Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
 
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
 
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
 
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:43

Danijos policija trečiadienį pranešė apie sprogimą, kuris sudrebino šalies mokesčių inspekciją Kopenhagoje. Pastato konstrukcijai per incidentą padaryta daug žalos, žmonės sprogimo metu sužeisti nebuvo.
 
Sprogimas pasigirdo antradienio vakare, 22 val. (23 val. Lietuvos laiku) mokesčių inspekcijos patalpose, Kopenhagos Osterbro rajone, jo priežastis policijai dar nebuvo žinoma.
 
Vis dėlto Kopenhagos policijos atstovai įtaria galimą nusikalstamą veiklą. „Tiriame tai kaip įtartiną įvykį“, – jie sakė AFP žiniasklaidos agentūros reporteriams.
 
Per sprogimą išdužo mokesčių inspekcijos pastato langai, nugriuvo paradinė siena.
 
Danijos Mokesčių ministras Mortenas Bodskovas „Ritzau“ naujienų agentūrai teigė, kad jam akivaizdu, jog fasadas išsprogdintas tyčia. M. Bodskovas išpuolį pavadino „visiškai nepriimtinu veiksmu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 14:50

Dujotiekio „Nord Stream 2“ maršruto patvirtinimo atidėjimas dėl Danijos neapsisprendimo, ar suteikti leidimą tiesti dujotiekį, gali lemti nuostolius, o juos esą reikės kompensuoti, įspėja „Gazprom“ valdybos narys Sergejus Kuznecas.
 
„Yra atsakomybė, kuri anksčiau ar vėliau gali iškilti. Bendrovė „Nord Stream 2 AG“ jau užsiminė apie tai, kad investicijos atliktos, o dujotiekio maršruto patvirtinimo atidėjimas gali lemti nuostolius, kuriuos mes anksčiau ar vėliau turėsime kompensuoti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S. Kuznecas. Tiesa, S. Kuznecas tiesiogiai nekalbėjo apie tai, ar „Nord Stream 2 AG“ reikalaus iš Danijos kompensacijos.
 
„Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Burmistrova savo ruožtu pabrėžė, kad dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ artimiausiu metu su Danijos energetikos agentūra aptars paraiškas dėl „Nord Stream 2“ tiesimo.
 
Dujotiekiu siekiama apeiti rusiškų dujų tranzito valstybes, pirmiausia – Ukrainą. „Nord Stream 2“ tiesiamas Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose. Kol kas leidimo tiesti dujotiekį nėra suteikusi vienintelė Danija.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 15:40

Buvęs Danijos premjeras ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas palaiko Jungtinių Valstijų sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui, net jei į sankcijų akiratį patektų ir Danijos įmonės, rašo danų laikraštis „Politiken“.
 
Tiesa, A. F. Rasmussenas pripažino, kad sankcijos sąjungininkams turėtų būti paskutinis JAV žingsnis bandant sustabdyti „Nord Stream 2“ tiesimą.
 
„Aš suprantu amerikiečių kritiką dėl to, kad jie moka didžiulius pinigus Europos gynybai, o mes tuo metu tampame vis labiau priklausomi nuo Rusijos“, – „Politiken“ sakė buvęs Danijos premjeras.
 
Pasak A. F. Rasmusseno, JAV sankcijos gali būti pritaikytos ir Danijos įmonėms.
 
„Nord Stream 2“ finansavime ar tiesime dalyvaujančios Danijos bendrovės taip pat yra JAV akiratyje“, – tikino A. F. Rasmussenas.
 
Dujotiekio projekto oponentai, tarp jų – JAV, Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys, „Nord Stream 2“ projekte įžvelgia Rusijos bandymą padaryti Europą dar labiau priklausomą nuo rusiškų dujų, tuo pačiu panaikinant Ukrainos gaunamas pajamas iš dujų tranzito.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:36

Danske Bank. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį pranešė, kad jis negali nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per jo Estijos padalinį 2007-2015 m. laikotarpiu, ir kad dėl šio skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomas Borgenas.

