„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Kai slaptą informaciją paviešinusiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone, jis sukūrė šeimą su advokate ir pora susilaukė dviejų vaikų, praneša AFP.
 
Teigiama, kad 48 metų australas ir 37 metų advokatė Stella Morris susižiedavo ir tapo dviejų berniukų tėvais. Vienam vaikui – dveji, o kitam – vieneri. Moteris tai patvirtino po to, kai žinią pranešė „The Mail on Sunday“.
 
Šiuo metu J. Assange‘as laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime ir ginčija JAV ekstradicijos prašymą, siekdamas išvengti teismo už šnipinėjimą.
 
S. Morris apie penkerius metus trunkančius santykius su J. Assange‘u prakalbo vaizdo įraše, kurį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė „WikiLeaks“. Pasak jos, judviejų romantiški santykiai užsimezgė 2015 m., prabėgus trejiems metams po to, kai J. Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Pietų Afrikos Respublikoje gimusi teisininkė sakė, kad J. Assange‘as ypatingas žmogus, o ji apie poros santykius nusprendė prašnekti baimindamasi, kad J. Assange‘o gyvybei gresia pavojus dėl ilgalaikio įkalinimo ir koronaviruso pandemijos.
 
Jennifer Robinson, kita australo advokatė, kuri porą ir supažindino 2011 m., patvirtino kad S. Morris ir J. Assange‘as sukūrė šeimą.
Jei būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, „WikiLeaks“ įkūrėjas būtų teisiamas už šnipinėjimą dėl to, kad 2010 m. išplatino slaptą informaciją apie JAV karines operacijas Afganistane ir Irake.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 19:38

„Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui nepavyko dėl koronaviruso pandemijos ištrūkti į laisvę už užstatą. Teisėja Vanessa Baraitser trečiadienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą. Pasaulinė pandemija nėra priežastis paleisti J. Assange‘ą į namų areštą su apykoja, argumentavo teisėja.
 
Be to, jis esą jau kartą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas, kai 2012-aisiais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone.
 
Pasak teisėjos, yra rimtas pagrindas manyti, kad J. Assange‘as neatvyks į būsimus posėdžius. Be to, jis nėra vienintelis kalinys, kurio sveikata prasta.
 
J. Assange‘as, kuris baiminasi koronainfekcijos, teismo posėdį stebėjo vaizdo ryšiu. Jo advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad šiuo metu griežtojo režimo Belmaršo kalėjime nėra Covid-19 atvejų, tačiau 100 kalėjimo darbuotojų atleisti nuo darbo ir egzistuoja „labai reali rizika – ir rizika gali būti mirtina.
 
J. Assange‘o rėmėjai baiminasi dėl 48-erių kalinamojo sveikatos. Jis jau praeityje yra sirgęs kvėpavimo takų infekcijomis.
 
„Wikileaks“ įkūrėjas Belmaršo kalėjime sėdi nuo 2019 metų balandžio. Prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Britų policija suėmė J. Assange‘ą 2019-ųjų balandį, nes jis, pabėgdamas į ambasadą, pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 09:38

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
 
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
 
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
 
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
 
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:37

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas neigiamai atsakė į amerikiečių aktorės Pamelos Anderson prašymą įsikišti į Juliano Assange`o bylą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas ABC.
 
Jo žiniomis, savo laiške, adresuotame aktorei, Australijos premjeras pranešė, jog šalies vyriausybė nesikiš į „WikiLeaks“ įkūrėjo teisminį persekiojimą. „Australijos vyriausybė atidžiai stebi J. Assange`o bylą, kaip ir visais kitais atvejais, kai Australijos pilietis kalinamas užsienyje. Bet reikia pažymėti, kad Australija neturi galimybių kištis į teisminį procesą J. Assange`o atžvilgiu“, – cituoja ABC premjero laišką.
 
