Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius penktadienį kreipsis į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto, kurį pilietis Aleksandras Ribnikovas reiškia žiniasklaidos publikacijoje, sakoma Eltai perduotame ministerijos pranešime.
 
Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo, esančio Trakuose, rekonstrukciją galimai buvo atsiskaitoma viešaisiais konkursais.
 
LRT Tyrimų skyrius teigė turintis duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
 
Apie J. Narkevičiaus nekilnojamojo turto sandorius pranešė naujienų portalui 15min.lt savo tapatybę atskleidęs buvęs bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas Aleksandras Ribnikovas, kuris teigia, kad ministras yra jo dukros krikštatėvis.
 
„Man labai keista, jei jis manęs neprisimena ar mūsų sandorių. Juk J. Narkevičius ir jo žmona – mano jaunesniosios dukters krikšto tėvai“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė buvęs „Sodžiaus būsto“ savininkas.
 
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius teigia, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
 
Komentuodamas ketvirtadienį pasirodžiusio žiniasklaidos atlikto tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais, J. Narkevičius tvirtino, kad ši informacija atsirado dėl jo inicijuotų darbų ir pradėtų tyrimų paties kuruojamame sektoriuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 02:00

Viena didžiųjų JAV oro linijų tikriausiai neatlaikys koronaviruso pandemijos sukeltų nuostolių ir bus priversta bankrutuoti, pareiškė aviacijos milžinės „Boeing“ generalinis direktorius Davidas Calhounas.
 
„Labai tikėtina“, – interviu televizijai NBC sakė D. Calhounas, paklaustas apie tai, ar viena didžiųjų JAV oro linijų žlugs.
 
„Akivaizdu, kad kažkas nutiks rugsėjį. Skrydžių srautai nesugrįš į 100 proc. lygį, jie net nesieks 25 proc. (buvusio skrydžių skaičiaus)“, – tvirtino D. Calhounas.
 
Pats „Boeing“ taip pat kenčia nuo koronaviruso sukeltos krizės, dėl kurios buvo įvesti kelionių apribojimai ir karantinas. Bendrovės klientai stabdo lėktuvų užsakymus, nes neaišku, kada atsigaus skrydžių paklausa.
 
„Galbūt iki metų pabaigos pasieksime 50 proc. buvusio skrydžių skaičiaus, todėl oro linijos tikrai turės imtis pokyčių“, – pridūrė D. Calhounas.
 
„Boeing“ vadovu D. Calhounas tapo šių metų pradžioje, kai bendrovę jau buvo apėmusi „Boeing 737 Max“ krizė. Šio „Boeing“ modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo 2019 m. kovo, po to, kai sudužo du orlaiviai ir žuvo daugiau nei 300 jais skridusių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 00:02

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Pavasaris įsibėgėja. Lyg koks stabdis – koronavirusas – gadina nuotaiką, kelia įtampą ir ragina mus neatsipalaiduoti. Bet tokia jau žmogaus prigimtis: veržtis į šviesą, dirbti įprastus darbus, kurti ir užkrėsti kitus savo optimizmu. Štai kodėl nuvažiavęs į kaimą neatsistebi: ten žmonės šviesesni, giedresniais veidais, tarsi tas juodas viruso debesys tvyrotų kažkur toli toli…

Ar metas atsipalaiduoti?

Tai, kad Vyriausybė jau atleido karantino varžtus, galima vertinti dvejopai. Psichologiškai tai mus nuteikia pozityviai: neva pandemija jau traukiasi, infekuotųjų kreivė „plokštėja“, o ir mirusių procentas ne toks didelis. Vadinasi, galima bėgti į gatvę, parką, parduotuvę, aplankyti senelius…

Kita vertus, specialistai perspėja: priešingai negu tvirtina valdžios žmonės, pandemijos pikas dar nepasiektas, pavojus užsikrėsti nepraėjo, atsiranda vis naujų užkrato židinių, kaip atsitiko Nemenčinėje. Tiesą spaudos konferencijoje sakė premjero patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys, kad sušvelninus karantino priemones „žmonės pajuto laisvę ir pamiršo, kad Lietuvoje vis dar yra karantinas.“

„Kačiukai“ – pavasario ženklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Betgi pati Vyriausybė išprovokavo tą laisvę. Ji pasidavė stambiojo verslo spaudimui ir leido veikti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Esą žmonės neišgyvena, miršta badu, kavinės ir parduotuvės prie bankroto ribos. Šitaip jie viliojami į gatves, į kavines, parduotuves, bendrauti su draugais, pasigražinti salonuose ir pan. Tiesa, visiems taikomos griežtos karantino sąlygos. Bet kas sukontroliuos jų lankytojus: ar jis kavutę lauke geria su kauke, ar pyragėlius perka reikiamu atstumu ir atsiskaito ne grynaisiais, ar į parduotuvę užeina vienas, kiek jis ten išbūna… Savaitgalį tokie kontroliniai reidai buvo atliekami, bet tenka abejoti, ar ištroškęs klientų įmonės savininkas laikysis visų karantino reikalavimų, ar kiekvienam prekeiviui užteks atsakomybės…

Pavasaris. Gražuolis varnėnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Štai čia karantino varžtų atlaisvinimas gali virsti skaudžia pamoka: antai, jau vien penktadienį išaiškinti 94 užsikrėtimo atvejai… Kita vertus, galima spėti, kodėl stambiojo verslo rykliai nenumaldomai verčia Vyriausybę, nesulaukus tinkamo meto, ignoruoti pandemijos mastus. Politikų net įtakoti nereikia: jie puikiai žino, kad vyks Seimo rinkimai, kad rinkimų kampanija jau prasidėjo, kad didžiausią paramą jiems skirs tas pats verslas…

Specialistų perspėjimus užgožia skuboti politikų sprendimai. O kai į šį chorą įsijungia įvairūs ekspertai, komentuojantys visai ne savo srities reiškinius, tampa tikrai linksma. Antai, žinomas finansų orakulas Nerijus Mačiulis leptelėjo, jog karantino sąlygas reikia švelninti, nes jo metu vyksta daugiau savižudybių. Atvirą nusišnekėjimą paneigia psichologai, kurie teigia, kad krizių metu savižudybių skaičius kaip tik mažėja, nes į jas linkę asmenys savo negalavimus perkelia į aplinką, taip tarsi rasdami kitas savo bėdų priežastis…

Šis tas linksmesnio

Bet pradėsiu štai nuo ko. Ir toliau Seimas smaginasi. Jam nė motais, kad Prezidentas jį vėl supeikė, jog parlamentas toliau yra neveiksnus, karantino sąlygomis nedirba visu pajėgumu. Šalies vadovo netekina, kaip Seimas sprendžia Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų klausimą. Vaizduodami, kad dirba labai intensyviai, parlamentarai toliau iš balanos vežimą malkų priskaldo. Štai opozicija verčia iš posto NSGK pirmininką Dainių Gaižauską, kad šis nuslėpęs, jog karantino metu spaudimo keliu išsityrė dėl koronaviruso. Seimo nariai įžvelgia sovietmečiu dvelkiančių privilegijų valdžiai kūrimą epidemijos metu.

Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiuo metu, kai reikia skubiai priimti kalną teisės aktų (pavyzdžiui, dėl efektyvios finansinės paramos verslui), Seimo nariai sau kraunasi politinį kapitalą, ruošdamiesi artėjantiems rinkimams.

Dar linksmiau skaityti mėnesio ataskaitą apie tai, kiek žiniasklaidoje buvo rašoma apie seksualinę orientaciją, tautines bendrijas ir musulmonus. Tokį žiniasklaidos monitoringą už kovą paskelbė Nacionalinis socialinės integracijos institutas. Iš šio tyrimo sužinosite, kad per kovo mėnesį seksualinės orientacijos tematika buvo paskelbtos 158 publikacijos, apie lenkų bendriją rašyta 207 kartus, o apie musulmonus – net 297 kartus.

Kokia mums nauda iš tokio tyrimo? Nulinė. Nebent įdomu žinoti, kad tyrėjai atkreipė dėmesį ir į šių eilučių autoriaus straipsnį rajono laikraštyje „Ko vertos pranašystės?“, esą jis „sieja nelaukiamiausias pasaulio negandas su musulmonų bendruomene“…

2020.04.24; 08:21

Globalintergold

Iš akcijų galima uždirbti dviem būdais: pakilus akcijų kainai biržoje ir gavus dividendus. Dividendai yra kompanijos tiesioginės išmokos jos akcininkams.

Dividendinis pajamingumas yra dividendų, tenkančių vienai akcijai, ir akcijos kainos biržoje santykis, jis aktualus planuojant ilgalaikes investicijas. Dividendinis pajamingumas yra vienas svarbesnių rodiklių vertinant akcijas. Akcijų kainų svyravimai yra pakankamai dideli.

Prieš pasirenkant firmas ar investavimo formas norime akcentuoti, kad akcijų rinka reik pasidomėti ne vieną dieną. Visos investavimo formos yra rizikingos, bet laikas rodo, kad investavimas į kriptovaliutas ar į „startup“ yra žymiai rizikingesni. Pasirinkti naujos kompanijos akcijas, kurių kaina dar tik pradėjusi augti ir reik prisiimti visą riziką dėl jų kainos ateityje.

Didžiausias stimulas yra kalbant apie GLOBALINTERGOLD2021-01-01kada pagal rinkos dėsnius  akcijų kaina pakils iki maksimumo atėjus į biržą. Ir žada likusius savo gyvenimo metus planuoja mokėti iš viso iki 18 proc. metinių palūkanų (12 proc. pinigais arba akcijomis ir 6 proc. auksu), lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais. Metinis akcijų indeksas susvyruoja nuo +30 proc. iki +50 proc. ar net dar daugiau.

Goldbars

Atskirų kompanijų akcijų kursų svyravimai būna dar didesni. Investuojant į akcijas, galima tikėtis gauti didesnį pelną negu pasirenkant indėlį arba perkant skolos vertybinius popierius, tačiau taip pat kyla didesnė rizika patirti nuostolių dėl įvairių priežasčių: krizės, informacijos trūkumo apie įmonių veiklos rezultatus ar pan.

1.Rinkos kapitalizacija

2.Pelno marža

3.Pelnas akcijai

4.Akcijos kainos ir ateities pelno santykis

5.Akcijos kainos ir pardavimų santykis ir kita

Perkant ir parduodant akcijas trumpuoju laikotarpiu galima uždirbti, bet tokiu atveju pelnas dažniausiai gaunamas iš akcijos vertės padidėjimo (akcijos kaina nuo pirmos dienos išaugo 3,3 karto). Akcijų spekuliacijos ateitis privalo būti mokamų dividendų arba bendrovės generuojamo pelno ir dividendų, o ne tik spekuliaciniais tikslais. Toks investavimo būdas yra labai rizikingas, nes reikalauja labai aiškios strategijos, investavimo rizikos valdymo, disciplinos, laiko rinkų stebėjimui bei analizei.

Esame www.globalintergold.com partneriai ir šiai dienai tikime sistemos sėkme ir įmonės perspektyva. Susidomėjus prašome kreiptis :+370 606 01838, rollingamber@gmail.com

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.07.19; 20:16

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, likus vos trims dienoms iki antrojo šalies prezidento rinkimų turo, kreipimesi į Ukrainos žmones pareiškė, kad šaliai gresia bankrotas, jei 2016 m. nacionalizuotas „PrivatBank“ bus grąžintas oligarchui Ihoriui Kolomoiskiui, kuris yra siejamas su P. Porošenkos konkurentu rinkimuose Volodymyru Zelenskiu.

„Toks beatodairiškas žingsnis gali sukelti bankrotą ir naują ekonomikos krizę. Dešimtys milijonų klientų prarastų savo pinigus“, – kalbėjo P. Porošenka.

Kijevo teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Ukrainos vyriausybės sprendimas 2016 m. nacionalizuoti „PrivatBank“, tuo metu priklausiusį I. Kolomoiskiui, buvo neteisėtas. Bankas buvo nacionalizuotas po to, kai Ukrainos valdžia apkaltino I. Kolomoiskį ir banko vadovybę suteikus paskolas sukčiams.

Ukrainos centrinis bankas tikino, kad teismo sprendimą skųs.

„Teismo sprendimas dar neįsigaliojo, jis bus skundžiamas Nacionalinio banko“, – sakoma Ukrainos centrinio banko pranešime.

„PrivatBank“ yra didžiausias komercinis bankas Ukrainoje, kuriame padėta per trečdalį visų šalyje laikomų indėlių. Ukrainos vyriausybė 2016 m. išleido beveik 140 mlrd. grivinų (4,6 mlrd. eurų) banko nacionalizavimo nuostoliams padengti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 06:00

Naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Visus, kam nors kiek rūpi Lietuvos gerovė, dabartis ir ateitis, turėjo ištikti bent jau lengvas šokas nuo to, ką audito metu atskleidė Valstybės kontrolė. Ji nustatė, kad valstybė iki šiol nežino, kiek ir kokias paslaugas turi teikti tik viešojo sektoriaus institucijos. Todėl steigiamos vis naujos, nors tiek ši, tiek Algirdo Butkevičiaus bei dar ankstesnė – Andriaus Kubiliaus – Vyriausybė žadėjo priešingus procesus: įstaigų skaičiaus mažinimą.

