Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Šeštadienį Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) ir patrulinis laivas „Aukštaitis“ (P14) išplauks į Baltijos jūroje rengiamas svarbiausias šiemet tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2020″ („BALTOPS 2020″).
 
Baltijos jūroje numatytose pratybos vyks Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėse ekonominėse zonose.
 
Pratybose dalyvaus kariniai laivai ir orlaiviai iš septyniolikos NATO šalių: Kanados Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir JAV bei 2 aljansui nepriklausančių valstybių: Suomijos ir Švedijos.
 
Iš viso pratybose dalyvaus daugiau kaip 3 tūkstančiai karių, kurie pratybų užduotims atlikti panaudos 28 įvairaus tipo laivus bei 29 orlaivius.
 
Šiemet pratybose „Baltijos operacija 2020″ išskirtinai svarbus vaidmuo tenka Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms. Lietuvai atstovauja du vyresnieji vadovaujantys karininkai. Komandoras Audrius Venckūnas vadovaus jungtiniam priešmininiam užduoties junginiui, kurį sudarys NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-oji grupė, Nyderlandų ir Vokietijos priešmininiai laivai bei mišrus Minų kovos junginys.
 
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Komandoras Andrius Širvys vadovaus Baltijos šalių karinių laivų junginiui (BALTRON), prie kurio pratybų metu bus prijungti Vokietijos ir Lenkijos kariniai laivai.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Priešmininis laivas „Skalvis“ pratybose dalyvaus kaip junginio vadavietė. Patrulinis laivas „Aukštaitis“ pratybose veiks Danijos vadovaujamo štabo kovinių laivų grupėje.
 
Pratybų metu bus tobulinamos karo laivų manevravimo formuotės, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.
 
Siekiant užtikrinti karinio personalo saugą ir sveikatą pratybos vyks tik jūroje, atsisakant pratybų pradžios įvadinių renginių uostuose, kur vykdavo vadovaujančio personalo ir štabų planavimo konferencijos, mokymai uoste.
 
Tarptautinės pratybos „Baltijos operacija 2020″ (BALTOPS 2020), kurioms vadovauja JAV karinis jūrų laivynas, šiemet jau yra 49-osios nuo jų organizavimo pradžios 1972 m. Lietuvos karinės jūrų pajėgos jose dalyvauja nuo 1993 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 07:45

Dviračiais aplink Lietuvą – gera alternatyva lenktynėms. Dalyvių nuotr.

Vienas pajėgiausių šalies ralio atstovų Vytautas Švedas ir praeityje žinomi automobilių sporto veidai Vilius Rožukas bei Ramūnas Kupstas karantino sukeltą varžybų ilgesį nutarė malšinti kitokia fizine veikla.
 
Sportinį bolidą kuriam laikui iškeitę į dviratį, per 8 dienas su bendraminčiais apvažiavo Lietuvą beveik pačiu perimetru, įveikdami 1140 kilometrų, iš kurių 251 km – žvyro keliukai ir įvairaus lygio bekelės.
 
Kelionė aplink Lietuvą, pasak pranešimo, nusidriekė maršrutu Kybartai – Pagėgiai – Palanga – Akmenė – Biržai – Visaginas – Šalčininkai – Lazdijai – Kybartai. V. Švedo teigimu, tai buvo „sportinis-turistinis žygis“. Kaunietis į improvizuotą žygį leidosi drauge su dviem bendraminčiais, jau turinčiais patirties panašiose avantiūrose. V. Rožukas šių metų pradžioje dalyvavo ralyje Budapeštas – Bamakas, o R. Kupstas pernai dviračiu išnaršė kalnus Ispanijoje.
 
„Stengėmės aplankyti nuošaliausius kampelius, neretai važiuodami ties pačia mūsų valstybės sienos riba, jei tik buvo įmanoma pravažiuoti. Greitai lėkdamas automobiliu, esu išvažinėjęs Lietuvą skersai ir išilgai, bet riedėdamas dviračiu viską pamačiau iš kitokios perspektyvos ir gerokai ryškesnėmis spalvomis“, – dalindamasis kelionės įspūdžiais savo feisbuko paskyroje pasakojo V. Švedas. Po kelionės jis fiksavo, kad prie dviračio vairo buvo praleista 50,5 val. Per dieną trejetas vidutiniškai važiavo po 142,6 km, palaikydami daugiau kaip 22 km/val. vidutinį greitį.
 
