Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas tikisi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tirianti jo pasisakymus apie teismus, netenkins Teismų tarybos noro pripažinti jį pažeidus etiką. 

„Čia gali būti formuojama labai pavojinga praktika. Jeigu etikos komisija pripažintų, kad politikas negali kritikuoti teismų veiklos, tai būtų skandalas. Tada negalėtų joks žmogus kritikuoti teismų veiklos, po to pereitume prie kitų institucijų. Gal Seimo, Vyriausybės veiklos negalima kritikuoti? Aš manyčiau, kad darau tai, kas man priklauso pagal įstatymą ir Konstituciją. (…) Viena iš didžiausių mūsų vidaus problemų yra tai, kad mūsų valstybė nesusitvarko su korupcijos rizikos valdymu. Viena didžiausių priežasčių, mano įsitikinimu, yra teismų negebėjimas priimti adekvačių atgrasančių sprendimų“, – po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas. 

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo svarstyti Teisėjų tarybos kreipimąsi, kuriame ji prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Išvadų projektą šiuo klausimu parengė Seimo nariai Andrius Palionis ir Antanas Matulas, tačiau, pritrūkus laiko, svarstymas atidėtas kitam posėdžiui. 

Seimo opozicija mano, kad Seimo nariui nedera nepagarbiai kalbėti apie teismus, kad NSGK pirmininkas tikrai turi būti pamatavęs savo žodžius.

Kiti politikai įsitikinę, kad tai buvo asmeninė parlamentaro nuomonė, ir jis turi teisę ją reikšti. 

Kaip ELTA jau skelbė, kreipimesi į etikos sargus Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema. 

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nep
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
atikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.16; 00:30

Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui pripažinus pralaimėjimą, rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas nemano, kad rinkimų rezultatai rodo pralaimėjimą. Esą premjeras surinko daugiau balsų nei per 2016-ųjų Seimo rinkimus.

„Aš dar norėčiau palaukti galutinių rezultatų, bet apskritai žiūrint, tai S. Skvernelis surinko daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus. Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas“.

Jo teigimu, nors tikslas buvo patekti į antrą turą, jo komanda nuo šios patirties sustiprėjo, o politika yra ilgalaikis procesas.

„Politika nesibaigia prezidento rinkimais. Jei politikas po jų išėjo sustiprėjęs, surinkęs net daugiau balsų nei kada partija buvo savo populiarumo pike, tai sutikite, jam, kaip politikui, yra žingsnis į priekį“, – teigė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 02:30

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, o šiuo metu – ir kandidato į Lietuvos prezidentus štabo vadovas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Pasak Teisėjų tarybos, teismo autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas teismais yra kertinis teisinės demokratinės valstybės pamatas, kuris privalo būti gerbiamas ir stiprinamas, todėl netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, kuris turi tiesioginės įtakos formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją itin svarbiais valstybės saugumo ir su juo susijusiais klausimais, prisidedantis prie kandidato į prezidentus programinių nuostatų, taip pat susijusių ir su teisminės valdžios formavimu, rodo tokią nepagarbą teismų sprendimams, įvardydamas teismus kaip nepajėgius vykdyti savo konstitucinės priedermės. 

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 07:06


Parlamentaras Vytautas Bakas. Seimo kanceliarijos nuotr.

Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) narys V. Bakas pranešimą „Manipuliavimas energetiniais ištekliais siekiant geopolitinių tikslų“ ketvirtadienį pristatė ESBO PA. 

Pranešime didžiausias dėmesys skirtas energetiniam saugumui, kurio iššūkiai, anot pranešimo, aktualūs ne vienai valstybei Europoje. Remiantis konkrečiu Lietuvos pavyzdžiu iliustruojama, kad užsitikrinti patikimą alternatyvų energijos išteklių tiekimą prieinamomis kainomis yra įmanoma. 

„1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasirinko integracijos į Vakarų Europos politines, ekonomines ir saugumo struktūras kryptį. Tačiau paveldėjusi nuo Europos izoliuotą ir tik su Sovietų Sąjunga susietą energetinių jungčių infrastruktūrą, Lietuva – kaip ir kitos Baltijos valstybės – liko energetine sala Europos Sąjungoje, labai priklausoma nuo energijos tiekimo. Lietuva, žingsnis po žingsnio, sugebėjo diversifikuoti energijos išteklių tiekimo kelius naftos ir dujų sektoriuose. Šiuo metu įgyvendinamas Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, kurį užbaigus energetinio saugumo situacija nebepriklausys nuo Kremliuje priimamų sprendimų“, – teigiama V. Bako pranešime.

