Jau keli mėnesiai, kai vilniečiai už komunalinių atliekų tvarkymą moka didesniu tarifu. Šiukšlių tvarkymą pabranginusi 1 euro centu už kvadratinį metrą per mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybė prisiėmė įsipareigojimą mūsų aplinką padaryti sveikesnę.

Buvo paaiškinta, kad atliekų tvarkymas brangsta dėl naujos komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos Vilniuje, Jočionių g.13, kitaip dar vadinamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais (MBA). Čia atvežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos iš Vilniaus bei aplinkinių rajonų ir rūšiuojamos, taip siekiat pagerinti atliekų tvarkymą mieste. Realybė, kaip visada, pasirodė toli nuo pažadų.

„Pastaruoju metu gavau nemažai Lazdynų mikrorajono gyventojų skundų dėl jų aplinkoje stipriai juntamos smarvės. Jų įtarimus sukėlė mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kurioje apsilankiau ir aš, tikrindamas skundų pagrįstumą. Tai, ką pamačiau, mane šokiravo – šiukšlių paketais užstatytas ne tik visas kiemas, gamykla taip pat apjuosta šia šiukšlių „tvora“, – teigia Seimo narys Algis Strelčiūnas. – Sužinojau, kad Vilniaus MBA gamykla, pradėjusi veikti š. m. gegužę, jau susiduria su veiklos sunkumais, t. y. per tris jos darbo mėnesius čia susikaupė apie 15 000 tonų atliekų, kurios laikomos atviroje vietoje, supresuotos į skylėtas plastmasines talpas. Tai lyg papildomas vietinis sąvartynas, kurio čia negali būti – visos išrūšiuotos atliekos turi būti išvežtos ir sudegintos. Kodėl taip nevyksta? Pasirodo, Lietuvoje trūksta atliekų deginimo pajėgumų. Klaipėdoje veikianti kogeneracinė jėgainė nepajėgi priimti ir sudeginti visų Vilniaus MBA gamykloje išrūšiuojamų atliekų“.

Situacija tapo kritiška, kai MBA operatorė bendrovė „Energesman“ vienašališkai nusprendė, kad nuo š.m. rugsėjo 12 dienos kasdien į MBA gamyklą bus priimta tik 70 tonų atliekų, tai yra tik dešimtadalis atliekų kiekio, kuris įprastai per dieną susidaro Vilniaus regione. Gyventojai pagrįstai baiminasi, kad sutriks atliekų išvežimo grafikas, persipildys konteineriai. Tai jau tiesioginė grėsmė sveikatai ir prielaidos užkrečiamosioms ligoms plisti.

A.Strelčiūnas jau ne kartą yra rašęs ir kalbėjęs apie šią miestui gresiančią ekologinę bombą, tačiau Aplinkos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė laiku nereagavo. Jų abejingumas ir strategijos trūkumas sukūrė kritinę situaciją, kuri dabar reikalauja skubių veiksmų.

„Esu nusivylęs ir Vyriausybe – jos pozicijos šiuo klausimu visai nesigirdi, o turėtų pasisakyti aiškiai ir svariai, nes jai pavaldžių institucijų neūkiškumas ir nelankstumas yra šios netvarkos priežastis“, – teigia Seimo narys.

Vilniaus mieste, 9 km nuo centro, atsirado dar vienas kas dieną didėjantis sąvartynas, teršiantis aplinką ir skleidžiantis smarvę. Kaip tai vertina Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kodėl negirdėti jo atsakingų specialistų šios situacijos įvertinimo? Parlamentaras stebisi, kodėl ši atsakinga institucija, vykdanti kontrolės funkcijas, laiku nenumatė ir neprognozavo situacijos nuolatinio blogėjimo? Tenka apgailestauti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai tiesiogiai pavaldus atliekų šalinimu besirūpinantis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, nesugebėjo deramai vykdyti jai priskirtų funkcijų.

