Seimas imasi Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą. 

Antradienį šios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.

Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.

Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas pasisakė prieš siūlomą teisinį reguliavimą, nes, jo nuomone, laikinųjų tyrimo komisijų institutas devalvuotas, tai esą laiko užmušinėjimo komisijos, dažnai sprendžiančios nereikšmingus klausimus. 

Už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą siūloma bausti asmenis nuo 150 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis – nuo 300 iki 900 eurų.

Tokių baudų, pagal projektą, galima susilaukti už nepateikimą Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą pateikti paaiškinimą, vengimą atvykti į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymą.

Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.

Kodekso pataisas dar pernai įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Michalas Mackevičius, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė.

Šiuo metu galiojančiame kodekse nėra aiškiai reglamentuota administracinė atsakomybė už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Kovo 6 d. į galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį neatvyko Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.13; 05:00

Gazprom. Scanpix nuotr.

Europos Komisija paskelbė išvadas tyrime dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje 2004-2012 m.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Lietuvos iniciatyva pradėtas vienas didžiausių EK antimonopolinių tyrimų turės teigiamą įtaką nuolat kontroliuojant „Gazprom“ elgesį Europos dujų rinkoje. Tačiau Lietuvai, dėl iš esmės pasikeitusios situacijos dujų rinkoje, pasiekti įsipareigojimai mažiau aktualūs.

„Mes vertiname tai, kad Europos komisija atsižvelgė į nemažą dalį Lietuvos pateiktų pasiūlymų, kurie anksčiau pateiktus simbolinius „Gazprom“ įsipareigojimus pavertė realiai rinkoje veiksiančiais instrumentais. Jie privers „Gazprom“ laikytis europinių ir sąžiningos konkurencijos taisyklių, taikyti lankstesnes ir palankesnes dujų tiekimo sąlygas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Pasak energetikos ministro, be to, kad bus sukuriama „Gazprom“ kainų kontrolės sistema bei užtikrinama galimybė keisti dujų pristatymo vietas, EK turės dar ir konkretų „Gazprom“ įsipareigojimų laikymosi kontrolės mechanizmą.

„Visą įsipareigojimų galiojimo laiką – aštuonerius metus – bus stebima, ar „Gazprom“ šių įsipareigojimų laikosi. Jei „Gazprom“ jų nesilaikys, be jokių papildomų tyrimų Rusijos bendrovei bus skiriama bauda. Žinoma, kad per tą ilgą laiką, kol vyko tyrimas, situacija Lietuvos dujų rinkoje pasikeitė iš esmės, nes pasistačius SGD terminalą Klaipėdoje, nebeliko rusiškų dujų monopolio ir nebeturime ilgalaikių dujų kontraktų su „Gazprom“. Todėl šie „Gazprom“ įsipareigojimai šiandien Lietuvai yra mažiau aktualūs. Vis tik Rusijos kompanijai tai yra labai aiškus signalas, kad diktuoti sąlygų taip, kaip buvo galima anksčiau, ji nebegalės“, – sako energetikos ministras.

Pasak ministro, EK pasiekimai leidžia užkirsti kelią „Gazprom“ piktnaudžiavimui ateityje, tačiau praeities klausimas – žalos kompensacija – lieka neišspręstas.

„Negalime nurašyti pusantro milijardo eurų žalos, kurią, mūsų vertinimu, Lietuvos vartotojams padarė „Gazprom“ piktnaudžiaudamas monopoline padėtimi rinkoje, todėl ieškosime būdų, kad „Gazprom“ ją atlygintų. Juo labiau, kad Europos Komisijos tyrimas ir pasiekti susitarimai tam kelio neužkerta“, – sako energetikos ministras.

EK tyrimas dėl „Gazprom“ dominuojamos pozicijos kai kuriose Europos valstybėse truko septynerius metus. Jo veiksmus aktyviai skatino Lietuvos Vyriausybė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.25; 06:05

Penktadienis, kovo 31 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Konkurencijos įstatymu ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo nuo balandžio 5 dienos paskyrė Šarūną Keserauską eiti Konkurencijos tarybos pirmininko pareigas antrą kadenciją.

Konkurencijos tarybos pirmininkas skiriamas 6 metų laikotarpiui.

Nuo 2011 metų Konkurencijos tarybai vadovaujantis Š. Keserauskas reikšmingai prisidėjo stiprinant šią instituciją. Paskaičiuota, kad vidutinė metinė tiesioginė Konkurencijos tarybos nauda vartotojams per pastaruosius dvejus metus siekė net 13 mln. eurų.

Š. Keserausko vadovavimo laikotarpiu Konkurencijos taryba taip pat sulaukė tarptautinio įvertinimo – 2014 ir 2015 metais buvo pripažinta viena profesionaliausių institucijų pasaulyje, o už konkurencijos kultūros sklaidą yra gavusi Pasaulio banko apdovanojimą.

Per pastaruosius trejus metus Konkurencijos tarybos paskirtų baudų suma siekia beveik 90 mln. eurų, iš kurių vien pernai į valstybės biudžetą sumokėta 18,7 mln. eurų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.04.01; 03:03

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisos priimtos Seime.  

Savavališkoms statyboms - NE
Savavališkoms statyboms – NE !

