Ruoniai. Alfonso Mažūno nuotr.
Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejus per tris dienas į Baltiją paleis vienuolika Baltijos jūros pilkųjų ruonių jauniklių, kurie pavasarį sužaloti ir nusilpę buvo rasti pakrantėje.
 
Iš viso šiemet į muziejų buvo atgabenta 16 ruoniukų, penki, deja, neišgyveno. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta pernai – keturiolikos.
 
Pirmieji keturi ruoniukai – Čiauškutė, Kliunkis, Šelmis ir Žaibas – į Baltiją nėrė antradienį po pietų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio iniciatyva ruoniai slaugomi muziejuje jau tris dešimtis metų, itin džiaugėsi puiku oru ir ramia jūra, pasitikusia sugrįžtančius savo vaikus.
 
Smiltynėje į jūrą panėrę ruoniukai ankstyvą pavasarį buvo atgabenti į muziejų nusilpę, laukinių gyvūnų sužaloti.
 
Visų jų būklė buvo sunki, – sako A. Grušas. – Visi jie svėrė ne daugiau 12-14 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau. Muziejuje jų svoris išaugo iki 40 kilogramų, o Plocius sveria net 58 kilogramus.
 
Pasak A. Grušo, šiemet trys ruoniai buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurių dėka muziejaus darbuotojai galės matyti jų judėjimo trajektoriją. Siųstuvai pritvirtinti prie kailiuko epoksidine derva, po metų, keičiantis kailiukui, jie paprasčiausiai nukris.
 
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.
 
A.Grušas gali papasakoti beveik šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 29 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie gyvūnai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
 
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais.
 
Aplinkos ministerija iš ES fondų numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos. Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas“. Bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.
 
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 00:30

Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai rugsėjo 30 – spalio 11 dienomis dalyvaus kasmetinėse kovinio šaudymo į oro taikinius pratybose „Gintarinė strėlė 2019/2“.
 
Mokymų metu nuo Karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ denio Oro gynybos bataliono kariai atliks kovinius šūvius į oro taikinius RBS-70 sistemomis.
 
Pratybos vyks Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Juodkrantės.
 
Šiais mokymais bus siekiama įvertinti oro gynybos baterijų taikytojų pasiruošimą naikinti oro taikinius iš raketinio oro gynybos komplekso RBS-70.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:30 

Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Liepos 28 dieną sukanka 40 metų, kai Klaipėdoje, Kopgalyje, duris atvėrė Lietuvos jūrų muziejus. Muziejui pradžią davė dar 1971 metų Klaipėdos kraštotyros muziejuje Herkaus Manto gatvėje sukurta Jūrų skyriaus ekspozicija.
 
1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai – Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų.
 
 Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad Lietuvos jūrų muziejų kūrė ypatingi žmonės ypatingoje vietoje.
 
„Čia, Kuršių nerijos smaigalyje, susitinka žemė, jūra, marios ir žmogus. Labai abejoju, ar be tuomečio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, istoriko, muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio jo direktoriaus Aloyzo Každailio, apskritai būtų atsiradęs ir išaugęs Lietuvos jūrų muziejus. Seno Prūsijos forto griuvėsiai virto Lietuvos perlu, kuriame klesti vandenų gyvybė ir sekamos istorijos apie tai, kaip žmogus gyvena prie jūros ir jūroje. Į muziejų traukia šimtai tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio“, – sakė O. Žalienė.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jūrų muziejus per 40 metų sulaukė apie 24 milijonus lankytojų. Tai rodo jo reikšmę ir Klaipėdos, ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Šiandien šis muziejus – lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Vien pernai jame apsilankė beveik 800 tūkst. lankytojų.
 
