1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje.

1992 m. Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu būtų organizuojami renginiai, skirti atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas Ženevoje (Šveicarija), šiemet 15-osios sesijos metu svarstė Lietuvos ataskaitą apie tai, kaip mūsų šalis įgyvendina neįgaliųjų teises. Šis įvykis sulaukė neįgaliųjų bendruomenės susidomėjimo, nemažai neįgaliųjų problemomis besidominčiųjų klausėsi tiesioginės posėdžio transliacijos internetu – juk komiteto išsakytos pastabos gali lemti, kaip neįgaliųjų teisės bus užtikrinamos ateityje.

Pagrindinis mūsų šalies pranešėjas – Danijos atstovas Stigas Langvadas konstatavo, kad Lietuvoje neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos nepakankamai įgyvendinamos nei politiniame lygmenyje, nei realiame gyvenime. Be to, nėra ir aiškių strategijų, kaip tai pasiekti. Jo teigimu,  pagrindinis Komiteto tikslas – pateikti siūlymus, kaip sumažinti atotrūkį tarp turinčiųjų negalią ir jos neturinčių, numatyti konkrečius darbus.

Atliepiant Jungtinių Tautų Konvenciją, kuri ragina siekti ne integracijos, o visiškos įtraukties į visuomenę, galima tik pridurti, kad neįgalieji turi didelį potencialą veikti šalies labui, tik būtinos tam sąlygos, bent jau nekliudančios nei politiškai, nei kasdieniškai. Nes dėl tokios nuostatos dar per daug neįgalių vaikų neužtikrinama galimybė mokytis kartu su kitais – gauti jiems reikalingas paslaugas.

O suaugusiųjų neįgalumas vertinamas tik mediciniškai, laikant juos nepajėgiais dirbti, todėl tokio vertinimo pasekmė – per mažai neįgaliųjų dirba.

Jungtinių Tautų komiteto nariai ne kartą kartojo, kad per silpnai užtikrinamos ir neįgaliųjų organizacijų galimybės dalyvauti priimant neįgaliesiems aktualius sprendimus, nors Lietuvoje yra daugiau nei 45 neįgaliųjų organizacijos. Ekspertai pabrėžė, kad svarbus ne tik neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų, bet ir konkretaus žmogaus, netgi vaiko, balsas priimant sprendimus neįgaliųjų labui.

Tokias niūrias Jungtinių Tautų išvadas atsveria nebent Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse, pirmą kartą, Lietuvos neįgaliūjų sporto istorijoje iškovoti aukso medaliai aklųjų golbolo komandos, kurią treniruoja Karolis Levickis. Jis jau beveik 12 metų dirba golbolo treneriu. Treniruodamas komandą jis pasiekė didžiausius sporto laimėjimus šiemet, o 2000 ir 2008 metų parolimpiadose, Lietuvos vyrų golbolo rinktinė iškovojo sidabro medalius.

Lengvaatletis Mindaugas Bilius rutulio stūmimo rungtyje pasiekė 16,80 m rezultatą ir laimėjo pirmą vietą. Diską numetė 53,50 m ir iškovojo antrą vietą. (Kiti įstabūs M. Biliaus sportiniai pasiekimai: sidabro medalis Pasaulio neįgaliųjų sporto čempionate Prancūzijoje. 6 vieta rutulio stūmimo rungtyje (15,16 m) Londono parolimpinėse žaidynėse 2012 metais. M. Bilių treniruoja treneriai – Rimantas Plungė ir Deimantas Jusys). Šie treneriai dirba širdimi ir tai pavyzdys, kaip galima integruoti neįgaliuosius ir kaip aukštai įmanoma pakelti šalies vėliavą, kuri tokiuose renginiuose, bene švariausiai atspindi žmogiškumą veikiant be jokių atskirčių, o sporto terminais kalbant parodomass tiesiog ,,kilnus elgesys“ kitokiems.

