Tęsiantis nesutarimams dėl „Brexito“, britų policija paragino visus politikus ir aktyvistus savo veiksmais dar labiau nekaitinti ir taip įtemptos padėties šalyje. Negalima kurstyti žmonių, pavyzdžiui, savo kalbomis, Londone sakė Policijos vadų tarybos NPCC pirmininkas Martinas Hewittas. Anot jo, apie 10 000 specialiai apmokytų policininkų bus pasirengę per 24 valandas reaguoti į incidentus netvarkingo išstojimo iš ES atveju. „Mes esame neįtikėtinai įkaitusioje atmosferoje“, – kalbėjo M. Hewittas. Tačiau tai esą tik atsargumo priemonės. NPCC, be kita ko, koordinuoja policijos darbą Didžiojoje Britanijoje.

Jungtinėje Karalystėje auga būgštavimai dėl galimo išstojimo iš ES be sutarties balandžio 12-ąją. Tai turėtų rimtų padarinių ekonomikai ir daugybei kitų gyvenimo sričių. Vyriausybė ir opozicijoje esantys leiboristai susitiko visą dieną truksiančių konsultacijų, kad galbūt rastų kompromisą įstrigusiame „Brexito“ ginče.

Bendruomenių Rūmai Londone vėlų trečiadienio vakarą padidino spaudimą ministrei pirmininkei Theresai May: parlamentarai pritarė įstatymui, kuris įpareigoja vyriausybę dar kartą prašyti ES atidėti „Brexitą“. Tikslas yra užkirsti kelią šalies pasitraukimui iš ES be sutarties.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 07:10

Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai ketvirtadienį ginčijosi dėl įstatymo, kuris įpareigoja vyriausybę dar kartą atidėti „Brexitą“. Įstatymo projektą trečiadienį skubos tvarka priėmė Bendruomenių Rūmai, jam pritarta vieno balso persvara.

Britų premjerė Theresa May jau paskelbė, kad prašys atidėti išstojimo datą. Iki šiol planuojama, kad Jungtinės Karalystė ES paliks balandžio 12-ąją. Th. May siekia, kad „Brexitas“ būtų atidėtas iki gegužės 22-osios. Taip ji nori išvengti šalies dalyvavimo gegužės 23-26 dienomis vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Kol kas neaišku, ar su Th. May norais sutiks likusių ES šalių lyderiai. Jie ketina dėl to tartis neeiliniame viršūnių susitikime kitą trečiadienį. „Brexito“ termino atidėjimui turi vienbalsiai pritarti visos likusios ES šalys.

Minėto įstatymo iniciatoriai nori, kad kiekvienąkart „Brexito“ atidėjimo terminui turėtų pritarti Bendruomenių rūmai. Vadinasi, parlamentarai gali prieš premjerės valią pasiekti, kad išstojimas būtų atidėtas ilgesniam laikui nei iki gegužės 22-osios.

Anot „Guardian“, įstatymo projektas numato, kad ministrė pirmininkė, įsigaliojus įstatymui, turės gauti parlamento pritarimą „Brexito“ datos atidėjimui. Atidėjimo trukmę premjerė galės nustatyti pati, tačiau Bendruomenių Rūmai galės tai vetuoti. Tokiu būdų parlamentas perimtų „Brexito“ atidėjimo trukmės kontrolę. 

Teoriškai lordai įstatymą gali priimti dar šį ketvirtadienį. Lordų Rūmai laikomi proeuropietiškais, todėl čia tikimasi daugumos.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 06:30

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May prašys Europos Sąjungos dar vieno, kiek įmanoma trumpesnio „Brexito“ termino pratęsimo. Tai Th. May pareiškė antradienį Londone po kelias valandas trukusio kabineto posėdžio.

Dabartinė šalies išstojimo iš ES data yra balandžio 12-oji.

Anot Th. May, reikalingi pokalbiai su opozicijoje esančia Leiboristų partija, kad būtų rastas sprendimas. Dabar esą svarbu pasiekti kompromisą. Bendras planas tada kitą savaitę būtų pateiktas kitoms ES šalims. Tačiau jis esą neturi peržengti ligšiolinės sutarties su ES rėmų.

„Brexito“ termino pratęsimui turi pritarti ES, skyrybos galėtų būti atidėtos iki gegužės 22-osios. Balandžio 10-ąją rengiamas ES viršūnių susitikimas.

Bendruomenių Rūmai iki šiol triskart atmetė Th. May su ES išsiderėtą „Brexito“ sutartį. Be to, parlamentarai atmetė ir visas „Brexito“ alternatyvas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.03; 09:33

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai vėl atmetė visas alternatyvas sutarčiai su Europos Sąjunga dėl „Brexito“ sąlygų. Tai paaiškėjo pirmadienį paskelbus balsavimo dėl keturių pasiūlymų, kuriuos atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, rezultatus.

Visai nedaug balsų pritrūko valdančiajai Konservatorių partijai atstovaujančio deputato Keno Clarke`o pasiūlymui, kuriam pritarė 273 parlamentarai, o 276 balsavo prieš. Ši iniciatyva reikalavo, kad vyriausybė į bet kurį būsimą susitarimą su ES įtrauktų punktą „dėl nuolatinės ir visapusiškos muitų sąjungos su ES, taikomos visai Jungtinei Karalystei“. Dabartiniame sutarties dėl „Brexito“ projekte, kurį parlamentas jau tris kartus atmetė, numatoma, kad, išstodama iš ES, Didžioji Britanija taip pat paliks Europos muitų sąjungą ir bendrąją rinką.

