ministrai aptarė dalies JAV karių patraukimo iš Vokietijos klausimą, virtualioje spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Tiesa, pabrėžė J. Stoltenbergas, jokių sprendimų dėl galimų karių patraukimo terminų, masto ir naujos jų dislokavimo vietos kol kas nepriimta.
 
„Gynybos ministrai aptarė JAV karių kontingento Vokietijoje pokyčius. Kol kas nepriimti sprendimai dėl konkrečių pajėgų perdislokavimo terminų ir masto. Aptariamas ir naujos dislokavimo vietos klausimas, jį aptaria ir JAV bei Lenkija“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Donaldas Trumpas teigė sumažinsiąs kariškių Vokietijoje skaičių dėl to, kad Vokietija aplaidžiai žiūrėjo į įsipareigojimus NATO ir „blogai“ elgėsi su JAV prekybos srityje.
 
Žurnalistams jis sakė, kad šiuo metu Vokietijoje yra dislokuoti 52 tūkst. JAV kariškių, šį skaičių prezidentas žada mažinti iki 25 tūkst.
 
Vis dėlto, pasak Pentagono, Vokietijoje nuolat yra dislokuota tik nuo 34 tūkst. iki 35 tūkst. JAV karių. Būrių rotacija gali lemti, kad kartais Vokietijoje būna dislokuota daugiau nei 50 tūkst. karių, tačiau toks skaičius fiksuojamas tik tam tikrais laikotarpiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:30

Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos informavo Berlyną, kad JAV administracija svarsto sumažinti amerikiečių karių skaičių Vokietijoje. Tai trečiadienį Berlyne pareiškė vyriausybės atstovo pavaduotoja Ulrikė Demmer. „Galutinis sprendimas, mūsų duomenimis, dar nepriimtas“, – pridūrė ji.
 
Atstovės žodžiai rodo, kad JAV vyriausybė šiuo strategiškai svarbiu klausimu neieško konsultacijų su sąjungininke Vokietija. Apie tai paklausta, U. Demmer pakartojo, kad Vokietijos vyriausybė tik „buvo informuota“.
 
Pirmadienį Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer dar sakė, kad tik iš žiniasklaidos žino apie tariamus JAV planus mažinti pajėgas. „The Wall Street Journal“ penktadienį pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarsto rugsėjį išvesti iš Vokietijos 9 500 amerikiečių karių – iš viso jų čia dislokuota 34 500.
 
Dalis karių esą būtų perkelta į Lenkiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 06:00

Baltieji rūmai nepatvirtina „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė išvesti iš Vokietijos tūkstančius amerikiečių karių. Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Ullyotas penktadienį sakė, kad šiuo metu pareiškimo šiuo klausimu nėra.
 
Tačiau D. Trumpas esą nuolat peržiūri JAV karių buvimą užsienyje. „Jungtinės Valstijos toliau pasiryžusios bendradarbiauti su savo artima sąjungininke Vokietija“, – pridūrė atstovas.
 
„The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais JAV vyriausybės atstovais, penktadienį pranešė, kad D. Trumpas nurodė Pentagonui iki rugsėjo karių skaičių Vokietijoje sumažinti 9 500. Šiuo metu amerikiečių čia yra 34 500.
 
Be to, esą bus įvesta 25 000 JAV karių riba Vokietijoje. Baltųjų rūmų memorandumą pasirašė D. Trumpo patarėjas saugumo klausimais Robertas O’Brienas. Pentagonas šios informacijos nekomentuoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 08:06

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienio pavakarę krašto apsaugos ministro e. pašto dėžutę pasiekė suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas, pranešantis apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Analogišką žinią, pirminiais duomenimis, gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos, taip pat adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
„Tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize. Melagienomis, kaip ši, siekiama pasėti nepasitikėjimą Aljanso partneriais ir NATO vienybe“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.  
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuoseklūs bandymai skleisti dezinformaciją, išnaudojant pandemijos krizę, stebimi jau porą mėnesių: skleistos melagienos apie neva konoravirusu apsikrėtusį Lietuvoje dislokuotą JAV karį ar Krašto apsaugos ministerijos neva pareikštą ketinimą nestabdyti tarptautinių karinių pratybų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
 
Nuo vasario 1 d. užfiksuoti 807 klaidinamos informacijos apie COVID-19 atvejai. Jie buvo skleidžiami rusų, anglų ir lietuvių kalbomis.
 