2016.12.01; 04:19

Pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60-75 metų amžiaus sulaukusieji, senyvais žmonėmis – 75-90 metų, o ilgaamžiais žmonėmis – tie, kurie skaičiuoja 90 ir daugiau metų. 

Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.
Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dar 1998 metais priimtoje deklaracijoje „Sveikata visiems XXI a.“ Europos regionui buvo numatyti du siekiniai: „Sveika senatvė“ ir „Moksliniai tyrimai ir žinios – sveikatai“.

Remiantis EUROSTAT demografinėmis prognozėmis, 2020 metais Lietuvoje bus apie 17 procentų vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių.

Akivaizdu, jog esant tokioms prognozėms, darbas su senjorais matomas būtent kaip nuolatinis veikimas per sveikatinimo programas ir projektus bendruomenėse, kad senjorus lydėtų mėgiamos veiklos nuolatinis procesas.

Mat psichologai teigia, kad turint mėgiamą veiklą, toks dalykas kaip persivalgymo tikimybė savaime sumažėja, o tai padeda apsisaugoti nuo širdies ir sąnarių ligų, virškinimo sutrikimų, nugaros skausmų ir pan.

Kalbant apie mitybą, tapti vegetarais tikrai nereikėtų, nes gryno vegetarizmo – maitinimosi vienomis daržovėmis ir vaisiais, jei tam nėra rimtų medicininių priežasčių, – šiuolaikinė dietologija nepripažįsta todėl, kad ir garbaus amžiaus žmonėms būtinai reikia gauti pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio ir pan.

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu jau nusprendėte laikytis vegetariškos dietos, leiskite sau valgyti bent pieno produktus ir 4–5 kiaušinius per savaitę. Valgote mėsą? Puiku. Tik pasistenkite tai daryti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę, nes mėsa sunkiai virškinamas maistas kaip ir buljonai.

Apskritai, tiek mitybos mokslas, tiek kitos mokslo šakos, susijusios su žmogaus sveiko senėjimo procesais, teigia, kad būtinas normalus judėjimas (per savaitę apie 150 min., bet kokios patinkančios veiklos – važiavimas dviračiu, ėjimas sparčiu žingsniu, bėgimas ristele ir t.t…). Tai yra esminis sveiko senėjimo pagrindas. 

Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Modernioji neuro reabilitacija teigia, kad judesius atlikdami priešinga ranka nei paprastai tai darote: pvz., šukuojate plaukus, užsisegat sagas, valote dantis, plaunate indus ir panašiai, gerėja atmintis, kurios dėka atitolinate arba net galite išvengti Alzheimerio ligos.

Sporto mokslas priduria, kad atliekant paprastus jėgos pratimus tokius, kaip pritūpimai, atsispaudimai, pilvo preso pratimai, pusiau sulenktų kojų kilnojimas atsigulus, pratimai su svareliais rankose, yra stiprinam ir aumenys, ir kaulai, išlieka paslankūs sąnariai, geriau pasisavinamas kalcis ir vitaminas D.

Būtent jėgos pratimai padedai švengti osteoporozės (kaulų retėjimo), kuris būdingas moterims, nes tik jėgos pratimai aktyvina vyriškąjį hormoną testosteroną, kuris ir reguliuoja kaulinio audinio tvirtumą.

Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų atliekama galimų griuvimų profilaktika.

Pratimai griuvimų profilaktikai taip pat paprasti: atsargiai atlikite po 10-12 žingsnių į kairę, į dešinę, atbulom, užmerktomis akimis ir įvairiomis kryptimis ženkite po 2-3 žingsnius. Tokia veikla nieko nekainuoja, bet yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo griuvimų ir išvengti kaulų lūžių.

Užbaigsiu šį komentarą tokia sentencija: “Nėra vaistų, pakeičiančių judesius, bet yra judesiai, pakiečiantys vaistus”.

