Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Generalinio prokuroro sprendimu dėl šių veikų, atskleidžiančių teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Pagal Lietuvos Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.

Leisdama patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis abiejų prezidentės kadencijų prioritetas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.20; 08:45

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seimas ketina spręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tai, kad šis Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė pasisakė laikinoji Seimo tyrimo komisija.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

Lapkričio pabaigoje komisijos posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nepadaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikrais momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.05; 00:02

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laikinoji Seimo tyrimo komisija penktadienį pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

„Komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K. Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Komisija priėmė sprendimą tenkinti generalinio prokuroro prašymą“, – sakė komisijos pirmininkas Antanas Baura. 

Artimiausiu metu jis ketina įregistruoti komisijos išvadas. A. Baura tikisi, kad jos atsiras lapkričio 28 d. rengiamo nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

Posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

„Sukeltas skandalas, Seimas dreba, bijo žiniasklaidos“, – apgailestavo K. Pūkas.

Politikas teigė pasijutęs kaip eksperimentinė žiurkė. „Aš nesu eksperimentinė žiurkė, kad su manimi eksperimentus darytų“, – piktinosi K. Pūkas.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

„Iš generalinio prokuroro prašymo matyti, kad nėra nei vieno argumento, jog Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. (…) Akivaizdu, kad nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties“, – komisijos posėdyje teigė A. Ručienė.

Advokatė kritikavo ir merginų tam tikrus veiksmus. „Vertinu tą situaciją, kad merginos pačios padarė tam tikras veikas, kurios yra neteisėtos, tai yra ir fotografavimas, dokumentų viešinimas iš Seimo nario kabineto, perdavimas kitiems asmenims tų dokumentų“, – aiškino A. Ručienė.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikras momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Susilaikęs per balsavimą Seimo narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė, kad jam gaila laiko tokiems dalykams. „Ar yra įrodymų? Nėra jokių įrodymų. Tegul kompetentingos institucijos išsiaiškina, ir nereikia gaišti laiko tokiems dalykams Lietuvoje. Lietuva baigia išnykti, o mes gaištame laiką tokiems dalykams“, – piktinosi J. Imbrasas.

Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K. Pūko teisinės neliečiamybės.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario K. Pūko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, išvada dėl K. Pūko veiksmų turėtų būti paskelbta per mėnesį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 02:30

Antikorupcijos mitingo Kijeve dalyviai. EPA – ELTA nuotr.

Gruzijos eksprezidentas ir buvęs Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis antradienį antikorupciniame mitinge prie federalinio parlamento Kijeve prisijungė prie tūkstančių protestuotojų.

Apytikriais policijos skaičiavimais, mitinge dalyvavo apie 4 tūkst. 500 protestuotojų. Siekdami parodyti paramą M. Saakašvilio kovos su korupcija pastangoms, didžioji dalis protestuotojų šaukė „Miša“ (M. Saakašvilio vardo mažybinė forma).

Protestuotojai reikalavo steigti teismą, kurio vienintelė užduotis būtų kova su korupcija, ir ragino iš parlamentarų atimti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nepaisant pastangų Ukrainoje įgyvendinti reformas, Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje.

Proteste dalyvavęs M. Saakašvilis taip pat kritikavo Ukrainos prezidentą. M. Saakašvilio teigimu, norint matyti Ukrainoje pokyčius, Petro Porošenkai reikia vykdyti antikorupcines reformas arba atsisakyti valdžios.

„Neįmanoma jokia kova su korupcija, kol valdžioje yra P. Porošenka. Pats metas jiems išgirsti mus“, – sakė politikas.

M. Saakašvilis beveik dešimtmetį (iki 2013 metų) ėjo Gruzijos prezidento pareigas ir nuo 2015 metų iki pernai metų buvo Odesos srities gubernatorius. Iš šio posto M. Saakašvilis atsistatydino pernai, pareiškęs, kad nebeturi jėgų kovoti su šalies korupcine sistema.

Liepos mėnesį M. Saakašviliui išvykus iš šalies, Ukrainos prezidentas atėmė iš politiko Ukrainos pilietybę, nors politikas prieš tai jau buvo netekęs Gruzijos pilietybės. Praėjusį mėnesį šalininkų remiamas M. Saakašvilis jėga pateko į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 23:30

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. 

Taip pat Prezidentė sustabdė teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. 

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius šių metų birželio 4 dieną papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas nagrinėjamoje byloje sušvelnintų asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą. 

