Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pajėgos skelbia, kad baltarusių daliniai pajudėjo Ukrainos kryptimi. „Atskiri vienetai iš labiausiai kovai parengtų Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų formuočių pajudėjo prie Ukrainos valstybinės sienos Volhynios kryptimi“, – pirmadienį feisbuke rašė generalinis štabas. Volhynia yra regionas Ukrainos šiaurės rytuose.
Jau naktį į pirmadienį būta spėlionių, kad Baltarusija netrukus gali su kariais oficialiai įsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Ukrainos vadovo Volodymyro teigimu, dar sekmadienį tikino, kad Minskas neketina to daryti.
Rusijos pajėgos pasilieka Baltarusijoje tęsti pratybų. EPA-ELTA nuotr.
Minskas, vasario 20 d. (AFP-ELTA). Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos.
„Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino pranešime. Jame teigiama, kad toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio karinio aktyvumo prie Baltarusijos ir Rusijos sienų bei dėl „eskalacijos“ Rytų Ukrainoje.
Pratybos Baltarusijoje, turėjusios baigtis sekmadienį, padidino įtampą tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl bijomo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vašingtonas anksčiau teigė, kad į pratybas, kurio vyksta visoje buvusioje sovietinėje Baltarusijoje, įskaitant prie šiaurinės sienos su Ukraina, Kremlius išsiuntė maždaug 30 tūkst. karių.
Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad būsimais didelio masto pratybų etapais ir toliau bus siekiama užtikrinti karinį atsaką į bet kokias išorės grėsmes. Pratybų pabaigos data nenurodoma. Bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos. EPA – ELTA foto
Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka tampa vis artimesnis Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas. Šis ryšys sustiprėjo, kai Maskva politiškai palaikė Minską per 2020 m. didelius antivyriausybinius protestus. Baltarusijos opozicija baiminosi, kad po pratybų Rusijos kariai gali nepalikti jų šalies, o tai dar labiau sutvirtina glaudesnius V. Putino ir A. Lukašenkos ryšius.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pratyboms anksčiau šį mėnesį prasidėjus sakė, kad masiniams bendriems manevrams pasibaigus šalyje neliks „nė vieno“ Rusijos kario. Prancūzijos prezidentūra taip pat sakė, kad Emmanuelis Macronas gavo V. Putino patikinimą, jog Rusijos kariai po pratybų išvyks. Maskva teigė, kad pratybos baigsis vasario 20 d. ir kariai galės grįžti į savo bazes.
Tačiau dabar, Minskui paskelbus, kad Rusijos karinės pratybos Baltarusijoje tęsis, didelės Maskvos pajėgos lieka prie šiaurinės Ukrainos sienos.
Baltarusijos – Rusijos karinės pratybos. EPA – ELTA foto
Šis žingsnis bus vertinamas kaip tolesni gniaužtai Ukrainai, kuri jau dabar susiduria su padidėjusiu Rusijos remiamų separatistų apšaudymu, o prie jos sienų, Vakarų teigimu, sutelkta daugiau nei 150 tūkst. Rusijos karių.
Tai taip pat bus vertinama kaip tokių lyderių kaip E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pastangų paraginti V. Putiną nepradėti karo nesėkmė.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai naktį girdėjo daugiau bombardavimų netoli fronto linijos tarp vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, kurių rankose yra dalis Luhansko ir Donecko rajonų.
V. Putinas priėmė sprendimą pulti ir ieško dingsties
„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto Ukrainos puolimą“, – anksčiau sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pakartodamas JAV prezidentą Joe Bideną, kuris buvo įsitikinęs, jog V. Putinas jau priėmė sprendimą pulti ir įsiveržimas neišvengiamas. Vakarai perspėjo, kad Maskva mėgina provokuoti Ukrainą ir planuoja suklastotus incidentus, ieškodama dingsties įsiveržti. Rusijos karinės pajėgos tęsia pratybas Baltarusijoje. EPA – ELTA nuotr.
„Rusijos kariškiai ir specialiosios tarnybos planuoja įvykdyti teroro aktus laikinai okupuotame Donecke ir Luhanske, per kuriuos žus civiliai“, – teigė Ukrainos vyriausiasis generolas Valerijus Zalužnas. „Mūsų priešas nori tai panaudoti kaip dingstį apkaltinti Ukrainą ir įvesti „taikdariais“ prisidengusius Rusijos reguliariosios armijos kareivius“, – teigė kariuomenės štabo viršininkas.
Panašius teiginius apie Ukrainos pajėgas skelbia separatistų regionai, įsakę vykdyti visuotinę mobilizaciją ir drauge surengę civilių evakuaciją į kaimyninės Rusijos teritoriją. Luhansko separatistų pareigūnai sekmadienį tvirtino atmušę Ukrainos pajėgų ataką, per kurią žuvo du civiliai, tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija nedelsdama pasmerkė pranešimą kaip „absoliučią klastotę“. Rusijos tyrėjai pranešė pradėję tyrimą dėl tariamo incidento.
G. Landsbergis: Rusija pasirengusi pulti Kijevo kryptimi, vyksta šliaužianti Baltarusijos aneksija. EPA-ELTA nuotr.
„Rusijos pajėgų pasilikimas Baltarusijoje pažeidžia visas duotas garantijas jas išvesti“, – reaguodamas į žinią, kad vasario 20 dieną turėjusios pasibaigti bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos pratęsiamos, tviteryje parašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pratybų pratęsimas reiškia, kad Baltarusijoje lieka 30 tūkst. ten pasiųstų Rusijos karių, taip pat ir sutelktų prie pat šiaurinės Ukrainos sienos, nepaisant to, kad Maskva teigė, jog pratybos baigsis vasario 20 d. ir kariai galės grįžti į savo bazes.
„Tai aiškus pasirengimas pulti Ukrainą Kijevo kryptimi ir šliaužianti Baltarusijos aneksija. Tai iš esmės keičia su Baltarusija besiribojančių NATO valstybių saugumo padėtį. Būtinas NATO sustiprinimas ir Europos Sąjungos sankcijos“, – tviteryje parašė G. Landsbergis.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Lietuva atidžiai stebi jungtines Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Sąjungos ryžtas 2022“, o dėl šių pratybų skaidrumo trūkumo Baltijos šalys vasario 12 d. pakartotinai kreipėsi į Baltarusiją dėl paaiškinimų.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, vasario 11 d. Baltarusijos pateikti atsakymai nebuvo patenkinami, todėl Lietuva, Latvija ir Estija paprašė susitikimo su Baltarusija Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rėmuose.
Vasario 9 d. Lietuva, būdama ESBO nare, pasinaudojo Vienos dokumento dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių teikiama galimybe bei kartu su Latvija ir Estija aktyvavo Vienos dokumento rizikos mažinimo mechanizmą.
Rusijos tankas. EPA – ELTA nuotr.
Trys Baltijos šalys pateikė klausimus Baltarusijai dėl neįprasto ir neplanuoto karinių pajėgų sutelkimo pratyboms Baltarusijos teritorijoje, pratybose dalyvaujančių karių skaičiaus, naudojamos karinės technikos ir planuojamo dalinių grįžimo į jų įprastas dislokacijos vietas.
Baltarusija pateikė atsakymus, kaip ir buvo įpareigota – per 48 valandas, tačiau pateiktuose atsakymuose nebuvo pateikta konkreti informacija apie pratybų „Sąjungos ryžtas“ mastą, naudojamas ginkluotės sistemas bei karių, ginkluotės ir technikos skaičius.
Taip pat nebuvo nurodytas konkretus pratybose dalyvaujančios Rusijos pajėgų grįžimo į įprastas dislokacijos vietas planas.
ESBO Vienos dokumento rizikos mažinimo mechanizmas yra skirtas užtikrinti konsultavimąsi ir bendradarbiavimą tarp šalių, siekiant mažinti karines rizikas ir užkirsti kelią kariniams incidentams. Kaip ir dėl atsakymų raštu, dabar Baltarusija yra įpareigota susitikti su Baltijos šalių atstovais per 48 valandas, susitikimas yra planuojamas vasario 14 dieną.
G. Nausėda susitiko su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere S. Cichanouskaja. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Baltarusijos demokratinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja aptarė pilietinės visuomenės situaciją ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.
Prezidentas pabrėžė, kad nerimą kelia pilietinės visuomenės persekiojimas ir represijos, blogėjanti žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, taip pat – Baltarusijos ir Rusijos integracija įvairiose srityse.
Šalies vadovas išreiškė paramą Baltarusijos demokratinei visuomenei ir pabrėžė, kad Vakarų demokratijų parama baltarusių kovai už demokratiją, pagalba pilietinės visuomenės organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir režimo represijų aukoms yra nepaprastai svarbi.
Prezidentas išreiškė palaikymą ir paramą S. Cichanouskajai dėl jos vyro Sergejaus Cichanouskio įkalinimo.
„Vilnius tapo vienu Baltarusijos pilietinės visuomenės centrų. Lietuviai žino laisvės ir demokratijos kainą. Patys ėjome šiuo keliu dar visai neseniai ir jaučiame pareigą remti Baltarusijos žmones, siekiančius kurti laisvą, demokratišką, pliuralistinę visuomenę“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas su S. Cichanouskaja taip pat aptarė baltarusių diasporai Lietuvoje aktualius klausimus ir Pranciškaus Skorinos metams skirtus projektus bei iniciatyvas.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų – „Liublino trikampio“ – susitikimas Kijeve. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilnius, gruodžio 20 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainoje su šios šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neturi jokios galimybės atsisakyti šalies teritorijoje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus, jeigu tik to panorėtų Vladimiras Putinas. Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu Baltarusijos nebegalima laikyti nuo Maskvos nepriklausoma savarankiška valstybe.
„Šiandien Baltarusijos teritorijoje Rusija gali daryti tai, ką ji nori. Kitaip tariant, jeigu iki 2020 m. rinkimų mes dar galėjome kalbėti apie kažkokius savarankiškumo l. učius Baltarusijoje, tai šiuo metu mes turime atsisakyti bet kokių iliuzijų, kad Baltarusijos nepriklausomybė tiek de jure, tiek de facto egzistuoja“, – pirmadienį po tijų šalių prezidentų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino G. Nausėda, kartu pabrėždamas, kad karinis Baltarusijos ir Rusijos suartėjimas tampa labai rimtu išbandymu NATO.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lenkijos prezidentas A. Duda, tvirtinantis, kad Aliaksandras Lukašenka neturėtų jokios apsisprendimo galimybės, Kremliui panorėjus šioje šalyje dislokuoti branduolinę ginkluotę.