Konservatoriaus Nicko Boleso pasiūlymas, žinomas kaip „Bendroji rinka 2.0“ arba „Norvegijos modelis +“, taip pat nesulaukė parlamentarų daugumos pritarimo, kaip ir deputatų iš Leiboristų partijos Peterio Kyle`o ir Philo Wilsono pataisa, numatanti referendumą, kuriam turi būti pateiktas bet kurio su Briuseliu pasiekto susitarimo tekstas.

Mažiausiai balsų (191) surinko Škotijos nacionalinei partijai atstovaujančios deputatės Joannos Cherry pasiūlymas atidėti „Brexito“ datą arba surengti balsavimą dėl dviejų variantų: pasitraukti iš ES be susitarimo arba atšaukti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį, t. y. iš esmės atšaukti visą „Brexito“ procesą.

Komentuodamas balsavimo rezultatus, „Brexito“ ministras Stephenas Barclay`is konstatavo, kad Bendruomenių Rūmai atsisako pritarti išstojimui iš ES be sutarties, bet kartu stoja ir prieš „Brexito“ atšaukimą. Jis leido suprasti, kad sutartis dėl „Brexito“ sąlygų gali būti pateikta parlamentui balsuoti ketvirtą kartą.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai kovo 29 d. trečią kartą nepritarė sutarčiai dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prieš sandorį, kurį parlamentarams pateikė ministrės pirmininkės Th. May vyriausybė, balsavo 344 deputatai, už – 286.

Du ankstesni vyriausybės mėginimai prastumti sutartį parlamente taip pat baigėsi visiška nesėkme. Sausio 15 d. Bendruomenių Rūmai atmetė sutartį dėl „Brexito“ rekordine per visą šalies istoriją 230 balsų dauguma. O antras mėginimas kovo 12 d. baigėsi tuo, kad sandoris buvo atmestas 149 balsų persvara.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.02; 08:28

Theresa May. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May šeštadienį svarstė ketvirtą galimybę gauti palaikymą savo „Brexito“ susitarimui parlamente, augant chaotiško pasitraukimo per mažiau negu dvi savaites grėsmei.

Parlamentarai penktadienį ryžtingai atmetė Th. May susitarimą, nors ir žymiai mažesniu skirtumu negu sausį ir kovą.

„Mes tikime, kad geriausias būdas gerbti referendumą yra sudaryti sutartį“, – šeštadienį BBC radijui sakė konservatorių partijos vadovas Brandonas Lewisas.

Atkreipdamas dėmesį į augančią paramą jos susitarimui, nepaisant pralaimėjimo, Th. May atstovas spaudai penktadienį žurnalistams sakė, kad jie eina teisinga kryptimi.

Parlamento nariai vėl susirinks pirmadienį, kad apsvarstytų galimus sutarties pakeitimus, kurie galėtų užtikrinti, jog ji būtų priimta, įskaitant paramą glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga po to, kai Didžioji Britanija pasitrauks. 

Vyriausybė priešinasi savo „Brexito“ strategijos pataisymams, ir Th. May penktadienį pažymėjo, kad bet kokie variantai vis tiek reikštų, kad parlamentas patvirtina jos „skyrybų“ susitarimą, santuokos nutraukimo sąlygas.

Pasitraukimo susitarimas leidžia ilgą pareinamąjį laikotarpį, per kurį būtų išlaikomas status quo, kad asmenys ir įmonės galėtų prisitaikyti prie būsimų Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių.

Praėjus trejiems metams po Didžiosios Britanijos balsavimo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos istoriniame referendume šis procesas yra aklavietėje dėl nesutarimų tarp vyriausybės ir parlamento.

Protestuotojai kaltina parlamentarus dėl „Brexito“ išdavimo jį atidedant. „Brexito“ šalininkai Th. May partijoje priešinasi susitarimui, nes mano, kad jis nėra pakankamas, jog būtų nutraukti ryšiai su Briuseliu. „Pasilikimo“ stovykla nori artimesnių ryšių su Europos Sąjunga bei Norvegija ir Šveicarija.

Kai kurie norėtų, kad „Brexitas“ būtų visiškai sustabdytas.

Buvusi kabineto ministrė konservatorė parlamentarė Nicky Morgan BBC radijui sakė, kad aklavietei nutraukti gali prireikti nacionalinės vienybės vyriausybės.

„Mūsų istorijoje buvo laikotarpių, kai turėjome nacionalinės vienybės vyriausybę ar koaliciją dėl labai specifinio klausimo“, – pažymėjo ji. 

Didžioji Britanija turėjo palikti Europos Sąjungą penktadienį, ilgai skelbtą kovo 29 dieną, bet paralyžius parlamente paskatino Th. May paprašyti Bendrijos lyderių daugiau laiko.

Dabar ji turi paaiškinti, kas bus toliau, po to, kai ES Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas paskelbė apie viršūnių susitikimą Briuselyje balandžio 10 dieną.

Europos Sąjunga galutiniam sprendimui nustatė balandžio 12 dieną su dviem tikėtinomis galimybėmis: arba Didžioji Britanija traukiasi be jokio susitarimo, arba pritaria ilgam pratęsimui, kad būtų suteikta laiko naujam požiūriui.

Premjerė teigia, kad būtų „nepriimtina“ prašyti rinkėjų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose gegužę.

Parlamento nariai pakartotinai atmetė pasitraukimą be susitarimo, bijodami katastrofos, jeigu Didžiajai Britanijai reikėtų užmegzti santykius su artimiausia prekybos partnere be jokio plano.

