Trečiadienį po šaudynių prie sinagogos Rytų Vokietijos mieste Halėje (Saksonijos – Anhalto federalinė žemė), per kurias žuvo mažiausiai du žmonės, sulaikytas vienas asmuo. Tai tviteryje pranešė policijos atstovai.
 
„Mūsų pareigūnai sulaikė vieną žmogų“, – informavo teisėsaugos institucijų atstovai.
 
Netoli nuo Halės esančio Drezdeno valdžia sugriežtino saugumo priemones prie tenykštės sinagogos. „Dėl dabartinių įvykių Halėje mes imamės griežtesnių saugumo priemonių Drezdeno sinagogoje ir žydų kapinėse“, – cituoja laikraštis „Bild“ Drezdeno policijos atstovą Thomą Geithnerį. Pareigūnai ragina gyventojus neiti iš namų.
 
Leidinio žiniomis, Halėje į žydų kapinių teritoriją buvo paleista granata. Be to, pranešama apie šaudynes netoli Halės esančiame Vidersdorfo miestelyje.
 
Koncernas „Deutsche Bahn“ pranešė, kad uždaryta Halės geležinkelio stotis. Pasak laikraščio „Mitteldeutsche Zeitung“, mieste sutelktos didelės policijos pajėgos.
 
Tenykštis televizijos kanalas MDR, remdamasis mačiusiaisiais, informuoja, kad nusikaltėliai turi kelis šaunamuosius ginklus ir apsirengę karinėmis uniformomis. Policijos duomenimis, šaudė keli žmonės, nusikaltėliai automobiliu važiuoja Leipcigo link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 15:44

Drezdeno muitinės darbuotojai sulaikė du Mongolijos diplomatus, gabenusius savo automobilyje 70 kilogramų heroino. Tai sakoma trečiadienį Vokietijos muitinės tinklalapyje paskelbtame pranešime.
 
Tokia narkotikų partija juodojoje rinkoje būtų kainavusi mažiausiai 3 milijonus eurų, pranešė muitininkai. Jie sustabdė automobilį su diplomatiniais numeriais gegužės 3 d. anksti rytą 17-ojoje magistralėje, atlikdami įprastinį patikrinimą. Mašina važiavo iš Čekijos. Joje buvę vyrai pareiškė, kad jie yra diplomatai ir kad jų automobilio negalima tikrinti, nes jie turi diplomatinį imunitetą.
 
Bet muitinės darbuotojai susisiekė su Vokietijos URM Berlyne. Paaiškėjo, jog vyrai nebuvo akredituoti Vokietijoje kaip diplomatai, todėl jų diplomatinis imunitetas Vokietijoje negalioja. Laikraščio „Bild“ žiniomis, jie buvo akredituoti Turkijoje.
 
Per patikrinimą bagažinėje buvo rasti du lagaminai su 140 paketų, kiekviename iš jų buvo po 500 gramų heroino. Išduotas įtariamųjų arešto orderis. Dabar jie laikomi tardymo izoliatoriuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 06:30

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos turėtų gerai pasirodyti gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą ir padvigubinti savo vietų skaičių Parlamente, rodo nauja Vokietijos laikraščio „Bild“ paskelbta apklausa.

Remiantis šešiose šalyse atliktos apklausos duomenimis, per Europos Parlamento rinkimus kraštutinių dešiniųjų pažiūrų frakcija „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai priklauso Marine Le Pen vadovaujama Prancūzijos partija „Nacionalinis susibūrimas“ ir Austrijos laisvės partija (FPO), gali užsitikrinti 67 vietas Europos Parlamente. Šiuo metu ENF turi 37 vietas.

Trijose iš šešių apklausoje dalyvavusių šalių pirmavo euroskeptiškos kraštutinių dešiniųjų partijos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje M. Le Pen „Nacionaliniam susibūrimui“ prognozuojama 23 proc. balsų. Italijoje Matteo Salvinio vadovaujama partija „Lyga“ turėtų laimėti 33 proc. balsų. 

Tuo tarpu pagrindinių partijų pozicijos gali šiek tiek susilpnėti. Apklausos duomenys rodo, kad konservatyvi Europos liaudies partija (EPP), kuriai priklauso Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai, turėtų prarasti 43 vietas ir užsitikrinti 174 vietas. 

