Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.

Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.

Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.

Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.

Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.

Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.

Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.

Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija

Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…

Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?

Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…

2020.08.10; 11:00

Paminklinė lenta rašytojui Petrui Dirgėlai. Slaptai.lt nuotr.

Artėjant Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventei Vilniuje atidengta atminimo lenta rašytojui, Lietuvos nacionalinės ir kultūros premijos laureatui Petrui Dirgėlai (1947–2015). Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai – P. Dirgėla yra didžiausio lietuvių tautos epo „Karalystė. Žemės keleivių epas“ autorius.

Literatūros milžinui, išskirtinio darbštumo rašytojui skirta memorialinė lenta papuošė baigiamą renovuoti 60 numeriu pažymėtą daugiaaukštį namą Tuskulėnų gatvėje, Žirmūnuose. Iš Žemaitijos kilęs ir ryšį su gimtine labai branginęs Petras Dirgėla šiame name su šeima gyveno ir kūrė trisdešimt trejus metus.

Prie paminklinės lentos Petrui Dirgėlai. Slaptai.lt nuotr.

Atminimo kūrinys yra įspūdingas – iš akmens ir bronzos, 200 kg svorio. Jo autoriui dailininkui Gediminui Šiboniui idėją padiktavo P.Dirgėlos kūrybos rankraščiai – rašydamas jis braižė schemas su tik jam vienam suprantamais ženklais ir idėjų santraukomis, šie vaizdiniai popieriuje atrodo lyg mistiniai grafikos kūriniai. Akmens plokštėje išgraviruoti rašytojo kūrinių schemų fragmentai. Bronzinis įspaudas akmenyje sietinas su senąja baltų simbolika, regėti karūnos–pilies užuomina. Pasak G.Šibonio, skydo formos akmens plokštė simbolizuoja daugiaamžę Lietuvos valstybingumo tąsą, kuriai autorius aukojo savo kūrybinę energiją.

Prozininkas ir eseistas, kurio kūriniai išversti į 10 kalbų, vadinamas vienu mįslingiausių ir mažiausiai pažįstamų Lietuvos rašytojų.

Filosofas Vilius Bartninkas atminimo lentą lygina su svoriu, kurį skaitytojas pajunta įžengęs P.Dirgėlos epo pasaulį, kuriame gausu vingių bei labirintų.

„Man asmeniškai buvo svarbu suvokti, kad jis buvo ne vien rašytojas, bet ir svarbus Lietuvos politikos mąstytojas, istoriosofas. Jis mus moko, kad visada gali būti kitaip. Nėra vienos ateities. Galėjo būti daug galimybių. Kad ne vien dideli įvykiai ir pasirinkimai sukuria mus, bet ir neįvykę dalykai. Visi mes esame bendroje kelionėje, kurioje visaip gali būti. Svarbiausias dalykas, kad mąstymas apie jo romanus plečia vaizduotę, leidžia pamatyti kryžkeles, kuriose Lietuva buvo, atrakinti paslaptis, kurios slypi mūsų tapatybėje, o kartu suvokti viso to, kas įvyko, prasmę. Teisingų simbolių mums labai reikia“, – rašytojo epuose glūdintys klodai, simbolių kalba žavi filosofą  V.Bartininką.

Vytautas Martinkus. Slaptai.lt nuotr.
Vilius Bartninkas. Slaptai.lt nuotr.

Ypatingas, itin talpus žodis jam buvo Karalystė. Baltijos jūra – nuoroda į neįvykusią Lietuvos valstybę, jūrinės valstybės trajektoriją, šiaurės geopolitikos metmenis. Rašytojui buvo svarbūs ne vien politiniai procesai, bet ir žmonės – žemės keleiviai. Kiekvienas iš mūsų savo mažais veiksmais kuria istoriją, savo pasirinkimais prisideda prie didelio pasakojimo, tuo pat metu tie pasirinkimai tęsiasi per kartas. Dar vienas P.Dirgėlos kūryboje svarbus simbolis yra balkonas. Tai simbolis Lietuvos kaip pastato, kuris yra sugriuvęs, o išlikęs balkonas yra priminimas to, kas neįvyko, ir tuo pat metu yra nuoroda į tai, kas kadaise buvo.

Filosofas V.Bartininkas teigia, kad P.Dirgėlos epai yra kaip niekada aktualūs šiandienos didžiulio neužtikrintumo būklėje, jie leidžia praplėsti vaizduotę svarstant, kokiais geopolitiniais takais mes galime eiti, atrasti naujas, o galbūt ir šiek tiek primirštas idėjas ir simbolius, o svarbiausia, kad jie skatina svajoti ir tikėti savo valstybe.

Literatūros kritikas Vytautas Martinkus atkreipia dėmesį, kad būtent šiame name, kurį papuošė memorialinė lenta, P.Dirgėla sukūrė įspūdingą modernų istorinį epą „Karalystė. Žemės keleivių epas“, iš pagrindų atnaujino mūsų istorinį romaną. Prie jo dirbo ištisus 20 metų. Rankraštis – tai 2 tūkst. puslapių, surašyti ant labai įvairaus popieriaus formato, įvairiu rašikliu.

Gediminas Šibonis. Slaptai.lt nuotr.
Joldijos jūra. Petro Dirgėlos romanas

Pripažinta, kad „Karalystė“ sumanymo užmoju, medžiagos gausybe, literatūrinių istorijos pasakojimų srautais ar jų bangomis, egzistenciniu nerimu ir asmeninio liudijimo gilumu, romano formos atvirumu neturi sau lygių lietuvių istorinėje romanistikoje, yra ne mažiau įdomus ir latviams, iš dalies – visoms Baltijos jūros regiono bei Europos tautoms ir valstybėms, tarp kurių kadaise steigėsi ir gyvavo Lietuvos karalystė. Pagal Dirgėlą, ši karalystė nauja politine forma išlikusi iki mūsų dienų.

„Retas iš lietuvių rašytojų buvo toks tvirtas, taip aistringai gynė politines ir literatūrines, kitas pažiūras, retas kuris buvo toks darbštus. Du tūkstančiai puslapių vien „Karalystei“ parašyti, tam skirti dvidešimt metų – nepralenktas Lietuvoje literatūrinis žygdarbis. Nežinau kito savo kolegos, kuris būtų ryžęsis panašiam darbui“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo V.Martinkus džiaugdamasis, kad savo veikalą rašytojas užbaigė apie 2000-uosius, kai nepriklausoma Lietuva buvo įsibėgėjusi.

P.Dirgėlai politika buvo svarbesnė nei literatūra. Jis buvo visur suspėjantis politikos, kultūros, visuomenės veikėjas, tačiau pagrindinius savo darbus atliko literatūroje, buvo talentinga ir tvirto žemaitiško būdo asmenybė.

Rašytojas Petras Dirgėla.
Dalia Dirgėlienė. Slaptai.lt nuotr.

Atminimo lentos atidarymo renginį vedė rašytojo vienintelė gyvenimo palydovė Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė, kuri ir dabar gyvena tame pačiame name. Pagerbti savo kraštiečio rašytojo, Garždų garbės piliečio atvyko atstovai iš Gargždų, Endriejavo, į Vilnių atsivežė tėviškės šilumos kartu su lauko ramunėmis ir namine duona. D.Juodkaitę-Dirgėlienę, kuri ištisus dvidešimt metų vadovavo Vilniaus žemaičių kultūros draugijai, nudžiugino Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio bibliotekos vadovė Diana Ciparienė, į mikrofoną prabildama žemaitiškai. Gimtoji tarmė Dirgėlų namuose skambėjo dažnai, o nuvykę į Žemaitiją sutuoktiniai kitaip ir nekalbėjo – tik žemaitiškai. Šia tarme puikiai šnekėjo ir jųdviejų sūnūs – šeima visas vasaras praleisdavo Žemaitijoje.

Į renginį atvyko ir prof. Vytautas Landsbergis. Jis apgailestavo, kad su rašytoju nebuvo susidraugavęs, nors pažįstami buvo, dalyvaudavo bendruose susirinkimuose, įvairiuose renginiuose, įsidėmėjo vientisą, nesvyruojančią ir nebijančią asmenybę. Profesorių žavi intelektuali kūryba, rašytojo rūpestis dėl valstybės, istorijos suvokimas nuo tolimų laikų iki galimos ateities.

P.Dirgėla aktyviai dalyvavo Lietuvių PEN centro veikloje, ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo, žurnalo „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, dirbo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje.

