Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį Brazilijoje visuotiniu streiku protestavo prieš planuojamą pensijų reformą. Rio de Žaneire ir San Paule policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie blokavo gatves ir degino barikadas, pranešė žinių portalas G1.
 
Daugelyje šalies miestų nekursavo traukiniai ir autobusai, nedirbo mokyklos ir universitetai. Darbą nutraukė ir daug bankų darbuotojų.
 
Pensijų reforma yra vienas svarbiausių dešiniojo populisto prezidento Jairo Bolsonaro projektų. Be kita ko, ketinama padidinti pensinį amžių vyrams iki 65 metų, o moterims – iki 62. Dabar daugelis brazilų į pensiją išeina jau nuo 55-erių. Tačiau dėl senėjančios visuomenės pensijų sistemą vis sunkiau finansuoti. Laikraščio „O Globo” teigimu, pernai trūkumas pensijų sistemoje siekė 194 mlrd. realų (44,3 mlrd. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 06:30
 

Sekmadienio popietę šiaurinėje Brazilijos dalyje esančiame bare nušauta 11 žmonių, kai bare pradėjo šaudyti septyni kaukėti užpuolikai. 

Dauguma aukų nušautos į galvą. Žuvo šešios moterys ir penki vyrai. 

Naujienų tinklalapis G1 skelbė, kad ginkluoti užpuolikai atvyko motociklu ir trimis automobiliais. Teigiama, kad jie paspruko iš įvykio vietos, bet vienas užpuolikas buvo sužeistas ir yra laikomas policijos areštinėje. 

Šaudynių motyvas Beleno mieste įsikūrusiame bare kol kas nežinomas. Tačiau, turimomis žiniomis, baras yra susijęs su prekyba narkotikais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.21; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo teiginiais apie galimą Brazilijos narystę NATO apstulbino Aljanso partneres. Šaltiniai NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaurės Atlanto sutartis nenumato kitų ne Europos šalių priėmimo į NATO.

Be to, kolektyvinės gynybos garantija ginkluoto puolimo atveju geografiškai yra apribota. Į atitinkamas teritorijas Brazilija nepatenka.

D. Trumpas antradienį susitikime su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaru užsiminė apie galimą Brazilijos priėmimą į NATO. Jis sakė, jog svarsto oficialiai pripažinti šalį prie NATO neprisijungusia svarbia sąjungininke („Major non-NATO ally“). Tačiau esą įmanoma ir Brazilijos narystė NATO. Tiesa, anot D. Trumpo, tam dar reikia daug pokalbių.

NATO atstovė D. Trumpo žodžių komentuoti nenorėjo. Tačiau Aljanso šaltiniai atkreipė dėmesį į tai, kad NATO jau dabar palaiko partnerystę su daugybe šalių. Tarp jų, pavyzdžiui, yra ir Kolumbija. Esą galimas glaudesnis bendradarbiavimas ir su Brazilija, jei šalis bus tuo suinteresuota. Tačiau labai mažai tikėtina, jog Šiaurės Atlanto sutartis būtų pakeista, kad Brazilija galėtų tapti nare. Tam turėtų vienbalsiai pritarti visos NATO partnerės.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.21; 03:00

Jungtinės Valstijos rimtai svarsto galimybę Brazilijai prisijungti prie NATO ar panašaus aljanso, susitikimo su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro Baltuosiuose rūmuose metu pareiškė Donaldas Trumpas.

Kaip skelbia „Reuters“, Ovaliniame kabinete žurnalistai paklausė JAV prezidento apie galimą Brazilijos narystę Šiaurės Atlanto aljanse. Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos svarsto tokią galimybę.

„Mes rimtai tai svarstome“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad JAV ir Brazilijos santykiai niekada nebuvo tokie geri kaip dabar.

„Mes ruošiamės rimtai visa tai apsvarstyti, ar tai būtų susiję su NATO, ar su kitokiu aljansu, tačiau mūsų santykiai su Brazilija yra puikūs“, – tikino D. Trumpas.

JAV prezidentas taip pat pareiškė paramą Brazilijai prisijungiant prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – pasaulio turtingų šalių klubo, kuriame yra ir Lietuva.

„Aš palaikau jų pastangas prisijungti (prie EBPO)“, – teigė D. Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Brazilijos siekį prisijungti prie organizacijos.

Brazilija, turinti aštuntą pagal dydį pasaulio ekonomiką, paraišką prisijungti prie EBPO pateikė 2017-aisiais. Prie EBPO jau yra prisijungusios kitos Lotynų Amerikos šalys – Meksika, Čilė ir Kolumbija.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.20; 05:59

Rio de Žaneiras. Mažiausiai 44 Brazilijos karinės policijos pareigūnai buvo suimti antradienį San Paulo valstijoje. Kaip pranešė portalas UOL, jie visi įtariami ryšiais su didele organizuota nusikalstama grupuote PCC (Primeiro Comando da Capital).

