Dauguma – 74 proc. – vokiečių nemano, kad galimas JAV kariuomenės išvedimas iš VFR teritorijos neigiamai atsilieps šalies saugumui. Tokie tarnybos „Emnid“ surengtos apklausos rezultatai, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sonntag“.
 
Tik 18 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad jaučiasi saugesni, kai Vokietijoje yra dislokuoti Amerikos kariškiai.
 
66 proc. apklaustųjų mano, jog teisinga didinti šalies gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP. 30 proc. vokiečių įsitikinę, kad šių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė NATO šalys, reikia atsisakyti.  
 
Vokietijoje dislokuoti 35 tūkst. JAV kariškių, be to, Amerikos bazėse šalyje dirba 17 tūkst. civilių amerikiečių. Anksčiau Jungtinių Valstijų ambasadorius Berlyne Richardas Grenellis pagrasino, jog dalis Amerikos kariuomenės gali būti išvesta iš Vokietijos, kadangi ši šalis skiria nepakankamai lėšų gynybai.
 
Vašingtonas nori, kad Berlynas skirtų šiems tikslams 2 proc. BVP, bet VFR valdžia ketina iki 2024 metų padidinti šį išlaidų straipsnį iki 1,5 proc. Pagal ateinančių metų biudžeto projektą, Vokietija 2020 metais gynybai skirs 44,9 mlrd. eurų – maždaug 1,2 proc. BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 07:21

Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę į Europą JAV pagrasino išvesti iš Vokietijos dalį savo karių. „Tikrai žeidžiantis dalykas yra tikėtis, kad JAV mokesčių mokėtojas toliau mokės už daugiau kaip 50 000 Vokietijoje dislokuotų amerikiečių, o vokiečiai savo prekybos perteklių naudos savo tikslams“, – pareiškė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis.
 
Prieš tai JAV ambasadorė Lenkijoje Georgettė Mosbacher tviteryje rašė: „Lenkija vykdo savo 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO. Vokietija ne. Mes sveikintume, jei amerikiečių daliniai Vokietijoje atvyktų Lenkiją“. D. Trumpas apie dalinių perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją užsiminė jau birželį, kai Vašingtone lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
 
R. Grenellis pabrėžė: „Prezidentas D. Trumpas yra teisus ir Georgettė Mosbacher yra teisi. Daug prezidentų prašė didžiausios Europos ekonomikos mokėti už savo pačios gynybą. Tai prašymas, kuris tęsiasi daug metų (…)“ Dabar esą pasiektas taškas, kai amerikiečiai ir JAV prezidentas turi reaguoti.
 
Vokietija yra šalis, kurioje dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
Vokietijoje yra iš viso 35 000 amerikiečių kareivių. Be to, JAV pajėgoms dirba 17 000 amerikiečių ir 12 000 vokiečių civilių. Ir dešimtys tūkstančių kitų darbo vietų susiję su JAV daliniais. Gandų dėl karių skaičiaus sumažinimo dėl to, kad Vokietija skiria per mažai lėšų gynybai, yra jau seniai. Tačiau jie vis paneigiami.
 
Šiais metais Vokietija gynybai skirs 1,36 proc. BVP – ir tai gerokai atsilieka nuo NATO 2 proc. tikslo. Iki 2024-ųjų vyriausybė nori pasiekti 1,5 proc. rodiklį.
 
D. Trumpas rugpjūčio 24-ąją vyks į Prancūzijoje rengiamą G7 viršūnių susitikimą, kur susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Per antrą viešnagę Europoje netrukus po to jis vėl aplenks Vokietiją. Rugpjūčio 31-rugsėjo 3 dienomis D. Trumpas lankysis Danijoje ir Lenkijoje, kurios pagrindiniais ginčytinais klausimais su Vokietija yra JAV pusėje.
 
Vienas jų yra dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Vokietijos ir Rusijos. Lenkijoje, be to, gali būtu konkretizuoti planai dėl Varšuvos trokštamo JAV karių dislokavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 05:00

Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
 
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
 
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
 
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
 
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
 
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
 
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažai prisodrinto urano atsargos peržengs 300 kilogramų ribą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 04:00

Jungtinės Valstijos plės savo karinį buvimą Lenkijoje. Atitinkamą susitarimą trečiadienį Vašingtone pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Pasak D. Trumpo, planuojama papildomai nusiųsti į Lenkiją tūkstantį amerikiečių kareivių. Jie čia esą gali būti permesti iš Vokietijos.
 