2016.10.31; 16:01

Andrius Kaveckas

Prasideda baidarių – kanojų (BKI) sprinto, (200 m.), t.y. trumpo nuotolio rungtys. Jos bus paskutiniosios, ko gero, Olimpinėse žaidynėse „bombos“.

Kodėl „bomba“? Ogi todėl, kad 200 metrų nuotolis pirmiausiai reikalauja momentinės jėgos, kuri „sprogsta“. Liaudiškai vadinama „sprogstamoji jėga“, nes nuo kitos Olimpiados greičiausiai kanojininkai nebeirkluos šiame nuotlyje todėl, kad nuotolis bus panaikintas. 

Žinia, kad tikimasi iš baidarių-kanojų irkluotojų ir įpač iš kanojininko H. Žustauto netgi aukso medalio, matyt, niekam ne paslaptis.

Straipsnelį kilo mintis rašyti dėl elementaraus dalyko – aklimatizacijos. Kodėl ji įvardyta ir kuo ji dėta? Dėta tuom, kad BKI sportininkų delegacija išvyko į Rio tik sekmadienį tik dėl jiems patiems žinomų priežasčių.

Žinia, kad net kelionėje atimamos jėgos, kurias būtina atstatyti, ir žinia, kad laiko skirtumas įtakoja organizmą (be to, dar ir tėvelio netektis) Henrikui yra nematomas iššūkis, su kuriuo teks „susirungti“ dar iki stojant į kovą dėl Olimpinio aukso medalio.

Pralenkiant sudėtingus mokslo aiškinimus, kaip, ką ir kada daryt siekiant eliminuoti iš pasamonės ir kūno faktorius, galinčius sutrukdyti Henrikui pasiekti didžiausios pirmos ir paskutinės svajonės tapti Olimpinių žaidynių čempionu, tiesiog manau, kad gal pravarčiau būtų buvę tiesiog nuvykt bent keleta dienų anksčiau į šias aukščiausio rango varžybas, idant Henrikui turėti kuo didesnį laiko intervalą aklimatizacijai, susitelkimui ir „bombos sprogimui“ Olimpinio aukso rėmuose.

Nes, kaip sakoma, „Kuo velnias nejuokauja“, jei kartais ims ir „pakiš koją“ aklimatizacija, pasamonė ir nelemtas vėjas, kurio Henrikas taip nenori, tokiu būdu „nušvilpęs“, tarkim, netgi 1-6 vietos tikimybę ir pradanginęs auksinę svajonę.

Tada pagal sportinį rangą ir geriausiu atveju bent susilygint su E. Šuklinu, Henrikui tapus nors „sidabriniu berniuku“.

Įpusėjus lyg ir „pesimistinį“ scenarijų dėl aklimatizacijos, geriau jau ją įvardyti žinant, kad tokia gali būti ir jos išvengti visa esybe linkint Henrikui susitelkus „iki kaulų smegenų“, irtis aukso link, nei tik saldžialiežuvaujant ir paikai postringaut ignoruoti tokio tipo aplinkybes tarsi norint „smogti peiliu į nugarą“ tylint, tarsi tokių iššūkių net negalėtų būti.

Tad pirmyn, Henrikai, aukso link – kuo garbingiau atstovauk pirma savo vertybes ir išlik savimi, net jei ir „nenugvelbsi“ aukso.

Visai kitai BKI delegacijai su sportininkais priešakyje visa širdim linkiu to paties – aukščiausio rezultato įveikiant aklimatizaciją ir bet kokius kitus, išorinius veiksnius, kurie gali atsirasti iš „niekur“, visai neplanuotai.

„Tikėkit savim“, nes talentai, kuo jie didesni, tuo ilgiau laiko reikia jiems atsiskleisti, o atsiskleidžia atsakingiausiais gyvenimo momentais.

Sėkmės Jums dar sykį visiems ir visokeriopos, LT, BKI, Olimpinio „RIO“ komanda.