Tačiau tai išlieka pagrindinė teisinė galimybė.

Irma Baranauskaitė (ELTA)
 
2019.03.31; 09:00

Mes esame Europa. Taip skelbia šis plakatas, kurį britai atsinešė į Brexit kritikuojantį mitingą. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos lyderis Jeremy`is Corbynas paragino torių vadovę ir šalies ministrę pirmininkę Theresą May tučtuojau atsistatydinti ir surengti Jungtinėje Karalystėje naujus parlamento rinkimus.

Savo raginimą opozicijos lyderis paskelbė iš parlamento tribūnos po to, kai Bendruomenių Rūmai vėl atmetė sandorį dėl „Brexito“ sąlygų, kurį Th. May anksčiau buvo sudariusi su Briuseliu.

„Bendruomenių Rūmai aiškiai davė suprasti, kad šis susitarimas turi būti pakeistas, kad jis turi turėti alternatyvų pagrindą. Ir jeigu ministrė pirmininkė negali su tuo sutikti, tai ji turi pasitraukti, ir ne kažkada ateityje, o tiesiog dabar, kad mes galėtume nulemti mūsų šalies ateitį visuotiniais rinkimais“, – pareiškė J. Corbynas.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai penktadienį trečią kartą nepritarė sutarčiai dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prieš sandorį, kurį parlamentarams pateikė ministrės pirmininkės Th. May vyriausybė, balsavo 344 deputatai, už – 286.

Du ankstesni vyriausybės mėginimai prastumti sutartį parlamente taip pat baigėsi visiška nesėkme. Sausio 15 d. Bendruomenių Rūmai atmetė sutartį dėl „Brexito“ rekordine per visą šalies istoriją 230 balsų dauguma. O antras mėginimas kovo 12 d. baigėsi tuo, kad sandoris buvo atmestas 149 balsų persvara.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.30; 06:33

Šimtai tūkstančių žmonių, besipriešinančių Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimui iš ES, žygiavo centrinėmis Londono gatvėmis, reikalaudami naujo „Brexito“ referendumo, politinei išstojimo krizei skandinant premjerę Theresą May.

Demonstrantai žygiavo Londono centre ir nešėsi plakatus su užrašais „Geriausia sutartis – jokio „Brexito“ bei „Reikalaujame žmonių balso“. Mitingo organizatorių teigimu, tai yra didžiausias protestas prieš „Brexitą“ iki šiol.

Po trejus metus trukusių debatų vis dar nėra aišku, kaip, kada ir ar išvis įvyks „Brexitas“, o premjerė Th. May bando rasti kelią iš didžiausios pastarųjų dešimtmečių politinės krizės. Th. May penktadienį užsiminė, kad jai gali nepavykti kitą savaitę į parlamentą sugrąžinti dukart atmestos išstojimo sutarties trečiam balsavimui, o tai visiškai sugriautų jos „Brexito“ strategiją.

„Jausčiausi kitaip, jei tai būtų gerai suvaldytas procesas, o vyriausybė imtųsi protingų sprendimų. Bet tai, kas vyksta, yra visiškas chaosas“, – „Reuters“ sakė Garethas Rae, į mitingą atvykęs iš Bristolio.

„Šalis bus susiskaldžiusi, kad ir kas benutiktų, o blogiausia yra būti susiskaldžius dėl melo“, – pridūrė G. Rae.

Nors tiek gyventojai, tiek ir politikai yra susiskaldę dėl „Brexito“, dauguma sutinka, kad tai yra svarbiausias strateginis Jungtinės Karalystės sprendimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Už pasilikimą ES pasisakantys demonstrantai susirinko „Atiduokite tai žmonėms“ žygiui netoli Heidės parko, tada judėjo premjerės rezidencijos Dauningo gatvėje link, o protestą užbaigs prie parlamento.

Oficialių demonstrantų skaičiaus kol kas nėra, tačiau protestų organizatoriai tikina, kad mitinguose dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių. Organizatoriai buvo įsitikinę – šis protestas perspjaus spalį vykusį mitingą, kuriame dalyvavo apie 700 tūkst. žmonių.

18 metų amžiaus Phoebė Poole, laikanti plakatą su užrašu „Niekada nepaleisiu ES“, nebuvo pakankamo amžiaus balsuoti 2016-ųjų referendume, tačiau ji sakė atstovaujanti jaunimui.

„Šiandien mes čia atėjome, nes manome, kad mūsų ateitis buvo pavogta iš mūsų. Būtent mūsų karta turės gyventi su šios katastrofos padariniais. Bus sunkiau susirasti darbą. Jau dabar matote daug didelių įmonių paliekant JK. Aš nerimauju dėl ateities“, – sakė ji.

Visoje šalyje buvo užsakyta apie 200 autobusų, kurie į protestą Londone penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą vežė žmones.

Praėjus vos trims dienoms po to, kai Th. May pasakė visuomenei „aš esu jūsų pusėje“ ir paragino parlamento narius pritarti jos siūlomam „Brexito“ susitarimui, peticija atšaukti „Brexitą“ sulaukė 4 mln. rėmėjų.

2016 m. birželio 23 d. referendume 17,4 mln., arba 52 proc., rinkėjų palaikė pasitraukimą iš ES, o 16,1 mln., arba 48 proc., balsavo už pasilikimą Bendrijoje. Tačiau nuo pat referendumo rezultatų paskelbimo „Brexito“ oponentai ieškojo būdų surengti dar vieną referendumą.