D. Trumpas gyrė santykius su Lenkija. Jis jaučia „šiltus jausmus Lenkijai“, – sakė prezidentas. Kartu jis griežtai sukritikavo Vokietiją, kuri nepakankamai „greitai“ didina savo išlaidas gynybai ir dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ daro save „Rusijos įkaite“.
 
Galimą JAV karių permetimą iš Vokietijos į Lenkiją D. Trumpas argumentavo ir tuo, kad Vokietija, priešingai nei Lenkija, smarkiai atsilieka nuo NATO gynybos išlaidų tikslo. Jis turėjo omenyje prieš penkerius metus Aljanse sutartą tikslą, kad šalys narės iki 2024 metų  išlaidas gynybai padidins iki 2 proc. savo BVP.
 
Remiantis Vokietijos planais, ji iki 2024 merų pasieks tik 1,5 proc. rodiklį. Lenkijos gynybos biudžetas jau viršija 2 proc. ribą.
 
D. Trumpas taip pat paskelbė, kad Lenkija pirks 32 „F-35“ tipo JAV naikintuvus. Du jų per A. Dudos viešnagę griausmingai praskrido virš Baltųjų rūmų. Tai stebėjo abu prezidentai su žmonomis.
 
Vis dėlto su Su A. Duda pasiektas susitarimas vargu ar atitinka visus pradinius lenkų lūkesčius. Varšuva nori didesnio JAV karinio buvimo šalyje.
 
Susitikimo pradžioje D. Trumpas dar sakė, kad svarstoma Lenkijoje papildomai dislokuoti 2 000 amerikiečių kareivių. Tačiau šį skaičių jis po mažiau nei trijų valandų per bendrą spaudos konferenciją su svečiu sumažino perpus.
 
JAV prezidentas neįsipareigojo ir dėl lenkų noro įkurdinti Lenkijoje nuolatinę JAV bazę. „Aš nekalbu apie dalinių dislokavimo „pastovumą ar nepastovumą“, – sakė jis.
 
Per ankstesnį vizitą Vašingtone rugsėjį A. Duda pasiūlė, kad Lenkija skirs daugiau kaip 2 mlrd. dolerių JAV bazės statybai. Jis net pasiūlė šią bazę pavadinti „Fort Trump“.
 
Nors ir po antrojo vizito pas D. Trumpą liko neaišku, ar bazė kada nors bus įsteigta, A. Duda pasirašytą susitarimą pavadino „persilaužimu“. Pažadėti skaičiai dėl JAV dalinių dislokavimo Lenkijai esą yra „labai padrąsinantys“.
 
Nuolatinis JAV karinis buvimas Lenkijoje gali dar labiau padidinti įtampą tarp NATO ir Rusijos. Aljansas, reaguodamas į Ukrainos konfliktą ir Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją, jau 2017-aisiais Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse dislokavo kareivių. NATO batalionui Lenkijoje vadovauja JAV. Čia amerikiečių karių yra 5 000. Tačiau jie rotuojami ir tarnauja Lenkijoje neilgą laiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:42

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo patarėjai parengė naują formulę, pagal kurią kitos šalys mokės už Amerikos kariuomenės dislokavimą savo teritorijoje, praneša CNN.

Vašingtonas naująjį atsiskaitymo metodą vadina „kaina plius 50 procentų“. Pagal šią formulę, valstybės visiškai padengs išlaidas Jungtinių Valstijų kariuomenei jų teritorijoje dislokuoti, o paskui papildomai sumokės dar pusę šios sumos. Dėl to JAV kariškių išlaikymas sąjungininkams gali pabrangti penkis ar šešis kartus. 

