Sauliaus Skvernelio vadovaujamą ministrų kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Vos vienai dienai praėjus po to, kai S. Skvernelis prakalbo apie „planą chuliganą“ Baltarusijai, šios kaimyninės valstybės energetikos ministro pavaduotojo pasirašytame laiške Lietuva raginama didinti elektros prekybos apimtis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakosi iš esmės neatmetantis nei tokio Baltarusijos kvietimo kalbėtis, nei vertinimo, kad tokiu pasiūlymu Minskas tiesiog oficialiai atmetė premjero diskusijas ir prezidentės kritiką sukėlusią iniciatyvą. 

„Siekdama tęsti savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltarusijos energetikos ministerija prašo apsvarstyti galimybę surengti 2019 metų kovo mėnesį susitikimą, kurio tikslas – pasikonsultuoti dėl Baltarusijos ir Lietuvos tarpvalstybinio ruožo praleidžiamosios galios, suteikiamos prekybai elektros energija „Nord Pool“ biržoje dabartinėmis sąlygomis, nustatymo“, – rašoma Lietuvos energetikos ministerijai adresuotame, vasario 27 d. pasirašytame laiške, kurį Baltarusijos ambasada Lietuvoje Energetikos ministerijai persiuntė kovo 26 d. Dokumento kopiją pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA. 

Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje susitikti, siūloma didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.

„Šiame susitikime siūloma apsvarstyti perspektyvas kartu naudotis šio tarpvalstybinio ruožo praleidžiamąja galia, prieinama prekybai 2019-aisiais ir paskesniais metais, atsižvelgiant į galimybę ją didinti ir naudoti prekybai elektros energija dvišaliu pagrindu tarp Baltarusijos ir Lietuvos energetikos sistemų“, – rašoma laiške.

„Šį susitikimą būtų galima surengti Baltarusijoje, Minske, arba Lietuvoje. Prašome informuoti apie susitikimo datą ir vietą, tinkamą Lietuvos atstovams“, – kvietimą pasirašė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Vadimas Zakrevskis.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija per Užsienio reikalų ministeriją šį laišką yra gavusi. 

„Tokia nota yra gauta per Užsienio reikalų ministeriją, tokį susitikimą, manau, mes dabar deriname“, – Eltai kalbėjo Ž. Vaičiūnas. Pasak jo, toks susitikimas galėtų įvykti, jeigu bus galima užtikrinti Lietuvos interesų apsaugą. „O jei ne – tokio susitikimo nebus“, – pabrėžė jis ir paklaustas, kada reikėtų tikėtis Lietuvos atsakymo Minskui, užsiminė, kad tai įvykti turėtų artimiausiomis savaitėmis. 

Ž. Vaičiūnas neatmetė galimybės, kad gautas Baltarusijos pasiūlymas gali būti apibendrinamas kaip kaimyninės valstybės atsakas į premjero S. Skvernelio pateiktą pasiūlymą Astravo atominei elektrinei.

„Tai vertinimo klausimas, kol kas neturime nei oficialių įrodymų, kad galėtume vienaip ar kitaip traktuoti, bet, viena vertus, tai galima suprasti datų prasme – tai yra būtent kovo pabaigoje tokia nota buvo išsiųsta. Tai datų požiūriu taip“, – sakė ministras. 

Baltarusijos laiškas Lietuvos ministrų kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai premjeras pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose. Tuomet jis savo sumanymą pavadino „planu chuliganu“. Tuo tarpu Baltarusijos laiškas Lietuvai pasirašytas praėjus dienai – vasario 27 d. Tačiau pats laiškas Lietuvai išsiųstas kovo pabaigoje. 

Kovo 7 d. premjeras pranešė laišku kreipęsis į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Jo teigimu, Minskui įteiktas pasiūlymas yra paskutinis šansas parodyti Baltarusijai, kad yra alternatyva nesaugia laikomai Astravo AE. 