Anot V. Bako, Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.

„Tokiais projektais Rusija siekia sutrukdyti kaimyninėms valstybėms vykdyti savarankišką energetinio saugumo politiką, stiprinti Kremliaus įtaką Europos Sąjungoje didinant jos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, užsitikrinti stiprų lobistinį palaikymą kai kurių ES valstybių narių sostinėse ir ES institucijose“, – teigia parlamentaras.

Jis atkreipia dėmesį, kad „valstybės, turtingos energetiniais ištekliais ir juos eksportuodamos, neretai išnaudoja savo energetinį potencialą siekdamos dominuoti geopolitinėje erdvėje, t. y. iš esmės siekdamos imperinių tikslų“. V. Bakas pabrėžia, kad šiuo metu „energetinio saugumo srityje arba nėra tarptautinių instrumentų, arba jie neveikia“, todėl būtina toliau ieškoti veiksmingų tarptautinių teisiškai įpareigojančių instrumentų, kurie apsaugotų Europos energetikos rinkas ir vartotojus nuo turtingų gamtiniais energetiniais ištekliais valstybių ir monopolinių korporacijų diktato. 

ESBO PA pristatytas pranešimas apie energetinio saugumo situaciją Europoje pagal Lietuvos pavyzdį. Seimo kanceliarijos nuotr.

„Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimai, su jų naujausiais pakeitimais, būtų visa apimtimi įgyvendinti praktikoje ir taikomi tiek esamoms, tiek būsimoms Europos Sąjungos valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis“, – sakoma V. Bako pranešime.

Į vasario 21-22 dienomis vykstančią ESBO PA žiemos sesiją Vienoje taip pat yra išvykusi Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rūta Miliūtė ir pirmininkės pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 08:00

Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.

Prestižiniame sostinės Užupio rajone stūkso prabangi vieno turtingiausių šalies advokatų Rolando Valiūno vila su vaizdu į Gedimino pilį. Iš kur pinigai?

O pinigų yra tiek, kad net problema, kur juos išleisti. Svarbu tinkamai pasirinkti draugus.

R. Valiūno kontora pirmus milijonus susikrovė dar konservatoriams drauge „Villiams“ ir Valdu Adamkum prastūminėjant „Mažeikių naftos“ aferą, kai valstybė prarado milijardus litų. Ir niekas už tai nenubaustas.

Girdžiu, kaip skaitytojas klausia – o kiek gi už tai pasodino į kalėjimą? Deja, turiu nuvilti – nė vieno. Priešingai, Jos ekscelencija Respublikos Prezidentė tuometį energetikos ministrą A. Sekmoką už tai apdovanojo ordinu. O dabartinis Seimo NSGK pirmininkas V.Bakas jį pasiskyrė savo visuomeniniu konsultantu…

Beje, pono V. Bako žiniai, nes tai yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui: su ponu A. Sekmoku be finansinių aferų sietini ir neaiškūs veikėjai kaip Adam Saulius Vaina, bei Ramias Wali ir kai kurie kiti. Kodėl valdančioji koalicija (išskyrus A. Širinskienę) nutyli seniai žinomą, bet vis užtušuojamą faktą, kaip privilegijuotojo TS-LKD anūko G. Lansbergio šeima krovėsi milijonus tos pačios energetikos įmonių sąskaita? Ir už valstybinės energetikos įmonės specialiai jų verslui įrengtas patalpas mokėjo simbolinius nuomos mokesčius? Aš jau net nekalbu apie moralinį pralobimo vaikučių sąskaita aspektą. Juk šie ponai taip mėgsta moralizuoti kitus, tad turėkim drąsos bei principingumo ir pasižiūrėkime, kas už to slypi. Manau, kad jei LVŽS ir kartu valdantys LSDDP nesuras savyje drąsos ir išminties priversti teisėsaugą principingai nubausti kaltuosius už akivaizdžias vagystes ir chaosą energetikos sektoriuje (kai net už dujų laivo saugyklos nuomą pinigai pervedami į ofšorines zonas!), tauta už tai neatleis. O to tik ir telaukia įgudę manipuliatoriai bei melagiai ponai konservatoriai.