2016.08.16; 05:03

Štai ir sulaukėme atomazgos net keletą metų iš eilės narpliotoje baudžiamojoje plungiškio Andriaus Kavecko byloje. Ši byla kurstė didelių aistrų ne tik Plungės mieste, bet ir visame Žemaitijos regione.

Ilgainiui tos aistros turėtų nurimti. Andrius Kaveckas – išteisintas. Išteisintas po atkaklios, principingos, profesionalios gynybos (šioje byloje Andriaus Kavecko interesus gynė Vilniuje reziduojantis advokatas Arūnas Marcinkevičius). Taigi 2013-ųjų spalio 17-ąją Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (pirmininkas teisėjas Dalius Jocys, teisėjos Regina Bertašienė ir Violeta Miliuvienė) panaikino 2013-ųjų gegužės 20-osios dienos Plungės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Tai reiškia, kad priimtas naujas nuosprendis – išteisinamasis. Klaipėdos apygardos teismas pareiškė, jog A.Kaveckas – nekaltas. Antrosios instancijos teismas nusprendė, jog A.Kaveckas nepadarė nusikaltimų, dėl kurių buvo kaltintas.

Continue reading „Temidės verdiktas Plungės epopėjoje: Andrius Kaveckas – išteisintas“

temide

Aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistams pasisekė. Turėjome unikalią galimybę nuo pirmojo iki paskutiniojo posėdžio stebėti, kaip 2011 – 2013 metais Plungės apylinkės teisme nagrinėjama Andriaus Kavecko baudžiamoji byla.

Be abejo, sugaišta daug brangaus laiko važinėjant iš Vilniaus į Plungę ir atgal. Užtat dabar mūsų niekas neapkaltins paviršutiniškumu ar tendencingumu. Juk nepraleistas nė vienas teismo posėdis, įdėmiai išklausytos visos konfliktuojančios pusės, išgirsti visi argumentai ir kontrargumentai.

Manytume, jog plungiškio Andriaus Kavecko byla, kurią narpliojo Plungės apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas (dabar šis teisėjas – Plungės apylinkės teismo pirmininkas), – išskirtinė. Aktuali ne vien Žemaitijai, ji aktuali visai Lietuvai. Tokias istorijas norėtųsi priskirti keistųjų bylų kategorijai: realaus nusikaltimo niekas nepadarė, tuo tarpu kaltininkas – surandamas. Kaltininkas ne tik viešai įvardinamas. Jis dar ir nubaudžiamas konkrečia, sunkiai pakeliama pinigine bauda.  Ar įmanomi tokie dyvai: nusikaltimo nėra, tačiau kaltinamąjį – turime?

Continue reading „Iš keistųjų bylų kategorijos: Andriaus Kavecko istorija“

Pastaraisiais metais gausu pačių įvairiausių varžybų varžybėlių, rengiamų kaimo, miesto, rajono ir respublikos mastu. Nė vienos varžybos neišsiverčia be apdovanojimų. Kur varžybos, ten būtini ir padovanojimai.

Kalbu apie solidžių apdovanojimų įteikimą tiems prizininkams, kurie dažnai lipa ant pjedestalo. Na, pavyzdžiui: kai įsigilini į kokių nors baidarių-kanojų irklavimo varžybų medalių piešinukus, tai ne juokais susimąstai, ar čia tiesiog irklavimo (akademinio irklavimo) varžybos buvo, ar vis dėlto baidarių ir kanojų, nes ir baidarininkai, ir kanojininkai gavo medalius su akademinės valties paveiksliuku.

Continue reading „Varžybų vertės ir solidumo pinigais neišmatuosi“

Iš atminties niekaip neišdyla prieš keliolika dienų įvykęs susitikimas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Teisėjų tarybos pirmininku ponu Gintaru Kryževičiumi. To pokalbio tikriausiai net susitikimu pavadinti negalima. Jis tetruko vos keletą minučių.

