Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį darbo vizito vyksta į Estiją, kuri mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
 
G. Nausėda susitiks su šalies prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene.
 
G. Nausėdos vizitas Estijoje sutampa su reikšmingomis istorinėmis datomis – Baltijos kelio 30 metų minėjimu ir keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Vizito metu susitikę valstybių vadovai aptars dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Baltijos regione, NATO gynybos planus, Europos Sąjungos darbotvarkės, įskaitant ir derybas dėl kitos ES finansinės perspektyvos, taip pat naujos Europos Komisijos formavimo klausimus.
 
Estijos ir Lietuvos lyderių susitikimų metu dėmesys taip pat bus skiriamas ir Baltijos valstybių trišalio bendradarbiavimo Prezidentų formatu sustiprinimo galimybėms, šalių bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei kuriant bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką. 
 
Prezidentas su Estijos vadovais kalbėsis ir energetikos klausimais: elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais elektros tinklais, bendros ES dujų rinkos sukūrimo bei Astravo atominės elektrinės saugumo temomis. Laiko planuojama skirti, informuoja Prezidentūra, ir susisiekimo klausimams – bendrų transporto infrastruktūros plėtros projektų: „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ aptarimui.
 
Taline G. Nausėda aplankys Marjamae komunizmo aukų muziejų, kur padės gėlių totalitarinio režimo aukoms pagerbti, vėliau Lietuvos ambasadoje susitiks su Estijos lietuvių bendruomene, o vakare Kadriorge vyksiančiame priėmime prezidentas sveikins Estijos gyventojus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
 
Tai bus ketvirtasis Lietuvos prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 08:00
 
 
 

Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyksta dviejų dienų darbo vizito į Estiją. Parlamento vadovas dalyvaus Baltijos gynybos koledžo 20-mečio renginiuose, susitiks su Baltijos gynybos koledžo komendantu generolu majoru Andžiu Dilanu.
 
Tartu mieste įsikūrusio Baltijos gynybos koledžo jubiliejiniuose renginiuose taip pat dalyvaus Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis.
 
Seimo pirmininkas V. Pranckietis dalyvaus vėliavos, skirtos Tartu miestui ir simbolizuojančios ilgą kelionę, inauguracijos iškilmėse.
 
1999 m. Tartu įsteigtas Baltijos gynybos koledžas – bendra Baltijos valstybių aukštoji karo mokykla, rengianti Estijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų valstybių štabų karininkus ir civilius. Koledže studijuoja Baltijos šalių karininkai, taip pat karininkai iš Vakarų ir Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 03:00

Darbo vizito į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadavietėje ir susitiko su jos vadu generolu majoru Anthony’iu J. Carrelliu. Susitikime aptartas Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas, Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos saugumo partnerė, kurios buvimas reiškia papildomas regiono saugumo garantijas. Prezidentė padėkojo nacionalinės gvardijos kariams už sėkmingą 25 metų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene.

,,Lankiausi Pensilvanijos nacionalinėje gvardijoje, su kuria Lietuva bendradarbiauja jau 25 metus, tai mūsų pasididžiavimas, mūsų patirtis, mūsų kariuomenės apmokymas ir, aišku, bendros pratybos. Tikimės, kad šio gvardijos atstovai, bus dislokuoti labai arti Lietuvos sienos, prie Alytaus, netoli vadinamojo Suvalkų tarpsnio. Mums tai labai naudinga ne tik dėl to, kad mūsų siena bus apsaugota, bet ir kad ši gvardija toliau galės aktyviai ir intensyviai dalyvauti su Lietuvos ir Lenkijos kariuomene bendrose pratybose“, – teigė šalies vadovė.

Tvirtus šios gvardijos ryšius su Lietuva demonstruoja ir nuolatinis jos karių dalyvavimas mūsų šalyje vykstančiose pratybose, kurių metu JAV karinės pajėgos realiai dalyvauja krašto gynyboje.

Lietuvai aktualu, kad Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai aktyviai įsitrauktų į bendras pratybas kartu su NATO batalionais mūsų šalyje bei Lenkijoje ir taip prisidėtų užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą.

Tai taip pat stiprias kibernetines pajėgas turinti gvardija, kuri domisi galimybe dalyvauti Kaune steigiamo regioninio saugumo centro veikloje. Jos ekspertai savo žiniomis ir patirtimi ketina prisidėti užtikrinant Lietuvos kibernetinį saugumą.

Pensilvanijos nacionalinė gvardija aktyviai prisideda prie Lietuvos karininkų rengimo, pėstininkų kovos mašinų personalo apmokymo, mūsų šalies karinės infrastruktūros modernizavimo.

Lietuvą su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ir istorinės sąsajos. Šios gvardijos karininkas Samuelis J. Harrisas ir dar 19 JAV karininkų 1919 m. atvyko į Lietuvą padėti kautis su bermontininkais. Dabar jo vardu pavadinta gatvė Aleksote, Kaune.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.14; 06:30