„Jūrų muziejus augo kiekvienais metais: senajame Nerijos forte pradėjo nardyti Kaspijos eršketai, skleidėsi koralai, kalėdines giesmes giedojo pingvinai, išsirito pirmieji Kopgalio pingvinukai, poilsiautojų vasaros buvo neįsivaizduojamos be Šiaurės jūrų liūto Bocmano. Raudonskliautės požeminės parako saugyklos sekė jūrą Lietuvai atvėrusias istorijas, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išsikerojo jūrų dugno arklai–inkarai, marių pakrantėje sužydėjo šimtmečio pradžios Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o į sausumą greta jos išplaukė senieji žvejybos laivai“, – pasakoja Jūsų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
 
Pasak jos, prieš ketvirtį amžiaus atkurtai valstybei žengiant pirmus žingsnius, muziejus lenkė laiką – drąsiai augo: buvo pastatyti delfinų namai ir juose apsigyveno Juodosios jūros afalinos.
 
„Delfinai moko mus pažinti ir pamilti vandenų pasaulį. Tik toks santykis žmogų daro jautriu ir globojančiu – ir Baltiją, ir viso pasaulio jūras“, – sako O. Žalienė.
 
Trisdešimt metų muziejus yra jauki ir svetinga priebėga pilkiesiems Baltijos jūrų ruoniukams. Išgydyta ir paleista atgal į jūrą apie 80 rastinukų. Dabar už delfinariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris po poros metų atvers duris, kaip ruonių ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gydykla ir tyrimų centras.
 
„Tūkstantmečių sandūroje pokyčius išgyveno ir Jūrų muziejus: atsinaujinusi jūrų gamtos ekspozicija kvietė keliauti laiku ir pažinti gyvybės atsiradimo žemėje istoriją. Po kelerių metų muziejuje atsirado ir didžiausios bei keisčiausios tropinių jūrų žuvys – nors ir skulptūrinės, bet plėšrios ir pavojingos. Iškėlė bures ir pirmasis plaukiojantis eksponatas – kurėnas „SüD 1“. Jis ne tik tyrinėjo Kuršių marių žvejų paveldą, bet ir garbingai reprezentavo Lietuvą ir Klaipėdą tarptautiniuose jūriniuose renginiuose“, – pasakoja N. Puteikienė.
 
Pasak jos, kurėno ekspedicijos atgaivino ir senųjų laivų statybą Lietuvoje. Kurėnas įkvėpė ir unikalų projektą – Nacionalinę ekspediciją, senųjų laivų replikomis apiplaukusią visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. O muziejus tęsė laivybos istorijos tyrimus, buvo atidaryta ekspozicija apie burlaivių epochą Klaipėdoje.
Baltijos jūros gyventojas. Slaptai.lt nuotr.
 
Delfinariume jau kuris laikas veikia delfinų terapijos užsiėmimai, pažadinę viltį ne vienai šeimai, auginančiai vaikus su negalia. Gydymo tikslais delfinariume jau apsilankė apie tūkstantį šeimų. Daugeliui iš jų susitikimas su delfinais tapo nauju gyvenimo etapu. Delfinų terapijos centras vykdomi ambicingi tyrimai ir tarptautiniai projektai.
 
Ketvirtą dešimtį skaičiuojantis Lietuvos jūrų muziejus įžengė į atsinaujinimo kelią. Prieš penkerius metus buvo atlikta delfinariumo rekonstrukcija: pertvarkyta ne tik žiūrovų salė ir lankytojams skirta infrastruktūra, pagerintos gyvūnų gyvenimo sąlygos, bet ir pastatytas Delfinų terapijos centras, kuriam analogų iki šiol nėra visoje Europoje. O delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai dabar turi galimybę vasaras leisti naujoje Saulės įlankoje po atviru dangumi.  
       
„Didžiausias mūsų turtas – muziejaus darbuotojai. Dabar Lietuvos jūrų muziejuje dirba daugiau nei 150 aukščiausios kvalifikacijos savo srities profesionalų. Drąsiai galiu sakyti, kad jaučiamės, kaip viena šeima. Dalijamės ir džiaugsmais, palaikome vienas kitą ir tada, kai nesiseka“, – sako savo darbo metus kartu su muziejaus užgimimu skaičiuojanti muziejaus direktorė O. Žalienė.
 