Premjerė Th. May ne kartą atmetė pakartotinio referendumo galimybę, sakydama, kad tai pagilins susiskaldymą ir kels grėsmę demokratijai šalyje. Išstojimo iš ES šalininkų nuomone, antras referendumas sukeltų didžiulę konstitucinę krizę.

„Mes jau atidavėme tai žmonėms. Ir žmonės suriaumojo“, – tviteryje rašė už išstojimą pasisakanti grupė „Pakeisk Britaniją“.

„Brexito“ šalininkai sako, kad, nors išstojimas gali sukelti šiek tiek nestabilumo, ilguoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė suklestėtų išsilaisvinusi iš to, ką jie vadina pasmerktu Vokietijos dominuojamos vienybės eksperimentu, kuris esą atsilieka nuo kitų didžiųjų pasaulio galiūnių.

Kai kurios visuomenės apklausos rodo, kad dabar žmonės būtų labiau linkę balsuoti už pasilikimą Europos Sąjungoje, tačiau šis pokytis nėra ryškus.

Daugelis žmonių šalyje teigia, kad „Brexitas“ jiems tiesiog nusibodo. Th. May teigimu, būtent šiems rinkėjams norisi, kad „Brexito“ procesas „tiesiog pasibaigtų“.

Tačiau protestuotojai nesutiko su tokiu premjerės pareiškimu ir patikino, kad Th. May nėra britų pusėje, o viename plakate buvo rašoma: „Tu nekalbi už mus, Theresa“.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.23; 17:54

Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu Didžiajai Britanijai buvo pasiūlytos dvi galimybės dėl „Brexito“ atidėjimo. ES lyderiai pasiūlė atidėti Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES iki gegužės 22 dienos, – likus dienai iki Europos Parlamento rinkimų dienos, – jei britų parlamentarai kitą savaitę pritars su Briuseliu suderėtai išstojimo sutarčiai, kurią anksčiau jau du kartus atmetė. 

Jei britų parlamentas susitarimui vis dėlto nepritars, „Brexitas“ įvyks balandžio 12 d., nebent Didžioji Britanija iki tos dienos nuspręs dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. 

Didžiajai Britanijai nusprendus dalyvauti gegužės 23-26 dienomis vyksiančiuose rinkimuose į EP, šaliai reikėtų laiko priimti atitinkamus teisės aktus, tačiau premjerė Theresa May tvirtino, kad to nebus ir bus gerbiamas rinkėjų sprendimas nutraukti 46 metus trukusią Londono narystę.

„Esu tvirtai įsitikinusi, kad būtų neteisinga prašyti Didžiosios Britanijos žmonių dalyvauti šiuose rinkimuose, praėjus trejiems metams po balsavimo pasitraukti iš ES“, – teigė Th. May.

Didžiosios Britanijos premjerė pridūrė, kad šalies parlamentarų laukia „aiškus pasirinkimas“.

Iš pradžių Didžioji Britanija prašė atidėti „Brexitą“ iki birželio pabaigos, bet, šaliai neketinant dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, „Brexito“ atidėjimas iki birželio pabaigos tampa negalimas.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.22; 07:55

700 000 žmonių Didžiojoje Britanijoje iki ketvirtadienio pasirašė Bendruomenių Rūmams skirtą peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti „Brexitą“ ir likti Europos Sąjungoje.

„Vyriausybė vis tvirtina, kad išstojimas iš ES yra „tautos valia“, – sakoma peticijos tekste. Tam esą turi būti padarytas galas ir parodyta, kiek daug žmonių remia pasilikimą Bendrijoje. Parlamentas privalo svarstyti bet kokios daugiau kaip 100 000 parašų surinkusios peticijos tekstą.

Didžioji Britanija teoriškai gali vienašališkai atšaukti prašymą išstoti iš ES. Tai gruodį patvirtino Europos Teisingumo Teismas. Tokiu atveju šalis, kaip iki šiol, liktų ES narė. Tai nereikštų, kad negalima antrą kartą teikti išstojimo prašymo.

Vis dėlto itin mažai tikėtina, kad tai įvyktų. Referendume dėl išstojimo iš ES 2016 metais 17,4 mln. britų balsavo už „Brexitą“. Remiantis ligšioliniais planais, Didžioji Britanija ES turėjo palikti kovo 29-ąją. Tačiau Londonas jau paprašė Briuselio atidėti išstojimo terminą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.22; 07:45

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai dar kartą atmetė ministrės pirmininkės Theresos May išsiderėtą išstojimo iš ES sutartį. Šalies ir užsienio žiniasklaida kalba apie „idiotus“ britų parlamente, pasibaigusią kantrybę ir būtinybę išvengti chaoso.

„Financial Times“ (Didžioji Britanija): „Dabar prioritetas turi būti išvengti chaoso – chaoso parlamente, kuriuo gali pasinaudoti kraštutinės kairiosios ir dešiniosios jėgos, bei netvarkingo išstojimo iš ES chaoso. Parlamentarai turi stabilizuoti politinę padėtį ir sudaryti sąlygas persvarstyti „Brexitą“. Pirmiausiai jie privalo eliminuoti katastrofiško išstojimo iš ES be sutarties kovo 29-ąją pavojų“.

„Times“ (Didžioji Britanija): „Bet koks termino pratęsimas turi būti išnaudojamas kitai strategijai surasti. Tačiau ministrė pirmininkė ne kartą pasisakė prieš alternatyvas. Viena jų būtų geriau pasirengti „Brexitui“ be susitarimo ir taip sumažinti kaštus. Kita alternatyva – leisti rinkėjams referendume balsuoti dėl jos sandorio, kaip nepageidautina tai bebūtų. Abiem alternatyvoms reikėtų daugiau kaip dviejų mėnesių, o tai kelia abejonių, ar vyriausybė atlaikys“.