Kad būtų gavusi oficialų atsakymą dėl teikto premjero pasiūlymo, Vyriausybė nėra pranešusi.

ELTA primena, kad nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių. 

Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Įvykus šiam įvykiui, Baltarusijos elektros energija į Lietuva nebus įleidžiama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 08:00

Liepos 7-ąją Vilniaus apygardos teismas už šnipinėjimą 10 metų kalėti nuteisė Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką. 

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Tiriant šią bylą nustatyta, jog Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams papulkininkis N.Filipčenka su kitais asmenimis nuo 2011 metų spalio iki 2014-ųjų pabaigos siekė užverbuoti Lietuvos piliečius, kad šie rinktų ir perduotų užsienio valstybės žvalgybai ją dominančią informaciją. Jie taip pat verbavo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kad šie įrengtų pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Rusų šnipas taip pat teistas už dokumentų klastojimą bei daugkartinius neteisėtus valstybės sienos kirtimus.

Prokuratūros duomenimis, verbuojamieji būdavo aprūpinami techninėmis ir kitomis priemonėmis, instruktuojami, jiems duoti pinigai ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

N.Filipčenka palaikė ryšį su verbuotais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.

Teismas taip pat nustatė, kad 40 metų papulkininkis Rusijos piliečio Nikolajaus Trifonovo vardu išduotais suklastotais dokumentais ne kartą kirto Lietuvos sieną ir šiuos dokumentus su suklastotomis Europos Sąjungos (ES) šalių narių Šengeno vizomis gabeno per mūsų šalies teritoriją.

Gana garsiai nuskambėjusi šnipinėjimo storija nėra vienintelė mūsų ir ne tik mūsų šalyje pastaraisiais mėnesiais. Vasarį Šiaulių apygardos teismas kaltu dė šnipinėjimo Rusijai pripažino bei 5-eriems metams kalėti nuteisė buvusį Lietuvos karinių pajėgų kapitoną 34-erių Sergejų Pusiną. Tyrimo metu nustatyta, jog šis karinių oro pajėgų bazės karininkas nuo 2012 metų iki 2014-ųjų pabaigos rusų žvalgybai teikė informaciją apie Lietuvos kariuomenės dalinių dislokacijos vietas, NATO oro policijos misijos veiklą, galimas žvalgybos bepiločių dislokacijos vietas bei Atlanto aljanso vadovaujamos koalicijos operacijas Afganistane.

Iš S.Pusino rusų žvalgyba taip pat gavo Lietuvos gynybos ministerijos dokumentų kopijas (dalis kurių buvo su grifu „slaptai“) bei kai kurių karinių oro pajėgų bazės karininkų asmens bylas. Tyrimas pradėtas 2014 metų gryuodį po to, kai Lietuvos gynybos ministerijos antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (paprastai tariant, karinei žvalgybai) pavyko gauti informaciją, jog kapitoną 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgyba.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai anksčiau atitinkamai penkeriems bei trejiems metams kalėti nuteisti buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jam skirti treji metai nelaisvės.

Panašu, kad ne tik Lietuva, bet visos Baltijos valstybės Maskvos imamos vertinti kaip „visavertės” priešininkės – regione vis reguliariau išaiškinami rusų šnipai, kurių veikimo metodai  vis rafinuotesni.

Nekeista, nes nuo 2017-ųjų visose Baltijos valstybėse bei Lenkijoje reguliariai treniruojasi JAV bei kitų valstybių kariškiai. Kovo 24-ąją Latvijos prokuratūra pateikė kaltinimus šnipinėjimu valstybinės įmonės „Latvijos geležinkeliai“ darbuotojui 47-erių Aleksandrui Krasnoperovui. Pagal tyrimo versiją šis Jelgavos stoties geležinkelių kelių prižiūrėtojas metus perfilmavo stoties vaizdo kamerų medžiagą, taip reguliariai bei tikslingai rinko slaptą karinę bei komercinę informaciją ir perduodavo ją kontaktiniam asmeniui Rusijoje.