Daugiausia atvejų – beveik du trečdaliai fiksuoti rusų kalba. Dažniausiai informaciniai incidentai būna tiesiogiai susiję su viruso suvaldymo Lietuvoje ir kitose ES šalyse temomis arba netiesiogiai susiję su kitomis temomis, t. y. išnaudojant COVID-19 viruso kontekstą neigiamos informacijos žinutėms prieš Lietuvos strateginės reikšmės klausimus skleisti. Pastaruoju metu ypač išaugo informacinių incidentų, kurių taikinys – NATO.
 
„Deja, bet koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. Apie tai kalbėjomės tiek su NATO, tiek su ES gynybos ministrais, tad klausimo svarbą supranta ir jaučia visos valstybės, – sako R. Karoblis. – Negalime leisti, kad ši krizė pakenktų ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams, tad atvejai, kaip šis, tik dar kartą įrodo, jog ir toliau turime skirti deramą dėmesį gynybos stiprinimui – tiek konvenciniams, tiek kibernetiniams pajėgumams“.
 
Kaip atpažinti klastotę?

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai šia tema išskiria kelias grupes dominuojamų naratyvų. Vienas jų teigia, kad neva NATO paskirtis yra pasikeitusi ir dabartinis jo egzistavimas kelia grėsmę pačioms šios organizacijos narėms. Skleidžiama melaginga informacija apie nepriimtiną sąjungininkų karių elgesį viešosiose vietose, dėl to protestuojančius Lietuvos piliečius.
 
Taip pat teigiama, kad, užuot kovojęs su COVID-19, NATO neva pinigus skiria branduolinei ginkluotei, dėl ko aukomis taptų Europos, taip pat ir Lietuvos piliečiai. NATO taip pat tendencingai kaltinamas „anti-rusiška“ retorika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 07:19

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pabrėžė, kad itin didelio masto JAV ir sąjungininkų pajėgų dislokavimas Rytų Europoje, prieš prasidedant karinėms pratyboms regione, nėra nukreiptas prieš Rusiją.
 
JAV vadovaujamose pratybose „Defender Europe 2020“ („Europos gynėjas 2020“) dalyvaus maždaug 37 000 kariškių iš 18 valstybių.
 
AFP žurnalistams J. Stoltenbergas sakė, kad „tai didžiausio masto JAV karių dislokavimas Europoje per daugiau nei 25 metus“.
 
Karinės pratybos „rodo JAV esant rimtai įsipareigojusias NATO bei Europos laisvei ir saugumui“, sakė jis. Pratybos vyks gegužę ir birželį, daugiausiai Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. O per ateinančius kelis mėnesius JAV į Europą perkels maždaug 20 000 karių.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Pratybos „Defender Europe 2020“ nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Šiomis gynybinėmis pratybomis rodomas gebėjimas greitai dislokuoti dideles pajėgas į Europą, kad, prireikus, JAV galėtų padėti apsaugoti kitas NATO sąjungininkes.“
 
Pratybos rengiamos kritikams vis dar išsakant abejonių dėl JAV pasiryžimo ginti Europą. Vos pradėjęs eiti pareigas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO apibūdino kaip „atgyvenusią organizaciją“.
 
Tačiau, Vokietijai ir kitoms ES šalims pasižadėjus didinti savo gynybos biudžetus, D. Trumpas patikino, kad JAV vis dėlto yra įsipareigojusios Aljansui.
 
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

NATO reikalingumo suvokimas išaugo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą. Pastarasis įvykis NATO narėms sukėlė daug nerimo.
 
Nuo to laiko Rytų Europoje buvo dislokuota daugiau Aljanso pajėgų, taip pat užtikrinta greito karių perkėlimo į regioną konflikto atveju galimybė.
 
J. Stoltenbergas teigė, kad šiemet NATO narės Lietuva, Estija ir Latvija švenčia 30-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Šiose šalyse vyks dalis „Defender Europe 2020“ pratybų.
 
„Rusija turi visas teises jaustis rami dėl valstybės sienų saugumo, tačiau tokias pačias teises turi ir šalys mūsų narės“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 00:01

Rusija ketvirtadienį pareikalavo, kad visi JAV kariai, kurie dar yra likę Sirijoje, pasitrauktų iš Sirijos teritorijos, ir pasmerkė JAV kaip okupacinę jėgą šioje karo nusiaubtoje Vidurio Rytų valstybėje.
 
