Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus meldėsi už pastaruoju metu Norvegijoje, Afganistane ir Didžiojoje Britanijoje įvykdytų išpuolių aukas bei paragino nutraukti smurtą pasaulyje.
84 metų amžiaus pontifikas atkreipė dėmesį į tai, kad pastarųjų dienų atakos nusinešė daugybę gyvybių.
„Reiškiu užuojautą aukų šeimoms“, sakė jis prieš Šv. Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius. Katalikų bažnyčios vadovas paragino atsisakyti smurto, nes šis visuomet pagimdo tik dar daugiau smurto. Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotrauka
Šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje popiežius paragino ginklų gamintojus ir prekiautojus nutraukti veiklą.
Popiežius Pranciškus taip pat paragino politikus įvesti bazines pajamas, kad kiekvienas pasaulio gyventojas galėtų sau leisti įsigyti būtiniausių dalykų pragyvenimui.
Smarkios audros JAV Tenesio valstijoje pražudė 21 žmogų. EPA – ELTA nuotr.
Dideli potvyniai ir smarkios liūtys JAV Tenesio valstijoje pareikalavo 21 žmogaus gyvybės. Dar apie 30 asmenų laikomi dingusiais, pranešė Hamfriso apygardos šerifas. Jauniausia auka yra vos septynių mėnesių amžiaus.
JAV prezidentas Joe Bidemas pareiškė užuojautą aukų artimiesiems. Jis teigė nurodęs savo komandai pasirūpinti federaline parama Tenesiui. „Siūlome jums pagalbą, kurioms jums reikia šiuo siaubingu metu“, – kalbėjo J. Bidenas.
Po smarkių liūčių, kurios tęsėsi nuo penktadienio nakties iki šeštadienio popietės (vietos laiku), kai kuriose Tenesio vietovėse kilo staigūs potvyniai. Į pagalbą pasitelkta nacionalinė gvardija.
Vaizdo įrašuose buvo matyti užtvindyti keliai, vandens masių nunešti automobiliai ir sugriauti pastatai. Iškritęs kritulių kiekis buvo rekordinis valstijai.
Vilniuje pagerbtos Romų holokausto aukos. Tautinių mažumų departamento nuotr.
Minint Tarptautinę Romų holokausto aukų atminimo dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, viešoji įstaiga Romų visuomenės centras ir Lietuvos romų bendruomenė kvietė kartu prisiminti vieną tragiškiausių laikotarpių žmonijos istorijoje – vadinamąjį Porrajmos arba Samudaripen, nacių vykdytą Antrojo pasaulinio karo metu 1939-1945 metais.
Panerių memoriale, pagerbiant nužudytus romus, buvo padėta gėlių. Minėjime dalyvavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Seimo narys Emanuelis Zingeris, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Tautinių mažumų departamento, Lygių galimybių kontrolierės tarnybos atstovai, Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja, Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė bei Lietuvos romų bendruomenės vadovas Ištvanas Kvikas ir bendruomenės nariai.
Romų genocidas Europoje
Antrojo pasaulinio karo metais nacistinėje Vokietijoje ir jos okupuotose teritorijose romų – didžiausios Europos tautinės mažumos – persekiojimas ir naikinimas vyko skirtingomis formomis. Vakarų Europoje gyvenę romai dažniausiai atsidurdavo koncentracijos stovyklose. Balkanų šalyse ir Sovietų Sąjungos Respublikose juos sušaudydavo mobilūs kolaborantų būriai, sudaryti iš vietinių gyventojų.
Koncentracijos stovyklose romai privalėjo nešioti rudą apverstą trikampį, kartais – raidę Z (nuo vokiško žodžio Zigeuner, čigonas). Didžiausia romų masinio naikinimo vieta buvo Aušvico koncentracijos stovykla. Romės moterys taip pat kalėjo Ravensbriuko moterų koncentracijos stovykloje. Stovyklose su romais buvo atliekami žiaurūs medicininiai eksperimentai, priverstinė sterilizacija.