A.Krasnoperovas yra Jelgavos Afganistano karo veteranų visuomeninės organizacijos „Šuravi“ valdybos narys ir iki arešto palaikė glaudžius ryšius su Afganistano karo veteranais Rusijoje.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas interviu „krymr.com“ liepos 17-ąją nurodė, jog rusų šnipai jo šalyje šiandien pakankamai aktyvūs, pasak T.H.Ilveso, ypač pikantiška tai, kad estai sulaiko daugiau rusų šnipų nei kitos Europos valstybės, nors Estija yra labai nedidelė šalis. Kaip sėkmingiausią estų specialiųjų tarnybų darbo pavyzdį prezidentas nurodė buvusio aukšto valdininko, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Estijos policijos departamento generalinio direktoriaus, vėliau Gynybos ministerijos valstybės paslapčių padalinio vadovo Hermano Simmo demaskavimą 2008-aisiais už šnipinėjimą Rusijos naudai, už ką jis nuteistas kalėti 12 su puse metų.

Rusų šnipų interesų zona siekia pirmiausia karinį sektorių – siekiama išmušti ne vien Estijos gynybines paslaptis, bet ir informaciją apie NATO karines bazes šalies teritorijoje. Rusijos žvalgyba taip pat siekia prieiti prie estų specialiųjų tarnybų informacijos, mėgina dirbti su rusų diaspora, siekdama nuteikti ją prieš Estiją.

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pastaruoju atveju pakankamai sudėtinga nustatyti skirtumą tarp legalios veiklos rusakalbių bendruomenėje ir žvalgybinės informacijos rinkimo. Kaip nurodoma Estijos apsaugos policijos (KaPo) naujausioje atsakaitoje (publikuojama kasmet), 2016-ųjų pradžioje suaktyvėjo Maskvos pastangos daryti įtaką Baltijos valstybėms, tuo tikslu įsteigiant Baltijos valstybių tyrimų asociaciją, kuri ateityje turėtų suvienyti šio regiono istoriją bei dabartinę situaciją nagrinėjančius tyrėjus.

Pasak ataskaitos, vis dėlto netrūksta požymių, kad tikrasis Asociacijos tikslas yra Rusijos interesų propaganda, siunčiant tipiškas Maskvos įtaką turinčias stiprinti žinutes apie rusakalbių diskriminaciją, istorijos klastojimą, probleminį Baltijos regioną ir pan.

Prezidento T.H.Ilveso vertinimu, vargu ar Estijoje pavyks išnaudoti rusakalbių faktorių, kaip kad Maskvai tas pavyko, pavyzdžiui Donbase, nes greta propagandos negalima išleisti iš akių medžiaginės gerovės faktoriaus. Estija yra ES narė, jos piliečiai, įskaitant rusakalbius, gali laisvai keliauti ir dirbti Europoje, pačioje Estijoje minimali pensija didesnė nei vidutinis atlyginimas Rusijoje, taigi žmonės nemato prasmės šlietis prie šios valstybės.

Vis dėlto žvalgybos veikia pagal savo rutininių taisyklių inerciją. Maskvos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) informacinio saugumo koncepcija priimta dar 1999 metų birželį, vienas pagrindinių jos punktų nurodo būtinumą užkardyti užsienio šalių valstybinę politiką, nukreiptą į politinių, ekonominių, karinių, ekologinių bei kitų procesų globalų monitoringą, taip esą siekiant vienašališko pranašumo.

2005 metų gegužės 12-ąją Rusijos valstybės dūmoje Federalinio saugumo biuro (FSB) direktorius Nikolajus Patruševas informavo apie jo tarnybos atskleistą Bratislavoje suplanuotą sąmokslą prieš Baltarusijos režimą, kitą dieną šią inforjaciją patvirtino baltarusių KGB, tokiu būdu „neprieštaraudamas“ N.Patruševo tarnybos kišimuisi į savo reikalus.

