Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos vardu atsiimdama už minties laisvę suteiktą Sacharovo premiją, Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pažadėjo, kad protestuotojų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą judėjimas išliks ir laimės, net jei valdžia ir vykdo brutalų susidorojimą.
 
„Mums lemta nugalėti ir mes nugalėsime“, – Briuselyje teigė egzilyje gyvenanti buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus.
 
Baltarusijoje nuo rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuose nugalėjęs pasiskelbė A. Lukašenka, vyksta protestai. Rinkimų rezultatų nepripažįsta Vakarų valstybės, opozicija teigia, kad rinkimai buvo suklastoti, o tikroji jų nugalėtoja yra S. Cichanouskaja, kandidatuoti nusprendusi, kai jos vyras, taip pat siekęs dalyvauti prezidento rinkimuose, buvo įkalintas. A. Lukašenkos artimai aplinkai buvo įvestos sankcijos.
 
Baltarusijos saugumo pajėgos vykdo žiaurų susidorojimą su protestuotojais, o opozicijos lyderiai priversti gyventi už Baltarusijos ribų.
 
„Šiemet teturiu vieną norą – noriu, kad kiekvienas Baltarusijos pilietis, kuris yra įkalintas, arba buvo priverstas išvykti iš šalies, galėtų sugrįžti namo“, – Europos Parlamentui sakė S. Cichanouskaja, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje.
 
Europos šalis ji paragino priimti griežtesnių prieš A. Lukašenkos režimą nukreiptų priemonių.
 
„Raginame Europą priimti drąsesnius sprendimus ir paremti Baltarusijos žmones ne rytoj, ne kada nors ateityje, o jau šiandien, – sakė ji. – Veiksmai yra svarbiausia.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 10:00

Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.

Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ketvirtadienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai.
 
Jei Seimas pritars, ši premija Baltarusijos demokratinei opozicijai bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2021 m. sausio 13-ąją.
 
Gruodžio 8 d. naujoji Seimo Laisvės premijų komisija pasiūlė parlamentui 2020 m. Laisvės premiją skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai.
 
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.10; 07:12

Konservatorė Paulė Kuzmickienė tapo Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininke. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininke tapo Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
 
Jos kandidatūrą antradienį vienbalsiai, 90 balsų „už“, patvirtino Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu.
 
Naujoji Seimo Laisvės premijų komisija siūlo parlamentui 2020 m. Laisvės premiją skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai.
 
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
 
Seimas yra patvirtinęs Laisvės premijų komisijos sudėtį. Joje dirba Seimo nariai Juozas Baublys (Liberalų sąjūdžio frakcija), Petras Gražulis  (Mišri Seimo narių grupė), Eugenijus Jovaiša (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Vigilijus Jukna (Darbo partijos frakcija), Paulė Kuzmickienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Ieva Pakarklytė (Laisvės frakcija), Vilija Targamadzė  (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija).
 
Komisijos nariai taip pat yra Justė Kavaliauskaitė ir Vidmantas Mitkus (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos nariai), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Jonas Prapiestis ir  Rimvydas Raimondas Survila.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.09; 05:17

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių šiurkščiai suklastotų prezidento rinkimų, kurių laimėtoju pasiskelbė diktatorius Aleksandras Lukašenka,  Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija ir liūdnai pagarsėjusiu OMON. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, daugelis pateko į kalėjimus arba neteko darbo, fiziškai nukentėjo daug demonstrantų, yra žuvusių.

Paskutinis faktas.

Lapkričio 12 d. naktį mirė į Minsko Greitosios medicinos pagalbos reanimacijos skyrių atvežtas 31 m. Romanas Bondarenka (portalo tut.by ir svaboda.org informacija). Gydytojai operavo jį kelias valandas, visą tą laiką jis buvo be sąmonės. Į skyrių jis buvo atgabentas iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos su didžiuliu smegenų patinimu, vidine kaukolės ir smegenų trauma, subduraline hematoma, sumušimais, įbrėžimais. Valdiškieji įvykio tyrėjai pareiškė, kad mirusiajam R. Bondarenkai buvo diagnozuota intoksikacija alkoholiu. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicininiai dokumentai šią informaciją paneigė. „Romano kraujyje – nulis alkoholio promilių, apskritai nieko nerado“, – pakomentavo vienas iš ligoninės gydytojų.

Baltarusijoje išvaikyti protestai. EPA-ELTA nuotr.