Dalis iš Lietuvos išvežtų romų buvo laikoma Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurioje 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių. Skaičiuojama, jog iš 947.500 Europoje prieš karą gyvenusių romų 1939-1945 m. nužudyta 250 000-500 000 asmenų. Žymūs Holokausto tyrinėtojai Henry Friedlanderis ir Raulis Hilbergas teigia, kad romų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui Holokausto metu.
Nuo 1972 m. rugpjūčio 2-oji minima kaip Romų holokausto atminimo diena. 2015 m. balandžio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą, ir Rezoliucijos 14 punkte paskelbė rugpjūčio 2-ąją Romų holokausto aukų atminimo diena.
2019 m. Seimas atmintinų dienų sąrašą papildė nauja diena – Romų genocido atminimo diena, kuri yra minima rugpjūčio 2-ąją.
Romų genocidas Lietuvoje
Nacistinė ideologija Antrojo pasaulinio karo metais tapo milijonų nekaltų žmonių žūties priežastimi. Jos propaguotojai išskyrė kelias asmenų grupes, kurių nariai nebuvo laikomi vertais gyventi. Į šį sąrašą pateko žydai, neįgalieji, homoseksualai, komunistai, taip pat romai, kurių sistemiškas naikinimas, jį išgyvenusiųjų pavadintas Pharrajimos, vis dar nesusilaukia pakankamai didelio dėmesio viešojoje sferoje.
Tarpukario Lietuvoje romų gyvenimo sąlygos nebuvo prastos. Nors tuometinėje visuomenėje buvo paplitęs romo – arkliavagio stereotipas, dauguma šios tautinės mažumos narių turėjo visas piliečio teises, valstybė nedraudė klajokliško jų gyvenimo būdo. Vis dėlto situacija kardinaliai keitėsi nacių okupacijos metais. Naujasis režimas, romus laikęs nevisaverte, darbo vengiančia tauta, pradėjo taikyti diskriminacinę politiką: romams buvo uždrausta klajoti, lankytis vokiečių pamėgtose vietose.
Tačiau jau 1942 m., Lietuvos romus pradėta areštuoti ir izoliuoti. Jie buvo uždaromi Pravieniškių, Pabradės, Ežerėlio stovyklose, kuriose buvo atrenkami darbui tinkantys asmenys. Pastarieji buvo deportuojami į koncentracijos stovyklas bei į Vokietiją ir Prancūziją įvairiems darbams atlikti. Manoma, kad iš Lietuvos buvo išvežta apie tūkstantį romų, kurių didžioji dalis karui pasibaigus sugebėjo grįžti į tėvynę.
Likusiųjų Lietuvoje likimas buvo liūdnesnis. Klajojantys romai, užtikti nacių įprastai buvo sušaudomi vietoje, o stovyklose kalinti ir nenaudingais įvardyti šios tautinės bendruomenės nariai, tarp kurių buvo daug moterų, vaikų, senyvo amžiaus žmonių, buvo žudomi masiškai. Daug romų gyvybių buvo atimta Kauno Devintajame forte, Paneriuose ir ypač Pravieniškių stovykloje, kurioje egzekucijos ne visuomet būdavo vykdomos šaudant, o dažnai dar gyvus žmones, ypač vaikus, užkasant žemėje.
Skaičiuojama, kad Europoje šio genocido aukomis tapo apie pusę milijono romų. Kadangi dalis romų neturėjo jų tapatybę patvirtinti galinčių dokumentų, yra sunku pasakyti kiek jų, nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo nužudyta Lietuvoje. Manoma, kad savo gyvybes prarado bent pusė tūkstančio šios tautinės mažumos narių, vadinasi, Lietuvoje buvo nužudytas kas trečias romas.
Vokietija po potvynių. EPA – ELTA nuotr.
Potvynių Vokietijoje aukų skaičius pirmadienį išaugo iki 165, gelbėtojų tarnyboms tęsiant dešimčių dingusiais laikomų žmonių paiešką.
Dėl kelias dienas praėjusią savaitę trukusių liūčių, Vokietijoje paplūdo gatvės, vandens srautai plėšė medžius, nusinešė automobilius ir griovė namus.
