„Įžūlios Vladimiro Putino karinės avantiūros Sirijoje rezultatas toli gražu nėra aiškus, tačiau, atrodo, vienas, kas pralaimės artimoje perspektyvoje, jau išryškėjo – tai prezidentas Barakas Obama“, – rašo Popas Richteris ir Brajenas Benetas laikraštyje Los Angeles Times.

„Baltieji rūmai keletą savaičių rengėsi be didelio triukšmo skirti daugiau karinės paramos aršiems kurdų sukilėliams ir kitiems sukilėliams kovotojams Sirijos šiaurėje. Bet dabar bet koks politikos pasikeitimas atrodys kaip atsakymas į griežtus Putino manevrus, o ne kaip nauja šio daugiašalio konflikto sureguliavimo iniciatyva“, – mano apžvalgininkai.

Continue reading „Ir Angela Merkel, ir Barakas Obama – keblioje padėtyje“

Ukrainiečių portale unian.net aptikau įdomų interviu su amerikiečių rašytoja En Eplbaum (Rytų Europos ekspertė ir Pulicerio premijos laureatė). Tas interviu buvo pirmiausiai paskelbtas Austrijos leidinyje „Die Presse“ (klausimus rašytojai pateikė Oliveris Grimas).

Galiu lengvai paaiškinti, kodėl sudomino šis pokalbis. Rašytoja En Eplbaum mano, jog 2016-ųjų metų antroji pusė, kai amerikiečiai rinks naująjį prezidentą, Estijai, Latvijai ir Lietuvai bus labai nerami. Mat būtent tomis dienomis, kai dabartinis JAV prezidentas Barakas Obama jau nebus tikras valstybės vadovas, o naujasis Amerikos prezidentas dar nebus išrinktas, Kremlius gali pabandyt užpulti Taliną, Rygą ir Vilnių.

Continue reading „Amerikiečių rašytoja En Eplbaum: „2016-ųjų ruduo Baltijos valstybėms – labai pavojingas…““

Prasideda po truputį jau tikras didelis karas. Jis tiesiogiai ar netiesiogiai palies visus. Ir nieko negali pakeisti.

Toks tas žmonių pasaulis. Nė vienas žmogus žemėje rimtai nenori karo. Tačiau prasideda ir vyksta tai, ko nė vienas nenori. Ir žmonės tame dalyvauja.

Vieni ploja bepročiui, skatina jį ir vienas kitą pergalėms. Jie kariauja už taiką, kol neliks akmens ant akmens. Bet tik tol, kol guli ant sofos prieš dėžę.

Continue reading „Kad nebūtų karo“

Po JAV prezidento Ronaldo Reigano mirties praėjo dešimt metų. Dabar pasaulis vis dažniau pripažįsta, kad R.Reiganas, nepaisant įvairiausių keblumų, sugebėjo neutralizuoti visas Sovietų Sąjungos keliamas grėsmes. R.Reiganas mokėjo derėtis su SSRS lyderiais nenusileisdamas, nenuolaidžiaudamas, neatsitraukdamas.

Šią temą nūnai analizuoja Kenas Adelmenas – buvęs JAV atstovas Jungtinėse Tautose (1981 – 1983) ir buvęs JAV Ginklų kontrolės komiteto (1983 – 1987) direktorius.

Continue reading „Ronaldo Reigano taktika tramdant Sovietų Sąjungą“

Už penkių talibų vadovų išlaisvinimą Baltuosius rūmus puolė aršiai kritikuoti abi Kongreso frakcijos, rašo Mauricijus Molinaris laikraštyje La Stampa.

„Amerikiečių seržanto Bouno Bergdalo išlaisvinimas mainais į penkis talibų vadovus buvo strateginis prezidento Barako Obamos pasirinkimas, susikertantis su jo pirmtakų kursu. Tas sprendimas, tikriausiai, sukels domino efektą su nenuspėjamais padariniais, – sakoma straipsnyje. – Kongresas sunerimęs, Vašingtone pastebimi nesutarimai administracijoje, žiniasklaida smerkia Baltuosius rūmus: Amerika parodė, kad pasiduoda savo priešų šantažui“.

Continue reading „Atsargiai – Barakas Obama pasiduos šantažui“

Norėčiau grįžti prie temos, kurią paliečiau viename iš savo nesenų tekstų, tuo labiau, kad dabar prie jos grįš daugelis autorių.

Tai, kad Rusijos ir JAV (apskritai Vakarų) tarpusavio santykiai ne šiaip jau grįžta į šaltojo karo laikus, o jau grįžo į tokią būseną, patvirtina ir einamieji įvykiai, ir ekspertų vertinimai, ir  politinių publicistų komentarai.

Kai kurie autoriai tą reiškinį vadina Trečiuoju pasauliniu karu.

