Politika – kaip korida. Slaptai.lt nuotr.

Artėjantys parlamento rinkimai skatina mažąsias partijas įsivertinti savo potencialą patekti į Seimą. Didelei daliai jų, teigia ekspertai, perlipti 5 procentų kartelę – didelis iššūkis.
 
Dėl šios priežasties Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis ir Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas Arvydas Juozaitis praneša dalyvaujantys visuomenininkų inicijuotose derybose, kurių tikslas – suburti dešiniojo sparno mažąsias partijas, kad jos Seimo rinkimuose kandidatuotų vienu sąrašu.
 
N. Puteikis viliasi, kad į šias derybas taip pat įsitrauks ir Seimo nario Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga bei profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas.
 
Visgi pats R. Dagys ir Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica teigia jokio oficialaus kvietimo derybose dalyvauti nesulaukę ir apie pačią iniciatyvą tik girdėję.
 
Mažosioms partijoms tarpininkauti nusprendęs Kauno technologijų universiteto (KTU) profesorius Gediminas Merkys skelbiasi esantis neutraliu, asmeninių politinių siekių rinkimuose neturinčiu derybų moderatoriumi. Pasak jo, tokių pačių nešališkų derybų iniciatorių yra ir daugiau.
 
N. Puteikis: intensyviai dalyvaujame šiose derybose
 
Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

N. Puteikis teigia, kad jo vadovaujama partija atsiliepė į visuomenininkų iniciatyvą, kviečiančią mažąsias partijas burtis ir Seimo rinkimuose kandidatuoti vienu sąrašu. Pasak politiko, šiuo metu tarp mažųjų partijų vyksta intensyvios derybos.
 
„Mes atsiliepėme į grupės visuomenininkų kreipimąsi į mažąsias partijas, kad jos į Seimo rinkimus eitų vienu sąrašu. Mes dabar intensyviai dalyvaujame šiose derybose, todėl, kol šios derybos nebaigtos, tol nedėliosime nei atskirų partijos programinių nuostatų, nei atskirų sąrašų“, – Eltai teigė N. Puteikis.
 
Politikas informuoja, kad šiuo metu vyksta derybos tarp jo vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“, A. Juozaičio vadovaujamos Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai, Tautininkų respublikonų sąjungos, kurios lyderis yra Steponas Grodeckis, Stanislovo Buškevičiaus vadovaujamos partijos Jaunoji Lietuva bei Dariaus Kuolio partijos – Lietuvos sąrašas.
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
N. Puteikis neslepia vilčių, kad prie derybų prisijungs ir R. J. Dagio vadovaujama partija Krikščionių sąjunga bei V. Radžvilo vadovaujama partija Nacionalinis susivienijimas.
 
„Dabar vyksta pokalbiai, ar mes galime eiti kartu, nes mūsų partijų programos panašios. Tikimės ir J. R. Dagio vadovaujamos partijos bei V. Radžvilo vadovaujamos partijos (prisijungimo – ELTA). Prioritetinis uždavinys yra pamėginti visas arba daugumą jų sujungti į bendrą rinkimų sąrašą, o kaip tai seksis – ateitis parodys“, – sakė N. Puteikis, akcentuodamas, kad derybose dalyvaujančių partijų ratas gali ir dar labiau išsiplėsti.
 
Pasak N. Puteikio, ši partijų susijungimo iniciatyva yra svarbi dėl to, kad pastarieji rinkimai parodė, pasak politiko, niūrią tendenciją, jog visos paminėtos partijos ir koalicijos greičiausiai ir ateinančiuose rinkimuose neperliptų nustatytos rinkimų kartelės.
 
„Jeigu išanalizuotumėme pastarųjų eilinių ir neeilinių rinkimų rezultatus, tai supaprastintai visos mažosios mano išvardintos partijos gautų nuo 2 iki 3 proc., kitaip tariant, nei viena neperžengtų barjero ir negalėtų realizuoti savo programinių nuostatų“, – teigė N. Puteikis.
 
A. Juozaitis džiaugiasi, kad iniciatyvos suburti mažąsias partijas ėmėsi visuomenininkai
 
Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas A. Juozaitis taip pat patvirtino dalyvaujantis derybose, kurias, pasak jo, inicijuoja KTU profesorius G. Merkys.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dabar formuojamas apskritasis stalas ir Gediminas Merkys tai inicijuoja. Buvo septynių signatarų ir profesorių kreipimasis į nesistemines partijas dėl vienijimosi rinkimuose. Šie asmenys (iniciatoriai – ELTA) yra neutralūs, jie į Seimą neina, bet apsiima šią šventą pareigą – moderuoti apskritąjį stalą“, – informavo A. Juozaitis.
 