Dauguma kūnų rasti rūsiuose – aukos dar mėgino gelbėti turtą. Kiti žuvusieji buvo nublokšti galingos vandens srovės.
Nelaimių valdymo tarnybos mėgina įvertinti padarytą žalą, atlieka valymo darbus, taip pat tvarkomos dujų, elektros bei telekomunikacijų linijos.
Kai kuriose teritorijose policija dislokavo motorinių valčių, kuriomis tęsiama aukų kūnų paieška.
Reino krašto-Pfalco žemėje patvirtinta iš viso 117 aukų, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas. Dar 47 aukos patvirtintos kaimyninėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje ir viena auka Bavarijoje.
Sprogimo Madride aukų skaičius išaugo iki keturių. EPA-ELTA nuotr.
Dėl dujų nuotėkio viename iš Madrido gyvenamųjų rajonų namų nugriaudėjusio sprogimo aukų skaičius ketvirtadienį išaugo iki keturių – nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė kunigas.
36-erių dvasininkas, kuris kunigu tapo pernai birželį, buvo vienas iš 11 sužeistų žmonių per trečiadienį įvykusį sprogimą šešių aukštų name Latinos rajone.
Jis mirė ketvirtadienio rytą, pranešime teigia Madrido arkivyskupija.
Per sprogimą pastatas buvo visiškai sunaikintas. Be kunigo, taip pat žuvo du gatvėje buvę darbininkai ir katilą penktame aukšte, kur įvyko sprogimas, taisęs vyras.
Anksčiau skelbta apie žuvusią 85-erių moterį, tačiau vėliau nustatyta, kad moteris nedingo.
Prieš pat sprogimą vietos gyventojai juto stiprų dujų kvapą, teigė Vyriausybės atstovas Jose Manuelis Franco.
Nepaisant sprogimo galingumo, netoli esančiuose slaugos namuose ir mokykloje niekas nenukentėjo.
Aplink sprogimo vietą buvo suniokota mažiausiai 15 automobilių.
Norvegijoje nuslinko dar viena nuošliauža. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus daugiau kaip šešioms dienoms po nuošliaužos Norvegijoje, antradienį čia vėl nuslinko žemių masės. Dėl to gelbėtojai antradienį buvo priversti laikinai nutraukti gyvųjų paiešką ir pasitraukti iš rizikos zonos.
Nė vienas gelbėtojas nuslinkus mažesnei nuošliaužai nenukentėjo, sakė operacijos vadovas Roy‘is Alkvistas. Tačiau tai esą primena, kokios rizikingos sąlygos yra nelaimės vietoje.
Didelė nuošliauža Aske Gjedrumo komunoje už 40 km nuo Oslo nuslinko ankstų gruodžio 30 dienos rytą. Be žinios dingo dešimt žmonių. Iki šiol rasti septynių žuvusiųjų kūnai. Trijų žmonių ieškoma toliau. Tarp dingusiųjų yra ir lietuvė.
Gelbėtojai ir toliau nepraranda vilties rasti gyvųjų. Pirmadienio vakarą jiems pavyko ištraukti gyvą šunį. Jo „būklė gera“. „Tai mus džiugina ir suteikia motyvacijos toliau sunkiai dirbti“, – sakė gelbėtojas Gøranas Syversenas.
Norvegija gedi stichinės nelaimės aukų. EPA – ELTA nuotr.
Nuošliaužos Norvegijoje aukų skaičius šeštadienį išaugo iki dviejų, kai gelbėtojai su šunimis aptiko dar vieno žmogaus kūną.
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
Penktadienį gelbėtojai rado pirmosios aukos kūną.
Mažiausiai 10 žmonių buvo sužeisti po to, kai nuošliauža sugriovė devynis namus. Daugiau nei 1 000 žmonių buvo evakuoti iš nelaimės vietos.
Skelbiama, kad šiuo metu vis dar dingusiais laikomi aštuoni žmonės, tarp jų – dvejų ir 13 metų amžiaus vaikai.
Norvegijos policija nepateikia duomenų apie žuvusiuosius, tačiau išplatino dingusių žmonių sąrašą. Jame yra ir Lietuvos pilietė.