2018 metų pabaigoje P. Anderson viešai paragino S. Morrisoną paprašyti Didžiosios Britanijos ir JAV valdžią paleisti J. Assange`ą, o šių metų lapkričio 7 d. paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipėsi į Australijos vyriausybės vadovą, užsienio reikalų ministrą ir federalinio parlamento narius, prašydama „ginti J. Assange`ą, kad jam būtų leista grįžti į namus“.
 
Aktorė 2018 metų rugpjūtį interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė palaikanti romantiškus santykius su J. Assange ir ne kartą lankiusi jį Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 09:15

Pirmadienį Londono Vestminsterio magistrato teisme įvyko dar vienas organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange`o ekstradicijos į JAV bylos procedūrinis posėdis.
 
Kaip praneša naujienų agentūra „The Press Association“, jame australo advokatai pareiškė, jog jų klientui turi būti suteikta prieiga prie interneto, kad J. Assange`as galėtų ruošis savo gynybai.
 
„Mes aktyviai rengiamės šios itin sudėtingos bylos nagrinėjimui, bet mums viena iš didžiausių kliūčių yra tai, jog ponas J. Assange`as neturi prieigos prie to, kas jam būtina, kad galėtų gilintis į savo bylą. Po daug mėnesių trukusios kovos jam buvo parūpintas kompiuteris, bet ne toks, kuris jam padėtų ruoštis būsimiems posėdžiams“, – pareiškė J. Assange`o advokatė Gareth Peirce. Ji patikslino, kad su jam suteikta technika jos klientas negali naudotis internetu, kad susipažintų su reikiama teisine informacija ir panašių bylų nagrinėjimo istorija.
 
Atsakydama į gynybos atstovės pastabą, teisėja Vanessa Baraitser pareiškė neturinti reikiamų įgaliojimų, kad pakeistų J. Assange`o laikymo suėmus sąlygas.
 
Nauji australo bylos posėdžiai įvyks gruodžio 13-ąją ir 19-ąją. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, nagrinėjant ekstradicijos bylas, teisiamieji turi būti pristatyti į teismą ne rečiau kaip kartą per 28 dienas. Šiame teismo posėdyje J. Assange`as dalyvavo vaizdo konferencijos būdu iš Belmaršo kalėjimo.
 
Rugsėjo 13-ąją teismas nusprendė, kad J. Assange`as liks kalėjime, kol bus nagrinėjama jo ekstradicijos byla. Jo advokatai neprašė paleisti jį už užstatą, nes teismas pareiškė, jog „esama svarių priežasčių manyti“, kad J. Assange`as vėl mėgins išvengti teisingumo, jeigu atsidurs laisvėje.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.18; 00:30

Norvegijos policija laiko žuvusiu prieš metus šalyje dingusį olandą Arjeną Kamphuisą, kuris bendradarbiavo su organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis tyrėjų išvadomis.
 
„Policija priėjo išvadą, jog labai tikėtina, kad jis (Kamphuisas) žuvo 2018 metų rugpjūčio 20 d. vakare per nelaimingą atsitikimą, kai kajaku leidosi fiordu Rugalando apskrityje. Dingusysis iki šiol nerastas, todėl mes manome, kad jis nuskendo jūroje“, – sakoma policijos pranešime.
 
Paskutinį kartą olandas buvo pastebėtas šalies šiaurėje praėjusių metų rugpjūčio 20 d. Pasak liudininkų, jis vyko iš geležinkelio stoties į Ronano miesto centrą. Praėjus kelioms dienoms po to, kai A. Kamphuisas buvo paskelbtas dingusiu be žinios, policija jūroje Nurlando srityje rado dingusiojo asmeninių daiktų ir „Oru Kayak Coast XT“ modelio sudedamąjį kajaką. Pasak policininkų, kaip tik tokį kajaką J. Assange`o bendradarbis nusipirko prieš kelionę į Norvegiją.
 