Lietuvos jūrų muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos, Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Europos akvariumų kuratorių sąjungos, Europos jūrų žinduolių globos asociacijos narys.
Lietuvos jūrų muziejus – vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija užima apie 13 hektarų plotą. Muziejaus rinkiniuose saugoma beveik 90 tūkstančių eksponatų.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Tikrąją gimtadienio dieną – liepos 28-ąją rengiamas simbolinis muziejaus vartų atvėrimo renginys. O pačią šventę muziejininkai pažymės liepos 31-rugpjūčio 1 dienomis rengiamu tarptautiniu forumu „Mus jungia Baltija“.
 
Tai – muziejų profesionalų renginys, kuriame pranešėjai iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos leis pajusti Europos muziejų gyvenimo pulsą, padiskutuoti aktualiais klausimais, aptarti ES šalių ir Lietuvos muziejų bei gamtos centrų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:37

Nuo penktadienio Klaipėdos uoste lankysis NATO valstybių sąjungininkių laivai, besirengiantys istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijai Baltijos jūroje DEUSQUADEX 19-1/BALTEX, vyksiančiai balandžio 8-10 dienomis. 

Penktadienį į Klaipėdos uostą trijų dienų vizitui planuoja švartuotis aštuoni užsienio valstybių karo laivai: priešmininiai laivai – „Weilheim“ (Vokietija), „Bad Rappenau“ (Vokietija), „Talivaldis“ (Latvija), „Rauma“ (Norvegija), „Bukowo“ (Lenkija) ir vadovavimo bei logistinio aprūpinimo laivai „Rhein“ (Volkietija), „Donau“ (Vokietija) ir „Virsaitis“ (Latvija).

Vizito programoje numatytas laivų vadų susitikimas su Klaipėdos miesto meru bei Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadovybe. Prieš numatomą istorinių sprogmenų paieškos ir neutralizavimo operaciją DEUSQUADEX 19-1/BALTEX, Klaipėdoje vyks šios operacijos parengiamoji konferencija. 

Klaipėdiškiai ir miesto svečiai šeštadienį ir sekmadienį nuo 13.00 iki 15.00 val. kviečiami aplankyti užsienio karo laivus, prišvartuotus Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminale.

Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovaujama istorinių minų paieškos ir neutralizavimo operacija DEUSQUADEX 19-1/BALTEX Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje balandžio 8-10 d. vyks pirmą kartą. Prieš laivams atvykstant į Lietuvą tokia operacija vyko Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Išminavimo operacijoje Lietuvos vandenyse prie užsienio karo laivų taip pat prisijungs ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“. 

Tradiciškai Lietuvoje kas treji metai jūroje vyksta NATO vadovaujama tarptautinė istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit“ (liet. „Atvira dvasia“), kurioje dalyvauja didelis skaičius NATO šalių ir partnerių karinių laivų. Šiemet išminavimo operacija „Open Spirit 2019“ vyks Lietuvoje gegužės mėn. Paskutinės tarptautinės išminavimo operacijos „Open Spirit 2016“, vykusios Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje metu, buvo išžvalgytas 54 kvadratinių jūrmylių plotas, surasta 15 jūrinių minų, 3 torpedos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:46

Jūroje – dragūnų bataliono kariai ir Portugalijos jūrų pėstininkai. KAM nuotr.

Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta rugpjūčio 7-ąją surengta bendra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija.

Ji vykdyta iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas“ (P12). Operacijoje dalyvavo dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos karių. Operaciją suplanavo ir padėjo įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis.

„Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo. Šiuos pasirengimus vainikavo operacija jūroje“, – sakė dragūnų bataliono vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas.

Patrulinio laivo „Dzūkas“ vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis bei dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, kariai valtimis pasiekė laivą „Dzūkas“ ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono.

Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, „Flyvefisken“ („Žuvies skraiduolės“) klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinė, kuriose dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai mokosi kartu. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi nuo gegužės, todėl kariams buvo daug progų pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Informacijos šaltinis – ELTA; Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuotr.

2018.08.13; 08:30

Praėjusią savaitę, liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Liepos 30-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvų pilotai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, iš anksto pateiktą skrydžio planą turėjo, su regioniniu skrydžių valdymo centru radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį palaikė.