„Turimomis žiniomis, dabar rengiamasi priimti sprendimą leisti laikinai saugoti išrūšiuotas ir tinkamas deginti komunalines atliekas Kazokiškių sąvartyne iki bus įrengtos ilgalaikio saugojimo aikštelės. Kyla klausimas, kokie bus saugojimo kaštai, ar dėl to vėl nebrangs mokestis gyventojams? Ir kokia prasmė rūšiuoti atliekas, jei jos vėl grįžta į sąvartyną ir ten stovės po atviru dangumi. Gaunasi užburtas ratas. Kas gali paneigti, galbūt toks betikslis vežiojimas ir kilnojimas kam nors naudingas?  Gyventojai moka padidintą mokestį negaudami logiško paaiškinimo už ką, ar tai ne jų skurdinimas?“ – sako A. Strelčiūnas.

Išrūšiuotų deginimui tinkamų atliekų saugojimo klausimas turėjo būti išspęstas iki joms susidarant, o ne dabar, kai visa Vilniaus MBA gamyklos teritorija užversta išrūšiuotomis atliekomis ir kas dieną jų vis daugėja.

MBA pasirengusi atnaujinti darbą visu pajėgumu, kai tik Aplinkos ministerija atsakys į jos kompetencijos klausimus. Kiek žinoma, Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau senokai laukia leidimo deginti didesnį kiekį komunalinių atliekų. Tai turėtų būti sprendžiama.

„Tikiuosi, kad skubiai bus imtasi ryžtingų veiksmų situacijai suvaldyti. Susikaupę atliekos turi būti išvežtos į Kazokiškių sąvartyną saugojimui, o Aplinkos ministerija privalo numatyti aiškią strategiją ir prevencines priemones, kad tokia situacija nepasikartotų ir kituose regionuose. Šiukšlių tvarkymo klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai derinant komunalinių atliekų rūšiavimo ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos klausimus, didžiausią dėmesį skiriant jos statybos vietos parinkimui toliau nuo gyvenamųjų rajonų“, – pabrėžia A. Strelčiūnas.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.14; 06:33

Kas labiausiai užteršta Lietuvoje – vanduo, žemė, oras?

Kokia Lietuvos padėtis lyginant su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis? Kur slypi mūsų Achilo kulnas?

Kas labiausiai teršia Vilniaus orą – gamyklos, šiukšlių deginimo įmonės ar automobilių išmetamos dujos? Kokių nuostolių patiriame transporto spūstyse? Ar metro padėtų išvengti daugelio šalių didmiesčius persekiojančios bėdos – transporto „kamščių“? Kas labiausiai neramina Lietuvos Aplinkos ministerijos vadovybę?

Šiandien portalo Slaptai.lt svečias – Aplinkos ministras Kęstutis TREČIOKAS.

Videointerviu trukmė – 18 min.

Continue reading „Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas nusiteikęs optimistiškai”

Ilja Laursas, prieš dvejus metus Europos verslo laikraščių asociacijos pripažintas geriausiu Europos metų vadovu, yra taikliai pasakęs, jog didžiausia Lietuvos bėda ta, kad čia nesilaikoma bendrų visiems taisyklių. Anot I.Laurso, tokiu atveju jau geriau laukinis kapitalizmas, nes ten visi žino, jog visiems nėra jokių taisyklių. Lietuvos atveju tie, kurie laikosi taisyklių, iškart pralaimi tiems, kurie jų nesilaiko ar kuriems jos netaikomos.

Andriaus Kubiliaus vyriausybei nusprendus ignoruoti Aukščiausiojo Teismo nutartį griauti neteisėtus Preilos botelius, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybei tai pradėjus įgyvendinti, gauname tiesiog chrestomatinį iš visų pusių neigiamą dvigubų taisyklių pavyzdį. Iš vienos pusės, po tokio sprendimo akivaizdu, kad Preilos botelio statytojai, nesilaikydami Kuršių nerijos generalinio plano, jau laimėjo prieš tuos, kurie jo laikėsi ir nepasistatė ten, kur planas neleido.