Progresyvus socialistų ir demokratų aljansas (S&P) gali netekti 45 vietų ir užsitikrinti 141 vietą. Remiantis apklausos rezultatais, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vietų skaičius parlamente išaugs 33 vietomis iki 101, o Žaliųjų frakcija neteks 8 vietų ir turės 44. 

Apklausa buvo atliekama Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.10; 06:24

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.

Leonas Jurša

Vokietijos federalinės kanclerės Angelos Merkel vizitą į Pietų Kaukazo valstybes sudrumstė patys šios šalies žurnalistai – o apkaltino kitus.

Deputatas žinojo, kam pasiskųsti…

Pirmasis apie tai parašė „Das Bild“, rugpjūčio 20-osios vakare, likus dviem dienoms iki pakylant Vokietijos kanclerės lėktuvui Kaukazo link. Azerbaidžanas neleido įvažiuoti į šalį Vokietijos parlamento nariui nuo Tiūringijos Albertui Vaileriui, turėjusiam lydėti Angelą Merkel kelionėje į Gruziją, Armėniją ir Azerbaidžaną. Pirmadienį vykusios derybos su Azerbaidžano pasiuntiniu nieko nedavė. Anot pasiuntinio, deputatas laikomas „nepageidaujamu asmeniu“ ir tai yra aukščiausiosios šalies vadovybės sprendimas. Vaileris yra Vokietijos ir Pietų Kaukazo parlamentinės grupės pirmininko pavaduotojas ir 2014 bei 2016 metais lankėsi Kalnų Karabache. „Aš labai nerimauja dėl taikos regione ir mielai ten tarpininkaučiau“, – pasakė jis leidiniui „Bild“. – Azerbaidžanas mėgsta pasipuikuoti esantis demokratine valstybe. Tačiau šis veiksmas prieš demokratiškai išrinktą atstovą neturi nieko bendra su demokratija“.

„Bild“ paleista sniego gniūžtė pasileido į pakalnę. Rytojaus apie „politinį skandalą“ – su nuoroda į šį daugelio bulvariniu vadinamą leidinį – pranešė kiti. Žurnalistai ėmė atakuoti federalinės vyriausybės spaudos tarnybą: ką apie tai mananti kanclerė? Spaudos tarnybos vadovas Štefenas Zeibertas apypiečiu žiniasklaidai pranešė: Angela Merkel vyks į Azerbaidžaną, nors vyriausybė ir apgailestaujanti dėl draudimo Vaileriui atvykti į šalį. Vietoj jo kanclerę lydės kitas Krikščionių demokratų sąjungos bloko parlamente (CDU/CSU) atstovas, Johanas Vadepulas. Ji aptarė tą dalyką su abiem deputatais, ir prieita prie nuomonės, kad vizitas į Azerbaidžaną yra svarbus, reikia vykti, kalbėti ten ir dėl šio konflikto, ir dėl kitų reikalų.

Angela Merkel ragina stiprinti ryšius su Azerbaidžanu energetikos srityje. EPA-ELTA nuotr.

Į „Bild“ pranešimą atsiliepė ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija. Jos spaudos tarnybos vadovas Hikmetas Gadžijevas pirmiausia papriekaištavo kai kurie užsienio leidiniams, kurie suklaidino skaitytojus pranešę, jog Azerbaidžano pusė tik dabar paskelbusi Vokietijos parlamento narį persona non grata. Iš tikrųjų jis sutinkamai su Azerbaidžano respublikos įstatymais buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą 2014-aisiais, – po to, kai neteisėtai apsilankė okupuotose Azerbaidžano teritorijose. Gerbti šalies įstatymus ir jos teritorinį vientisumą yra privaloma. Azerbaidžano pozicija konstruktyvi. Ir praktika rodo, kad atsiprašymo dėl suvereniteto ir teritorinio vientisumo Azerbaidžano negerbimo atveju tokie asmenys gali būti išbraukti iš minėto sąrašo. Jei šis asmuo į mus kreipsis, mes galime pasiaiškinti šį atvejį, tačiau iki šiol tokio kreipimosi iš jo negavome. Todėl ir toliau veikia draudimas įvažiuoti į Azerbaidžano teritoriją.

Gelbėkite: kataliką muša!