Deja, pasirodo, per laikotarpį nuo 2015 m. pradžios iki 2017 m. I ketvirčio pabaigos atsirado dar 46 naujos įstaigos.

„Lietuvoje yra per 4 tūkst. iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaikomų viešojo valdymo institucijų, kurios vykdo valstybės valdymo funkcijas ir užtikrina viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą“, – tokia citata iš audito ataskaitos negali nešokiruoti.

Valstybėje, kurioje nebėra nė 3 mln. gyventojų – per 4 tūkst. iš biudžeto išlaikomų kontorų. Ir jų vis daugėja. O baisiausia, kad niekas nežino, ar jos visos reikalingos, ką jos veikia, ar nedubliuoja viena kitos funkcijų! Visos išlaikomos mokesčių mokėtojų pinigais, kai dalį jų galėtume skirti pensijų, mokytojų algų padidinimui ir pan.

Valstybė turi būti valdoma kaip gerai valdoma įmonė. Ūkiškai, racionaliai. Įsivaizduokite, kas būtų, jei kokia nors naujienų agentūra ar laikraščio redakcija nežinotų, ką veikia jos darbuotojai. Darbuotojas Vardenis Pavardenis sugalvotų parašyti straipsnį apie tai, kaip Seimas ketina didintis algas, o jo kolegė Vardenė Pavardenytė rašytų apie tą patį. Dviejų straipsnių ta pačia tema į laikraščio numerį juk neįdėsi, o honorarus reikia sumokėti abiem. Taip dirbant ir bankroto ilgai laukti nereikėtų.

O valstybėje iš esmės vyksta tas pats. Institucijos dubliuoja viena kitos funkcijas arba, kitaip tariant, rašo tuos pačius straipsnius į tą patį laikraščio numerį. Ir dar steigiamos vis naujos įstaigos net nesigilinant, ar jos reikalingos, ar tik siurbs mokesčių mokėtojų pinigus. Matyt, tik tam, kad būtų įdarbinti savi.

Pavyzdžiui, kaip atskleidė Valstybės kontrolė, Palangos miesto savivaldybė įsteigė uždarąją akcinę bendrovę. Oficialus tikslas – geriau ir lengviau organizuoti kokybiškus masinius renginius. Tačiau juos šiuo metu organizuoja Palangos kultūros ir jaunimo centras. Tai kam reikia dar vienos tą patį darančios kontoros?

Auditoriai nustatė, kad savivaldybės naujus juridinius vienetus steigia, jų steigimo tikslingumą vertindamos tik formaliai, nors Vietos savivaldos įstatymas įsakmiai nurodo, kad savivaldybės steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Vadinasi, spjaunama į įstatymą. O kokios pasekmės? Jokių. Kodėl eiliniai piliečiai, nesilaikantys įstatymų, arba apdalinami baudomis, arba susilaukia dar baisesnių pasekmių.

Deja, tai ne pirmas Valstybės kontrolės nustatytas grandiozinis neūkiškumo pavyzdys. Valstybė per 27 metus net nesugeba susiskaičiuoti, kiek turi turto, viena ministerija nežino, ką valdo kita. Todėl, pavyzdžiui, daug nereikalingų patalpų turinti ministerija jas pigiai nuomojasi iš verslo, o trūkumą jaučianti iš verslo brangiai nuomojasi vietoj to, kad nuomotųsi viena iš kitos. Raskite bent vieną įmonę, bent vieną šeimą, nežinančią, kiek turto turi. Nerasite.

Komentaro autorė – naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė.

2017.10.08; 00:30

Juoda katė

Visuomenė nesėkmingai bando susigaudyti, kokią programą įgyvendina rinkimus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kadangi – tai, ką šio politinio darinio suburti politikai skelbė per rinkimus, nuo dabartinių veiksmų vis labiau skiriasi.

Galėjo tapti lietuviškuoju Donaldu Trumpu

Iliuzijų turėta. „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Dainius Paukštė straipsnyje „Saulius Skvernelis galėjo tapti lietuviškuoju Donaldu Trumpu“ lygina naująjį Lietuvos premjerą su naujuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Kaip ir JAV lyderis, tokiu pat nenuspėjamu ir kaprizingu, tik turinčiu mažiau patirties, tačiau turėjusiu potencialo tapti tautą ir valstybę atstovaujančiu politiku, pakankamai ryžtingu priimti nepopuliarius, bet šaliai naudingus sprendimus.

Tačiau, anot apžvalgininko, suformavus vyriausybę paaiškėjo, kad S. Skvernelis apsuptas žmonių, kurie neleis atsiskleisti jauno, naujo politiko potencialui. Vladimiras Laucius, Lietuvos radijo ir televizijos apžvalgininkas straipsnyje „Kas pasiuntė „valstiečius“ į nokdauną“, analizuodamas naujausius politinių jėgų reitingų pokyčius, S. Skverneliui priskiria „svieto perėjūno“ savybes – žmogaus metusio policiją dėl politikos, Tvarkos ir teisingumo partiją – dėl socialdemokratų, pastaruosius – dėl valstiečių ir žaliųjų, galinčiu palikti ir juos, ar kuriuos kitus, siekdamas išsaugoti savo populiarumą. Politinių aktualijų apžvalgininkas mano, kad būtent S. Skvernelis šiuo metu yra tas inkaras, tempiantis valstiečių ir žaliųjų laivą žemyn. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos veiksmus po laimėtų rinkimų politologai prilygina kitoms populistinėms jėgoms (Tvarkos ir teisingumo, Naujosios sąjungos, Darbo partijos), po laimėtų rinkimų netrukus pamiršusioms savo deklaruotas vertybes.

Karbauskio ir Skvernelio ideologijos

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Galima sutikti, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga elgiasi taip pat, kaip ir kiti populistiniai politiniai dariniai po laimėtų rinkimų, tačiau ši partija ne vienkartinis ir trumpalaikis reiškinys. Pirmiausia todėl, kad Lietuvos politikos padangėje blykčioja pakankamai senai. Pagrindinis valstiečių branduolys formavosi aplink populiarų Ignalinos merą, o šiuo metu europarlamentarą Bronių Ropę, o vėliau, ir aplinkt Ramūną Karbauskį, jų dalyvavimas politiniame krašto gyvenime pastebimas daugiau nei 20 metų. Per tą laiką valstiečiai, liaudininkai, o dabar ir žalieji, patyrė sėkmių ir nesėkmių, tačiau neišnyko ir naujokais politikoje jų nepavadinsi. Negalima teigti ir to, kad jie neturėjo ir neturi nuolatinio savo elektorato bei paramos visuomenėje.