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su galimu pinigų plovimu Estijoje, – teigė Th. Borgenas savo atsistatydinimo pareiškime. – Aš labai dėl to apgailestauju. Nors tyrimas nustatė, kad aš vykdžiau visus savo juridinius įsipareigojimus, esu įsitikinęs, kad visoms šalims bus geriau, jei atsistatydinsiu.“

Jis pažymėjo, kad jis, kaip generalinis direktorius, prisiima atsakomybę už visus įvykius banke. „Man jau kurį laiką buvo aišku, kad atsistatydinimas – teisingas žingsnis, kurį būtina žengti, bet aš vis atidėliodavau tokį sprendimą, nes jaučiau pareigą vadovauti bankui šiuo sudėtingu jam laikotarpiu“, – pareigūno žodžius cituoja err.ee.

Banko tarybos pirmininkas Olė Andersenas išsakė apgailestavimą dėl to, kad tenka atsisveikinti su Th. Borgenu, bet pridūrė, kad jie nuolat svarstė šį klausimą ir kad jis gerbia Th. Borgeno sprendimą, kuris, jo nuomone, yra teisingas.

Thomas Borgenas. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo pradžioje įtakingas verslo laikraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis konsultacinės bendrovės „Promontory Financial“ ataskaita, rašė, kad „rusiškų pinigų“, pervestų per „Danske Bank“ Estijos padalinį, suma 2013 metais buvo rekordinė – iki 30 mlrd. JAV dolerių, o per 2007- 2015 metų laikotarpį, laikraščio duomenimis, per „Danske Bank“ Estijos padalinį galėjo būti išplauta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš įmonių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.

Anksčiau skelbta, kad Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio finansininko ir investuotojo, fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio atitinkamo turinio skundo, pradėjo tyrimą. W. Browderis apkaltino „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojus prisidėjus prie pinigų plovimo. Estijos generalinė prokurorė Lavly Perling anksčiau skelbė, kad 26 „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojai sukūrė nusikalstamą pinigus plaunančią grupuotę, per kurią buvo išplauta apie 13 mlrd. dolerių.

„Danske Bank“ sumažino 2018 metų grynojo pelno prognozę: nuo 18-20 mlrd. iki 16-17 Danijos kronų.

„Danske Bank“ akcijų vertė ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Kopenhagos akcijų biržoje smuko daugiau nei 3,75 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:44

Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sukėlė pasipiktinimą įžeidžiamais savo pasisakymais apie burkas dėvinčias moteris, informuoja „Euronews“.

Pasipiktinimas kilo, kai britų dienraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodė B. Johnsono straipsnis. B. Johnsonas rašė, kad burkas dėvinčios musulmonės moterys atrodo kaip pašto dėžutės ar bankų plėšikai.

Tokie B. Johnsono komentarai, kuriuos jis išsakė komentuodamas neseniai Danijoje įsigaliojusį draudimą viešumoje nešioti visą veidą dengiančius šydus, sukėlė pasipiktinimą ir Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May. Politikės manymu, tokie pasisakymai netinkami ir įžeidžiantys.

Nepaisant kritikos burkoms, B. Johnsonas mano, kad šį draudimą įvesdama Danija pasielgė netinkamai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 05:30

Trečiadienį Danijoje įsigaliojo vadinamasis „burkų draudimas“ – draudimas viešose vietose nešioti visą veidą dengiančius šydus.

Danijos parlamentas tai numatantį įstatymą patvirtino gegužę.

Draudimas taikomas ne tik nikabams, bet ir balaklavoms, netikroms barzdoms ir kitokioms veido kaukėms, išskyrus apsaugines.

Išimtys numatytos žieminiams drabužiams, tokiems kaip šalikai, ir kostiumams bei kaukėms, dėvimoms per Heloviną.

Pirmą kartą šį įstatymą pažeidusiam asmeniui gali būti skirta 1 tūkst. Danijos kronų (156 JAV dolerių) bauda. Už pakartotinius nusižengimus grės didesnės baudos. Už ketvirtąjį ir tolesnius nusižengimus bus baudžiama 10 tūkst. kronų baudomis.

Vėliau trečiadienį Kopenhagoje ir Orhuso mieste prieš šį draudimą planuojami protestai.

Panašūs draudimai dengti veidus galioja ir kai kuriose kitose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.02; 09:04

Atsižvelgdama į didėjantį karinį Rusijos aktyvumą Rytų ir Šiaurės Europoje, Danija ketina 20 proc. didinti gynybos biudžetą, informuoja „The Independent“.

Danijos ministras pirmininkas Lokė Rasmusenas (Lokke Rasmussen) teigė, kad šiuo žingsniu siekiama daugiau dėmesio skirti grėsmėms arčiau namų. 2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Baltijos šalys tapo itin sunerimusios dėl Rusijos karinės strategijos.