Tačiau man tinkamesnis ir patogesnis lyginamajai analizei naudotinas terminas atrodo „Ketvirtasis pasaulinis karas“, paliekant trečiąjį eilės numerį klasikiniam praėjusio šimtmečio antrosios pusės SSSR ir JAV šaltajam karui.

Continue reading „O, nuostabus naujasis branduolinis pasaulis !“

Krymo okupacija pažadino Lietuvą. Staiga didelė dalis visuomenės suvokė, kad jau dešimtmetį niekam Lietuvoje nerūpėjo krašto apsauga, todėl tik iškilus pavojui paaiškėjo, kad potencialios karinės krizės atveju Lietuvą gintų nebent politologai, kurių skaičius labai išaugo tuo metu, kai mažėjo profesionalių karių skaičius. Žinoma, jei tauškalai būtų sviediniai, o politologai – tankai, galėtume šiais nuolat tauškiančiais koviniais elementais nušluoti bet kurio pasaulio diktatoriaus armiją.

Deja, jų generuojama kovinė galia skirta ne priešams naikinti, o vartoti viduje, todėl gali tik išsprogdinti paprasto piliečio smegenis ir pasėti paniką, tačiau taip ir nepadės susigaudyti, nei kokie procesai vyksta, nei ką konkrečiai turime daryti, kad panikuoti nereikėtų.

Continue reading „Karas ar taika?“

Dabar, kai rašau šias eilutes, sovietų marodieriai grobsto dalimis ukrainiečių ir totorių Krymą. Taip kadaise budeliai Golgotoje dalijosi skurdžius Kristaus apdarus. Sergejus Goblinovičius Aksionovas pešasi dėl bendros kasos su Ramzanu Kadyrovu ir Rusijos banditų kompanijomis.

Nes kiekvienas, kas gviešiasi svetimo gero, – banditas. Nustumdami alkūnėmis šalin smulkesnius banditus, jie tempia sau sanatorijas, vyno gamyklas, Livadijos rūmus, Lakštingalų lizdą, „Arteką“, Karadagą, Senąjį Krymą, Vološino kapą, Grino kapą, mano vaikystės Koktebelį.

Iš kur tokia skuba? Ogi jie taip pat dalijosi „JUKOS“, pasisūdydami ir žiaumodami, išplėšdami akcijas iš kitų ėdikų. Tai šalis, kuri išbuožindavo, atimdavo svetimus dvarus, svetimas trobas, svetimą porcelianą ir svetimas karves, sprausdavosi į svetimas drapanas, kaip atamanė Larisa Reisner.

Continue reading „Krymodieriai“

Barakas Obama smogė Putino artimiausiam ratui, kad „greitai atvėsintų euforiją, sukeltą Krymo užgrobimo“. Europos Sąjunga bijo rimtai nutraukti ryšius su Rusija, bet pasikėsinimo į Ukrainos rytus ir pietus nedovanos, rašo žiniasklaida. Rusijos liberalai, iš esmės „pasibaisėję įsibrovimu į Ukrainą“, būgštauja, kad Kremlius pyktį išlies ant jų.

JAV smogė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui į pačią širdį, įvesdamos sankcijas dvidešimčiai jo aplinkos žmonių ir bankui, susijusiam su jam artima aplinka, praneša The Financial Times.

Continue reading „Kaip greitai televizija žmones paverčia zombiais“

Nežinau, kas patarinėjo Barackui Obamai ir Katherinai Ashton pateikti oficialius nepageidaujamų Kremliaus pareigūnų sąrašus dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą. Bet jau akivaizdu, kad daugiau negu patyčių Kremliuje jie neverti.

Kalnas pagimdė pelę. Tokia daugumos politikos komentatorių nuomonė.

JAV yra labai gerai išvystyta vizų į šalį neišdavimo praktika, kuo jau seniai yra įsitikinęs ir ne vienas lietuvis. Viza neišduodama be jokių paaiškinimų. Tokias pat teises neišduoti vizą turi ir ES šalys.

Continue reading „Replika į JAV ir ES personalines sankcijas Kremliaus pareigūnams“

Turkijos portalas Turkiye gazetesi taip nemano. Straipsnio (2014-03-06), skirto Krymo užgrobimui,  autorės Keren Kenar (Ceren Kenar) nuomone, Kremliaus vadovas veikia racionalaus adekvatumo rėmuose, paskaičiavęs bestuburės ir visiškai be principų Vakarų visuomenės reakciją.

Laikraštis rašo:

Po to, kai Rusija okupavo Krymą, Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel pasakė Barakui Obamai, kad Vladimiras Putinas, su kuriuo ji turėjo kelis telefoninius pokalbius, „tarsi neteko visų ryšių su realybe“ ir „gyvena kitame pasaulyje“. Iš tiesų, beveik niekas nelaukė, kad po permainų Ukrainos vyriausybėje Putinas ryšis įsiveržti į Krymą.