2020.07.04; 16:37

Karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas

Nors bene dažniausiai kalbėdami apie krašto gynybą galvojame apie sausumos pajėgas, Lietuvos kariuomenė vis dėlto gali pasigirti ne tik vikšrinėmis transporto priemonėmis, sąjungininkų šarvuočiais ir sausumoje vykdomomis pratybomis. Kaip sako karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas, Lietuvos trispalvė plevėsuoja ir jūroje, taip primindama visiems, kad mūsų valstybė turi ir jūrinės valstybės statusą.
 
Kalbėdamas apie Lietuvos karines jūrų pajėgas, M. Žukas pripažįsta, kad jūrininko profesija dažnai yra romantizuojama – kaip sako kariuomenės laivo vadas, karo jūrininkai privalo būti sumanūs, gebėti veikti greitai ir racionaliai įvairiausiomis situacijomis bei, žinoma, prisitaikyti prie gyvenimo laive esant įvairiausioms oro sąlygoms. Pasak komandoro leitenanto, Karinis jūrų laivynas turi įvairiausių funkcijų – ne tik dalyvauti tarptautinėse pratybose su NATO sąjungininkais, tačiau ir vykdyti išminavimo operacijas, teršalų jūroje likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo funkcijas.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA karinio laivo „Aukštaitis“ vadas taip pat papasakojo apie laivyno galimybes, vykstančias pratybas, planuojamus naujus pirkinius, įvardijo, ko reikia geram jūrininkui, ir pasidžiaugė, kad laivyne yra ir moterų: viena jų – M. Žuko pavaduotoja, potenciali pirmoji Lietuvoje karinio laivo vadė.
 
Karinių jūrų pajėgų funkcijų yra ne viena – povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė, išminavimo operacijos, laivybos apsauga ir kontrolė bei kitos. Kokios dar yra laivyno funkcijos?
 
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir tos funkcijos iš esmės daug nesiskiria nuo kitų rūšių kariuomenės, tiesiog vyksta kitoje terpėje – jūrinėje aplinkoje. Tai galbūt suteikia kažkokią specifiką. Be to, mes esame atsakingi už paieškos ir gelbėjimo funkcijas jūroje bei teršalų likvidavimą. Jeigu kalbėtume konkrečiai, tai Karinės jūrų pajėgos atlieka tokias funkcijas, kaip teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos apsauga, kontrolė ir gynyba. Kaip ir minėjote, aplinkos – viršvandeninės, antvandeninės ir povandeninės – stebėjimas ir kontrolė. Taip pat turime atlikti išminavimo funkciją, teikti pagalbą kitoms valstybės institucijoms vykdant tam tikras operacijas jūroje: ar tai būtų priešteroristinės operacijos, ar kitos. Remiame sienos apsaugos operacijas, vykdome laivybos kontrolę ir apsaugą. Jau minėjau paieškos ir gelbėjimo operacijas: koordinavimas, vadovavimas ir organizavimas visų gelbėjimo operacijų. Tokios yra pagrindinės mūsų funkcijos.
 
Kurias funkcijas atliekate dažniausiai?
 
Matyt, tos funkcijos priklauso nuo skirtingų laivų klasių, mūsų padalinių. Mes dabar esame patruliniame laive, tai mūsų funkcijos labiau orientuotos į nacionalines užduotis, kaip kontrolė, gynyba, informacijos rinkimas, suvereniteto užtikrinimas. Jeigu yra priešmininiai laivai, tai jie labiau orientuoti į išminavimo operacijas, jie dalyvauja NATO junginiuose. Turime štabo ir aprūpinimo laivą, kuris suteikia galimybes iš jo vadovauti tam tikriems junginiams. Kaip tik prieš kelias dienas – birželio 18 d. Lietuva parėmė NATO vėliavą ir pradėjo vadovauti Aljanso nuolatinės parengties priešminių laivų grupei 1.
 
Kokia yra laivyno sudėtis? Kokios jų galimybės?
 
Kalbant platesniu mastu, organizacija gali būti suskirstyta pagal įvairius faktorius. Jei vyksta kažkokia operacija, būna operacinio vadovavimo grandinė, sukuriamos laivų grupės, jiems vadovauja paskirti vadai. Jeigu yra labiau kasdienė organizacija, laivai gali būti suskirstyti pagal atliekamas funkcijas: dažniausiai skirstoma divizionais, eskadronais. Kiekviename eskadrone būna labai panašūs laivai – Lietuvos atveju Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje turime patrulinių laivų, priešmininių laivų bei pagalbinių laivų ir katerių divizioną.
 
Šiuo metu karinėse jūrų pajėgose turime 8 laivus, įskaičiuojant ir gelbėjimo laivą „Šakiai“ bei du uosto katerius.
 
Verta paminėti, kad laivyną sudaro ne vien laivai. Karines jūrų pajėgas, be Karo laivų flotilės, šiuo metu sudaro logistikos tarnyba, mokymo centras, povandeninių veiksmų komanda, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.
 
Klaipėdoje veikia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), kariuomenės specialistus ruošia ir Lietuvos karo akademija. Ar, kalbant konkrečiai apie laivyną, netrūksta specialistų? Ar turite specialistų iš užsienio?
 
Laivas yra kaip mažas miestelis, kuris išeina į jūrą ir gamina savo elektrą, turi elektrinę, turi vandenvietę, gaisrinę, jeigu įsipliekstų gaisras.
 
Laivas turi savo gydytoją, jei kažkas susirgtų. Turime būti pasiruošę visoms įmanomoms situacijoms. Kadangi pagalbą iš išorės prisikviesti gali būti labai sunku arba jos atvykimas gali užtrukti, mums reikalingi kiekvienos srities labai geri specialistai arba netgi kelias sritis išmanantis specialistas. Tuos specialistus mes bandome kuo geriau ruošti. Jie rengiami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: Lietuvoje vykdome programą karininkams, yra galimybė studijuoti LAJM – studentai papildomai lanko vadų kursus, kur, be civilinės išsilavinimo dalies, jie susipažįsta su karyba. Jaunuoliai gali stoti į Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, jie ten būna atrenkami į jūrininkus ir tiesiog rotuojami į tą patį LAJM, bet jau su kadeto kariškio statusu.
Baltijos jūroje sunaikinta nuo Antrojo pasaulinio karo likusi mina. KAM nuotr.
 
Yra atvejų, kai mes iš gabesnių liktinių rengiame karininkus. Taip pat siunčiame žmones į kursus užsienyje, kartais žmonės savo pirminį karininko išsilavinimą gauna užsienio karo akademijose. Tai buvo šiek tiek plačiau naudojama anksčiau, prieš Lietuvai tampant NATO nare, nes buvo vykdomos programos „Partnership for peace“. Dabar labai smagu matyti, kad Lietuva, kaip NATO narė, tą pačią programą vysto su ukrainiečiais, kitomis šalimis. Tuo metu senosios NATO narės, siekdamos pakelti Lietuvos lygį, priimdavo žmones studijuoti užsienio karo akademijose. Mums tai yra labai aktualu, kadangi treniruojamės ir siekiame visą laiką bendradarbiauti su savo partneriais. Per kursus sugebame ne tik išmokti mokomąją medžiagą, bet ir susipažinti su tų šalių kultūra, taktika, technika, pažinti tos šalies aplinką. Jeigu atsitiktų, kad mes vykdome mokymus ar kažkokias operacijas kitoje šalyje, mes jau turime žmonių, kurie ten yra buvę, galbūt turi ratą pažįstamų, tada galima pasiekti gerą sinergiją.
 
Kalbant apie žmones, į kuriuos mes norime investuoti ir išleisti į kursus, ypač svarbi kruopšti jų atranka. Čia reikia didelės motyvacijos, ne vien turi gerai išmanyti savo darbą, bet dažnai ir kovoti su aplinka – jeigu bus didelis bangavimas ar būsi ilgai išplaukęs toli nuo namų. Nelengva identifikuoti tuos motyvuotus ir kuo gabesnius žmones, kad į juos investavus daug pastangų, laiko ir galbūt pinigų, būtų grąža.
 
Tęsiant mokslo temą – ar laivyno technika ir turimi ištekliai kaip nors pasitarnauja mokslininkų darbui?
 