Viena esminių ydų slypi ne tik šios partijos, bet bemaž visų per nepriklausomybės laikotarpį atsiradusių partinių judėjimų susiformavimo modeliuose, kai partijų ideologijos „slepiasi“ tik jų lyderių galvose, o žmonės suburiantys aplink juos, tampa tik mechaniniais lyderių „ideologijos“ multiplikatoriais, o ne tradicinių ir netradicinių partijų ir politinių doktrinų idėjiniais atstovais. Tokį vaizdą matėme ir matome, partijos taip visuomenėje ir vadintos – Paulausko partija, Brazausko partija, Landsbergio partija, Pakso partija ir t.t.

Gerųjų naujienų skleidėjas

Kas slypi jauno politiko ir senojo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio R. Karbauskio galvoje – nelengva atspėti. Jis bemaž per visą savo polinę karjerą stengėsi laikytis antrame plane ir į viešus lyderius nesiveržė. Tapdamas Kultūros komiteto pirmininku Seime, vėliavnešio vaidmens irgi nepasirinko. Juolab sunkiau atspėti, kokia ideologija slypi naujojo valstiečių ir žaliųjų veido S. Svernelio galvelėje. Viešumoje pasirodydamas su policijos darbo sritimi susijusių įvykių atvejais, atsiskleisti kaip valstybės ir partijos vadovas jis neturėjo galimybių. Gal tik pažymėtina, kad save pristatyti mokėjo, skelbė ne blogąsias, bet gerąsias kriminalines naujienas ir tokiu būdu rinkosi populiarumo taškus.

Nemeta šio išbandyto savireklamos modelio ir dabar. Tarkim, praėjusią savaite per BNS naujienų agentūrą išplatino pranešimą, kuriame S. Skvernelis žada, kad „dėl  galimų pažeidimų įmonei, tiekiančiai žuvies konservus nepasiturintiesiems, bus pareikštos pretenzijos“. Labai gerai, kad bus pagauti ir nubausti nelaimėlius badu marinę verslininkai, tik kuo čia dėtas premjeras?

Būtų naivu manyti, kad vyriausybės vadovas pamiršo, jog vadovauja nebe policijos komisariatui, ir visai nenaivu manyti, kad tai tėra tik reklaminė akcija, nes visuomenėje robinai hudai, tadai blindos ir kt. blogiukų baudėjai, populiarūs. Juk ne premjeras tuos konservus valgė ir fabrikėlį užtiko. Tokie reklaminiai pareiškimai ir tėra tik reklaminiai, jie nieko nepasako apie vyriausybės vadovo gebėjimus ir žmogaus, kuris šį postą užima, vertybinius parsirinkimus.

Nėra abejonių, kad visai kitaip (nereiškia, kad geriau ar blogiau) dirbančią vyriausybė turėtume, jei jai vadovautų Bronius Ropė. Pačiam B. Ropei nežinant, tokį jo vaidmenį įsivaizdavo pilkasis valstiečių kardinolas, tik paaiškėjo, kad jo vizijos šventomis netapo. B. Ropė, racionaliai pasvarstęs, sumanymo vadovauti Lietuvos vyriausybei atsisakė.

Personalijos apie personalijas

Personalijų vaidmuo politinėse partijose Lietuvoje išlieka svarus, o ypač tokių partijų, kurios net ir nedeklaruoja turinčios politinių idėjų ar ideologijų. Tad klausimas, kokią politinę jėgą valdžioje mes šiuo metu turime, kokiomis vertybėmis ji vadovaujasi, kokius sprendimus priims ir, kur Lietuvą per savo valdymo laikotarpį nuves, tampa pakankamai aktualus? Atsakyti reikia, tačiau tai nebus lengva užduotis, kai ideologijos slypi 1 – 2 žmonių smegeninėse.

Daugiausia, tarkim, apie R. Karbauskio „ideologiją“ galėtų papasakoti nebent Greta Kildišienė, kuri buvo iš Seimo piktų žurnalistų išguita ir vargu ar dar norės su visuomene bendrauti. Vargu ar atsiras ir kitas artimesnis pilkojo kardinolo žmogus, kuris savo veiksmais ar žodžiais, taps lyderio idėjų viešintoju, žinodamas, kad už tai nebūtinai bus pagirtas ir įvertintas visuomenės, o ir apgintas, jei kažkas visuomenei nepatiks, paties kardinolo. Kas galėtų žinoti S. Skvernelio „ideologiją“, iš viso keblu nustatyti. Patyręs kriminalistas apdairiai sukaišiojo nereikalingus „įkalčius“ į stalčius, juos užrakino ir raktus pasiėmė.

Popierinė programa jau perdirbimo punkte

Kokią nors prasmę surasti paskaičius Žaliųjų ir valstiečių sąjungos rinkiminę programą – taip pat bergždžias užsiėmimas. Programa parašyta remiantis sociologinių tyrimų duomenimis, turėjusi atliepti visų Lietuvos žmonių lūkesčius, kalbanti tai, ką rinkėjai nori girdėti, kas jiems aktualu ir skauda, gali visiškai nieko bendra neturėti su partijos narių norais, lūkesčiais bei planais, kuriuos jie realizuoja dabar, tapę valstybės vairo valdytojais. Jei vieną ar kitą partijos programinę dalį (viešą kalbą ar partijos vardu paskelbtą straipsnį) ir parašė patys kai kurie partijos nariai, tai ten skelbtų nuostatų ir vertybių reikėtų pas juos ir ieškoti, bendro vardiklio nesurasime.

Kitaip tariant, valstiečių ir žaliųjų partijos rinkiminę programą tenka išmesi į šiukšlių konteinerį ir pamiršti. Iš jos tik tiek naudos, kad galima retkarčiais paskaityti ir apeliuoti į dabartinių politikų sąžinę: „rašėt, žadėjot, sakėt“. Tačiau, jei kas ir turi tokių ketinimų, turėtų atsirinkti, kuris iš žaliųjų – valstiečių lyderių tą sąžinę turi. Tokių partijoje, be abejo, yra, tačiau sprendžiant pagal iki šiol priimamus sprendimus, daugumos partijoje jie kol kas nesudaro.

