begimas_atbulomis

Matyt, būsiu kritikuojamas, nes toks straipsnelis galbūt sukels pašaipą klasikinio ugdymo technologijų specialistams ir juo labiau – lengvosios atletikos “korifėjams”.

Tačiau mesdamas iššūkį stereotipams drįstu pasidalinti modernaus sporto mokslo rekomendacijomis tiems, kurie siekia išbandyti tuos pačius pratimus ar judėjimo formas kiek kitaip.

Šiuo atveju – tai bėgimas ristele tik atbulomis (galima ir pristatomu žingsniu į vieną, o paskui ir į kitą šoną lateraliniams raumenims ugdyti). Taip atlieku treniruotes pats, taip kadaise treniravausi pats, nors niekas specialiai tokio būdo anuomet net nereikalavo. Taip elementariai atsitinka, jei suvokiama, kad sportas – judėjimo krypčių spektras, tarsi margaplunksnis, nepakartojamas genys…

Continue reading „Judėjimas atbulomis – utopija ar inovacija“

plaukimas_dar

Darome pertraukėlę tarp nepusiausviros mankštos temų. Šį kartą rašome apie žmogui, ko gero, mieliausią kūno padėtį žemėje. Tai – nesvarumo būsena, kuri dominuoja tik kosmose. Mūsų atveju – tai plaukiojimas arba tiesiog plūduriavimas vandenyje…

Gal ir ankstoka rašyti tokia tema, nes vasaros teikiamų vandens malonumų laukti dar teks bent dvejis – trejis mėnesius. Tačiau netruks prabėgti šie pavasario mėnesiai, ir pasinersite į ežerą ar kitą vandens telkinį atgauti jėgų bei pajusti nesvarumo būsenos.

Continue reading „Milžiniška plaukimo nauda“

slidinejimas

Slidinėjimo atsiradimo istorija

Rašytiniuose šaltiniuose slidės minėtos jau trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Seniausios slidės buvo rastos Skandinavijoje.

Slidinėjimas atsirado prireikus keliauti sniego ar ledo paviršiumi. Slidinėjimas dabar turbūt yra populiariausia fizinio aktyvumo forma pasaulyje. Pirmos slidinėjimo varžybos vyko Norvegijoje jau XVII amžiaus pabaigoje. Daug lenktynių rengta ir XIX amžiuje. Tačiau tik 1900-aisiais krosas tapo pripažinta sporto šaka.

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: slidinėjimo imitavimo kompleksas“

greitasis_ciuozimas

Tokio tipo mankštos modeliai su BOSU kamuoliais (vienas kamuolys kainuoja 499 litus) itin populiarūs Pasaulyje. Visiškai nesvarbu, ar tai ikimokyklinukai ar garbūs senjorai. Tai – tarsi savotiškas menas kurti kūno judėjimo galimybes.

Mūsuose alternatyva dėl finansinių galimybių puikiausiai gali tapti nekondiciniai kamuoliai. Jie identiškai atlieka tą pačią paskirtį mankštinantis, tik nekainuoja nieko, nes dažniausiai tiesiog išmetami todėl, kad nebeestetiški arba nebeatlieka tiesioginės paskirties, pavyzdžiui, nebetinka žaisti krepšinį ar ugdyti jėgą su kimštais kamuoliais.

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: čiuožimo imitavimo kompleksas“

manksta_biure

Minėjau, kad mankšta biure – iššūkis stereotipams. Tai tas pats, kaip suvokti, jog, pavyzdžiui Švedijos Malmės mieste pasitaiko dviračių (ne automobilių) spūsčių.

Juk šiame mieste aukščiausio lygio vadovai ir vadovės, kostiumuoti bei sukneliuotos, vyksta į darbą dviračiais ir dėl to jokių problemų nejaučia ir nekelia.

Jie būtų nesuprasti, jei vyktų į darbus automobiliais.

Kinijoje visiems privaloma bent 15-os minučių mankšta darbovietėse (gūdžiu sovietmečiu Lietuvoje tokie reikalavimai buvo netgi mokyklose).