„Kalbant apie Amerikos karių buvimą Sirijoje, mūsų pozicija gerai žinoma. Vieninteliai Rusijos padaliniai yra Sirijoje teisėtai, Sirijos vadovybės kvietimu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris anksčiau šį mėnesį nurodė išvesti iš Sirijos beveik visus savo šalies karius, šią savaitę skelbė, kad „nedidelis skaičius JAV karių vis dėlto liks Sirijoje, kad saugotų naftos telkinius“.
 
D. Trumpas anksčiau šį mėnesį nusprendė išvesti apie 1 000 savo šalies karių iš Sirijos. JAV apie savo karių išvedimą iš Šiaurės rytų Sirijos paskelbė kelios dienos prieš Turkijos karinio puolimo prieš kurdų kovotojus Sirijoje pradžią.
 
Šis žingsnis sulaukė didelės JAV kurdų sąjungininkų, kurie kartu su JAV pajėgomis kovojo su „islamo valstybe“ (IS) Sirijoje, kritikos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.25; 04:25

Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jungtinės Valstijos kitais metais per plataus masto pratybas treniruosis, kaip per Vokietiją permesti dalinius į Lenkiją ir Baltijos šalis.
 
Vašingtonas per „Defender 2020“ pavadintas pratybas planuoja vienos divizijos perkėlimą, sakoma Vokietijos gynybos ministerijos laiške Bundestago Gynybos komitetui.
 
JAV pranešimais, didžiausiose per 25 metus tokiose pratybose Europoje bus permesta iki 20 000 kareivių. Pratybose, kurios vyks nuo balandžio ik gegužės, be JAV ir Vokietijos dalyvaus dar 15 NATO šalių. Vokietijos Bundesveras karinėse pratybose dalyvaus Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
 
„Šiomis pratybomis JAV parodys aiškų įsipareigojimą dėl Europos saugumo“, – sakoma toliau laiške.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.03; 02:00

Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jau spalį į Lietuvą atgrasymui ir pratyboms su Lietuvos kariais atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinės pajėgos – bataliono dydžio vienetas, kuriame bus per 500 JAV sausumos pajėgų karių. Į Lietuvą jie atvyksta kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis ir bus čia iki kitų metų pavasario.
 
„Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione. Todėl JAV kariuomenės bataliono atvykimas ilgesniam laikotarpiui – gera ir laukta žinia, mūsų ilgalaikių pastangų ir investicijų rezultatas. JAV pajėgos yra itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, todėl prisidės prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 
 
Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuva ne kartą yra priėmusi JAV pajėgų batalionus, tačiau tai vykdavo PER konkrečias pratybas. Šįkart JAV kariai atvyksta ne į tarptautines pratybas, o ilgalaikiam dislokavimui.
 
Pasak R. Karoblio, šį JAV karių atvykimą įgalino mūsų investicijos į mokymų infrastruktūrą Pabradėje ir kitur, taip pat ir Lietuvos kariuomenės logistų pastangos išsprendžiant visus praktinius JAV karių atvykimo ir buvimo Lietuvoje klausimus.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Į Lietuvą atvyksta JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas. Kartu kariai atsigabena ir savo sunkiąją techniką: 30 tankų „Abrams“, 25 pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, 70 ratinių transporto priemonių. Bataliono kariai ir technika išsidėstys Gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.
 
Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 metų pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą. Lietuva atvykstantiems JAV kariams suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą ( apgyvendinimą, logistinę paramą, kt.). JAV kariai taip pat naudosis Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra.
 
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“. Tuo JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.
 
JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė Baltijos regiono saugumą užtikrinanti sąjungininkė, aktyviai dalyvaujanti įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprinant regiono saugumą ir stabilumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 09:33

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame numatoma padidinti JAV karių skaičių Lenkijoje.
 
Bendrą deklaraciją dėl bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimo D. Trumpas ir A. Duda pirmadienį pasirašė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) Niujorke kuluaruose.
 
JAV vadovas, kuris dažnai skundžiasi, kad NATO sąjungininkės pernelyg stipriai kliaujasi JAV parama, teigė, kad Lenkija padengs papildomo JAV karinio kontingento išlaidas.
 
