Spalio 20 d. Lietuvoje viešinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso patarėjų delegacija, susitikusi su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu patikino, kad JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniui ir kolektyvinei gynybai. 

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„JAV Kongrese praktiškai vieningai sutariama ir dėl Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos reikalingumo“, – teigė delegacijos vadovas, vyriausiasis Kongreso užsienio reikalų komiteto patarėjas Dougas Seayas (Doug Seay).

Susitikimo metu JAV delegacija domėjosi gynybos politikos ir kariuomenės modernizacijos prioritetais, Lietuvos poreikiu toliau stiprinant atgrasymą ir gynybą regione.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius V. Urbelis pabrėžė, kad JAV karinių pajėgumų buvimas yra labai svarbus ir nepamainomas Lietuvai ir visam Baltijos regionui.

V. Urbelis akcentavo, kad Lietuvai savarankiškai stiprinant nacionalinius pajėgumus, JAV visapusė parama labai naudinga stiprinant šias pastangas, kartu tai leidžia vystyti nacionalinius pajėgumus greičiau ir efektyviau, atsižvelgiant į negerėjančią saugumo situaciją regione.

JAV Kongreso patarėjų delegacija taip pat lankėsi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir susipažino su NATO oro policijos vykdymu. Aplankė Rukloje dislokuotus JAV rotacinių pajėgų karius ir susipažino su jų tarnybos ir gyvenimo sąlygomis.

Šiuo metu su mūsų šalies kariais treniruojasi Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš 173-osios oro desanto brigados, kurie dislokuoti Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo vidurio.

Taip pat delegacija lankėsi Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete (NFIU). Toks vienetas Lietuvoje yra vienas iš šešių štabų, kuriuos Aljansas įsteigė Vidurio ir Rytų šalyse narėse, reaguodamas į kintančią saugumo aplinką.

2016.10.21; 05:54

Antradienis, rugpjūčio 23 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Josephu Bidenu. 

JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas ir trijų Baltijos šalių prezidentai: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas ir trijų Baltijos šalių prezidentai: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos Prezidentas Toomas Hendriksas Ilvesas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.

Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyksta Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines.

„Šiandien Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti“, – sakė Prezidentė.

Lietuvos Prezidentė Dalia grybauskaitė ir JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.

JAV viceprezidentas Josephas Bidenas taip pat patikino visus Baltijos šalių žmones, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus.

Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas.

Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais.

Susitikime priimta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinė deklaracija dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo ir gynybos srityse, kuria dar kartą patvirtinama strateginė Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė.

Taip pat akcentuojama JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžiamas siekis įgyvendinti Varšuvos NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimą investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas.

Baltijos valstybių vadovai: Toomas Hendriksas Ilvesas, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Baltijos valstybių vadovai: Toomas Hendriksas Ilvesas, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.

Deklaracijoje teigiama, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų.

Šalies vadovė pabrėžė, jog tvirta JAV politinė valia tęsti aktyvią europinę užsienio politiką ir solidus šios šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione yra labai veiksminga atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, tai ne tik užkirs kelią galimoms karinėms provokacijos ir agresijos atvejams, bet ir padės išspręsti „Suvalkų koridoriaus“ problemą. Stipri Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė yra reikalinga ir formuojant regioninę oro gynybos sistemą.

JAV yra ne kartą išsakiusios, jog Baltijos šalių saugumas yra šios valstybės nacionalinis interesas. Saugumo garantijas Jungtinės Valstijos patvirtino konkrečiais veiksmais, kuriais yra stiprinamas visų trijų Baltijos valstybių saugumas.

Varšuvoje JAV patvirtino ketinimą regione dislokuoti brigadą savo karių, aktyviai dalyvauja karinėse pratybose, kuriose gerinama tarpusavio sąveika ir komunikacija su Baltijos šalių bei kitų sąjungininkių pajėgomis.

Per specialų finansinį instrumentą – Europos patikinimo iniciatyvą – JAV Europos saugumo stiprinimui 2017 m. skiria 3,4 milijardus dolerių. 

Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą, didindama finansavimą krašto gynybai.

Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, kurios statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus, o būsimos jėgainės vietoje pasikartojo ne vienas incidentas.

Šalies vadovės teigimu, nesaugi Astravo AE prieš Baltijos šalis ir visą regioną gali būti panaudota nekonvenciniu būdu.

Todėl būtina visomis tarptautinei bendruomenei prieinamomis priemonėmis reikalauti, jog šis projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, arba – sustabdytas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.08.23; 15:20

Nuo kitų metų pradžios Lietuva, prisidėdama prie JAV vadovaujamos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve“), kovojančios prieš Islamo valstybę (ISIS), į šią operaciją planuoja išsiųsti pirmąją 6 Lietuvos kariuomenės instruktorių grupę. Lietuvos kariai tarptautinėje operacijoje Irake dalyvaus Danijos karių kontingento sudėtyje, kur treniruos Irako saugumo pajėgas kovai su Islamo valstybe.

Dėl tokio principinio sprendimo – planuojamo bendro Lietuvos ir Danijos dalyvavimo JAV vadovaujamoje operacijoje Irake – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutarė su Danijos gynybos ministru Peteriu Christensenu.

Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

„Prisidėdami prie kovos su Islamo valstybe mes prisidedame prie tarptautinių pastangų sprendžiant saugumo problemas Pietuose ir užtikrinti stabilumą regione, o tai, kad mes ketiname dalyvauti šioje koalicijoje Danijos kontingento sudėtyje – tai ir mūsų glaudaus ir intensyvaus bendradarbiavimo dalyvaujant drauge tarptautinėse operacijose Afganistane, Malyje, taip pat ir tarptautinėse pratybose rezultatas, rodantis mūsų karių pasirengimą veikti drauge,“ – sako krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Šiuos Lietuvos planus krašto apsaugos ministras J. Olekas pristatė liepos 20 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykusiame Globalios koalicijos, kovojančios prieš Islamo valstybę, užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime. Šiame susitikime JAV vadovaujamos koalicijos valstybių gynybos ministrai aptarė pasiektą pažangą karinėje kampanijoje prieš Islamo valstybę Irake ir Sirijoje.