Continue reading „Jums butą su vaizdu į marias ar į jūrą?”

knystautas-parkai-lt

Gerbiamieji, ką tik sužinome apie eilinį lietuvišką stebuklą. Judėjimas viešino Balčio ežero (buvusio ornitologinio draustinio šalia Pilaitės) tragediją.

Draustinis buvo įkurtas po dabartinio judėjimo “Už gamtą” vadovo A.Knystauto ir jo mokslinio darbo vadovo profesoriaus R.Kazlausko teikimo Gamtos apsaugos komitetui sovietiniais laikais. Vadovas K.Giniūnas palankiai įvertino gamtosauginę inicityvą. Ežerą, esantį praktiškai Vilniaus mieste, teko paskelbti ornitologiniu draustiniu. Dėl gausybės ten perinčių retų paukščių.

Dabar – nepriklausomybės laikais – situacija kita. Draustinis panaikintas, nes žemė aplink per daug vertinga. Grubiai užstatyta, o pats ežeras verčiamas bala. Ežere peri didieji ir mažieji baubliai (Europinės svarbos paukščiai), nendrinės lingės, švygždos, ilgasnapės vištelės, perkūno oželiai, remezos, daugybė nendrinukių ir krakšlių.

Continue reading „Ežerų pakrantės – jau nebe ežerų pakrantės”

vilkelis

Sveiki. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ užbaigė du mėnesius trukusį vilkų apskaitos tyrimą ir rado daug pažeidimų, kuriuos pristatė Aplinkos ministerijai.

Deja, nežiūrint į mūsų pastabas ir kritiką, yra didelė tikimybė, kad ateinančiam medžioklės sezonui Aplinkos ministerija vėl norės padidinti vilkų medžioklės kvotą. Viename gamtosauginiame seminare AM atstovas Selemonas Paltanavičius paminėjo, kad kvota gali būti padidinta iki 80. Jie remiasi savo apskaitos duomenimis, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena ne mažiau kaip 300 vilkų.

Continue reading „Palaikykime „Baltijos vilką“”

algimantas-zolubas-1

Negera, nepatogu, nejauku, kai gražiame gamtos kampelyje po nevalyvų iškylautojų pasisvečiavimo aptinkame paliktas šiukšles, maisto atliekas, laužo liekanas, aplaužytus želdinius.

Apie tą vietelę, paverstą „gyvenamąja aplinka“, savaime susidaro slogus įspūdis, kitąkart čia apsilankyti potraukio nebelieka.

Iš kur ir kada radosi žodžių gyvenamoji aplinka darinys, vargu ar kas beprisimena, tačiau jis taip paplito ir prigijo mūsų žodyne, kad baigia išstumti žodį gamta. Jei rimčiau pažvelgsime į žodžius kaip reiškinį, pamatysime, kad iš tikrųjų gamtos mažėja, o gyvenamosios aplinkos daugėja, daugėja gamtos sąskaita.

Continue reading „Gyvenamoji aplinka ar gamta?”

gargzdai

Lapkričio 25-ąją prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos pastato susirinkę mitinguotojai pasiekė pergalę: įmonė “Realco” nebegalės Dumpiuose statyti šiukšlių deginimo gamyklos, nes rajono taryba tokiai ūkinei veiklai Klaipėdos rajono teritorijoje pasakė NE.

Balsavime dalyvaujant 24 tarybos nariams iš esančių 25 narių 22 tarybos nariai pasisakė prieš šiukšlių deginimą, pritariančiųjų iš viso nebuvo, susilaikė 2 tarybos nariai.

Continue reading „Gargžduose pasiekta pergalė: šiukšlių deginimo nebus”

aplinkosauga_1

Mūsų nedidelė valstybė, kukliai prigludusi prie Baltijos jūros kranto, pasaulyje jau spėjo išgarsėti kaip viena iš nedaugelių, sukūrusi galingą, sunkiai pajudinamą biurokratijos armiją.