Mokesčiai ir kultūra

Paprasčiausias, tačiau gan patikimas būdas identifikuoti valdančiosios partijos vertybes – vertinanti darbus tų, kurie dominuoja ir turi galios priimant sprendimus. Pradžia – nenudžiugino. Pirmieji darbai parodė proto stoką. Tačiau protingi ar idiotai politikai bebūtų, jie priima sprendimus, kurie įsigalioja, vykdomi, taigi, darbai daromi. Šie darbai ir atskleidžia vertybes, o jau po to galima diskutuoti, ar jie primityvių instinktų, ar intelektualių pastangų dėka atsirado. Politikų nuveiktų darbų kryptimis tad ir verta pasižvalgyti.

Vienas svarbiausių vertybinių pasirinkimų motyvus atskleidžiantis veiksmas buvo mokesčių reformos pradžia. Tai, kas jau nuveikta – tai padidintas PVM mokestis už šildymą. Kita sritis, visuomenės dėmesio objektu tapusi šią savaitę, – kultūra, kur valdantieji irgi spėjo pasireikšti, nors dar ne darbais, bet ketinimais, kurie, jei bus įgyvendinti, lems reikšmingus pokyčius šalies kultūrai lemiančiu veiksniu 2018 m. ir vėliau.

Duobę kasė, nors dar neįgriuvo

Pirmasis į Lietuvos kultūrai gresiančią finansinio bankroto perspektyvą, straipsnyje „Skolos kultūrai – laikas mokėti“, atkreipė dėmesį Vaidas Joniškis, 15min.lt informacinio portalo apžvalgininkas. Esmė tokia, kad planuojant kitų metų biudžetą Kultūros ministerijos kuruojamoms sritims numatoma finansavimą mažinti 10 proc. (apie 17 mln. eurų), tuo tarpu, kitoms ministerijoms finansavimas mažėtų mažiau, tik 6 proc. Šiame biudžeto formavimo etape, valstybės veiklos sričių išlaidų sumas siūlo vyriausybė, tad nėra abejonių, kur kilo ši iniciatyva, išskirianti kultūrą iš kitų valstybės veiklos sričių.

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaltinti žmogų, kurio kultūros sampratą atspindi kartą metuose per angelų sargų dieną dievobaiminga veido išraiška bažnyčioje ir, tos pačios dienos vakare, plati šypsena klausantis popso atlikėjų, kur nors VRM kultūros rūmuose, negalima. Popsas – nepatiko, atėmė iš jo alkoholio gamintojų skiriamą paramą ir taip savosios kultūros problemą išsprendė. Vis tik reikėtų ieškoti gilesnės prasmės arba kultūros naikinimo idėjos „naudos“. Tikėtina, kad jei nebūtų kilusi diskusija visuomenėje, kitais metais kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson, būtų nubudusi kiauromis kišenėmis ir dargi patikėjusi, kad savo rankomis jas praardė, nes vyriausybės pageidavimas buvo „rekomendacinis“, kaip dabar tvirtina premjeras. Tikrasis košmaras prasidėtų vėliau, kai konkrečių milijonų negautų bibliotekos, teatrai, muziejai, kitos kultūros įstaigos, organizacijos ir kūrėjai bei pradėtų pildyti bedarbių, emigrantų arba protestuojančių prieš tokius sprendimus gretas. Tuomet būtų prisiminta, kas Lietuvoje vadovauja kultūrai? Pretendentai du: kultūros ministrė L.R. Jonsson ir Kultūros komiteto Seime pirmininkas R. Karbauskis.

Pastarasis, tikriausiai, dar labiau nustebtų sužinojęs, kad užuot tapęs Lietuvos kultūros šviesuliu, tampa jos duobkasiu. Šioje vietoje S. Skvernelio vaidmuo pateikiant tokią „rekomendaciją“ biudžeto formuotojams, tampa labai įdomus – toli mato vyriausybės vadovas, pasiūlydamas kultūrai lėšas susimažinti du kartus daugiau, nei kitoms sritims. Atsakymo, ar jis tai padarė sąmoningai ar ne, mes neišgirsime, bet faktas, kad tokiu būdu buvo kasama pakankamai gili duobė po Seimo kultūros komiteto pirmininko postu, o tuo pačiu ir partijos vadovo reputacija, visiškai akivaizdu.

Šeškė rankovėje

15min.lt apžvalgininkas, situaciją susiformavusių kultūros srityje apibūdina dar radikaliau – valdžia skolinga kultūrai ir turi skolą gražinti. Iš tiesų, 2008 m. Lietuvą ištikusios krizės metu, Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė labiausiai apkarpė kultūros srityje dirbančiųjų ir visų kūrėjų pajamas, padidindama jiems mokesčius, t.y. sulygindama juos su kt. sričių darbuotojų mokesčiais, nesigilinant į tai, kad kultūros produktai dažniausiai nėra parduodami tiesiogiai, kaip plaktukai ir svogūnai. Apie tai, kaip Lietuva atpažįstama pasaulyje, tų pačių svogūnų ir plaktukų pirkėjų, tuo metu nebuvo svarbu. Nesvarbu buvo ir tai, kad honoraras, kurį gauna kūrėjas, dažnai buvo visos jo pajamos ir, kad padidinti honorarus dėl kažkokių A. Kubiliaus sprendimų niekas neketino, juolab, kai per ekonomiką ritosi finansinių nuostolių bangos.

Kitose Europos šalyse, netgi krizės sąlygomis, kūrėjams buvo stengiamasi padėti, mažinami mokesčiai ir, juo labiau, jie nedidinami. Lietuva nuėjo priešingu keliu. Tad ar reikia stebėtis, kad vis mažiau lietuvių puoselėja patriotinius jausmus palikdami tėvynę. Galima manyti, kad S. Skvernelio vyriausybė tokią valstybės valdytojų nuostatą kultūros atžvilgiu paveldėjo, tačiau to nepakanka paaiškinti ne kosmetinį (kaip ir visiems), bet dvigubai didesnį kultūros srities galimybių bei kūrėjų pajamų apkarpymą – tai jau yra dabartinio premjero individualus sumanymas. Ar ši smulki intrigėlė reiškia, kad premjeras pagalvojo, kokiomis kortomis ir su kuo žais politinį pasjansą 2018 metais? Juk, kaip ir Darbo kodekso priėmimo atveju, jis būtų turėjęs visas galimybes pareikšti, kad tai ne jo, o Seimo kultūros reikalų komiteto ir Kultūros ministerijos arba kūrėjus vienijančių organizacijų bėdos ir rūpesčiai, kuriuos jis suprantąs, bet spendimus galės priimti tuomet, kai visos šios grupės susitars tarpusavyje.