Šios įstatymų pataisos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai suteikia naujus įrankius, kurie pagreitins sprendimus dėl neteisėtų statinių. Vien praėjusiais metais buvo nustatyta kone 500 savavališkos statybos atvejų, iš kurių net 43 proc. – dėl gyvenamosios paskirties pastatų. Neteisėti statiniai lieka stovėti, nes beveik 40 proc. teismų sprendimų lieka neįvykdyti.

Įsigaliojus naujiems pakeitimas, bus užtikrintas spartesnis savavališkų statinių nugriovimas ir nustatytos atgrasančios baudos už savavališkas statybas ir įmokos už tokių statybų įteisinimą. Tai reiškia, kad už daugiabučio namo savavališką statybą maksimali bauda juridiniams asmenims padidėja dvigubai nuo 14 481 iki 30 000 eurų, už savavališką statinį saugomose teritorijoje – nuo 21 721 iki 40 000 eurų.

Didinama bauda ir tais atvejais, kuomet statybos, nors ir buvo galimos, tačiau buvo įvykdytos neturint statybos leidimo arba pažeidžiant jo reikalavimus – įtvirtinta net iki trečdalio milijono eurų maksimali įmoka už tokios statybos įteisinimą. Tačiau šios įmokos vertė negalės viršyti 70 proc. savavališkos statybos vertės.

Įmokas už įteisinimą turės mokėti visi savavališkas statybas vykdę asmenys, tačiau tie asmenys, kurie patys praneš apie neteisėtus statybos darbus, iki juos užfiksuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, mokės dvigubai mažesnes įmokas už savavališkos statybos įteisinimą.

Jeigu pažeidėjas neįvykdys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymų per nustatytą terminą, jie nedelsiant bus vykdomi priverstinai ir be atskiro kreipimosi į teismą. Inspekcija pati organizuos savavališko statinio nugriovimo darbus, o išlaidos bus išieškomos iš pažeidėjo. Nevykdant nurodymų, pažeidėjui už kiekvieną pradelstą dieną galės būti skiriama piniginė bauda iki 300 eurų.

Taip pat griežtėja neteisėtų statinių registravimo ir įteisinimo procedūros. Statybos valstybinėje žemėje galės būti įteisintos tik turint tokios žemės naudojimo teises. Jeigu dėl abejotino teisėtumo statinio vyksta ginčas teisme, statinys Nekilnojamojo turto registre nebus registruojamas – tai užkirs kelią pažeidėjui parduoti tokį statinį ir išvengti atsakomybės.

Statybų leidimo derinimo procedūroje dalyvaujančios institucijos, laiku pastebėjusios savo klaidingus sprendimus, kurie lemtų neteisėtas statybas ir padarytų žalą valstybei ar gyventojams, galės ir be teismo pačios juos panaikinti ar pakeisti iki statybos leidimo išdavimo.

Prezidentei pasirašius įstatymo pataisas, jos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.07.01; 06:06

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ragina imtis priemonių užtikrinant saugų žmonių elgesį vandenyje ir ant ledo.

„Jokiu būdu nenorime būti baudėjais: pagrindinis noras yra išsaugoti žmogaus sveikatą ir gyvybę. Siekiame skatinti atsakingą visuomenės požiūrį į savo bei aplinkinių saugumą. Tam, be abejonės, reikalinga tvarka ir taisyklės, kurių būtų laikomasi“, – sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Continue reading „VRM siūlo priemones dėl saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo“

Pilna žiniasklaida raginimų sekti tuos banditus verslininkus (kurie, beje, išlaiko visą neklystančią valdžią ir visus tuos pikčiurnas seklius), kad "nepagrįstai" nepadidintų kainų.

Grasinimai baisiomis baudomis už "bandymus pasipelnyti įvedant eurą" ir pan. ir t.t. Tuoj tuoj pasipils į gatves tūkstančiai tikrintojų su skaičiuotuvais.

Pirma, niekas dar nepanaikino laisvos rinkos ir nepanaikino Kainų įstatymo. Kainas nustato verslininkas laisvai ir gali kiek nori jas didinti ir mažinti, po kelis ar keliolika kartų per dieną. Ir niekas to jam neuždraus.

Continue reading „Kainų isterija“

Gintaras_originalas

Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus, ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės…

Tačiau kai kurios mūsų pastangos – kenksmingos bei pražūtingos. Prieštaraujančios sveiko proto dėsniams. Vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, – pasmerkta mirčiai. Deja, Lietuva būtent bando įteisinti tokias žaidimo taisykles.

Štai prisiminkime, ką neseniai pareiškė kai kurių mūsų didžiųjų miestų vadovai. Jie pagrasino, esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Tiksliau tariant, sostinės valdžia pasakė, kad baus namų savininkus, kurie neskuba operatyviai valyti nuo savų būstų sienų šlykščių teplionių ir užrašų.

Continue reading „Kelias, vedantis į niekur“

russia_01

Rusijos parlamentas pirmuoju svarstymu pritarė ženkliam piniginių baudų sugriežtinimui nesankcionuotų protestų dalyviams. Didžiausia galima bauda nuo šiol gali būti triskart didesnė nei vidutinė metinė alga Rusijoje.

Už atitinkamą valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlymą balsavo 236 Dūmos deputatai, 207 buvo prieš. Prieštaringai vertinamas projektas pirmuoju svarstymu priimtas tik valdančiosios partijos nariams pažadėjus antruoju svarstymu bausmes vėl šiek tiek sumažinti.

Continue reading „Rusijoje ženkliai didinamos baudos nesankcionuotų protestų dalyviams“