Daugiau kaip pusė apklaustų amerikiečių mano, kad Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vado generolo Qasemo Soleimanio nužudymas sumažino JAV saugumą.
 
Tokią išvadą leidžia daryti sekmadienį paskelbti televizijos kanalo ABC ir tarnybos „Ipsos“ atlikto sociologinio tyrimo rezultatai.
 
Respondentams buvo pateiktas klausimas, kaip pasikeitė JAV saugumo situacija po Amerikos pajėgų atakos Irake, per kurią žuvo Q. Soleimanis. 52 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad grėsmė Jungtinėms Valstijoms padidėjo. Priešingos nuomonės laikosi 25 proc. apklaustųjų. 22 proc. amerikiečių mano, kad padėtis šiuo požiūriu nepasikeitė.
 
Tyrimo dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, ar jie pritaria toms priemonėms, kurių imasi JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl situacijos, susijusios su Iranu. 43 proc. amerikiečių atsakė teigiamai, 56 proc. – neigiamai.
 
73 proc. apklaustųjų prisipažino daugiau ar mažiau nerimaujantys dėl to, kad gali prasidėti JAV ir Irano karas. 27 proc. pareiškė, kad tai jiems beveik arba visiškai nekelia nerimo.
 
Apklausa vyko visoje šalyje sausio 10-11 dienomis. Joje dalyvavo 525 pilnamečiai amerikiečiai.
 
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį. Naktį į sausio 8-ąją Iranas raketomis atakavo dvi Irako karines bazes, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė – Ain al Asado bazę šalies vakaruose esančioje Anbaro provincijoje ir Erbilio oro uostą Irako Kurdistane.
 
Po to JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas sugriežtins ekonomines sankcijas Teheranui. Kartu jis pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos pasirengusios taikai su Iranu. Savo ruožtu Irano nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Majidas Takht-Ravanchi pareiškė, jog Teheranas savo atsaką laiko pakankamu ir neketina imtis naujų karo veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 08:57

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (centre). EPA – ELTA nuotr.
Irano prezidentas ir užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas vyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje, nors anksčiau buvo kilę abejonių, ar JAV išduos vizas šiam vizitui.
 
Irano misijos JT atstovas Alireza Miryousefi elektroniniame laiške naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad JAV išdavė vizą H. Rouhaniui dalyvauti JTGA.
 
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavis ketvirtadienį socialiniame tinkle tviteryje rašė: „Zarifas anksti penktadienį ryte išvyksta į Niujorką dalyvauti 74-ojoje JTGA sesijoje.“
 
Anksčiau ketvirtadienį M. J. Zarifas apkaltino JAV valstybės sekretorių Mike’ą Pompeo atsisakant išduoti vizas Irano delegacijai.
 
Irano teigimu, iki trečiadienio nei M. J. Zarifas, nei H. Rouhanis nebuvo gavę vizų.
 
JAV ir Irano santykiai sudėtingi jau seniai. Trečiadienį M. Pompeo apkaltino Iraną dėl praėjusio savaitgalio dronų atakų prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo ir gavybos kompleksus, teigdamas, kad Iranas atakos yra „karo veiksmas“.
 
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo sušvelnino retoriką ir pareiškė, kad JAV nori „taikaus sprendimo“ konflikte su Iranu.
 
Nors atsakomybę už ataką prisiėmė Jemeno husių sukilėliai, JAV tvirtina, kad atsakomybė tenka Iranui. Pats Iranas kaltinimus neigia.
 
Kaip nurodoma, Irano prezidentas H. Rouhanis ir jo delegacija planuoja skirsti į Niujorką pirmadienį, praėjus trims dienoms po M. J. Zarifo ir jo komandos atvykimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:11

Turkija pareiškė esanti pasiruošusi imtis atsakomųjų veiksmų už bet kokias Libijos generolo Khalifos Haftaro pajėgų atakas prieš Turkijos laivus ir interesus Libijoje.
 
Tokie Turkijos komentarai pasirodė po to, kai Kh. Haftaras nurodė savo vadovaujamai Libijos nacionalinei armijai (LNA) atakuoti Turkijos laivus ir kompanijas Libijoje bei suimti Libijoje esančius Turkijos piliečius.
 
LNA atstovas Turkijos objektus Libijoje pavadino „teisėtais taikiniais“. Kh. Haftaras apkaltino Turkiją remiant jo priešininkus.
 
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas patvirtino, kad jo šalis remia tarptautiniu mastu pripažintą Nacionalinės santarvės vyriausybę (GNA) ir tiekia jai ginklus pagal „karinio bendradarbiavimo susitarimą“.
 
Libijoje veikia dvi konkuruojančios vyriausybės. Sostinėje Tripolyje veikia tarptautinės bendrijos remiama GNA. Tuo metu generolas Kh. Haftaras ir jo vadovaujama LNA remia priešišką vyriausybę šalies rytuose.
 
Balandžio pradžioje LNA pradėjo puolimą dėl sostinės Tripolio kontrolės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 06:51