Taip, tai yra labai įprasta praktika tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Džiugu, kad ta praktika yra įsivažiavusi. Ne per seniausiai mes rengėme hakatoną – tai buvo didelio atgarsio susilaukęs renginys, nes dalyviai galėjo gyventi karo laive, jie čia dirbo, atsakinėjo į jiems iškeltus klausimus. Ieškojo sprendimų, kaip atlikti tam tikras užduotis, siūlė naujoves. Taip pat yra įsteigtas Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras, Lietuvos karinės jūrų pajėgos dalyvauja ir Europos „Ocean 2020“ projekte, kur siekiama tobulinti Europos karinės pramonės galimybes – vystyti produktus ir juos gaminti čia, Europoje. Dažnai sulaukiame skambučių ir iš pavienių žmonių, kurie turi gerų idėjų. Bandome bendradarbiauti su mūsų mokslininkais. Tai yra įdomu ir mums, ir jiems, kadangi mes, kaip specialistai, galime atsakyti į tam tikrus specifinius klausimus.
 
Jūs vadovaujate laivui „Aukštaitis“, kuriame dabar esame. Papasakokite apie dabar vykstančias pratybas. Koks jų tikslas, kas dalyvauja?
 
BALTOPS būtų galima būtų versti kaip „Baltijos operacija“. Tai yra kasmetiniai mokymai, kurie nėra atsitiktiniai – jie yra planuojami, vyksta kiekvienais metais. Dabar jie vyksta 49 kartą. Mūsų karinėms jūrų pajėgoms „Baltijos operacija“ yra vieni pagrindinių mokymų metuose, nes šie mokymai paprastai būna labai dideli. Šiuos metus būtų galima išskirti – tai yra pirmieji dideli mokymai ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims po pandemijos. Tai daro įtaką planavimui. Labai džiugu matyti, kad net ir šioje išskirtinėje situacijoje mes rodome vienybę, gebėjimą planuoti ir atlikti tuos mokymus. Šiemet mokymuose dalyvauja 17 NATO sąjungininkių šalių ir 2 partnerės šalys. Iš viso skaičiuojama per 3 tūkst. dalyvių. Daugybė platformų – tiek karo laivų, tiek orlaivių. Šias pratybas veda ir organizuoja 6-asis JAV laivynas ir tikslas yra treniruotis NATO tarpusavio sąveikoje, per bendras procedūras, taktikas, tuo pačiu parodyti gebėjimą veikti kartu, skleisti žinią, kad NATO yra ir šiame regione, kad NATO yra pasiruošusi vykdyti plataus masto operacijas.
 
Pratybų geografinis išsidėstymas labai platus. Būtų galima sakyti, kad jos vyksta visoje Baltijos jūroje. Paprastai mokymai gali susidėti iš kelių etapų: vienas etapas vyksta vienoje vietovėje, kitas – kitoje, nes toje vietoje galima pasitelkti tos šalies orlaivius, galbūt reikia pajėgas išskirstyti, kad jie galėtų vieni kitų nematyti ir panašiai.
 
Koks Karinių jūrų pajėgų potencialas priešintis ar vykdyti kovines užduotis? Kokia funkcija bendrame NATO pajėgų kontekste?
 
Manau, kad mūsų indelis į NATO yra labai svarbus, kadangi mes įvykdėme tą kokybinį šuolį, mūsų yra prašoma prisidėti. Mūsų išminavimo galimybės yra labai vertinamos, tai yra viena iš iškeltų užduočių Lietuvai. Mes skiriame laivus į NATO priešmininių laivų grupes, galime pasiūlyti netgi savo štabą priešmininių laivų grupėje. Taip pat prie visos kolektyvinės gynybos mes, kaip Karinės jūrų pajėgos, prisidedame siųsdami savo karius į misijas – pavyzdžiui, misijas „Atalanta“, „Sofija“, „Irini“ ar kitas. Stengiamės prisidėti tuo, kuo galime. Mūsų pajėgumus vertinčiau per bendrą kolektyvinės gynybos prizmę. Žinoma, mes turime ir savo nacionalinius planus, apie kuriuos aš negaliu daug pasakoti – kokios yra užduotys ir ką mes turėtume vykdyti tam tikrais atvejais. Stengiamės kuo daugiau treniruotis ir prisidėti prie bendro NATO įvaizdžio ir užduočių.
 
Ar Kariniam jūrų laivynui yra planuojami nauji technikos pirkiniai?
 
Laivai yra sudėtingi mechanizmai, labai daug įrangos. Dažnai laivas yra statomas 30-iai metų – toks būna planuojamas jo gyvenimas. Per tuos 30 metų gali keistis tiek užduočių specifika, tiek politinė padėtis. Poreikiai gali keistis dažniau, nei yra suplanuotas laivo gyvenimas. Dažnai technologijos žengia daug greičiau nei keičiasi planuojamos užduotys. Laivai nuolat turi būti atnaujinami, nuolat reikia planuotis naudojamos įrangos aptarnavimą – čia mes vykdome nemažus pirkimus.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Laukiame naujo karinės paieškos ir gelbėjimo laivo, planuojama yra įsigyti naujus radarus stebėjimams, kurie būtų ant mūsų laivų. Taip pat laukiame dar vieno priešmininio laivo, kuris pakeis jau nurašytą laivą „M52 Sūduvis“. Pastarąjį tikimės išvysti kaip muziejaus eksponatą Klaipėdos mieste ir prieinamą visuomenei.
 
Sunku įvardinti konkrečiai, nes didelė dalis pirkimų būna, pavyzdžiui, gamintojo garantinis aptarnavimas įrangai. Kartais ta įranga būna tokia moderni, kad pats ją gali aptarnauti tik iki tam tikro lygio. Perkame ir smulkesnius, inovatyvius dalykus, kurių nelabai galėčiau atskleisti.
 
Kai kalbame apie kariuomenę, įprastai pagalvojame apie sausumos pajėgas. Ar Karinėms jūrų pajėgoms netrūksta dėmesio finansine prasme?
 
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir aš pasitikiu mūsų aukštesnių vadų sprendimais. Mūsų užduotis yra puoselėti jūrinės valstybės dvasią – sakome, kad trispalvė jūroje saugo. Siekiame, kad būtume suprasti kaip jūrinė valstybė, kadangi uostas Lietuvai yra labai svarbus tiek morališkai, tiek finansiškai. Bandome daryti savo darbą kuo geriau, kad nebūtume užmiršti. O juokaujant galima pridurti, kad angliškai laivas vadinamas „ji“, nes beprotiškai daug kainuoja išlaikyti dažuose ir pudroje (angl. paint and powder).
 
Grįžkime prie laivyno funkcijų. Paminėjote teršalų likvidavimo funkciją. Aplinkosaugai skiriamas dėmesys didėja visame pasaulyje. Kaip Lietuvos Karinės jūrų pajėgos atlieka taršos likvidavimo užduotis?
 
Mes turime specialų tam skirtą laivą – gelbėjimo laivą „Šakiai“. Tikimės ir laukiame naujo laivo, kuris būtų modernesnis, labiau pritaikytas kokybiškiau atlikti gelbėjimo operacijas. Tokių operacijų spektras labai platus – žvejai, konteineriniai, didesni civiliniai laivai, galbūt orlaivio avarija. Ne paslaptis, kad su laivais nutinka visokių situacijų, pavyzdžiui, išsilieja teršalai. Specifiniai gelbėjimo laivai yra pritaikyti surinkinėti taršą ir man asmeniškai taršos surinkinėti nėra tekę, bet mes treniruojamės kartu su gelbėjimo laivu statyti bonus – tai yra tokios užtvaros, kad galėtume izoliuoti naftos produktus, juos surinkti, išfiltruoti.
 
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Karinėse jūrų pajėgose visuose laivynuose skiriamas labai didelis dėmesys aplinkosaugai, nes tai yra terpė, kurioje mes dirbame – ypač stengiamės ja rūpintis. Būna mokymai naudojant sonarus ir, pastebėjus kažkokius žinduolius, tie mokymai yra stabdomi, kad kuo mažiau paveiktume jūros gyvūniją. Yra tarptautinės konvencijos, pavyzdžiui, MARPOL, yra saugomos teritorijos (Natura 2000), nurodančios, ką gali atlikti jūroje. Smagu pasidžiaugti, kad Lietuvos Karinės jūsų pajėgos netgi stengiasi eiti žingsniu į priekį. Stengiamės visus „nešvarius“ darbus atlikti krante, uoste – pavyzdžiui, šalinti skysčius uoste, nors pagal tarptautinę konvenciją mes tai galėtume ir jūroje daryti.
 