Japonijoje mirties bausme nuteistas žudikas, ieškodavęs aukų internete. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Tokijo apygardos teismas nuteisė mirties bausme 30 metų Takahirą Shiraishį, kuris nužudė mažiausiai devynis žmones, rasdamas savo aukas internete, taip pat ir socialiniame tinkle „Twitter“. Tai pranešė televizijos kanalas NHK.
2017 metais Kanagavos prefektūros Dzamos mieste policija viename iš butų rado kelių žmonių palaikus. Pareigūnai aptiko žudiko pėdsakus ieškodami dingusios 23 metų merginos.
Pasak tyrėjų, su buvo savininku ji susipažino viename iš vadinamųjų savižudžių tinklalapių. Anksčiau mergina tviteryje parašė ieškanti partnerio bendram pasitraukimui iš gyvenimo.
Pareigūnai nustatė, kad T. Shiraishis šitaip nužudė mažiausiai devynis žmones, daugiausia – jaunas merginas. Sukapotus kūnus jis laikė šaldomosiose dėžėse savo bute.
Tryre tylos minute pagerbtos mirtino incidento aukos. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos Tryro miestas ketvirtadienį tylos minute pagerbė aukas, žuvusias prieš dvi dienas per incidentą, kai į pėsčiųjų zoną įsirėžė automobilis.
13 val. 46 min. vietos laiku (14 val. 46 min. Lietuvos laiku), tuo metu, kai antradienį įvyko ataka, Tryro gyventojai sustojo pagerbti incidento aukų. Tuo pat metu aidėjo bažnyčių varpai.
„Parodykime, kokie stiprūs ir palaikantys yra šio miesto žmonės. Tryras laikosi išvien“, – kalbėdamas priešais miesto rotušę, sakė Tryro meras Wolframas Leibe.
Prie antikinių Porta Negra vartų, netoliese incidento vietos, susirinko apie 500 žmonių.
Incidentą, kaip manoma, sukėlė 51-erių vyras, jis tyčia automobiliu įsirėžė pėsčiųjų zoną. Žuvo penki žmonės, trys jų buvo moterys, 25-erių, 52-ejų ir 73-ejų metų amžiaus. Taip pat žuvo 45-erių vyras ir jo mažametė dukra.
Dar 18 žmonių buvo sužeisti, šeši patyrė rimtų sužalojimų.
Įtariamasis yra sulaikytas, jam, be kita ko, pareikšti kaltinimai nužudymu.
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.
Vakarinę Turkijos dalį sudrebinusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį išaugo iki 100, praneša šalies nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo agentūra AFAD.
AFAD nurodo, kad per 7 balų stiprumo žemės drebėjimą sužaloti 994 žmonės, 147 sužaloti asmenys tebegydomi ligoninėse.
Be kita ko, vėlų pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad, praėjus 65 valandoms po stipraus žemės drebėjimo, Turkijoje iš po griuvėsių ištraukta gyva trejų metų amžiaus mergaitė Elif. Tai suteikia gelbėtojams vilties surasti daugiau po griuvėsiais įstrigusių gyvų žmonių.
Elif buvo 106 žmogus, po drebėjimo išgelbėtas iš po sugriuvusių pastatų nuolaužų. Jos motina ir trys broliai ir seserys išgelbėti šeštadienio vakarą, bet vėliau vienas išgelbėtas brolis mirė.
Penktadienį įvykęs žemės drebėjimas supurtė Turkiją ir Graikiją. Žemės drebėjimas įvyko prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Samo salos. Griuvo pastatai, kilo bangos, kurios užtvindė teritorijas Turkijoje ir Samo saloje.
Per žemės drebėjimą Graikijai priklausančioje Samo saloje žuvo du paaugliai.
Kaip teigiama, tai pražūtingiausias per beveik dešimtmetį Turkijai smogęs žemės drebėjimas. 2011 metais per žemės drebėjimą Vano mieste žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
Turkijoje po žemės drebėjimo užfiksuoti dar 1 464 pakartotiniai požeminiai smūgiai, 44 iš jų stiprumas buvo didesnis nei keturi balai.