Kitą diena, liepos 31-ąją, NATO oro policijos naikintuvai lydėjo orlaivį „AN-26, skridusį iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo penkių orlaivių „SU-30SM“ grupę, skridusią į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio plano, vienas jų skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį palaikė.

Rugpjūčio 1-ąją NATO naikintuvai lydėjo „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio nepalaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo dar vieną orlaivį“ IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. Jis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 2-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 3-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 05:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – karinėse pratybose. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš JAV desantinio laivo „Oak Hill“ Baltijos jūroje stebėjo karines jūrų pratybas „BALTOPS 18“. Šalies vadovė taip pat regiono gynybos stiprinimo klausimus aptarė su pratyboms vadovaujančia JAV 6-osios flotilės Europoje vade viceadmirole Lisa Franchetti.

„BALTOPS 18“ tikslas – tinkamai pasirengti galimoms krizėms Baltijos jūros regione ir užtikrinti greitą sąjungininkų pastiprinimą, karinę paramą iš jūros bei oro. Šiemet šios pratybos apima visą Baltijos jūrą, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos oro erdvę. Tai rekordinio dydžio pratybos, prie kurių prisijungė praktiškai visos NATO sąjungininkės, taip pat Suomija ir Švedija. Iš viso pratybose dalyvauja apie 50 karo laivų, 60 orlaivių ir 5000 karių iš 22 valstybių.

Šalies vadovės teigimu, Baltijos jūroje didėjant Rusijos kariniam aktyvumui, JAV ir kitų NATO valstybių buvimas bei parama turi ypatingą vaidmenį regiono saugumui ir atgrasymui. Šiuo metu vykstančios didžiausios nacionalinės pratybos atkurtos Lietuvos istorijoje, aktyvus sąjungininkų įsitraukimas į regiono gynybą demonstruoja vieningą ryžtą bendromis jėgomis atremti bet kokias grėsmes. Tai labai svarbi žinia Lietuvos žmonėms – mes esame galingiausio karinio Aljanso pasaulyje dalis ir esant reikalui ginsimės kartu.

Karinės pratybos. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Per pratybas išbandyti gynybiniai kariniai scenarijai, kurie agresijos atveju padėtų įveikti galimą Baltijos ir Šiaurės šalių izoliaciją bei užtikrintų, kad sąjungininkų parama atvyktų operatyviai. Taip pat stiprinama sąjungininkų sąveika su NATO partnerėmis Suomija ir Švedija, gerinami gebėjimai kartu atlikti sudėtingas karines operacijas.

„BALTOPS“ pratybos rengiamos nuo 1971 m. ir yra kaip niekada aktualios. Lietuva jose dalyvauja jau 25 metus.

Birželio 1–15 d. lygiagrečiai ir koordinuotai taip pat vyksta nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“, JAV pratybos „Kardo kirtis“ ir NATO pratybos „Tvirtas kobaltas“.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.06.04; 12:00

Praėjusią savaitę – rugsėjo 18 – 24 d. – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai net devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Praėjusį antradienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas IL-20, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-30SM, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šie orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Trečiadienį NATO naikintuvai keturis kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę iš Rusijos žemyninės dalies link Danijos bei juos lydėję du Su-27, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Antru pakilimu buvo atpažinta ir palydėta ta pati dviejų Tu-22 ir dviejų Su-27 grupė bei dar du Su-27, atskridę iš Kaliningrado srities pasitikti orlaivių Tu-22.

Trečiuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę nuo Danijos į Rusijos žemyninę dalį, bei du orlaiviai Su-27, iš Rusijos žemyninės dalies atskridę pasitikti Tu-22. Ketvirtuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio planų, be įjungtų atsakiklių, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Ketvirtadienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, tačiau be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal be skrydžių planų, be atsakiklių, nepalaikydami radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Antru pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas orlaivis IL-18, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Penktadienį NATO naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti orlaivį A-50, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be atsakiklio, palaikantį radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru, bei vieną Tu-134, taip pat skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šis orlaivis skrido be išlanksto pateikto skrydžio plano, su įjungtu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.26; 00:01

Rugsėjo 11- 17 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugsėjo 11-ąją NATO naikintuvai atpažino ir lydėjo du orlaivius IL-20, skridusius iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir du orlaivius Su-27, skridusius iš Kaliningrado srities pasitikti abiejų IL-20. Visi orlaiviai skrido be atsakiklių, be skrydžio plano, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė tik vienas IL-20.