Ministrai taip pat kalbėjo apie tolesnius veiksmus, pajėgumus, reikalingus atgaunant, stabilizuojant, išlaikant ir atstatant Islamo valstybės užgrobtas ir nuniokotas teritorijas Irake. Susitikime taip pat aptarta pažanga ir tolesnė koalicijos parama plėtojant Irako vyriausybines saugumo pajėgas, kurioms tenka pagrindinis kovos prieš Islamo valstybę krūvis Irako sausumoje.

Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriame numatyta į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ siųsti iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (kam.lt).

2016.07.23; 16:16

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje dalyvavo NATO viršūnių susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių saugumo užtikrinimui.

Prezidentė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).
Prezidentė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).

NATO šalių lyderiai vieningai pripažįsta, kad rytiniame NATO flange Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus sutarta stiprinti atgrasymo pajėgumus visomis sąjungininkų turimomis priemonėmis – nuo įprastinės ginkluotės iki raketinių pajėgumų ir branduolinės gynybos.

Pirmą kartą patvirtintas visas kompleksas konkrečių ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios padės atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.

„Galime šią dieną pavadinti istorine Lietuvos saugumui. Nuo šiandien mūsų žmonės tikrai gali jaustis ramesni ir saugesni, nes patvirtintas visas arsenalas konkrečių karinių priemonių grėsmėms atgrasyti ir taikai užtikrinti. Iškilus būtinybei galėsime pasitelkti visokeriopą sąjungininkų pagalbą ir pastiprinimą. Pirmą kartą nuo įstojimo į NATO turime garantuotus rimtus ir ilgalaikius karinius pajėgumus“, – sako Prezidentė.

NATO viršūnių susitikime patvirtinta, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – JAV.

Lenkijoje bus dislokuotas ir brigados dydžio (3–4 tūkst. karių) sunkiosios karinės technikos karinis junginys, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas.

Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kurios apsaugos Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.

Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas – nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.

Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumui taip pat labai svarbūs susitarimai dėl raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo viso Aljanso saugumui bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.07.09; 05:43

Birželio 6 d. 14 val. rengiamas pratybų „Geležinis Vilkas 2016“ Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) atidarymas.

Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika, JAV 29-osios divizijos vado pavaduotojas brg. gen. Jefrey P. Kramer, Lenkijos karo atašė Lietuvoje, Kunigaikščio Vaidoto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų batalionų, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir II-ojo kavalerijos pulko II-ojo eskadrono ir Lenkijos karių rikiuotės.

Po atidarymo prasidės pratybos, kurių metu bus treniruojamas ir vertinamas LDK Kęstučio ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų tarnaujančių NPPKT karių pasirengimas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės gebėjimas planuoti operacijas ir valdyti padalinius, atlikti žvalgybos, žygio, susitelkimo rajono užėmimo, gynybos ir puolimo užduotis.

Kartu su apie 400 karių iš JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lenkijos Pabradės poligone treniruosis apie 1,9 tūkst. karių.

Pastarąją savaitę padidėjęs karinės technikos ir karių judėjimas Lietuvos keliuose, geležinkeliuose, oro ir jūrų uostuose susijęs su prasidedančiomis didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Iron Wolf 2016“ (liet. „Geležinis Vilkas 2016“).

Birželio 12 d. kita pratybų dalis prasidės Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose. Čia bus treniruojama ir vertinama budėjimui Danijos 2-ios brigados karių pagrindu suformuota bataliono dydžio kovinė grupė, tarp kurių yra ir Lietuvos karių kuopa, besiruošianti budėti NATO ypač greito reagavimo pajėgose (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force, VJTF).

„Geležiniame Vilke 2016“ dalyvaus apie 5000 karių iš Lietuvos ir 6 NATO šalių: Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos.

Šios pratybos yra tarptautinių pratybų „Saber Strike 2016“ (liet. „Kardo kirtis 2016“), šiuo metu jau vykstančių Baltijos šalyse, dalis. Birželio 1 d. prasidėjo pirmasis pratybų „Iron Wolf 2016“ etapas – užsienio karių ir technikos perdislokavimas į pratybų vietas Lietuvoje.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.06.06; 11:44

previous arrow
next arrow
previous arrownext arrow
Shadow
Slider

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2015.11.23; 17:43

„Jungtinės Valstijos ir JAV sąjungininkai privalo dislokuoti karinius dalinius Baltijos šalyse. Amerikos kariškiai reikalingi Baltijos šalyse tam, kad atbaidytų Rusiją nuo galimo įsibrovimo“. Taip įsitikinęs buvęs JAV prezidento Džimio Karterio (Jimmy Carteris) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Zbignevas Bzežinskis (Zbigniewas Brzezinskis). 

Užsienio politikos ekspertas Z.Bzežinskis savo susirūpinimą išdėstė JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui. Užsienio politikos ekspertas baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pamėginti užimti Baltijos šalis panaudodamas žaibiškos atakos metodą. O netikėtą ir greitą, vos keletą ar keliolika valandų truksiantį puolimą NATO aljansas nebūtų pajėgus atremti. Vaizdžiai tariant, Rusijai žaibiškai puolant NATO nespėtų suskubti Baltijos valstybėms į pagalbą.

Continue reading „Kodėl Amerika privalo Baltijos šalyse nuolat dislokuoti gausų karinį kontingentą“