D. Trumpas jau ne pirmus metus skundžiasi, kad JAV kariškius priimančios šalys nepakankamai moka už jų dislokavimą. 

JAV kariškių šiuo metu yra daugiau kaip šimte pasaulio šalių. Daugiausia jų dislokuota Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.11; 03:30

JAV pajėgos, Pentagono teigimu, pradėjo atitraukti techniką iš Sirijos, tačiau kariai kol kas neišvedami. „Šiame etape kariai neatitraukiami“, – penktadienį Vašingtone sakė neįvardytas Gynybos departamento pareigūnas.

Prieš tai JAV vadovaujamos karinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) atstovas pareiškė, kad „mūsų tikslingo pasitraukimo procesas“ iš Sirijos prasidėjo.

Šis pareiškimas nuskambėjo nepraėjus nė mėnesiui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad iš Sirijos bus atitraukti visi 2 000 amerikiečių karių, nes kova su IS laimėta. Protestuodamas prieš tai, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.

Po savo patarėjų ir sąjungininkų kritikos D. Trumpas neseniai pareiškė, kad karių išvedimas vyks „apdairiai“ ir „deramu tempu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.12; 06:34

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Neseniai skaičiau, kad JAV atlikta apklausa nustatė, jog dauguma jų piliečių pasiryžę pritarti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos agresijos. Per pastaruosius trejus metus šis procentas išaugo aštuoniais procentais ir dabar siekia 52 proc.

Lietuvoje situacija dėl pasiryžimo gintis taip pat pagerėjo ir net 88 proc. Lietuvių pasisako už būtinybę gintis ir 42 proc. tai darytų asmeniškai, t. y. patys ginklu gintų savo valstybę.

Kyla natūralus klausimas, kaip ir kokiu būdu bus panaudojamos piliečių pajėgos esant tikrai grėsmei ir ką daryti kitiems piliečiams grėsmės atveju?

Buvo daug ir įvairiuose formatuose kalbėta bei diskutuota apie šios gynybinės grandies silpnąsias vietas ir kaip jas spręsti. Visuotinis pilietinis pasipriešinimas yra viena iš svarbiausių valstybės gynybos grandžių ir vyriausybės atlikti „namų darbai“ palengvintų kariuomenės ir visuomenės integracinį procesą į teritorinę gynybą.

Šis procesas – tai ne vienadienė akcija, o ilgametė ir kryptinga veikla, reikalaujanti mažiau materialinių resursų nei kariuomenės gausinimas ar modernios karinės technikos įsigijimas, tačiau daugiau reikalaujantis planavimo bei koordinavimo su civilinėmis institucijomis darbo, žinių ir, svarbiausia, politinės valios. Politikams visada lengviau priimti sprendimus, kai yra visuomenės palaikymas. Lietuvoje šiandien susiklostė labai palanki geopolitinė situacija, kurią reikėtų tinkamai išnaudoti. Mūsų politikų „trypčiojimas“ vietoje tik atitolina (ar net žlugdo) Lietuvos piliečių ryžtą gintis ir ginti savo kraštą.

Nieko nėra baisesnio už nežinojimą, ką ir kaip reikia ar reikės daryti? Prieš keletą dienų įvykęs susitikimas su KAM (krašto apsaugos ministerija) ministru jokio regimo „proveržio“ šioje kryptyje  neatnešė – dar vis žadama. Eilinį kartą buvo pažymima, kad viskas yra žinoma ir daroma, tačiau rezultatų teks dar palaukti. Ir taip jau – dvidešimt šešeri metai.

Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mes tai galime palaukti, bet ar neatsitiks kaip jau buvo 1940 metais, kai Lietuvos kariuomenė buvo paruošta ir pasiryžusi gynybai, tik tuometiniai politikai ne. Žinant, jog istorija turi tendenciją vystytis spirale, kyla pavojus įvykiams kartotis. Ketinimai stiprinti patriotinį jaunimo auklėjimą mokyklose bei kitose mokymo įstaigose yra sveikintina ir pažangu, tačiau svarbiausia yra tinkamai išnaudoti ir panaudoti jau turimus žmogiškuosius bei materialinius  resursus, kuriuos reikia tinkamai įregistruoti ir suplanuoti efektyviausią jų panaudojimą.