„Mūsų kraštas – išties be galo savitas, unikalus, įdomus ir skirtingas: Aukštaitijos kalvos, žemaitiškos išpuoselėtos sodybos, Baltijos jūra, Dzūkijos pušynai ir derlingos Šiaurės Lietuvos žemės, nepakartojamas Mingės kaimas ar Zarasų ežerų kraštas gali atsiduoti tau visiškai, jei tik to panorėsi“, – emocingai įspūdžiais dalijosi sportininkai.
Dviračiais aplink Lietuvą – tikrai puiki alternatyva lenktynėms. Dalyvių nuotr.
 
Pakeliui pro Visagino bei Zarasų apylinkes žygeiviai pasakojo dviračiais pasiekę ne vieną kelio ruožą, kur jiems tekę lenktyniauti ralio trasomis. Tiesa, skirtingai nei ralio lenktynėse, šioje išvykoje dalyviai neturėjo komandos aptarnaujančio personalo, ir kiekvienas buvo atsakingas už save. Visą kelionės mantą dviratininkai vežėsi kuprinėse ant pečių. Patogi ir dažnu atveju iš anksto suplanuota nakvynė kiekvienos dienos pabaigoje buvo bemaž didžiausias komfortas per visą 8 dienų maratoną.
 
„Dabar – pats tinkamiausias laikas tyrinėti Lietuvą, o jei dar tą darysi pėsčiomis ar dviračiu – stiprinsi savo kūną ir gerinsi sveikatą ir savijautą. Tereikia tiek nedaug: gerbti savo šalį ir su ja susipažinti, mylėti savo kūną ir jį suprasti. Taigi kilkit nuo fotelių priešais televizorius, susikraukit kuprines ir susiplanuokit savaitgalines iškylas, kad ir kelioms valandoms“, – iškart po žygio finišo skatino V. Švedas, ralio meistras, ne kartą išmėginęs savo fizines galimybes ir pėsčiųjų žygiuose, tačiau po paskutinės kelionės dviračiais prisipažinęs jau norintis grįžti ir prie lenktyninio automobilio vairo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 08:33

Meilės alėja Palangoje. Slaptai.lt foto

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pastebi, kad Lietuvos kurorte veikiantys viešbučiai jau gauna užsakymų vasarai.
 
„Viešbučiai duris gali atverti tik nuo pirmadienio, kol kas dar visų veikla sustabdyta. Kiek teko bendrauti, kaip vyksta užklausimai ir ar būna rezervacijų vasarai, tai taip, galima pasakyti, kad apie dvi savaites jau gauname užklausimų, užsakymų vasarai. Atsigavimas jau yra jaučiamas“, – Eltai sakė I. Valaitienė.
 
„Taip pat žmonės rezervuoja ir gegužės mėnesiui, išgirdę, kad mes startuojame. Tai lyg ir optimistinės nuotaikos“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, yra vilties, kad šiemet daugiau turistų pasirinks atostogas Lietuvos kurorte, o ne užsienyje.
 
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Gali būti, taip tikimės. Vis dėlto viešbutukai, kurie turi tam tikrą skaičių kambarių, tai jie neišsiplės, kad ir kiek būtų tų žmonių, jie daugiau nepriims, būna 15, 20 kambarių viešbutukai. Tie didieji, kurie turėdavo rezervą, yra vilties, kad gali pasiimti ir didesnį srautą“, – teigė I. Valaitienė, pridurdama, kad žmonės jau yra išsiilgę kurorte teikiamų paslaugų.
 
„Restoranai visai neseniai startavo tik su lauko terasomis. Kai buvo ilgasis savaitgalis per Mamos dieną, iš tikrųjų buvo žmonių, vaikštinėjančių, prisėdančių, žmonės išsiilgę paslaugų. Etapiškai startavo (restoranai – ELTA), kai kurie tik savaitgalį dirba, gaudo srautą“, – sakė asociacijos vadovė.
 
Palanga apgyvendinimo paslaugas galės teikti nuo pirmadienio, gegužės 11 dienos. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 09:21

Praėjusią savaitę, balandžio 20-26 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Balandžio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Balandžio 24-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
 
Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat NATO naikintuvai atpažino du orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai pakilo atpažinti du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities, tačiau perimti ir atpažinti orlaivių nespėjo, nes abu orlaiviai grįžo į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Balandžio 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. SU-27 pasitiko orlaivį A-50, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. A-50 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:00

Kamalas Makili – Alijevas

2019-aisiais metų pabaigoje įtakinga užsienio leidykla „Routledge“ išleido mokslų dakataro Kamalio Makili – Alijevo veikalą „Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“ (angliškai – Contested Territories and International Law; A Comparative Study of the Nagorno-Karabakh Conflict and the Aland Islands Precedent).