Šiuo metu Lenkijoje rotaciniu principu tarnauja apie 4 500 JAV karių, ir „tikimasi, kad tas karinis kontingentas artimoje ateityje išaugs maždaug 1 000-iu“.
 
„Dislokuosime ten karius“, – teigė D. Trumpas.
 
Pasak JAV prezidento, „labai tikėtina, kad kariai bus perkelti iš kitų bazių Europoje“.
 
Reporteriams paklausus D. Trumpo, ar didesnis JAV karinis buvimas Lenkijoje susijęs su padidėjusia Rusijos grėsme ir yra skirtas pasipriešinti Rusijai, JAV vadovas atsakė: „Ne, visiškai taip nemanau“.
 
D. Trumpas tvirtino sutikęs su šia idėja dėl draugystės su A. Duda, „kuris jam patinka ir kurį jis gerbia“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019..09.24; 10:16

Dauguma – 74 proc. – vokiečių nemano, kad galimas JAV kariuomenės išvedimas iš VFR teritorijos neigiamai atsilieps šalies saugumui. Tokie tarnybos „Emnid“ surengtos apklausos rezultatai, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sonntag“.
 
Tik 18 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad jaučiasi saugesni, kai Vokietijoje yra dislokuoti Amerikos kariškiai.
 
66 proc. apklaustųjų mano, jog teisinga didinti šalies gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP. 30 proc. vokiečių įsitikinę, kad šių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė NATO šalys, reikia atsisakyti.  
 
Vokietijoje dislokuoti 35 tūkst. JAV kariškių, be to, Amerikos bazėse šalyje dirba 17 tūkst. civilių amerikiečių. Anksčiau Jungtinių Valstijų ambasadorius Berlyne Richardas Grenellis pagrasino, jog dalis Amerikos kariuomenės gali būti išvesta iš Vokietijos, kadangi ši šalis skiria nepakankamai lėšų gynybai.
 
Vašingtonas nori, kad Berlynas skirtų šiems tikslams 2 proc. BVP, bet VFR valdžia ketina iki 2024 metų padidinti šį išlaidų straipsnį iki 1,5 proc. Pagal ateinančių metų biudžeto projektą, Vokietija 2020 metais gynybai skirs 44,9 mlrd. eurų – maždaug 1,2 proc. BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 07:21

Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę į Europą JAV pagrasino išvesti iš Vokietijos dalį savo karių. „Tikrai žeidžiantis dalykas yra tikėtis, kad JAV mokesčių mokėtojas toliau mokės už daugiau kaip 50 000 Vokietijoje dislokuotų amerikiečių, o vokiečiai savo prekybos perteklių naudos savo tikslams“, – pareiškė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis.
 
Prieš tai JAV ambasadorė Lenkijoje Georgettė Mosbacher tviteryje rašė: „Lenkija vykdo savo 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO. Vokietija ne. Mes sveikintume, jei amerikiečių daliniai Vokietijoje atvyktų Lenkiją“. D. Trumpas apie dalinių perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją užsiminė jau birželį, kai Vašingtone lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
 
R. Grenellis pabrėžė: „Prezidentas D. Trumpas yra teisus ir Georgettė Mosbacher yra teisi. Daug prezidentų prašė didžiausios Europos ekonomikos mokėti už savo pačios gynybą. Tai prašymas, kuris tęsiasi daug metų (…)“ Dabar esą pasiektas taškas, kai amerikiečiai ir JAV prezidentas turi reaguoti.
 
Vokietija yra šalis, kurioje dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
Vokietijoje yra iš viso 35 000 amerikiečių kareivių. Be to, JAV pajėgoms dirba 17 000 amerikiečių ir 12 000 vokiečių civilių. Ir dešimtys tūkstančių kitų darbo vietų susiję su JAV daliniais. Gandų dėl karių skaičiaus sumažinimo dėl to, kad Vokietija skiria per mažai lėšų gynybai, yra jau seniai. Tačiau jie vis paneigiami.
 
Šiais metais Vokietija gynybai skirs 1,36 proc. BVP – ir tai gerokai atsilieka nuo NATO 2 proc. tikslo. Iki 2024-ųjų vyriausybė nori pasiekti 1,5 proc. rodiklį.
 