Dabartiniu metu parengtos piliečiams elgesio taisyklės karinės grėsmės atvejais yra gerai, tačiau tai tik didelio ir kruopštaus darbo „viršūnėlės“. Tai kaip moters makiažas, gerinantis jos išvaizdą, bet ne turinį (lai atleidžia man moterys).  Šiuolaikiniai geopolitiniai pasaulio įvykiai nieko gera nežada, o atvirkščiai, kaskart tampa aštresniais ir mažiau kontroliuojamais. Gerai, jei politikams užteks „sveiko proto“ spręsti konfliktines situacijas taikiais, (derybų ar konsultacijų metodais) ir nepradės politinių konfliktų spręsti karinėmis  priemonėmis.

Kaip teigė prūsų karo teoretikas Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas – karas tėra tik diplomatijos įrankis. Nuo savęs norėčiau pridurti, jog karas – tai prastos ar nemokšiškos diplomatijos įrankis. Jeigu „diplomatija“ reiškia,  tarptautiniai ar tarpvalstybiniai santykiai, tai „politika“ yra platesnės reikšmės žodis, apimantis visas valstybės vidaus  bei santykiais su užsienio valstybėmis klausimus, t. y.  valdymo menas.

Vadovaujantis šią teorija manau, jog sovietų ideologinis teiginys (kiekviena melžėja gali valdyti šaly) nėra tinkamas šiuolaikinėje demokratinio valstybės valdymo grandinėje. Perfrazuodamas šį teiginį manau, jog kiekvienas „valstietis“ taip pat nėra tinkamiausias valstybės valdytojas. Kada pagaliau paruošime reikiamus gynybai užtikrinti mobilizacinius planus ir informuosime piliečius kur, kaip ir kokiu būdu jie bus panaudoti grėsmės atveju? 

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – JAV kariuomenės atstovai

Nesvarbu ar kada nors to prireiks, bet pasiruošti ir paruošti visus dalyvius bei priemones tam tikslui įgyvendinti – privalome. Idealiausia būtų retkarčiais, organizuoti pratybas, kurių metu galėtume praktiškai patikrinti, kaip viskas veikia. Pratybų metu galėtume praktiškai išbandyti įvairių suplanuotų scenarijų variantus.

Nesu didelis karinių operacijų scenarijų specialistas, bet iki įstojant į NATO aljansą Lietuvos kariuomenėje vykdavo pratybos imituojant įvairius karinės grėsmės scenarijus. Nors tai buvo tik teorinės gynybos operacijos, tačiau jos mokė mus mąstyti konstruktyviai ir skatino priimti nestandartinius sprendimus kovojant su gausesnėmis menamo priešo pajėgomis ir pasikliauti tik savais resursais.

Šių dienų perspektyvoje tokios pratybos ir planai atrodo utopiški ir mažai realūs, tačiau anuomet buvo tikėjimas ir ryžtas bet kokia kaina nugalėti.

Lietuvos kariuomenės rezervo kariai pasiruošę organizuoti teritoriniu gynybos principu paremtą šalies gynybą regionuose, tačiau tam tikslui reikalingas politinis sprendimas ir praktinis šio sprendimo įgyvendinimas per savivaldą. Tam tikslui reikia paruošti atitinkamus šį procesą reglamentuojančius įstatymus. Tokie provincialūs sukarinti padaliniai galėtų talkinti Lietuvos kariuomenei arba savarankiškai gintis savo regione, t. y. kiekvienas provincijos gyventojas pagal savo išgales ir kompetenciją būtų panaudotas visuotiniame šalies pasipriešinimo galimos agresijos ar stichinės nelaimės atvejais.

Manau, jog čia ne tas humoras, kuriame pašiepiama tinginystė „nedaryk šiandien to, ką gali padaryti rytoj, gal rytoj to jau ir nebereiks“.

2017.08.14; 03:00

Kovo 28 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su aukšto lygmens saugumo ir gynybos srities ekspertais iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Susitikimo metu ministras akcentavo Baltijos regioną supančių grėsmių kompleksiškumą, pristatė Lietuvos Vyriausybės prioritetus stiprinat krašto apsaugą.

Ministras R. Karoblis pažymėjo, jog JAV parama stiprinant atgrasymą ir teikiant saugumo užtikrinimo priemones Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, yra vienas pamatinių saugumo garantų regione.

