Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas - dešinėje
Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas – dešinėje

Viešojoje erdvėje aptikau video interviu, kuris privertė suklusti. Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas tvirtina, jog Ukrainos dronai armėnų kariškių išvežami į Armėniją.

Štai kaip skamba į lietuvių kalbą išverstas jo pareiškimas: „Mes privalome ir ateityje padėti savo tėvynei, tai mes dabar ir darome. Mes, atvirai kalbant, privačiai nusiuntėme žvalgybinių dronų (bepilotės skraidyklės) į Armėniją. Aš žinau tokių armėnų, kurie mūsų pagalbą siuntė lėktuvais. Siuntėme lėktuvais, skrendančiais maršrutu „Varšuva – Jerevanas“. Siuntėme daug pagalbos mūsų armijai Armėnijoje tiesiai iš Ukrainos. Įsivaizduokite paradoksą: pas mus čia karas, bet mūsų armėnai įsigudrina padėti Armėnijai. Be to, mūsų kariškiai, tie, kurie kariauna Ukrainos pusėje, sugeba savo broliams Armėnijon nusiųsti pagalbos, įskaitant ir dronus, kadangi šiuolaikinis karas – technologijų karas“.

Jei Ukrainos armėnų bendruomenės vadovas vien tik giriasi, siekdamas susireikšminti, – viena tema. Bet jei jis sako tiesą, tai reikštų, jog Ukrainos armėnai išveža iš nuo Rusijos agresijos besiginančios šalies svarbią karinę techniką – dronus. Ukrainai velniškai sunku, ukrainiečių kariams trūksta ginkluotės, Ukraina, remiantis įvairių šalių žvalgybų ekspertų perspėjimais, laukia dar vieno gausaus rusų kariuomenės puolimo, o štai Ukrainos armėnai sugeba iš Ukrainos į Jerevaną lėktuvais permesti kovinėms reikmėms reikalingų bepiločių skraidyklių (dronų). Vaizdžiai tariant, apiplėšia ukrainiečius, kenkia jiems. O tai – akivaizdus nusikaltimas. Iš Ukrainos, kurios vadovai nuolat prašo didesnės Vakarų karinės pagalbos, slapta į Jerevaną išgabenama dronų, – vadinasi, tokiais žingsniais silpninama Ukrainos karinė galia.

Taigi būtų labai įdomu išgirsti Ukrainos slaptųjų tarnybų, įskaitant ir karinę žvalgybą bei kontržvalgybą, komentarą, ar tiesą sako Ukrainos armėnų sąjungos vadovas.

Atkreipiu dėmesį į dar vieną niuansą. Jei tikrai iš Ukrainos į Jerevaną permetami dronai, tai jie, be abejo, skirti karui prieš Azerbaidžaną. Priminsime: Azerbaidžanas didelių pastangų ir susitelkimo dėka 2020-ųjų pabaigoje susigrąžino beveik visą Karabachą, kurį 1988 – 1994-aisiais iš jo neteisėtai atėmė armėnų separatistai. Beliko susigrąžinti dar keletą Karabacho rajonų, ir visas Karabachas galų gale sugrįš Azerbaidžanui. Azerbaidžanas tuomet bus iki galo atkūręs savo teritorinį vientisumą. Pietų Kaukaze galėtų įsivyrauti taika ir ramybė. Juk Karabachas, remiantis tarptautine teise, – Azerbaidžano teritorija. Tai pripažįsta visa tarptautinė bendruomenė, taip pat – ir oficialusis Kijevas. Šią tiesą neigia tik armėnų separatistai, kurių dauguma priklauso vadinamajam Karabacho klanui. Todėl Ukraina turėtų būti suinteresuota nekenkti teritorinį vientisumą atkūrusiam Azerbaidžanui. Karabachą susigrąžinęs Azerbaidžanas labai panašus į Ukrainą, kuri karinėmis pastangomis stengiasi atkurti savąjį teritorinį vientisumą.

2023.01.20; 22:30

Help – padėk

Kyjivas, lapkričio 26 d. (ELTA). Liuksemburgas perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Čekijoje pagamintų bepiločių skraidyklių „Primoco One 150“.
 
Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Liuksemburgo gynybos ministerijos pareiškimu, kurį pateikia „Army Recognition“.
 
Pasak ministerijos atstovų, šalis perdavė Ukrainai šešis dronus „Primoco One 150“. Jie buvo nupirkti pagal pagalbos Ukrainai programą po Rusijos įsiveržimo.
 