D. Trumpas rugpjūčio 24-ąją vyks į Prancūzijoje rengiamą G7 viršūnių susitikimą, kur susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Per antrą viešnagę Europoje netrukus po to jis vėl aplenks Vokietiją. Rugpjūčio 31-rugsėjo 3 dienomis D. Trumpas lankysis Danijoje ir Lenkijoje, kurios pagrindiniais ginčytinais klausimais su Vokietija yra JAV pusėje.
 
Vienas jų yra dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Vokietijos ir Rusijos. Lenkijoje, be to, gali būtu konkretizuoti planai dėl Varšuvos trokštamo JAV karių dislokavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 05:00

Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
 
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
 
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
 
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
 
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
 
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
 
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažai prisodrinto urano atsargos peržengs 300 kilogramų ribą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 04:00

Jungtinės Valstijos plės savo karinį buvimą Lenkijoje. Atitinkamą susitarimą trečiadienį Vašingtone pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Pasak D. Trumpo, planuojama papildomai nusiųsti į Lenkiją tūkstantį amerikiečių kareivių. Jie čia esą gali būti permesti iš Vokietijos.
 
D. Trumpas gyrė santykius su Lenkija. Jis jaučia „šiltus jausmus Lenkijai“, – sakė prezidentas. Kartu jis griežtai sukritikavo Vokietiją, kuri nepakankamai „greitai“ didina savo išlaidas gynybai ir dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ daro save „Rusijos įkaite“.
 
Galimą JAV karių permetimą iš Vokietijos į Lenkiją D. Trumpas argumentavo ir tuo, kad Vokietija, priešingai nei Lenkija, smarkiai atsilieka nuo NATO gynybos išlaidų tikslo. Jis turėjo omenyje prieš penkerius metus Aljanse sutartą tikslą, kad šalys narės iki 2024 metų  išlaidas gynybai padidins iki 2 proc. savo BVP.
 
Remiantis Vokietijos planais, ji iki 2024 merų pasieks tik 1,5 proc. rodiklį. Lenkijos gynybos biudžetas jau viršija 2 proc. ribą.
 
D. Trumpas taip pat paskelbė, kad Lenkija pirks 32 „F-35“ tipo JAV naikintuvus. Du jų per A. Dudos viešnagę griausmingai praskrido virš Baltųjų rūmų. Tai stebėjo abu prezidentai su žmonomis.
 
Vis dėlto su Su A. Duda pasiektas susitarimas vargu ar atitinka visus pradinius lenkų lūkesčius. Varšuva nori didesnio JAV karinio buvimo šalyje.
 
Susitikimo pradžioje D. Trumpas dar sakė, kad svarstoma Lenkijoje papildomai dislokuoti 2 000 amerikiečių kareivių. Tačiau šį skaičių jis po mažiau nei trijų valandų per bendrą spaudos konferenciją su svečiu sumažino perpus.
 
JAV prezidentas neįsipareigojo ir dėl lenkų noro įkurdinti Lenkijoje nuolatinę JAV bazę. „Aš nekalbu apie dalinių dislokavimo „pastovumą ar nepastovumą“, – sakė jis.
 
Per ankstesnį vizitą Vašingtone rugsėjį A. Duda pasiūlė, kad Lenkija skirs daugiau kaip 2 mlrd. dolerių JAV bazės statybai. Jis net pasiūlė šią bazę pavadinti „Fort Trump“.
 
Nors ir po antrojo vizito pas D. Trumpą liko neaišku, ar bazė kada nors bus įsteigta, A. Duda pasirašytą susitarimą pavadino „persilaužimu“. Pažadėti skaičiai dėl JAV dalinių dislokavimo Lenkijai esą yra „labai padrąsinantys“.
 
Nuolatinis JAV karinis buvimas Lenkijoje gali dar labiau padidinti įtampą tarp NATO ir Rusijos. Aljansas, reaguodamas į Ukrainos konfliktą ir Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją, jau 2017-aisiais Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse dislokavo kareivių. NATO batalionui Lenkijoje vadovauja JAV. Čia amerikiečių karių yra 5 000. Tačiau jie rotuojami ir tarnauja Lenkijoje neilgą laiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:42

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo patarėjai parengė naują formulę, pagal kurią kitos šalys mokės už Amerikos kariuomenės dislokavimą savo teritorijoje, praneša CNN.