Pasak Prezidentės, įtarimai teisėjui kompromituoja visą šalies teisingumo sistemą, pakerta žmonių pasitikėjimą teismais. Kiekvieno teisėjo padaryti nusižengimai ir nusikaltimai negali būti toleruojami ir turi būti kaip galima greičiau išaiškinti. 

Pagal Konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2017.07.28; 05:28

Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, spręsianti dėl Seimo nario Kęstučio Pūko teisinės neliečiamybės, galės dirbti iki rugsėjo 15-osios dienos.

Atsižvelgdamas į laikinosios tyrimo komisijos siūlymą Parlamentas Seimo nutarimu pratęsė jos darbą. Už tai balsavo 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai. 

Antradienį tyrimo komisija planavo apsispręsti, ar duoti sutikimą Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Tačiau jame dėl pateisinamų priežasčių – ligos – K. Pūkas nedalyvavo, todėl komisija nutarė prašyti Seimo komisijos darbą pratęsti iki rugsėjo 15 d.

Komisijos pirmininko Antano Bauros teigimu, K. Pūko nedalyvavimo posėdyje priežastis yra rimta – medikų pateikti tikrai pateisinantys dokumentai, nedarbingumas. Jeigu K. Pūkas pasveiktų anksčiau, tyrimo komisija, pasak A. Bauros, susirinks bet kuriuo laiku ir priims sprendimą.

Antradienį komisija išklausė Generalinės prokuratūros atstovų paaiškinimus.

Praėjusią savaitę Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri buvo įpareigota sprendimą priimti iki šių metų liepos 4 d. Tyrimo komisijoje dirba 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, jai vadovauja Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Baura, primena ELTA.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu.

Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.09; 01:00

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.

Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.

Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.

Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.

„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.

Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.06.29; 15:05

Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. 

Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.

Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.

Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.

Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.

Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.

Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti.

Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.04.13; 10:54

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, įvertinę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų surinktus duomenis, išnagrinėję specialistų išvadas ir kitą gautą informaciją, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusios skrydžių bendrovės bei su ja susijusių įmonių ir asmenų veiklos.

Dėl dalies įtarimų – daugiausia susijusių su bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais – tyrimas nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Dėl kitų įtariamų veikų ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius faktinių duomenų apie bankrutavusios skrydžių bendrovės buvusių vadovų ir akcininkų sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės vadovų ir akcininkų galimo sukčiavimo ir kitų įtartų nusikalstamų veikų pradėtas 2009 metais, bankrutavus didžiausiai Lietuvos skrydžių bendrovei. Jo metu nagrinėta, ar nebuvo nusikalstamų veikų požymių skrydžių bendrovės vadovų ir akcininkų veiksmuose 2005 – 2009 metais parduodant skrydžių bendrovei priklausantį turtą, steigiant naujas įmones.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų, paskirtos užduotys specialistams, išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai į užsienio valstybes, atlikta daug kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Beveik 200 tomų apimties ir itin sudėtingo ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė atsakymų į tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, nekilnojamojo turto vertintojų ir kitų specialistų išvadų gavimas, jų nagrinėjimas ir vertinimas. Vienos paskutiniųjų išvadų buvo gautos tik šių metų spalio mėnesį.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis rezonansinis tyrimas dėl dalies įtartų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, Generalinės prokuratūros vadovybė pavedė aukštesniajam prokurorui įvertinti, ar šis prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar nebuvo galimybės baigti jo per trumpesnį laiką.

2016 m. lapkričio 29 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento bei Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt.

2016.12.06: 06:03

Generalinis prokuroras E. Pašilis šiuo metu nemato galimybės komentuoti prokuroro J. Lauciaus atsakymų, kuriuos prokuroras pateikė praėjusią savaitę atsakinėdamas į Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos narių klausimus.

Ši komisija buvo sudaryta po to, kai generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas leidimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę.  

Kvietimas atvykti į Lietuvos Respublikos Seimą ir šios komisijos pirmininkui K. Komskiui pateikti platesnį prokuroro J. Lauciaus atsakymų komentarą Generalinėje prokuratūroje gautas liepos 25 d.

Generalinio prokuroro manymu, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. Laucius, siekdamas užtikrinti sklandų, sėkmingą ir kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo užbaigimą, uždaro posėdžio metu šiai komisijai pateikė tiek duomenų iš šio ikiteisminio tyrimo, kiek, jo įsitikinimu ir sprendimu, buvo reikalinga komisijos sprendimui priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

Sprendimą dėl duomenų atskleidimo apimties priima ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras.

Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata bei LR Konstitucijoje įtvirtintu prokuroro savarankiškumo ir nepriklausomumo principu, generalinis prokuroras E. Pašilis minėtos komisijos pirmininką K. Komskį informavo neturintis galimybės šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje pateikti platesnį paaiškinimą dėl minėtame ikiteisminiame tyrime tiriamų aplinkybių ir paprašė spręsti komisijai kilusius klausimus jam nedalyvaujant.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.07.27; 18:42

Panevėžyje paskelbtas nuosprendis 88 metų kėdainiečiui J. G. Teismas jį pripažino kaltu pagal retai taikomą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 102 straipsnį („Civilių trėmimas ar perkėlimas“). Tiesa, dėl sveikatos būklės vyras nuo bausmės atleistas. To prašė ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras. 

Manoma, kad J. G. nusikalstamas veikas, dėl kurių atsidūrė teisiamųjų suole, įvykdė 1951 metais. Tuo metu jis dirbo Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šiaulių srities valdybos Vabalninko rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, J. G., vykdydamas sovietų valdžios nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“ ir veikdamas kartu su kitais  nenustatytais asmenimis – sovietų okupacinės valdžios represinių struktūrų darbuotojais, prisidėjo prie civilių gyventojų trėmimo. 

Surinktais duomenimis, J. G. 1951 m. spalio pradžioje dalyvavo ištremiant į Sibirą Vabalninko rajono Butniūnų kaime (dabar – Biržų rajonas) gyvenusią  53 metų moterį su 26 ir 23 metų dukromis bei dar vieną 30-metę. Manoma, kad J. G. surašė apklausų protokolus, įregistravo moteris tremiamų šeimų sąrašuose, o tuomet jos traukiniu buvo išgabentos į SSRS glūdumą, Tomsko sritį. 

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamas J. G. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad dirbdamas operatyviniu įgaliotiniu buvo atsakingas už žemės ūkį, kolūkių veiklą. Tačiau ekspertai nustatė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvuose surastose trėmimų bylose esantys apklausų lapai, šeimos narių sąrašai ir du vadovybei adresuoti raportai apie 1951 m. spalio 2 – 3 d. vykusios operacijos rezultatus tremiant šias Vabalninko apylinkių gyventojas buvo surašyti ir pasirašyti J. G. 

Remdamasis šiais archyviniais dokumentais, teismas konstatavo, kad J. G. vaidmuo trėmimo  procese buvo ne atsitiktinis ar nežymus, o atvirkščiai – aktyvus, labai reikšmingas. 

Panevėžio apygardos teismas birželio 9 dieną J. G. pripažino kaltu dėl trėmimo vykdymo ir skyrė jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau dėl prastos sveikatos būklės jis nuo bausmės atleistas. 

Ikiteisminį tyrimą atliko ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Juozainis. Pasak prokuroro, civilių gyventojų trėmimo organizavimas – karo nusikaltimas, kuris priskiriamas prie labai sunkių ir už jį įstatymas nenumato senaties termino. „Nesvarbu, kad šitos nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš pusę amžiaus –  jos sukėlė skaudžias pasekmes, šeimos buvo brutaliai išvežtos į tremtį“, – sakė R. Juozainis.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.16; 13:42

Lietuva seniai nebeverta demokratinės valstybės vardo. Civilizuotoms valstybėms mes nebepriklausome nuo tos akimirkos, kai savo nuomonę viešojoje erdvėje skelbiančius žmones, įskaitant ir žurnalistus, sumanėme persekioti kaip kriminalinius nusikaltėlius – baudžiamąja tvarka.

Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1-oji ir 155 straipsnio 1-oji dalys numato baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą ir įžeidimą. Šis įstatymas įsigaliojo 2000-ųjų metų rudenį. Jis galioja iki šiol. Taigi ištisus 14-a metų visi mes, viešai reiškiantis nuomonę asmenys, rizikuojame atsidurti kaltinamųjų suole. Ne tuose teismuose, kur nagrinėjamos civilinės bylos, bet būtent ten, kur teisiami žmogžudžiai ir prievartautojai, narkotikų platintojai ir kankintojai.

Continue reading „Ką apie galimybę baudžiamąja tvarka persekioti kritiškai rašančiuosius pasakys Konstitucinis Teismas?“

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Benediktas Leišys, susipažinęs su Lietuvos žmogaus teisių centro pareiškimu ir jame pateiktu prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, priėmė nutarimą šio prašymo netenkinti.