Rugpjūčio 22 d. „Albertas Vaileris nesijaučia niekuo nusikaltęs“, – parašė leidinys „Mannheimer Morgen“ (Manheimas – antras po Štutgarto pagal dydį miestas Badeno-Viurtenburgo žemėje). Leidinys 52 metų kataliką, Krikščionių demokratų sąjungos narį pristatė kaip „Kaukazo reikalų ekspertą“. Be to, nurodė ir dar vienas jo pareigas: Vokietijos-Armėnijos forumo pirmininkas. O armėnus jis palaikantis todėl, kad „buvo pirmieji krikščionys“. Toliau: su islamiškąja Azerbaidžano Respublika įsiplieskęs konfliktas vos nesibaigė federalinės kanclerės vizito atšaukimu į šią šalį. Tai, kad neleido atvykti parlamento nariui, yra „precedento neturintis akibrokštas“ (Einbeispielloser Affront). Vis dėlto Merkel, pasitarusi su Vaileriu, skris į Baku ir pareikš protestą.

Šis leidinys, parašęs, kad Vaileris tapo „nepageidaujamu asmeniu“ dėl kelionių į „ginčijamą“ Kalnų Karabachą 2014 ir 2016 metais, pripažino: po pirmo apsilankymo Azerbaidžano pasiuntinybė kreipėsi su protestu į Vokietijos parlamento pirmininką. Ir dar paaiškino apie abiejų valstybių konfliktą dėl krikščioniškojo rajono: dabar jį kontroliuoja armėnų karinės pajėgos, tačiau pagal tarptautinę teisę jis priklauso Azerbaidžanui. (Okupuotą teritoriją neteisinga vadinti nei „ginčijama“, nei „krikščioniškąja“.)

Neatsiliko ir armėnų žiniasklaida. „Stebėtinas dalykas, – kartojo armėnai „Deutsche Welle“ rugpjūčio 23 d. parašyta, – Angela Merkel neatsikirto, kai Azerbaidžanas uždraudė jai, ketvirtos pasaulyje pagal ekonominę galią valstybės lyderei, paimti į palydovus Vokietijos parlamento deputatą, be to, atstovaujantį jos partijai (CDU).“ Kanclerė neatšaukė kelionės į Azerbaidžano sostinę, rašė DW, tačiau tai aptemdė visą jos vizitą į regioną („Merkel Pietų Kaukaze: visur aštrūs kampai“). Vienas armėnų leidinys nuo savęs pridūrė: „Bet kuriam civilizuotam žmogui akivaizdžiai matyti vokiečių politiko taikingi siekiai ir atitinkama veikla, tačiau visos pastangos gauti jam leidimą įvažiuoti buvo veltui.“ Tik pamanykite – turįs atsiprašyti! Anksčiau kai kurios personos – daugiausia Rusijos pramogų verslo atstovai nuolankiai vykdė šį Baku reikalavimą. Bundestago deputato, juo labiau – atstovaujančio kanclerės Merkel partijai, atsiprašymas, žinoma, būtų lauktoji dovana Azerbaidžanui. „Tačiau Albertas Vaileris, jo garbei, pasirodė esąs principingas ir padorus žmogus. Jis nesutiko atsiprašyti.“

Vokietijos politikas Albertas Vaileris

Vaileris aiškino žurnalistams, ko važiavęs į Karabachą: jis nereikalavęs nepriklausomybės armėnų eksklavui, o tik norėjęs susipažinti su padėtimi regione (Reuters). 2016-aiais jis stebėjęs, ar rinkimai Kalnų Karabache vyksta demokratiškai (MDR). Po apsilankymo „ginčijamoje teritorijoje“ jis ne kartą siūlęsis apžiūrėti priešpriešos liniją iš Azerbaidžano pusės, tačiau pritarimo nesulaukęs (DW). Armėnų žurnalistai irgi piestu stojo už „Vokietijos-Pietų Kaukazo draugystės grupės“ pirmininko pavaduotojo teisę susipažinti su padėtimi regione: vykdant patikėtą misiją jam būtina asmeniškai pabuvoti Kalnų Karabache ir pakalbėti su vietiniais žmonėmis. Abejotinas malonumas – kelionė į Baku, ir dėl jos „garbingi, iš tikrųjų taikai ir tolerancijai tarnaujantys veikėjai“ neišsižadės savo įsitikinimų. Kiekvienas vienaip ar kitaip į šį procesą įtrauktas politikas privalo pabuvoti Arcache ir išklausyti tuos, kurių likimas tiesiogiai priklauso nuo galimo sprendimo. („Arcacho respublikos užsienio reikalų ministras“ pasiuntė „nuskriaustajam“ kvietimą vėl aplankyti Karabachą bendradarbiavimo su Bundestago parlamentine grupe „Vokietija-Pietų Kaukazas“ aptarimui.)