Politiko žiniomis, šiuo metu į derybas yra įtrauktos trys partijos: „Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“, Centro partija „Gerovės Lietuva“ bei partija „Jaunoji Lietuva“.
 
„Tereikėjo rasti neutralų židinį, kuris suburtų, nes kai mes kvietėme, o tai darėme nuo rugpjūčio, tai visada kitos partijos jautė konkurenciją: kodėl jūs kviečiate, kas jūs tokie. Ši (G. Merkio – ELTA) iniciatyva buvo netikėtumas, nes vilties susiburti jau beveik nebebuvo“, – pripažino A. Juozaitis.
 
Nacionalinis susivienijimas ir Krikščionių sąjunga teigia kol kas oficialaus kvietimo negavę
 
Savo ruožtu Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas V. Sinica prisipažįsta girdėjęs apie iniciatyvą suburti mažąsias partijas. Visgi V. Sinica teigia kol kas šią iniciatyvą vertinantis labiau skeptiškai.
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt0 nuotr.
 
„Galiu patikslinti, kad esame girdėję apie tokius bandymus, bet tokie bandymai vyksta jau daugiau kaip metus, ypač tarp A. Juozaičio ir N. Puteikio. Kol kas daugiau skepsio yra, ar jie bent tarpusavyje susitarti gali“, – Eltai sakė V. Sinica.
 
„Ne pats surašiau atsakymą į laišką, bet, kiek man žinoma, mūsų partijos pozicija buvo, kad išsiaiškinkite tai tarpusavyje kaip pirmą derybų etapą. Jeigu jūs galite kažką vykdyti, ką pirmiausiai rodytų gebėjimas vienytis tarpusavyje, tai galėsimės apie tai kalbėtis“, – pridūrė jis.
 
V. Sinicos teigimu, kol kas partija yra gavusi tik viešą laišką, o derybų iniciatoriai asmeniškai nesusisiekė nei su juo, nei su partijos pirmininku profesoriumi Vytautu Radžvilu, todėl, pasak jo, tokią iniciatyvą reikėtų labiau traktuoti kaip viešųjų ryšių akciją.
 
„Mano nuomone, iniciatyva yra nereali, tai daugiau yra viešųjų ryšių akcija. Mano nuomone, derybos nevyksta viešais laiškais, kai dar net neaiškūs derybų dalyviai. Viskas yra skirta pavaizduoti, kad jie yra vienytojai“, – teigė V. Sinica, akcentuodamas, kad vienytoju artėjant Seimo rinkimams labiausiai nori pasirodyti N. Puteikis.
 
Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. Dagys taip pat teigia kol kas apie iniciatyvą mažosioms partijoms rinkimuose dalyvauti su bendru sąrašu girdėjęs tik bendro pobūdžio diskusijas.
 
„Kol kas diskusijos yra bendro pobūdžio, girdėti visokių diskusijų girdėjome, bet kol kas konkrečiai diskusijų nevyksta. Tai yra bendro pobūdžio pasidalinimai, kad galbūt reikėtų tai daryti“, – sakė R. J. Dagys.
 
G. Merkys: atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų – nėra
 
Savo ruožtu vienas iš derybų iniciatorių KTU profesorius G. Merkys teigia, kad iniciatyvą paskatino nemažos dalies rinkėjų balsų nubyrėjimas dėl 5 procentų rinkimų kartelės į Seimą partijoms ir 7 procentų kartelės koalicijoms.
 
„Problema yra tai, kad maždaug 15 procentų rinkėjų balsų per Seimo rinkimus paprastai yra balsai atiduoti už mažąsias partijas, kurios nepraėjo 5 proc. barjero arba nepraėjo 7 proc. koalicijos barjero. Tada šie balsai nukeliauja tiems, už kuriuos žmonės niekada nebalsuotų“, – Eltai teigė G. Merkys, akcentuodamas, kad taip iš atstovaujamos demokratijos yra daromas pasityčiojimas.
 