Šiame moksliniame veikale ieškoma išeičių, kaip turėtų būti sureguliuotas karinis Armėnijos – Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Azerbaidžaniečių mokslininko darbas vertingas tuo, kad analizuojamos ne tik priežastys, trukdančios šį konfliktą išnarplioti taikiai, vadovaujantis tarptautine teise. Knyga ypač vertinga, nes priešprieša dėl Kalnų Karabacho lyginama su kadaise tarp Švedijos ir Suomijos kilusiais susirėmimais dėl Baltijos jūroje esančių Alandų salų. Iš Azerbaidžano kilęs mokslininkas mato akivaizdžių skirtumų tarp likimo, nutikusio Alandų salų ir Kalnų Karabacho gyventojams. Ir vis dėlto jis įsitikinęs, kad sukaupta tarptautinė patirtis sureguliuojant švedų – suomių pykčius dėl tarp Turku ir Stokholmo Baltijos jūroje išsibarsčiusių 6500 salų (tik 80 salų yra gyvenamos, žmonių – apie 28 tūkstančiai; daugiausia – švedai) galėtų pasitarnauti Azerbaidžanui ieškant išeičių, kaip, vadovaujantis tarptautine teise, būtų įmanoma susigrąžinti Juodąjį Sodą (toks azerbaidžanietiškas Kalnų Karabacho pavadinimas).

Sutikite, Lietuvos skaitytojui tokia tema – netikėta. Iki šiol karas dėl Kalnų Karabacho lygintas su kariniais susirėmimais dėl Padniestrės, Abchazijos, Osetijos, Krymo, Donbaso, Luhansko. Nesutarimai dėl Kalnų Karabacho gretinti su Lietuvos – Lenkijos nesutarimais dėl Vilniaus krašto, su Lietuvos – Vokietijos priešprieša dėl Klaipėdos. O štai su Baltijos jūroje išsibarsčiusiomis Alandų salomis Lietuvos žiniasklaidoje dar negretinta.

Kamalio Makili – Alijevo veikalas „Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“

Kamalas Makili – Alijevas yra juridinių mokslų daktaras. Šiuo metu jis dirba Švedijoje (Malmės universitete – vyriausiasis dėstytojas, Lundo universitete ir Raulio Valenbergo institute – mokslinis tyrinėtojas). Jis sėkmingai darbuojasi ir Strateginių tyrimų centre (SAM) vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ši azerbaidžaniečių mokslininko knyga labai praverstų bendraujant su Azerbaidžano ir Armėnijos diplomatais. Mat nors veikalo autorius – azerbaidžanietis, jo mokslinį darbą paskelbė nešališkumu, objektyvumu visame pasaulyje garsėjanti leidykla, kurios niekaip neapkaltinsi tendencingumu.

O kol neturime šio veikalo nei anglų, nei lietuvių kalbomis, internetinėje erdvėje galima pasižiūrėti tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių specialisto K.M. Alijevo interviu, duotą Azerbaidžano televizijai cbc.az (https://www.youtube.com/watch?v=2FwwS5BOwnw&fbclid=IwAR2wVL2hX4Jyl_OpaxHeiyMBxsuYz67qo3hOFqCSnOyf7vmtA7-a2S5hGRI).

Šiame videointerviu aiškiai, suprantamai išdėstomas požiūris į 19-ame amžiuje tarp Švedijos ir Suomijos kilusį karinį konfliktą dėl Alandų salų (po 1808-1809 karo su Rusijos imperija Alandų salos kartu su Suomija pateko į Maskvos rankas; 1917-aisiais salos tapo nepriklausomybę atgavusios Suomijos dalimi, nors gyventojai troško prisigungti prie Švedijos; 1921 metais po tarptautinių Tautų Sąjungos Tarybos sprendimų salos įtvirtintos kaip Suomijos teritorija su sąlyga, kad švedai turės plačią kultūrinę autonomiją).

Alandų salos

Tame videointerviu taip pat išdėstomos priežastys, kodėl tarptautinių organizacijų parama Kalnų Karabachą praradusiam Azerbaidžanui nėra tokia akivaizdi, kaip, sakykim, Kuveitui, Ruandai ar buvusios Jugoslavijos respublikoms. Mokslininkas K.M.Alijevas mano, kad tarptautinė opinija – labai svarbus argumentas.

Čia palaidoti kare dėl Kalnų Karabacho žuvę azerbaidžaniečiai. Gazacho miestas. Slaptai.lt nuotr.