Prokuroras savo sprendimą argumentuoja tuo, kad pareiškime ir jo prieduose nėra objektyvių duomenų, kuriuos galima būtų vertinti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Continue reading „Lietuvos žmogaus teisių centro prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo netenkintinas“

Lietuvos advokatūra kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei Nacionaline teismų administracija Seime buvo surengusi svarbią diskusiją. Oficiali apskritojo stalo tema – „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.

Jei esama manančių, jog ši tema nėra aktuali, – klysta. Šmeižimo ir įžeidimo bylų skaičius Lietuvos teismuose auga tarsi ant mielių: nuo 2008-ųjų metų būtent tokių bylų padaugėjo beveik du sykius – nuo 289 iki 560 bylų. Nacionalinės teismų administracijos teigimu, 2012-aisiais metais lietuviškuosiuose teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta jau net 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai sako, jog ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo taip pat įspūdingas – bevei 900 atvejų.

Vadinasi, Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kurie jaučiasi įžeisti ar apšmeižti. Taip pat akivaizdu, jog ši padėtis negali džiuginti demokratiškai gyventi norinčių visuomenių. Civilizuotose, padoriose valstybėse šmeižtai ir įžeidimai turėtų tapti labai retais, pavieniais atvejais. Bet jeigu tokio pobūdžio konfliktų gausėja, belieka susimąstyti – kodėl?

Continue reading „Miglotos žaidimo taisyklės“

darius_valys

Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, prašydamas leisti patraukti Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėją Vytautą Butvilą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę.

Ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo V. Butvilo galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo (BK  228 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d.) Generalinė prokuratūra pradėjo 2012 m. vasario 22 d.

Continue reading „Prašoma leisti patraukt baudžiamojon atsakomybėn teisėją“

deimantas_jastramskis_1

Paskutinį birželio penktadienį, 29 dieną, Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui paskelbus nuosprendį dėl Dainius.org tinklaraštyje paskleistos informacijos apie žurnalistikos išdavimą ir pardavimą, jos autorius kaltinamasis Dainius Radzevičius tapo nuteistuoju.

Nors baudžiamojoje byloje nagrinėtas Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundas, tai neeilinis įvykis Lietuvos žurnalistikos ir žiniasklaidos teisės praktikos istorijoje, nes nuteistasis yra dviejų žurnalistų organizacijų (Lietuvos žurnalistikos sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas, o kaltintojas – vienos iš didžiausių pagal pajamas žiniasklaidos verslo grupių nuosavybės valdytojas.

Continue reading „Bausmė žiniasklaidos laisvei“

adamkus13

Netrukus Lietuvoje gali įvykti recidyvas, kokio jau nebuvo, regis, nuo 1993 metų. Tada lengvai kvaištelėjusi posąjūdinė Vilniaus miesto taryba uždraudė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Ragana ir lietus“. Beje, dabar kaip tik minime šviesaus atminimo rašytojos ir dailininkės penkiasdešimtmetį. Dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėse atidaroma išsami jos darbų paroda.

Valdas Adamkus buvo didelis Jurgos talento gerbėjas. Jis visada stengdavosi aplankyti jos parodas, įsigydavo darbų. Ko gero, juos siejo tam tikras dvasios artumas. Ir ne vien todėl, kad abu gimę tą patį mėnesį. Kaip J. Ivanauskaitė Lietuvos kultūroje, taip V. Adamkus politikoje buvo savotiška anomalija: pusiau atsargus diplomatiškas biurokratas, pusiau aistringas meno ir kultūros žmogus.

Continue reading „Šalin rankas nuo Valdo Adamkaus!“

katinas

Netrukus Rokiškio rajono apylinkės teisme bus atversta didelį žiniasklaidos susidomėjimą ir krašto gyventojų užuojautą sukėlusi liūdnai gyvenimą pabaigusio katino Mikio istorija.

Rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės perduota nusikaltimų dorovei baudžiamoji byla. Joje žiauriu elgesiu su gyvūnu kaltinamas individualios įmonės savininkas 56 metų rokiškietis A.G. Šių metų liepos 15 d. rytą Rokiškyje, Vyšnių gatvėje, į vieno namo kiemą šeimininkės P.K išleistas palakstyti jos numylėtinis baltas katinas – vienintelė našlės paguoda po poros valandų buvo rastas negyvas. Kaip įtariama, katiną kastuvu galėjo užmušti  56 metų rokiškietis A.G.

Continue reading „Liūdna katino Mikio gyvenimo pabaigos istorija bus nagrinėjama teisme“