Rugsėjo 12-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu perėmė ir atpažino orlaivį An-26. Antru pakilimu buvo atpažintas ir lydėtas An-12, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą. Orlaivis skrido su skrydžio planu, tačiau be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat buvo atpažinti po vieną orlaivį Su-24MR ir Su-35, skridę iš Rusijos žemyninės dalies virš Baltijos jūros ir atgal bei orlaivis Mi-26, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugsėjo 13 dieną NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo perimtas ir atpažintas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningradą. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Antru pakilimu buvo perimtas IL-18, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningradą be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Rugsėjo 14 dieną NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir lydėti du orlaiviai Su-35, šeši orlaiviai Tu-22 ir vienas orlaivis Su-30, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir atgal. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė. Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-27, skridę iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugsėjo 15 d. NATO naikintuvai perėmė ir atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.18; 00:01

Praėjusią savaitę, liepos 31-rugpjūčio 6 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 1 d. NATO naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti, perimti ir palydėti Rusijos Federacijos orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros: pirmuoju kilimu buvo perimtas orlaivis „An-26“, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį (orlaivis skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė), ir du orlaiviai „MiG-31“, skridę iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies (orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė).

Antrą kartą naikintuvai kilo perimti dviejų orlaivių „Su-27“, skridusių tarptautine erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies (skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė). NATO naikintuvai taip pat kilo perimti orlaivių „Su-33“, skridusių iš Rusijos žemyninės dalies (be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė). Tą pačią dieną buvo perimti ir keturi „Su-27“, skridę iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį – skrido be įjungtų atsakiklių, nepateikę skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Rugpjūčio 2 d. NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių „Tu-142“ ir „Il-38“, skridusių po du tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies. Abiem atvejais orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 3 d. NATO naikintuvai kilo vieną kartą perimti dviejų orlaivių „Il-38“, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 5 d. NATO naikintuvai perėmė orlaivį „An-26“, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 00:10

Trijų Kinijos karo laivų grupė pasiekė Baltijos jūrą. Čia ji dalyvaus pirmosiose šiame regione bendrose pratybose su Rusija, praneša BBC.
 
Kinijos laivai – 052D tipo eskadrinis minininkas „Hefei“, fregata ir aprūpinimo laivas – savaitę prie Kaliningrado krantų treniruosis su Rusijos kariniu jūrų laivynu.
 
Rusija šioms pratyboms dislokavo dvi naujas korvetes, kelis kitus laivus ir karinį orlaivį. Numatoma, kad vyks kovos su povandeniniais ir įprastais laivais bei gelbėjimo pratybos.
 
Bendros Kinijos ir Rusijos pratybos rengiamos kasmet nuo 2012 metų, tačiau tai – pirmasis kartas, kai jos vyks Baltijos jūroje.
 
Remiantis Rusijos gynybos ministerija, intensyviausias pratybų etapas numatomas liepos 25-27 dienomis.
Kinijos laikraštyje “ People’s Daily“ išspausdintame straipsnyje teigiama, kad mokymai tėra „įprastas kas antrus metus vykstantis veiksmas ir nėra nukreiptos prieš kokią nors trečiąją šalį ar esamas situacijas“.

Jų tikslas, rašoma straipsnyje, – plėtoti visapusišką strateginę Kinijos ir Rusijos partnerystę.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2017.07.22; 07:12

Keli Kinijos karo laivai plaukia į bendras su Rusija pratybas Baltijos jūroje. NATO šaltinių duomenimis, flotilę pirmadienį, be kita ko, pastebėjo Nyderlandų karinis laivynas, informuoja agentūra dpa.