Kuriama sugriaunant

Jei toks planas ir buvo, jis ne visai pavyko. Visuomenėje kilus nerimui dėl numatomo kultūros finansavimo mažinimo, buvo pažadintas ir Kultūros komiteto Seime pirmininkas. Tačiau jis nieko paguodžiančio nepasakė. Anot R.Karbauskio, artėja nauja finansinė krizė, bet kultūra turi išlikti. O kokiu būdu tai įvyks, ar kuriant naujus komerciškai patrauklius serialus, ar dainas apie artojų ir gyvulių augintojų rūpesčius, ar kitais būdais, paliko spėlioti kultūros atstovams, vis dar ieškantiems auksinių žuvelių valstiečių ir žaliųjų rinkimės programos liūne. Šiaip ar taip, R. Karbauskis turėjo jau ir dabar patirti, kad saugus Kultūros komiteto pirmininko kabineto užkaboris Seime nėra nei toks saugus, nei patogus, kaip galėjo atrodyti – ne saulėgrąžoms gliaudyti, tręšti ir auginti skirtas.

Vyriausybės skolos kultūrai įvardinimas susišaukia ir su kitu valdančiųjų darbeliu kuriant darnią ir turtingą Lietuvą – PVM mokesčio padidinimu didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.

Smulkios, bet visuomenei skausmingos intrigos

Šiuo atveju, derėtų atkreipti dėmesį į formuluotę: mokesčio didinimas įvardinamas kaip lengvatos panaikinimas. Kad mokestis būtų lengvata, tikriausiai sunku suvokti bet kuriam sveiko proto žmogui. Jį sumokėjus palengvėja tik piniginė, ne pajamos ir ne gyvenimo kokybė. Mažiau sumokėjus – piniginė palengvėja mažiau, dar lieka lėšų ir kultūrai, tarkim, bilietui į teatrą, daugiau sumokėjus – piniginė plonėja, kol galiausiai jos ir nebereikia, juk tuščios nesinešioti. Negi Vyriausybės vadovas to nesuprato, ar jis piniginės neturi, gyvena iš aukų natūra ir minta konservais skirtais skurstantiesiems. Ko gero, taip nėra. Taigi, kokiais vardais, netgi priešingais nei yra iš tiesų, dalykus bevadintume, jų turinys nepasikeičia. PVM didinimas ir buvo didinimas, o ne kažkokios neteisybės ištaisymas, kaip gudriai norima visuomenę įtikinti.

Piketas prie Vyriausybės rūmų. Užrašas skelbia: „Gyvenimas per brangus“. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Belieka konstatuoti, kad valstiečių ir žaliųjų valdžia, savo veiklą pradėjo padidindama mokesčius didžiajai daliai Lietuvos piliečių, šilumos energijos vartotojų. Tokiu būdu, socialinė atskirtis taip pat yra didinama. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į dar vieną, ne visai sąžiningą biudžeto formuotojų gudrybę. Teigiama, kad daliai šilumos vartotojų (apie 260 tūkst. asmenų) šilumos pabrangimas bus kompensuotas, jiems mokamos pašalpos.

Tačiau tikslių skaičių, kiek žmonių prašys paramos, šioje deklaracijoje yra tiek, kiek turima informacijas apie šiuo metu paramos prašančiųjų asmenų skaičių. Kita dalis, kuri dar tik prašys, išburta iš kavos tirščių, nors tirščiai ir tikri. Iš tiesų, nei dabar, nei po šilumos pabrangimo, ne visi žmonės yra ar taps paramos prašytojais – vieni dėl žmogiškojo orumo, kiti dėl informacijos stokos, trečioji grupė, dėl apatijos – gyvena kažkaip ir nieko iš valstybės nebesitiki. Kitais metais jiems numatytų milijonų dalis biudžete, kuriai ramia sąžine pritars visi politikai tikėdami, kad daro gerą darbą, taps tik pinigų rezervu, kurį Vyriausybė galės panaudoti saviems tikslams, kurių visada, vis naujų ir naujų susiranda.

Gudrybė, kai biudžete atsiranda išlaidų eilutės iš anksto žinant, kad jos nebus išnaudotos, leidžia Vyriausybei metų pabaigoje pareikšti, kad biudžetas yra perteklinis, ekonomika kyla ir t.t., – visa tai ne naujas, bet gana efektyvus „gerųjų naujienų“ arba savireklamos modelis. Nejauku, kad šiuo atveju bus apgaunamas labiausiai pažeidžiamas visuomenės sluoksnis – žmonės, kuriais save gerbianti valstybė ir turėtų pasirūpinti. Jei Lietuvoje egzistuotų tik „sėkmės istorijos“, kurios taip atkakliai reklamuojamos visais viešinimo kanalais, kad jomis galbūt įtikėjo ir pats valstiečių bei žaliųjų Seimas bei jų Vyriausybė, nebūtų ištikę taip, kad jau artėjama prie skaičiaus su 6 nuliais šalies gyventojų, kurie iš šalies pabėgo sėkmės istorijų kurti ne Lietuvoje. Viena iš priežasčių – nesėkmės istorijos tėvynėje tiesiog ignoruojamos arba, kaip yra PVM padidinimo atveju, ciniškai tyčiojamasi ir aiškinama, kad juoda yra balta.

Iki 2008 m. 18 proc. PVM mokestis buvo lengvata!

Valstybės valdytojai pamiršo dar vieną skolą. 2008 m. 3 proc. padidintą PVM mokestį. Gal dar pamename – buvo 18 proc., dabar mokame 21 proc. PVM mokestis yra būtent tas, kurį sumoka visi vartojai, fiziniai asmenys, kurie nieko individualiai negamina ir paslaugų neteikia. Juridiniai asmenys, dalyvaudami PVM užskaitymo – susigrąžinimo procese, pajamų dėl šio mokesčio nepraranda ar praranda žymiai mažiau. Krizė, kai šis mokestis buvo padidintas, baigėsi jau 2012 m., o šiuo metu Lietuvos bankas žada net 3,3 proc. BVP augimą. Tad kaip tik yra gera proga imti ir pagerinti gyvenimą visiems šalies gyventojams? Be abejo, pasipiltų nuogąstavimų, kad prekybininkai nepasikuklinę įvedus eurą kainas pakelti 3,45 karto, tuos 3 proc. pasiims ir mokesčio sumažinimas tiesiog taps jų padidėjusiu pelnu. Žinoma, įvyks ir taip, bet ne visuotinai.