Viena žymi Vilniaus medikė, nusprendusi pateikti skundą pačiai aukščiausiai lietuviškosios Temidės instancijai, paprašė, kad ją palydėčiau pas teisėjus – pabūčiau liudininku. Esą ją priimti žadėjo pats Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Priimti – priėmė. Tačiau pokalbio nuoširdžiu tikrai nepavadinsi. Žinoma, kitokio rezultato ir nebuvo galima tikėtis. Ponas G.Kryževičius buvo teisus pabrėždamas, jog neturi teisės nurodinėti savo kolegoms, kokius nuosprendžius jie privalą priimti. Jis buvo teisus ir tuomet, kai pareiškė nesuprantąs, ko iš jo norima – juk skundus reikia nešt užregistruot į raštinę.

Continue reading „Apie popierinius nusikaltimus ir popierinius nusikaltėlius“

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad Plungės rajono apylinkės teismas jau baigė nagrinėti plungiškio Andriaus Kavecko baudžiamąją bylą. Šių metų gegužės 20-ąją šio teismo pirmininkas teisėjas Vaidas Gasiūnas turėtų paskelbti nuosprendį. Tad netrukus paaiškės, kaip Plungės rajono apylinkės teismas vertina Plungės prokurorų pateiktus kaltinimus A.Kaveckui dėl grasinimo nužudyti kaimyną.

Be abejo, kiekvienas tokio pobūdžio grasinimas privalo būti atidžiai ištirtas bei įvertintas. Svaidytis grasinimais – nevalia. Tačiau vargu ar galima pamiršti aplinkybę, jog šiuo konkrečiu atveju viena iš pagrindinių nesutarimų su kaimynu priežasčių – vien tik barniai dėl skirtingo požiūrio į gyventojų bendrijos "Rūtelė" administravimo reikalus.

Stebint beveik dvejis metus Plungėje užsitęsusį šį teisminį procesą neapleido abejonės: ar dėl smulkių buitinių kivirčų iš tiesų rimtai ruoštasi pasikėsinti į oponento gyvybę, ar lietuviškoji teisėsauga tiesiog persistsengė, demonstruodama ypatingą budrumą ir uolumą?

Continue reading „„Asmeniniai ginčai sprendžiami valstybės administracinių resursų sąskaita““

Įvadas trumpas: žmonės turėtų suvartoti kuo mažiau saldintų gaiviųjų gėrimų. Tarkim, Europos mokslininkai tęsia tyrimus, nors jau yra tarsi ir nustatyta, kad gaivieji gėrimai sukelia 2-ojo tipo diabetą.

Geriant  vieną ar daugiau skardinių saldžiųjų gaiviųjų gėrimų per dieną yra rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu. Tai tarsi uždelsto veikimo bomba. Taip rodo pirminiai tyrimai.

Kasdien išgeriantys tik po vieną skardinę gaiviojo gėrimo maždaug penktadaliu sulaukia didesnės tikimybės susirgti diabetu.

Continue reading „Apie gaiviuosius gėrimus, nutukimą ir diabetą“

Masažas nuo senovės laikų buvo vertinamas kaip puiki priemonė atkurti prarastas jėgas bei sukaupti energijos būsimiems darbams. Egzistuoja daugybė masažo formų. Tačiau nustatyta, kad Pasaulyje paplitę dešimt dažniausiai taikomų masažavimo būdų. Kuris masažo terapijos stilius jums tinkamiausias?

Šiandien portale Slaptai.lt pateiksime trumpą pasakojimą apie dešimt populiariausių masažo būdų.

Continue reading „Dešimt populiariausių masažavimo būdų“

Skaitytojai teisūs, jei pagalvos, kad Slaptai.lt portalo “Sportas ir sveikata" skiltis daug dėmesio skiria netradicinėms, kitokioms nei įprasta judėjimo galimybėms. Esą skiria gal net per daug dėmesio. Netgi jei ir taip, vis tiek drįstu rašyti apie vis kitokio lygmens treniruoklius.