Taip pat įtakos turi ir politinė konjunktūra. Tiesiog tuo metu, kai iš Azerbaidžano buvo jėga ir klasta atplėšiamas Kalnų Karabachas (aktyvioji karo fazė truko tarp 1992 – 1994 metų, nusinešusi per 35 tūkst. gyvybių; tačiau azerbaidžaniečiai pradėti vyti iš šių teritorijų gerokai anksčiau) pasaulyje būta daug rimtų karinių konfliktų. Tarptautinė bendruomenė tiesiog nepajėgė į visus iššūkius reaguoti vienodai atidžiai, jautriai. Be to, bijota Rusijos reakcijos. Be to, 1992 – 1994-aisiais, kai azerbaidžaniečiai buvo jėga vejami iš savo gimtųjų namų, nebūta kai kurių tarptautinių tribunolų, kurie galėtų teisti tuos, kurie padarė karo nusikaltimus arba nusikaltimus žmoniškumui. Tie tribunolai susikūrė vėliau, jų sprendimai atgalios – neįmanomi.

Žodžiu, mokslininko K.M.Alijevo veikalas – dar vienas rimtas žingsnis siekiant tarptautinei bendruomenei priminti azerbaidžaniečių netektis kalnų Karabacho frontuose.

2020.03.21; 18:30  

Praėjusią savaitę, vasario 3-9 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Vasario 4 d. NATO oro policijos misijoje naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Vasario 7 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino TU-134, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Infortmacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 00:59

Ruoniai. Alfonso Mažūno nuotr.
Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejus per tris dienas į Baltiją paleis vienuolika Baltijos jūros pilkųjų ruonių jauniklių, kurie pavasarį sužaloti ir nusilpę buvo rasti pakrantėje.
 
Iš viso šiemet į muziejų buvo atgabenta 16 ruoniukų, penki, deja, neišgyveno. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta pernai – keturiolikos.
 
Pirmieji keturi ruoniukai – Čiauškutė, Kliunkis, Šelmis ir Žaibas – į Baltiją nėrė antradienį po pietų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio iniciatyva ruoniai slaugomi muziejuje jau tris dešimtis metų, itin džiaugėsi puiku oru ir ramia jūra, pasitikusia sugrįžtančius savo vaikus.
 
Smiltynėje į jūrą panėrę ruoniukai ankstyvą pavasarį buvo atgabenti į muziejų nusilpę, laukinių gyvūnų sužaloti.
 
Visų jų būklė buvo sunki, – sako A. Grušas. – Visi jie svėrė ne daugiau 12-14 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau. Muziejuje jų svoris išaugo iki 40 kilogramų, o Plocius sveria net 58 kilogramus.
 
Pasak A. Grušo, šiemet trys ruoniai buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurių dėka muziejaus darbuotojai galės matyti jų judėjimo trajektoriją. Siųstuvai pritvirtinti prie kailiuko epoksidine derva, po metų, keičiantis kailiukui, jie paprasčiausiai nukris.
 
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.
 
A.Grušas gali papasakoti beveik šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 29 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie gyvūnai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
 
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais.
 
Aplinkos ministerija iš ES fondų numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos. Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas“. Bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.
 
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 00:30

Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai rugsėjo 30 – spalio 11 dienomis dalyvaus kasmetinėse kovinio šaudymo į oro taikinius pratybose „Gintarinė strėlė 2019/2“.
 
Mokymų metu nuo Karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ denio Oro gynybos bataliono kariai atliks kovinius šūvius į oro taikinius RBS-70 sistemomis.
 
Pratybos vyks Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Juodkrantės.
 
Šiais mokymais bus siekiama įvertinti oro gynybos baterijų taikytojų pasiruošimą naikinti oro taikinius iš raketinio oro gynybos komplekso RBS-70.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:30 

Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Liepos 28 dieną sukanka 40 metų, kai Klaipėdoje, Kopgalyje, duris atvėrė Lietuvos jūrų muziejus. Muziejui pradžią davė dar 1971 metų Klaipėdos kraštotyros muziejuje Herkaus Manto gatvėje sukurta Jūrų skyriaus ekspozicija.
 
1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai – Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų.
 
 Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad Lietuvos jūrų muziejų kūrė ypatingi žmonės ypatingoje vietoje.
 