Susitikimo su JAV ekspertais metu krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasikeitus saugumo aplinkai, turi keistis ir NATO. „NATO turi adaptuotis prie pasikeitusios saugumo aplinkos. Būtina ne tik atgrasyti, bet ir būti pasiruošus greitai reaguoti į bet kokią galimą grėsmę. Atgrasymas ir pasirengimas apima viską – ir pajėgų buvimą mūsų šalyje bei regione, ir pasirengimą greitai atsiųsti papildomas sustiprinimo pajėgas, ir gebėjimą greitai priimti sprendimus Aljanso viduje“, – sakė R. Karoblis.

Ministras su JAV saugumo ekspertais taip pat diskutavo apie kibernetinį saugumą, priešišką propagandą informacinėje erdvėje, Lietuvos institucijų įsitraukimą stiprinant saugumo situaciją Lietuvoje.

JAV saugumo ir gynybos ekspertai iš JAV analitikos centrų „Atlantic Council“ ir „Heritage Foundation“ bei Kongreso tyrimų centro lankosi Lietuvoje pagal Krašto apsaugos ministerijos kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų analitikos centru „Atlantic Council“ vykdomą projektą „Saugumo stiprinimas ir kova prieš konvencines ir hibridines grėsmes Šiaurės Rytų Europoje“.

Šis JAV ekspertų vizitas yra viena iš bendrame projekte numatytų veiklų, kurio metu JAV ekspertai susipažindinami su saugumo situacija Lietuvoje ir regione, Lietuvos nacionalinių gynybos pajėgumų vystymu ir atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimo priemonėmis, NATO ir JAV saugumo užtikrinimo priemonėmis Lietuvoje ir regione.

Vykdant projektą numatomos ir „Atlantic Council“ ekspertų publikacijos projekto tematika, konferencija Vašingtone bei baigiamasis projekto metu parengtų įžvalgų ir rekomendacijų pristatymo renginys Vilniuje. Bendradarbiaudama su įtakingu JAV analitikos centru Krašto apsaugos ministerija šiuo projektu siekia aktualizuoti ir įtvirtinti Lietuvos saugumo ir gynybos klausimus JAV politinėje darbotvarkėje, gauti rekomendacijas dėl papildomų JAV ir NATO saugumo ir atgrasymo priemonių užtikrinimo Lietuvoje, trūkstamų pajėgumų vystymo.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.28; 06:45

Pirmadienis, vasario 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu, ypatingos skubos tvarka teikia Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (DCA – Defense Cooperation Agreement).

Šią sutartį sausio 17 d. pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Anne Hall.

Pasak Prezidentės, valstybės saugumui tai itin svarbus dokumentas, apibrėžiantis JAV karių teisinį statusą ir technikos jurisdikciją Lietuvoje. Sutartis taip pat numato teisines sąlygas karinių objektų statybai, orlaivių, laivų ir kitų karinių transporto priemonių judėjimui.

Valstybės vadovės teigimu, bendra Lietuvos ir JAV sutartis palengvins sąjungininkų kariams įgyvendinti atgrasymo priemones ir padės sustiprinti NATO rytinio flango gynybą.

Analogiškas bendradarbiavimo sutartis su JAV 2017 metais taip pat pasirašė Latvija ir Estija.  

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.02.06; 17:54

Lietuvoje besitreniruojantis Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgų 173-iosios oro desanto brigados 503-iojo pėstininkų pulko 2-asis batalionas kviečia Lietuvos žiniasklaidos atstovus lapkričio 15 d. stebėti Žvalgybos ir stebėjimo vadų kursą Ruklos poligone. 

Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Toks kursas pirmą kartą organizuojamas ne JAV teritorijoje.

Žvalgybos ir stebėjimo vadų kursas yra 25 dienas trunkanti JAV kariuomenės mokymo programa puskarininkiams ir karininkams, apimanti esminius žvalgybos, stebėjimo ir taikinio vietos nustatymo principus.

Tai fiziškai ir psichologiškai sudėtingas kursas, kurio metu išmokstama svarbiausių žvalgybos principų, tinkančių visoms karinėms specialybėms. Kurso pabaigoje vykdomos kelių dienų trukmės vertinamos lauko taktinės pratybos, jos vyksta tiek apgyvendintose, tiek miškingose vietovėse.

