Andrius Kaveckas

titanikas_
Sportas ir sveikata

Antrojoje šio straipsnio dalyje pasakosime apie netradicinį požiūrį į maisto ypatumus vasaros metu, taip pat – ne vien vasaros dienomis.

Taigi pusryčių sudėtyje turi būti džiovintų vaisių: abrikosų, juodųjų slyvų, kriaušių, obuolių, razinų, figų, datulių. Jeigu jūsų virškinimo “ugnis” stipri ir papusryčiavę nejaučiate sunkumo pilvo srityje, pilvo pūtimo, silpnumo, pasibjaurėjimo maistu ar vidurių sutrikimo, tai galite valgyti ir šviežius vaisius.

Tuomet vaisius kirskite, kiek širdis leidžia, nes toks maistas vis tiek greitai “sudega”. Tik kelioms valandoms teks atidėti mankštinimąsi.

Continue reading „Žmogaus organizmas – ne “Titanikas” ( 2 )” →

titanikas_
Sportas ir sveikata

Šis straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – apie judėjimo ir sveikatos sąsajas. Antroji – apie sveikatos tausojimo ir maisto sąsajas. Tačiau prieš pateikdamas šiuos komentarus pirmiausiai pateiksiu savąją versiją, kodėl nuskendo laivas “Titanikas”.

Oficialiai teigiama, kad “Titanikas” nuskendo atsitrenkęs į ledkalnį. Deja “Titanikas” nuskendo tikrai ne dėl to, kad, atsitrenkė į aisbergą. Jis nuskendo todėl, kad laivo užsakovai liepė statytojams sutaupyti pinigų pakeičiant tikro plieno kniedes į žemos kokybės plieną, sumaišytą su šlaku. Todėl laivo korpusas per tas prestos kokybės kniedes tiesiog neatlaikė vandens spaudimo po atsitrenkimo į milžinišką ledo gabalą, į vidų ėmė veržtis vanduo, vandeniu iškart buvo užtvindyti net penki laivo skyriai. Štai kodėl nuskendo “Titanikas”.

Continue reading „Žmogaus organizmas – ne “Titanikas” ( 1 )” →

vanduo_geriamas
Sportas ir sveikata

Vasarai “įsilinguojant” kiekvienas iš mūsų vandens geriame daugiau nei kitais metų laikais. Tai natūralus organizmo poreikis dėl daugelio biocheminių procesų, susijusių su skysčio pusiausvyros mechanizmais mūsų kūne.

Molekulinės biologijos specialistai atliko unikalų tyrimą su gėlu vandeniu ir tikimybe užsikrėsti kokia nors žarnyno liga… Dėl vandens būtinumo žmogaus organizmui niekas nesiginčija. Tačiau gėlo vandens šaltiniai, tokie kaip biuruose pastatyti aparatai, kaip viešose erdvėse esantys gėlo vandens fontanėliai, pagaliau parduotuvėse esantys buteliai su įvairiausių firmų vandeniu, dažnai sumaišo mintis…

Continue reading „Kur gėlas vanduo kokybiškiausias?” →

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

Metu iššūkį tiems, kurie įnirtingai tikina, kad darbas vyksta puikiai, moderniai, pagal naująsias ugdymo programų rekomendacijas, kad saugo mokinių sveikatą, ją stiprina.

Be to, ir daugybę kitų pateisinimų galima išgirsti iš šios srities mokytojų, kurie realiai ilsisi, nes už juos ugdymo turinio darbą stiprinant mokinių sveikatą atlieka arba treneriai, arba privatūs sporto klubai. Mokytojams dažnai lieka tik prisiimti garbę, prieš tai suformavus iš pajėgių, ne dėl jų pamokų kokybės, mokyklos komandą ir sutvarkius paraiškas įvairioms varžyboms rajonuose, juos ten nulydėti…

Continue reading „Kūno kultūra: butaforija ar rimtas darbas” →

g.visockas-portretas
Aktualijos

Baudžiamojoje plungiškio Andriaus Kavecko byloje – vis daugiau aiškumo. Šių metų balandžio 12-ąją Plungės rajono teisme surengtas dar vieno teismo posėdis. Svarbus posėdis. Pagaliau apklaustas pagrindinis A.Kaveckui kaltinimus iškėlusios Plungės rajono prokuratūros liudytojas. Omenyje turiu Pavelą Iljiną.