„Čia, Kuršių nerijos smaigalyje, susitinka žemė, jūra, marios ir žmogus. Labai abejoju, ar be tuomečio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, istoriko, muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio jo direktoriaus Aloyzo Každailio, apskritai būtų atsiradęs ir išaugęs Lietuvos jūrų muziejus. Seno Prūsijos forto griuvėsiai virto Lietuvos perlu, kuriame klesti vandenų gyvybė ir sekamos istorijos apie tai, kaip žmogus gyvena prie jūros ir jūroje. Į muziejų traukia šimtai tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio“, – sakė O. Žalienė.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jūrų muziejus per 40 metų sulaukė apie 24 milijonus lankytojų. Tai rodo jo reikšmę ir Klaipėdos, ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Šiandien šis muziejus – lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Vien pernai jame apsilankė beveik 800 tūkst. lankytojų.
 
„Jūrų muziejus augo kiekvienais metais: senajame Nerijos forte pradėjo nardyti Kaspijos eršketai, skleidėsi koralai, kalėdines giesmes giedojo pingvinai, išsirito pirmieji Kopgalio pingvinukai, poilsiautojų vasaros buvo neįsivaizduojamos be Šiaurės jūrų liūto Bocmano. Raudonskliautės požeminės parako saugyklos sekė jūrą Lietuvai atvėrusias istorijas, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išsikerojo jūrų dugno arklai–inkarai, marių pakrantėje sužydėjo šimtmečio pradžios Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o į sausumą greta jos išplaukė senieji žvejybos laivai“, – pasakoja Jūsų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
 
Pasak jos, prieš ketvirtį amžiaus atkurtai valstybei žengiant pirmus žingsnius, muziejus lenkė laiką – drąsiai augo: buvo pastatyti delfinų namai ir juose apsigyveno Juodosios jūros afalinos.
 
„Delfinai moko mus pažinti ir pamilti vandenų pasaulį. Tik toks santykis žmogų daro jautriu ir globojančiu – ir Baltiją, ir viso pasaulio jūras“, – sako O. Žalienė.
 
Trisdešimt metų muziejus yra jauki ir svetinga priebėga pilkiesiems Baltijos jūrų ruoniukams. Išgydyta ir paleista atgal į jūrą apie 80 rastinukų. Dabar už delfinariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris po poros metų atvers duris, kaip ruonių ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gydykla ir tyrimų centras.
 
„Tūkstantmečių sandūroje pokyčius išgyveno ir Jūrų muziejus: atsinaujinusi jūrų gamtos ekspozicija kvietė keliauti laiku ir pažinti gyvybės atsiradimo žemėje istoriją. Po kelerių metų muziejuje atsirado ir didžiausios bei keisčiausios tropinių jūrų žuvys – nors ir skulptūrinės, bet plėšrios ir pavojingos. Iškėlė bures ir pirmasis plaukiojantis eksponatas – kurėnas „SüD 1“. Jis ne tik tyrinėjo Kuršių marių žvejų paveldą, bet ir garbingai reprezentavo Lietuvą ir Klaipėdą tarptautiniuose jūriniuose renginiuose“, – pasakoja N. Puteikienė.
 
Pasak jos, kurėno ekspedicijos atgaivino ir senųjų laivų statybą Lietuvoje. Kurėnas įkvėpė ir unikalų projektą – Nacionalinę ekspediciją, senųjų laivų replikomis apiplaukusią visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. O muziejus tęsė laivybos istorijos tyrimus, buvo atidaryta ekspozicija apie burlaivių epochą Klaipėdoje.
Baltijos jūros gyventojas. Slaptai.lt nuotr.
 
Delfinariume jau kuris laikas veikia delfinų terapijos užsiėmimai, pažadinę viltį ne vienai šeimai, auginančiai vaikus su negalia. Gydymo tikslais delfinariume jau apsilankė apie tūkstantį šeimų. Daugeliui iš jų susitikimas su delfinais tapo nauju gyvenimo etapu. Delfinų terapijos centras vykdomi ambicingi tyrimai ir tarptautiniai projektai.
 
Ketvirtą dešimtį skaičiuojantis Lietuvos jūrų muziejus įžengė į atsinaujinimo kelią. Prieš penkerius metus buvo atlikta delfinariumo rekonstrukcija: pertvarkyta ne tik žiūrovų salė ir lankytojams skirta infrastruktūra, pagerintos gyvūnų gyvenimo sąlygos, bet ir pastatytas Delfinų terapijos centras, kuriam analogų iki šiol nėra visoje Europoje. O delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai dabar turi galimybę vasaras leisti naujoje Saulės įlankoje po atviru dangumi.  
       
„Didžiausias mūsų turtas – muziejaus darbuotojai. Dabar Lietuvos jūrų muziejuje dirba daugiau nei 150 aukščiausios kvalifikacijos savo srities profesionalų. Drąsiai galiu sakyti, kad jaučiamės, kaip viena šeima. Dalijamės ir džiaugsmais, palaikome vienas kitą ir tada, kai nesiseka“, – sako savo darbo metus kartu su muziejaus užgimimu skaičiuojanti muziejaus direktorė O. Žalienė.
 