Ar nuoširdi Rusijos ir Kinijos kariuomenių draugystė? Youtube.com nuotr.

Flotilę sudaro eskadrinis minininkas, fregata ir aprūpinimo laivas. Pasak NATO šaltinių, rusai ir kinai šį mėnesį rengs apskritai pirmas bendras pratybas Baltijos jūroje.

Kinija šiuo metu smarkiai plečia savo karinį buvimą už Azijos ribų. Prieš kelias dienas paskelbta, kad netrukus darbą pradės pirmoji kinų karinė bazė užsienyje. Ji kuriama Rytų Afrikos šalyje Džibutyje.

Rusijos gynybos ministerija, anot agentūros „Interfax“, pranešė, kad Kinijos karo laivų savaitės pabaigoje laukiama Baltijsko uoste, kur įsikūrusi Rusijos Baltijos jūros flotilė. Pratybos Baltijos jūroje vyks liepos 24-27 dienomis. Jose dalyvaus dešimt įvairių klasių laivų. Manevrai planuojami ir Barenco bei Ochotsko jūrose Rytų Azijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.19; 00:30

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariai nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos ir teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo sausumoje ir Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos.

Nesprogę įvairaus kalibro sprogmenys kelia grėsmę civiliams gyventojams, laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje.

Kaip sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, kurie nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos valymo nuo standartinių sprogmenų darbus, 2016 m. jiems buvo skaitlingi, skaičiuojant rastus ir neutralizuotus sprogmenis, atliktas planines sprogmenų neutralizavimo operacijas. Nors lyginant su 2015 m., šiemet rastų sprogmenų kiekis šiek mažesnis, tačiau, anot išminuotojų, skaičiai vis tiek įspūdingi.

Inžinieriai išminuotojai į neplaninį sprogmenų neutralizavimą (pagal gyventojų iškvietimus) šiemet vyko beveik 1 tūkst. kartų. Lyginant su praėjusiais metais, kariuomenės išminuotojai gavo „tik“ 200 iškvietimų mažiau. Kariuomenės išminuotojai juokauja, kad iškvietimų skaičius per metus rodo Lietuvos piliečių ekonominę padėtį: kai žmonės gerai gyvena – daugiau stato, investuoja į nekilnojamąjį turtą, tobulina infrastruktūrą, tuomet ir išminuotojams daugiau tenka važiuoti į iškvietimus ir atlikti sprogmenų neutralizavimo užduotis. Jeigu prisiminsime ekonominės krizės metus, tuo laikotarpiu kariuomenės išminuotojai per metus gaudavo 750 iškvietimų, po to skaičius palaipsniui kilo.

Jeigu kalbėtume apie neutralizuotų sprogmenų kiekį, šiemet sprogmenų neutralizavimo specialistai sunaikino per 2 tūkst. standartinių sprogmenų (neįskaitant šovinių ir daiktų, kurie buvo nesusiję su sprogmenimis). 2016 m. dažniausiai išminuotojai vyko į Vilkaviškio raj. – net 121 kartą. Skirstant pagal mėnesius, daugiausiai darbo neutralizuojant sprogmenis išminuotojai turėjo balandžio mėnesį. Per visą balandį buvo gauti net 166 iškvietimai.

Vykdydami planines sprogmenų neutralizavimo operacijas, per kurias tikrinamos ir valomos ištisos teritorijos, 2016 m. kariuomenės išminuotojai aptiko 276 vnt. įvairaus kalibro sprogmenų, patikrino per 700 ha teritorijos. Ir tai yra rekordinis rezultatas per visą sprogmenų neutralizavimo kuopos gyvavimo istoriją. Lyginant su 2015 m., šiemet išvalytos teritorijos plotas buvo beveik 10 kartų didesnis. Tiek teritorijos buvo išvalyta įgyvendinant Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektų plėtros projektą Pabradės poligone, siekiant sudaryti sąlygas planuoti ir vykdyti infrastruktūros plėtros darbus.