Po savaitės Kazachstano sostinėje Astanonje vykusiame NVS specialiųjų tarnybų vadovų susitikime FSB direktorius perspėjo kolegas dėl vadinamųjų „spalvotųjų revoliucijų“ pavojus, šiuo klausimu jį palaikė ne tik Baltarusijos KGB šefas, bet ir Kazachstano nacionalinio saugumo komiteto vadovas.

Kremliaus siekis kištis ar net kontroliuoti politinę situaciją kaimyninėse valstybės akivaizdus, paskutinių metų istorija (Maskvos agresyvi politika Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu) akivaizdžiai patvirtina, jog Baltarusija jau nesiribojama.

Pasak tyrimų centro „Agentura.Ru“ dienraščio „Novaya gazeta“ užsakymu dar 2006-ųjų vasarį-kovą atlikto tyrimo, Baltijos šalys vienintelės posovietinėje erdvėje sugebėjo nuo nulio sukurti savo specialiąsias tarnybas, reguliariai keičiasi su Maskva personomis nongrata bei notomis taip pat dėl žvalgybinės veiklos, todėl įgijo Vakarų kolegų pasitikėjimą. Pasak tyrimo, Latvijoje ir Lietuvoje stiprios JAV, Estijoje – britų žvalgybos pozicijos. Beje, rusų kontržvalgybos vertinimu, mūsų šalyje jau tada buvo viena didžiausių JAV Centrinės žvalgybos valdybos rezidentūrų pasaulyje.

Baltijos šalys iš rytų pusės akylai stebimos jau kurį laiką, ta veikla neabejotinai tik intensyvės. 2015-ųjų lapkritį interviu radijui „Svoboda“ saugumo ekspertas Markas Galeottis nurodė apie reikšmingą kiekį Baltijos valstybėse rusų žvalgybai dirbančių „nelegalų“, kurie veikia ne po diplomatinės neliečiamybės priedanga. Ypač jų daug tarp vietos rusakalbių bei Baltijos šalis įvairiais pretekstais nuolat lankančių Rusijos piliečių.

Beje, Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro vertinimu, 40 proc. Rusijos diplomatinės atstovybės Rygoje personalo yra šnipai.

Pasak eksperto, iki šiol vienos ES šalys buvo kietesnės rusų žvalgybinės rezidentūros bei propagandos atžvilgiu, kitos elgėsi nuosaikiau. Vieningos politikos trūkumu rusų specialiosios tarnybos naudojasi, žvalgybinę veiklą tiesiog kilnodamos iš vienos šalies į kitą. M.Galeočio vertinimu, ES turi veikti vieninga sistema su galimybe išsiųsti iš šalių tuos, ant kurių krenta ir menkas įtarimas šnipinėjimu, jei rusai atsakys (o jie paprastai atsako labai entuziastingai) – ką gi, ne problema.

Klasikinis pavyzdys – Čekija, kurios sostinėje Prahoje yra didžiulį kiekį personalo turinti Rusijos ambasada, pagal „svorį“ tikrai neatitinkanti šios valstybės dydžio. Čekų kontržvalgyba savo ataskaitose reguliariai nurodydavo, jog maždaug pusė personalo susijusi su rusų specialiosiomis tarnybomis, bet šalies politinė valdžia į tai beveik nereaguodavo. Tiesa, situacija jau keičiasi, čekai ėmė steigti rusų propagandai bei žvalgybinei įtakai tirti skirtus tyrimų centrus (pavyzdžiui, sausio 1-ąją Prahoje pradėjusį veikti Kovos su terorizmu ir hibridinėmis grėsmėmis centrą), ir jų balsas girdimas vis labiau.

Šia prasme Baltijos valstybės yra pakankamai ryžtingos ir nuoseklios ir net gali būti pavyzdžiu visai ES.

2017.07.14; 16:28

Praėjusią savaitę – birželio 19-25 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. 