Vadinamasis „valstybininkų“ ir jiems talkinančių turtingų bei įtakingų nusikalstamo pasaulio oligarchų klanas nors ir nėra gausus, tačiau jis per pastarąjį dešimtmetį jau spėjo užvaldyti mūsų ekonominio, socialinio, teisinio ir net kultūrinio gyvenimo sritis. Tenka pripažinti, kad nūdienos biurokratai, susivieniję į galingą, sunkiai pajudinamą kumštį, pajuto nežabotos valdžios skonį ir tapo visagaliais…

Surasti teisybę Lietuvoje darosi vis sunkiau, nes iš mokesčių mokėtojų tarpstantis ir lobstantis nepajudinamas valdininkijos luomas įgauna nežabotas galias, ima vis labiau diktuoti savo sąlygas. Aktyvesnę pilietinę poziciją bandantys išreikšti tautiečiai tuoj pat pajunta valdžios oligarchų ir mafijinių struktūrų vis stipriau veržiamą kilpą. Vieną iš tokių stiprių valstybės vardu veikiančių valdžios klanų galima nesunkiai atrasti Aplinkos ministerijoje.

Continue reading „Aplinkosaugininkų klanas retina gyventojų skaičių”

algimantas-zolubas-1

Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajono gyventoja parašė Prezidentei tokį laišką.

Laba diena. Esu Jurgita Paplauskienė, gyvenu Lazdynų mikrorajone (nurodytas adresas – A.Z). Šiandien Vilniuje yra 29 laipsniai šilumos, o lauke tvyro siaubinga (…) smarvė, mano vaikas negali žaisti lauke, esame priversi būti namuose per tokį karštį ir aklinai užsidarę langus.

Kodėl ši, seniai žinoma problema, yra nesprendžiama ir mes esam nuodijami? Kadangi skambinant 112 telefonu niekuo padėti negali ir kreiptis nebėra kur, prašau Jūsų pagalbos ir supratimo sprendžiant šį klausimą. Pagarbiai, Jurgita Paplauskienė.”

Continue reading „Lazdynų mikrorajono gyventoja parašė Prezidentei laišką”

atomine_ moteris

Kovo 2-ąją naujienų agentūroje ELTA buvo surengta įsimintina spaudos konferencija, kurioje išsamiai papasakota apie pavojus, kurie iškils Lietuvai, jei Baltarusija Astravo rajone vis dėlto pastatyts atominę elektrinę. Konferencijoje dalyvavo žinomi Baltarusijos ir Rusijos aplinkosaugininkai. Omenyje turimas Baltarusijos profesorius, technikos mokslų daktaras Georgijus Lepinas, aktyviai prisidėjęs likviduojant Černobylio avarijos padarinius, Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos “Ekodom” vadovė Irina Suchi ir atominės fizikos inžinierius iš Rusijos, tarptautinės grupės “Ekozaščita” koordinatorius Andrėjus Ožarovskis. Konferencijoje taip pat kalbėjo Seimo narys Gintaras Songaila bei lietuviškosios ekologinės bendrijos “Atgaja” pirmininkas, Žaliųjų partijos iniciatyvinės grupės narys Saulius Pikšrys.

Continue reading „“Avarijos atveju Vilnius patektų į evakuacijos zoną””

gamta_111

Gerbiami Judėjimo “Už gamtą“ rėmėjai ! Jei skaitėte Judėjimo Peticiją dėl Saugomų teritorijų įstatymo pataisų, tur būt krito į akis, jog ši Peticija turi būti įteikta skubos tvarka. Akciją planuojame rugsėjo 24 d. V.Kudirkos aikštėje. Praėjusios Peticijos rezultatų mes laukėme vos ne metus, ir pataisos ją tenkinant turi tapti įstatyminėmis iki 2010 sausio 1 d. Dabar situacija kita. Kadangi Seimas spaudžia narius svarstyti pakeitimus kuo greičiau, kad nesulauktų tinkamos visuomenės reakcijos, būtina išsakyti savo pilietines motyvuotas pastabas tiesiogiai Seimui (www.lrs.lt) kuo greičiau.

Štai keli pagrindiniai momentai, kuriuos galite nurodyti ir pareikšti su jais nesutinką.

Continue reading „Siekia išvengti visuomenės reakcijos”