Antradienį Seimas, atsižvelgdamas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, po slapto balsavimo paskyrė šešis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Teisėjais paskirti du kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai – teisės mokslininkas Pranas Kuconis ir Algirdas Taminskas, du itin patyrę baudžiamosios teisės ekspertai – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir šio teismo pirmininkas Artūras Ridikas, taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė advokatė Danguolė Bublienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Antradienį už Sigitos Bieliauskienės skyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja balsavo 92 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Prano Kuconio kandidatūrą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Artūro Ridiko kandidatūrą palaikė 88 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Algirdo Taminsko kandidatūrą pasisakė 90 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 5 parlamentarai.

Gabrielės Juodkaitės-Granskienės kandidatūrą palaikė 90 Seimo narių, prieš balsavo 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Už Danguolės Bublienės kandidatūrą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Teismas susideda iš 35 teisėjų: Teismo pirmininko, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir 16 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 16 Civilinių bylų skyriaus teisėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 03:05

Lietuvos apeliacinis teismas dvejiems metams atidėjo 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą už kyšininkavimą bendrininkų grupėje nuteistiems buvusiems Šiaulių savivaldybės politikams Igoriui Strupeikiui ir Romanui Čokovui.

Apeliacinis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas pripažino, kad nėra abejonių dėl nuteistųjų kaltės, tačiau pakeitė nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių. Pasak teismo, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir nuteistiesiems neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismas konstatuoja, kad visų liudytojų, apklaustų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, parodymai patvirtina faktą, jog abu nuteistieji reikalavo kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Politikų kaltę patvirtina ir kiti byloje teisėtais būdais gauti ir ištirti įrodymai.

Šis kyšininkavimo skandalas kilo, kai Šiaulių miesto taryba, kurios nariai buvo nuteistieji, kelis kartus nepatvirtino tam tikrų sklypų detaliųjų planų. Už palankų sprendimą, t. y. detaliojo plano patvirtinimą, politikai iš verslininkų reikalavo didelio kyšio.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.

Nuosprendis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2016.07.09; 06:00

Vilniaus Europos informacijos centre neseniai pristatyta knyga „Kodėl Europai reikia Magnickio įstatymo“. Iš karto atskleisiu portalo Slaptai.lt poziciją – toks įstatymas būtinas Europos Sąjungai. Jis numato personalinę atsakomybę pareigūnams ir valdininkams, grubiai pažeidžiantiems žmogaus teises bei nepaisantiems teisės viršenybės principų. Personalinė atsakomybė – puiki atgrasymo priemonė nuo blogų pagundų.

Bet Magnickio įstatymas pirmiausiai reikalingas ne tam, kad mes, ES atstovai, turėtume priemonių spausti padorumo normų nesilaikančią Rusiją. Šis įstatymas reikalingas mums patiems, kad būtų lengviau apsikuopti savo kieme. Ar mes, lietuviai, visuomet elgiamės sąžiningai, teisingai, padoriai? Ar niekas iš mūsų neturėtų būti įtrauktas į juoduosius Magnickio įstatymo sąrašus?

Continue reading „Magnickio įstatymas Lietuvai taip pat praverstų“

Aktualijų portalas Slaptai.lt neturėjo galimybės stebėti teismo posėdžių, kuriuose nagrinėta baudžiamoji Michaelio Kembelo byla. Visi teismo posėdžiai buvo uždari. Ši byla nuo pat pradžios buvo apgaubta slaptumo skraiste. Nieko nuostabaus. Pagrindiniai dalyviai čia buvo užsienio ir mūsų slaptųjų tarnybų pareigūnai, siekę kilnių, taurių tikslų – demaskuoti neteisėta ginklų kontrabanda užsiimti panūdusius potencialius teroristus. Bet ar MI 5 ir VSD kontržvalgybininkai nepersistengė, M.Kembelą trakduodami kaip potencialų nusikaltėlį?

Su Michaelio Kembelo (Michael Campbell) advokate Ingrida BOTYRIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ar žvalgyba pagrįstai Lietuvoje persekiojo airį Mihaelį Kembelą?“

Dariui Valiui tapus generaliniu prokuroru iš senojo sovietinio okupacinio raugo prokurorų ir jų augintinių apkabos savo ar ne savo noru iššoko bent keli aukšto rango prokurorai.

Vieni komentatoriai rauda, kad prokuratūra netenka aukštos kvalifikacijos profesionalų, kiti džiaugiasi, tikėdamiesi, kad jų vietas užims mažiau su senąja, iš esmės kagėbistine, prokuratūros nomenklatūra susiję jauni prokurorai, kad procesas vyks prokuratūros sužmogėjimo kryptimi.

Bet turbūt niekam nekyla abejonių, kad ta senoji kagėbistinė nomenklatūra savo pozicijų taip lengvai nepaliks.

Continue reading „Eglės Kusaitės byla. Ar įvyks virsmas teisėsaugoje ir koks“

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui

P   A   R   E   I   Š   K   I   M   A   S

Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.

Gerbiamas Pirmininke,

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.

Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.