Dar viena funkcija, apie kurią ir pats užsiminėte, yra išminavimo operacijos. Baltijos jūroje yra nemažai karo laikų minų. Ar vykdote kažkokias profilaktines išminavimo operacijas?
 
Galima paminėti, kad funkcija vykdoma skirtingomis linijomis – turime savo nacionalinius planus, taip pat nuolat „švariname dugną“ – organizuojame tam tikrus mokymus, pavyzdžiui, kaip „Atvira dvasia“ (Open spirit), kai skirtingų šalių laivai susirenka Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje ir treniruojasi bei ieško tikrų istorinių minų. Išminavimas yra labai svarbus, nes, kaip pajuokaujant galima sakyti, kiekvienas laivas gali būti išminavimo laivas, tik kai kurie – vieną kartą. Nors tikrovė yra, kad minos dabar gali būti labai išmanios. Minos yra, vertinant karišku ar taktiniu požiūriu, gana pigus ir efektyvus ginklas, miną gali išmesti bet koks laivas, užblokuoti uostą ir atkirsti komunikacijos strategines linijas – tai padarytų įtaką tiek šalies ekonomikai, tiek saugumo situacijai. Tai yra paprastas ir efektyvus ginklas, todėl labai džiaugiamės savo galimybėmis, siekiame jas išlaikyti ateityje, netgi plėsti išminavimo pajėgumus.
 
Švedija net kelis kartus įtarė, kad į jos jūrų zoną buvo įplaukę Rusijos laivai. Kas, kalbant apie saugumą jūros pasienyje, labiausiai kelia nerimą? Ar pasitaiko provokacijų?
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Lietuvos kranto linija yra šiek tiek kitokia nei Švedijos, mes neturime tiek daug salų ir geografiškai mums yra patogiau stebėti. Galiu patikinti, kad stebėjimas yra vykdomas, tai atlieka ne tik laivai, bet yra ir stacionarios kranto radiolokacijos stotys, kurios dirba visą laiką. Tikslių duomenų negaliu atskleisti, bet stebėsena yra nuolatinė. Jeigu mums iškyla poreikis stebėti papildomai, mes galime pasitelkti laivus, surinkti kažkokią informaciją apie pažeidimus. Mums kartais tenka užkardyti tuos pažeidimus, pastebėjus, kad galėtų įvykti kažkokia situacija. Taip pat – rinkti vienokią ar kitokią informaciją, kartais priminti Tarptautinę jūrų teisės konvenciją ar pateikti dokumentuotus jos pažeidimus.
 
2015 m. Karinės jūrų pajėgos (KJP) atrado sudužusį ir nuskendusį „AN-2“ lėktuvą. 2014 m. Baltijos jūroje, ties Klaipėda, paslaptingai dingo žvejų laivas ir du įgulos nariai, kurie nebuvo rasti. Baltijos jūroje dingusių žvejų paieškos ir gelbėjimo operaciją vykdė Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Kokios realios laivyno radiolokacinės galimybės?
 
Galiu pasakyti, kad, be gelbėjimo laivo, mes visada turime ir budinčius pajėgumus, kurie yra pasiruošę labai greitai reaguoti į situacijas. Taip pat atlikti gelbėjimo operacijas. Jos kartais vyksta toli nuo kranto ir tiesiog reikia suprasti, kad jūra yra labai didelė, o joje atrasti tą mažą objektą kartais yra beprotiškai sunku ne vien laivams, bet net ir pasitelkiant orlaivių pagalbą. Apsunkinti paiešką gali ir kažkokios nepalankios fizinės, gamtinės aplinkybės – lietus, vėjas, didelis bangavimas, sunki audra. Visą laiką turime galvoti ne tik apie tuose nelaimės ištiktus žmones, bet ir apie savo būklę, kad ir pats begelbėdamas nepapultum į pavojų. Tikslios statistikos nepasakysiu, bet KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras tikrai turi daug darbo. Verta pažymėti, kad mūsų gelbėjimo atsakomybės rajonas yra netgi platesnis nei mūsų išskirtinė ekonominė zona. Taip pat centras yra atsakingas už gelbėjimus Kuršių mariose. Tiek mariose, tiek jūroje esant poreikiui bendradarbiaujama ir su Karinėmis oro pajėgomis, ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
 
Koks yra mūsų – Lietuvos – laivyno amžius?
 
Karinių jūrų pajėgų gimtadienį minime liepos 4 d., kai 1992 m. buvo atkurtos Lietuvos kariuomenės Jūrų pajėgos. Man būtų labai džiugu tą laivyno istoriją trumpai išplėsti: turėjome pirmą Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona”, buvo ir uosto katerių, o 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Yra žinoma apie kuršių gentį, kurie buvo nuožmūs ir geri jūrininkai. Istorija rodo, kad, nors ir neturėjome laivyno, tiek medieną tiekdavome, tiek netgi esame tų laikų karo laivus iš medžio su burėmis statę. Kai kalbame apie pakilimą, paminime ir tai, kad Lietuva buvo nuo jūros iki jūros. Tas įdirbis kažkur yra ir tos jūrininkų istorijos mes turime.
 
Jūrininko profesija, ne paslaptis, dažnai yra romantizuojama – jūra, istorija, krašto apsauga ir panašūs vaizdiniai galvoje iškyla, kalbant apie Karines jūrų pajėgas. Kokių savybių reikia geram jūrininkui? Kokie didžiausi iššūkiai iškyla jūroje?
 
Manau, kad jūrininkas, kalbant tiek bendrąja prasme, tiek kariškis jūrininkas, visų pirma turi būti labai atsidavęs, pasiruošęs aukotis. Jis turi būti labai sumanus, nes iškyla nenumatytų situacijų, kai nepavyksta remtis kažkokiomis instrukcijomis, kai reikia veikti sumaniai, nebūtinai pagal vadovėlius. Taip pat galbūt yra romantizuojama, kad jūrininkai daug šalių aplanko – jie turi būti išprusę, turėtų mokėti užsienio kalbų, gražiai elgtis, išmanyti etiketą. Turime ir merginų – galime pasidžiaugti, kad būtent šiame Karinių jūrų pajėgų laive turime pirmąją laivo vado pavaduotoją merginą – kpt. ltn. Agniją Aleknaitę. Tai mano dešinioji ranka, tikrai labai gabi mergina.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Tikiu, kad ji greitu metu bus pasiruošusi perimti mano užduotis ir tapti pirmąja moterimi, vadovaujančia Lietuvos karo laivui. Pas mus laive fizinių darbų yra kiek mažiau, gal kiek psichologiškai sunkiau, nes reikia daug ką apgalvoti. Todėl manau, kad didžiąją dalį darbų visavertiškai gali atlikti ir merginos. Laivo įranga yra vienas dalykas, bet įgula turi būti išskirtinai vieninga, kaip vienas kumštis. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų laivų įgulos yra tikrai labai profesionalios, labai motyvuotos – aš su tokiu požiūriu jaučiuosi saugus ir pasitikiu jais. Galime vykdyti viso spektro užduotis. Lietuviai tikrai gali jaustis saugūs.
 
Teko matyti, kad jūs pats prisidėjote prie koronaviruso pandemijos suvaldymo – apsauginių skydelių gamybos. Ar ir kiti karininkai prisijungė prie įvairių iniciatyvų?
 
Kadangi domiuosi ir mėgstu technologijas, labai greitai kartu su bendraminčiais subūrėme grupę, kurioje diskutavome, kaip galime prisidėti. Keitėmės informacija, kūrėm dizainą, darėm prototipus. Tuomet su draugu pagaminome per 100 vnt. apsauginių skydelių, kuriuos paaukojome Klaipėdos ligoninėms. Vėliau šią idėją pasiūliau Karinių jūrų pajėgų karininkų klubui, kurio narys esu. Už savanoriškai suaukotus pinigus pavyko pagaminti 260 vienetų skydelių, kurie vėliau buvo paaukoti. Taip pat per pandemiją karininkų klubas dalyvavo „Stiprūs kartu“ iniciatyvoje, rėmė Šaulių sąjungą ir organizavo kraujo donorystes akciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 06:00

Birželio 13 d. Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas“ tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.

Šeštadienio vakarą Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.
 