„Jeigu klausiama dėl pono Lukašenkos, tai atsakydamas galiu tik nusišypsoti, kadangi jis tikrai nedaug gali lemti. Jis neturėtų ką pasakyti. Jeigu Rusija norėtų savo raketas dislokuoti Baltarusijos teritorijoje, tai tiesiog taip ir padarys be jokio atsiklausimo“, – įsitikinęs A. Duda.
„Vieninteliai, kas gali tam pasipriešinti yra NATO ir griežta JAV pozicija. Tikrai ne pono Lukašenkos“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą, kur kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda išreiškė Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai, didėjant įtampai prie sienos su Rusija.
Trišalis susitikimas, dalyvaujant Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, yra pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiame lygyje. Jame aptarta regiono saugumo situacija ir trišalis bendradarbiavimas.
Dezinformacijos taikiklyje – NATO pratybos ir Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie nuosekliai augantį klaidinamos ir melagingos informacijos srautą. Lapkričio 1 – 30 d. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso identifikuoti 487 unikalūs atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų. Tai ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėn., per kuriuos užfiksuota atitinkamai 405 ir 430 atvejų.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos režimo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos šalies pasienyje, Lietuvos užsienio politika dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo bei įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija ir NATO dėl Aljanso ir Rusijos konfrontacijos Juodosios jūros regione bei tariamos konfrontacijos Baltarusijos pasienyje.
Per lapkritį Lietuvos kariuomenės analitikai fiksavo beveik 200 atvejų vien tik nelegalios migracijos tema. Ši tema ypač aktualizuota lapkričio 8 d., kai įvyko Baltarusijos režimo organizuotas Lenkijos sienos šturmas pasinaudojant migrantais ir po jo sekęs Lietuvos sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Priešiškuose šaltiniuose Vakarų valstybės (ES ir NATO) buvo kaltinamos dėl jų vykdomos ilgametės politikos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, kuri neva išprovokavo dabartinę migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Melagingai teigta, kad Lenkija prieš nelegalius migrantus naudoja „fašistinius metodus“ ir atlieka „tradicinį profesionalaus provokatoriaus ir kurstytojo vaidmenį“. Priešiškuose informaciniuose šaltiniuose taip pat siekta nubrėžti nelegalių migrantų krizės ir karinio konflikto paraleles. Eskaluotas naratyvas, neva prisidengiant nelegalių migrantų krize Lietuva yra militarizuojama, o nelegali migracija gali tapti pretekstu kur kas radikalesnei konfrontacijai Rytų Europoje, kuri apimtų ir NATO įsitraukimą į konfliktą. Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Nuo lapkričio 22 d. aktyviai eskaluotas ir žiauraus elgesio su nelegaliais migrantais naratyvas. Buvo aiškinama, kad Baltarusijos – Lenkijos pasienyje susikaupę migrantai neva yra tapę Vakarų sukurtos padėties įkaitais, o patys Vakarai pamiršo deklaruojamas žmogaus teises. Buvo formuojamas melagingas Baltarusijos įvaizdis kaip šalies, besiimančios konkrečių veiksmų padėti migrantams. Tuo tarpu teigta, jog Lietuva ir Lenkija, „bandydamos išsaugoti veidą“, kuria „klastotes po klastotės“ – migrantai yra verčiami meluoti ir elgtis priešingai nei iš tiesų galvoja. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, esą, slapta naudoja terorą prieš nelegalus: jiems kirtus sieną, jie sumušami, atimami jų pinigai, dokumentai, o vėliau išstumiami į Baltarusiją. Buvo platinami Baltarusijos tarnybų pranešimai apie pasienyje rastus mirusių migrantų kūnus, kurie tariamai buvo išmesti iš Lietuvos teritorijos.
Lapkričio mėn. taip pat pastebėtas ryškus Kinijos komunikacijos suaktyvėjimas Lietuvos atžvilgiu. Tam esminės įtakos turėjo spalio pabaigoje vykęs Taivano verslo delegacijos vizitas į Lietuvą, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymas ir Seimo parlamentinės delegacijos vizitas į Taivaną, kai jos dalyviai susitiko su Taivano prezidente. Kinijos režimo komunikacijoje Lietuvos atžvilgiu dominavo teiginiai, kuriais mūsų valstybė kaltinta pažeidusi „Vienos Kinijos“ principą. Teigta, kad Lietuva yra nepatikima užsienio partnerė, kuri kelia grėsmę Kinijos suverenumui bei tarptautiniam pripažinimui, o jos vykdoma užsienio politika yra priklausoma nuo JAV.
Kinija taip pat aktyviai išnaudojo ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei šios šalies režimo skleidžiamus melagingus naratyvus mūsų valstybės atžvilgiu. Buvo teigiama, kad Lietuva yra žmogaus teises pažeidinėjanti valstybė, taikanti smurtą prieš moteris ir vaikus, savo veiksmais pažeidžianti tarptautinės teisės normas. Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Lapkričio mėn. tradiciškai priešiškuose informaciniuose šaltiniuose eskaluota ir NATO tema kaip viena iš migracijos krizės sudedamųjų dalių. Melagingai teigta, kad dėl „Vakarų sukeltos migracijos krizės“ susidarė sunki karinė politinė situacija, todėl šių ir kitų metų Baltarusijos kariuomenės rengimo planai buvo pakoreguoti. Esą Baltarusija buvo priversta reaguoti į karinės veiklos suaktyvėjimą prie jos sienų dėl aplink šią valstybę formuojamo nedraugiškų valstybių apsupties. Savo ruožtu dėl siekių kurti naujas karinio laivyno bazes Juodosios jūros pakrantėje NATO taip pat apkaltinta priešiškų, plataus užmojo, strateginių bei atvirų karo veiksmų planavimu prieš Rusiją.
Esu iš tų, kurie nežino, ar turėtų atsistatydinti Gabrielius Landsbergis. Tai, kad oficialusis Vilnius, taip atkakliai reikalavęs kuo griežtesnių ekonominių sankcijų Baltarusijos režimui, pats suklupo, – pusė bėdos. Pripažinkim, šiandieninis pasaulis – globalus, tad objektyviai sudėtinga uždrausti baltarusiškų trąšų keliones per mūsų žemę. Ekonominės sutartys, įsipareigojimai, verslininkų interesai, derybos su sąjungininkais, – tai titaniškas darbas. Juolab kad ekonominės sankcijos – tarsi australietiškas bumerangas. Paleistas į tolį dažniausiai sugrįžta – smogia atgal. Kaip suderinti ekonominius interesus su morale, jog bjauriai besielgiančius diktatorius tikrai privalu tramdyti visomis įmanomomis priemonėmis?
Todėl, kai reikalaujama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos šefo galvos, visuomet savęs klausiu – o kas jį pakeis? Ar nenutiks taip, kad turėsime dar blogesnį?
Pačio blogiausio varianto niekad nedėkime į apatinį stalčių. Nepamirškime, kad bausdami Aliaksandrą Lukašenką stumtelėjome jį į Vladimiro Putino glėbį. Nesiūlau glebesčiuotis su baltarusiškuoju „batka“. Tačiau noriu viešai paklausti, ar Lietuvos užsienio politiką formuojantys vyrai ir moterys numatė visas galimas ne tik politines, bet ir ekonomines bėdas dėl stabdomo „Belaruskalij“ trąšų tranzito?
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Taip, nuoširdžiai nežinau, kokios bausmės vertas G. Landsbergis dėl pražiopsotų baltarusiškų trąšų. Dėl šito nesusipratimo galbūt jis niekuo dėtas. Tačiau turiu prisipažinti, jog šiandieninė Lietuvos užsienio politika man vis mažiau suprantama. Iki šiol Vakarai, įskaitant ir mus, lietuvius, nesutramdė Vladimiro Putino. Užuot dėmesį sukoncentravę į nedemokratišką ir svetimas teritorijas puldinėjančią Rusiją mes būtinai veržiamės kariauti mažų mažiausiai dar keliais frontais. Lyg neužtektų pavojingų nuotykių su Rusija, puolame diktatoriaus valdomą, bet kol kas jokių svetimų teritorijų neokupavusią Baltarusiją. Ką laimėjome? Iki šiol nepripažinęs Krymo okupacijos ponas Lukašenka, įstumtas į kampą, jau prabilo, esą Krymo pusiasalis yra neatsiejama Rusijos dalis. Iki šiol niekad negrąsinęs broliams ukrainiečiams Minsko valdovas jau neatmeta galimybės, jog, kilus kariniam Kijevo ir Maskvos konfliktui, stotų V. Putino pusėn. Lietuvai mirtiną pavojų kelianti Astravo AE – tebestovi, jos niekas nesiruošia išmontuoti. Siena su Baltarusija – vis dar skylėta. Apie tuos kandidatus į Baltarusijos prezidento postą, kuriuos dieviname, atvirai kalbant, nieko dorai nežinome. Kaip ir nežinojome, kas iš tiesų yra ukrainiečių lakūnė Nadiežda Savčenko. Nežinojome, bet liaupsinome.
Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žodžiu, mes, neužbaigę vienos kampanijos, įsivėlėme į dar dvejas muštynes – su Baltarusija ir Kinija. Jei užteks jėgų – prašau. Bet ar suvirškinsime viską, ar nepaspringsime?
Didybės manija – baisi liga. Sirgti didybės manija labai pavojinga. Štai tuos, kurie sumanė suremti pečius su viena iš didžiausių pasaulio galybių Kinija tikriausiai tikrai derėtų išspirti iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Nes vienašališkai sulaužėme su Kinija savo pačių pasirašytas sutartis, skelbiančias, jog su Taivanu bičiuliausimės tik Pekinui leidus. Nes kiniečiams per prievartą brukame savąją tvarką, naiviai manydami, jog mūsų taisyklės tikrai tinka kinams, buriame antikinietiškas koalicijas, kurias suburti – velniškai sunku. Savo drąsumą teisiname tuo, kad, išdrįsdami drąskyti kinams akis, mes rūpinamės demokratijos plėtra ir trokštame JAV dėmesio bei paramos.