Tikrai nesuklysiu tvirtindamas, jog P.Iljino liudijimai šioje baudžiamojoje byloje – itin svarbūs. Galbūt – svarbiausi. Apart P.Iljino liudijimų Plungės rajono prokuratūra neturi jokių bent kiek rimtesnių kaltinimų plungiškiui A.Kaveckui. Taigi viešame Plungės rajono teismo posėdyje balandžio 12-ąją išdėstyta policijai talkinusio P.Iljino versija leidžia bent jau labai rimtai svarstyti, ar plungiškis A.Kaveckas tikrai toks baisus, žiaurus, ciniškas, kerštingas, kaip šiuo konkrečiu atveju bando įrodyti valstybės kaltintojai.

Continue reading „Slaptas policijos sandarbininkas teisme liudijo prieš savo buvusį dėstytoją” →

mona_liza
Aktualijos

Neiškenčiu neparašęs apie, mano supratimu, proto peno ir / arba pasaulėžiūros sąvokos sampratą, ir šį kartą nebūtinai tiesiogiai susijusią su kuriuo nors sveikatos ar sporto rezultatų “resursu”.

Šis straipsnelis – tiesiog siekis suvokti meną  “giliausiuose” kloduose. Tai tas pirmojo olimpinio čempiono išugdymas visiems laikams, po kurio pasiekimų gali būti tik kiti olimpiniai čempionai, tačiau to pirmojo jie niekada niekas neaplenks.

Kalbėsiu apie Džokondos, jei norit, Monos Lizos paveikslą, nors ir nesu menininkas. Tačiau tai įdomu man pačiam, kaip žmogui, siekiančiam suvokti žmogaus tobulumo ribas, šiuo atveju Leonardo da Vinčio paveikslą ir smulkiosios motorikos (rankų pirštų, tobulą miklumo išraišką ant popieriaus ar drobės).

Continue reading „“Mon Salai”” →

kaveckas_222
Sportas ir sveikata

Daugybė įdomybių galima aptikti apie svaigiuosius gėrimus. O kaip žinoti, kas geriausia kiekvienam?

Šis klausimas reikalauja itin modernių genų inžinerijos tyrimų. Tada galima pasakyti apie kiekvieną organizmą tiek subtilybių, kad patys net neįsivaizduojame…

Galima atlikti ir tyrimus, kaip žmogus priima vienokį ar kitokį vyną? Vynas šiuo atveju – kaip sveikatos tausojimo pagalbininkas tiesiogine prasme. Juk vynas yra senų senovėje išrastas svaigusis gėrimas ir vartojamas iki šių dienų… Hipokratas minėjo, kad vynas gydo netgi žaizdas. Šis garsus gydytojas taip pat sugalvojo frazę: „Tegul maistas bus tavo medicina, tuomet ir medicina bus tavo maistas”.

Continue reading „Apie vyną ir sveikatą” →

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

„Ne tavo daržas, ne tavo pupos”… Arba paklausiu šitaip: kodėl atsakingos institucijos formuoja sveikatos tausojimo, fizinio aktyvumo mobilizavimo beraščius ir dirba senoviškai, tik su naujoviškais “lozungais”?

Tokiu pamąstymu pradedu straipsnį, susijusį su realybe. Juk niekam ne paslaptis, kad yra išankstinės suplanuotos vietos “specialistams”, kurie dirba visuomenės sveikatos biuruose, veda kūno kultūros pamokas ir pan., nes konkursai arba darbo skelbimai pozicijoms užimti tik tam, kad išlaikytų įstatymų nustytą tvarką, bet ne daugiau.

Continue reading „Ne tavo daržas, ne tavo pupos” →

begimas_atbulomis
Sportas ir sveikata

Matyt, būsiu kritikuojamas, nes toks straipsnelis galbūt sukels pašaipą klasikinio ugdymo technologijų specialistams ir juo labiau – lengvosios atletikos “korifėjams”.

Tačiau mesdamas iššūkį stereotipams drįstu pasidalinti modernaus sporto mokslo rekomendacijomis tiems, kurie siekia išbandyti tuos pačius pratimus ar judėjimo formas kiek kitaip.

Šiuo atveju – tai bėgimas ristele tik atbulomis (galima ir pristatomu žingsniu į vieną, o paskui ir į kitą šoną lateraliniams raumenims ugdyti). Taip atlieku treniruotes pats, taip kadaise treniravausi pats, nors niekas specialiai tokio būdo anuomet net nereikalavo. Taip elementariai atsitinka, jei suvokiama, kad sportas – judėjimo krypčių spektras, tarsi margaplunksnis, nepakartojamas genys…

Continue reading „Judėjimas atbulomis – utopija ar inovacija” →

eskimu_kajakas
Sportas ir sveikata

Irklavimas yra puiki aktyvaus laisvalaikio priemonė. Tai trys sveikatos tausojimo pagalbininkai vienu metu. Juk saulė, oras ir vanduo labiausiai reikalingi žmogui, norinčiam “pakrauti baterijas”, pavyzdžiui, ateinančios savaitės darbui.