Kurso dalyviai lauko ir klasės sąlygomis mokomi darbo su žvalgybine įranga, informacijos perdavimo, infiltravimo/išvedimo iš teritorijos ir kitų įgūdžių. Vėliau dalyviai planuoja ir vykdo baigiamąsias pratybas, kuriose vertinami jų naujieji įgūdžiai.

Kurso metu parengiami skirtingas žvalgybos ir stebėjimo operacijas galintys vykdyti kariai, kurie sustiprina bet kokio karinio vieneto kovinį efektyvumą.

Lietuvoje kursą rengia JAV kariuomenės 173-iosios oro desanto brigados 503-iojo pėstininkų pulko 2-ojo bataliono oro desantininkai, taip pat kariai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.15; 06:06

Spalio 20 d. Lietuvoje viešinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso patarėjų delegacija, susitikusi su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu patikino, kad JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniui ir kolektyvinei gynybai. 

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„JAV Kongrese praktiškai vieningai sutariama ir dėl Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos reikalingumo“, – teigė delegacijos vadovas, vyriausiasis Kongreso užsienio reikalų komiteto patarėjas Dougas Seayas (Doug Seay).

Susitikimo metu JAV delegacija domėjosi gynybos politikos ir kariuomenės modernizacijos prioritetais, Lietuvos poreikiu toliau stiprinant atgrasymą ir gynybą regione.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius V. Urbelis pabrėžė, kad JAV karinių pajėgumų buvimas yra labai svarbus ir nepamainomas Lietuvai ir visam Baltijos regionui.

V. Urbelis akcentavo, kad Lietuvai savarankiškai stiprinant nacionalinius pajėgumus, JAV visapusė parama labai naudinga stiprinant šias pastangas, kartu tai leidžia vystyti nacionalinius pajėgumus greičiau ir efektyviau, atsižvelgiant į negerėjančią saugumo situaciją regione.

JAV Kongreso patarėjų delegacija taip pat lankėsi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir susipažino su NATO oro policijos vykdymu. Aplankė Rukloje dislokuotus JAV rotacinių pajėgų karius ir susipažino su jų tarnybos ir gyvenimo sąlygomis.

Šiuo metu su mūsų šalies kariais treniruojasi Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš 173-osios oro desanto brigados, kurie dislokuoti Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo vidurio.

Taip pat delegacija lankėsi Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete (NFIU). Toks vienetas Lietuvoje yra vienas iš šešių štabų, kuriuos Aljansas įsteigė Vidurio ir Rytų šalyse narėse, reaguodamas į kintančią saugumo aplinką.

2016.10.21; 05:54

Antradienis, rugpjūčio 23 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Josephu Bidenu. 

JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas ir trijų Baltijos šalių prezidentai: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas ir trijų Baltijos šalių prezidentai: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos Prezidentas Toomas Hendriksas Ilvesas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.

Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyksta Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines.

„Šiandien Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti“, – sakė Prezidentė.

Lietuvos Prezidentė Dalia grybauskaitė ir JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.

JAV viceprezidentas Josephas Bidenas taip pat patikino visus Baltijos šalių žmones, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus.

Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas.

Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais.

Susitikime priimta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinė deklaracija dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo ir gynybos srityse, kuria dar kartą patvirtinama strateginė Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė.

Taip pat akcentuojama JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžiamas siekis įgyvendinti Varšuvos NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimą investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas.

Baltijos valstybių vadovai: Toomas Hendriksas Ilvesas, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Baltijos valstybių vadovai: Toomas Hendriksas Ilvesas, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.

Deklaracijoje teigiama, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų.

Šalies vadovė pabrėžė, jog tvirta JAV politinė valia tęsti aktyvią europinę užsienio politiką ir solidus šios šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione yra labai veiksminga atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, tai ne tik užkirs kelią galimoms karinėms provokacijos ir agresijos atvejams, bet ir padės išspręsti „Suvalkų koridoriaus“ problemą. Stipri Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė yra reikalinga ir formuojant regioninę oro gynybos sistemą.