ES diplomatijos vadovo Giuseppe Borrelli spaudos tarnyba jau išplatino pareiškimą, kuriame Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos dėl Romano Bondarenkos mirties po to, kai jį jo kieme sumušė „policininkai be rūbų“. „[Romano Bondarenkos mirtis] yra piktinantis ir gėdingas Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie ne tik tiesiogiai ir smurtiškai represavo savo pačių gyventojus, bet ir sukūrė aplinkybes, kuriomis galėjo įvykti tokie neteisėti smurto veiksmai, rezultatas“, – sakoma pareiškime. Jei nebus sureaguota, jame žadama išplėsti sankcijas Baltarusijos valdžiai.

Baltarusijos valdžia jau sureagavo. Atstovų rūmai jau svarsto įstatymo projektą, kuris leistų atimti pilietybę už „ekstremizmą“. Nesunku nuspėti, kad ji būtų atimta ir iš Vilniuje apsistojusios opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos. Ji ką tik pareiškė:

Kova su Lukašenkos režimu bus tęsiama, tačiau ji vis labiau įgis partizaninę formą, pranešė agentūra PAP. „Kova tęsis … Manau, kad žmonės pasirinks partizaninės kovos formą, nes vyriausybė nežino jokių smurto naudojimo ribų“, – pabrėžė opozicionierė. „Tai yra procesas, bet aš tikiu, kad mes artėjame prie pabaigos“, – pridūrė Cichanouskaja. Pasak jos, Baltarusijos režimas netrukus bus paralyžiuotas. „Vyriausybė nevykdo savo pagrindinių funkcijų, ji tik kovoja prieš protestuotojus, Švietimo ministerija – prieš studentus, Sveikatos apsaugos ministerija – prieš gydytojus“, – sakė Cichanouskaja. Pasak jos, valdžia yra susiskaldžiusi, vis daugiau pareigūnų ir darbuotojų pereina į opozicijos pusę. Cichanouskaja sakė, kad „aptariamas tikslinis ekonominis spaudimas asmenims, verslui, Lukašenkos piniginei“. „Tada, kai nepakaks lėšų saugumo pajėgoms finansuoti, režimas žlugs, nes jis laikosi tik ant smurto. Lukašenka yra politinis bankrotas, kuris tapo toksiškas daugumai šalių, ir Rusijai. Diktatoriaus, naikinančio savo žmones, palaikymas meta šešėlį ir pačiai Rusijai“, – pabrėžė Cichanouskaja.

Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuva ir Lenkija, pasibaisėjusios žiauriais diktatoriaus susidorojimais su demonstracijų, mitingų dalyviais ir net atsitiktiniais praeiviais, teikia Baltarusijos protestuotojams, reikalaujantiems diktatoriaus atsistatydinimo ir demokratiškų rinkimų, moralinę ir kitokią paramą, ragina kitas pasaulio valstybes nelikti abejingomis kovai už demokratiją Baltarusijoje.

Žinoma, Maskvai tai kol kas labai nepatinka.

„Iš Varšuvos ir Vilniaus per socialinius tinklus eina ne tik pinigai, bet ir instrukcijos, mes jas matėme. Instrukcijos, kaip gaminti padegamuosius mišinius, sprogstamąsias medžiagas, tuos pačius Molotovo kokteilius ir daug ką kita“, – lapkričio 12 d. interviu Rusijos ir užsienio žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas (delfi.lt informacija). „Baltarusijos opozicija labai aktyviai finansuojama ir kurstoma laikytis būtent tokios bekompromisės linijos – reikalauti režimo pakeitimo, organizuoti neterminuotus streikus“, – piktinosi S. Lavrovas. Pasak jo, dabar į Baltarusijos miestų gatves daugiausia išeina žmonės, norintys išprovokuoti pareigūnus panaudoti jėgą.

Geriau jau būtų nepaminėjęs S. Lavrovas „Molotovo kokteilių“. Juk jų pavadinimas buvo sugalvotas suomių Žiemos karo, kuriame sovietai gavo per snukį, metu. Tai, pašiepiantis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų narkomą Viačeslavą Molotovą, vieną iš Rytų Europos padalinimo pagal Ribentropo-Molotovo paktą autorių ir vykdytojų, pavadinimas (Lavrovas iki šiol neigia, kad šis paktas tikslingai atvėrė kelią II Pasauliniam karui ir Baltijos valstybių okupacijai).