O dabar vėl turime situaciją, kad BVP auga, kyla ir gyventojų gaunamų pajamų vidurkis, bet didžioji dalis visuomenės skursta. PVM sumažinimas yra ne mažiau pagrįstas ir argumentuotas, kaip ir 2008 m. jo padidinimas buvo aiškiai pagrįstas su finansine krize pasaulyje susijusiomis problemomis. Nebent tikrasis PVM mokestis Lietuvoje yra 21 proc., o iki 2008 m. visi Lietuvos piliečiai mokėjo sumažintą – lengvatinį PVM mokestį, o A. Kubiliaus vyriausybė, kaip ir dabartinė PVM „lengvatą“ šildymui, tiesiog ištaisė neteisybę, panaikino PVM lengvatą visiems šalies gyventojams, o ne padidino mokesčius. Tokio komunikacinio kuriozo 2008 m. neišmąstė net talentingasis demagogas ir nepakeičiamas Lietuvą ištinkančių krizių premjeras A. Kubilius.

Kodėl Lietuva turėtų likviduotis?

Apibendrinant Žaliųjų ir valstiečių sąjungos vertybines nuostatas jų lyderių asmenyse, galima konstatuoti, kad kultūra į jų prioritetų sąrašą nepatenka. Valstiečiai ir žalieji mano, kad ji valstybei, Lietuvos tautai ir visiems piliečiams nereikšminga. Argumentų, kad manytų kitaip, kol kas nematyti, o iš įvairių deklaracijų naudos ir prasmės tiek pat, kiek ir iš Valstiečių ir žaliųjų rinkiminės programos. R. Karbauskio nuostatos ir vaidmuo kuriant ir vadovaujant valdančiajai politinei jėgai bei formuojant valstybės kultūros politiką, išlieka „pilkąją zona“, o S. Skvernelis, ko gero, tik kuria savo sėkmės istoriją, nelabai paisydamas Valstiečių ir žaliųjų partijos kolegų interesų ir socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių lūkesčių.

Bene taikliausia šios savaitės citata, kuria pasidalino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas. A. Jonynas socialiniuose tinkluose, yra Vinstono Čerčilio pasakyti žodžiai: „Čerčilis, sužinojęs, kad dėl karo prireiks mažinti biudžeto išlaidas ir kažkam pasiūlius pradėt nuo kultūros, paklausė: „o tai vardan ko kariausime?“

Dabartinių valdančiųjų taip pat norėtųsi klausti to paties – vardan ko mes darome reformas, mokame vis didesnius mokesčius? Kokį dar žygdarbį valstybei, apart savo rinkėjų apmulkinimo, pakišant jiems meduolį – politinių iliuzijų rinkinuką vadinamą „partijos programa“, o po rinkimų išsitraukiant bizūną – padidinant mokesčius, dar yra numatyta atlikti? Ir koks karas šiuo metu taip suintensyvėjo, kurio dar nebuvo pernai, kad taip beatodairiškai „rekomenduojama“ likviduotis, pradedant nuo Lietuvos kultūros.

2017.06.25; 07:30

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, įvertinę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų surinktus duomenis, išnagrinėję specialistų išvadas ir kitą gautą informaciją, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusios skrydžių bendrovės bei su ja susijusių įmonių ir asmenų veiklos.

Dėl dalies įtarimų – daugiausia susijusių su bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais – tyrimas nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Dėl kitų įtariamų veikų ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius faktinių duomenų apie bankrutavusios skrydžių bendrovės buvusių vadovų ir akcininkų sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės vadovų ir akcininkų galimo sukčiavimo ir kitų įtartų nusikalstamų veikų pradėtas 2009 metais, bankrutavus didžiausiai Lietuvos skrydžių bendrovei. Jo metu nagrinėta, ar nebuvo nusikalstamų veikų požymių skrydžių bendrovės vadovų ir akcininkų veiksmuose 2005 – 2009 metais parduodant skrydžių bendrovei priklausantį turtą, steigiant naujas įmones.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų, paskirtos užduotys specialistams, išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai į užsienio valstybes, atlikta daug kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Beveik 200 tomų apimties ir itin sudėtingo ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė atsakymų į tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, nekilnojamojo turto vertintojų ir kitų specialistų išvadų gavimas, jų nagrinėjimas ir vertinimas. Vienos paskutiniųjų išvadų buvo gautos tik šių metų spalio mėnesį.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis rezonansinis tyrimas dėl dalies įtartų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, Generalinės prokuratūros vadovybė pavedė aukštesniajam prokurorui įvertinti, ar šis prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar nebuvo galimybės baigti jo per trumpesnį laiką.

2016 m. lapkričio 29 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento bei Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt.

2016.12.06: 06:03

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai šiandien Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje diskutavo, kokiais būdais užtikrinti vadinamo Bendro pertvarkymo fondo laikiną finansavimą (angl. bridgefinancing). Pastarasis fondas yra reikalingas, kad iškilus problemoms ES bankiniame sektoriuje nepritrūktų lėšų potencialiems pertvarkymo veiksmams finansuoti.

„Akivaizdu, kad pereinamuoju laikotarpiu būtina ES lygiu nustatyti ir turėti laikinojo finansavimo mechanizmus, kurie esant poreikiui leistų greitai reaguoti į bankiniame sektoriuje susidariusią padėtį bei imtis efektyvių problemų sprendimo priemonių ekonomiškai pagrįstais kaštais“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Continue reading „ES finansų ministrai diskutavo, kaip ir iš ko, esant reikalui, būtų gelbėjami probleminiai bankai“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė savo inicijuotas ir Seimo priimtas Įmonių bankroto įstatymo pataisas.

Šios įstatymo pataisos leis paspartinti įmonių bankroto procesus, padaryti juos skaidresnius, efektyvesnius ir apginti kreditorių bei darbuotojų interesus. Jie galės greičiau atgauti jiems priklausančius pinigus ir turtą. 

Continue reading „Didėja atsakomybė dėl įmonių bankrotų“

„Naujieji rusai“ pasistengė ir pagal savo supratimą už naftos dolerius modernizavo savo sostinę Maskvą.

Atrodytų, kad suspindėjęs naujasis tarptautinis Maskvos verslo centras „Moscow-City“ galutinai palaidojo Vasiukų miestelio prie Volgos šachmatininkų viltis.

Viltis, kad jų  provincialiame miestelyje kada nors bus surengtas pasaulio šachmatų didmeistrių turnyras ir ta proga didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio vadybinių gabumų dėka Vasiukai taps elegantiškiausia pasaulio sostine, kurią teks pervardinti į New Maskva. O Maskvai teks pasitenkinti trečiaeilio Rusijos miesto vaidmeniu pavadinant jį Senaisiais Vasiukais.