JAV yra ne kartą išsakiusios, jog Baltijos šalių saugumas yra šios valstybės nacionalinis interesas. Saugumo garantijas Jungtinės Valstijos patvirtino konkrečiais veiksmais, kuriais yra stiprinamas visų trijų Baltijos valstybių saugumas.

Varšuvoje JAV patvirtino ketinimą regione dislokuoti brigadą savo karių, aktyviai dalyvauja karinėse pratybose, kuriose gerinama tarpusavio sąveika ir komunikacija su Baltijos šalių bei kitų sąjungininkių pajėgomis.

Per specialų finansinį instrumentą – Europos patikinimo iniciatyvą – JAV Europos saugumo stiprinimui 2017 m. skiria 3,4 milijardus dolerių. 

Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą, didindama finansavimą krašto gynybai.

Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, kurios statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus, o būsimos jėgainės vietoje pasikartojo ne vienas incidentas.

Šalies vadovės teigimu, nesaugi Astravo AE prieš Baltijos šalis ir visą regioną gali būti panaudota nekonvenciniu būdu.

Todėl būtina visomis tarptautinei bendruomenei prieinamomis priemonėmis reikalauti, jog šis projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, arba – sustabdytas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.08.23; 15:20

Nuo kitų metų pradžios Lietuva, prisidėdama prie JAV vadovaujamos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve“), kovojančios prieš Islamo valstybę (ISIS), į šią operaciją planuoja išsiųsti pirmąją 6 Lietuvos kariuomenės instruktorių grupę. Lietuvos kariai tarptautinėje operacijoje Irake dalyvaus Danijos karių kontingento sudėtyje, kur treniruos Irako saugumo pajėgas kovai su Islamo valstybe.

Dėl tokio principinio sprendimo – planuojamo bendro Lietuvos ir Danijos dalyvavimo JAV vadovaujamoje operacijoje Irake – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutarė su Danijos gynybos ministru Peteriu Christensenu.

Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

„Prisidėdami prie kovos su Islamo valstybe mes prisidedame prie tarptautinių pastangų sprendžiant saugumo problemas Pietuose ir užtikrinti stabilumą regione, o tai, kad mes ketiname dalyvauti šioje koalicijoje Danijos kontingento sudėtyje – tai ir mūsų glaudaus ir intensyvaus bendradarbiavimo dalyvaujant drauge tarptautinėse operacijose Afganistane, Malyje, taip pat ir tarptautinėse pratybose rezultatas, rodantis mūsų karių pasirengimą veikti drauge,“ – sako krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Šiuos Lietuvos planus krašto apsaugos ministras J. Olekas pristatė liepos 20 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykusiame Globalios koalicijos, kovojančios prieš Islamo valstybę, užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime. Šiame susitikime JAV vadovaujamos koalicijos valstybių gynybos ministrai aptarė pasiektą pažangą karinėje kampanijoje prieš Islamo valstybę Irake ir Sirijoje.

Ministrai taip pat kalbėjo apie tolesnius veiksmus, pajėgumus, reikalingus atgaunant, stabilizuojant, išlaikant ir atstatant Islamo valstybės užgrobtas ir nuniokotas teritorijas Irake. Susitikime taip pat aptarta pažanga ir tolesnė koalicijos parama plėtojant Irako vyriausybines saugumo pajėgas, kurioms tenka pagrindinis kovos prieš Islamo valstybę krūvis Irako sausumoje.

Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriame numatyta į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ siųsti iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (kam.lt).

2016.07.23; 16:16

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje dalyvavo NATO viršūnių susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių saugumo užtikrinimui.

Prezidentė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).
Prezidentė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).

NATO šalių lyderiai vieningai pripažįsta, kad rytiniame NATO flange Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus sutarta stiprinti atgrasymo pajėgumus visomis sąjungininkų turimomis priemonėmis – nuo įprastinės ginkluotės iki raketinių pajėgumų ir branduolinės gynybos.

Pirmą kartą patvirtintas visas kompleksas konkrečių ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios padės atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.