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Suomių karys, apsiginklavęs „Molotovo kokteiliu“

Kai Suomijoje buvo pradėta efektyviai atakuoti sovietų tankus rankinėmis padegamosiomis bombomis, suomiai ėmė jas vadinti „kokteiliais Molotovui“ arba tiesiog „Molotovo kokteiliais“. „Molotovo kokteiliais“ Sausio 13 buvo pasiruošę gintis nuo Rusijos tankų ir Lietuvos Parlamento gynėjai. 

Bukam Lavrovui, politiniam Molotovo anūkui, matyt, nežinoma, kad Internete pilna „Molotovo kokteilio“ receptų ir pagaminimo būdų, ir lietuvių arba lenkų pagalba baltarusiams šioje srityje visai nereikalinga.

Tokius „kokteilius“ pasigamina net paaugliai. Pakanka turėti stiklinį butelį ir degių medžiagų.

2020.11.13; 17:34

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Po trečiadienį įvykusios slaptos Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos į prezidentus, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina nelaikantis jo legitimiu Baltarusijos prezidentu.
 
„Lietuva nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Nausėda.
 
Jo teigimu, Baltarusijoje būtina surengti naujus rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.
 
„Pasisakome už naujus demokratinius Prezidento rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams“, – teigia šalies vadovas.
 
Kaip skelbė ELTA, autoritarinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka trečiadienį Minsko Nepriklausomybės rūmuose slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
 
Kaip rašo tut.by, inauguracijos laikas ir vieta iki paskutinės minutės nebuvo viešinami, apie inauguraciją nieko nežinojo net Vyriausybės nariai.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir kol kas gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 15:01

Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos atstovė, Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava buvo sulaikyta prie sienos su Ukraina, skelbia valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
 
Pasak valstybinės, Aliaksandro Lukašenkos režimui pavaldžios Baltarusijos žiniasklaidos, M. Kalesnikava kartu su dar dviem Koordinacinės tarybos nariais Antonu Rodnenkovu ir Ivanu Kravcovu neva bandė jėga kirsti Baltarusijos ir Ukrainos sieną bei pasitraukti į Ukrainą, tačiau sulaikyta esą buvo tik M. Kalesnikava.
 
„Antonas Rodnenkovas, Ivanas Kravcovas ir Maryja Kalesnikava apie 4 val. perėjo Aleksandrovkos pasienio punktą“, – sakė Baltarusijos pasienio komiteto atstovas Antonas Byčkovskis.
 
Tuo tarpu kitas Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas tvirtino, kad nei M. Kalesnikava, nei kiti du tarybos nariai neketino palikti Baltarusijos.
 
„Šioje istorijoje, kurią paskelbė Baltarusijos televizijos, yra daug keisto. Nei vienas iš jų (M. Kalesnikava, A. Rodnenkovas ir I. Kravcovas) neturėjo planų išvykti iš šalies. Mes kalbėjome apie scenarijų, jei bus pasiūlyta – kalėjimas ar užsienis, Maryja aiškiai pasakė, kad niekur neišvažiuos“, – teigė M. Znakas.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:07

Marija Kolesnikova. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienio rytą nežinomi kaukėti žmonės įsodino Baltarusijos opozicijos atstovę, koordinacinės tarybos narę Mariją Kolesnikovą į mikroautobusą ir išvežė nežinoma kryptimi, remdamasis įvykio liudininke, skelbia Baltarusijos naujienų portalas tut.by.
 
„Gyvai mačiau ją anksčiau, todėl ir atpažinau. Dar norėjau prie jos prieiti, pasikalbėti, padėkoti, bet tada persigalvojau, nusprendžiau, kad žmogus ir taip pervargęs. Paėjau į priekį, akimirką pamaniau, kad atsisuksiu ir parodysiu Mašai širdelę. Netoliese muziejaus mačiau stovintį tamsų mikroautobusiuką su užrašu „Sviaz“ (liet. „Ryšys“), gale buvo žymė „Sobol“.
 
Praėjau į priekį ir išgirdau ant asfalto krintančio telefono garsą, kažkokį smūgį, apsisukau ir pamačiau, kad civilių drabužiais vilkintys žmonės su kaukėmis į tą autobusiuką prievarta stumia Mariją, iškrinta jos telefonas, vienas iš tų žmonių tą telefoną paima, šoka į autobusiuką, ir jie išvažiuoja“, – pasakojo liudininkė.
 
Koordinacinės tarybos atstovas spaudai Antonas Rodnenkovas tut.by sakė, kad M. Kolesnikova miesto centre viena tvarkė reikalus. Kiek vėliau A. Rodnenkovas nebeatsiliepė į žurnalistų skambučius.
 