Pavasaris pats geriausias laikas tam pradėti – dėl vis šylančio oro ir jau senokai nutirpusio ledo vandens telkiuose. Jei norite tiesiog imti ir pradėti “tirpinti” papildomus kilogramus, susikaupusius praėjusio rudens žiemos metu.

Continue reading „Moderni mankšta: irklavimo “modeliuotojai” ant įvairių plokštumų” →

olimpines-plaukikes
Sportas ir sveikata

Šiemet Olimpiniai metai. Ankstoka tokia tema. Gal būt. Tačiau įkvėpimo ir nostalgijos apimtas ryžausi “kitu kampu” pateikti informaciją apie tai.

Straipsnį pradedu apie šį, jei norite, integralų kūrinį, man įdomiais skaičiais, savotiškais palyginimais ir pamąstymais.

Tai matematinė “procedūra įvelkanti”, ko gero, beribes garsų ir judesių galimybes į tam tikrą [ne]suvokimą…

Continue reading „Olimpinės žaidynės: menas sporte ir/ar sportas mene?” →

kiausiniai_nedazyti
Sportas ir sveikata

Atvelykio sekmadienis, kasmet primenantis JĖZAUS pasirodymą mokiniams kambaryje Jeruzalėje ir apaštalo Tomo praregėjimą, kad galėtų skelbti įspūdingą bei nenuginčijamą PRISIKĖLIMO TRIUMFĄ.

Tai – tarsi galutinis ŠV. VELYKŲ TIESOS “UŽANTSPAUDAVIMAS”.

Tai – tarsi AUKŠČIAUSIOS PRABOS tikėjimo išraiškos formulė, “surišanti”, gerąja prasme, daugybę krikščionybės vertybių…

Continue reading „Apie Atvelykį ir kiaušinius” →

ultra_slide
Sportas ir sveikata

Garsiai ir viešai “šnibždu” konkuruojantiems ir bendradarbiaujantiems…

Tai – moderniausia mechaninė fizinio aktyvumo priemonė lateralinių ir ne tik lateralinių raumenų treniruotėms.

Tai – lenta su slystančiu paviršiumi. Pasaulyje naudojama nuo 1992 metų, apie kurią Lietuvoje nesu girdėjęs. Todėl nutariau pateikti informaciją prestižinių sporto centrų instruktoriams, kūno kultūros mokytojams, atskirų sporto šakų treneriams, visuomenės sveikatos ugdytojams, reabilitologams, kineziterapeutams ir tiesiog tiems, kurie siekia sužinoti apie judesių ugdymo inventorių. Esu tikras, kad tai perspektyvi ir naudinga judėjimo įvairinimo priemonė Lietuvoje.

Continue reading „“Ultra Slide” – pionierius Lietuvoje?” →

video_cip
Videonaujienos

Mūsų skaitytojai, be abejo, pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt sėkmingai bendradarbiauja su Biomedicinos mokslų magistru, visuomenės sveikatos ugdytoju Andriumi KAVECKU. Esame paskelbę dešimtis įdomių, informatyvių Anrdiaus Kavecko pasakojimų, kodėl būtina daug judėti, bei patarimų, kaip geriau sportuoti, kokią judėjimo formą verčiau pasirinkti. Skyriuje “Sportas ir sveikata” – dešimtys A.Kavecko straipsnių apie pačias įvairiausias sporto šakas, pradedant plaukiojimu ir baigiant paprasčiausiu sparčiu ėjimu. Daug dėmesio skiriama aprašomų sporto šakų privalumų nurodymui.

Šiandien pateikiame visuomenės sveikatos ugdytojo Andriaus Kavecko videopasakojimą, kas yra nepusiausvira mankšta ir kokia jos nauda.

Continue reading „Keletas sportinių visuomenės sveikatos ugdytojo Andriaus Kavecko patarimų” →

viksvameldis_1
Sportas ir sveikata

Pradeda atgyti gamta. Netrukus Šv. Velykos. Po Jų Didenybės ims stiebtis iš po žiemos žemės naujos žaliosios vertybės, tinkančios maistui.