Demokratijos plėtra, kaip yra minėjęs buvęs premjeras Andrius Kubilius, – puikus sumanymas, nes demokratijos tarpusavyje nekariauja.
Bet ar Amerika – vis dar demokratiška? Kodėl pamirštame įtarimus, jog dabartinis Amerikos prezidentas Džo Baidenas išduoda Ukrainą mainais į rusiškus pažadus, jog Rusija daugiau nebebaugins Vakarų dideliu karu? Labai neatsargu šventai tikėti, jog bardami Kiniją sulauksime JAV administracijos malonių. Jei Amerika taip menkai tepadeda Ukrainai, kurios teritorinį vientisumą saugoti prieš kelis dešimtmečius įsipareigojo jos prezidentas, imu abejoti Vilniuje ant Rotušės sienos kabančiu užrašu, girdi, Lietuvos priešai yra JAV priešai. Ar Amerika nenusispjaus į savus įsipareigojimus vos tris milijonus gyventojų turinčiai Lietuvai, jei taip vangiai, tarsi nenorom tepadeda ištikima sąjungininke tapti norinčiai dešimtis milijonų gyventojų skaičiuojančiai Ukrainai!?
Nenoriu būti juodasis metraštininkas, bet jei oficialusis Vašingtonas nutars mus palikti likimo valioj, nepadės jokia antikinietiška laikysena. Ponas G. Landsbergis turėtų tai žinoti.
Armėnijos parlamente – muštynės. ArmLur.am
Kitas lietuviškas nesusipratimas – amžinas pataikavimas Armėnijai. Tarsi ji jau demokratiška arba jai iki tikrosios demokratijos – tik ranka mostelėti. Kad Armėnija per pastaruosius tris dešimtmečius su Rusijos pagalba buvo okupavusi apie 20 proc. Azerbaidžano teritorijos, kad masiškai Karabache naikino azerbaidžanietiškus kultūros, istorijos, religijos paminklus, – nusispjauname. Mes net nepastebime, kad nūnai karingai nusiteikusios Armėnijos politinės jėgos grasina prieš Azerbaidžaną rengsiančios teroristinius išpuolius. Nepaisant šių Armėnijai garbės nedarančių argumentų Lietuva vis tiek su Jerevanu glebesčiuojasi taip, tarsi ši būtų … demokratijos etalonas. Tokia savo keista laikysena Lietuva prieš save nuteikia visas kitas Kaukazo valstybes, matančias, kas iš tiesų dedasi Armėnijoje. Iškalbinga jau vien tai, kad per pastaruosius keletą mėnesių Armėnijos parlamente net du sykius kilo muštynės. G. Landsbergio vadovaujama URM galėjo nusiųsti mažytę notą: „bent muštis liaukitės parlamente“.
Taigi Lietuva mosuoja kumščiais ten, kur, mano supratimu, derėtų elgtis santūriau, atsargiau. O štai ten, kur turėtume būti principingi, mes imame ir išsigąstame. Lietuvoje reziduojantys Izraelio ir JAV ambasadoriai senų seniausiai turėjo būti pakviesti pasiaiškinti, kodėl kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, mokydami mūsų istorikus, kaip šie privalo žvelgti į Antrojo pasaulinio karo istoriją. Akivaizdu, kad JAV ir Izraelio ambasadoriai mėgina daryti įtaką – tegul lietuviai analizuoja, aprašo, įamžina tik tai, kas naudinga Lietuvos žydų bendruomenės vadovybei. Šie du ambasadoriai subtiliai perša nuomonę, jog lietuviai privalo būt labai kritiški savai istorijai. Jei bent menkiausia abejonė krenta ant Kazio Škirpos, Jono Noreikos, dabar jau ir Juozo Krištaponio mundurų, neva privalome tuoj pat liautis mylėti šiuos didžiavyrius. Bet juk kiekviena abejonė baudžiamosiose bylose traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė! Bent jau taip elgiamasi demokratinėse, teisinėse valstybėse. Ar ne taip, ponai ambasadoriai? Man regis, jei Lietuva būtų tikrai solidi, ji ponus Robert S. Gilchrist ir Yossef Levy būtų paskelbusi personomis non gratomis.
Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojas
Beje, aš visomis keturiomis sutinku, jog turime sąžiningai analizuoti savo praeitį. Kritiškas žvilgsnis į save dar niekam nepakenkė. Bet tada ir Izraelis turėtų būti sąžiningas – rengti monografijas apie tokių saviškių kaip, pavyzdžiui, Nachmanas Dušanskis, „darbus darbelius“. Bet Izraelis mūsų neatsiprašė net dėl N. Dušanskio. Nepaisant aplinkybės, jog tokių dušanskių kadaise Lietuvoje siautėjo ir daugiau.
O štai savinieka – tikrai blogas patarėjas. Nejaugi pulsime save dar labiau niekinti už svetimas, t. y. nacistines, nuodėmes? Specialiu įstatymu uždrausime Lietuvai minėti 1941-ųjų Birželio sukilimą? Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorių Arūną Bubnį priversime raštiškai įsipareigoti, kad jo vadovaujama įstaiga niekad niekados netirtų tokių kaip Nachmanas Dušanskis veikų? Oficialiai įsipareigosime Tel Avivui ir Jeruzalei, jog už gryną pinigą priimsime tik sovietinius kagėbistinius archyvus, o štai į vokiškus nedrįsime net žvilgtelėti?
Kita tema – kokią kitą valstybę artimiausiu metu užsipulsime kaltindami per mažu dėmesiu demokratinėms vertybėms? Ironiškai kalbant, po Kinijos turėtume imtis per milijardą gyventojų turinčios Indijos. Ten juk irgi daug grupių tikriausiai gyvena pažemintos, skriaudžiamos, niekinamos…
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors per pastarąją parą pasienyje su Baltarusija bandymų nelegaliai kirsti sieną apmažėjo, pasieniečiai sako, kad padėtis dar sunkiai prognozuojama. Jie viliasi, kad iškritęs sniegas, išduodantis nelegalų pėdsakus, bei sparčiai vykstančios fizinio barjero statybos, leis supaprastinti sienos apsaugą.
„Bandymų nelegalai kirsti sieną pastebime kasdien. Tiesa, pastarosiomis paromis tai labiau pavieniai atvejai. Kartais, išvydę mūsų pareigūnus, migrantai pasitraukia atgal, tada vėl bando kitame užkardos ruože. Tad atsipalaiduoti negalime nė minutei“, – Eltai sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
Jis pridūrė, kad dar praėjusį šeštadienį užkardos pasieniečiai turėjo gerokai paplušėti. „Sulaikėme dvi dideles grupes nelegalių migrantų, iš viso 64 asmenis. Jie įsiveržė per stebimą pelkėtą teritoriją, perlipo koncertiną. Visi šie asmenys buvo apklausti, pamaitinti ir palydėti atgal į Baltarusiją“, – teigė užkardos vadas.
Džiaugiasi sniegu
A. Beloručkino teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje su Baltarusija leido Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams padidinti savo pajėgumus. Pasienyje su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų užkardoje dirba šimtas pasieniečių ir šiuo metu jiems talkina dar septyniasdešimt pareigūnų – policijos, kariuomenės, „Frontex“ bei kitų. Tad šiuo momentu pajėgumų pakanka, turime dronų ir sraigtasparnių, vykdome stebėseną ir iš oro“, – sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas.
A. Beloručkinas pažymėjo, kad šiuo metu pasieniečiams padeda ir pati gamta.
„Sniegas yra pasieniečių draugas ir pagalbininkas. Tai – natūrali juosta, kurioje matosi visi pėdsakai, tiek žvėrių, tiek žmonių. Džiaugiamės sniegu, mums jis palengvina tarnybą, aptikti galimą sienos pažeidimą ar kitą neteisėtą veiklą. Tad galime greičiau tuos asmenis pamatyti plika akimi ir sulaikyti. Taip pat paprasčiau dirbti su termovizoriais“,– teigė jis.
Leis laimėti laiko
Anot VSAT pareigūno, jau iki Kalėdų didžioji dalis 30 km ilgio Druskininkų pasienio užkardos ruožo turėtų būti padengta koncertina, o iki balandžio – ir penkių metrų aukščio tvora. Fizinis barjeras papildys šiuo metu užkardoje veikiančią vaizdo ir judesio stebėjimo sistemą bei kitas sienos apsaugos priemones. Tvora Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Naujasis fizinis barjeras nėra neįveikiamas, pavyzdžiui, per jį galima permesti nukirstą medį, tačiau jis mums laimės daug brangaus laiko, užlaikys pažeidėjus prie sienos, o mes galėsime greičiau reaguoti, nebereikės vaikytis nelegalių migrantų po miškus“,– sakė A. Beloručkinas.
Išlieka budrūs
Druskininkų pasienio užkardos vadas sakė, kad šiuo metu užkardoje – tam tikras atokvėpis.
Anapus – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lyginant su vasara, kai per parą sulaikydavome vidutiniškai apie 150 sienos pažeidėjų, o užkardoje buvo apgyvendinta apie 400 nelegalų, dabar yra ganėtinai ramu. Paskutiniai nelegalai iš mūsų užkardos buvo išgabenti tik prieš dvi savaites, pagaliau užkarda priklauso tik mums. Bet niekada nežinai, kas įvyks rytoj, prie sienos kasdien stebime didesnį ar mažesnį aktyvumą, bandymus kirsti sieną, budrumo prarasti negalima“, – sakė A. Beloručkinas.
Pareigūną palaikė musulmonu
Druskininkų pasienio užkardos vadas užsiminė, kad pasieniečių darbe pasitaiko ir linksmų epizodų.
„Mūsų ruožas liepą buvo rekordininkai, tuomet sulaikėme 850 nelegalių migrantų. Bendravimo su jais patirties turime sočiai. Užkardoje gyveno įvairių tautybių asmenys – afrikiečiai, kurdai, arabai. Tradiciškai jie ne itin sutaria, pasitaikydavo ir muštynių dėl futbolo kamuolio ir panašiai. Tačiau būdavo gražu žiūrėti, kai ilgainiui konfliktai virsdavo draugystėmis, net bendrais šokiais ir dainavimais“, – sakė A. Beloručkinas.