„Independent“ (Didžioji Britanija): „Iš tikrųjų reikėtų ilgesnio laiko antram referendumui surengti arba iš naujo apibrėžti „Brexitą“ – su tikslu pasiekti naują susitarimą, kuris galiausiai balsavimui būtų pateiktas britams. Jei tai reiškia, kad liekame ES dar 21 mėnesį, kaip teigia kai kurie šaltiniai Briuselyje, tuomet tai būtų gerai išnaudotas laikas ir bet kokiu atveju geriau nei skubotas išstojimas“.

„Scotsman“ (Škotija): „Neabejotinai Didžiajai Britanijai pabodo idiotai Bendruomenių Rūmuose, kurie rimtai galvoja apie netvarkingą išstojimą. Gali atrodyti, kad parlamentarai jo neparems. Tačiau parama vis dar pakankamai didelė, kad Th. May pasirodytų, jog būtina leisti frakcijai balsuoti laisvai“.

„Irish Times (Airija): „Kad DUP (Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija) apskritai remia „Brexitą“, yra nepaaiškinama. Be to, ji iki šiol nesugebėjo pasiūlyti įtikinamo sprendimo dėl Airijos sienos klausimo. Jei „Brexitas“ įvyktų be susitarimo, Šiaurė labai nukentėtų“.

„Der Standard“ (Austrija): „Dabar svarbiausia išvengti chaoso. Tam reikia pratęsti derybų etapą. ES elgiasi tinkamai, kaip pirmadienį Strasbūre, kai vėl tiesė ranką britams“.

„Tages-Anzeiger“ (Šveicarija): „Brexitas“ ir taip yra katastrofa. Tai anglų nacionalistų projektas, pakurstytas melo ir neskaidrių šaltinių pinigų. „Brexito“ šalininkai dumia akis, esą grąžins šalį į tariamai šlovingą praeitį. Tai nėra tik britų svajonė. Tačiau niekur kitur ši svajonė taip neapnuodijo klimato, taip nesuskaldė gyventojų ir nedezavavo politinės klasės“.

„De Standaard“ (Belgija): „Kantrybė dėl neapsisprendusių britų baigiasi. Naujo referendumo scenarijai nesiūlo sprendimo. Kiekviena diena, kol tęsis šis varginantis ginčas, vis labiau temdys būsimus santykius tarp ES ir buvusios jos narės. (…) Tačiau piktdžiugai vietos nėra. Besitęsiantis nesaugumas griauna ne tik Didžiosios Britanijos ekonomiką ir visuomenę, bet ir vis labiau neigiamai veikia silpstantį augimą likusioje Europoje“.

„Diena“ (Latvija): „Britų politikoje ši savaitė bus viena dramatiškiausių per pastaruosius dešimtmečius – virtinė svarbių balsavimų parlamente turės lemiamą reikšmę šalies ateičiai“.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.14; 06:00

Didžiosios Britanijos parlamentarai trečiadienį balsavo prieš „Brexitą“ be sutarties bet kokiomis aplinkybėmis, atitinkamą pataisą priėmė Bendruomenių Rūmai.

Pataisos autoriai – konservatorė Caroline Spelman ir leiboristas Jackas Dromey`is. Už ją balsavo 312 parlamento žemųjų rūmų narių, prieš – 308.

„Eliminuoti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos be sutarties ir suderinto būsimų santykių formato“, – sakoma priimtame dokumente.

Analogiško turinio pataisą Didžiosios Britanijos parlamentas jau buvo priėmęs sausio mėnesį.

Didžioji Britanija turi palikti ES šių metų kovo 29 d. Ketvirtadienį parlamentarai ketina balsuoti dėl „Brexito“ datos atidėjimo.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.14; 03:00

Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija pasiekė persilaužimą ginče dėl „Brexito“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris pirmadienio vakarą Strasbūre pranešė, kad susitarta dėl „teisinių garantijų“ ginčytino apsidraudžiamojo mechanizmo (backstop) klausimu. Britų premjerė Theresa May sakė, kad susitarimas išpildo Bendruomenių Rūmų reikalavimus.

Anot Komisijos pirmininko, Airijos vyriausybė jau pritarė „Brexito“ garantijoms. Bendrame Th. May ir J. C. Junckerio pareiškime teigiama, kad abi pusės įsipareigoja iki 2020 metų pabaigos rasti alternatyvų sprendimą dėl ginčytino apsidraudžiamojo mechanizmo. Ši data ženklina pereinamojo laikotarpio po „Brexito“, kurio metu Didžioji Britanija ir toliau bus visiškai saistoma ES teisės, pabaigą. Th. May sakė, kad Didžioji Britanija paskelbs apie vienašališką pasitraukimą iš apsidraudžiamojo mechanizmo, jei žlugtų pokalbiai su ES dėl alternatyvaus sprendimo.

J. K. Junckeris paragino britų parlamentą pritarti išstojimo sutarčiai. Bendruomenių Rūmai dėl sutarties balsuos antradienį. „Trečio šanso nebus“, – sakė J. C. Junckeris. Jis buvo tikras, kad išstojimo sutartis bus laiku ratifikuota iki „Brexito“ datos – kovo 29-osios. Th. May siekė pataisų dėl apsidraudžiamojo mechanizmo, kai parlamentas Londone sausį didele dauguma atmetė „Brexito“ susitarimą.