KTU profesorius teigia, kad prie šios iniciatyvos suburti mažąsias partijas taip pat prisidėjo signatarai Algirdas Andriukaitis ir Leonas Milčius, lituanistas, kalbininkas profesorius Alvydas Butkus bei dar keli asmenys. G. Merkys džiaugiasi, kad bent kol kas atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų ši iniciatyva nesulaukė.
Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
 
„Yra neformali mūsų grupelė, ilgai virėme savo sultyse, šį ketinimą paviešinome ir tarsi nėra atmetimo, paneigimo reakcijos, kad mes kažką blogo padarėme. Laiko dar kažkiek yra, domisi ir pavieniai žmonės, kurie turi parlamentaro darbo patirties“, – sakė G. Merkys, pabrėždamas, kad patys idėjos iniciatoriai kandidatuoti į Seimą neketina.
 
„Man susidarė įspūdis, kad bent N. Puteikis ir A. Juozaitis į šį procesą žiūri pozityviai. Galbūt Nacionalinis susivienijimas žiūri nuosaikiau, kritiškiau, bet aš turiu duomenų beveik iš pirmų lūpų, kad jie taip pat nežiūri į tai neigiamai, žiūri įdėmiai, galbūt tik nepuola jungtis“, – pridūrė jis.
 
Nepaisant to, kad profesorius teigiamai žvelgia į derybų potencialą, tačiau derybų baigties G. Merkys prognozuoti dar nedrįsta.
 
„Dabar yra pradžios pradžia, matysime, kas bus toliau. Čia mes palietėme ženklios dalies rinkėjų tam tikrą politinį nervą, politinių lūkesčių nervą, dėl to ši iniciatyva turi potencialo, kaip bus iš tikrųjų – sunku pasakyti“, – teigė G. Merkys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 12:00

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas išreiškė viltį, kad Rytų Ukrainoje greitai pavyks įgyvendinti visiškas paliaubas, antradienį pranešė V. Zelenskio atstovai.
 
Pokalbio telefonu metu Ukrainos ir Rusijos lyderiai pasveikino vienas kitą su Naujaisiais metais. Pastarasis pokalbis interpretuojamas kaip dar vienas ženklas, patvirtinantis, kad nuo mėnesio pradžioje Paryžiuje vykusio tarptautinio viršūnių susitikimo įtampa tarp dviejų šalių mažėja.
 
Praėjusį savaitgalį Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje apsikeitė kaliniais – tai buvo viena iš Paryžiaus konferencijoje numatytų priemonių regione siekiant taikos.
 
Viršūnių susitikimo metu V. Putinas ir V. Zelenskis taip pat pažadėjo iki 2019 m. pabaigos rytiniame Donbaso regione visiškai nutraukti ugnį.
Antradienį Ukrainos prezidento kabinetas nepateikė naujos datos, kada žadama sudėti ginklus. V. Zelenskio atstovai tik informavo, kad lyderiai sutarę, jog tai turėtų įvykti „netolimoje ateityje“.
 
V. Zelenskis į V. Putiną kreipėsi po to, kai 2019 m. pirmojoje pusėje buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, vėliau žengta konkrečių žingsnių: patraukti kariškiai, pasikeista kaliniais. Ukraina ir Rusija taip pat pasirašė naują dujų tiekimo susitarimą.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
 
Separatistai Rytų Ukrainoje sukilo po to, kai 2014 m. buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Rusija prarado dalį įtakos.
 
Tarptautinėse derybose dėl taikos Ukrainoje V. Putinas atstovauja Donbaso prorusiškus separatistus, nors Kremlius nuosekliai neigia Rusijos įsitraukimą į karą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 03:00

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kreipėsi į savo tautiečius, ragindamas juos Kalėdų dienomis kiek įmanoma mažiau ginčytis. „Aš tikiuosi, jog mėgausitės keliomis ateinančiomis dienomis. Pamėginkite pernelyg nesiginčyti su uošviais ar kuo nors kitu“, – sakė jis pirmadienį parodytoje vaizdo žinutėje.
 
Tačiau apie „Brexitą“, kuris smarkiai skaldo britų visuomenę, vyriausybės vadovas aiškiai neužsiminė. Jis vietoj to gyrė šį „ypatingą metų laiką“, kai žmonės turi galimybę „švęsti visą gėrį pasaulyje – nepriklausomai nuo to, kas prieš tai atsitiko“. Įraše B. Johnsonas stovi prie žibančios Kalėdų eglės.
 
B. Johnsonas siekia sausio 31-ąją išvesti savo šalį iš ES. Jo konservatoriai po gruodžio 12-ąją vykusių pirmalaikių rinkimų Bendruomenių Rūmuose turi solidžią 365 parlamentarų daugumą iš 650 savo tikslams pasiekti.
 