Hikmetas Gadžijevas atsiliepė ir šį postringavimą. Albertas Vaileris, būdamas įstatymų leidimo organo narys, turi gerbti valstybių – Jungtinių Tautų Organizacijos narių įstatymus. Buvimas parlamento nariu nesuteikia pagrindo pažeidinėti kitų šalių įstatymus. Kiekvienas turi žinoti, kad tokie neteisėti vizitai pasitarnauja separatistiniam režimui, įsitaisiusiam okupuotose Azerbaidžano teritorijose po karinės agresijos ir kruvino etninio valymo, ir kliudo taikiai, sutinkamai su tarptautine teise išspręsti konfliktą. Neatmestina, pridėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas, kad panašiomis provokacijomis sąmoningai siekiama pakenkti Azerbaidžano ir Vokietijos santykiams. Azerbaidžano pasiuntinybė ne kartą raštu įspėjo apie neteisėtus apsilankymus okupuotose Azerbaidžano teritorijose ir neigiamas šių kelionių pasekmes. Norėdamas patekti į okupuotas teritorijas iš Azerbaidžano pusės Vokietijos parlamento narys turi raštiškai atsiprašyti, pareikšdamas gerbiantis Azerbaidžano įstatymus, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Kuo Kalnų Karabachas skiriasi nuo Krymo?

Rugpjūčio 24 d. Jerevane įvykusios spaudos konferencijos metu vokiečių žurnalistas paklausė Angelos Merkel nuomonės dėl draudimo Vokietijos parlamento nariui įvažiuoti į Azerbaidžaną. Aš jau kalbėjau apie tai, – atsakė kanclerė. – Mes nusprendėme parlamentinėje Vokietijos santykių su Pietų Kaukazu grupėje jį pakeisti kolega. Mes taip pat tikimės visas problemas išspręsti derybomis ir pasitarimais.“

Vokiečių žurnalistai nelaukė „derybų ir pasitarimų“ išvadų. Rugpjūčio 25 d. DPA parašė: „Merkel aplankys Azerbaidžaną – laukia sunkus pokalbis“ (Merkelbesucht Aserbaidschan– Schwierige Gesprächeerwartet). Pasak šios Vokietijos naujienų tarnybos, kanclerės derybas su prezidentu Ilhamu Alijevu apsunkins tai, kad Azerbaidžano pusė uždraudė atvykti parlamento nariui, grasindama jį suimti oro uoste. Rugpjūčio 25 d. „DerSpiegel“ pranešė apie „keblią misija Baku“ (Aufhehikler Missionin Baku): Azerbaidžanas neįsileido Vailerio, tačiau kanclerė nenorėjo atšaukti vizito ir galiausiai buvo parodyta, kad Vaileris pats atsisakė nuo kelionės.

Tą pačia dieną tas pats „Bild“ rašė apie kanclerės apsilankymą Baku (Merkelsschnorkelloser Auftrittim Proz-Palast): Azerbaidžanas yra didžiausias Vokietijos prekybos partneris šiame regione, o Europa planuoja statyti dujotiekį iš Azerbaidžano per  Turkiją į Italiją. Ir iš naujos pastraipos: „Tačiau draudimas atvykti parlamento deputatui nuo CDU Albertui Vaileriui, kuris turėjo lydėti Merkel, buvo žiaurus kanclerės įžeidimas“(einheftiger Affrontfür die Kanzlerin). „Bild“ įdėjo nuotrauką: „Alijevas sveikinasi su Vadepulu (CDU). Vadepulas vietoj CDU pavaduotojo Vailerio atvyko į Baku.“