Continue reading „Nėra vaisto, pakeičiančio judesį, tačiau yra judesių, pakeičiančių vaistus“

manksta-biure

Sportuoti biuruose – įmanoma. Sėdėdami įstaigų, firmų, departamentų kabinetuose mūsų visuomenė tarsi sustingsta. Sustingsta ilgam – visai darbo dienai.

Tokie darbuotojai tampa panašūs į “mąstančias statulas”. Kūnas po truputį apsunksta. Tampa nerangus. Pasivaikščioti – neužtenka, nes vis tiek jaučiamas diskomfortas dėl kraujo apytakos sulėtėjimo ir sąnarių kapsulių sąstingio. Dėl to skundžiamasi, kad šąla galūnės. Ilgainiui toks apsunkimas prašyte prašo bent minimalaus judėjimo, bent minimalios mankštos.

Continue reading „Mankšta biure – iššūkis stereotipams“

akupunktura11

Tai gydymo metodas, sukurtas Honkongo profesoriaus. Jis iki šiol neturi analogų Pasaulyje.

Tai tarsi Mufosailas (pirmasis žmogaus vardas, paminėtas Biblijoje), tarp visų iki šiol egzistavusių akupunktūros metodų medicinoje, nuo kurio prasideda naujas, kitokio lygmens gydymo suvokimas adatomis.

Jei norite, šis gydymo metodas, mano suvokimu, – tarsi tinkantis visiems gyvenimo atvejams ir visoms gyvenimo progoms, egzistuojančioms žemėje. Jei norite, tai aukščiausio lygio tobuliausias gydymo metodas, kurį tiesiog sunku suvokti protu, tačiau faktas – jis tiesiog yra sukurtas, jis egzistuoja ir juo naudojasi netgi skeptikų skeptikai, praradę bet kokį tikėjimą, bet kokią viltį pasveikti, pavyzdžiui, nuo nugaros skausmo. (Akupunktūros kritikai teigia, kad jos efektyvumas nėra didesnis nei placebo efekto).

Continue reading „Liežuvio akupunktūra rytų medicinoje – tarsi “Mufosailas” teologijoje“

cikagos_buls

Komentarą pradėsiu nuo daugumai žinomo Pasaulinio lygio buvusio Čikagos Bulių trenerio Filo Džeksono pasiekimo krepšyje. NBA lygoje jis vienintelis turi 6-ių aukso žiedų kolekciją. Jis vienintelis taikė idiomotorinės treniruotės metodiką skrydžiuose į varžybas vietoje tuščio laiko švaistymo.

Tokią metodiką įdiegti sekėsi sunkiai, nes “žvaigždės” laikė save “kietesnėmis” netgi už trenerį. Tačiau kelios pralaimėtos varžybos privertė susikrimsti netgi elitines, pasaulinio garso “žvaigždes”. Todėl joms nieko kito neliko. kaip tik paklusti trenerio metodikai.

Continue reading „Ką vadiname idiomotorine treniruote“

aerobika

Atliekant socialinį tyrimą pastebėta įdomi situacija: Atėjusiems į “sporto centrus” sustatoma treniruočių programa. Tačiau dažnai ji būna vienoda.

Ar tai – gerai? Ar tai – teisinga? Ar sporto kompleksų instruktoriai susipažinę su konkretaus žmogaus sveikatos būkle? Ar pradėję intensyviai sportuoti, bet neišsiaiškinę savo tikrųjų pajėgumų, tapsime sveikesni? Šiuo atveju visai nesvarbu, koks žmogaus amžius ir svoris. Visiems rekomenduojama pirmiausiai užpildyti specialią anketą – atsakyti į keletą klausimų. Po to atliekamas tekstas, kuris padės išsiaiškinti žmogaus fizinius gebėjimus. Ir tik paskui, remiantis gautais rezultatais, patartina sudaryti treniravimosi programą.

Continue reading „Kaip išsiaiškinti, koks fizinis krūvis Jums labiausiai tinka?“

nugaros_skausmai

Nugarą kartais “suima” taip, jog nebepajėgiame pasijudinti. Nugaros skausmų priežastys – pačios įvairiausios.

Kadangi nugaros struktūra labai sudėtinga, skausmą pajėgus sukelti menkiausias sąnarių, raiščių, raumenų ar nervų pažeidimas.