Baiminantis, kad gali sugriūti daugiau pastatų, Izmire tūkstančiai gyventojų ketvirtą naktį iš eilės miegojo palapinėse.
Turkijoje – žemės drebėjimas. EPA-ELTA nuotr.Turkiją sudrebino žemės drebėjimas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos žemės drebėjimo aukų skaičius pasiekė 49, praneša naujienų agentūra dpa.
Turkijos nelaimių ir nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros AFAD duomenimis, 804 žmonės buvo sužaloti, 200 dar gydomi ligoninėse, o pakartotiniai smūgiai tęsiasi.
Namus praradę žmonės antrą naktį glaudėsi 1 800 palapinių, kurias suteikė AFAD.
Žemės drebėjimas įvyko penktadienį, 16,5 km po žeme, Izmiro provincijoje.
Izmiro mieste gyvena 4,3 mln. žmonių ir tai trečias pagal dydį Turkijos miestas po Stambulo ir Ankaros.
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.
Požeminiai smūgiai buvo juntami gretimuose Turkijos miestuose, taip pat ir Stambule už 540 km ir Graikijos salose.
Per šį žemės drebėjimą du žmonės žuvo Graikijos Samo saloje.
Azerbaidžanas pranešė apie 16 civilių, žuvusių nuo Armėnijos artilerijos ugnies. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Azerbaidžano generalinė prokuratūra pranešė, jog nuo įtampos eskalavimo Kalnų Karabacho konflikto zonoje pradžios žuvo 16 ir buvo sužeisti 55 civiliai azerbaidžaniečiai.
„Armėnijos ginkluotųjų pajėgų artilerijai apšaudant teritorijas, kuriose gyvena taikūs azerbaidžaniečiai, iki šiol žuvo 16 ir buvo sužeisti 55 civiliai“, – sakoma prokuratūros spaudos tarnybos pranešime.
Žinybos duomenimis, taip pat smarkiai nukentėjo 163 gyvenamieji namai ir 36 civiliniai objektai.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Azerbaidžanas tvirtina užėmęs kelis Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas tai neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Tuskulėnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume rengiamas Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimas.
Per Atvirų durų dieną vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami aplankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą ir ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
Po Tuskulėnų aukų pagerbimo koplyčioje-kolumbariume ceremonijos rengiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ peržiūra (režisierius Algis Kuzmickas).
Buvusiame Tuskulėnų dvare rasti 724 sovietų aukų palaikai. Dalis kalinių nužudyti itin žiauriu būdu: ne sušaudant, o suknežinant kaukoles keturbriauniu įrankiu.
Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo į Vilniaus NKVD (MVD) 1-ąjį kalėjimą (dabar Lukiškių skg. 6), o iš ten – į Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjimą (dabar Gedimino pr. 40 / Aukų g. 2A).
Po kiekvienos egzekucijos kūnai būdavo nurengiami, sumetami į sunkvežimį, apdengiami brezentu ir naktį vežami užkasti į uždarą, NKGB (MGB) karių saugomą Tuskulėnų dvaro teritoriją. Atvežtus palaikus sumesdavo į paruoštas iš anksto duobes.
Kaip masinė kapavietė ši teritorija buvo naudojama nuo 1944 m. rudens iki 1947 m. pavasario, kai SSRS Aukščiausiosios Tarybos gegužės 26 d. įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme (nuo 1950 m. mirties bausmė vėl pradėta vykdyti). Per 1944–1947 metus NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio).
1994–1996 m. ir 2003 m. atlikus archeologinius tyrimus, Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai. Tik septynių iš jų buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad demokratiniai procesai Baltarusijoje jau yra prasidėję.
„Dvasia panaši ir teikianti vilčių. Tie krokodilai negali viešpatauti dar 10 metų“, – „Laisvės TV“ sakė V. Landsbergis.
„Demokratinis procesas yra prasidėjęs, tik jis turi katalizuotis į struktūras. Žmonės, kurie nori gyventi savarankiškai, turi išsirinkti savo vadovybę ir vietose, kur yra tik sąjūdžio grupės, turi išrinkti atstovus ir savo parlamentą“, – kalbėjo jis.