Savo ruožtu Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas teigė nežinantis, kur yra M. Kolesnikova.
 
„Nežinau, kur yra Marija ir Antonas, ir negaliu su jais susisiekti. Taip pat nėra ryšio su Koordinacinės tarybos nariu Maksimu Bogrencovu ir tarybos vykdomuoju sekretoriumi Ivanu Kravcovu“, – sakė M. Znakas.
 
Tiesa, kiek vėliau žurnalistams pavyko susisiekti su M. Bogrencovu.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 12:12

Sviatlana Aleksijevič. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicija nėra tokia stipri, kad išspręstų politinį ginčą su valdžia be pasaulio pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, atvykusi į Tyrimų komitetą duoti parodymų byloje dėl raginimų užgrobti valdžią, kuri buvo iškelta opozicijai įkūrus Koordinacinę tarybą.
 
Žurnalistų paklausta, kokia, jos manymu, bus tolesnė įvykių raida, S. Aleksijevič atsakė, kad pasaulis turi padėti Baltarusijai priversti (Aliaksandrą) Lukašenką kalbėtis, praneša „tut.by“.
 
„Manau, kad tikriausiai vyks ilgos politinės rokiruotės. Gal pasaulis mums padės, kad Lukašenka pradėtų su kuo nors kalbėtis, nes dabar jis kalbasi tik su (Vladimiru) Putinu. Galbūt reikia ir Putiną įtraukti į pokalbį, ir pasaulį, kad Lukašenka pradėtų kalbėtis ir suprastų, jog negalima laikyti vienodai vertingais savo gyvenimo, savo šeimos gyvenimo ir savo tautos likimo. Bet čia mums turi padėti, vargu ar mes ir mūsų Taryba susitvarkysime su šia situacija. Mūsų pilietinė visuomenė stipri, bet, deja, kol kas dar ne tokia stipri, todėl mums reikalinga pasaulio pagalba, galbūt ir Rusijos, jeigu įstengsime ją pasitelkti, pagalba“, – sakė rašytoja.
 
Gautomis žiniomis, apklausa Tyrimų komitete truko apie 40 minučių. S. Aleksijevič atsisakė liudyti prieš save, ir tuo apklausa iš esmės baigėsi. Anot rašytojos, ji „kol kas“ tebėra liudytoja.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 08:00

„Chartija-97“ vyriausioji redaktorė: Jeigu baltarusių, remiančių RF veiksmus Donbase, padaugės iki tiek, kiek Rusijoje, Ukrainai atsiras dar tūkstantis kilometrų fronto

Ukrainos politikai tinkamai neįvertina pavojų, kylančių iš Baltarusijos. Tai pareiškė savo išskirtiniame interviu leidiniui „Gordon“ portalo „Chartija-97“ vyriausioji redaktorė Natalja Radina.

Continue reading „Pavojai, kylantys iš Baltarusijos“

„A.Stancikienė: prezidentė mus valdo tokiu principu, kuriuo mus valdė okupacinė Rusija“, „Prezidentė įsismagino – valosi kojas į teismus“, „P.Urbšys: prezidentė privalo paaiškinti VSD savivalę“, „Z. Vaišvila: D. Grybauskaitė eina ne tas pareigas“ – tai tik kelios antraštės, kuriomis nusprendžiau pradėti šią įžvalgą, kad niekam nekiltų klausimas, ar prezidentę kas nors puola. Atsakymas akivaizdus: taip, ir net labai nuoširdžiai.

Žinoma, galima daryti prielaidą, kad pareiškimu, jog Dalios Grybauskaitės prezidentavimo principai tolygūs Rusijos okupacinės valdžios taikytiems principams, Seimo narė Aurelija Stancikienė tik demonstruoja savo juodojo humoro potencialą. Vis dėlto realistiškesnis paaiškinimas būtų toks: žiniasklaidą valdančios verslo grupės, arba oligarchai, nusprendė D. Grybauskaitei parodyti raudonąją kortelę, todėl visiems, kurie nori nemokamai pasireklamuoti verbaliniu būdu įspirdami prezidentei, suteikiama galimybė pasinaudoti visokeriopa šlėktų valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.

Continue reading „Prezidentė – XXI a. šlėktų taikinyje“

suriapin_anton

„Charter97.org“ informavo, kad liepos 13 d. buvo sulaikytas Baltarusijos žurnalistas, fotografas ir internetinio leidinio „Belarusian News Photos “ („bnp.by“) redaktorius Antonas Suriapinas.