Continue reading „Konstantino Michailovo (Nikulino) pareiškimas“

Ar galima Lietuvą traktuoti esant teisine valstybe? Tikriausiai visi sutiksime, jog mūsų šalis turi užtektinai daug demokratinės, civilizuotos valstybės bruožų. Tačiau greičiausiai teisūs ir skeptikai, įsitikinę, jog mūsų šalis vis dar stovi ant itin netvirtų, nuolat klibančių, kartais net skilinėjančių, pleišėjančių demokratijos pastolių. 

Internetinis portalas Slaptai.lt šiandien pateikia dar vieną argumentą, leidžiantį abejoti Lietuvos kaip teisinės valstybės statusu. Tas argumentas – oficialūs statistiniai duomenys, bylojantys, jog lietuviškoji Temidė pamėgusi įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikyti tik pačias griežčiausias kardomąsias priemones. Kur reikia ir kur nereikia, kur galima ir kur negalima.

Continue reading „Lietuvos teisinės Golgotos keliai: suėmimas – represinės valstybės požymis“

k.michailovas_1

V I E Š A S    K R E I P I M A S I S

Nuo neteisėtai nuteisto ir nepagrįstai nuteisto Konstantino Michailovo, gim. 1967 m., neteisėtai kalinamo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Lukiškių skg. 6.

2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Apeliacinis teismas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, teisėjo Aloyzo Kruopio asmenyje, eilinį kartą paskelbė atsisakąs patenkinti mano prašymą nedelsiant nutraukti Europos Žmogaus teisių konvencijos ir Lietuvos Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidinėjimą, bei nutraukti neteisėtą mano laisvės atėmimą.

2012 m. gruodžio 18 d. paskelbta Apeliacinio teismo nutartis savo turiniu atskleidžia keletą šios bylos politinių- teisinių aspektų:

Continue reading „Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime kalinamo Konstantino Michailovo pareiškimas“

visockas-gintaras-portretas

Tad dar visai neaišku, kas čia griebiasi šiaudo – advokatai ar prokurorai. Žvelgiant iš šalies, lietuviškosios Temidės tarnams pats metas prisipažinti, jog teismui perduota byla, kurią beveik trejetą metų nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, neatsako į svarbiausius klausimus.

Žodžiu, turėkime drąsos prisipažinti, jog byla nėra profesionaliai, išsamiai ir nuodugniai ištirta. Tas nenorėjimas žvelgti plačiau mane labiausiai ir glumina. Kodėl nenorėta žvelgti plačiau?

Vieną prokurorų atsikirtimą verta atidžiau išanalizuoti. Tas komentaras – dėl buvusių omonininkų B. Makutinovičiaus ir V.Razvodovo.

Štai kaip skamba prokurorų pareiškimas (cituojame beveik pažodžiui).

Continue reading „Didžiausia Medininkų žudynių bylos paslaptis ( 2 )“

visockas-gintaras-portretas

Birželio 22-ąją buvo surengtas visai Lietuvai svarbus teismo posėdis. Omenyje turiu Medininkų žudynių bylą, kurią nūnai nagrinėja Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Beje, Apeliacinio teismo posėdžių, kuriuose taip pat analizuojamas ir iki gyvos galvos kalėti nuteisto buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino likimas, – jau būta ne vieno. Birželio 22-osios posėdis irgi – ne paskutinis. Ši byla – per daug sudėtinga, kad būtų galima tikėtis greitos atomazgos.

Tačiau kuo svarbus būtent birželio 22-osios teismo posėdis? Tądien savo nuomonę išdėstė Lietuvos generalinės prokuratūros atstovai, kuriems buvusio omonininko K.Michailovo – Nikulino advokatai Arūnas Marcinkevičius ir Ingrida Botyrienė nuolat priekaištauja dėl per du dešimtmečius deramai neištirtos visai valstybei svarbios bylos.

Continue reading „Didžiausia Medininkų žudynių bylos paslaptis ( 1 )“

nikulin_3

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė šių metų lapkričio 26-ąją atmetė buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino bei jo advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės skundus dėl griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimas) panaikinimo.

Taigi Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvęs OMON milicininkas K.Michailovas praleis dar mažiausiai trejetą mėnesių. Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti teisėjos V.Ražinskaitės poziciją, čia labai tiktų šis sakinys iš oficialaus Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžio: “Suėmimą pratęsęs teismas nepažeidė Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas”.

Continue reading „Ką nutylėjo Lietuvos Apeliacinio teismo teisėja Violeta Ražinskaitė?“

Copy of prokororas_stankevicius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys šių metų rugpjūčio 12-ąją atsisakė panaikinti suėmimą buvusiam OMON milicininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui ir pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę “suėmimas” švelnesne kardomąja priemone.

Pavyzdžiui, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.

Teisėjo V.Kažio tvirtinimu, buvęs omonininkas K.Michailovas yra suimtas pagrįstai, nes dabar, žinodamas, kuo yra kaltinamas, gali pabėgti iš Lietuvos.

Praėjusį ketvirtadienį paskelbta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – galutinė ir neskundžiama. Tad suėmimas K.Michailovui bus taikomas iki šių metų spalio 28-osios dienos.

Continue reading „Teisingumo grimasos Medininkų byloje: duomenų nėra, bet paleisti negalima“