Paskutinį kartą A. Kamphuiso telefono signalas buvo užfiksuotas 2018 metų rugpjūčio 30 d. netoli Stavangerio. Vėliau šis mobilusis telefonas kartu su SIM kortele ir kai kurie olando daiktai buvo aptikti pas du vairuotojus iš Rytų Europos. Policija teigia neturinti pagrindo įtarti jų prisidėjus prie kibernetinio saugumo specialisto iš „WikiLeaks“ dingimo ar žūties.
 
„WikiLeaks“ duomenimis, Norvegijoje atostogavęs vyras paliko viešbutį Budės mieste praėjusių metų rugpjūčio 20 d. Rugpjūčio 22 d. jis turėjo išskristi iš centrinėje šalies dalyje esančio Trondheimo į Nyderlandus.
 
Tyrėjai taip pat nagrinėjo žiniasklaidos iškeltą versiją, kad  A. Kamphuisas galėjo būti krovininiame laive, išplaukusiame iš Ronano rugpjūčio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 00:30
 

Ekvadoras suteikė pilietybę „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as buvo pavertęs Ekvadoro ambasadą Londone vadaviete, iš kurios jis vadovavo kompromituojančios informacijos, taip pat ir turėjusios įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai 2016 metais, publikavimui.
 
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis gautomis privačios Ispanijos apsaugos bendrovės „Undercover Global“ ataskaitomis apie J. Assange`o sekimą.
 
Pasak CNN, šiose ataskaitose yra informacijos apie tai, kaip J. Assange`as Ekvadoro ambasadoje rengdavo ilgus susitikimus su „rusais ir pasaulinės klasės programišiais“, taip pat užsisakydavo brangios kompiuterinės įrangos keitimosi duomenimis procesui palengvinti. „WikiLeaks“ įkūrėjui paprašius jam būdavo suteikiamas spartusis internetas, telefono ryšys ir patalpa konfidencialiems susitikimams su asmenimis, kuriuos jis pasikviesdavo. J. Assange`as motyvuodavo tokius prašymus būtinumu palaikyti „WikiLeaks“ veiklą.
 
Kaip teigia kanalas, J. Assange`ui buvo leidžiama sudaryti sąrašą asmenų, kurie įeidavo į Ekvadoro ambasadą, nepateikdami asmens tapatybę liudijančių dokumentų ir netikrinami saugumo tarnybos. Jis naudojo savadarbius įtaisus, kurių paskirtis – neleisti, kad būtų klausomasi jo pokalbių.
 
Anot CNN, „WikiLeaks“ įkūrėjas neoficialiai naudojosi beveik tokiais pat įgaliojimais, kaip ir Ekvadoro ambasadorius Didžiojoje Britanijoje. Esą J. Assange`as palaikė nuolatinius ryšius su aukštais šios Lotynų Amerikos šalies pareigūnais ir galėjo pasiekti, kad būtų atleistas bet kuris jam nepatikęs diplomatinės atstovybės Londone darbuotojas.
 
„WikiLeaks“ ir organizacijos įkūrėjo advokatai neatsiliepė į CNN prašymą pakomentuoti publikaciją.
 
2016 metų liepą „WikiLeaks“ paskelbė JAV Demokratų partijos nacionalinio komiteto vidaus susirašinėjimą, tai neigiamai atsiliepė Donaldo Trumpo varžovės, demokratų kandidatės Hillary Clinton populiarumui. JAV specialiosios tarnybos šią programišių ataką sieja su Rusija.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.16; 16:40

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas ketvirtadienį sakė, kad patvirtino „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ekstradiciją į JAV, tačiau pridūrė, kad dėl tolesnių veiksmų spręs šalies teismas.
 
JAV teisingumo departamentas patvirtino, kad pateikė oficialų prašymą išduoti J. Assange’ą. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorius S. Javidas paskelbė, kad trečiadienį patvirtino prašymą, ir pridūrė, kad 47 metų amžiaus Australijos pilietis J. Assange’as „pagrįstai sėdi už grotų“.
 