Vėlyvą vakarą Antono motina telefonu buvo informuota, kad jos sūnus buvo sulaikytas 72 valandoms ir šiuo metu yra apklausiamas KGB izoliatoriuje.

Pažymėtina, kad tą pačią dieną A. Suriapino namuose KGB pareigūnai atliko kratą ir bandė išsiaiškinti, iš kur jis gavo švedų kiek anksčiau suorganizuotos „meškiukų desanto“ akcijos nuotraukų.

Continue reading „Minske sulaikytas žurnalistas Antonas Suriapinas“

borodac_dar-km

Straipsnyje „Lietuvoje ruošiamas „Batkos“ nuvertimas?“ pateikiamos Vokietijoje gyvenančio buvusio Baltarusijos generolo ir opozicinės „Nacionalinio atgimimo tarybos“ vadovo Vladimir Borodač interviu rusiškajai „delfi.lt“ versijai ištraukos.

V.Borodač pabrėžia, jog dabartinė Baltarusijos opozicija yra kontroliuojama, o jos valdžią reikėtų pakeisti jėga.

V.Borodač veikla siejama su Lietuvoje įvykusiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriaus John McCain vizitu ir jo metu Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio išsakytomis mintimis.

Continue reading „Lietuvoje ruošiamas „Batkos“ nuvertimas?“

belarusija_1

“Pastarąją parą nebuvo nė vieno Baltarusijos oro erdvės pažeidimo. Jokio. Nei smulkaus, nei stambaus. Nei iš Vakarų, nei iš Rytų. Į Baltarusijos oro erdvę pastaruoju metu nebuvo įskridęs nė vienas orlavis, kurio ekipažas neturėtų leidimo kirsti valstybinę Baltarusijos sieną”.

Tokį pareiškimą trečiadienį paskelbė šalies Baltarusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Šis pareiškimas nuskambėjo tuoj po to, kai užsienios žiniasklaidos priemonės išplatino pranešimą, esą trečiadienio rytą iš Lietuvos teritorijos pakilo nedidelis lėktuvas, pilotuojamas Švedijos piliečio, ir, neturėdamas tam teisės, įskrido į Baltarusijos oro erdvę.

Continue reading „Oficialusis Minskas neigia“

zaicevas_vadimas

Rusijos Federacijos dienraštis „Kommersant“ ir Baltarusijos opozicinė žiniasklaida sunerimusi informavo, kad Baltarusijos parlamentarai pritarė KGB vadovo Vadimo Zaicevo pasiūlytoms įstatymų pataisoms. 

Naujosios pataisos išplėtė specialiųjų tarnybų teises ir papildė „terorizmo“ bei „ekstremizmo“ sąvokas. Pažymėtina, kad minėtose įstatymų pataisose buvo numatytos priemonės, kurios turėtų apsaugoti Baltarusiją nuo vidaus ir išorės grėsmių ir apibrėžti jų likvidavimo mechanizmai.

Continue reading „Baltarusijoje dar labiau išplėstos KGB teisės“

azubalis_audronius

Straipsnyje ironiškai pateikiamas Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio interviu, duotas Carnegie Europe centrui. Kai kurios ištraukos vertos dėmesio.

Pavyzdžiui, tos, kuriose kalbama apie Baltarusijos opozicijos nesugebėjimą sukurti bendrą programą ir režimui alternatyvų bei įtakingą galios centrą.

Netrukus po mūsų užsienio reikalų ministro interviu kaip tyčia pasirodė Baltarusijos opozicijos ir Aleksandro Lukašenkos režimo atsakas. „Kartu su mūsų draugais iš JAV mes turime pradėti galvoti apie pereinamąją tarybą. Mes turime sukurti alternatyvų galios centrą. Tokia paralelinė struktūra galėtų sulaukti atgarsio Baltarusijoje“, – pareiškė Lietuvos URM vadovas.“

Continue reading „Suvienijo Baltarusijos opoziciją su Baltarusijos valdžia?“

azubalis_audronius

Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių ištraukų iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio interviu, duoto populiariam Vokietijos laikraščiui – “Frankfurter Allgemeine Zeintung”. Šis leidinys daug dėmesio skiria padėčiai Ukrainoje ir Baltarusijoje nušviesti, Europos Sąjungos santykiams su Rusija detalizuoti ir išsiaiškinti, kokios ekonominės bėdos slegia Lietuvą.