Opozicinė Leiboristų partija iš karto patvirtino nepritarianti susitarimui. Jos lyderis Jeremy’is Corbynas pareikalavo, kad Žemieji Rūmai atmestų Th. May išsiderėtas pataisas. Th. May derybos esą žlugo, jai nepavyko susitarti dėl žadėtų pakeitimų.

Premjerei dabar bus reikalinga „Brexito“ kieto kurso šalininkų torių gretose ir Šiaurės Airijos junionistų (DUP), remiančių mažumos vyriausybę, parama. DUP partija paskelbė, kad „labai kruopščiai“ peržiūrės kompromisą. „Mes pasižiūrėsime į detales“, – sakė DUP vicepirmininkas Nigelis Doddsas.

Apsidraudžiamasis mechanizmas yra pagrindinis ginčų objektas „Brexito“ derybose. Tai yra Briuselio reikalaujama atviros sienos garantija tarp ES narės Airijos ir britams priklausančios Šiaurės Airijos. Iki šiol buvo numatyta, kad Didžioji Britanija liks Muitų sąjungoje su ES tol, kol bus rastas kitas sprendimas. Tačiau su tuo nesutinka „Brexito“ griežto kurso šalininkai Th. May partijoje.

Jei antradienį britų parlamentas sutartį atmes, trečiadienį turėtų būti balsuojama dėl šalies iš stojimo iš ES be sutarties. Jei ir tai bus atmesta, deputatai ketvirtadienį spręs, ar Londonui prašyti atidėti „Brexitą“.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.12; 09:01

Britų konservatoriai planuoja maištą prieš Th. May. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys torių parlamentarų, anot britų žiniasklaidos, grūmoja maištu ministrei pirmininkei Theresai May – jie grasina kitą savaitę balsuoti dėl „Brexito“ atidėjimo. Kad maištas neįvyktų, konservatoriai kelia vieną sąlygą: Th. May turi atmesti „Brexito“ be sutarties galimybę, kuri reikštų, kad Didžioji Britanija paliks ES be susitarimo. Iki šiol premjerė kategoriškai atsisakė tai daryti, rašo „spiegel.de“.

Anot britų laikraščio „Guardian“, iki 25 deputatų nori stoti prieš Th. May, jei ji iki ateinančio trečiadienio nenusileis. Kitos žiniasklaidos priemonės kalba apie gerokai daugiau maištininkų – iki 100.

Pasak „Guardian“, politikai ketina pritarti konservatoriaus Oliverio Letwino ir leiboristų politikės Yvettės Cooper iniciatyvai – šie reikalauja atidėti „Brexitą“, jei taps aišku, kad kovo mėnesį nebus galimybių susitarti.

Kieto „Brexito“ atveju Didžioji Britanija paliktų ES be sutarties, o to padariniai būtų sunkiai nuspėjami. JAV reitingų agentūra „Fitch“ šalies kredito reitingui jau yra nustačiusi „neigiamą perspektyvą“ ir grasina reitingą sumažinti.

Iš tikrųjų derybos tarp Londono ir Briuselio įstrigusios. Didžioji Britanija nori kovo 29-ąją išstoti iš ES. Ministrės pirmininkės Th. May su likusiomis 27 valstybėmis pasiektas išstojimo susitarimas sausio viduryje parlamento buvo atmestas. Dėl to Th. May nori papildomų derybų, tačiau ES su tuo nesutinka. Pagrindinis nesutarimų punktas yra klausimas, kaip išlaikyti atvirą sieną tarp ES narės Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.

Davidas Mundellis, kabineto narys ir vienas iš 25 parlamentarų, kuriuos mini „Guardian“, sakė „darysiąs viską, ką gali ir kas atrodo būtina, kad būtų užkirstas kelias „Brexitui“ be susitarimo“. Jis pirmadienį ir asmeniškai buvo susitikęs su vyriausybės vadove.

Britų „Telegraph“ rašo, kad „maištą“ prieš Th. May planuoja iki 100 konservatorių. „Tarp keturių akių jie sako, kad būtų pasirengę dėl to prarasti darbą“, – sakė Nicholas Wattas, BBC politikos skyriaus redaktorius.

Pastaruoju metu vis labiau mažėjo Th. May palaikymas jos pačios gretose: keli torių deputatai paliko partiją ir perbėgo į nepriklausomų deputatų grupę. To priežastimi jie įvardijo torių posūkį į dešinę ir partijos poziciją „Brexito“ tema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 06:20

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (k) telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Theresa May (Teresa Mei). ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Theresa May. Pokalbis įvyko JK premjerės iniciatyva.

Pagrindinė pokalbio tema – šiuo metu dėl „Brexit“ susiklosčiusi situacija. 

Šalies vadovė pabrėžė, kad labai svarbu, jog Jungtinės Karalystės politinės jėgos rastų bendrą sutarimą ir apsispręstų dėl savo šalies santykių su Europos Sąjunga modelio.

Pasak Prezidentės, artėjant oficialiai Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos datai, kovo 29 d., aiškumas yra būtinas tiek Europos šalių, tiek pačios Jungtinės Karalystės žmonėms bei verslui.

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog Didžioji Britanija visuomet išliks svarbia Europos ekonomine ir saugumo partnere. Prezidentės teigimu, Lietuva supranta Jungtinei Karalystei tenkančius iššūkius ir yra pasirengusi padėti ieškant kūrybingų sprendimų iš susidariusios padėties.