Pasak kariuomenės inžinierių, kiekvienais metais sprogmenys pasipila, kai žmonės vykdo įvairius žemės ūkio darbus. Pastebimas yra net paros laiko, kada yra gaunami iškvietimai, dėsningumas. Daugiausia iškvietimų gaunami po 17 valandos. Išminuotojai daro prielaidą, jog statybų įmonės ar kiti darbuotojai, radę sprogmenį, praneša apie radinį tik kai jau baigia savo darbus, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams ir tuo apsunkindami specialiųjų tarnybų darbus. Tamsiu paros metu yra sunkiau identifikuoti sprogmenį, o pati išminavimo operacija saugiausiai atliekama tik šviesiu paros metu. Policija privalo saugoti radinio vietą per naktį, o išminuotojams tenka dar kartą važiuoti kitą dieną. Taip yra švaistomos valstybinės lėšos ir kyla grėsmė, kad išminuotojų tuo metu nebus kitoje vietoje.

Kariuomenė išminuotojai ragina gyventojus įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.

Per Karinių jūrų pajėgų operaciją Baltijos jūros dugne identifikuota per 900 objektų

Karinės jūrų pajėgos kasmet vykdo Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo jūros dugne nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos. Taip siekiama sumažinti grėsmę laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, taip pat nustatyti jūros dugne esančių pavojingų objektų pozicijas.

Didžiausia 2016 m. Lietuvos teritoriniuose ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse išminavimo operacija – gegužės 16-27 d. vykusi tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2016″ (liet. „Atvira dvasia 2016″). Operacijos metu buvo išžvalgyta 54 kvadratinių jūrmylių (apie 185 kvadratinių kilometrų) jūros dugno ploto, identifikuoti 912 objektai, iš kurių 18 buvo patvirtinti kaip sprogstamieji objektai (15 jūrinių minų ir 3 torpedos). Taip pat jūros dugne ieškant nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo aptikta 34 jūrinių minų inkarų, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo ieškoma ir rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių kasmetinių Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON pratybų BALTRON SQUADEX II-16 metu. Nesprogusios amunicijos ieškota ir per spalio 3-7 d. vykusias Karinių jūrų pajėgų pratybas „Kormoranas 2016″ ir kitus planinius Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų išplaukimus į jūrą ieškoti minų.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovų, įdomus radinys Baltijos jūroje buvo aptiktas šių metų balandžio 9 dieną. Tąkart apie 21 jūrmylių (apie 39 kilometrai) nuo Klaipėdos uosto jūroje buvo pastebėtas plūduriuojantis apie 1,5 metro virš vandens iškilęs cilindro formos metalinis ir stipriai aprūdijęs objektas. Jį apžiūrėję Karinių jūrų pajėgų narai-išminuotojai identifikavo kaip senos torpedos korpusą. Užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje rastas objektas nekeltų grėsmės laivybai kaip navigacinė kliūtis, jis buvo sunaikintas vietoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.01.02; 04:38

Spalio 24-30 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Spalio 24 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį An-26. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, su įjungtu atsakikliu.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.02; 15:12

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu rugpjūčio 25 dieną Dubrovnike dalyvauja Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų iniciatyvai aptarti skirtame forume. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prieš forumą įvyks dvišalis Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lenkijos Prezidento Andžejaus Dūdos susitikimas, kuriame šalių vadovai aptars bendradarbiavimą energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginius dvišalius projektus, bendradarbiavimą ES ir NATO, geopolitinę situaciją, Lietuvos, Lenkijos ir viso regiono saugumui kylančias grėsmes,  padėtį Europoje po „Brexit“.

Dubrovniko susitikime bus aptariamos Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regioninio bendradarbiavimo galimybės energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninės rinkos sektoriuose, potencialūs regionų saugumui ir spartesnei raidai svarbūs infrastruktūros projektai.

Forumo moto – „Stiprinti Europą sujungiant Šiaurę ir Pietus“. Po lyderių susitikimo planuojama pasirašyti bendrą politinę Trijų jūrų deklaraciją.

Trijų jūrų iniciatyva geografiškai sujungs 12 valstybių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją.