Rusijos karinis orlaivis

Birželio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai du kartus buvo pakelti palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius orlaivius. Pirmą kartą NATO orlaiviai buvo pakelti palydėti Rusijos orlaivio „Tu- 154“ ir dviejų naikintuvų „Su-27“, skridusių iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

„Su-27“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be atsakiklio, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, „Tu-154“ skrido su skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį palaikė.

Antrą kartą NATO naikintuvai buvo pakelti palydėti kitą grupę Rusijos Federacijos orlaivių, kurią sudarė 16 orlaivių, skridusių iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Iš jų – „Su-27“, „Su-24“, „Su-34“, „Tu-154“ ir „Tu-134“. „Tu-154“ ir „Tu-134“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė. Kiti orlaiviai skrido be iš anksto pateikto plano, be atsakiklių, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Kaip jau skelbta, birželio 21-ąją Lietuvos karinės oro pajėgos užfiksavo du Lietuvos valstybinės sienos kirtimus oro erdvėje ties Dubičiais ir Musteika Varėnos rajone. Užfiksuota, kad civilinis orlaivis „An-2“ įskrido į Lietuvos teritoriją du kartus. Pažeidimas fiksuotas Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo priemonėmis ir vizualiai. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijos ambasadai birželio 22 dieną įteikė notą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 05:12

Saulius Kizelavičius

Aš netikiu, kad mums pavyks sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybą. Aš beveik netikiu, kad mes sugebėsime rusams ir baltarusiams pakenkti bent tiek, kad šie neturės kur dėti pagamintos elektros. 

Baltarusijos atominė elektrinė. Belta.by nuotr.
Baltarusijos atominė elektrinė. Belta.by nuotr.

Juk tie, kurie labai priešinosi atominės elektrinės statybai Visagine, kurie, kaip Skardžius ir Ko, visaip koneveikė ir tebekoneveikia suskystintų dujų terminalą, kurie visokiais būdais talkino Gazpromui, darys viską, kad pirktumėm pigesnę elektrą iš priešų, norinčių mus išnaikinti.

Mūsų uždavinys sustabdyti statybas Astrave juo sunkesnis, nes vargu ar mums talkins latviai, estai ir kitos šalys, kurioms mažiau pavojingas Astravo atominis monstras, o ekonominė nauda – akivaizdi. Apie Europos Sąjungos biurokratus aš jau net užsiminti nenoriu: jiems mūsų likimas dar mažiau rūpi.

Kartais bandau įsivaizduoti, kas dėsis, jeigu vieną dieną įvyks žemės drebėjimas, ir tas nelemtas rusiškas reaktorius, kuris jau kartą krito iš kelių metrų aukščio Astrave, bet nebuvo pakeistas, sprogs ar kaip kitaip bus nepataisomai sugadintas? Gali juk ir lėktuvas tyčia ar netyčia nukristi. O jeigu elektrinėje įsidarbins koks teroristas, nebijantis mirties ir labai trokštantis išnaikinti šimtus tūkstančių žmonių, gyvenančių prie Nemuno ir Baltijos jūros?!

Kaip reaguos Seimas, Vyriausybė, Prezidentas? Turbūt panašiai, kaip tada elgėsi Maskvos ir Kijevo komunistai. Rūpinsis tik savo saugumu, o tai reiškia, kad lėktuvais, laivais, automobiliais spruks kuo toliau nuo Lietuvos. Ne visi, bet spruks. Prisimenate, ano istorinio Sausio dienomis ne visi parlamentarai juk buvo savo darbo vietose ir laukė mirties. Ir Vyriausybėje buvo visko. Tauta juos – ir didvyrius, ir bailius – apgynė. Bet taip buvo tada, neregėto pakilimo mėnesiais, metais ir dienomis.

Dabar bėgame iš Lietuvos genami tik valdančiųjų abejingumo tautos likimui, pagaliau tautos nuovargio, suvilioti Laisvės, kurioje beveik neliko pareigos ir atsakomybės supratimo.