„Nors karantinas Lietuvoje jau atšaukiamas, vis dėlto dėl saugumo ir liekančių galioti apribojimų dar negalime surengti įprastos burių pakėlimo šventės, kuri kasmet pritraukia būrį klaipėdiečių ir miesto svečių. Tačiau tradiciją privalome išlaikyti ir šeštadienio vakarą žmonės iš įvairių senamiesčio vietų, išlaikydami saugų atstumą, galės išvysti išskleidžiamas „Meridiano“ bures“, – sakė barkentinos išsaugojimu besirūpinantis viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
 
Po laivo atstatymo burės, Klaipėdoje skelbiant vasaros sezono pradžią, bus keliamos jau septintą kartą. Šiemet nebus pažeista ir dar viena tradicija: tęsiant 1948 m. Suomijoje pastatyto „Meridiano“, kaip mokomojo burlaivio, kuriame jūrinės praktikos sėmėsi būsimieji kapitonai, istoriją, bures vėl kels Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.
 
Šiam sezonui „Meridiano“ viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra A. Kuzmarskio šeima, užsakė pasiūti naują burių komplektą. Jis ypatingas tuo, kad burės nebus įprastai baltos, o atkartos istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje.
 
Iš viso „Meridianas“ turi 14 burių, kurių bendras plotas – daugiau nei 600 kvadratinių metrų.
Burlaivis „Meridianas“
 
Beje, paprastai plaukiojantys didieji burlaiviai bures išsikelia tik toli jūroje ir žmonės nuo kranto turi mažai galimybių pamatyti šį reginį.
 
Anot A. Kuzmarskio, be naujų burių, šį pavasarį buvo planuojamas ir „Meridiano“ plukdymas į remonto doką, mat po paskutinio jo nuleidimo į vandenį praėjo pusseptintų metų ir dalis medinės laivo apkalos jau yra pažeista aplinkos poveikio. Deja, kol kas laivas yra įkalintas savo vietoje dėl tinkamai nepasikeliančio Biržos tilto, todėl dalį darbų, teko atlikti prie krantinės.
 
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė kartu su rangovais sprendžia tilto pakėlimo problemą ir tikimasi, kad „Meridianą“ bus galima plukdyti į doką vėlų rudenį ar prieš kitą sezoną.
 
O šį sezoną „Meridianas“ ir toliau yra atviras klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Jame veiklą tęsia jūrinės tematikos restoranas, lankytojus aptarnaujantis tiek burlaivio viduje, tiek viršutinio denio lauko terasoje. „Meridiane“ galima apžiūrėti ir burlaivio ekspoziciją, susipažinti su įranga, laivo istorija, jūrinių laikrodžių paroda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 09:43

Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Šeštadienį Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) ir patrulinis laivas „Aukštaitis“ (P14) išplauks į Baltijos jūroje rengiamas svarbiausias šiemet tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2020″ („BALTOPS 2020″).
 
Baltijos jūroje numatytose pratybos vyks Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėse ekonominėse zonose.
 
Pratybose dalyvaus kariniai laivai ir orlaiviai iš septyniolikos NATO šalių: Kanados Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir JAV bei 2 aljansui nepriklausančių valstybių: Suomijos ir Švedijos.
 
Iš viso pratybose dalyvaus daugiau kaip 3 tūkstančiai karių, kurie pratybų užduotims atlikti panaudos 28 įvairaus tipo laivus bei 29 orlaivius.
 
Šiemet pratybose „Baltijos operacija 2020″ išskirtinai svarbus vaidmuo tenka Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms. Lietuvai atstovauja du vyresnieji vadovaujantys karininkai. Komandoras Audrius Venckūnas vadovaus jungtiniam priešmininiam užduoties junginiui, kurį sudarys NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-oji grupė, Nyderlandų ir Vokietijos priešmininiai laivai bei mišrus Minų kovos junginys.
 
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Komandoras Andrius Širvys vadovaus Baltijos šalių karinių laivų junginiui (BALTRON), prie kurio pratybų metu bus prijungti Vokietijos ir Lenkijos kariniai laivai.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Priešmininis laivas „Skalvis“ pratybose dalyvaus kaip junginio vadavietė. Patrulinis laivas „Aukštaitis“ pratybose veiks Danijos vadovaujamo štabo kovinių laivų grupėje.
 
Pratybų metu bus tobulinamos karo laivų manevravimo formuotės, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.
 
Siekiant užtikrinti karinio personalo saugą ir sveikatą pratybos vyks tik jūroje, atsisakant pratybų pradžios įvadinių renginių uostuose, kur vykdavo vadovaujančio personalo ir štabų planavimo konferencijos, mokymai uoste.
 
Tarptautinės pratybos „Baltijos operacija 2020″ (BALTOPS 2020), kurioms vadovauja JAV karinis jūrų laivynas, šiemet jau yra 49-osios nuo jų organizavimo pradžios 1972 m. Lietuvos karinės jūrų pajėgos jose dalyvauja nuo 1993 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 07:45

Dviračiais aplink Lietuvą – gera alternatyva lenktynėms. Dalyvių nuotr.

Vienas pajėgiausių šalies ralio atstovų Vytautas Švedas ir praeityje žinomi automobilių sporto veidai Vilius Rožukas bei Ramūnas Kupstas karantino sukeltą varžybų ilgesį nutarė malšinti kitokia fizine veikla.
 
Sportinį bolidą kuriam laikui iškeitę į dviratį, per 8 dienas su bendraminčiais apvažiavo Lietuvą beveik pačiu perimetru, įveikdami 1140 kilometrų, iš kurių 251 km – žvyro keliukai ir įvairaus lygio bekelės.
 
Kelionė aplink Lietuvą, pasak pranešimo, nusidriekė maršrutu Kybartai – Pagėgiai – Palanga – Akmenė – Biržai – Visaginas – Šalčininkai – Lazdijai – Kybartai. V. Švedo teigimu, tai buvo „sportinis-turistinis žygis“. Kaunietis į improvizuotą žygį leidosi drauge su dviem bendraminčiais, jau turinčiais patirties panašiose avantiūrose. V. Rožukas šių metų pradžioje dalyvavo ralyje Budapeštas – Bamakas, o R. Kupstas pernai dviračiu išnaršė kalnus Ispanijoje.
 
„Stengėmės aplankyti nuošaliausius kampelius, neretai važiuodami ties pačia mūsų valstybės sienos riba, jei tik buvo įmanoma pravažiuoti. Greitai lėkdamas automobiliu, esu išvažinėjęs Lietuvą skersai ir išilgai, bet riedėdamas dviračiu viską pamačiau iš kitokios perspektyvos ir gerokai ryškesnėmis spalvomis“, – dalindamasis kelionės įspūdžiais savo feisbuko paskyroje pasakojo V. Švedas. Po kelionės jis fiksavo, kad prie dviračio vairo buvo praleista 50,5 val. Per dieną trejetas vidutiniškai važiavo po 142,6 km, palaikydami daugiau kaip 22 km/val. vidutinį greitį.
 
„Mūsų kraštas – išties be galo savitas, unikalus, įdomus ir skirtingas: Aukštaitijos kalvos, žemaitiškos išpuoselėtos sodybos, Baltijos jūra, Dzūkijos pušynai ir derlingos Šiaurės Lietuvos žemės, nepakartojamas Mingės kaimas ar Zarasų ežerų kraštas gali atsiduoti tau visiškai, jei tik to panorėsi“, – emocingai įspūdžiais dalijosi sportininkai.
Dviračiais aplink Lietuvą – tikrai puiki alternatyva lenktynėms. Dalyvių nuotr.
 
Pakeliui pro Visagino bei Zarasų apylinkes žygeiviai pasakojo dviračiais pasiekę ne vieną kelio ruožą, kur jiems tekę lenktyniauti ralio trasomis. Tiesa, skirtingai nei ralio lenktynėse, šioje išvykoje dalyviai neturėjo komandos aptarnaujančio personalo, ir kiekvienas buvo atsakingas už save. Visą kelionės mantą dviratininkai vežėsi kuprinėse ant pečių. Patogi ir dažnu atveju iš anksto suplanuota nakvynė kiekvienos dienos pabaigoje buvo bemaž didžiausias komfortas per visą 8 dienų maratoną.
 