Apie tai, kad šių metų vasario pradžioje „į Krymą atvyko dar viena Europos politikų grupė“, Rusijos valstybinė naujiena tarnyba „Novosti“ pranešė ne be pasididžiavimo, tekstą užvardijo itin pretenzingai: „Vizitas kaip pripažinimas“ (Визит как признание). Atvyko partijos „Vokietijos alternatyva“ (AfG) veikėjai iš regioninių parlamentų. Ukrainos pasiuntinys Vokietijoje pareiškė, kad tokios kelionės – „ne paauglių žaidimai, o rimtas nusikaltimas, kurio negalima nutylėti“. Sujudo ir vokiečių žiniasklaida: „Dešiniosios populistinės partijos deputatai važiuoja į Rusijos užimtą Krymo pusiasalį – provokacija! Vyriausybės poziciją išdėstė oficialusis atstovas Štefenas Zaibertas: vizitas yra privatus ir nieku gyvu nereiškia, kad Vokietija pripažįsta pusiasalio aneksiją. Apie tai liudija ir tai, kad Vokietijos parlamente esantys AfG nariai nuo kelionės susilaikė.

Pastaraisiais metais „Bild“ pagarsėjo bene labiausiai tuo, kad Kremlius pasirinko „labiausiai skaitomo vokiečių laikraščio“ žurnalistus pokalbiui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šiame leidinyje rašoma paprasta, suprantama kalba, jis skirtas viduriniam bei žemesniajam gyventojų sluoksniams. Kai kurie žinovai padarė išvadą: tai, kad pokalbį su Putinu išspausdino būtent „Bild“, reiškia „Europą pasisukus į Rusiją“. Dėl naujausio „diplomatinio skandalo“, tai irgi paprastai parašyta: žmogus susikrovė į lagaminą kaklaryšius ir še tau – neįsileidžia. Barbarai… Kaip žinome, Vokietijos federalinės kanclerės kelionę į Pietų Kaukazą planavo dar tada, kai Armėniją valdė Seržas Sargsianas. O čia – tarytum nei iš to, nei iš šio sako: bėkite vizų, užporyt skrendam! Deputatas žurnalistų akivaizdoje vaidina nustebusį: aš niekuo nedėtas, o manęs nepriima! (Vienur Vaileris prasitarė žinojęs Baku poziciją, tačiau pamanęs, kad su kanclere įleis.) Tačiau kuo paprasčiau rašoma, tuo daugiau lieka tarp eilučių ir į galvą gali šauti keisčiausios mintys, pavyzdžiui, kad dujos yra ne tik gamtinės, bet ir krikščioniškos, musulmoniškos…  

Kaip buvęs elektrikas tapo menų garbės daktaru

2016-ųjų pavasarį armėnų žiniasklaida pranešė, kad Armėnijos nacionaliniame architektūros ir statybos universitete apsilankė garbingi svečiai, tarp jų – Vokietijos parlamento narys ir „Forumo Vokietija-Armėnija“ pirmininkas Albertas Vaileris. Skaitome: sveikindamas svečius universiteto rektorius padėkojo deputatui „už aktyvią veiklą armėnų labui“ (за активную проармянскую деятельность). Armėnijos parlamento narys ir Armėnijos-Vokietijos draugystės grupės vadovas Artakas Davtianas pasveikino „gerą mūsų šalies bičiulį ir patyrusį politinį veikėją“ ir aukštai iškėlė jo „nuopelnus dėl tarptautinio armėnų genocido pripažinimo“ (Vokietijos parlamentas ketina priimti atitinkamą rezoliuciją). Universiteto mokslo tarybos sprendimu Albertui Vaileriui suteiktas universiteto garbės daktaro laipsnis – „už indėlį stiprinant armėnų-vokiečių draugystę“. Svečias padėkojo ir pareiškė viltį, kad Bundestage žadamoje netrukus priimti rezoliucijoje bus žodis „genocidas“. Pranešime apie garbės vardo suteikimą dar primenama: „Beje, Bundestago deputatas už apsilankymą Kalnų Karabache atsidūrė vadinamajame Azerbaidžano juodajame sąraše“.