Vos tik sniegui nutirpus nerasime dar nei garšvų, nei rūgštynių, nei dilgėlių. Tiesiog nueikite prie upelio ar kanalo. Ten pamatysite besikalančias viksvas. Jos ne kas kitas, kaip liekniniai viksvameldžiai. Tai – puikus maistas. Minkštas baltasis viksvų galas skanus. Ji kaip riešutų skonio. Tai pirmas pavasario maistas. Vaikai labai mėgsta. Iš savo vaikystės drąsiai galiu pasakyti, valgėme su draugais ir tebeesu gyvas…

Continue reading „Viksvameldis (Cyperaecea): pirmasis tikras, šviežias maistas ir pagardas pavasarį” →

sauna_11
Sportas ir sveikata

Įspūdingiausias kelio ligai užkirtimas kaitinimusi saunoje buvo užfiksuotas 1989 – aisiais Vokietijoje. Mokslininkai ištyrė, kad žmonės, kurie saunoje kaitindavosi dukart per savaitę, dvigubai rečiau sirgo peršalimo ligomis negu tie, kurie saunoje nesikaitino. Tiksliai nežinoma, kodėl, tačiau manoma, jog įkvėptas oras, įkaitęs iki daugiau nei 80 laipsnių, sunaikina visus peršalimo ar gripo virusus.

Infraraudonųjų spindulių saunos (IRSS) taip pat naudingos sveikatai. Karštis ir garai sukuria tokią aplinką, kurioje kenksmingos organizmo medžiagos pašalinamos iš organizmo kartu su prakaitu. Tačiau jei manote, kad galite kasdien naudotis IRSS, primygtinai rekomenduojame pasitarti su savo gydytoju. prieš pradedant infraraudonųjų spindulių sauna naudotis kasdien. Pasitarti būtina net tuo atveju, jeigu manote, kad neturite jokių sveikatos sutrikimų, kurie paūmėtų dėl karščio.

Continue reading „Pirtys, pirtys, pirtys…” →

pavel_iljin
Aktualijos

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia pasakojimą apie plungiškiui Andriui Kaveckui iškeltos baudžiamosios bylos keistenybes. Ši byla – vis dar nebaigta.

Šių metų kovo 5-ąją Plungės rajono apylinkės teisme rengiamas dar vienas teismo posėdis. Jame, kaip ir ankstesniuosiuose teismo posėdžiuose, bus bandoma išsiaiškinti, ar anksčiau niekad niekur neteistas, aukštąjį išsilavinimą įgijęs, vedęs, auginantis du vaikus, sveiką gyvenimo būdą propaguojantis, Klaipėdos universiteto kūno kultūros fakultete paskaitas skaitantis plungiškis A.Kaveckas organizavo veiksmus, pavojingus kito plungiškio šeimos narių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Continue reading „Abejotina reputacija plačiai išgarsėjęs asmuo – pagrindinis prokurorų liudytojas?” →

ledo_ritulys
Sportas ir sveikata

Žiemos sezonui tebesitęsiant pratęsiamas ir nepusiausviros mankštos modelis su vienu iš gerai žinomos sporto šakos judesių elementais – ledo rituliu.

Straipsnyje perskaitysite apie daug platesnes tokio tipo judėjimo veiklos galimybes. Tai ne tik svaičiojimai, tai praktinės veiklos rekomendacijos, kurios nuolat tobulinamos ir adaptuojamos plačiam visuomenės judėjimo poreikių tenkinimui…

Šiek tiek istorijos:

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 metais. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917-aisiais buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL).

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: ledo ritulys” →

slidinejimas
Sportas ir sveikata

Slidinėjimo atsiradimo istorija

Rašytiniuose šaltiniuose slidės minėtos jau trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Seniausios slidės buvo rastos Skandinavijoje.

Slidinėjimas atsirado prireikus keliauti sniego ar ledo paviršiumi. Slidinėjimas dabar turbūt yra populiariausia fizinio aktyvumo forma pasaulyje. Pirmos slidinėjimo varžybos vyko Norvegijoje jau XVII amžiaus pabaigoje. Daug lenktynių rengta ir XIX amžiuje. Tačiau tik 1900-aisiais krosas tapo pripažinta sporto šaka.

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: slidinėjimo imitavimo kompleksas” →

greitasis_ciuozimas
Sportas ir sveikata

Tokio tipo mankštos modeliai su BOSU kamuoliais (vienas kamuolys kainuoja 499 litus) itin populiarūs Pasaulyje. Visiškai nesvarbu, ar tai ikimokyklinukai ar garbūs senjorai. Tai – tarsi savotiškas menas kurti kūno judėjimo galimybes.

Mūsuose alternatyva dėl finansinių galimybių puikiausiai gali tapti nekondiciniai kamuoliai. Jie identiškai atlieka tą pačią paskirtį mankštinantis, tik nekainuoja nieko, nes dažniausiai tiesiog išmetami todėl, kad nebeestetiški arba nebeatlieka tiesioginės paskirties, pavyzdžiui, nebetinka žaisti krepšinį ar ugdyti jėgą su kimštais kamuoliais.

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: čiuožimo imitavimo kompleksas” →