„Dabar – pats tinkamiausias laikas tyrinėti Lietuvą, o jei dar tą darysi pėsčiomis ar dviračiu – stiprinsi savo kūną ir gerinsi sveikatą ir savijautą. Tereikia tiek nedaug: gerbti savo šalį ir su ja susipažinti, mylėti savo kūną ir jį suprasti. Taigi kilkit nuo fotelių priešais televizorius, susikraukit kuprines ir susiplanuokit savaitgalines iškylas, kad ir kelioms valandoms“, – iškart po žygio finišo skatino V. Švedas, ralio meistras, ne kartą išmėginęs savo fizines galimybes ir pėsčiųjų žygiuose, tačiau po paskutinės kelionės dviračiais prisipažinęs jau norintis grįžti ir prie lenktyninio automobilio vairo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 08:33

Meilės alėja Palangoje. Slaptai.lt foto

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pastebi, kad Lietuvos kurorte veikiantys viešbučiai jau gauna užsakymų vasarai.
 
„Viešbučiai duris gali atverti tik nuo pirmadienio, kol kas dar visų veikla sustabdyta. Kiek teko bendrauti, kaip vyksta užklausimai ir ar būna rezervacijų vasarai, tai taip, galima pasakyti, kad apie dvi savaites jau gauname užklausimų, užsakymų vasarai. Atsigavimas jau yra jaučiamas“, – Eltai sakė I. Valaitienė.
 
„Taip pat žmonės rezervuoja ir gegužės mėnesiui, išgirdę, kad mes startuojame. Tai lyg ir optimistinės nuotaikos“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, yra vilties, kad šiemet daugiau turistų pasirinks atostogas Lietuvos kurorte, o ne užsienyje.
 
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Gali būti, taip tikimės. Vis dėlto viešbutukai, kurie turi tam tikrą skaičių kambarių, tai jie neišsiplės, kad ir kiek būtų tų žmonių, jie daugiau nepriims, būna 15, 20 kambarių viešbutukai. Tie didieji, kurie turėdavo rezervą, yra vilties, kad gali pasiimti ir didesnį srautą“, – teigė I. Valaitienė, pridurdama, kad žmonės jau yra išsiilgę kurorte teikiamų paslaugų.
 
„Restoranai visai neseniai startavo tik su lauko terasomis. Kai buvo ilgasis savaitgalis per Mamos dieną, iš tikrųjų buvo žmonių, vaikštinėjančių, prisėdančių, žmonės išsiilgę paslaugų. Etapiškai startavo (restoranai – ELTA), kai kurie tik savaitgalį dirba, gaudo srautą“, – sakė asociacijos vadovė.
 
Palanga apgyvendinimo paslaugas galės teikti nuo pirmadienio, gegužės 11 dienos. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 09:21

Praėjusią savaitę, balandžio 20-26 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Balandžio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Balandžio 24-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
 
Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat NATO naikintuvai atpažino du orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai pakilo atpažinti du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities, tačiau perimti ir atpažinti orlaivių nespėjo, nes abu orlaiviai grįžo į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Balandžio 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. SU-27 pasitiko orlaivį A-50, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. A-50 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:00

Kamalas Makili – Alijevas

2019-aisiais metų pabaigoje įtakinga užsienio leidykla „Routledge“ išleido mokslų dakataro Kamalio Makili – Alijevo veikalą „Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“ (angliškai – Contested Territories and International Law; A Comparative Study of the Nagorno-Karabakh Conflict and the Aland Islands Precedent).

Šiame moksliniame veikale ieškoma išeičių, kaip turėtų būti sureguliuotas karinis Armėnijos – Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Azerbaidžaniečių mokslininko darbas vertingas tuo, kad analizuojamos ne tik priežastys, trukdančios šį konfliktą išnarplioti taikiai, vadovaujantis tarptautine teise. Knyga ypač vertinga, nes priešprieša dėl Kalnų Karabacho lyginama su kadaise tarp Švedijos ir Suomijos kilusiais susirėmimais dėl Baltijos jūroje esančių Alandų salų. Iš Azerbaidžano kilęs mokslininkas mato akivaizdžių skirtumų tarp likimo, nutikusio Alandų salų ir Kalnų Karabacho gyventojams. Ir vis dėlto jis įsitikinęs, kad sukaupta tarptautinė patirtis sureguliuojant švedų – suomių pykčius dėl tarp Turku ir Stokholmo Baltijos jūroje išsibarsčiusių 6500 salų (tik 80 salų yra gyvenamos, žmonių – apie 28 tūkstančiai; daugiausia – švedai) galėtų pasitarnauti Azerbaidžanui ieškant išeičių, kaip, vadovaujantis tarptautine teise, būtų įmanoma susigrąžinti Juodąjį Sodą (toks azerbaidžanietiškas Kalnų Karabacho pavadinimas).

Sutikite, Lietuvos skaitytojui tokia tema – netikėta. Iki šiol karas dėl Kalnų Karabacho lygintas su kariniais susirėmimais dėl Padniestrės, Abchazijos, Osetijos, Krymo, Donbaso, Luhansko. Nesutarimai dėl Kalnų Karabacho gretinti su Lietuvos – Lenkijos nesutarimais dėl Vilniaus krašto, su Lietuvos – Vokietijos priešprieša dėl Klaipėdos. O štai su Baltijos jūroje išsibarsčiusiomis Alandų salomis Lietuvos žiniasklaidoje dar negretinta.

Kamalio Makili – Alijevo veikalas „Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“

Kamalas Makili – Alijevas yra juridinių mokslų daktaras. Šiuo metu jis dirba Švedijoje (Malmės universitete – vyriausiasis dėstytojas, Lundo universitete ir Raulio Valenbergo institute – mokslinis tyrinėtojas). Jis sėkmingai darbuojasi ir Strateginių tyrimų centre (SAM) vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ši azerbaidžaniečių mokslininko knyga labai praverstų bendraujant su Azerbaidžano ir Armėnijos diplomatais. Mat nors veikalo autorius – azerbaidžanietis, jo mokslinį darbą paskelbė nešališkumu, objektyvumu visame pasaulyje garsėjanti leidykla, kurios niekaip neapkaltinsi tendencingumu.

O kol neturime šio veikalo nei anglų, nei lietuvių kalbomis, internetinėje erdvėje galima pasižiūrėti tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių specialisto K.M. Alijevo interviu, duotą Azerbaidžano televizijai cbc.az (https://www.youtube.com/watch?v=2FwwS5BOwnw&fbclid=IwAR2wVL2hX4Jyl_OpaxHeiyMBxsuYz67qo3hOFqCSnOyf7vmtA7-a2S5hGRI).

Šiame videointerviu aiškiai, suprantamai išdėstomas požiūris į 19-ame amžiuje tarp Švedijos ir Suomijos kilusį karinį konfliktą dėl Alandų salų (po 1808-1809 karo su Rusijos imperija Alandų salos kartu su Suomija pateko į Maskvos rankas; 1917-aisiais salos tapo nepriklausomybę atgavusios Suomijos dalimi, nors gyventojai troško prisigungti prie Švedijos; 1921 metais po tarptautinių Tautų Sąjungos Tarybos sprendimų salos įtvirtintos kaip Suomijos teritorija su sąlyga, kad švedai turės plačią kultūrinę autonomiją).

Alandų salos

Tame videointerviu taip pat išdėstomos priežastys, kodėl tarptautinių organizacijų parama Kalnų Karabachą praradusiam Azerbaidžanui nėra tokia akivaizdi, kaip, sakykim, Kuveitui, Ruandai ar buvusios Jugoslavijos respublikoms. Mokslininkas K.M.Alijevas mano, kad tarptautinė opinija – labai svarbus argumentas.

Čia palaidoti kare dėl Kalnų Karabacho žuvę azerbaidžaniečiai. Gazacho miestas. Slaptai.lt nuotr.

Taip pat įtakos turi ir politinė konjunktūra. Tiesiog tuo metu, kai iš Azerbaidžano buvo jėga ir klasta atplėšiamas Kalnų Karabachas (aktyvioji karo fazė truko tarp 1992 – 1994 metų, nusinešusi per 35 tūkst. gyvybių; tačiau azerbaidžaniečiai pradėti vyti iš šių teritorijų gerokai anksčiau) pasaulyje būta daug rimtų karinių konfliktų. Tarptautinė bendruomenė tiesiog nepajėgė į visus iššūkius reaguoti vienodai atidžiai, jautriai. Be to, bijota Rusijos reakcijos. Be to, 1992 – 1994-aisiais, kai azerbaidžaniečiai buvo jėga vejami iš savo gimtųjų namų, nebūta kai kurių tarptautinių tribunolų, kurie galėtų teisti tuos, kurie padarė karo nusikaltimus arba nusikaltimus žmoniškumui. Tie tribunolai susikūrė vėliau, jų sprendimai atgalios – neįmanomi.