Lietuvos jūrų muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos, Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Europos akvariumų kuratorių sąjungos, Europos jūrų žinduolių globos asociacijos narys.
Lietuvos jūrų muziejus – vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija užima apie 13 hektarų plotą. Muziejaus rinkiniuose saugoma beveik 90 tūkstančių eksponatų.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Tikrąją gimtadienio dieną – liepos 28-ąją rengiamas simbolinis muziejaus vartų atvėrimo renginys. O pačią šventę muziejininkai pažymės liepos 31-rugpjūčio 1 dienomis rengiamu tarptautiniu forumu „Mus jungia Baltija“.
 
Tai – muziejų profesionalų renginys, kuriame pranešėjai iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos leis pajusti Europos muziejų gyvenimo pulsą, padiskutuoti aktualiais klausimais, aptarti ES šalių ir Lietuvos muziejų bei gamtos centrų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:37

Nuo penktadienio Klaipėdos uoste lankysis NATO valstybių sąjungininkių laivai, besirengiantys istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijai Baltijos jūroje DEUSQUADEX 19-1/BALTEX, vyksiančiai balandžio 8-10 dienomis. 

Penktadienį į Klaipėdos uostą trijų dienų vizitui planuoja švartuotis aštuoni užsienio valstybių karo laivai: priešmininiai laivai – „Weilheim“ (Vokietija), „Bad Rappenau“ (Vokietija), „Talivaldis“ (Latvija), „Rauma“ (Norvegija), „Bukowo“ (Lenkija) ir vadovavimo bei logistinio aprūpinimo laivai „Rhein“ (Volkietija), „Donau“ (Vokietija) ir „Virsaitis“ (Latvija).

Vizito programoje numatytas laivų vadų susitikimas su Klaipėdos miesto meru bei Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadovybe. Prieš numatomą istorinių sprogmenų paieškos ir neutralizavimo operaciją DEUSQUADEX 19-1/BALTEX, Klaipėdoje vyks šios operacijos parengiamoji konferencija. 

Klaipėdiškiai ir miesto svečiai šeštadienį ir sekmadienį nuo 13.00 iki 15.00 val. kviečiami aplankyti užsienio karo laivus, prišvartuotus Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminale.

Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovaujama istorinių minų paieškos ir neutralizavimo operacija DEUSQUADEX 19-1/BALTEX Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje balandžio 8-10 d. vyks pirmą kartą. Prieš laivams atvykstant į Lietuvą tokia operacija vyko Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Išminavimo operacijoje Lietuvos vandenyse prie užsienio karo laivų taip pat prisijungs ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“. 

Tradiciškai Lietuvoje kas treji metai jūroje vyksta NATO vadovaujama tarptautinė istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit“ (liet. „Atvira dvasia“), kurioje dalyvauja didelis skaičius NATO šalių ir partnerių karinių laivų. Šiemet išminavimo operacija „Open Spirit 2019“ vyks Lietuvoje gegužės mėn. Paskutinės tarptautinės išminavimo operacijos „Open Spirit 2016“, vykusios Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje metu, buvo išžvalgytas 54 kvadratinių jūrmylių plotas, surasta 15 jūrinių minų, 3 torpedos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:46

Jūroje – dragūnų bataliono kariai ir Portugalijos jūrų pėstininkai. KAM nuotr.

Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta rugpjūčio 7-ąją surengta bendra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija.

Ji vykdyta iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas“ (P12). Operacijoje dalyvavo dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos karių. Operaciją suplanavo ir padėjo įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis.

„Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo. Šiuos pasirengimus vainikavo operacija jūroje“, – sakė dragūnų bataliono vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas.

Patrulinio laivo „Dzūkas“ vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis bei dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, kariai valtimis pasiekė laivą „Dzūkas“ ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono.

Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, „Flyvefisken“ („Žuvies skraiduolės“) klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinė, kuriose dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai mokosi kartu. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi nuo gegužės, todėl kariams buvo daug progų pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Informacijos šaltinis – ELTA; Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuotr.

2018.08.13; 08:30

Praėjusią savaitę, liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Liepos 30-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvų pilotai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, iš anksto pateiktą skrydžio planą turėjo, su regioniniu skrydžių valdymo centru radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį palaikė.