„Primoco One 150“ maksimali pakilimo masė – 150 kg, skrydžio laikas – iki 15 val., veikimo nuotolis – iki 2 000 km.
 
Šie dronai gali kilti ir leistis bet kuriuo paros metu net nepalankiomis oro sąlygomis.  
 
„rbc.ua“ primena, kad Liuksemburgas perduos Ukrainai itin mobilių universalių ratinių transporto priemonių HMMWV.
 
Anksčiau ši šalis perdavė Ukrainos kariškiams 100 prieštankinių kompleksų NLAW.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.27; 00:30

JAV svarbiausios slaptosios tarnybos

Niujorkas, rugpjūčio 26 d. (ELTA). Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos jos kare prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ragino Teheraną jų neperduoti.
 
Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis.
 
Kol kas nežinoma, ar Rusija jau naudoja iš Irano gautus dronus prieš taikinius Ukrainoje, bet, pasak žvalgybininkų, jie veikia ir yra paruošti naudoti.
 
Pranešimai apie Irano dronų perdavimą Rusijai pasirodė tuo metu, kai JAV ir ES mėgina reanimuoti 2015 metų susitarimą, kuris ribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.
 
Susidurianti su ekonominėmis sankcijomis dėl įsiveržimo į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip svarbų partnerį ir ginklų tiekėją.
 
Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai įspėjo, kad Iranas planuoja patiekti Maskvai šimtus bepiločių skraidyklių, o rugpjūtį buvo teigiama, kad Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane ir derino sandorio sąlygas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.27; 16:00

Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stokholmas, sausio 15 d. (ELTA). Švedijos policija šeštadienį patvirtino informaciją, kad virš Forsmarko ir Oskarshamno atominių elektrinių buvo pastebėtos bepilotės skraidyklės.
 
Kai dėl trečiosios atominės jėgainės – Ringhalso, tai pranešimai apie dronus virš jos kol kas nepasitvirtino.
 
„Pradėtas tyrimas regioniniu lygiu. Jį koordinuoja Nacionalinis operatyvinis skyrius (NOA). Pareigūnai nuolat bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis ir subjektais. Kol kas įtariamųjų nėra“, – sakoma policijos pranešime.
 
Kaip informavo televizijos kanalas STV, į bepilotę skraidyklę panašus objektas buvo pastebėtas virš Forsmarko AE penktadienio vakare. Tuo pat metu virš Oskarshamno AE skraidė kitas aparatas. Be to, „kažkokie objektai“ esą buvo pastebėti virš dar dviejų jėgainių – Ringhalso ir Barserbeko. Apie incidentą buvo informuota Gynybos ministerija.
 
Dronas virš Forsmarko buvo toks didelis, kad galėjo įveikti stiprų vėją, pūtusį jam skrendant virš elektrinės. Atskubėjęs policijos patrulis visą valandą mėgino perimti pažeidėją, bet nesėkmingai.
 
„Tai labai rimtas incidentas. Per nacionalinio koordinavimo sistemą mes aiškinamės galimas sąsajas tarp šių įvykių“, – pareiškė policijos atstovė spaudai Petra Blomquist.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.16; 06:00

Ankara: Lenkijos ir Turkijos prezidentų susitikimas

Andžėjus Duda padėkojo Turkijai už tai, kad jos karo lakūnai su savo naikintuvais F-16 saugos Lenkijos oro erdvę. Lenkijos prezidentas A.Duda taip pat patvirtino, kad Varšuva įsigys Turkijos gamybos bepiločių skraidyklių Bayraktar TB 2, kurios ir kokybiškos, ir modernios.

Oficiali Varšuva pavadino Turkiją patikimu partneriu. 

Šiuos žodžius Lenkijos prezidentas ištarė spaudos konferencijoje Ankaroje, kurioje dalyvavo ir Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas.

Slaptai.lt informacija

2021.05.25; 00:30

Šeštadienį į Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro gyvybę buvo įvykdytas pasikėsinimas naudojant bepilotes skraidykles su sprogmenimis. Tai žurnalistams pareiškė šalies Ryšių ministerijos atstovai, kuriais remiasi BBC.

Per incidentą nei jis, nei kiti politikai nenukentėjo. Sužeisti septyni nacionalinės gvardijos kariškiai.

Dėl incidento N. Maduras apkaltino kaimyninės Kolumbijos vadovus, bet Bogota neigia turinti ką nors bendra su pasikėsinimu.