Žodžiu, mokslininko K.M.Alijevo veikalas – dar vienas rimtas žingsnis siekiant tarptautinei bendruomenei priminti azerbaidžaniečių netektis kalnų Karabacho frontuose.

2020.03.21; 18:30  

Praėjusią savaitę, vasario 3-9 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Vasario 4 d. NATO oro policijos misijoje naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Vasario 7 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino TU-134, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Infortmacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 00:59

Ruoniai. Alfonso Mažūno nuotr.
Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejus per tris dienas į Baltiją paleis vienuolika Baltijos jūros pilkųjų ruonių jauniklių, kurie pavasarį sužaloti ir nusilpę buvo rasti pakrantėje.
 
Iš viso šiemet į muziejų buvo atgabenta 16 ruoniukų, penki, deja, neišgyveno. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta pernai – keturiolikos.
 
Pirmieji keturi ruoniukai – Čiauškutė, Kliunkis, Šelmis ir Žaibas – į Baltiją nėrė antradienį po pietų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio iniciatyva ruoniai slaugomi muziejuje jau tris dešimtis metų, itin džiaugėsi puiku oru ir ramia jūra, pasitikusia sugrįžtančius savo vaikus.
 
Smiltynėje į jūrą panėrę ruoniukai ankstyvą pavasarį buvo atgabenti į muziejų nusilpę, laukinių gyvūnų sužaloti.
 
Visų jų būklė buvo sunki, – sako A. Grušas. – Visi jie svėrė ne daugiau 12-14 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau. Muziejuje jų svoris išaugo iki 40 kilogramų, o Plocius sveria net 58 kilogramus.
 
Pasak A. Grušo, šiemet trys ruoniai buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurių dėka muziejaus darbuotojai galės matyti jų judėjimo trajektoriją. Siųstuvai pritvirtinti prie kailiuko epoksidine derva, po metų, keičiantis kailiukui, jie paprasčiausiai nukris.
 
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.
 
A.Grušas gali papasakoti beveik šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 29 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie gyvūnai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
 
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais.
 
Aplinkos ministerija iš ES fondų numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos. Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas“. Bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.
 
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 00:30

Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai rugsėjo 30 – spalio 11 dienomis dalyvaus kasmetinėse kovinio šaudymo į oro taikinius pratybose „Gintarinė strėlė 2019/2“.
 
Mokymų metu nuo Karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ denio Oro gynybos bataliono kariai atliks kovinius šūvius į oro taikinius RBS-70 sistemomis.
 
Pratybos vyks Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Juodkrantės.
 
Šiais mokymais bus siekiama įvertinti oro gynybos baterijų taikytojų pasiruošimą naikinti oro taikinius iš raketinio oro gynybos komplekso RBS-70.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:30 

Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Liepos 28 dieną sukanka 40 metų, kai Klaipėdoje, Kopgalyje, duris atvėrė Lietuvos jūrų muziejus. Muziejui pradžią davė dar 1971 metų Klaipėdos kraštotyros muziejuje Herkaus Manto gatvėje sukurta Jūrų skyriaus ekspozicija.
 
1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai – Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų.
 
 Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad Lietuvos jūrų muziejų kūrė ypatingi žmonės ypatingoje vietoje.
 
„Čia, Kuršių nerijos smaigalyje, susitinka žemė, jūra, marios ir žmogus. Labai abejoju, ar be tuomečio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, istoriko, muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio jo direktoriaus Aloyzo Každailio, apskritai būtų atsiradęs ir išaugęs Lietuvos jūrų muziejus. Seno Prūsijos forto griuvėsiai virto Lietuvos perlu, kuriame klesti vandenų gyvybė ir sekamos istorijos apie tai, kaip žmogus gyvena prie jūros ir jūroje. Į muziejų traukia šimtai tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio“, – sakė O. Žalienė.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jūrų muziejus per 40 metų sulaukė apie 24 milijonus lankytojų. Tai rodo jo reikšmę ir Klaipėdos, ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Šiandien šis muziejus – lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Vien pernai jame apsilankė beveik 800 tūkst. lankytojų.
 
„Jūrų muziejus augo kiekvienais metais: senajame Nerijos forte pradėjo nardyti Kaspijos eršketai, skleidėsi koralai, kalėdines giesmes giedojo pingvinai, išsirito pirmieji Kopgalio pingvinukai, poilsiautojų vasaros buvo neįsivaizduojamos be Šiaurės jūrų liūto Bocmano. Raudonskliautės požeminės parako saugyklos sekė jūrą Lietuvai atvėrusias istorijas, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išsikerojo jūrų dugno arklai–inkarai, marių pakrantėje sužydėjo šimtmečio pradžios Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o į sausumą greta jos išplaukė senieji žvejybos laivai“, – pasakoja Jūsų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
 
Pasak jos, prieš ketvirtį amžiaus atkurtai valstybei žengiant pirmus žingsnius, muziejus lenkė laiką – drąsiai augo: buvo pastatyti delfinų namai ir juose apsigyveno Juodosios jūros afalinos.
 
„Delfinai moko mus pažinti ir pamilti vandenų pasaulį. Tik toks santykis žmogų daro jautriu ir globojančiu – ir Baltiją, ir viso pasaulio jūras“, – sako O. Žalienė.
 
Trisdešimt metų muziejus yra jauki ir svetinga priebėga pilkiesiems Baltijos jūrų ruoniukams. Išgydyta ir paleista atgal į jūrą apie 80 rastinukų. Dabar už delfinariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris po poros metų atvers duris, kaip ruonių ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gydykla ir tyrimų centras.
 
„Tūkstantmečių sandūroje pokyčius išgyveno ir Jūrų muziejus: atsinaujinusi jūrų gamtos ekspozicija kvietė keliauti laiku ir pažinti gyvybės atsiradimo žemėje istoriją. Po kelerių metų muziejuje atsirado ir didžiausios bei keisčiausios tropinių jūrų žuvys – nors ir skulptūrinės, bet plėšrios ir pavojingos. Iškėlė bures ir pirmasis plaukiojantis eksponatas – kurėnas „SüD 1“. Jis ne tik tyrinėjo Kuršių marių žvejų paveldą, bet ir garbingai reprezentavo Lietuvą ir Klaipėdą tarptautiniuose jūriniuose renginiuose“, – pasakoja N. Puteikienė.
 
Pasak jos, kurėno ekspedicijos atgaivino ir senųjų laivų statybą Lietuvoje. Kurėnas įkvėpė ir unikalų projektą – Nacionalinę ekspediciją, senųjų laivų replikomis apiplaukusią visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. O muziejus tęsė laivybos istorijos tyrimus, buvo atidaryta ekspozicija apie burlaivių epochą Klaipėdoje.
Baltijos jūros gyventojas. Slaptai.lt nuotr.
 
Delfinariume jau kuris laikas veikia delfinų terapijos užsiėmimai, pažadinę viltį ne vienai šeimai, auginančiai vaikus su negalia. Gydymo tikslais delfinariume jau apsilankė apie tūkstantį šeimų. Daugeliui iš jų susitikimas su delfinais tapo nauju gyvenimo etapu. Delfinų terapijos centras vykdomi ambicingi tyrimai ir tarptautiniai projektai.
 
Ketvirtą dešimtį skaičiuojantis Lietuvos jūrų muziejus įžengė į atsinaujinimo kelią. Prieš penkerius metus buvo atlikta delfinariumo rekonstrukcija: pertvarkyta ne tik žiūrovų salė ir lankytojams skirta infrastruktūra, pagerintos gyvūnų gyvenimo sąlygos, bet ir pastatytas Delfinų terapijos centras, kuriam analogų iki šiol nėra visoje Europoje. O delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai dabar turi galimybę vasaras leisti naujoje Saulės įlankoje po atviru dangumi.  
       
„Didžiausias mūsų turtas – muziejaus darbuotojai. Dabar Lietuvos jūrų muziejuje dirba daugiau nei 150 aukščiausios kvalifikacijos savo srities profesionalų. Drąsiai galiu sakyti, kad jaučiamės, kaip viena šeima. Dalijamės ir džiaugsmais, palaikome vienas kitą ir tada, kai nesiseka“, – sako savo darbo metus kartu su muziejaus užgimimu skaičiuojanti muziejaus direktorė O. Žalienė.
 