Galutinį sprendimą, ar J. Assange’as gali būti išduotas JAV dėl kaltinimų pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, vis dėlto priims teismas. J. Assange’o teismo posėdis numatytas penktadienį.
 
Manoma, kad J. Assange’o advokatai ginčys S. Javido sprendimą, taip sudarant sąlygas ilgam apeliaciniam procesui Didžiosios Britanijos teismuose.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į JAV iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:29

Švedijos Upsalos miesto teismas pirmadienį atmetė prašymą išduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderį.
 
47-erių vyras kaltinamas 2010 metais Švedijoje išprievartavęs moterį. Jis visad tai neigė. Prokuratūra 2017-aisiais nutraukė tyrimą, tačiau gegužės viduryje vėl jį atnaujino. Kitiems kaltinimams Švedijoje suėjusi senatis.
 
Australijoje gimęs J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai. Jis visad tikino, kad kaltinimai Švedijoje yra tik dingstis jį suimti ir išduoti JAV.
 
Šių metų balandžio 11-ąją J. Assange’as galiausiai buvo suimtas, kai Ekvadoro vyriausybė atėmė iš jo prieglobsčio statusą. Netrukus po to jis buvo nuteistas 50 savaičių kalėti, nes pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 06:33

Tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) perkeltas į Didžiosios Britanijos Belmaršo kalėjimo ligoninę, praneša leidinys „The Daily Mail“.
 
Pasak „WikiLeaks“ atstovų, J. Assange`o sveikatos būklė smarkiai pablogėjo per septynerius metus, kuriuos jis praleido Ekvadoro ambasadoje sąlygomis, „nesuderinamomis su pagrindinėmis žmogaus teisėmis“.
 
„Per septynias savaites, praleistas Belmarše, jo sveikatos būklė toliau blogėjo, jis smarkiai sulyso“, – pridūrė „WikiLeaks“ atstovai.
 
Anot žurnalisto advokato Pero Samuelsono, praėjusį penktadienį J. Assange`as jautėsi taip blogai, kad „su juo buvo neįmanoma normaliai kalbėtis“.
 
Dar vienas teismo posėdis, kuriame bus svarstomas J. Assange`o ekstradicijos klausimas, numatytas ketvirtadienį Vestminsterio magistrato teisme Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą.
 
Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.30

NAUJIENŲ FILTRAS
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
 
2019-05-24 11:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
 
2019-05-24 11:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
 
2019-05-24 11:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
 
2019-05-24 11:44
 Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
 
2019-05-24 11:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
 
2019-05-24 11:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
 
2019-05-24 11:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
 
2019-05-24 11:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
 
2019-05-24 11:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
 
2019-05-24 11:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
 
2019-05-24 11:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
 
2019-05-24 11:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
 
2019-05-24 10:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
 
2019-05-24 10:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
 
2019-05-24 10:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
 
2019-05-24 10:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
 
2019-05-24 10:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
 
2019-05-24 10:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
 
2019-05-24 10:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
 
2019-05-24 10:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
 
2019-05-24 10:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
 
2019-05-24 10:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
 
2019-05-24 09:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
 
2019-05-24 09:49
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
 
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
 
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
 
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.24; 12:10

Švedijos prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos prokuratūra nusprendė atnaujinti tyrimą prieš portalo „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange`ą 2010 metų byloje dėl išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Stokholme pareiškė prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson.

„Naujos aplinkybės skatina mus peržiūrėti ankstesnį sprendimą, – sakė pareigūnė. – Dėl šios priežasties, taip pat dėl to fakto, kad J. Assange`as Jungtinėje Karalystėje yra suimtas, nukentėjusiosios advokatas paprašė atnaujinti išžaginimo tyrimą“. E. M. Persson pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, jos žiniomis, ketina oficialiai pareikalauti išduoti australą iki šių metų birželio 14 d., bet nepanoro spekuliuoti J. Assange`o išdavimo Švedijai tema.