Tokių faktų per neilgą atkurtos valstybės istoriją buvo galima prirašyti jaučio skūrą. Manau, čia labai tiktų ponios Aušros Kavaliauskaitės-Kukštienės atsiliepimas į mano Fb paskyroje patalpintą R. Ozolo recenziją: „Tiems, kas skaitys visą R. Ozolo komentarą apie Džono Perkinso knygą „Ekonomikos smogiko išpažintis“, patariu visų pirma perskaityti knygą. Leiskite jai įeiti į savo pasaulį…Man su ja pasidarė aiškiau, ką Lietuvai reiškė „šoko terapija“, ką – „didžioji privatizacija“, kas „Mažeikių naftos“ aferoje buvo H. Galilas, o Ignalinos AE uždarymo pinigaplovėje – R. Wali. Kodėl „Mažeikių naftą“ perėme lenkai, o ne kazachai, kodėl danai kiaules augina Lietuvoje, o lietuviai nešioja senų britų „antis“ ir daugybę kitų dalykų…“ Labai taikliai pastebėta!

Tiesiog šie keli itin ciniški korupcijos, o tiksliau – vagysčių, pavyzdžiai, kuriuos toleruoja ir net skatina aukščiausia šalies valdžia, tik iliustruoja, į kokią duobę esme įkritę. O didžiausia bėda ta, kad per tokius gobšuolius ir bailius esame paradę apie 40 proc. savo aktyviausių tautiečių. Dėl jų Lietuva baigia išsivaikščioti. Virš milijono tautiečių priverstinis (sukuriant tam ypatingas sąlygas) išgujimas – išvarymas iš savo Tėvynės yra didžiausia Lietuvos valstybės tragedija. O tam leidę įvykti asmenys yra valstybės išdavikai. Po šio mirtino smūgio mūsų tautai bus labai sunku atsitiesti. Jeigu viskas ir toliau klostysis taip, kaip klostėsi ligi šiol, galimybės išlikti, manau, lygios nuliui.

Artėjant LR Prezidento rinkimams, vis ryškiau pastebima, kokią isteriją už užkulisinius pinigus ar kitokio tipo paslaugas kelia žiniasklaida – taip ji formuoja gelžbetoninę apsauginę sieną keliems sistemai tinkantiems pretendentams. Tinkantiems, nes jie yra jos kūdikiai. O tiems, kurie turi drąsos ir išmanymo, kaip tą sistemą pakeisti į priimtiną daugeliui, reikia arba labai didelių pinigų rinkimams, arba masiško žmonių palaikymo. Pastarasis vėlgi be žiniasklaidos sunkiai įmanomas – na, nebent Lietuvoje įvyktų stebuklas, ir žmonės, atsibudę po užtrukusio hipnozės seanso, pagaliau pradėtų savarankiškai ir blaiviai mąstyti. Arba atsirastų – kas išvis utopija – keli dori ir sąžiningi žurnalistai, kurie imtųsi tokias idėjas viešinti ne už pinigus.

Nors padėtis ir atrodo beviltiška, vis tiek norėtųsi garsiai pamąstyti, o kokio gi Lietuvai reikia vadovo. Kaip sakė Albertas Einšteinas, mes negalime įveikti problemų su ta pačia mąstysena, kuri tas problemas sukūrė. Taigi, turime keisti mąstyseną. Tai sunku, bet įmanoma, jei pirmas tai padarys šalie vadovas ir savo pavyzdžiu kitus paskatins.

Manau, kad esminiai kriterijai tokiam vadovui yra drąsa, išmintis – žinojimas, ką ir kaip reikia daryti, bei dora. Drąsa reikalinga neišpasakyta. Jei prireiks, jis privalo būti pasiryžęs už Lietuvą net ir paguldyti galvą! Nes jeigu tikrai imsis to, kas neatidėliotinai būtina, tokio prezidento gyvybei iškils rimtas pavojus. Juk pagal veikiančią LR Konstituciją jis turi didžiules galias visai teisėsaugai. O kas dedasi energetikoj, aš jau minėjau – tik imk ir dirbk. Nedelsiamo teisėsaugos reagavimo reikalauja ir dar man vadovaujant Seimo NSGK 2006-2007 metais atskleista „valstybininkų“ klano veikla (kuris niekur nedingo) bei nauji NSGK tyrimo išviešinti faktai apie „MG Baltic“ ir Co. Valstybė turi būti apvalyta nuo kyšininkų, vagių ir aferistų. Manote, jie nesipriešins? Juk tai – galią, pinigus ir įtaką turinčios grupuotės, kurios, pajutusios pavojų savo egzistencijai, griebsis bet kokių metodų.