Venesuelos prezidento kalbos per karinį paradą tiesioginė transliacija buvo nutraukta. Paskutiniuose kadruose buvo matyti bėgantys kariškiai. Skraidyklės juose neužfiksuotos.

Venesuelos leidinys „El Nacional“ pranešė apie sprogimų garsą, remdamasis liudininkais. Apie sprogimą taip pat pranešė AFP.

Incidentas įvyko, kai N. Maduras kalbėjo per paradą, skirtą nacionalinės gvardijos 81-osioms metinėms.

Pasak Venesuelos ryšių ministro Jorgės Rodriguezo, du dronai su sprogmenimis buvo detonuoti netoli tos vietos, kur stovėjo prezidentas.

Nuotraukose socialiniuose tinkluose matyti, kaip N. Maduro apsauga uždengia jį neperšaunamais skydais.

„Dronas skriejo į mane, bet mane apsaugojo meilės skydas. Esu įsitikinęs, kad dar nugyvensiu daug metų“, – cituoja žiniasklaida N. Maduro žodžius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.06; 05:00

Michael Birnbaum / The Washington Post

Pasak Latvijos ir NATO oficialių asmenų, Latvijos žvalgybos tarnybos tiria atvejį, kai buvo sutrikęs mobiliojo ryšio darbas Latvijos vakaruose ir 16-a valandų išjungta ekstra tarnybų „karštoji linija“. Taip rašo žurnalistas Michaelis Birnbaumas laikraštyje „The Washington Post”.

Telefoninių incidentų „laikas sutapo su neseniai vykusiomis Rusijos karinėmis pratybomis, kurios galingai demonstravo Kremliaus gebėjimą kariauti šiuolaikiškame lygmenyje“, – sakoma straipsnyje.

Jeigu pasitvirtins, kad elektronikos darbo trukdžius sukėlė dirbtinos atakos, tai bus įrodymas, kad Rusija gali pažeisti civilinio ryšio darbą per atstumą. „Toks instrumentas galėtų smarkiai apriboti Vakarų valdžių gebėjimą karo atveju organizuoti nedelstiną atsakymą civilinės gynybos sferoje“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak Latvijos URM vadovo Edgaro Rinkevičiaus, Latvijos valdžia nemano, kad jų šalis buvo tiesioginis taikinys per minimą incidentą, kai mobilusis ryšys Kuršių žemėje buvo sutrukdytas 7-ias valandas. Jis sakė, kad Latvija gal atsidūrė platesnių elektroninių trukdžių kelyje į Švedijos Elando salą“, – perpasakoja laikraštis. NATO oficialūs asmenys tvirtina, kad Rusija turi elektroninio karo priemonių Kaliningrado srityje ir kad Baltijos jūroje per pratybas buvo mažiausiai vienas laivas, apginkluotas tokia specialia technika.

„Pasak Rinkevičiaus, Latvijos valdžia tikrina, ar Rusija susijusi su ekstra tarnybų „karštosios linijos“ atjungimu Latvijoje rugsėjo 13-ąją. Jis sakė, kad kol kas niekas neįrodyta“, – sakoma straipsnyje.

„Švedijos Gynybos ministerijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovai sakė, kad jiems nežinoma apie mobiliojo ryšio trikdžius Švedijos teritorijoje tuo metu, kai kilo incidentai Latvijoje. Oficialūs asmenys nagrinėja ir kitus atjungimo paaiškinimus, vienas valdininkas sakė, kad tie atjungimai nekelia rimtos grėsmės saugumui“, – sakoma straipsnyje.

„Dar du aukšti NATO oficialūs asmenys, pageidavę anonimiškumo, nes kalbama apie išankstinį pratybų vertinimą, kartojo Latvijos nuogąstavimus, bet perspėjo, kad Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nepadarė konkrečios išvados. Trečias aukšto rango NATO valdininkas sakė, jog, aljanso nuomone, per pratybas Rusija naudojo technologijas ir bepilotes skraidykles, kad tyčia sudarytų kliūtis, kurias taip pat naudojo Ukrainoje ir Sirijoje“, – rašoma leidinyje.

Pratybos „Zapad – 2017“ oficialiai prasidėjo Baltarusijoje ir Rusijoje rugsėjo 14-ąją, bet aukšti NATO diplomatai sakė, kad karinis aktyvumas sustiprėjo keletą savaičių anksčiau.

Informacijos šaltinis: „The Washington Post” leidinys

2017.10.08; 00:01