Argi gali taip atsitikti, kad poetų apdainuota Lietuva, gražiausias Žemės lopinėlis daugeliui ją praradusiųjų, taptų dykra, kaip Černobylis, ir šimtmečius čia viešpatautų sužalota, mirtinai pavojinga gamta, be žmogaus?

Gali! Nes taip jau vieną kartą atsitiko netoli Lietuvos. Gali, nes elektrinė statoma nusikalstamai aplaidžiai, nemokšiškai, stachanovietiškai (vyresnieji žino šio žodžio prasmę), galimas daiktas – kaip mirtinas, pusiau legalus ginklas. Atominis ginklas kontroliuojamas, draudžiamas, o čia – ne jūsų reikalas, džiaukitės, kad statome už 50 km. nuo jūsų sostinės, galėjome dar arčiau.

Putino kerštas: išėjote, paniekinote vyresnįjį brolį, prisišliejote prie mūsų priešų – dabar žinokitės: gyvenkite nuolatinėje baimėje. Jeigu ne mums, tai ir ne jums!

Nebijokite, nesprogs, o elektros turėsime pigios, – turbūt taip mąsto mus valdantieji ir valdžiusieji, nes nepakankamai rūpinosi ir rūpinasi tautos, valstybės likimu. Susirašinėja, užklausinėja, kartais piktinasi, bet visa ta bedantė veikla – tik rinkiminiai saldainiukai lengvatikiams rinkėjams.

Belta.by nuotr.

2016.08.08; 15:47

dalyvauk_3

Aplinkosaugos organizacijų aktyvistai ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos balandžio 26 d. paminės Černobylio atominės elektrinės katastrofos aukas ir pasisakys už didesnį saugumą be naujų atominių elektrinių savo šalyse ir visame regione. 

Šalyse, labiausiai nukentėjusiose nuo Černobylio katastrofos, kasmet vyksta eitynės „Černobylio šleifas“, prie kurių šiemet prisidės Lietuvos ir Rusijos organizacijos. Eitynių dalyviai sieks ne tik paminėti seną tragediją ir pagerbti Černobylio avarijos likviduotojus. Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos vyriausybės planuoja statyti 3 naujas atomines elektrines (AE), esančias netoli viena nuo kitos nedideliame regione Lietuvos pasienyje. Todėl balandžio 26-osios akcijų dalyviai pareikš protestą prieš naujų „černobylių“ kūrimą Lietuvos teritorijoje ir greta jos. 

Continue reading „Černobylio dienos akcija “Už ateitį be atomo“ – balandžio 26-ąją“

krukas_

Prabėgo maždaug vieneri metai, kai kreipiausi į Vilniuje esančios Baltarusijos ambasados atstovę spaudai, prašydamas ambasadoriaus Vladimiro Dražino interviu. Interviu laukiu iki šiol. Kreipdamasis į Baltarusijos ambasadą norėjau išklausyti oficialią poziciją, kaip šiandien klostosi šalies politinė, ekonominė ir kultūrinė padėtis. Žinoma, skambindamas atstovei spaudai turėjau mažai vilties, jog būsiu priimtas ir ponas V.Dražinas teiksis duoti interviu, juolab – video. Tačiau bent jau tikėjausi, jog Baltarusijos ambasados darbuotojai pasielgs garbingai. Jei nuspręs nepriimti, tai atvirai ir pasakys: “mūsų ambasadorius interviu neduoda, su žiniasklaida nebendrauja”.

Deja, Baltarusijos ambasados darbuotojai melavo ištisus dvejis mėnesius, vis žadėdami ir žadėdami organizuoti susitikimą su Baltarusijos ambasadoriumi. Kiekvienas pokalbis su Baltarusijos ambasados atstovais baigdavosi maždaug taip: “paskambinkite po kelių dienų, manau, tada tikrai galėsime padėti”. Tas “po kelių dienų” tęsiasi ištisus metus.

Continue reading „Liūdna buvusio Baltarusijos milicijos majoro Ivano Kruko gyvenimo istorija“