Kitą diena, liepos 31-ąją, NATO oro policijos naikintuvai lydėjo orlaivį „AN-26, skridusį iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo penkių orlaivių „SU-30SM“ grupę, skridusią į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio plano, vienas jų skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį palaikė.

Rugpjūčio 1-ąją NATO naikintuvai lydėjo „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio nepalaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo dar vieną orlaivį“ IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. Jis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 2-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 3-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 05:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – karinėse pratybose. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš JAV desantinio laivo „Oak Hill“ Baltijos jūroje stebėjo karines jūrų pratybas „BALTOPS 18“. Šalies vadovė taip pat regiono gynybos stiprinimo klausimus aptarė su pratyboms vadovaujančia JAV 6-osios flotilės Europoje vade viceadmirole Lisa Franchetti.

„BALTOPS 18“ tikslas – tinkamai pasirengti galimoms krizėms Baltijos jūros regione ir užtikrinti greitą sąjungininkų pastiprinimą, karinę paramą iš jūros bei oro. Šiemet šios pratybos apima visą Baltijos jūrą, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos oro erdvę. Tai rekordinio dydžio pratybos, prie kurių prisijungė praktiškai visos NATO sąjungininkės, taip pat Suomija ir Švedija. Iš viso pratybose dalyvauja apie 50 karo laivų, 60 orlaivių ir 5000 karių iš 22 valstybių.

Šalies vadovės teigimu, Baltijos jūroje didėjant Rusijos kariniam aktyvumui, JAV ir kitų NATO valstybių buvimas bei parama turi ypatingą vaidmenį regiono saugumui ir atgrasymui. Šiuo metu vykstančios didžiausios nacionalinės pratybos atkurtos Lietuvos istorijoje, aktyvus sąjungininkų įsitraukimas į regiono gynybą demonstruoja vieningą ryžtą bendromis jėgomis atremti bet kokias grėsmes. Tai labai svarbi žinia Lietuvos žmonėms – mes esame galingiausio karinio Aljanso pasaulyje dalis ir esant reikalui ginsimės kartu.

Karinės pratybos. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Per pratybas išbandyti gynybiniai kariniai scenarijai, kurie agresijos atveju padėtų įveikti galimą Baltijos ir Šiaurės šalių izoliaciją bei užtikrintų, kad sąjungininkų parama atvyktų operatyviai. Taip pat stiprinama sąjungininkų sąveika su NATO partnerėmis Suomija ir Švedija, gerinami gebėjimai kartu atlikti sudėtingas karines operacijas.

„BALTOPS“ pratybos rengiamos nuo 1971 m. ir yra kaip niekada aktualios. Lietuva jose dalyvauja jau 25 metus.

Birželio 1–15 d. lygiagrečiai ir koordinuotai taip pat vyksta nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“, JAV pratybos „Kardo kirtis“ ir NATO pratybos „Tvirtas kobaltas“.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.06.04; 12:00

Praėjusią savaitę – rugsėjo 18 – 24 d. – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai net devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Praėjusį antradienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas IL-20, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-30SM, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šie orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Trečiadienį NATO naikintuvai keturis kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę iš Rusijos žemyninės dalies link Danijos bei juos lydėję du Su-27, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Antru pakilimu buvo atpažinta ir palydėta ta pati dviejų Tu-22 ir dviejų Su-27 grupė bei dar du Su-27, atskridę iš Kaliningrado srities pasitikti orlaivių Tu-22.

Trečiuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę nuo Danijos į Rusijos žemyninę dalį, bei du orlaiviai Su-27, iš Rusijos žemyninės dalies atskridę pasitikti Tu-22. Ketvirtuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio planų, be įjungtų atsakiklių, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Ketvirtadienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, tačiau be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal be skrydžių planų, be atsakiklių, nepalaikydami radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Antru pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas orlaivis IL-18, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Penktadienį NATO naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti orlaivį A-50, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be atsakiklio, palaikantį radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru, bei vieną Tu-134, taip pat skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šis orlaivis skrido be išlanksto pateikto skrydžio plano, su įjungtu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.26; 00:01

Rugsėjo 11- 17 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugsėjo 11-ąją NATO naikintuvai atpažino ir lydėjo du orlaivius IL-20, skridusius iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir du orlaivius Su-27, skridusius iš Kaliningrado srities pasitikti abiejų IL-20. Visi orlaiviai skrido be atsakiklių, be skrydžio plano, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė tik vienas IL-20.