Pirmajame forume dalyvaus ir Balkanų šalių – Kosovo, Makedonijos ir Juodkalnijos vyriausybių vadovai. Atskirose teminėse forumo diskusijose susitiks ES ir Balkanų šalių užsienio reikalų, energetikos ir susisiekimo ministrai, Turkijos, JAV, Kinijos atstovai.

Lietuvos Prezidentė Dubrovniko forume kalbės apie energetiniam saugumui kylančius iššūkius, Lietuvos patirtį juos įveikiant ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stabdant grėsmingus geopolitinius projektus.

Klaipėdos SGD terminalą įsirengusi ir elektros jungtis su Švedija ir Lenkija nusitiesusi Lietuva laikoma pavyzdžiu, kaip diversifikuoti dujų tiekimą ir užsitikrinti energetinį saugumą.

Lietuva prisidės prie Adrijos regionui ir visai ES svarbaus SGD terminalo statybos Krko saloje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.08:25; 05:07

Širdies lėkimas iš baimės, naktį staiga atsibudus… Suplyšusios šlepetės, padėtos prie lovos… Tyli telefonas, tyli durų skambutis.. Kaip įkyrėjo namai… Kaip tatai nėra, nėra, nėra namų… Ak, eiti, eiti, bėgti! Kur? Nuo ko? Kodėl?

Visos upės teka į jūras. Prie upių nuo žilos senovės natūraliai traukė ir statė gyvenvietes žmonės. Anot A. Šeliongovskio, jūra – istorinė stichija, istorijos gaivalas, kuris visada veikė pajūrių ir paupių gyventojų psichiką, budino energiją, skatino kuo geriau išnaudoti "savojo kranto" galimybes.

Žemė – pirmiausia sausuma, valstybių geografinė (sienų) politika. Sausumoj daug kas, tarkim, kalnai, miškai savaime būdavo ir gynybiniai bastionai. Nors ir sausumos sienos nelygiavertės, tačiau pajūrio – ypatingai nelygiavertės. Jeigu valstybės krantus skalaujanti jūra su sausuma "nesuderinta" (nėra pusiasalių, sąsmaukų, salų, o svarbiausia – į jūrą neįteka upių), tokios valstybės pajūris mažai ko vertas. Upės labai prailgina jūros krantus, teikiančius gėrybes prekybai.

Continue reading „Tranų pasaulyje (Demonas)“

dirgela_asmenine

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žurnalisto Gintaro Visocko interviu su rašytoju Petru Dirgėla, darytu 1990-ųjų metų vasario mėnesį.

Tiksliau tariant, interviu "Ne wienas szmogus teneischeik pra wartus sawa namu…” buvo paskelbtas tuometiniame “Literatūros ir meno” savaitraštyje.

Tiksli paskelbimo data: 1990-ųjų vasario 10-oji diena. Iki Kovo 11-osios Akto paskelbimo tebuvo likęs vos vienas mėnuo. Pokalbis parengtas P.Dirgėlos istorinio romano “Joldijos jūra” pagrindu.

Continue reading „“Ne wienas szmogus teneischeik pra wartus sawa namu…”“

klaipeda_0

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 6-ąjį Tautos Ateities Forumo pirmininko dr. Algimanto Matulevičiaus pasakojimą apie kvailiausius, nemokšiškiausius, idiotiškiausius lietuviškojo privatizavimo atvejus, surengtus po nepriklausomybės atkūrimo.

Per pastaruosius du laisvės dešimtmečius tokių pavyzdžių susikaupė užtektinai. Visi jie – skandalingi. Dėl tyčia ar netyčia prarastų gamyklų, įmonių, fabrikų mūsų šalies biudžetas neteko milijardinių įplaukų. Pelną valstybei galėję teikti objektai prarasti amžiams. Bet dėl tų milžiniškų nuostolių niekas iš valdžios vyrų bei moterų nenubaustas. Net deramai neišbartas, nepasmerktas. Šiandien mūsų dėmesio centre – klaipėdietiškos nesąmonės. Su Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininku dr. Algimantu MATULEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Continue reading „Kvailiausi, nemokšiškiausi, idiotiškiausi lietuviškojo privatizavimo pavyzdžiai ( 6 )“