Jungtinės Karalystės premjerė taip pat pasveikino prezidentę ir visus Lietuvos žmones Vasario 16-osios proga bei perdavė savo nuoširdžiausius linkėjimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 00:05

Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, Latvijoje gyvenantys Didžiosios Britanijos piliečiai turės registruotis, kad išsaugotų visas savo teises. Antradienį Latvijos vyriausybė pritarė atitinkamoms Imigracijos įstatymo pataisoms.

Pagal priimtas pataisas, įsiregistruoti Latvijoje turės Didžiosios Britanijos piliečiai ir jų šeimų nariai, teisėtai gyvenę čia iki 2019 metų kovo 29 d. Naujus leidimus gyventi Latvijoje jie galės gauti per pereinamąjį laikotarpį, iki 2020 metų gruodžio 31 d.

Šiuo metu Latvijoje gyvena iš viso apie 1200 Didžiosios Britanijos piliečių ir jų šeimų narių.

Referendumas dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje buvo surengtas 2016 metų birželio 23 d. 51,9 procento jo dalyvių balsavo už „Brexitą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.13; 05:46

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May kreipsis į šalies parlamentarus, prašydama skirti daugiau laiko kontraversiškai „Brexito“ susitarimo daliai dėl Šiaurės Airijos atviros sienos garantijos, informuoja BBC.

T. May kreipsis į parlamentą po bandymų įtikinti Europos Sąjungą priimti paskutinę akimirką pristatytus pakeitimus dėl atviros sienos garantijos (vadinamojo „backstop“). Manoma, kad ji parlamentui pažadės dar vieną balsavimą dėl įvairių „Brexito“ variantų, jeigu susitarimas nebus parengtas iki vasario pabaigos.

Leiboristų partija siekia, kad balsavimas iš tikrųjų įvyktų. Šešėlinis „Brexito“ sekretorius Keiras Starmeris pareiškė, kad Leiboristų partija parengė pasiūlymą, kurio priėmimas garantuotų, jog balsavimas įvyks iki mėnesio pabaigos.

Jis kaltino T. May švaistant laiką tam, kad parlamentas galėtų rinktis tik tarp jos susitarimo dėl „Brexito“ ir pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo.

Iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES liko mažiau nei 50 dienų, įstatymas jau parengtas, o tai reiškia, kad šalis iš ES pasitrauks 2019 m. kovo 29 d.

T. May ilgai tarėsi dėl „Brexito“ su ES, ir jos sandoris apima atsiskyrimo sąlygas ir ateities santykių gaires. Tačiau šį susitarimą atmetė Jungtinės Karalystės parlamentas ir, jo nepatvirtinus iki kovo 29 d., šalis gali išstoti iš ES be jokio susitarimo.

Sausį šalies parlamentas balsavo dėl pataisų, kuriomis pritariama daugumai T. May su ES suderėtų punktų, tačiau pareikalavo pakeisti Šiaurės Airijos atviros sienos garantiją kita alternatyva. Šiuo metu T. May dėl pakeitimų derasi su Briuseliu.

Tačiau nepasiekus susitarimo dėl sienos iki trečiadienio, premjerė kreipsis į parlamentarus, prašydama skirti daugiau laiko.

Be to, vyriausybė žada, kad parlamentarai turės galimybę pateikti savo siūlymus, jei dėl „Brexito“ nepavyks sutarti iki vasario 27 d. Tarp šių pasiūlymų gali būti ir „Brexito“ atidėjimas, kad būtų skirta daugiau laiko susitarti su Briuseliu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 05:00

Diskusijų dėl „Brexito“ įkarštyje airių partija „Sinn Fein“ regi gerus šansus referendumui dėl ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos suvienijimo. Partijos lyderė May Lou McDonald šeštadienį mitinge Dubline pareiškė, kad pirmą sykį atsirado istorinė galimybė susivienyti – nepaisant „Brexito“. „Dabar atėjo metas“, – pabrėžė ji. Politikė priminė, kad Šiaurės Airijos gyventojai nebalsavo už „Brexitą“ ir juo labiau – už fizinę sieną su Airija. Tačiau tai esą ignoravo britų vyriausybė Londone, kuri nesirūpina čia esančiais žmonėmis.

„Sinn Fein“ yra partija, veikianti abiejose sienos pusėse.

Didžioji Britanija kovo 29-ąją turėtų palikti ES. Tačiau kadangi parlamentas „Brexito“ sutarčiai kol kas nepritarė, didėja baimė, kad šaliai teks palikti ES be jokio susitarimo. O tai reikštų, kad Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje iš karto atsirastų pasienio kontrolė.

Šiaurės Airijos konfliktas siekia šimtmečius. XX amžiaus pradžioje airiai maištavo prieš Anglijos valdymą. 1922-aisiais pietinė salos dalis tapo nepriklausoma, o Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės dalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 05:28

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas debatuose dėl „Brexito“ aiškiai stojo į Airijos pusę. Būsimos sienos klausimu „Vokietija ir visa Sąjunga tvirtai yra Airijos pusėje“, sakė jis „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. „Mes neleisime, kad Airija šiuo klausimu būtų izoliuota“, – pabrėžė ministras.

H. Maasas pabrėžė: „Mes esame pasiruošę pokalbiams“. Tačiau vyriausybės pozicija esą yra aiški: „Išstojimo sutartis yra geriausias ir vienintelis sprendimas tvarkingam išstojimui“.

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai antradienio vakarą balsavo už tolesnes derybas dėl išstojimo sutarties ir kartu prieš kietą „Brexitą“. 317 parlamentarų buvo už tai, kad vadinamas stabilumą užtikrinantis sprendimas (backstop) dėl atviros sienos tarp britų Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos būtų išbrauktas iš sutarties.