Vadas prisiminė, kad vienas jo pareigūnų sumanė užsiauginti barzdą ir tuo sulaukė išskirtinio migrantų dėmesio.
„Jis žmogus stotingas, toks „kovinis“, be to, tamsesnio gymio, o užsiauginęs ilgą barzdą, tapo visai panašus į žmones iš Rytų kraštų. Migrantai ilgai jį smalsiai stebėjo, kol ryžosi užkalbinti. Paklausė, ar jis kartais ne musulmonas. Ko gero, norėjo išpešti iš jo lengvatų ar paslaugų. Neišdegė“, – šyptelėjo užkardos vadas. Anapus tvoros – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A. Beloručkinas pasakojo ir apie nelegalių migrantų sulaikymus. „Užkardoje dirba ir kolegos iš Estijos. Kartą taip jau išėjo, kad estei pareigūnei teko vienai miške pasaugoti keturis sulaikytus sienos pažeidėjus. Atvykę kolegos susižavėję stebėjo, kaip ji viena, ginkluota teleskopine lazda, prižiūrėjo keturis ant samanų suguldytus vyriškius, nė vienas jų nedrįso nė krustelti“, – teigė užkardos vadas.
Per pastarąją parą pasieniečiai apgręžė 35 draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusius patekti migrantus, pranešė VSAT. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą nepateko 7692 migrantai.
VSAT ženklas
Pastaruoju metu Baltarusijos pareigūnai platina nieko bendra su tikrove neturinčius pranešimus, kuriuose Lietuvos pasieniečiai kaltinami žiauriu elgesiu su migrantais, jų mušimu iki mirties ir net lavonų „permetimu“ į Baltarusiją, sakoma pirmadienio vakarą perduotame Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime.
Lietuvos VSAT tokias dezinformacijas kategoriškai neigia, o panašius kaimyninės šalies pranešimus traktuoja kaip absurdiškus.
Tikėtina, kad panašių provokacinių informacijų apie Lietuvos pasieniečių „nukankintus“ ir į Baltarusiją pergabentus mirusius migrantus šios šalies režimas artimiausiu metu sukurps ir daugiau. Neatmestina, kad Baltarusijos struktūros pasienyje su Lietuva gali imtis ir kitų sveiko proto ribas peržengiančių provokacijų. Primityvoka taktika permesti kaltę Lietuvai ir kitoms ES šalims dėl pasienyje su Baltarusija susidariusios migrantų krizės nėra nauja.
Baltarusijos tarnybos jau anksčiau yra nekart bandžiusios inscenizuoti ir surežisuoti migrantų sumušimus, suluošinimus ar net mirtį, kaltę už tokį „nežmonišką elgesį“ suverčiant Lietuvai bei Lenkijai.
Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.
Niujorkas, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) trečiadienį pareiškė, kad Baltarusijos pasieniečiai gali būti kalti dėl migrantų kankinimo šalies pasienyje su Lenkija, bet pridūrė, kad abi šalys padarė „rimtų žmogaus teisių pažeidimų“.
HRW savo ataskaitoje teigė, kad abi vyriausybės „privalo užkirsti kelią tolesnėms mirtims, užtikrindamos reguliarią humanitarinę pagalbą pasienio zonoje įstrigusiems žmonėms“.
HRW tyrėjai teigė, kad išsamiai apklausė 19 žmonių, kai kuriuos iš jų „Lenkijos pasieniečiai stūmė atgal, kartais naudodami jėgą“. Jie teigė, kad toks stūmimas „pažeidžia ES teisėje numatytą teisę į prieglobstį“, ir paragino ES „pradėti solidarizuotis su abiejose sienos pusėse kenčiančiomis ir mirštančiomis aukomis“.
Pasak jų, Baltarusijoje pasieniečių „smurtas, nežmoniškas ir žeminamas elgesys bei prievarta“ yra „įprastas reiškinys“.
HRW pridūrė, kad toks elgesys „kai kuriais atvejais gali būti laikomas kankinimu, pažeidžiančiu Baltarusijos tarptautinius teisinius įsipareigojimus“.
ES ir JAV kaltina Baltarusiją sukėlus krizę, keršijant už ES sankcijas nelegitimiam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris beveik tris dešimtmečius būdamas valdžioje žlugdė opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą.
A. Lukašenka BBC sakė, kad Baltarusijos pasieniečiai „galbūt“ padėjo migrantams pereiti sieną, tačiau neigė juos atgabenęs į Baltarusiją ir ragino ES juos priimti.
Baltarusijos skaičiavimais, šalyje yra apie 7 000 migrantų. Pats tikrasis velnias. Slaptai.lt foto
„Nors Baltarusija šią situaciją sukūrė, nepaisydama padarinių žmonėms, Lenkija taip pat yra atsakinga už dideles kančias pasienio teritorijoje“, – pareiškė HRW vyresnioji Europos ir Centrinės Azijos tyrėja Lydia Gall.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad trys žmonės apkaltino Lenkijos pasieniečius, jog šie išskyrė jų šeimas, netgi vaikus nuo tėvų, nuveždami tuos, kuriems reikia medicininės pagalbos, į ligoninę, o kitus šeimos narius išsiųsdami atgal į Baltarusiją.
Baltarusija ir Lenkija raginamos „nutraukti stumdymą pirmyn-atgal ir leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant žurnalistus bei žmogaus teisių darbuotojus, patekti į šiuo metu ribojamas pasienio zonas“.
Kurdų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Manama, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). Kurdų regioninės vyriausybės Irako šiaurėje vadovas Masrouras Barzani teigia netikįs, kad tiek daug irako kurdų sprendimą išvykti į Baltarusiją lėmė ekonominė krizė ar stabilumo stygius.
Vietoj to M. Barzani pareiškė, kad daugeliu iš šalies išvykusių kurdų pasinaudojo prekybos žmonėmis tinklai ir kontrabandininkai. „Jie norėjo pasinaudoti šiais žmonėmis savo pačių tikslais, pasipelnyti“, – teigė M. Barzani.
Tokius komentarus M. Barzani išsakė penktadienį, prieš Manamos saugumo dialogo konferenciją Bahreine.
Kurdų regionai Irako šiaurėje yra nepriklausomi nuo centrinės vyriausybės Bagdade. Jie laikomi sąlyginai stabiliais, tačiau juos, kaip ir likusią šalį, veikia smarki ekonominė krizė.
Daugelis šiuo metu Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje esančių migrantų yra iš autonominių kurdų regionų Šiaurės Irake. Ketvirtadienį Irako vyriausybė užsakomuoju skrydžiu išskraidino kai kuriuos irakiečių migrantus atgal į Bagdadą.
M. Barzani taip pat nurodė, kad migrantai neatvyko į Baltarusiją neteisėtai, turėjo vizas, o daugeliu atveju už kelionę paklojo po kelis tūkstančius dolerių. „Jie išleido tūkstančius dolerių. Joks nepasiturintis žmogus neturi tiek pinigų, kad taptų pabėgėliu“, – teigė M. Barzani.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šalies vadovui Gitanui Nausėdai prakalbus apie tai, kad nelegalios migracijos krizę būtų galima išspręsti kalbantis būtent su Aliaksandro Lukašenkos režimu, kuris ir atsakingas už nelegalių migrantų srautą, Prezidentūra akcentuoja, jog Lietuva ir toliau remia griežtą užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. Kalbėjimas su Vakarų nepripažintu autokratiniu prezidentu nepaverčia jo teisėtu Baltarusijos lyderiu, pabrėžia Lietuvos vadovas.
„Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiame sankcijas režimui, reikalaujame paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus. Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigia G. Nausėda. Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį ryte interviu BBC radijui prezidentas G. Nausėda kalbėjo, jog kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet A. Lukašenkos režimui.
„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad organizuotą nelegalių migrantų srautą stabdančios Lenkija ir Lietuva pirmiausiai vykdo savo pareigą, užkirsdamos kelią nelegaliai patekti į Vakarų Europos valstybes.
„Turime kreiptis į Europos Sąjungos institucijas ne tik kalbant apie migraciją ir prieglobsčio politiką, bet ir apie fizinio barjero statybą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos su Baltarusija. Nes Lietuva ir Lenkija šiandien yra kaip Vakarų demokratijos sergėtojos. Mes bandome neleisti šiems žmonėms keliauti toliau į Vokietiją. Stengiamės atlikti savo darbą kuo geriau, saugodami Europos Sąjungą“, – tvirtino G. Nausėda.
Pasieniečiai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimas bendru sutarimu antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui ekstremalios situacijos metu trims mėnesiams pratęsti kariuomenės įgaliojimus Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kariuomenės įgaliojimai pratęsiami dėl neteisėtos migracijos krizės.
Kaip teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valdas Rakutis, šis siūlymas buvo suderintas su Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetu, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.
ELTA primena, kad rugpjūčio mėnesį Seimo neeilinėje sesijoje buvo priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimai, todėl atsirado galimybė kariams suteikti papildomų įgaliojimų. Šiuo metu kariuomenei suteikti įgaliojimai pasienyje, saugant valstybės sieną, turėjo baigtis lapkričio 13 d.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsako į žurnalisto Beno Brubalo klausimus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atmeta oponentų kritiką, esą jo vykdoma ir „vertybine“ praminta užsienio politika yra per aštri, o užimta laikysena Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu – nesubalansuota.
„Reikia klausimus kelti truputėlį giliau“, – Eltai duotame interviu teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Konservatorių pirmininkas tikina nematantis priežasčių, kodėl reikėtų kažką keisti ar kodėl vertėtų imtis švelnesnės retorikos Aliaksandro Lukašenkos režimo kaimyninėje Baltarusijoje atžvilgiu. G. Landsbergio įsitikinimu, tam tikromis aplinkybėmis užsienio politikoje būtina reikalauti teisėto atpildo, nes tai, pažymi ministras, tiesiog yra teisinga. Ir šiame teisingumo realizavimo akte, leidžia suprasti G. Landsbergis, Lietuvai privalu dalyvauti.