„Rusija daug investuoja į savo kariuomenę ir, nepaisydama tarptautinių normų ir principų, palei Baltijos jūrą ir Baltijos šalių sienas vykdo didelio masto karines pratybas“, – teigiama L. Rasmuseno vyriausybės pranešime.

Danijos išlaidos gynybai penkerius metus bus didinamos palaipsniui. Iš viso išlaidos gynybai iki 2023 metų padidės 4,8 mlrd. Danijos kronų. Tai didžiausias Danijos gynybos išlaidų padidėjimas nuo Šaltojo karo.

Remiantis naujuoju planu, iki 2023 metų Danijos gynybos išlaidos padidės nuo 1,2 iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO, kuriai priklauso Danija, reikalauja valstybių narių gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau tai nėra formalus reikalavimas.

Tačiau Danijos centro dešiniųjų mažumos vyriausybei vis dar reikia įtikinti daugumą parlamente pritarti gynybos biudžeto didinimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.13; 00:30

danijos_policija

Danija davė demokratijos pamoką Lietuvai. Jei pas mus besivadinantys „antifašistais“ gali nebaudžiamai rinkti duomenis apie privačius asmenis ir juos naudoti bet kokiems neteisėtiems tikslams, tokią veiklą laiminant ir vadinamajam „Žmogaus teisių stebėjimo institutui“, Danijoje jie greitai būtų atsidūrę teisėsaugos akiratyje.

Mažiausiai šešiems danams gresia po šešis metus laisvės atėmimo už dalyvavimą neteisėtai sekant dešiniųjų judėjimo narius ir naudojant prieš juos smurtą. Tarp įtariamųjų – ir organizacijos „Redox“ nariai.

Continue reading „Danijoje kairieji ekstremistai kaltinami neteisėtu sekimu“

delfinu_zudynes

Judėjimas “Už gamtą“, sulaukęs didelės Lietuvos piliečių reakcijos į internetinėje erdvėje skelbtas nuotraukas apie barbarišką delfinų ir smulkių banginių žudymą Danijos autonomijoje, skelbia peticiją (www.peticija.lt/visos/3109) stabdyti šį nežmonišką elgesį.

Daugelį judėjimo „Už gamtą“ rėmėjų bei kitų mūsų šalies žmonių sukrėtė nuotraukos apie kraupias smulkių banginių ir delfinų žudynes Danijai priklausančioje autonominėje teritorijoje – Farerų salose (Faroe Islands). Judėjimas „Už gamtą“ pradeda rinkti parašus po peticija, kurią įteiksime Danijos Karalystės ambasadai Vilniuje ir Danijos Karalystės vyriausybei. Ambasada aiškina, jog Danija yra bejėgė stabdyti šitą barbarizmą, nes esą Farerai yra autonominė teritorija su savo įstatymais. Mūsų tai neįtikina. Farerai ekonomiškai didele dalimi priklausomi nuo Danijos. Komerciniai Danijos bankai skatina investicijas ir duoda pinigus. Taip kad svertų tikrai yra, ir jie neišnaudojami. Akivaizdžiai trūksta politinės valios.

Continue reading „Smerkiu Danijoje vykstančias viešas beprasmes delfinų žudynes“

delfinu_zudynes

Mūsų draugė Danija. Giliai civilizuota, giliai liberali ir tolerantiška. Jei tolerancija kas nors iš skaitytojų palaikys barbarišką Kalderono delfinų masinį žudymą, manau, tikrai apsiriks. Primygtinai siūlau pažiūrėti nuotraukas, nors turiu įspėti, jog jautresniems žmonėms tai gali sukelti rimtą stresą. Kasmet Danijai priklausančiose Farerų salose vyksta “šventė”, vietinių gyventojų vadinama “Grindadrap”. “Šventės” akimirkos – nuotraukose, kurių ir komemtuoti nepatogu. Jei būtybės, vadinamos žmonėmis, gali šitaip begėdiškai žudyti mielus, protingus, žmonėmis pasitikinčius delfinus, juos reikėtų statyti kažkur prie krokodilų. Bet tikrai ne prie mąstančių ar ką nors jaučiančių šios planetos gyventojų.

Continue reading „Kraupios delfinų žudynės Danijoje“