Po „Brexito“ prasidės pereinamasis laikotarpis, kurio metu Didžioji Britanija liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Per šį laikotarpį abi pusės nori išsiderėti didelį prekybos susitarimą. Pereinamasis laikotarpis truks iki 2020 metų gruodžio 31 dienos, tačiau jis galės būti pratęstas. Vis dėlto B. Johnsonas pratęsimo nori išvengti. Todėl jis savo „Brexito“ įstatyme įtvirtino, kad Londonas negali prašyti ES pratęsti terminą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:02

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarė dėl visiško ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje, tai numatyta įgyvendinti iki metų pabaigos. Pirmadienį V. Putinas ir V. Zelenskis susitiko pirmą kartą.
 
Tačiau Ukrainos prezidentas, kurio prioritetas, kaip pats sako, yra išspręsti konfliktą ir nutraukti karą, perspėjo, kad ne vienos paliaubos su Rusijos remiamais separatistais jau yra žlugusios. V. Zelenskis patikino, kad „reikia tikrų faktų“.
 
Abu lyderiai, taip pat deryboms tarpininkavusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad pažanga politiniais klausimais, siekiant užbaigti penkerių metų konfliktą, buvo mažesnė, nei viltasi.
 
Nebuvo išspręstas rinkimų separatistų kontroliuojamose teritorijose klausimas: V. Zelenskis teigia, kad, pirma, Kijevas turi atgauti pasienio su Rusija kontrolę ir tik tada gali įvykti rinkimai, o V. Putinas reikalauja, kad viskas vyktų atvirkštine tvarka.
 
Tačiau A. Merkel teigė, kad derybos vis dėlto padėjo „pergalėti sąstingį“. Lyderiai susitarė dėl „realistinių dalykų“ ir, „žinoma, ir toliau eisime šiuo keliu“, sakė Vokietijos kanclerė.
 
E. Macronas gyrė V. Zelenskį už jo „politinę drąsą ir ryžtą“ ir teigė tikėjęsis didesnės pažangos, tačiau tai esą bus galima pasiekti per antrą viršūnių susitikimą po keturių mėnesių.
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Lyderiai taip pat susitarė dėl kalinių apsikeitimo, nuspręsta, kad iki metų pabaigos abi pusės turėtų paleisti visus sulaikytuosius dėl konflikto.
 
Taip pat sutarta patraukti karius iš dar trijų teritorijų konflikto zonoje ir įsteigti daugiau išvažiavimo-įvažiavimo punktų, kuriais galėtų naudotis gyventojai.
 
V. Putinas pareiškė, kad procesas juda tinkama linkme: „Pažengėme daugeliu klausimu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 10:15

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos sostinėje Paryžiuje prasidėjo vadinamojo „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko Eliziejaus rūmuose. Kaip skelbia „Deutsche Welle“, tai pirmas per trejus metus susitikimas Normandijos formatu dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
 
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris pirmą kartą asmeniškai susitiks su V. Putinu, pagrindine savo prezidentavimo užduotimi laiko karinio konflikto Donbase užbaigimą. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per 5,5 metų trunkantį konfliktą žuvo 13 tūkst. žmonių, maždaug du mln. ukrainiečių buvo priversti persikelti. Konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karių kilo 2014 metais.
 
Derybos Normandijos formatu prasidėjo 2014 metais, jomis buvo siekiama rasti konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą, tačiau vėliau derybos nutrūko ir nebuvo rengiamos daugiau nei trejus metus. Šių metų gegužę Ukrainos prezidentu tapęs V. Zelenskis išreiškė norą atnaujinti derybas Normandijos formatu.
 
Ankstesnės politinės patirties neturėjęs V. Zelenskis teigė, kad taikos derybos su Rusija – svarbiausia jo užduotis ir liepą pakvietė V. Putiną į tiesiogines derybas dėl konflikto.
 
„Aptarkime, kam priklauso Krymas, ir ko nėra Donbaso regione“, – tuo metu sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Rusijos prezidentą.
 
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Kiek vėliau po to buvo imtasi veiksmų, padėjusių sumažinti dvišalę įtampą ir atvedusių iki „Normandijos ketverto“ susitikimo. Rugsėjį Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais, o praėjusį mėnesį Rusija grąžino Ukrainai tris prieš metus užgrobtus jos laivus.
 