„Mes sieksime teisingumo – vardan savęs, vardan žmonių“, – pažymi G. Landsbergis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas atpildo bei teisingumo klausimą kelia kalbėdamas ir apie kai kuriuos politinių oponentų veiksmus – ypač tuos, kurie neprisideda prie visuomenės skatinimo skiepytis.
„Tokiu būdu žaidžiant žaidimą, nepamirškite nusišluostyti rankų, nes jos yra kruvinos“, – į Galimybių pasu suabejojusią Seimo opoziciją kreipdamasis akcentuoja G. Landsbergis.
Emocijų politikas neslepia ir kalbėdamas konkrečiai apie „valstiečių“ frakciją Seime. Konservatorių lyderio teigimu, tai, kad antivakserių simboliu tapęs Dainius Kepenis vis dar priklauso gausiausiai parlamento opozicijos frakcijai, rodo ne ką kita, kaip tik tai, kad „valstiečiai“ yra prieš skiepus.
„Jeigu jūs esate nuoširdūs, jei esate suinteresuoti, kad kas dieną nemirtų po 20 žmonių – prašau ką nors pasakyti. Bent jau iš frakcijos paprašykite išeiti kuriam laikui – kol jūs būsite už skiepus susitelkę“, – ragindamas neseniai aptrupėjusią „valstiečių“ frakciją sumažinti dar vienu asmeniu – D. Kepeniu – sakė politikas.
Tuo metu komentuodamas Vyriausybės darbo kokybę krizių metu, G. Landsbergis atviravo pastebintis, kad dalis ministrų išties yra pervargę.
Tačiau, jo teigimu, keliems Ministrų Kabineto nariams trūksta tik trumpų atostogų – kalbėti apie Vyriausybės atnaujinimą nėra jokio pagrindo. Keisti, anot konservatoriaus, nereikia ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio. Bene daugiausiai opozicijos ir prezidento kritikos susilaukiančiam ministrui dirbti būtų lengviau, jei tie patys kritikai, įskaitant prezidentą, nesistengtų tikslingai darbo apsunkinti, tvirtina G. Landsbergis.
– Pasigirsta kritikos jūsų pradėtai „vertybinei“ užsienio politikai. Lietuva yra stipriai per arši ir veliasi į konfliktus – sako socialdemokratai. Kritikos strėlės lekia dėl užimtos laikysenos Kinijos, Baltarusijos atžvilgiu. Ar kritikai kažko nesupranta, ar visgi kaltas vertybių išsiskyrimas vertinant konkrečius klausimus?
– Reikia atskirti keletą dalykų. Aš atidžiai žiūrėjau į LSDP surengtą diskusiją. Gaila, kad tik prieš pat renginį gavau kvietimą ir neturėjau galimybės ten dalyvauti. Tačiau aš turėjau progą susipažinti su tuo, kas buvo kalbėta. Reikia klausimus kelti truputėlį giliau. Jeigu apie aštrų kalbėjimą Baltarusijos atžvilgiu, tada turime dėti faktus ant stalo ir sakyti, kuo Lietuvos užsienio politika šiandien dramatiškai skiriasi nuo to, ką darė Linas Linkevičius. Mes turime tą pačią nuoseklią poziciją ginti demokratiją Baltarusijoje.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo pakviesta (į Lietuvą L. Linkevičiaus – ELTA) tęsia savo darbus sėkmingai toliau, prie kitos Vyriausybės.
Tai parodo, kad Lietuvos užsienio politika yra nuosekli. Į tai yra labai svarbu atkreipti dėmesį. Taigi kas konkrečiai neįtinka? Jeigu mes keltume klausimą tiems patiems socialdemokratams: ar jūs kritikuodami siūlote kažkokius pokyčius, kad būtų kitaip, nei buvo su Linu Linkevičiumi? Ar visgi siūloma susitarti su Lukašenka, kurio nė viena demokratinė valstybė nepripažįsta. Jis uzurpavo valdžią ir jis siunčia pabėgėlius.
– Kritikai ir tie patys socialdemokratai, nepaisant to, kokią politiką vykdė ministru būdamas Linkevičius, kelia retorinį klausimą: kas iš to, kad Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu išskiria savo aštrumu. Štai jūs neseniai sakėte, kad su nusikaltėliais nėra apie ką kalbėti diplomatine kalba. Ar užimta retorika ir kai kurie žingsniai, kaip baltarusių demokratinės atstovybės atidarymas, turi kažkokį tikslą, ar atlikus šiuos žingsnius bus geriau?
– Mes turime kelias labai aiškias vertybines takoskyras, dėl kurių ir reikia apsispręsti. Man atrodo, kad Lietuva ganėtinai nuosekliai laikėsi šios linijos – mes esame ori valstybė, kuri nebijo daiktų vadinti tikraisiais vardais. Lukašenkos organizuota hibridinė ataka prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją yra nusikaltimas. Tai nusikaltimas prieš mus, prieš mūsų žmones. Ir lygiai taip pat prieš tuos žmones, kuriuos režimas apgaule atsiveža iš Artimųjų Rytų valstybių ir veža prie mūsų sienos, pažadėdamas jiems lengvą patekimą į Europos Sąjungą. Tai yra nusikaltimai. Kaip aš turėčiau vadinti žmogų, kuris tą nusikaltimą organizuoja ir leidžia jam vykti. Aš vadinu tokį žmogų tuo, kuo jis ir yra, – nusikaltėliu. Ir aš labai tikiuosi, kad vieną dieną jis teisingumo sulauks.
Tad aš ir nematau poreikio nuo to žodžio pabėgti, jis paaiškina labai daug dalykų, kokie yra mūsų veiksmai, ką mes toliau darysime. Mes sieksime teisingumo – vardan savęs, vardan žmonių.
O vertybinė politika… Mes to niekaip neakcentuojame, aš sakau, kad tai yra pragmatinė politika. Mes pragmatiškai esame suinteresuoti demokratija Baltarusijoje. Demokratinės erdvės šalia Lietuvos į rytus atsiradimas ir teisės viršenybės principu grindžiamos demokratinės Vyriausybės atsiradimas – tai yra mums didžiulis pragmatinis interesas.
– Ar jūs tikrai tikite, kad pasirinkta veiksmų kryptis yra teisinga? Juk tie patys kritikai nesako, kad Lukašenkos režimas yra gerai, jie sako, kad Lietuvos pirminis interesas yra tai, kad Lietuvos pasienis su Baltarusija nevirstų dar vienu pasieniu su Rusija. Ar nėra taip, kad užsienio politikos idėja gera, bet ji nepadeda siekti rezultato, kokio Lietuva turėtų siekti?
– Reikia atskirti procesus. Sankcijos yra už tam tikrą veiklą – 800 opozicijos narių yra kalėjime. Daugiau nei 30 tūkst. žmonių iš opozicijos yra perėję per Baltarusijos kalėjimus, buvo priverstas nusileisti lėktuvas, o iš jo pagrobtas žmogus. Dabar per sieną stumiami migrantai. Ar tai nėra dalykai, kurie turi sulaukti atsako? Vien dėl teisingumo… Baltarusijos OMONas siautėja. EPA – ELTA nuotr.
Jei jūs nuvarytumėte automobilį iš gatvės, gal ir būtų galima galvoti apie tai, kokios pasekmės bus jums pritaikius baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Galbūt jūs kalėjime tapsite kokios nors gaujos narys. Bet yra elementarus teisingumas, ir atsakas turi būti. Ir jei šis pasaulis ar bent jau atskiros jo dalys vadovaujasi teisės viršenybės principu, tai man atrodo, kad jis (teisingumas – ELTA) yra labai svarbus (…).
– O jūs tikite, kad, kalbant apie tarptautinę politiką, toks dalykas, kaip teisingumas, egzistuoja? Jei trumpam pereitume prie akademinių abstrakcijų – tarptautinė sistema yra anarchija, kurioje nėra aukštesnės realią galią turinčios valdžios nei valstybė, juo labiau – teismo. Ar nėra tiesiog idealistiška kalbėti, kad štai Lietuvos veiksmą turi apibrėžti teisingumo imperatyvas?
– Aš nemanyčiau, kad ji yra anarchinė. Yra daugybė taisyklių, kurios sieja netgi valstybes, esančias už teisės viršenybės principo ribų. Visų pirma, jei mes imame tarptautinę sistemą, kurią vienija teisė, tai jau yra taisyklėmis grįstas pasaulis, už kurio išlikimą Lietuva kovoja ir turėtų kovoti dieną ir naktį. Tai juk yra vienintelis dalykas, kas mus apsaugo nuo tamsos.
Prekyba, kuri egzistuoja tarp teisės viršenybės ir teisės viršenybe nesikliaujančio pasaulio, taip pat kuria taisykles. Ir dėl to mes turime svertus prieš valstybes, kurios pažeidžia mūsų interesus arba veikia prieš mus, arba tiesiog taip veikia prieš savo žmones, kad mes nebegalime likti nuošalyje: matyti skriaudžiamus, prievartaujamus, mušamus, į kalėjimus sodinamus žmones.
Kaip mes tose taisyklės galime ieškoti teisingumo? Įvesdami sankcijas. Ir tai mes darome. Tad aš nesutinku su jūsų teiginiu, nes globalus pasaulis egzistuoja. Ir tik labai nedaug valstybių nepatenka į globalaus pasaulio tinklą… Šiaurės Korėja yra visiškai save izoliavusi valstybė ir net prekybiniais ryšiais beveik nebesusieta su kitu pasauliu. Pasaulis yra susijęs, jis yra taisyklės, jos veikia ir jos leidžia siekti teisingumo.
– Galėtume pasiginčyti, kas yra ta pirminė jėga tarptautinėje politikoje: ar teisingumas, ar tiesiog nacionaliniai ir geopolitiniai interesai, kurie dažnu atveju – ypač didžiųjų valstybių – būna tiesiog egoistiški.
– Tai jau požiūrio skirtumas. Aš matau Vakarų pasaulį, ypač po Antrojo pasaulinio karo, pastatytą ant taisyklių, kurios gerbia pamatinius klausimus. Taip, galima pasaulyje įžvelgti geopolitinį pasidalinimą, bet tam tikri pamatiniai principai ir jų gynyba yra Vakarų skiriamasis ženklas. Tai nėra pasaulis, kuris galiai skirtų pirmąją eilutės vietą.