Akivaizdu, kad mokslo pasiekimai taip sparčiai “šuoliuoja” pirmyn, kad, ko gero, atsiribojus nuo visko ir ėmus domėtis tik, pavyzdžiui, šiandieninėmis sporto ar medicinos naujovėmis, procentaliai skaičiuojant vis tiek “sugaudytume” vien mažą dalį minėtų sričių pasiekimų…

Apie Alter G treniruoklius sportui, reabilitacijai, fiziniam aktyvumui galima parašyti atskirai apie kiekvieną po solidų straipsnį. Šie treniruokliai taip pat tarsi “ateiviai” atkeliavę iš NASA technologijų.

Continue reading „ALTER G – antigravitaciniai treniruokliai“

kaveckas_111

Domėdamasis apie žmogaus judesių naujoves “atkasiau”, mano įsitikinimu, pritrenkiančių, žemaitiškai būtų galima tai pavadinti majednybe, naujienų, kurios pažangiausiomis NASA technologijomis, pritaikytomis žmonijai, padeda apatinių galūnių nevaldantiems neįgaliesiems tapti judančiais savomis galūnėmis, nes jos “įmontuojamos” į specialų aukštųjų technologijų rėmą.

Aukštosios technologijos žmonijai pastaraisiais metais judėjimo kontekste padeda taip, kad pasijauti tarsi atitrūkęs nuo realybės, jei sieki sužinoti daugiau, jei nuolat domiesi mokslo pasiekimais…

Continue reading „Kas yra tas X1. 57 ?“

saules_smugis

Atšilę orai vis labiau skatina laisvalaikio praleidimą prie vandens telkinių. Atostogos – vieniems baigiasi, kitiems – prasideda, tretiems – įpusėjo.

Ką daryti, kad jos netaptų kančia dėl besaikio lepinimosi saule? Juk daugelis bet kokia kaina siekiame pakeisti odos spalvą iš baltos į rusvą, tarsi tai būtų būtinybė, tarsi nesuvoktume, jog kai kurie iš mūsų tiesiog negali būti rusvais dėl melanino stygiaus organizme.

Tuomet įgyjame pusiau virto vėžio atspalvį. Tačiau bet kokia kaina siekdami rusvumo kartais per brangiai sumokame pačių savo sveikata, nes galime patirti ne tik odos nudegimus (kai kuriems dėl to padidėja netgi melanomos ir ilgainiui “įsimeta” odos vėžys), bet ir saulės smūgį. Prisiminkime ir mados diktuojamas taisykles – degintis saulėje jau senokai nebemadinga.

Continue reading „Apie organizmo perkaitimą“

goldfish-info

Visiems žinoma, kad astma – tai kvėpavimo sistemos liga.

O kaip ji gydoma Indijoje, koks gyvenimo filosofijos GURU veikia šioje valstybėje?

Kaip gi gydyti astmą, jei niekas iki šiol žmogui, sergančiam tokia liga, nepadėjo?

Niekur – netgi visai nesvarbu kur jis gyvena – toje pat Indijoje ar kitame Pasaulio kampelyje, kur, gydant tradiciniu gydymo metodu ar metodais, jokio pagerėjimo neapčiuopiama?

Continue reading „Kaip išgydyti astmą?“

power_plate

Pusiausvyra – labai svarbi ir, drįstu teigti, netgi svarbiausia mūsų gyvenime.

Pirmiausiai būtina konstatuoti, kad aplink mus vyksta tiek daug svarbių dalykų, jog apie balansą susimąstome tik tuomet, kai jo netenkame. Juk akivaizdu, kad be pusiausviros arba balanso iš viso nevaikščiotume, o judėtume kažkokiu kitu būdu.

Pasaulyje fizinio aktyvumo ir sveikatos tausojimo srityje – spartūs pokyčiai.