J. Assange`as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstija iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange`ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange`ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. 

Sekmadienį buvo sužinota, kad Ekvadoro prokuratūra sutiko atlikti kratą kambaryje, kuriame J. Assange`as gyveno pastaruosius septynerius metus. Manoma, kad visi jo dokumentai, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kita įranga bus perduota Jungtinėms Valstijoms. Kratą numatoma atlikti gegužės 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 15:23

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo nuteistas 50 savaičių laisvės atėmimo bausme. Bausmės dydį paskelbė teismas Londone, pranešė britų naujienų agentūra PA.

Balandžio pradžioje suimtas 47 metų J. Asasnge’as britų teisėsaugos buvo kaltinamas, kad, 2012-aisiais pabėgdamas į Ekvadoro ambasadą, pažeidė minėtas sąlygas.

J. Assange’as balandžio 11 dieną britų policijos buvo suimtas Ekvadoro ambasadoje Londone, kai Ekvadoras panaikino jo politinį prieglobstį. J. Assange’as į ambasadą pabėgo 2012 metais. Tuo metu dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje buvo išduotas jo Europos arešto orderis.

J. Assange’as, kuris kaltinimus visad neigė, bijojo per Švediją būti perduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 06:00

Džulijanas Asandžas
Daugiau negu 70 Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjų paragino savo vyriausybę teikti prioritetą bet kokiai ekstradicijai, kurią Švedija galėtų pasiūlyti „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kurio nori ir Jungtinės Valstijos.

J. Assange’as buvo areštuotas ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ambasadoje Ekvadore dėl kaltinimų pabėgus po paleidimo už užstatą, o Jungtinių Valstijų ekstradicijos prašymas susijęs su didžiuliu oficialių dokumentų nutekinimu.

Jis buvo populiarus pabėgėlis ambasadoje 2012 metais, kai paleistas už užstatą laukė ekstradicijos į Švediją dėl kaltinimų seksualiniais nusikaltimais ir išprievartavimu, kuriuos jis visada neigė.

Jeigu Švedija nesikreips dėl ekstradicijos, spręsti dėl precedento turės Didžioji Britanija.

Jungtinė Karalystė turi nusiųsti stiprią žinutę dėl savo prioritetų ir dėl to, kaip ji tvarkosi su seksualiniu smurtu, kurio rimtumą parodo tokie kaltinimai.

Kaltinimai seksualiniais nusikaltimais 2015 metais nustojo galioti, o Švedijos prokurorai nutraukė preliminarų tyrimą dėl išprievartavimo 2017 metais, teigdami, kad nuo to laiko, kai J. Assange’as yra nepasiekiamas, jie negali veikti. Vis dėlto po jo arešto buvo sprendžiama, ar reikėtų atnaujinti bylą dėl išprievartavimo, nes laikotarpis pareikšti kaltinimams baigiasi 2020 metų rugpjūtį.

47-erių metų australas teigia, kad Švedijos bylos prieš jį buvo politiškai motyvuotos ir susijusios su didelio skaičiaus Jungtinių Valstijų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimu 2010 metais.

Jis siekė tapti pabėgėliu Ekvadore, teigdamas, kad jo ekstradicija į Švediją būtų pretekstas perduoti Junginėms Valstijoms.

Tačiau Ekvadoras panaikino jo prieglobsčio statusą ir įleido Didžiosios Britanijos policiją į ambasadą ketvirtadienį, kad J. Assange’as būtų areštuotas.

Po kelių valandų jis pasirodė teisme ir buvo pripažintas kaltu dėl užstato sąlygų pažeidimo 2012 metais. Jis gali būti įkalintas iki metų, o tuomet bus nuteistas ilgesniam laikui.