Lietuvos jūrų muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos, Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Europos akvariumų kuratorių sąjungos, Europos jūrų žinduolių globos asociacijos narys.
Lietuvos jūrų muziejus – vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija užima apie 13 hektarų plotą. Muziejaus rinkiniuose saugoma beveik 90 tūkstančių eksponatų.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Tikrąją gimtadienio dieną – liepos 28-ąją rengiamas simbolinis muziejaus vartų atvėrimo renginys. O pačią šventę muziejininkai pažymės liepos 31-rugpjūčio 1 dienomis rengiamu tarptautiniu forumu „Mus jungia Baltija“.
 
Tai – muziejų profesionalų renginys, kuriame pranešėjai iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos leis pajusti Europos muziejų gyvenimo pulsą, padiskutuoti aktualiais klausimais, aptarti ES šalių ir Lietuvos muziejų bei gamtos centrų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:37

Nuo penktadienio Klaipėdos uoste lankysis NATO valstybių sąjungininkių laivai, besirengiantys istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijai Baltijos jūroje DEUSQUADEX 19-1/BALTEX, vyksiančiai balandžio 8-10 dienomis. 

Penktadienį į Klaipėdos uostą trijų dienų vizitui planuoja švartuotis aštuoni užsienio valstybių karo laivai: priešmininiai laivai – „Weilheim“ (Vokietija), „Bad Rappenau“ (Vokietija), „Talivaldis“ (Latvija), „Rauma“ (Norvegija), „Bukowo“ (Lenkija) ir vadovavimo bei logistinio aprūpinimo laivai „Rhein“ (Volkietija), „Donau“ (Vokietija) ir „Virsaitis“ (Latvija).

Vizito programoje numatytas laivų vadų susitikimas su Klaipėdos miesto meru bei Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadovybe. Prieš numatomą istorinių sprogmenų paieškos ir neutralizavimo operaciją DEUSQUADEX 19-1/BALTEX, Klaipėdoje vyks šios operacijos parengiamoji konferencija. 

Klaipėdiškiai ir miesto svečiai šeštadienį ir sekmadienį nuo 13.00 iki 15.00 val. kviečiami aplankyti užsienio karo laivus, prišvartuotus Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminale.

Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovaujama istorinių minų paieškos ir neutralizavimo operacija DEUSQUADEX 19-1/BALTEX Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje balandžio 8-10 d. vyks pirmą kartą. Prieš laivams atvykstant į Lietuvą tokia operacija vyko Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Išminavimo operacijoje Lietuvos vandenyse prie užsienio karo laivų taip pat prisijungs ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“. 

Tradiciškai Lietuvoje kas treji metai jūroje vyksta NATO vadovaujama tarptautinė istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit“ (liet. „Atvira dvasia“), kurioje dalyvauja didelis skaičius NATO šalių ir partnerių karinių laivų. Šiemet išminavimo operacija „Open Spirit 2019“ vyks Lietuvoje gegužės mėn. Paskutinės tarptautinės išminavimo operacijos „Open Spirit 2016“, vykusios Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje metu, buvo išžvalgytas 54 kvadratinių jūrmylių plotas, surasta 15 jūrinių minų, 3 torpedos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:46

Jūroje – dragūnų bataliono kariai ir Portugalijos jūrų pėstininkai. KAM nuotr.

Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta rugpjūčio 7-ąją surengta bendra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija.

Ji vykdyta iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas“ (P12). Operacijoje dalyvavo dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos karių. Operaciją suplanavo ir padėjo įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis.

„Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo. Šiuos pasirengimus vainikavo operacija jūroje“, – sakė dragūnų bataliono vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas.

Patrulinio laivo „Dzūkas“ vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis bei dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, kariai valtimis pasiekė laivą „Dzūkas“ ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono.

Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, „Flyvefisken“ („Žuvies skraiduolės“) klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinė, kuriose dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai mokosi kartu. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi nuo gegužės, todėl kariams buvo daug progų pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Informacijos šaltinis – ELTA; Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuotr.

2018.08.13; 08:30

Praėjusią savaitę, liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Liepos 30-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvų pilotai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, iš anksto pateiktą skrydžio planą turėjo, su regioniniu skrydžių valdymo centru radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį palaikė.

Kitą diena, liepos 31-ąją, NATO oro policijos naikintuvai lydėjo orlaivį „AN-26, skridusį iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo penkių orlaivių „SU-30SM“ grupę, skridusią į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio plano, vienas jų skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį palaikė.

Rugpjūčio 1-ąją NATO naikintuvai lydėjo „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio nepalaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo dar vieną orlaivį“ IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. Jis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 2-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 3-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 05:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – karinėse pratybose. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš JAV desantinio laivo „Oak Hill“ Baltijos jūroje stebėjo karines jūrų pratybas „BALTOPS 18“. Šalies vadovė taip pat regiono gynybos stiprinimo klausimus aptarė su pratyboms vadovaujančia JAV 6-osios flotilės Europoje vade viceadmirole Lisa Franchetti.

„BALTOPS 18“ tikslas – tinkamai pasirengti galimoms krizėms Baltijos jūros regione ir užtikrinti greitą sąjungininkų pastiprinimą, karinę paramą iš jūros bei oro. Šiemet šios pratybos apima visą Baltijos jūrą, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos oro erdvę. Tai rekordinio dydžio pratybos, prie kurių prisijungė praktiškai visos NATO sąjungininkės, taip pat Suomija ir Švedija. Iš viso pratybose dalyvauja apie 50 karo laivų, 60 orlaivių ir 5000 karių iš 22 valstybių.

Šalies vadovės teigimu, Baltijos jūroje didėjant Rusijos kariniam aktyvumui, JAV ir kitų NATO valstybių buvimas bei parama turi ypatingą vaidmenį regiono saugumui ir atgrasymui. Šiuo metu vykstančios didžiausios nacionalinės pratybos atkurtos Lietuvos istorijoje, aktyvus sąjungininkų įsitraukimas į regiono gynybą demonstruoja vieningą ryžtą bendromis jėgomis atremti bet kokias grėsmes. Tai labai svarbi žinia Lietuvos žmonėms – mes esame galingiausio karinio Aljanso pasaulyje dalis ir esant reikalui ginsimės kartu.

Karinės pratybos. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Per pratybas išbandyti gynybiniai kariniai scenarijai, kurie agresijos atveju padėtų įveikti galimą Baltijos ir Šiaurės šalių izoliaciją bei užtikrintų, kad sąjungininkų parama atvyktų operatyviai. Taip pat stiprinama sąjungininkų sąveika su NATO partnerėmis Suomija ir Švedija, gerinami gebėjimai kartu atlikti sudėtingas karines operacijas.

„BALTOPS“ pratybos rengiamos nuo 1971 m. ir yra kaip niekada aktualios. Lietuva jose dalyvauja jau 25 metus.

Birželio 1–15 d. lygiagrečiai ir koordinuotai taip pat vyksta nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“, JAV pratybos „Kardo kirtis“ ir NATO pratybos „Tvirtas kobaltas“.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.06.04; 12:00

Praėjusią savaitę – rugsėjo 18 – 24 d. – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai net devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Praėjusį antradienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas IL-20, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-30SM, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šie orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Trečiadienį NATO naikintuvai keturis kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę iš Rusijos žemyninės dalies link Danijos bei juos lydėję du Su-27, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Antru pakilimu buvo atpažinta ir palydėta ta pati dviejų Tu-22 ir dviejų Su-27 grupė bei dar du Su-27, atskridę iš Kaliningrado srities pasitikti orlaivių Tu-22.

Trečiuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę nuo Danijos į Rusijos žemyninę dalį, bei du orlaiviai Su-27, iš Rusijos žemyninės dalies atskridę pasitikti Tu-22. Ketvirtuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio planų, be įjungtų atsakiklių, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Ketvirtadienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, tačiau be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal be skrydžių planų, be atsakiklių, nepalaikydami radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Antru pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas orlaivis IL-18, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Penktadienį NATO naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti orlaivį A-50, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be atsakiklio, palaikantį radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru, bei vieną Tu-134, taip pat skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šis orlaivis skrido be išlanksto pateikto skrydžio plano, su įjungtu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.26; 00:01