„Baltarusija ir Ukraina vis dar smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Tuo metu, kai Baltarusijos vadovai sąmoningai gabalas po gabalo pardavinėja šalies suverenitetą Rusijai, Ukraina yra valstybė, kuri nori išlikti valstybe. Blogai yra tai, kad oficialiojo Kijevo vykdoma vidaus politika sunkiai derinasi su europiniais standartais. Čia mes, europiečiai, turime būti vieningi, kokie esame Baltarusijos atžvilgiu.

Continue reading „Ką Vokietijos laikraščiui pasakė Lietuvos užsienio reikalų ministras“

visockis_20s1

Kas šiandien dedasi Baltarusijoje?

Kur plaukia Baltarusijos valstybingumo laivas?

Kokių įvykių galima laukti šioje šalyje artimiausiu metu?

Kodėl baltarusių elitas daugiausia neigiamai reaguoja į nūnai egzistuojančią Europos Sąjungos „paramos Baltarusijos demokratijai“ sistemą?

Šiuos klausimus Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas pateikė vienam iš kategoriškiausių, griežčiausių Baltarusijos opozicijos lyderių – Baltarusijoje neužregistruotos Baltarusijos laisvės partijos vadovui Sergejui VYSOCKIUI.

Continue reading „Kai tavo namai liepsnoja ugnyje“

rupeika_dalius

Šviesiąją Lietuvos dvasią vagoja bjaurios takoskyros. Nedraugai jas rėžia kaip kas gali, nepraustom burnom, menkindami normaliam žmogui šventą Tėvynės sąvoką, nešvariom rankom – pamindami padorumą ir dorą apskritai ar prabangių džipų ratais – ciniškai gvelbdami visiems priklausančius išteklius.

Vienas tokių randų – manipuliavimas Lietuvoje gyvenančių tautinių grupių interesais. Rajoninio lygio Vilnijos nomenklatūra, pajutusi centrinės valdžios abuojumą tautiniams reikalams, bet labai didelį apetitą materialioms motyvacijoms, bemaž dvidešimt metų laukė dienos „x“, kai savo juodąjį kiršinimo ir apgavysčių darbą galės paversti didele politika.

Continue reading „Bjaurios takoskyros“

lukasenka_piktas

Šiemet Lietuvoje iškilo du didesnio masto tarptautiniai skandalai, susiję su parama Baltarusijos opozicijai, kurių metu pasigirdo prieštaringi aukštų politikų balsai dėl Baltarusijos opozicijos vertinimo.

Pirmas skandalas – tarptautiniu mastu pripažinto Baltarusijos žmogaus teisių, suprantama, daugiausiai Baltarusijos opozicionierių, gynėjo Alesiaus Beliackio banko saskaitų Lietuvoje atskleidimas A. Lukašenkos režimui.

Antrasis – vizos Europos Sąjungoje už dalyvavimą Baltarusijos opozicijos persekiojime nepageidaujamai Baltarusijos teisingumo viceministrei išdavimas.

Dauguma Lietuvos politikų ir komentatorių dėl abiejų įvykių vienokiu ar kitokiu būdu išreiškė pasipiktinimą Lietuvos institucijomis, išdavusiomis Baltarusijos opoziciją, ar bent jau nusižengusiomis oficialiai Europos Sąjungos politikai Baltarusijos atžvilgiu.

Continue reading „„Nepriklausoma“ Baltarusijos valdžia ir „nepriklausoma“ opozicija“

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Alesio Beliackio istorija atskleidžia vis daugiau detalių ir naujų klausimų, kurių negalima jokiu būdu nutylėti. Būtini atsakymai pačiu aukščiausiu lygiu. Ir tai ne dėl to, kad surastume kaltus, nors atsakomybės klausimas yra labai svarbus, bet tai jau klausimai – apie mūsų valstybę.

Teisingumo ministerija pati pasimetė savo teisiniuose išvedžiojimuose. Iš pradžių teigė, kad viską atliko pagal įstatymą, kad apgynė teisinės valstybės principus. Žinia, teisinėje sistemoje yra labai svarbus sveiko proto matmuo, nes visiems aišku, kad visų gyvenimo atvejų neaprašysi, o kartais nutinka taip, kad, vadovaudamas aklai raide, gali pridaryti daug žalos. Tačiau akivaizdu, kad net teisės principų nebuvo laikomasi.

Continue reading „Neatsakyti klausimai Alesio Beliackio istorijoje“