Krymo pusiasalio žemėlapis

Šitaip iš Rytų Vokietijos kilęs kvalifikuotas elektrikas, vėliau – viešosios politikos magistras, deputatas ir visoks narys tapo „garbės daktaru“. Tačiau pačioje Vokietijoje ne visi jį sveikino. Tiūringijos federalinės žemės mokslo ministerija net ėmėsi tyrimo: kaip ir už ką. Mat pasklido garsas, kad armėnai šiuo titulu jį apdovanojo už jų interesų gynimą, o ne už kokius nors architektūros šedevrus. Pats Vaileris pareiškė, kad neatsisakys nuo titulo – kad neįžeistų jį pagerbusio Armėnijos universiteto. Tiūringijos mokslo ministerija leido Vaileriui vadintis titulu, kurį jam suteikė Armėnijoje, tačiau tik liudijimo originalo kalba, tai yra armėnų. Tačiau TV transliacijoje iš Bundestago matome parašyta „Dr. h. c. Albert Weiler, CDU/CSU)“ – ar ne doctor honoris causa?

Sužinoję šį Bundestago narį buvus pagerbtą „už aktyvią veiklą armėnų labui“, nesistebime kai kuriais jo pareiškimais. Antai 2016 metų balandį, prasidėjus mūšiams Kalnų Karabache, jis apkaltino karinius veiksmus pradėjus Azerbaidžaną. „Aš ryžtingai smerkiu Azerbaidžano puolimą Kalnų Karabache, – parašė jis. – Be to, aš labai apgailestauju, kad Azerbaidžano agresiją palaiko Turkijos vyriausybė.“ Turkijos vyriausybės „patyręs politikos veikėjas“ irgi nelinkęs glostyti. Praėjusių metų pabaigoje Jerevane vykusioje konferencijoje pasakė, kad palaiko ryšius su Rusijos deputatais. Jo nuomone, Maskva galėtų padėti Vokietijai sureguliuoti dabartinį politinį konfliktą su Turkija.

Apie tai parašiusi naujienų tarnyba EADaily priminė, kad Bundestagas praėjusių metų birželį priėmė „rezoliuciją dėl armėnų genocido Osmanų imperijoje pripažinimo ir pasmerkimo“, kuri smarkiai pablogino dviejų NATO narių santykius. Vailerio nuomone, dėl to labiausiai kaltas Turkijos prezidentas Redžepas Erdoganas: „Mes nepakęsime represijų prieš mūsų piliečius Turkijoje ir Erdoganas turi tai suprasti.“

Pats Albertas Vaileris kalba, kad mielai pasitarnautų taikos Kalnų Karabache labui. Tačiau azerbaidžaniečiai netikėti jo nešališkumu – pagrįstai.

2018.08.28; 13:40

Vokietijos valdžia nežino, kur yra apie 30 tūkstančių migrantų, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį šalies teritorijoje ir kurie turi būti deportuoti. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Bild“.

Pasak leidinio, iki 2016 metų gruodžio neigiamą atsakymą dėl prieglobsčio gavo 54,4 tūkstančio žmonių. Iš jų 23,6 tūkstančio toliau gaudavo įvairias valstybės išmokas, laukdami, kol bus deportuoti. Bet migracijos institucijos nuo to laiko nežino, kur yra dar 30,8 tūkstančio atvykėlių, rašoma straipsnyje.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teigia, jog paaiškinimai gali būti keli. Arba kai kurie migrantai iš tikrųjų tebesislapsto Vokietijos teritorijoje, arba migracijos žinyba, deportavusi užsieniečius, iki šiol tiesiog nepateikė atitinkamų duomenų centriniam apskaitos registrui.

Nuo 2015 metais kilusios migracijos krizės pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, pretenduojančių į pabėgėlio statusą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:02

Vokiečių bulvarinis leidinys Bild išsiaiškino, kaip Kremlius rengia netikras naujienas Rusijos publikai ir vokiečių Web portalams apie sąmokslo teorijas.

Antai, 2016 metų birželio 14 dieną niekam nežinoma ekspertų grupė Ost Objektiv viename Berlyno viešbutyje konferencijų salėje pristatė pranešimą, rašo korespondentas Peteris Tide. Jame sakoma, kad rusų opozicionierių Borisą Nemcovą Maskvoje nužudė, girdi, ne Rusijos, o Ukrainos specialiosios tarnybos, o sąmokslo tikslas buvo „nuteikti žmones prieš Kremlių“.

Atrodytų, tai pati gryniausia sensacija, bet čia ne viskas – visa istorija pasirodė esanti pramanyta ir yra aiškus Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandinės mašinos darbo pavyzdys. Balaganas Berlyno viešbutyje buvo finansuotas ir organizuotas Kremliaus, sakoma straipsnyje. Pagrindiniu herojumi prasimanytoje istorijoje tapo buvęs Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (DND) agentas Vilhelmas Ditlis ir sumanyta grupė Objektive Ost.

