Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijoje buvo nušauta 13 protestuotojų prieš policijos smurtą, tačiau penktadienį šalies teisėsauga paneigė, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti, informuoja dpa.
 
„Joks policijos generolas negalėtų duoti įsakymo šauti į kitą pilietį“, – televizijoje kalbėjo policijos atstovas Gustavo Moreno.
 
Kolumbijoje protestai tęsiasi jau tris dienas. Pranešta apie neramumus Bogotoje, Medeljine ir Barankilijoje.
 
Prieš tai protestuotojai puolė ir padegė dešimtis policijos nuovadų, taip pat daužė autobusus, niokojo parduotuves ir grūmėsi su pareigūnais.
 
Kolumbijos žiniasklaidos teigimu, mažiausiai 13 protestuotojų žuvo, o šalies vyriausybė paskelbė, kad 400 civilių ir policininkų buvo sužeista.
 
Bogotos merė Claudia Lopez sakė, kad dešimtys gyventojų buvo sužaloti policijai ėmus šaudyti be įsakymo. Tarp žuvusiųjų buvo ir kulkų pakirsti praeiviai.
 
Neramumai kilo po to, kai viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai Bogotoje prie žemės prispaudė teisės studentą Javierą Ordonezą ir pakartotinai naudojo elektrošoką.
 
Policija 46 metų vyrą apkaltino pažeidus COVID-19 suvaržymus. Teigiama, kad policininkai po to vyrą sumušė ir šis mirė.
 
Protestai tęsėsi net ir policijos pareigūnams ir valdžios atstovams atsiprašius už perteklinės jėgos naudojimą.
 
Du pareigūnai buvo pašalinti iš pareigų, o penki laikinai nušalinti, nes galėjo kištis į tyrimą.
 
Gynybos ministras pažadėjo reformuoti policiją, tačiau pabrėžė, kad protestuotojų veiksmai nebuvo spontaniški ir buvo organizuoti.
 
Prezidentas Ivanas Duque sakė, kad buvo suimta 140 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 13:00

Kovos su korupcija Kolumbijoje simboliu tapusi Claudia Lopez sekmadienį tapo pirmąja moterimi, išrinkta į sostinės Bogotos mero postą.
 
49-erių centro kairės kandidatė, anksčiau prisipažinusi esanti lesbietė, laimėjo Bogotos mero rinkimus, surinkusi 35,2 proc. balsų ir aplenkusi liberalių pažiūrų Carlosą Fernando Galaną su 32,5 proc. balsų.
 
„Mes ne tik nugalėjome, bet ir keičiame istoriją“, – buvusi senatorė C. Lopez po pergalės rašė tviteryje.
 
Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque tikino, kad vietos rinkimai šalyje pritraukė „didžiausią kandidatų skaičių istorijoje“.
 
C. Lopez pergalė Bogotoje, kur gyvena 7,2 mln. gyventojų, yra reikšmingas žingsnis pirmyn šalyje, kuriai jau ilgą laiką vadovauja liberalių pažiūrų vyrų elitas.
 
„Būti moterimi nėra trūkumas, būti stipria, tvirta moterimi nėra trūkumas, būti homoseksualia nėra trūkumas, būti mergina iš nepasiturinčios šeimos nėra trūkumas“, – naujienų agentūrai AFP praeitą savaitę sakė C. Lopez.
 
Iš viso šalyje rinkimų teisę turi daugiau nei 36 mln. žmonių, kurie vietos rinkimuose galėjo rinktis iš 116 tūkst. kandidatų į merus ir savivaldybių tarybas. 37 proc. kandidatų buvo moterys.
 
Tiesa, rinkimų priežiūros institucijų teigimu, rinkimai Kolumbijoje neapsiėjo be smurto proveržių, kurie užfiksuota ketvirtyje savivaldybių.
 
Buvę kairiojo sparno partizanai FARC, tapę politine partija po istorinio 2016-ųjų taikos susitarimo, užbaigusio pusę amžiaus trukusį ginkluotą sukilimą, dalyvavo rinkimuose jau antrą kartą.
 
Po prastų rezultatų praeitų metų parlamento rinkimuose, FARC šiuose rinkimuose pavyko iškovoti dauguma tik vienoje savivaldybės taryboje Kolumbijos pietvakariuose.
 