Ponia D. Grybauskaitė, ateidama į prezidentes, iškilmingai žadėjo jas likviduoti. Deja, baimės akys didelės. Tų grupuočių per jos valdymo metus ne tik kad nesumažėjo, bet net ir atsirado daugiau, jos sustiprėjo. Taip kad ne anglų kalba ar vien užsienio politika turi rūpėti valstybės vadovui. Jam, visos Tautos renkamam, pirmiausia turi rūpėti kiekvieno valstybės piliečio gyvenimas. O koks tas gyvenimas, jeigu kasdien bėgama iš Tėvynės? Jeigu apie pusė milijono bendratautiečių gyvena žemiau skurdo ribos? Šimtai tūkstančių gauna minimumą, o tai dienai – apie 12 eurų. Lai susimąsto kandidatai, kaip iš tiek pragyventi.

Sakysite, prezidentas turi užsiimti užsienio politika. Blefas! Būkime biedni, bet teisingi – kiek Lietuva lemia užsienio politiką? Ją lemia didžiosios valstybės ir geopolitiniai blokai. Didžiausia užduotis šalies Prezidentui – sutelkti tautą, kad reali dauguma pritartų permainoms, ir veikti visų, o ne kelių oligarchų labui. Būtent savo gyventojų susitarimą kaip veikti ir ko siekti kaip esminę sėkmės priežastį įvardija Šveicarijos ir kitų klestinčių šalių mokslininkai bei politikai. Lietuvoje, deja, kol kas viskas yra atvirkščiai. Į piliečių nuomonę neįsiklausoma, visuomenės apklausos – nupirktos arba gudriai sukompiliuotos, t.y. klausiama taip, kad gautų norimą atsakymą. Akis deginantis pavyzdys – V. Uspaskicho sugrįžimas, kai, užuot sėdėjus kalėjime, grįžtama valdyti valstybės ir iš karto – stulbinantis reitingų šuolis! Štai kuo reikėtų labai rimtai susidomėti mūsų specialiosioms tarnyboms. Juk šis veikėjas ruošiasi, remiamas svetimos valstybės, pasiimti Lietuvos premjero postą. Geras pasirinkimas vietoj Lukiškių…

Prezidentas, suburdamas įvairių socialinių sluoksnių valstybės piliečius, jiems paaiškintų siekiamus tikslus ir sutelktų bendram veikimui. Tai – būtina sąlyga: Prezidentas privalo remtis ne biurokratais, o Tauta. Ne per masiulius prašinėti neaiškios kilmės turtuolių malonės, o veikti žmonių labui ir su jų palaikymu. Toks Prezidentas gali kalnus nuversti, tik reikia tai pačiam suprasti ir sugebėti atlikti.

Ryškiausia ir, mano manymu, perspektyviausia veikimo kryptis – skaidrumas. Skaidrumas, pakeisdamas skandalų kultūrą, turi tapti valstybės gyvenimo pagrindu. Tai turi būti įgyvendinta visose gyvenimo sferose – pradedant valstybės valdymu, verslu ir baigiant žmonių tarpusavio santykiais. Be to, skaidrumas turi tapti viešas – kaip ir viešumas taip pat turi būti skaidrus. Turime išmokti gyventi ir dirbti taip, kad vieša tai reiškia – skaidru, o skaidru – tai vieša. Skaidrūs santykiai ir aukštosios technologijos bei dora su teisingumu ir yra tas fundamentas, kuris leistų atkurti griūnančią valstybę. O šalies vadovas, sutelkęs aktyviausius tautiečius šalyje ir užsienyje, jų remiamas ir būdamas ištikimas duotam Žodžiui, atkurs teisingumą. Teisingumą plačiąją šio žodžio prasme – tiek ekonomikoje, tiek teisėsaugoje, tiek visų mūsų gyvenimuose. Nieko negali būti svarbesnio valstybės vadovui už siekį visomis įmanomomis priemonėmis  atkurti baigiančią išsivaikščioti Tėvynę.

Teksto autorius dr. Algimantas Matulevičius – buvęs LR Seimo NSGK pirmininkas, šiuo metu – LSDDP Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas

(Bus daugiau)

2018.08.28; 09:00

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie galimus interesus įgyvendinant kogeneracinių jėgainių, deginsiančių atliekas Vilniuje ir Kaune, projektus, rašo dienraštis „Kauno diena“.

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Taip pat ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.

„Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – „Kauno dienai“ sakė V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti“.

V. Bako teigimu, dėl kogeneracinių jėgainių projektų kyla įtampų ir į daug klausimų nėra atsakyta.

„Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo“, – teigia V. Bakas.

Nejaugi neįmanoma šiukšlių tvarkyti sąžiningai, tvarkingai, be piktumų ir piktnaudžiavimų?
Slaptai.lt nuotr.

Pasak jo, daugiau informacijos dėl atliekų deginimo projektų Vilniuje ir Kaune bus pateikta rudenį.

Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, valdoma „Fortum Heat Lietuva“. Dar dvi jėgaines, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, planuojama pastatyti Vilniuje ir Kaune. Jėgainės statybas Vilniuje vykdo valstybės valdoma „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.

Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.17; 05:00

Seimo NSGK nariai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Didelį rezonansą visuomenėje sukėlusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvados jau oficialiai įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate ir yra prieinamos visuomenei.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas įregistravo ir nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“.

Kartu su nutarimo projektu, išvadomis įregistruoti ir 33 priedai.

NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams, tai pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.

Atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo metu surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, Generalinei prokuratūrai siūloma iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Siūloma atlikti prokurorų priimtų procesinių sprendimų patikrinimą ikiteisminio tyrimo metu ar viešojo intereso gynimo bylose, kuriose viena iš šalių buvo koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės ar su jomis susiję asmenys.

Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma atlikti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų 2008-2016 m. analizę komiteto išvadoje minimose srityse, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti galimą valstybei padarytą žalą, o ją nustačius inicijuoti procedūras dėl padarytos žalos atlyginimo.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siūloma įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl tyrimo metu nustatytų „VP Market“ grupės įmonių ir jų akcininkų mokestinių prievolių galimo vengimo, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.

Seimui siūloma parengti teisės aktus dėl žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių subjektų nepriklausomos priežiūros instituto (žvalgybos ombudsmeno) įsteigimo.

NSGK siūlo kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir šios įmonės veiklos, ir pasiūlyti priemonių, kad ši žala būtų atlyginta.

Vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, komitetas siūlo Vyriausybei inicijuoti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių ir pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Vyriausybei taip pat siūloma inicijuoti kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

NSGK siūlo Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įteisintas civilinio konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą darant nusikalstamas korupcines veikas.

NSGK siūlo svarstyti priemones dėl paramos gavėjo statusą turinčių subjektų – labdaros ar paramos fondų, galinčių priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus, – finansinės veiklos priežiūros, kuri užkirstų galimybę šiems fondams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.

Siūloma parengti pasiūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos.

„Nustatyti neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo atvejai, susiję su neteisėtais ir nekontroliuojamais lobistinės veiklos ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais, taip pat verslo grupių interesais per kontroliuojamas visuomenės informavimo priemones daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams, kelia grėsmę valstybės interesams“, – mano tyrimą atlikęs NSGK.

Seime atstovaujamoms politinėms partijoms siūloma pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus. 

Beje, tyrimą baigusiam NSGK siūloma pavesti atlikti ir šios parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.

Už išvadų projektą šių metų gegužės 30 d. balsavo 10 NSGK narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė – 1.

Kitą savaitę, antradienį, nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje NSGK išvadas numatoma pateikti Seimui, ir jis balsavimu turės apsispręsti, ar joms pritarti.

ELTA primena, kad pernai spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Seimo sprendimu, NSGK buvo suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios, tačiau vėliau NSGK paprašius šis tyrimas buvo pratęstas dar mėnesiui, iki 2018 m. birželio 1 d. 

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tyrė, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.02; 07:25

Žurnalistui Tomui Dapkui siūloma neišduoti akreditacijos Seime. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo narys Bronislovas Matelis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas žurnalistui Tomui Dapkui ateityje neišduoti nei nuolatinės, nei laikinos akreditacijos Seime.

Tokį kreipimąsi parlamentaras inicijavo atsižvelgiant į tai, kad „viešojoje erdvėje pasirodė daug informacijos, jog žurnalistas T. Dapkus jam suteiktas žurnalisto galias panaudojo ne pagal paskirtį, galimai neteisėtai veikė ne visuomenės, o verslo interesams“.

B. Matelis taip pat mano, kad visuomenės informavimo etikos kodekso nesilaikantis žurnalistas neturėtų būti įleidžiamas į visas svarbiausiais valstybės institucijas.

Paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto T. Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 05:58