Bild tyrimas išsiaiškino, kad „tokio pranešimo idėja atkeliavo iš Maskvos, o ją įgyvendino Rusijos ambasada Vienoje ir austrų politikas – teisių populistas“.

Korespondentas aiškina: Vokietijos, Austrijos ir Čekijos specialiosios tarnybos mano, kad „už propagandines akcijas vokiškai kalbančiose šalyse ir Čekijoje Kremliui atsakingas Vienoje gyvenantis Rusijos ambasados patarėjas Vladimiras K.“

Gavęs užduotį Vladimiras K. kreipėsi į draugišką Rusijai teisių populistą ir verslininką Robertą Štelcelį, kuris vadovauja Europos geopolitinės analizės centro Vienos skyriui. Lenkijos specialiųjų tarnybų duomenimis, tas centras yra finansuojamas Kremliaus. Štelcelis pasamdė Ditlį. Tada, kelių šalių specialiųjų tarnybų žiniomis, Štelcelio ir Ditlio duetas padarė netikros Ost-Ovjektiv grupės netikrą pranešimą pagal Maskvoje surašytą dokumentą.

Vokietijoje pranešimo publikacija nesusilaukė didelio atgarsio, tačiau Rusijoje ta istorija sukėlė daug triukšmo – dėl jo visa tai ir buvo suorganizuota, baigia Bild.

Šaltinis: Bild

2017.07.21; 06:15

bulvarine_0

Spaudos apžvalgos labai dažnai pradedamos būtent nuo bulvarinės spaudos publikacijų analizės. Ne tik Vokietijoje, bet ir kitose demokratinėse Europos Sąjungos šalyse.

Ten, kur nėra vadinamosios “geltonosios” spaudos, masinių informacijos priemonių tiražai gerokai kuklesni. Kuklesni ne tik todėl, kad didelius tiražus skaičiuojantys bulvariniai leidiniai pagerina bendruosius statistinius rodiklius. Mažesni dar ir todėl, kad žmonės, skaitantys bulvarinius leidinius, norom – nenorom pratinami skaityti ir rimtus, analitinius, literatūrinius leidinius.

Continue reading „Pagiriamasis žodis bulvarinei spaudai“

Ko-nezino

Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė nemaloniai stebinantį straipsnį apie menką Amerikos studentų bendrą išsilavinimą.

Straipsnio „Toks neišprusęs ateities elitas“ autorius pabrėžia, jog net elitinių universitetų studentai negali pasigirti plačiu akiračiu. Daugelis studentų nežino, kas buvo Bethovenas ir Mikelandželas.

Straipsnyje supažindinama su kai kuriomis elitinio Beloito universitete (Viskonsino valstija) atlikto tyrimo duomenimis. Tyrime dalyvavę studentai yra šalies ateitis, netrukus jie užims vadovaujančias pareigas pasauliniuose koncernuose.

Continue reading „Ko nežino Amerikos studentai?“

loveparad

Taip Duisburgo tragediją kritiškai vertinantį straipsnį pavadino buvusi žinoma laidų vedėja Eva Herman, kuri 2007 m. buvo atleista iš darbo vien dėl to, kad NDR televizijos laidoje pristatydama savo naują knygą pasakė, jog Trečiajame Reiche šeima, vaikai ir motinystė buvo puoselėjamos vertybės, kurias sunaikino 1968 metų karta. 

Evos Herman požiūris į „Loveparade“ (paliksime šį vokiečių žiniasklaidoje vartojamą anglišką terminą, tik rašysime jį kabutėse, nes vaizduose iš Duisburgo jokių meilės scenų nematyti) iš esmės skiriasi nuo tūkstančių internete paskelbtų straipsnių, kuriuose aprašomi tragiški įvykiai, bandoma ieškoti kaltų. Šis straipsnis jau susilaukė piktų oficialiosios linijos atstovų vertinimų, ypač dėl to, kad autorė esą teigia, jog Duisburgo renginyje įsikišo nežemiškos jėgos, kad padarytų galą „bedieviškam šėlsmui“.

Continue reading „Sekso ir narkotikų orgija „Loveparade“: daug žuvusių Duisburgo Sodomoje ir Gomoroje“