Vašingtonas naująjį atsiskaitymo metodą vadina „kaina plius 50 procentų“. Pagal šią formulę, valstybės visiškai padengs išlaidas Jungtinių Valstijų kariuomenei jų teritorijoje dislokuoti, o paskui papildomai sumokės dar pusę šios sumos. Dėl to JAV kariškių išlaikymas sąjungininkams gali pabrangti penkis ar šešis kartus. 

D. Trumpas jau ne pirmus metus skundžiasi, kad JAV kariškius priimančios šalys nepakankamai moka už jų dislokavimą. 

JAV kariškių šiuo metu yra daugiau kaip šimte pasaulio šalių. Daugiausia jų dislokuota Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.11; 03:30

JAV pajėgos, Pentagono teigimu, pradėjo atitraukti techniką iš Sirijos, tačiau kariai kol kas neišvedami. „Šiame etape kariai neatitraukiami“, – penktadienį Vašingtone sakė neįvardytas Gynybos departamento pareigūnas.

Prieš tai JAV vadovaujamos karinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) atstovas pareiškė, kad „mūsų tikslingo pasitraukimo procesas“ iš Sirijos prasidėjo.

Šis pareiškimas nuskambėjo nepraėjus nė mėnesiui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad iš Sirijos bus atitraukti visi 2 000 amerikiečių karių, nes kova su IS laimėta. Protestuodamas prieš tai, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.

Po savo patarėjų ir sąjungininkų kritikos D. Trumpas neseniai pareiškė, kad karių išvedimas vyks „apdairiai“ ir „deramu tempu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.12; 06:34

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Neseniai skaičiau, kad JAV atlikta apklausa nustatė, jog dauguma jų piliečių pasiryžę pritarti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos agresijos. Per pastaruosius trejus metus šis procentas išaugo aštuoniais procentais ir dabar siekia 52 proc.

Lietuvoje situacija dėl pasiryžimo gintis taip pat pagerėjo ir net 88 proc. Lietuvių pasisako už būtinybę gintis ir 42 proc. tai darytų asmeniškai, t. y. patys ginklu gintų savo valstybę.

Kyla natūralus klausimas, kaip ir kokiu būdu bus panaudojamos piliečių pajėgos esant tikrai grėsmei ir ką daryti kitiems piliečiams grėsmės atveju?

Buvo daug ir įvairiuose formatuose kalbėta bei diskutuota apie šios gynybinės grandies silpnąsias vietas ir kaip jas spręsti. Visuotinis pilietinis pasipriešinimas yra viena iš svarbiausių valstybės gynybos grandžių ir vyriausybės atlikti „namų darbai“ palengvintų kariuomenės ir visuomenės integracinį procesą į teritorinę gynybą.

Šis procesas – tai ne vienadienė akcija, o ilgametė ir kryptinga veikla, reikalaujanti mažiau materialinių resursų nei kariuomenės gausinimas ar modernios karinės technikos įsigijimas, tačiau daugiau reikalaujantis planavimo bei koordinavimo su civilinėmis institucijomis darbo, žinių ir, svarbiausia, politinės valios. Politikams visada lengviau priimti sprendimus, kai yra visuomenės palaikymas. Lietuvoje šiandien susiklostė labai palanki geopolitinė situacija, kurią reikėtų tinkamai išnaudoti. Mūsų politikų „trypčiojimas“ vietoje tik atitolina (ar net žlugdo) Lietuvos piliečių ryžtą gintis ir ginti savo kraštą.

Nieko nėra baisesnio už nežinojimą, ką ir kaip reikia ar reikės daryti? Prieš keletą dienų įvykęs susitikimas su KAM (krašto apsaugos ministerija) ministru jokio regimo „proveržio“ šioje kryptyje  neatnešė – dar vis žadama. Eilinį kartą buvo pažymima, kad viskas yra žinoma ir daroma, tačiau rezultatų teks dar palaukti. Ir taip jau – dvidešimt šešeri metai.

Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mes tai galime palaukti, bet ar neatsitiks kaip jau buvo 1940 metais, kai Lietuvos kariuomenė buvo paruošta ir pasiryžusi gynybai, tik tuometiniai politikai ne. Žinant, jog istorija turi tendenciją vystytis spirale, kyla pavojus įvykiams kartotis. Ketinimai stiprinti patriotinį jaunimo auklėjimą mokyklose bei kitose mokymo įstaigose yra sveikintina ir pažangu, tačiau svarbiausia yra tinkamai išnaudoti ir panaudoti jau turimus žmogiškuosius bei materialinius  resursus, kuriuos reikia tinkamai įregistruoti ir suplanuoti efektyviausią jų panaudojimą.

Dabartiniu metu parengtos piliečiams elgesio taisyklės karinės grėsmės atvejais yra gerai, tačiau tai tik didelio ir kruopštaus darbo „viršūnėlės“. Tai kaip moters makiažas, gerinantis jos išvaizdą, bet ne turinį (lai atleidžia man moterys).  Šiuolaikiniai geopolitiniai pasaulio įvykiai nieko gera nežada, o atvirkščiai, kaskart tampa aštresniais ir mažiau kontroliuojamais. Gerai, jei politikams užteks „sveiko proto“ spręsti konfliktines situacijas taikiais, (derybų ar konsultacijų metodais) ir nepradės politinių konfliktų spręsti karinėmis  priemonėmis.

Kaip teigė prūsų karo teoretikas Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas – karas tėra tik diplomatijos įrankis. Nuo savęs norėčiau pridurti, jog karas – tai prastos ar nemokšiškos diplomatijos įrankis. Jeigu „diplomatija“ reiškia,  tarptautiniai ar tarpvalstybiniai santykiai, tai „politika“ yra platesnės reikšmės žodis, apimantis visas valstybės vidaus  bei santykiais su užsienio valstybėmis klausimus, t. y.  valdymo menas.

Vadovaujantis šią teorija manau, jog sovietų ideologinis teiginys (kiekviena melžėja gali valdyti šaly) nėra tinkamas šiuolaikinėje demokratinio valstybės valdymo grandinėje. Perfrazuodamas šį teiginį manau, jog kiekvienas „valstietis“ taip pat nėra tinkamiausias valstybės valdytojas. Kada pagaliau paruošime reikiamus gynybai užtikrinti mobilizacinius planus ir informuosime piliečius kur, kaip ir kokiu būdu jie bus panaudoti grėsmės atveju? 

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – JAV kariuomenės atstovai

Nesvarbu ar kada nors to prireiks, bet pasiruošti ir paruošti visus dalyvius bei priemones tam tikslui įgyvendinti – privalome. Idealiausia būtų retkarčiais, organizuoti pratybas, kurių metu galėtume praktiškai patikrinti, kaip viskas veikia. Pratybų metu galėtume praktiškai išbandyti įvairių suplanuotų scenarijų variantus.

Nesu didelis karinių operacijų scenarijų specialistas, bet iki įstojant į NATO aljansą Lietuvos kariuomenėje vykdavo pratybos imituojant įvairius karinės grėsmės scenarijus. Nors tai buvo tik teorinės gynybos operacijos, tačiau jos mokė mus mąstyti konstruktyviai ir skatino priimti nestandartinius sprendimus kovojant su gausesnėmis menamo priešo pajėgomis ir pasikliauti tik savais resursais.

Šių dienų perspektyvoje tokios pratybos ir planai atrodo utopiški ir mažai realūs, tačiau anuomet buvo tikėjimas ir ryžtas bet kokia kaina nugalėti.

Lietuvos kariuomenės rezervo kariai pasiruošę organizuoti teritoriniu gynybos principu paremtą šalies gynybą regionuose, tačiau tam tikslui reikalingas politinis sprendimas ir praktinis šio sprendimo įgyvendinimas per savivaldą. Tam tikslui reikia paruošti atitinkamus šį procesą reglamentuojančius įstatymus. Tokie provincialūs sukarinti padaliniai galėtų talkinti Lietuvos kariuomenei arba savarankiškai gintis savo regione, t. y. kiekvienas provincijos gyventojas pagal savo išgales ir kompetenciją būtų panaudotas visuotiniame šalies pasipriešinimo galimos agresijos ar stichinės nelaimės atvejais.

Manau, jog čia ne tas humoras, kuriame pašiepiama tinginystė „nedaryk šiandien to, ką gali padaryti rytoj, gal rytoj to jau ir nebereiks“.

2017.08.14; 03:00