„Svarbu, kad britų parlamentas vakar (antradienį) pasisakė prieš netvarkingą „Brexitą, – kalbėjo H. Maasas. – Nes tuo negali būti suinteresuota nė viena pusė“.

Tačiau kaip Didžiosios Britanijos vyriausybė įsivaizduoja „backstop“ pataisas, esą iki šiol nepasakė. „Dabar ji turi greitai pasakyti, ko nori, nes laiko mažai“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.31; 06:18

Karalienė Elžbieta II paragino Didžiąją Britaniją rasti „bendrą požiūrį“ ir atsižvelgti į „įvairias nuomones“, skelbia „Reuters“.

Šie karalienės žodžiai suvokiami, kaip užkoduotas prašymas šalies politikams išspręsti „Brexito“ krizę. Didžiosios Britanijos karalienė, kaip valstybės vadovė, privalo išlikti neutrali politiniais klausimais ir paprastai nereiškia savo nuomonės ginčijamais klausimais. 

Artėjant numatytam Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES, Didžioji Britanija yra giliausioje politinėje krizėje per pusę šimtmečio. Šalis nesutaria, kokia forma pasitraukti, ir ar išvis pasitraukti iš Sąjungos, prie kurios prisijungė 1973 metais, kai praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė premjerės Theresos May su ES suderėtą „Brexito“ susitarimą. Teisės aktuose Didžiosios Britanijos išstojimas numatytas kovo 29 d.

Nors 92 metų amžiaus monarchė aiškiai neminėjo „Brexito“, ji sakė, kad kiekviena karta susidūrė su „naujais iššūkiais ir galimybėmis“, ir karalienės žodžiai buvo suprasti kaip užkoduota žinutė Didžiosios Britanijos politikams.

„Kai dabartiniame amžiuje mes ieškome naujų atsakymų, aš teikiu pirmenybę išbandytiems ir patikrintiems būdams, kaip pavyzdžiui, gražus kalbėjimas vienam apie kitą ir atsižvelgimas į skirtingas nuomones, bendradarbiavimas, siekiant bendro pagrindo, ir platesnio vaizdo neišleidimas iš akiračio “, – sakė Elžbieta II.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 04:00

Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą atmetė premjerės Theresos May „Brexito“ susitarimą. Į tai reaguodama, šalies žiniasklaida kalba apie „T. May košmarą“, „pažeminimą“, „tamsiausią jos karjeros momentą“.

EPA – ELTA nuotraukoje: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei

Balsavimo rezultatus palyginti dalykiškai komentuoja BBC. T. May sandoris buvo atmestas, tai istorinis pralaimėjimas ir didelė nesėkmė T. May, „kuri daugiau kaip dvejus metus derėjosi su ES“. BBC korespondentė Laura Kuenssberg komentare pabrėžia, kad T. May sutartis ne tik buvo atmesta. Buvo sunaikintas jos planas, ir tai padarė „jos kritikai, kurie net nesutaria tarpusavyje“. Net ministrės pirmininkės rėmėjai esą sutinka, kad vyriausybė padarė daug klaidų. Šis platus nepritarimas visose pusėse yra „T. May košmaras – nesibaigiantis blogas sapnas“.

Tai buvo „neįprasto chaoso Vestminsteryje“ diena, kai žemieji parlamento rūmai priėmė „triuškinantį nuosprendį“ T. May „Brexito“ susitarimui, rašo „Guardian“ straipsnyje, pavadintame „Ministrė pirmininkė patyrė istorinį pralaimėjimą“.

„The Telegraph“ savo portale skelbia: „Pažeminimas ministrei pirmininkei“. Komentare apie balsavimą autorė Allison Pearson retoriškai klausia: „Kaip, po velnių, mes patekome į tokią situaciją?“ Esą reikalingi ypatingi gelbėjimai, kad tiek daug žmonių suvienytum prieš save, „tačiau T. May tai pavyko“.

Tomas Peckas komentare „The Independent“ rašo, kad neapykanta T. May sandoriui suvienijo šalį ir parlamentą. Dabar esą niekas negali sakyti, kad Bendruomenių Rūmai neatstovauja britų tautos nuomonei. T. Pecko kolegė Jane Merrick komentare tai pačiai žiniasklaidos priemonei teigia, kad T. May po „triuškinančio „Brexito“ pralaimėjimo turi atsistatydinti – „ji neatstovavo nacionaliniams interesams“ Ir: „T. May palikimas yra nerimas ir nežinomybė, iš kurių ji žadėjo išvaduoti šalį 2016 metų birželį“.

Ypač dramatiškus žodžius renkasi „Daily Mail“. Jis savo portale skelbia: T. May „kovoja dėl savo gyvybės“. „Daily Mirror“ trečiadienį pirmajame puslapyje spausdina T. May nuotrauką ir didžiosiomis raidėmis rašo: „Nėra sutarties, nėra vilties, nėra supratimo, nėra pasitikėjimo“.

„The Sun“ taip pat rašo apie „triuškinantį“ ministrės pirmininkės pralaimėjimą, kuris rodo, kad T. May „niekuomet nesulauks pakankamai paramos savo strategijai“. Tai yra „tamsiausias momentas jos karjeroje“.

Savo pirmajame puslapyje „Sun“ trečiadienį spausdina neskraidančio ir jau išnykusio paukščio dronto su T. May veidu piešinį. „T. May „Brexito“ susitarimas miręs, kaip drontas“, – rašoma čia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.16; 05:00