Continue reading „Ar Maskva taps Senaisiais Vasiukais?“

milions- 008

Pa­gal dar­buo­to­jų gau­na­mų at­ly­gi­ni­mų dy­dį iš vi­sų 27-ių Europos Sąjungos ša­lių 2010 me­tais „pir­ma­vo“ Lat­vi­ja, Lie­tu­va ir Ru­mu­ni­ja – šio­se tri­jo­se ša­ly­se dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis vi­sų dar­buo­to­jų gau­na ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Lie­tu­vo­je jis tik 2012-aisiais pa­di­din­tas 50 li­tų ir sie­kė vos 850 li­tų.

Su­pran­ta­ma, toks at­ly­gi­ni­mų ly­gis, at­skai­čius mo­kes­čius, yra itin že­mas, to­dėl ne vel­tui da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­ti­jos lai­mė­jo rin­ki­mus, iš­kė­lu­sios šū­kį pa­kel­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą (MMA) iki 1000 ir net 1509 li­tų dy­džio.

Vie­nas pir­mų­jų nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės žings­nių bu­vo spren­di­mas nuo sau­sio 1 d. di­din­ti MMA iki 1 tūkst. li­tų. To­kį spren­di­mą pa­tvir­ti­no prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Prieš­ka­lė­di­nę sa­vai­tę in­ter­viu „Ži­nių ra­di­jui“ jis kal­bė­jo: „Ži­no­te, Lie­tu­vo­je ver­ga­vi­mo lai­ko­tar­pis tu­ri pa­si­baig­ti. Žmo­nės nė­ra ver­gai, o ka­da jie gaus nors tru­pu­tį di­des­nes pa­ja­mas, jas iš­leis vi­daus var­to­ji­mui. Tas ver­sli­nin­kas, ku­ris yra orien­tuo­tas į vi­daus rin­ką, po 3–4 mė­ne­sių pa­ma­tys, kad eko­no­mi­nis pro­ce­sas pra­dė­jo grei­tė­ti, per­ka­mu­mas au­ga, o di­dė­jant jam, di­dė­ja pa­ja­mos bei ga­my­ba“.

Continue reading „Apie minimalios algos didinimą“

parex_bank_1

Latvija artimiausiu metu ketina priimti savąjį „Magnickio įstatymą“. Su žmogaus teisių gynimu šis dokumentas nesusijęs.

Pabaltijo įstatymų leidėjų sumanymu bus įvestos sankcijos rusų valdininkams ir verslininkams, kurie trukdo paimti aktyvus iš žinomo Parex banko skolininkų. Pagrindinį ruošiamo sąrašo taikinį Latvijos šaltiniai įvardija jau dabar: tai Čiuvašijos Respublikos atstovas RF Federacijos Taryboje, biznierius ir prodiuseris Leonidas Lebedevas.

Continue reading „Latvija įtrauks į „persona non grata“ sąrašą Čiuvašijos senatorių ir visus „Parex banka“ skolininkus?“

dilailas_kanada

Kanados spauda šiandien plačiai komentuoja Kanados karinės jūrų žvalgybos karininko Džefrio Dilailo (Jeffrey Delisle) bylą. Jis šiomis dienos prisipažino esąs kaltas, kad šnipinėjo Rusijos naudai.

„Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius“, – piktinasi antraštėje tabloidas “Toronto Sun”. „Džefris Dilailas pardavinėjo tėvynę rusams už apgailėtinus 3 tūkst. dolerių per mėnesį“, – rašo apžvalgininkas Maikas Strobelas.

Continue reading „Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius“

snoras

Parlamentinės komisijos „Snoro“ banko žlugimo pasekmėms ištirti nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Stasys Šedbaras ir Liberalų sąjūdžio į komisiją deleguotas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje sakė, kad komisija galėjo garbingai baigti savo darbą, jei būtų sutarta patvirtinti tas komisijos išvadų nuostatas, dėl kurių tarp visų jos narių nekilo prieštaravimų.

Tačiau toks, koks buvo pateiktas vakar, išvadų tekstas jokiu būdu negali būti teikiamas Seimui svarstyti kaip vientisas komisijos išvadų dokumentas, nes toks paprasčiausiai nėra patvirtintas. Tad taip ir lieka neaišku, kaip opozicijos atstovai ketina jį užregistruoti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Continue reading „TS-LKD frakcija: „Snoro“ komisijos išvadas reikėjo stabdyti, kol jos nepadarė didelės žalos valstybei ir jos žmonėms““

ignalinos-atomine-elektrine

Apie už­da­ro­mos Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės (IAE) pro­jek­tus plūs­ta prieš­ta­rin­ga in­for­ma­ci­ja, ta­čiau aki­vaiz­du, kad pro­jek­tai brangs­ta šim­tais mi­li­jo­nų li­tų ir ke­le­rius me­tus vė­luo­ja. To­kia pa­dė­tis iš­ryš­kė­jo prieš skan­da­lin­gai vy­ku­sį IAE Kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų di­rek­to­riaus Os­val­do Čiuk­šio at­sta­ty­di­ni­mą pra­ėju­sią sa­vai­tę.

Tęs­ti jė­gai­nės už­da­ry­mą Lie­tu­vai ga­li tek­ti sa­vo lė­šo­mis, nes ES kol kas nu­si­tei­ku­si tam skir­ti tik pu­sę rei­ka­lin­gos trijų milijardų litų su­mos. Pa­grin­di­niai už­da­ry­mo pro­jek­tai – lai­ki­no­sios pa­nau­do­to ku­ro sau­gyk­los (B1) ir kie­tų­jų ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo ir sau­go­ji­mo kom­plek­so (B2/3/4) sta­ty­ba – vė­luo­ja ir brangs­ta dėl pa­grin­di­nio ran­go­vo – ru­siš­ko ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos ben­dro­vės „NUKEM Tech­no­lo­gies“ (NT) kal­tės. IAE skai­čiuo­ja, kad vė­luo­jant pro­jek­tui B1, bran­duo­li­nis ku­ras ir to­liau sau­go­mas IAE rek­to­riu­je ir ba­sei­nuo­se, o dėl to IAE iš vi­so pa­tirs apie 56 mln. Lt pa­pil­do­mų iš­lai­dų, apie 2,5 mln. Lt per mė­ne­sį.

Continue reading „Dar kartą apie su­dė­tin­gą pa­dė­tį už­da­ro­mo­je ato­mi­nė­je jė­gai­nė­je“