Tačiau skausmas dažniausiai atsiranda tik dėl silpnų juosmens, pilvo ir nugaros raumenų. Šių raumenų sustiprinimui medikai bei mokslininkai dar nesukūrė jokių stebuklingų vaistų. Bet kad vaistai šiuo atveju ir nereikalingi. Įmanoma išsiversti ir be piliulių. Ir labai gerai, kad galima išsiversti be piliulių.

Continue reading „Kaip išvengti nugaros skausmų?“

kaveckas_111

Daugelis moterų labai pergyvena dėl celiulito. Idomu, dėl ko dar galima taip savęs nevertinti? Teiginys, kad nė viena odos būklė ar liga nėra taip sureikšminta ir aktuali kaip celiulitas, matyt, teisingas.  Tačiau juo nieko naujo nepasakiau. Juk rašoma, kad apie 95 proc. moterų, vyresnių nei 20 metų, oda yra daugiau ar mažiau pažeista.

Dauguma mūsų vadina celiulitu būtent išorinį simptomą: duobėtą, apelsino žievelę primenančią odą. Visuomenės nuomone celiulitas yra tiesiog nepatrauklios išvaizdos problema. Didžioji dauguma publikacijų žiniasklaidoje teigia, jog celiulitas yra rimta jungiamųjų audinių liga.

Continue reading „Celiulitas – liga, estetinė problema ar normali odos būsena?“

kaveckas_222

Šis straipsnis – tęsinys to, kas buvo išdėstyta ankstesniuose šios temos rašiniuose.

Judesių valdymo ir mokymo mokslas integruoja daugelį mokslų – biomechaniką, fiziologiją, psichologiją, kibernetiką, fiziologiją, kibernetikų teoriją, inžineriją ir kt. (A.  Skurvydas: Judesių mokslas 13p).

B. Saltin – vienas iš geriausių šio meto sporto fiziologų pasaulyje. Nepaisant dinamiško mokymosi naudos, judesys negali per daug varijuoti ar būti pernelyg dinamiškas – tada sumažėja mokymosi kokybė. Kaip nustatyti tinkamiausią judesio varijavimą mokantis – tai didelė užduotis mokslininkams. Judesių valdymas … pablogėja, jei judesiai treniruojami standartinėmis sąlygomis ar atskirais blokais … (A.Skurvydas: Judesių mokslas 260p, 261p).

Continue reading „Geriausias judėjimas – tai atsisakymas judėjimo šablonų“

kaveckas_222

Kas yra judesys? Tai užduoties, organizmo ir aplinkos netiesinės sąveikos rezultatas. (A. Skurvydas: Judesių mokslas 132p.). Rene Dekartas (RENE DESCARTES), filosofas – judesių mokslo pradininkas, atradęs refleksą. Paprasčiau kalbant, judesiai valdomi dviem būdais: 1. ,,Inteligentiški“. Tai naujų ir iš anksto numatytų judesių kūrimas. 2. ,,Nevalingi“, arba automatiškai mąstant (Hastie, Dawes, 2001), grystas anksčiau išmoktų judėjimo schemų, šablonų, situacijų atlikimas.

Šiuolaikinė konkurencija vyrauja tarp dviejų judesių valdymo ir mokymo paradigmų (teorijos): statistinės (angl. computational approach) ir dinaminių sistemų (angl. dynamical system approach) Ko gero, tobuliausiame gyvame organizme, galvos smegenyse, vykstantys tarpusavyje susiję procesai: 1. sensoriniai (juntamieji), 2. ir motoriniai (judinamieji), kurie yra pagrindiniai judesių valdymo mechanizmai.

Continue reading „Kas vyksta organizme mankštinantis: apie judesius moksliškai“

kaveckas_111

Esminis osteoporozės prevencijos mechanizmas – jėgos pratimai.

Jie ypatingai reikalingi moterims, nes jų organizme testosterono (vyriško hormono) stygius mobilizuojamas būtent jėgos pratimų dėka, kuris tiesiogiai atsakingas už kaulinio audinio tvirtumą.

Tai nieko bendra neturintis fizinės veiklos procesas su visuomenėje susiformavusia stereotipine, iškreipta nuomone, kad moterims užaugs raumenys ir jos taps raumeningos.

Continue reading „Osteoporozės prevencija moterims“