Rugsėjo 12-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu perėmė ir atpažino orlaivį An-26. Antru pakilimu buvo atpažintas ir lydėtas An-12, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą. Orlaivis skrido su skrydžio planu, tačiau be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat buvo atpažinti po vieną orlaivį Su-24MR ir Su-35, skridę iš Rusijos žemyninės dalies virš Baltijos jūros ir atgal bei orlaivis Mi-26, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugsėjo 13 dieną NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo perimtas ir atpažintas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningradą. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Antru pakilimu buvo perimtas IL-18, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningradą be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Rugsėjo 14 dieną NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir lydėti du orlaiviai Su-35, šeši orlaiviai Tu-22 ir vienas orlaivis Su-30, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir atgal. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė. Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-27, skridę iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugsėjo 15 d. NATO naikintuvai perėmė ir atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.18; 00:01

Praėjusią savaitę, liepos 31-rugpjūčio 6 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 1 d. NATO naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti, perimti ir palydėti Rusijos Federacijos orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros: pirmuoju kilimu buvo perimtas orlaivis „An-26“, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį (orlaivis skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė), ir du orlaiviai „MiG-31“, skridę iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies (orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė).

Antrą kartą naikintuvai kilo perimti dviejų orlaivių „Su-27“, skridusių tarptautine erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies (skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė). NATO naikintuvai taip pat kilo perimti orlaivių „Su-33“, skridusių iš Rusijos žemyninės dalies (be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė). Tą pačią dieną buvo perimti ir keturi „Su-27“, skridę iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį – skrido be įjungtų atsakiklių, nepateikę skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Rugpjūčio 2 d. NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių „Tu-142“ ir „Il-38“, skridusių po du tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies. Abiem atvejais orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 3 d. NATO naikintuvai kilo vieną kartą perimti dviejų orlaivių „Il-38“, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 5 d. NATO naikintuvai perėmė orlaivį „An-26“, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 00:10

Trijų Kinijos karo laivų grupė pasiekė Baltijos jūrą. Čia ji dalyvaus pirmosiose šiame regione bendrose pratybose su Rusija, praneša BBC.
 
Kinijos laivai – 052D tipo eskadrinis minininkas „Hefei“, fregata ir aprūpinimo laivas – savaitę prie Kaliningrado krantų treniruosis su Rusijos kariniu jūrų laivynu.
 
Rusija šioms pratyboms dislokavo dvi naujas korvetes, kelis kitus laivus ir karinį orlaivį. Numatoma, kad vyks kovos su povandeniniais ir įprastais laivais bei gelbėjimo pratybos.
 
Bendros Kinijos ir Rusijos pratybos rengiamos kasmet nuo 2012 metų, tačiau tai – pirmasis kartas, kai jos vyks Baltijos jūroje.
 
Remiantis Rusijos gynybos ministerija, intensyviausias pratybų etapas numatomas liepos 25-27 dienomis.
Kinijos laikraštyje “ People’s Daily“ išspausdintame straipsnyje teigiama, kad mokymai tėra „įprastas kas antrus metus vykstantis veiksmas ir nėra nukreiptos prieš kokią nors trečiąją šalį ar esamas situacijas“.

Jų tikslas, rašoma straipsnyje, – plėtoti visapusišką strateginę Kinijos ir Rusijos partnerystę.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2017.07.22; 07:12

Keli Kinijos karo laivai plaukia į bendras su Rusija pratybas Baltijos jūroje. NATO šaltinių duomenimis, flotilę pirmadienį, be kita ko, pastebėjo Nyderlandų karinis laivynas, informuoja agentūra dpa.

Ar nuoširdi Rusijos ir Kinijos kariuomenių draugystė? Youtube.com nuotr.

Flotilę sudaro eskadrinis minininkas, fregata ir aprūpinimo laivas. Pasak NATO šaltinių, rusai ir kinai šį mėnesį rengs apskritai pirmas bendras pratybas Baltijos jūroje.

Kinija šiuo metu smarkiai plečia savo karinį buvimą už Azijos ribų. Prieš kelias dienas paskelbta, kad netrukus darbą pradės pirmoji kinų karinė bazė užsienyje. Ji kuriama Rytų Afrikos šalyje Džibutyje.

Rusijos gynybos ministerija, anot agentūros „Interfax“, pranešė, kad Kinijos karo laivų savaitės pabaigoje laukiama Baltijsko uoste, kur įsikūrusi Rusijos Baltijos jūros flotilė. Pratybos Baltijos jūroje vyks liepos 24-27 dienomis. Jose dalyvaus dešimt įvairių klasių laivų. Manevrai planuojami ir Barenco bei Ochotsko jūrose Rytų Azijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.19; 00:30