Iš viso buvo išduoti orderiai suimti 54 policininkus, bet 10 jų kol kas nepavyko surasti. Plataus masto operacijoje dalyvauja apie 450 žmonių. Pasak tyrėjų, įtariamieji prisidėjo prie tokių nusikaltimu kaip korupcija, turto prievartavimas, narkotikų kontrabanda.

Didelis nusikalstamumas laikomas viena opiausių Brazilijos problemų. Tai rodo daugelio viešosios nuomonės tyrimų rezultatai. Sociologijos centro „Datafolha“ duomenimis, 60 procentų šalies piliečių vakarais bijo išeiti į gatvę. Dėl savo saugumo labiausiai nerimauja neturtingų gyventojų sluoksnių atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 06:13

Tūkstančiai brazilų protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą į prezidentus. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai brazilų protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą į prezidento postą Jairą Bolsonarą, kuris šeštadienį buvo išleistas iš ligoninės po mėnesio pradžioje įvykusio užpuolimo. Politikas laikomas favoritu laimėti spalio 7 d. vyksiančius rinkimus.

Protestai, dažnai vadinami moterų judėjimu, surengti San Paule, Rio de Žaneire ir kituose miestuose.

„Dėl savo amžiaus dar negaliu balsuoti, bet esu čia, nes kalbame apie kai ką daugiau nei rinkimai. Kalbame apie kur kas svarbesnius dalykus: toks rasistas negali užimti valdžios“, – žurnalistams sakė proteste dalyvavusi 16-metė Ana Clara Pontes.

Apklausose pirmaujantis 63-ejų buvęs armijos kapitonas, palaikomas maždaug 28 proc. Brazilijos gyventojų, sukėlė pasipiktinimą savo seksistiniais, rasistiniais ir homofobiškais pareiškimais.

Prieš keletą metų vienos parlamento narės apkaltintas moterų prievartavimų kurstymu, J. Bolsonaras jai atrėžė, kad ši esanti pernelyg „bjauri“, kad būtų išprievartauta. Be to, politikas yra sakęs, kad juodaodžiams sverti turėtų būti naudojami tokie patys svorio matavimo vienetai kaip ir karvėms sverti. Jis taip pat teigia, kad negalėtų mylėti savo sūnaus, jei jis būtų homoseksualus.

Protestus prieš kandidatą parėmė vietinės įžymybės, taip pat JAV atlikėjos Madona ir Cher.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 03:00

Rio de Žaneiro centre buvo nužudyta šio Brazilijos miesto municipalinio susirinkimo deputatė Mariellė Franco. Tai pranešė televizijos kanalas „Globo“.

Jo duomenimis, nežinomi nusikaltėliai apšaudė automobilį, kuriuo M. Franco važiavo iš renginio, skirto kovai su rasine diskriminacija. Kartu su deputate žuvo jos vairuotojas. Pasak kai kurių šaltinių, nužudymas gali būti susijęs su profesine politikės veikla, kadangi aukų asmeniniai daiktai liko automobilyje.

Sociologė pagal išsilavinimą, M. Franco atstovavo kairiajai Socializmo ir laisvės partijai. Ji gavo mandatą 2016 metais.

Vasario 16 d. Brazilijos prezidentas Michelis Temeras pasirašė įsaką, kuriuo vadovavimas Rio de Žaneiro valstijos teisėsaugos institucijoms buvo perduotas armijai. Tokios nepaprastosios priemonės šalies valdžia ėmėsi pirmą kartą po karinės diktatūros nuvertimo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje. Atsakingu už operaciją buvo paskirtas generolas Walteris Souza Braga, kuris palaikė tvarką per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes 2016 metais.

Oficialiais duomenimis, pastaraisiais metais Rio de Žaneiro valstiją tiesiog užliejo nusikalstamumo banga. Kaip rodo valstijos vyriausybės statistika, nužudymų skaičius ten pernai padidėjo 8 procentais palyginti su 2016 metais ir 26 procentais palyginti su 2015 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 03:30

Cukurs_5

Latvis Gerbertas Cukursas iškart po Antrojo pasaulinio karo kartu su šeima persikėlė gyventi į Braziliją, kur netoli San Paulo miesto įkūrė privačią skraidymo mokyklą ir ekskursijų biurą. Nors jis buvo tikras Latvijos pilietis (gimė ir užaugo Latvijoje Liepojos miestelyje), Brazilijoje įsigijo dokumentus, teigiančius, jog yra brazilas iki kaulo smegenų.

Nepaisant padirbtų dokumentų apie brazilišką kilmę, Izraelio specialiosios tarnybos nesunkiai surado G.Cukursą netoli San Paulo ir 1965 metų vasario 23 dieną nužudė. Maždaug po dviejų savaičių Urugvajaus policija surado G.Cukurso kūną su ant krūrinės uždėta lentele: “Už 30 tūkst. žydų nužudymą”.

Continue reading „Latvį Gerbertą Cukursą likvidavo Izraelio specialiosios tarnybos”