Jie itin globaliai keičia sampratą, susijusią su mankštinimosi ypatumais tiek mechaninių, tiek ir elektroninių treniruoklių dėka. Nuolat išrandami vis išmanesni treniruokliai, gebantys ugdyti ne tik pagrindines raumenų grupes, bet teikti ir koordinacijos, ir pusiausviros, ir masažo, ir judesių amplitudės “paslaugas”.

Continue reading „Treniruoklio “Power Plate” privalumai ir trūkumai“

kvepuokime

Oras kaip ir vanduo būtinas kiekvieno iš mūsų egzistencijai.

Kuo daugiau judame, tuo daugiau suvartojame deguonies, jeigu oras švarus, o jeigu – užterštas, vadinasi, “pakrauname” į plaučius šlakų: cinko, kadmio, arseno ir kt…

Apie aukšto meistriškumo sportininkų kvėpavimo ypatumus galima pasakoti itin daug kaip apie tam tikrus fenomenus. Juk jie laikas nuo laiko specialiai treniruojasi netgi aukštikalnėse, kur oras retesnis, tačiau žymiai švaresnis, ir plaučiai išsivalo, taigi pasiekiama kitų, sudėtingesnių tikslų pasiekiama.

Continue reading „Kuo kvėpuojame?“

ripka_2

Mindaugo karūnavimo švenčių bei TAFISA sporto žaidynių ir mokslinės konferencijos proga parašiau apie lietuviškojo ritinio, liaudiškai vadinamos ripkos arba ripkės, žaidimą.

Kokios žaidimo atsiradimas ir ištakos XIV amžiuje?

Šis žaidimas sugalvotas kaip Vytauto Didžiojo (Vytautas Magnus) laikų karių pagrindinei taktinei bei fizinei parengčiai kovoms prieš krašto užpuolėjus stiprinti.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, bylojantys apie ripką, atrasti 1523 metais rašytojo M. Husovjano poemoje “Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę”.

Continue reading „Apie lietuviškąjį ritinį“

robotas_2

Dvasinė proto aritmetika ir fizinės sveikatos koreliacija, arba, paprastai kalbant, filosofija ir judėjimas, – kas tarp jų bendra?

Ar esama tiesioginio ryšio tarp mūsų kasdieninių mankštinimosi dėl mankštinimosi ir pasitaikančių traumų, kurių, matyt, absoliučiai nepatirti neįmanoma, bet, matyt, egzistuoja akivaizdi siekiamybė tiesiog maksimaliai jas sumažinti…

Nesirengiu tapti teologijos, filosofijos ar judesių mokslo “guru”, nepretenduoju į mokslinių straipsnių analizę ar juo labiau jų kritiką.

Paprasčiausiai parašysiu apie, mano supratimu, egzistuojančias priežastis, kurios sukelia buitines ir fizines traumas, gyvenimo kokybės silpnumą, jei norite, žemo mąstymo ir tikrųjų vertybių nykimą…

Continue reading „Kad netaptumėme sportuojančiais robotais“

kaveckas_111

Ar sutinkate, kad net žemė sugeba prakaituoti, kaip ir žmogus? Tai lyg ir neginčijamas įrodymas, kad žemė, kaip ir žmogus, yra gyvas organizmas ir bent kartą metuose nuo “dūšios” ima ir “išprakaituoja”.

Kaip šį savotišką stebuklą paversti sau, savo organizmui, protui ir sielai kažkuo ypatingu, tarsi nauju apvalkalu egzistencijai įprasminti? Juk visi supranta, kad gyvybei palaikyti ir augimui skatinti reikia vandens, kuris kartkartėmis ima ir pasišalina iš žemės ir iš žmogaus… Jis garuoja tiek nuo įkaitusios žemės, tiek ir iš kūno.

Continue reading „Joninės: apie Žemę ir Žmogų“