Anot jo, laisvė gali pareikalauti aukų.
„Negalime ateiti ir už juos padaryti. Jie jau sudėję aukų, bet laisvė gali pareikalauti ir daugiau aukų. Be reikalo kai kurie gąsdina, kad, jei kai kurie žus, tai jau bus didelė tragedija. Didelė tragedija būna, kai žūsta dešimtys tūkstančių, o mes matėme labai daug kartų, kai žūdavo žmonės. Mes juos gerbiame, prisimename, bet visai nemanome, kad būtų buvę geriau, nebūtų buvę nei sąjūdžio, nei nepriklausomybės, kad tik nebūtų dešimt žuvusiųjų. Taip nėra. Jei einama į kovą, tai kova kartais reikalauja aukų. Žalgirio mūšyje daug daugiau žuvo“, – sakė V. Landsbergis.
Profesorius teigė pasigendantis tvirtesnės ES pozicijos.
„Vidutiniška reakcija Lietuvoje ir labai skysta – ES. Jie bijo V. Putino. Jie dar negavo signalo, ar galima. Jie nėra savarankiški, deja. Pati Europa jau yra pažeistas regionas, kuris taikstosi prie imperatoriaus. Tai nėra gerai“, – „Laisvės TV“ teigė jis.
Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr. Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas – prisimena ir pagerbia masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas.
Sekmadienio rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotos Šv. Mišios.
Likus minutei iki vidudienio susikaupta Tylos minutei pilietinėje akcijoje pagerbiant okupacijos aukas.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje pakelta Valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, profesorius Vytautas Landsbergis, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, parlamentarai.
„Jei žaliuojančiam medžiui nuskintume žiedus ir nulaužytume šakas, medis žūtų. Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuvos medis žydėjo, bet neteisėta teisė ir teisėtvarka, kilusi iš Molotovo-Ribentropo pakto, mūsų tautos žiedą ėmė naikinti, žeminti, purvinti. Be tautos žiedo ir šakų neliko nacionalinio saugumo, užvaldyta buvo valstybė, Lietuvos medis turėjo nudžiūti. Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Turėjo nudžiūti, tačiau… „Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė. Todėl, kad Tu – šventovė. Todėl, kad Tu – Tėvynė.” Šiandien mes turime Lietuvos Respublikos pilietybę, turime savo valstybę Lietuvą, ją puoselėjame, didžiuojamės ja ir nebeleidžiame „laužyti”. Šiemet minime iškilmingas ir prasmingas sukaktis. Praėjo šimtmetis nuo pirmųjų, visų piliečių lygiomis teisėmis, rinkimų į Steigiamąjį Seimą, kuris paskelbė Lietuvos Respubliką. Praėjo trys dešimtmečiai nuo tada, kai Lietuva savo Nepriklausomybę atkūrė”, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis sostinės Nepriklausomybės aikštėje vykusioje Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje.
Po vėliavos pakėlimo okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje. Lageriuose ir tremtyje
„Birželio vidurys mūsų istorinėje atmintyje pažymėtas tamsiomis spalvomis, prieš 80 metų įvykdyta sovietinė okupacija atnešė Lietuvai sisteminį gyventojų naikinimą. Šiandien minime 79-ąsias masinių trėmimų metines. Su giliu liūdesiu ir gėla prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, kurie buvo jėga atplėšti nuo savo šaknų, sugrūsti į gyvulinius vagonus ir išbarstyti Sibiro platybėse. Pirmasis trėmimas kartu buvo ir skaudžiausias: masinis teroras nubraukė paskutines iliuzijas dėl okupantų valdžios ketinimų. Okupantų nusikaltimai paliko mums gilių, iki šiol neužgijusių žaizdų”, – prie Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus sakė valstybės vadovas G. Nausėda.