Tuo tarpu šalies šiaurėje buvęs partizanas Guillermo Torresas, žinomas „FARC dainininko“ vardu, su kairiojo sparno rėmėjais nugalėjo Bolivaro departamento tarybos rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.28; 10:31


Teroro aktą Bogotoje surengė 56 metų Josė Aldemaras Rojas Rodriguezas. EPA-ELTA nuotr.

Bogota, sausio 18 d. Atsakomybė už teroro aktą, įvykdytą ketvirtadienį Bogotoje, tenka Kolumbijos kairiųjų sukilėlių grupuotei „Nacionalinio išsivadavimo armija“ (NLA). Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Kolumbijos nacionalinės gynybos ministras Guillermas Boteras.

„Visi šie žmonės žuvo per šlykštų išpuolį, kuriam vadovavo NLA“, – sakė ministerijos vadovas.

G. Boteras pridūrė, kad teroristas mirtininkas Josė Aldemaras Rojas Rodriguezas beveik 10 metų buvo grupuotės narys. „Ši ataka buvo planuojama 10 mėnesių. Vykdytojas buvo identifikuotas pagal piršto atspaudą“, – pranešė gynybos ministras.

Ketvirtadienio rytą užminuotas automobilis rėžėsi į Kolumbijos nacionalinės policijos akademijos pastato sieną. Per galingą sprogimą žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 68 buvo sužeisti. Pareigūnų duomenimis, automobilyje buvo 80 kilogramų sprogmenų. Teroro aktą įvykdė 56 metų kolumbietis Josė Aldemaras Rojas Rodriguezas.

Penktadienį Kolumbijos pareigūnai sulaikė 39 metų Ricardą Andresą Carvajalį, įtariamą teroro akto organizavimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 06:50

„Palestinos ambasada labai džiaugiasi galėdama pranešti, kad Kolumbijos Respublikos vyriausybė nusprendė pripažinti Palestiną laisva, nepriklausoma ir suverenia valstybe“, – teigiama ambasados pranešime.

Sprendimą pripažinti Palestiną suverenia valstybe priėmė buvusio Kolumbijos prezidento Juano Manuelio Santoso vyriausybė. Sprendimas priimtas likus kelioms iki naujojo Kolumbijos prezidento Ivano Duquė prisaikdinimo.

Naujasis Kolumbijos užsienio reikalų ministras Carlosas Holmesas teigė apsvarstysiąs ankstesnės vyriausybės sprendimo pasekmes, atsižvelgiant į tarptautinę teisę ir gerą diplomatinę praktiką.

Kolumbija buvo viena iš kelių šalių regione, kartu su Panama, nepripažinusių Palestinos valstybės. Palestinos nepriklausomybę jau yra pripažinusios daugiau kaip 130 šalių.

Informaciją pateikė Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)

2018.08.10, 00:05

Šeštadienį į Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro gyvybę buvo įvykdytas pasikėsinimas naudojant bepilotes skraidykles su sprogmenimis. Tai žurnalistams pareiškė šalies Ryšių ministerijos atstovai, kuriais remiasi BBC.

Per incidentą nei jis, nei kiti politikai nenukentėjo. Sužeisti septyni nacionalinės gvardijos kariškiai.

Dėl incidento N. Maduras apkaltino kaimyninės Kolumbijos vadovus, bet Bogota neigia turinti ką nors bendra su pasikėsinimu.

Venesuelos prezidento kalbos per karinį paradą tiesioginė transliacija buvo nutraukta. Paskutiniuose kadruose buvo matyti bėgantys kariškiai. Skraidyklės juose neužfiksuotos.

Venesuelos leidinys „El Nacional“ pranešė apie sprogimų garsą, remdamasis liudininkais. Apie sprogimą taip pat pranešė AFP.

Incidentas įvyko, kai N. Maduras kalbėjo per paradą, skirtą nacionalinės gvardijos 81-osioms metinėms.

Pasak Venesuelos ryšių ministro Jorgės Rodriguezo, du dronai su sprogmenimis buvo detonuoti netoli tos vietos, kur stovėjo prezidentas.

Nuotraukose socialiniuose tinkluose matyti, kaip N. Maduro apsauga uždengia jį neperšaunamais skydais.

„Dronas skriejo į mane, bet mane apsaugojo meilės skydas. Esu įsitikinęs, kad dar nugyvensiu daug metų“, – cituoja žiniasklaida N. Maduro žodžius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.06; 05:00