– Tęsiant kritikos dabartinei Lietuvos diplomatijai temą… Kinijos klausimas. Lietuva pasitraukė iš 17+1, tačiau formatas vis dar egzistuoja ir yra sumažėjęs tik dėl Lietuvos pasitraukimo. Dėl Taivano buvo nueita į aštrius santykius su Kinija. Ir priežastis, kodėl taip atsitiko, – ketinimas atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje. Tačiau ketinimas taip ir liko nerealizuotas. Kyla klausimas – ar nėra tik stabtelta dėl Taivano atstovybės žadėtu pavadinimu. Ar tai nėra ženklas, kad Kinijos reakcija padarė tam tikros įtakos?
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
– Suprantu jūsų klausimą, bet aš norėčiau orientuotis į tai, kur mes esame matomi. Pirmas dalykas, mes darome taip, kaip mes suprantame valstybės interesą. Valstybės interesas yra bendrauti su tais, kurie mąsto kaip mes ir laikosi tų pačių taisyklių kaip mes. Tai, kad Kinija galimai grasina sankcijomis ir jas įveda, rodo, kad yra kitoks mąstymas. Ši valstybė nesilaiko taisyklių: diplomatinių, prekybos taisyklių. Vienašališkas sankcijų įvedimas yra klaidingas kelias. Jis rodo, kad tai nėra ekonominis partneris, su kuriuo santykius vertėtų stiprinti. Jis yra agresyvus, primetantis nuomonę. Dėl to mūsų sprendimas stiprinti santykius su Pietų Korėja, su Singapūru, taip pat su Taivanu. Tai yra mūsų valstybės interesas. Antras dalykas, mes kruopščiai ir atidžiai deriname veiksmus su savo transatlantiniais partneriais. Ir tiek (Taivano – ELTA) atstovybė, tiek jos pavadinimas, tiek atidarymo laikas yra derinamas su pagrindiniais strateginiais partneriais. JAV yra bene pagrindinė Taivano žmonių palaikytoja, ir mes stipriai konsultuojamės. Sprendimai bus priimti, vyksta daugiašalės konsultacijos. Tikiuosi, kad greitu metu galėsime informuoti tiksliai apie kitus būsimus žingsnius.
– Taigi dėl diskusijų su partneriais atidėtas atstovybės įsteigimo laikas?
– Partneriai yra ir kitoje pusėje Atlanto, taip pat partneriai Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Mes tikrai labai atsakingai, labai rimtai žiūrime į šį klausimą, suprasdami visą jo svarbą ir implikacijas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui.
– Tai galima sakyti, kad partneriai, kurie yra abiejose Atlanto pusėse ir visame pasaulyje, įvertinę situacijos kompleksiškumą, tapo veiksniu, kodėl sprendimas dėl Taivano atstovybės nukeltas.
– Aš nekalbėčiau apie jo nukėlimą. Ieškoma geriausio laiko ir formos.
– Ar Taivano atstovybės pavadinimo klausimas nebėra klausimas, ar vis dar klausimas?
– Aš tik pakartosiu, kad diskusijos vis dar vyksta su partneriais tiek dėl pavadinimo, tiek dėl atidarymo.
– Ir dar vienas įdomus aspektas. Neseniai sakėte, kad jūsų ir prezidento pozicijos dėl Kinijos ar Lenkijos klausimo nesiskiria, kad skiriasi tik žodžiai. Visgi galėjo susidaryti įspūdis, kad tarp Prezidentūros ir ministerijos nevisiškai buvo suderintas Taivano atstovybės steigimo klausimas. Kita vertus, tam tikrą vaizdą buvo galima susidaryti ir iš jūsų bei prezidento komunikacijos: prezidentas tarsi privengė apie Kinijos klausimą kalbėti, o jūs priešingai – tą darėte kur kas intensyviau. Taigi, ar su prezidentu derinote Taivano atstovybės steigimą planuojamu pavadinimu?
– Esu pasiprašęs dvišalių susitikimų su prezidentu. Tikrai tai puikūs susitikimai. Mes susideriname ir esame 100 proc. tame pačiame puslapyje. Ir aš jam esu dėkingas už tai. Tai čia dėl šio klausimo dėčiau tašką. Dėl jo pasisakymų… Tiesą sakant, aš norėčiau priminti… Manau, kad prezidentui ir Lietuvai yra didelė garbė, jog prezidento interviu Financial Times buvo stipriai vertybiškas. Jis net sukėlė Kinijos tam tikrą reakciją. Man tai puikiausias įrodymas, kad mes esame tame pačiame puslapyje. Prezidentas aiškiai gina vertybinę – pragmatinę poziciją.
– Gal tiesiog nebelieka kitaip elgtis prezidentui, juk tai yra labai subtilus klausimas.
– Aš taip nesakyčiau.
– Šiuo atžvilgiu nuomonių išsiskyrimas dėl santykių su didžiosiomis valstybėmis… Turėti dvi skirtingas nuomones vienoje valstybėje būtų sudėtinga. Galbūt jūs uždavėte toną prezidentui Taivano klausimu?
– Negalėčiau prisiimti tokios atsakomybės. Manau, kad tai yra bendrų pastangų ir tokio bendro valstybės laisvės etoso suvokimo ar, kaip premjerė sakė, laisvės DNR išdava. Mes turbūt negalėtume kitaip daryti.
– Tai suderinote žingsnius dėl Taivano atstovybės?
– Šimtu procentų.
– Tęsiant tuos klausimus, kurie yra ministerijos ir Prezidentūros prerogatyvoje, ramybės neduoda Lietuvos ambasadoriaus ES klausimas. Jei pažiūrėtumėte ne iš ministro pozicijos, bet iš šalies. Dvi institucijos nesutaria dėl šio klausimo, ir tai tęsiasi ganėtinai ilgą laiką. Gal net nepadoriai ilgą. Nėra taip, kad įsijungė principai?
– Užsienio reikalų ministerija turi tvarką, kaip yra atrenkami ambasadoriai. Mes šia tvarka vadovaujamės, ir man atrodo, kad tai yra teisinga ir demokratiška tvarka. Skelbiame atranką, žmonės registruojasi į tą atranką. Tuomet iš prisiregistravusių žmonių yra padaromas sąrašas, jis derinamas su prezidentu, Seimu ir Vyriausybe. Pagrindinio koordinatoriaus vaidmuo tenka Užsienio reikalų ministerijai.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskutinės kelios atrankos, deja, buvo bevaisės. Niekas nesutinka registruotis. Aš galiu pasakyti taip, kad mes dedame aktyvias pastangas įtikinti žmones dalyvauti. Kartais susidaro įspūdis, kad kartelė, kuri yra užkelta, yra tokia aukšta, kad žmonės yra tiesiog atgrasyti nuo dalyvavimo. Tad mano siūlymas buvo – truputį laiko. Leisti emocijoms nurimti. Ir aš neabejoju, kai šiek tiek nutekėjus vandens, mes galėsime įtikinti, įkalbėti, o gal ir savarankiškai žmonės pasirinks dalyvauti konkurse.
Politinė diskusija, kuri vyko iki šiol, gal ji ir turėjo šiek tiek įtakos tam, kad žmonės nenori dalyvauti, niekas nenori eiti į tas vadinamąsias apklausas Prezidentūroje, kur patarėjai griežtai klausinėja, ar yra sąsajos su Užsienio reikalų komiteto pirmininku ar ministru… Žmonės nenori tokio proceso. Tad reikia šiek tiek laiko. Aš visiškai pasitikiu žmogumi, kuris dirba Briuselyje.
Žalos aš dabar nematau jokios. Man atrodo, kad visos sritys yra padengtos. Prezidentą esu apie tai informavęs, lygiai tais pačiais žodžiais kaip ir jums paaiškinau, kokia yra dabar padėtis. Taip, norėčiau, kad būtų kitaip. Norėčiau surasti variantą, kuris įtiktų visiems, norėčiau galėti įkalbėti žmones. Dabar to padaryti negaliu.
– Šiuo metu pavaduojate vizito išvykusią premjerę. Kaip žiūrite iš gausiausios valdančiosios partijos vadovo perspektyvos į Vyriausybės darbą. Viskas pagal planą?
– Krizės, su kuriomis susiduria Vyriausybė, į veiksmų planą įneša savo korekcijų. Nuoširdžiai pasakysiu, aš matau labai daug širdies, kurios yra įdėta, kad programa būtų įgyvendinama. Aš turiu pripažinti, kad matau žmones, kurie dirba be savaitgalių, kurie dirba be atostogų… Kartais, pamatęs prie Vyriausybės stalo žmogų, pagalvoju: gal reikėtų jam pailsėti, kad jis būtų produktyvesnis ir efektyvesnis. Aš matau žmones, kurie atiduoda visą širdį ir jie tada mažiau dėmesio skiria komunikacijai… Nebuvo laiko tam. Aš džiaugiuosi, kad esu šios komandos narys. Džiaugiuosi, kad mano partija formuoja šią daugumą ir koaliciją.
– O kaip su atnaujinimu? Kai kurie opozicijos atstovai sako, kad nėra silpnybės parodymas, jei nusprendžiama šiek tiek atšviežinti Vyriausybę. Matyt, sunku surasti Ministrų Kabinetą Lietuvoje, kuris savo darbo laiku didesnio ar mažesnio atšviežinimo neturėjo. Dabar yra nemažas spaudimas dėl sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ar ekonomikos ir inovacijų ministrų. Kaip žiūrite į šį klausimą?
– Pirmiausiai reikia užduoti klausimą – atšviežinimas dėl ko. Ar tai tik politinis veiksmas kažkokiai įtampai nuimti? Aš pamenu Skvernelio Vyriausybės atšviežinimą… Pavyzdžiui, kai buvo atšviežinta švietimo ministerija ir mes turėjome Jurgitą Petrauskienę. Taip, ji susilaukė kritikos, taip, ji nebuvo populiariausia, bet ji buvo dirbantis žmogus. Aš manau, kad ji nebuvo blogiausia ministrė Skvernelio Vyriausybėje. Tačiau buvo nuspręsta atšviežinti ir paskirti žmogų, kurio darbų Skvernelio Vyriausybėje dabar negalėtume išvardinti. Po to buvo Narkevičius… Šiuo atžvilgiu buvo nuspręsta neatšviežinti. Nors, man atrodo, jis buvo atšviežinimo reikalaujantis žmogus jau po pirmųjų savo darbo dienų. Tai oponentai Seime, kurie dabar mums žeria patarimus, – kai aš pažiūriu tuos istorinius pavyzdžius, nesu įsitikinęs, ar viskas (jų pačių – ELTA) buvo labai teisingai padaryta.