Prezidento teigimu, trėmimai buvo visų Lietuvoje gyvenusių žmonių tragedija. „Skaudu matyti dabartinės Rusijos valdžios pastangas užmiršti, paneigti ir suklastoti istoriją. (…) Tremtinių ir jų artimųjų patirtis ne tik teikė skausmą, bet ir skatino nepasiduoti. Istorinės skriaudos atminimas grindė kelią nepriklausomos Lietuvos atkūrimui. Šiai svajonei išsipildžius, mūsų pareiga užtikrinti, kad istorinės tragedijos nesikartotų naujais pavidalais”, – sakė Lietuvos vadovas. Trėmimai. Slaptai.lt nuotr.
12.30 val. šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus prasidėjo istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok”. Skaitymus pradėjo prezidentas G. Nausėda su žmona D. Nausėdiene, juos tęsė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, ministras pirmininkas S. Skvernelis, prezidentė D. Grybauskaitė, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos pagerbtos ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
Birželio 15-ąją, pirmadienį, bus dedama gėlių prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse. Masiniai trėmimai į Sibirą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ūtos kaime, Varėnos rajone, bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos, pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas, bus padėta gėlių ant A. Barausko kapo Perlojos kapinėse.
Birželio 16-ąją, antradienį, okupacijos ir genocido aukos bus pagerbtos Seimo posėdžių salėje.
Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Mažiausiai 15 žmonių žuvo Salvadore praėjusį savaitgalį, kai jo teritoriją užgriuvo tropikų audra Amanda. Tai pirmadienį specialiame tinklalapyje, skirtame stichijos smūgio padariniams, pranešė šalies vyriausybė. Dar septyni žmonės laikomi dingusiais be žinios.
Valdžios duomenimis, audra sugriovė šimtus namų, materialinės žalos patyrė beveik 19 tūkstančių šeimų.
Remdamasis Salvadoro vidaus reikalų ministru Mario Duranu, laikraštis „La Prensa Grafica“ pranešė, kad iš labiausiai nukentėjusių rajonų evakuoti 7,2 tūkstančio žmonių, kurie įkurdinti 154-iose laikinose prieglaudose.
Visoje šalies teritorijoje tebegalioja maksimalus – raudonas – pavojaus lygis. Audros padaryta žala skaičiuojama.
Žiniasklaidoje per Sekmines šmėkštelėjo žinutė „Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas greitą kelionių laisvės ir prekių bei paslaugų judėjimo atkūrimą pavadino esminiais dalykais Europos ekonomikos atsigavimui per koronaviruso krizę. „Neatvėrus Šengeno erdvės, Europos ekonomika nesustiprės“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidai.”
Ši žinutė kol kas nesulaukė platesnių komentarų mūsų žiniasklaidoje.
Pasamprotaukime. Vyksta karas su plika akim nematomu judriu priešu. Elementarios saugojimosi nuo jo taisyklės jau žinomos: laikytis pagarbaus atstumo bendraujant su žmonėmis ar apsilenkiant su jais, stengtis neliesti paviršių viešojoje erdvėje plika ranka, sugrįžus namo nusiplauti rankas muilu (nekenkia su muilu nuplauti ir parsineštus daiktus), pasikeisti viršutinius rūbus ir avalynę, čiaudant ar kosint užsidengti burną ir nosį nors delnu, pajutus skelbiamus viruso sukeltus simptomus, nedelsiant kreiptis dėl testavimo. Žinoma, dalis žmonių gali būti viruso nešiotojais, patys to nežinodami, nečiaudėdami ir nekosėdami, net nieko nepajutę. Jiems pasisekė ir tiek.
Bet karas vyksta ne tik už gyvybes. Karą lydi ekonominiai ir socialiniai nustoliai. Ir pastarieji gali būti baisesni savo mastais ir pasekmėmis toms pačioms gyvybėms. Tad reikia apsispręsti, ar tam tikras žuvusių karių (o jame – visi žmonės kariai) skaičius moralės prasme leistinas vardan ekonominių ir socialinių nuostolių sušvelninimo iki to laiko, kai bus surasti efektyvūs ginklai prieš virusą, patekusį į žmogaus organizmą (vakcinos, vaistai ir t.t.).
Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
Aš pritariu Liuksemburgo ministro pasiūlymui. Reikia jį nors išbandyti, viską stebint ir kontroliuojant, būnant kovinėje parengtyje, jei priešas pradėtų imti viršų. Tai jau nebūtų netikėtumo Italijoje variantas.
“Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908 O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų.
Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, tarp jų – ir susijusių su laisvu judėjimu Šengeno zonoje, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas išskirtinės užuojautos. Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko (tarkime, dėl vėžio, ar dėl gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), yra tragedija mirusio, žuvusio ar nužudyto artimiesiems ir draugams.”
Ar parems mūsų valdžia Liuksemburgo užsienio reikalų ministro pasiūlymą? Tikėkimės. Jau daugelis to tikisi.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Praėjus dienai po to, kai JAV buvo viršyta 100 000 koronaviruso aukų riba, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą mirusiųjų artimiesiems, praneša agentūra „Reuters“.
„100 000 mirusiųjų per koronaviruso pandemiją yra labai liūdnas etapas, – rašė jis tviteryje. – Visoms mirusiųjų šeimoms ir draugams noriu pareikšti didelę savo užuojautą ir savo meilę už tai, ką šie nuostabūs žmonės įprasmino ir kam atstovavo. Dievas su jumis!”
100 tūkst. Covid-19 aukų per tris mėnesius yra daugiau, nei amerikiečių žuvo per Korėjos karą, Vietnamo karą ir per Irako konfliktą 2003-2011 metais kartu paėmus. D. Trumpas iki šiol to nekomentavo. Tuo tarpu demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas savo užuojautą pareiškė netrukus po to, kai 100 000 riba buvo peržengta.
D. Trumpas ilgai menkino koronaviruso grėsmę. Baimindamasis dėl savo šansų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, jis jau kurį laiką spaudžia greitai atšaukti ribojimus ir gaivinti ekonomiką.
Ukrainoje per žvejybą, kurios metu buvo suvartotas didelis alkoholio kiekis, nušauti septyni žmonės, penktadienį pranešė šalies policija.
Aštuoni žmonės iš sostinės Kijevo atvyko į Žitomyro sritį pažvejoti ežere.
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojo Antono Gerasčenkos, pažvejoti atvykusius vyrus priėmė vietinis vyras, kuris vėliau septynis iš jų nušovė medžiokliniu šautuvu.
Nusikaltimas įvykdytas ankstų penktadienio rytą, kai šeši vyrai jau buvo nuėję miegoti, o įtariamasis ir du kiti vyrai toliau žvejojo.
Paryčiais kilus ginčui, vietinis šeimininkas – profesionalus medžiotojas – griebėsi ginklo ir nušovė du su juo pasilikusius svečius, paskui nušovė penkis kitus svečius, miegojusius ant ežero kranto esančioje pašiūrėje.
Kodėl kilo ginčas, neaišku.
„Jis nušovė septynis asmenis. Pasigirdus šūviams, tik vienam asmeniui pavyko pasprukti į mišką, pasiekti kaimą ir paskambinti policijai“, – teigė A. Gerasčenka ir pridūrė, kad įtariamasis sulaikytas, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Kaip skelbia vietos žiniasklaida, aukų amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų, jie anksčiau kovojo kaip savanoriai prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainos rytuose.
Rusija penktadienį paskelbė apie per pastarąsias 24 val. užregistruotas 150 mirčių nuo COVID-19. Tai yra didžiausias koronaviruso aukų skaičius šalyje per parą.
Iš viso Rusijoje COVID-19 nusinešė 3 249 žmonių gyvybes, praneša „Reuters“.
Rusijos kovos su koronavirusu operatyvinio štabo duomenimis, per pastarąją parą užregistruoti 8 894 nauji COVID-19 atvejai, padidinę bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių iki 326 448.
Kaip skelbia valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS, mirštamumas nuo COVID-19 Rusijoje vėl šoktelėjo ir pasiekė 1 proc. Mirštamumo lygis iki šiol didesnis buvo tik balandžio 30 ir gegužės 1 d.
Johnso Hopkinso universiteto renkamais duomenimis, pasaulyje patvirtinti 5 107 572 COVID-19 atvejai, iš jų 333 032 baigėsi mirtimis, o 1 952 490 žmonių pasveiko nuo šios ligos.