„Galime šią dieną pavadinti istorine Lietuvos saugumui. Nuo šiandien mūsų žmonės tikrai gali jaustis ramesni ir saugesni, nes patvirtintas visas arsenalas konkrečių karinių priemonių grėsmėms atgrasyti ir taikai užtikrinti. Iškilus būtinybei galėsime pasitelkti visokeriopą sąjungininkų pagalbą ir pastiprinimą. Pirmą kartą nuo įstojimo į NATO turime garantuotus rimtus ir ilgalaikius karinius pajėgumus“, – sako Prezidentė.

NATO viršūnių susitikime patvirtinta, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – JAV.

Lenkijoje bus dislokuotas ir brigados dydžio (3–4 tūkst. karių) sunkiosios karinės technikos karinis junginys, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas.

Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kurios apsaugos Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.

Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas – nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.

Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumui taip pat labai svarbūs susitarimai dėl raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo viso Aljanso saugumui bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.07.09; 05:43

Birželio 6 d. 14 val. rengiamas pratybų „Geležinis Vilkas 2016“ Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) atidarymas.

Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika, JAV 29-osios divizijos vado pavaduotojas brg. gen. Jefrey P. Kramer, Lenkijos karo atašė Lietuvoje, Kunigaikščio Vaidoto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų batalionų, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir II-ojo kavalerijos pulko II-ojo eskadrono ir Lenkijos karių rikiuotės.

Po atidarymo prasidės pratybos, kurių metu bus treniruojamas ir vertinamas LDK Kęstučio ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų tarnaujančių NPPKT karių pasirengimas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės gebėjimas planuoti operacijas ir valdyti padalinius, atlikti žvalgybos, žygio, susitelkimo rajono užėmimo, gynybos ir puolimo užduotis.

Kartu su apie 400 karių iš JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lenkijos Pabradės poligone treniruosis apie 1,9 tūkst. karių.

Pastarąją savaitę padidėjęs karinės technikos ir karių judėjimas Lietuvos keliuose, geležinkeliuose, oro ir jūrų uostuose susijęs su prasidedančiomis didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Iron Wolf 2016“ (liet. „Geležinis Vilkas 2016“).

Birželio 12 d. kita pratybų dalis prasidės Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose. Čia bus treniruojama ir vertinama budėjimui Danijos 2-ios brigados karių pagrindu suformuota bataliono dydžio kovinė grupė, tarp kurių yra ir Lietuvos karių kuopa, besiruošianti budėti NATO ypač greito reagavimo pajėgose (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force, VJTF).

„Geležiniame Vilke 2016“ dalyvaus apie 5000 karių iš Lietuvos ir 6 NATO šalių: Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos.

Šios pratybos yra tarptautinių pratybų „Saber Strike 2016“ (liet. „Kardo kirtis 2016“), šiuo metu jau vykstančių Baltijos šalyse, dalis. Birželio 1 d. prasidėjo pirmasis pratybų „Iron Wolf 2016“ etapas – užsienio karių ir technikos perdislokavimas į pratybų vietas Lietuvoje.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.06.06; 11:44

previous arrow
next arrow
PlayPause
previous arrownext arrow
Shadow
Slider

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2015.11.23; 17:43

„Jungtinės Valstijos ir JAV sąjungininkai privalo dislokuoti karinius dalinius Baltijos šalyse. Amerikos kariškiai reikalingi Baltijos šalyse tam, kad atbaidytų Rusiją nuo galimo įsibrovimo“. Taip įsitikinęs buvęs JAV prezidento Džimio Karterio (Jimmy Carteris) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Zbignevas Bzežinskis (Zbigniewas Brzezinskis). 

Užsienio politikos ekspertas Z.Bzežinskis savo susirūpinimą išdėstė JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui. Užsienio politikos ekspertas baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pamėginti užimti Baltijos šalis panaudodamas žaibiškos atakos metodą. O netikėtą ir greitą, vos keletą ar keliolika valandų truksiantį puolimą NATO aljansas nebūtų pajėgus atremti. Vaizdžiai tariant, Rusijai žaibiškai puolant NATO nespėtų suskubti Baltijos valstybėms į pagalbą.

Continue reading „Kodėl Amerika privalo Baltijos šalyse nuolat dislokuoti gausų karinį kontingentą“