Atskira ekstradicijos byla Jungtinėse Valstijose gegužės 2 dieną numatyta dėl kaltinimų kibernetiniais nusikaltimais, nors JAV turi iki birželio 12 dienos pateikti visus ekstradicijos dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 05:00

Džulijanas Asandžas, WikiLeaks įkūrėjas. Kam jis tarnauja – Rusijai?
JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mikeas Pence`as) pritaria buvusio CŽV vadovo, dabartinio valstybės sekretoriaus Maiko Pompeo (Mike`o Pompeo) nuomonei, kad organizacija „WikiLeaks“ galėjo veikti Rusijos naudai. M. Pence`as tai pareiškė penktadienį televizijos kanalui CNN, paklaustas, ar jis sutinka su M. Pompeo požiūriu.

2017 metų balandžio 17 d. M. Pompeo, vadovavęs CŽV 2017-2018 metais, pareiškė, kad „WikiLeaks“ – tai „nevalstybinė priešiška žvalgybos tarnyba, kuri veikia pamokyta tokių šalių, kaip Rusija“.

„Taip, mes su tuo visiškai sutinkame. Kaip tik todėl Teisingumo departamentas siekia Džulijano Asandžo (Juliano Assange`o) esktradicijos“, – pabrėžė JAV viceprezidentas, pridurdamas, kad „WikiLeaks“ įkūrėjo atžvilgiu turi būti atliktas teisingumas. 

Pasak M. Pence`o, J. Assange`as dalyvavo vienoje didžiausių Amerikos istorijoje slaptos informacijos kompromitavimo kampanijų. „WikiLeaks“ įkūrėjas sukėlė pavojų JAV kariškiams ir todėl turi stoti prieš teismą, pažymėjo viceprezidentas.

Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:51

Edvardas Snoudenas – Vladimiro Putino draugas
Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas Edwardas Snowdenas pavadino „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o sulaikymą „juodu momentu žiniasklaidos laisvei“.

„Tas vaizdas, kai Ekvadoro ambasadorius kviečia Didžiosios Britanijos slaptąją policiją, kad išvarytų iš pastato leidėją ir – patinka jums tai ar ne – žurnalistikos premijų laureatą, bus įrašytas į istorijos knygas. J. Assange`o kritikai gali džiaugtis, bet tai – juodas momentas žiniasklaidos laisvei“, – parašė ketvirtadienį tviteryje E. Snowdenas.

Londono policijos pareigūnai sulaikė J. Assange`ą ketvirtadienio rytą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas E. Snowdenas 2013 metais perdavė žurnalistams slaptą informaciją apie elektroninio sekimo programas. Nuo tų pačių metų jis gyvena Rusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12; 07:03

Britų policijos duomenimis, Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as. Australas čia nuo 2012 metų gyveno Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų išdavimo Švedijai bei proceso JAV, informuoja agentūra „Reuters“.

Ekvadoro vyriausybė dabar atėmė iš jo diplomatinio prieglobsčio statusą.

Pasak Skotland Jardo, 47-erių J. Assange’as nuvežtas į vieną Londono komisariatų.

Remiantis „WikiLeaks“ žinute tviteryje, J. Assange’as pats neišėjo iš ambasados. Į pastatą ambasadorius esą įleido britų pareigūnus.

Nepatikrintoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip J. Assange’as kelių vyrų išnešamas iš ambasados. „WikiLeaks“ tvirtina, kad diplomatinio prieglobsčio atėmimas iš australo buvo neteisėtas.

Pasak Ekvadoro prezidento Lenino Moreno, jis buvo patikintas, kad J. Assange“as nebus išduotas šaliai, kurioje jam gresia mirties bausmė.

J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Stokholmo prokuratūra 20017-aisiais paskelbė nutraukianti tyrimą. Tačiau vis dar galioja britų išduotas arešto orderis, nes J. Assange’as 2010 metais nusižengė lygtinio paleidimo nuostatoms.

Australas būgštauja, kad bus išduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.11; 14:55