Continue reading „Putinas išprotėjo?“

Straipsnis laikraštyje Le Monde apie tai, kaip JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) masiškai šnipinėjo Prancūzijos piliečius, sukėlė pasipiktinimų audrą, praneša La Libération žurnalistė Kordelija Bonal (Cordelia Bonal). Amerikiečiai savo kaltės neneigia, bet nutraukti sekimo nesirengia.

Be viso kito Le Monde žurnalistai pateikia grafiką, iš kurio matyti, kad nuo 2012 metų gruodžio 10-osios iki 2013 metų birželio 8-osios NSA įsirašė 70,3 mln. Prancūzijos gyventojų telefoninių pokalbių. Kokią tų duomenų dalį nusijoja Amerikos analitikai ir kokiems tikslams? Atsakymus į šiuos klausimus dar reikės išsiaiškinti.

Continue reading „Prancūzijos pykčio priežastys“

„Žinoma, kad kelionę poilsiui galima lyginti su didžiaisiais manevrais, ypač jei kalbama apie BARAKO Obamos šeimą ir valstybės „pirmąjį šunį“ – Bo“, – rašo Frančesko Semprinis laikraštyje La Stampa. Šią vasarą prezidentas nusprendė pailsėti Martas Vinjarde – Masačiusetso pakrantėje draugo, turtingo verslininko iš Čikagos, viloje, tolumoje nuo sostinės stresų, nedarbo ir biudžeto problemų, Artimųjų Rytų krizių bei skandalų, susijusių su saugumu“, – rašo leidinys.

Triukšmas kilo dėl šuns Bo kelionės kariniu lėktuvu. 

Continue reading „Barako Obamos šeimos atostogos“

Tūlas skaitytojas savęs paklaus: “O kas man darbo kažkoks vaikinukas su akiniais? Jis man duonos neuždirba”.

Toks mąstymo būdas skamba tikrai logiškai. Nėra lengva domėtis žvalgybos ar politikos aktualijomis, kai vos galą su galu suduri. Perfrazuojant žinomą ekonomistą Josephą Stiglitzą, “tau pasisekė, jei vadinamojoje “spermos loterijoje” ištraukei laimingą bilietą – gimei atitinkamoje vietoje atitinkamu laiku”. Paprasčiau sakant, gavai išsilavinimą, esi sveikas, o gal stebuklo dėka turi neblogą darbą.

Kaip galingųjų pasaulio valstybių elitiniai žvalgybų darbuotojai siejasi su eiliniu žmogeliu, kuriam kasdienių rūpesčių ir taip per akis?

Continue reading „Edvardas Snoudenas – kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“

Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.

„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.

Continue reading „Skalūnų dujos – nesantaikos energija“

Lenkijos laikraštis Rzeczpospolita paėmė interviu iš buvusio Čekijos karinės žvalgybos vadovo generolo Andoro Šandoro, kuriame jis papasakojo apie pavojų civilizuotoms šalims, kurį kelia Rusijos slaptųjų tarnybų įtakos agentai. Pavyzdžiui, generolas pažymėjo:

„Sovietų Sąjunga naudojo panašius metodus ir sukaupė šia linkme daug patirties, kurios dabar semiasi Rusija. Rusija moka daryti įtaką visuomenės nuomonei – tai pagrindinis jos žvalgybos užsiėmimas. Istorijoje buvo nemažai tai patvirtinančių epizodų, pakanka įsižiūrėti į organizacijas, kurios devintajame dešimtmetyje protestavo prieš Amerikos raketų dislokavimą Didžiojoje Britanijoje.

Continue reading „Europoje suaktyvėjo KGB–FSB įtakos agentai“

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną“

Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.

Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Penketas mitų apie privataus gyvenimo neliečiamybę“

„Gal Jūs galvojate, kad jums neverta jaudintis dėl Amerikos vyriausybės slaptų programų, renkančių telefoninius ir internetinius duomenis apie paprastus amerikiečius, – rašo savo tinklaraštyje Foreign Policy svetainėje tarptautinių santykių specialistas, Harvardo universiteto profesorius Styvenas Voltas. – Pagaliau Amerikoje gyvena per 300 mln. žmonių, ir daugumos jų elektroninis ar telefoninis bendravimas neturi jokio ryšio su nacionaliniu saugumu ir vargu ar atkreips specialiųjų tarnybų dėmesį“.

Iš tikrųjų dingstis susirūpinti yra, mano autorius, ir svarbiausia – ne būgštavimai dėl privataus gyvenimo neliečiamybės, sakoma straipsnyje: žmogaus asmeninis gyvenimas tikriausiai nebus žinomas visuomenei.

Pagrindinis pavojus susidariusioje situacijoje tas, kad tai gali neigiamai atsiliepti potencialiems „nesutinkantiesiems“, demaskuotojams, tyrimais užsiimantiems žurnalistams, kitaip sakant, visiems, kas tam tikrus vyriausybės veiksmus laiko neprotingais, neetiškais ar išvis neteisėtais.

Continue reading „Vyriausybės sekimo programos: kokia tikroji grėsmė“