Esminis faktas yra tai – aš nematau nė vieno ministro, kuris būtų įsitvėręs kėdės ar kad jo šaknys būtų įaugusios į Vyriausybės grindis. Visi turi savo programą, darbus ir labai aiškiai girdi premjerės pasakymą, kad jai paprašius arba susiklosčius aplinkybėms – atsistoji, susirenki savo dokumentus, padėkoji už tarnybą ir keliauji daryti kitų darbų. Tai yra geras simbolis. Mes visi esame laikinai. Dievo akivaizdoje mes apskritai labai trumpai būsime. Kad ir koks bus sprendimas, tai bus premjerės sprendimas. Ji jį mato, ji vertina krizes, su kuriomis dirba, ji vertina darbus, kuriuos pavyko nuveikti. Kad ir kokį sprendimą ji priims, aš asmeniškai jį remsiu.
– O jūsų asmenine nuomone… Prezidentas ministrui Dulkiui davė du pasirinkimus: arba perlaužti situaciją, arba pasitraukti. Bent jau taip buvo galima suprasti iš pasisakymo. Kaip vertinate sveikatos apsaugos ministro situaciją? Ar pakeisti Dulkio nereikia, nes nėra to, kas šiuo momentu galėtų geriau tvarkytis nei dabartinis ministras (iš dalies čia tas pats prezidento naratyvas, kad brastoje arklių nekeičiame), ar tiesiog nėra žmogaus, kuris norėtų atsistoti Dulkio vietoje?
– Labai smagu, kad prezidento žodžiais galima abi puses argumentuoti. Bet aš manau, kad antroji prezidento formuluotė yra teisingesnė – mes turime daugelį neišspręstų dalykų. Aš matau pastangas, visos komandos sunkų darbą. Žinoma, matau ir klaidas, kurios atsitinka. Tai nedžiugina. Tačiau krūvis, kuris tenka būtent Sveikatos apsaugos ministerijai, būtų bet kam sunkiai pakeliamas. Jo nepalengvina praktiškai niekas iš šono. Nematau tų, kurie padėtų bent porą akmenų nunešti. Tiesą sakant, nei iš to paties prezidento komandos, nei iš opozicijos… Kaip tik yra siekis tik dar daugiau svorio pridėti.
– Jūs sakote, kad opozicija ir prezidentas apsunkina darbą?
– Tikrai jie darbo lengvesniu nepadaro. Ar tie patys apsilankymai restoranuose, ar kažkas kita. Tai yra dar vienas akmuo, kurį reikia nešti. Norint įtikinti žmogų, kuris religiškai tiki nesiskiepijimu, vienintelis būdas yra kalbėti vienu balsu. Pradedant opozicijos radikaliausiais kalbėtojais ir baigiant valstybės autoritetais, tarp kurių yra ir aukščiausi valstybės pareigūnai.
– Jūs užsiminėte apie, ko gero, garsiausią šiuo metu restoraną Žemaitijoje. Premjerė komentavo, kad gal prezidentas, prieš apsilankydamas šiame restorane, nežinojo ir nebuvo susipažinęs su informacija apie tai, kad pasisakyta prieš Galimybių pasą, spėjo, kad tai buvo klaida. O jūs kalbate apie akmenis, kurie kraunami Dulkiui į maišą… Jūs manote, kad tai tikslingai buvo padaryta?
– Mažų mažiausiai tai yra labai apmaudi klaida. Tikrai. Tai apmaudi klaida. Bet tai yra tik dar vienas dalykas. Mes turime Kepenį, kuris kalba kiekviename Seimo posėdyje. Ir jis yra garbingas „valstiečių“ frakcijos narys – kovojantis prieš skiepus. Ir „valstiečiams“ dėl to yra viskas tvarkoje. Ir jie dar turi pastabų Vyriausybei.
Aš turiu pastabų „valstiečiams“: susitvarkykite su savo… Jeigu jūs esate nuoširdūs, jei esate suinteresuoti, kad kas dieną nemirtų po 20 žmonių – prašau ką nors pasakyti. Bent jau iš frakcijos paprašykite išeiti kuriam laikui – kol jūs būsite už skiepus susitelkę. Aš neįsivaizduoju, kaip įmanoma suderinti toje pačioje galvoje buvimą frakcijoje, kurios pirmininkė sako, kad aš esu už skiepus, ir turėjimą tokio žmogaus, kaip Kepenis. Nuoširdžiai neįsivaizduoju. Aš dar galiu paaiškinti, kaip mes su krikdemais sutariame, bet tai yra kardinaliai skirtingi dalykai. Mano supratimu, vienas toks žmogus „valstiečių“ frakcijoje… Man tai reiškia, kad „valstiečiai“, jų frakcija, deja, bet yra pasisakanti prieš skiepus. Jiems tinka žmogus, kuris jau yra tapęs antiskiepininkų simboliu. Dėl to aš ir pasakiau ganėtinai griežtai nuskambėjusią frazę (kad žmonės, kovojantys prieš skiepijimosi raginimus, iš esmės pasisako už tai, jog kuo daugiau žmonių mirtų – ELTA).
Dėl Dainiaus Kepenio ir jo sėbrų įtikinėjimų, kad yra gerai nesiskiepyti… Didelė dalis atsakomybės tenka ant jų rankų dėl vaikų, kurių tėvai yra mirę. Aš žinau, kad turbūt nebus žemėje teismo šitiems žmonėms… Bet aš tikiuosi, kad kažkur jiems reikės atsakyti prieš kažką aukštesnio.
– Ir išties griežtai skambėjo jūsų žodžiai, kad, kas yra prieš skiepus, yra kaltas dėl mirčių. Jūsų manymu, tai tikslingas, ar visgi iš nežinojimo kalbėjimas?
– Neturiu rentgeno aparato, kuriuo galėčiau peršviesti galvą. Tai, kad žmogus (D. Kepenis – ELTA) liko politinėje organizacijoje, rodo, kad tai yra sąmoningas sprendimas.
– Jus minėtam pasisakymui išprovokavo klausimas dėl Galimybių paso – dalis opozicijos narių dėl jo kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
– Tai yra politikavimas. Tai yra politikos dalis. Aš ją turiu priimti, taip veikia žaidimo taisyklės. Tačiau aš noriu pasakyti, kad, tokiu būdu žaidžiant žaidimą, nepamirškite nusišluostyti rankų, nes jos yra kruvinos.
– Epidemiologinė situacija Lietuvoje nėra pati dėkingiausia: rekordiniai užsikrėtimų skaičiai, stabdomos ligoninių planinės paslaugos, dešimtis mirčių kasdien. Ar Latvijos scenarijus – užsidarymas – negresia Lietuvai. Aš pamenu, kai jūs buvote dar opozicijoje ir kritikavote Skvernelio Vyriausybę, kad tuo pereinamuoju laikotarpiu dėl politinio išskaičiavimo nėra priimami ryžtingi sprendimai. Šią savaitę ministerija praneša, kad bus ilginamos atostogos mokiniams – bet tik keliomis dienomis. Nepavėluosite žengti ryžtingo žingsnio?
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
– Čia labai filosofinis klausimas. Latvija žengia tuos žingsnius. Bet kur mes esame? Mes turime galimybę paskiepyti visus Lietuvos žmones. Tai garantuotų, kad užsikrėtimų skaičiai kristų dramatiškai, mirčių, greičiausiai, beveik nebeliktų. Tai rodo kitų valstybių statistika. Tačiau dalį žmonių įtikino pranašai, antiskiepininkų apaštalai to nedaryti. Taip, mes galime užsidaryti. Mes turime tą galimybę. Galbūt sumažėtų užsikrėtimų skaičiai, tačiau vėliau jie vėl grįžtų ten pat. Taigi visa visuomenė tampa įkaitais tų pačių žmonių. Ekonomika, vaikai, kurie eina į mokyklas, ir taip toliau. Jei mes norime išeiti iš šios ligos, mes turime skiepytis. Nes jei dabar mes užsidarysime, skaičiai sumažės, bet atsidarius tie patys nepasiskiepyję žmonės sirgs vėl ir vėl mirs. Nėra kito kelio iš tos ligos – tik per skiepus.
– Paskutinis klausimas apie situaciją Seimo opozicijoje. Opozicijos lyderio nebėra, šešėlinė Vyriausybė, nepaisant rašomų laiškų, nesulaukia pripažinimo iš valdančiųjų. Atsirado nauja frakcija, keliama ambicija kurti naują partiją. Kaip vertinate pokyčius oponentų gretose?
– Manau, kad pagrindinė struktūrinė opozicijos problema ištiko tuomet, kai beveik visų opozicinių frakcijų vadovai ar partijų vadovai išėjo iš Seimo. Sakau tai ne dėl to, kad linkėčiau jiems grįžti… Tai, tiesą sakant, padaro mūsų darbą lengvesniu. Bet vertinant per politologinę prizmę, tai turėti opozicinės partijos lyderius Europos Parlamente, vieną versle… Dabar vienintelis realus lyderis opozicijoje yra Saulius Skvernelis, kuris dabar ir išnaudoja tai, kad susiklostė absoliutus lyderystės vakuumas. Dabar jis bando tą erdvę pasiimti – kurdamas frakciją, kurdamas partiją. Jei jis tą žaidimą žais tiksliai, tai aš manau, kad tiek socdemamų, tiek „valstiečių“ laukia prastos dienos.
– Pamenu jūsų diskusijas ankstesniame Seime su Sauliumi Skverneliu. Jos buvo įdomios, švelniai tariant. Kaip vertinate tą galimybę, jei jis užpildys tą galios vakuumą Seimo opozicijoje.
– Aš vertinu tai ilgesniam laikotarpyje. Valstybėje turi būti funkcionuojanti, efektyvi ir politiška opozicija, kuri geba nepatogius klausimus užduoti. Tai jam ant pečių gula didelė našta. Kaip jis su ja susitvarkys – klausimas, aš nežinau. Tai jo lyderystės reikalai.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Minskas, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ambasadorius vyriausybės Minske nurodymu išvyko iš autoritariškai valdomos Baltarusijos.
„Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad ambasadorius iki spalio 18 dienos išvyktų, – sekmadienį sakė ambasados Minske atstovė. – Ambasadorius Nicolas de Lacoste šiandien išvyko iš Baltarusijos“. Tokio reikalavimo priežasčių atstovė nekomentavo.
Pasak žiniasklaidos, N. de Lacoste niekada nesusitiko su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, kad įteiktų jam savo, kaip Prancūzijos diplomatinio atstovo, skiriamuosius raštus.
Prancūzija, kaip ir kitos ES valstybės, nepripažįsta A. Lukašenkos pergalės praėjusių metų rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą perrinktas šeštajai kadencijai.
Anot ambasados atstovės, N. de Lacostė paliko vaizdo įrašą baltarusių žmonėms. Jis pirmadienį bus paskelbtas ambasados puslapyje.
Santykiai su Baltarusija bus aptariami pirmadienį Liuksemburge prasidėsiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Įtampa tarp ES ir Minsko pastaraisiais metais smarkiai išaugo. ES kaltina A. Lukašenką organizuotai gabenant migrantus iš Artimųjų Rytų per Lietuvą, Latviją ir Lenkiją į ES. Tai esą kerštas už Europos sankcijas.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Minskas (AFP-ELTA). Baltarusija sulaikė dešimtis asmenų už diskusijas socialiniuose tinkluose apie šaudynes Minske, kurių metu žuvo IT darbuotojas ir KGB pareigūnas, penktadienį teigė teisių gynimo organizacija „Viasna“.
Daugiau detalių apie šaudynes nežinoma, tačiau incidentas kvestionuojamas Baltarusijoje, kur valdžios institucijos po beprecedenčių praėjusių metų protestų prieš ilgametį šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką susidoroja su opozicija.
Valdžia visais įmanomais būdais siekia užkirsti kelią diskusijoms apie šaudynes. Anot „Viasna“, dėl to per pastarąsias dvi dienas jau sulaikyti 84 žmonės, daugiausiai „dėl komentarų po įrašais socialiniuose tinkluose“. Organizacija teigė, kad jiems gresia kaltinimai „pareigūno įžeidimu“ ir „socialinės neapykantos kurstymu“.
Antradienį Baltarusijos saugumo agentūra KGB pranešė, kad „per atsakomąją ugnį“ žuvo žmogus, mirtinai pašovęs vieną pareigūnų. KGB nenurodė šio asmens tapatybės ir įvardijo jį tik kaip „labai pavojingą nusikaltėlį“.
Valstybinės televizijos parodytoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip į butą įsiveržia civiliais drabužiais apsirengę pareigūnai, o jo viduje buvęs vyras pradeda šaudyti į juos ginklu. Neaišku, kaip buvo gauta filmuota medžiaga iš buto vidaus. Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelius nusikaltimus, vėliau identifikavo šį vyrą kaip 31-erių Minsko gyventoją Andrejų Zeltserį. Komitetas pridūrė, kad buvo sulaikyta įvykio vietoje buvusi 40-metė jo žmona.
Vyresnysis Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas teigė, kad A. Zeltseris dirbo su viena didžiausių Baltarusijos IT kompanijų „EPAM Systems“.
Trečiadienį Baltarusija užblokavo populiaraus dienraščio „Komsomolskaya Pravda“ internetinę svetainę, kai šis publikavo interviu su A. Zeltserio klasioku.
Kalbėdamas penktadienį, KGB pareigūno laidotuvių dieną, A. Lukašenka teigė: „Mes neatleisime šio jauno vyro mirties.“
Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.
Valdžios institucijos Minske siekia visiškai susidoroti su opozicija ir taikosi į A. Lukašenkos priešininkus, teisių aktyvistus, nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą. Penktadienį Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas likvidavo vieną seniausių šalies žmogaus teisių grupių – Baltarusijos Helsinkio komitetą.
A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams taikoma daugybė Vakarų šalių sankcijų, tačiau jų poveikis, regis, yra ribotas, nes Baltarusija nepraranda savo svarbiausios sąjungininkės ir kreditorės Rusijos palaikymo.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas nesiėmė vertinti konkretaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo 5 afganistaniečių byloje prieš Lietuvą, tačiau kartu jis išsakė poziciją, kad tokiu teismo precedentu gali pasinaudoti nelegalią migraciją organizuojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas.
„Ką gali reikšti toks precedentas? Net neabejoju, ką mes matėme ir Lenkijos atveju, Lukašenka bando pasinaudodamas žmogaus teisių klausimu spausti mus, lenkus ir latvius. Tai sudėtingas klausimas, nes iš tikrųjų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje tikrai yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki žmogaus teisių klausimais, jų universalumu, tomis vertybėmis. Bet kartais atrodo, kad formuojasi kažkokia nebyli sąjunga, nes yra valstybės sprendimai apgręžinėti migrantus, ir tai yra vienintelis sprendimas, kuris šiuo atveju mus išgelbėjo“, – LRT radijui trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Konservatorius nuogąstauja, kad kai kurie EŽTT sprendimai galėtų sukelti rimtų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Dabar įsivaizduokime tokį precedentą, kuris galėtų paskatinti Žmogaus Teisių Teismą torpeduoti pačią apgręžinėjimo politiką. Tokiu atveju mes turėsime labai rimtą iššūkį. Kaip tada bus su mūsų nacionaliniu saugumu ir Lietuvos Respublikos žmonių teisėmis į viešąjį saugumą ir visus kitus dalykus“, – sakė NSGK pirmininkas, kartu pabrėždamas, kad paties teismo kompetencija jis neabejoja. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
EŽTT. teise.pro
„Jokiu būdu neabejoju teismo kompetencija. Mane netgi pozityviai nustebino kai kurie teismo (EŽTT – ELTA) sprendimai. Kai buvo klausimai dėl Lenkijos ir Latvijos, tai buvo pasakyta labai aiškiai, kad pareigos visus priimti šitos šalys neturi. Tai reiškia, apgręžimo politika kaip ir yra pateisinama. Tik reikia pasirūpinti jau esančių migrantų teisėmis, buitimi ir sąlygomis. Šitoje vietoje aš visiškai sutinku, kad taip reikia padaryti“, – tikino jis.
Tačiau, politiko manymu, aktyviai žmogaus teises ginančiomis organizacijomis ir nelegaliems migrantams atstovaujančiais advokatais gali pasinaudoti Baltarusija.
„Faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie gali iš to ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus“, – tikino L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, užfiksuoti Lietuvos teritorijoje.
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Apie afganistaniečių buvimo vietą pranešta tiesioginėje Delfi TV transliacijoje. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
EŽTT praėjusį trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
„Neturime objektyvių duomenų, kad jie Lietuvos Respublikos teritorijoje yra. Iš tikrųjų situacija kartojasi, kokia ji buvo ketvirtadienį. Neturime duomenų, kad jie būtų arba prie valstybės sienos, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai negaliu patvirtinti, mes tokios informacijos neturime“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas tikina, kad afganistaniečius ginančiai advokatei pranešus, kad migrantai yra Lietuvoje, ši informacija buvo tikrinta.
„Mes tikrinome. Irgi buvo specialiai atliktas stebėjimas, buvo panaudotos ir transporto priemonės, specialiosios priemonės. Tai nenustatyta, kad jie būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje, bent jau mums nepavyko to nustatyti“, – sakė jis.
R. Liubajevas taip pat informuoja, kad penktadienį šie 5 afganistaniečiai galimai buvo pastebėti Lietuvos pasienyje, Baltarusijos teritorijoje. VSAT vado teigimu, šie asmenys, turimais duomenimis, Baltarusijos pasieniečių buvo išgabenti į šalies gilumą.
„Mes pagal informaciją, kuri buvo pateikta vairuotojų, važiuojančių per valstybės sieną, žinome, kad 5 migrantai buvo pastebėti Dverečiaus kontrolės punkte iš Baltarusijos pusės, tačiau tai buvo tik vairuotojo pastebėjimai, kiek yra žinoma mums irgi iš tų pačių vairuotojų, tie 5 piliečiai Baltarusijos pasieniečių buvo išvežti į Baltarusijos gilumą“, – sakė R. Liubajevas.
„Neaišku, ar tai tie patys afganistaniečiai, bet mes manome, kad tai galėjo būti būtent jie“, – pridūrė VSAT vadas.
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
A.Lukašenka ir V.Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitarė dėl glaudesnių abiejų šalių ekonominių santykių. Po pokalbių Kremliuje V. Putinas pareiškė, kad Rusiją ir Baltarusiją ateityje vienys vieninga „makroekonominė politika“. Konkrečiai parengtos 28 programos dėl glaudžių ekonominių santykių.
Šie susitarimai yra 1999-aisias pasirašytos sutarties dėl „sąjunginės valstybės“ įgyvendinimo dalis. Joje, be kita ko, numatytas bendro parlamento įsteigimas, bendra valiuta ir bendri valstybės simboliai. Tačiau apie tokią politinę integraciją, pasak V. Putino, dabar nebuvo kalbama.
„Apie tai mes nekalbėjome“, – patikino jis. Pradžioje esą reikalingas „ekonominis pagrindas“, ir tik tada galimas politinis suartėjimas. Praeityje pirmiausiai Maskva pasisakė už politinę integraciją, o A. Lukašenka ją atmetė. Rusija „nepraris“ jo šalies, ir dabar pareiškė Baltarusijos diktatorius.
A. Lukašenka beveik 30 metų autoritariškai valdo šalį. Dėl vis labiau negailestingų tarnybų veiksmų prieš opoziciją šalis yra praktiškai izoliuota užsienio ir dėl to labiau nei bet kada priklausoma nuo didžiosios kaimynės Rusijos.
A. Lukašenkos santykiai su daugiau kaip 20 metų valdžioje esančiu V. Putinu ne visad buvo harmoningi. Abu jie aiškiai siekia bendro fronto savo konfrontacijoje su Vakarais. Tačiau vis kildavo politinių ir ekonominių ginčų, ypač dėl energijos kainų.