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Netrukus po Rusijos įvykdytos aneksijos Rytų Ukrainoje kilo karinis konfliktas. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais. NATO ir Vakarų šalių žvalgybos ekspertai kaltina Rusiją padedant separatistams Rytų Ukrainoje ir siunčiant jiems sunkiąją ginkluotę ir karius.
V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
 
Pirmadienį susitikę Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai bandys rasti užsitęsusio konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą. Pirmiausiai rengiami atskiri dvišaliai V. Zelenskio ir V. Putino susitikimai su A. Merkel ir E. Macronu. Po to įvyks bendras visų keturių lyderių susitikimas, po jo bus surengta spaudos konferencija, o galiausiai įvyks pirmasis akis į akį V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.
 
Vokietija ir Prancūzija laikomos šalimis tarpininkėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 03:00

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas nori suintensyvinti pokalbius su ES dėl „Brexito“. „Dabar metas abiem pusėms didinti tempą“, – pareiškė jis. Visą rugsėjį abiejų pusių derybininkai esą turėtų susitikti du kartus per savaitę.
 
„Išplėsti susitikimus ir konsultacijas būtina, jei norime šanso pasiekti susitarimą tam laikui, kai mes spalio 31-ąją išstosime“, – kalbėjo B. Johnsonas. Nuo šios datos jis nieku gyvu nenori nukrypti. Jei susitarimas nebus pasiektas, jis esą išves šalį iš ES ir be sutarties.
 
Savo pirmtakės Theresos May su ES išsiderėtą susitarimą B. Johnsonas atmeta. Pagrindinis ginčytinas klausimas yra čia numatyta nuostata dėl sienos tarp ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos.
 
B. Johnsonas nori, kad ES atsisakytų vadinamojo „backstop“ mechanizmo, kuris ir po „Brexito“ išlaikytų šalį Muitų sąjungoje su ES. ES reikalauja „backstop“ garantijos, nes ji neleistų atsirasti pasienio kontrolėms tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
 
B. Johnsonas reikalauja pokalbių dėl galimų alternatyvų, pavyzdžiui, techninių sprendimų. Anot jos, čia dar yra veiksmų laisvės. Tačiau ES nenori judinti su Th. May išsiderėtos sutarties, kurią britų parlamentas triskart atmetė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.30; 00:30
 
 

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis įvertino valdančiosios koalicijos derybas.
 
Pasak jo, valdantieji grįžta prie nomenklatūrinės politikos, kuomet svarsto ir renkasi postus, o ne žmones.
 
„Štai ir Viktoras Pranckietis atsidūrė dėl savo kai kurių pozicijų ir nuostatų, kritiškų pasisakymų (…) Jam buvo pasiūlyta eiti lauk. Dabar dėl jo kėdės vyksta cirkas, nors tai buvo žmogus, kuris norėjo stiprinti Seimą bei jo vaidmenį Lietuvos valstybinėje santvarkoje. O vis tiek aplinka ir nomenklatūra svarsto postus. Ne tai, ar V. Pranckietis gerai dirba ir galbūt verta, kad jis toliau dirbtų, o gal tą postą, kad „valstiečiai“ galėtų toliau išlaikyti. Ne žmogų, o postą“, – teigė V. Landsbergis.
 
V. Landsbergio teigimu, „valstiečiai“, save įvardinę (…) nepriklausomais, dabar save gali vadinti nomenklatūrine kaire.
 
„Saulius Skvernelis kurį laiką tylėjo, matyt, ieškojo savęs. Ir prašneko prieš valdžios turgų, kuris vyksta mūsų akivaizdoje, diskredituodamas ir demokratiją, ir parlamentarizmą, nes jis pasakė, kad postų nepardavinėja. Tai yra pasisakymas prieš dabar klestintį postizmą, kokių postų mes išlupsime šioje situacijoje, o jei neišlupsime, neisime į koaliciją (…) S. Skvernelis, manau, racionaliai mąstantis žmogus ir, ko gero, nėra iš to postizmo, bet tai yra nuostata prieš Ramūną Karbauskį ir Gediminą Kirkilą. Reikia galvoti kitaip, reikia galvoti apie valstybę. Ieškoti žmonių, kurie dirbs valstybei, o ne savo kompanijai. Ką padarysi, kad „valstiečiai“, vadindami save nepriklausomais, pasirinko nomenklatūrinę kairę“, – teigė V. Landsbergis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Šeštadienį Vilniuje, viešbutyje ,,Holiday Inn“, vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje apžvelgiama politinė padėtis, aptariami 2019 m. rinkimų rezultatai, pasirengimas būsimiems Seimo rinkimams, diskutuojama kitais klausimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 08:00

JAV pasirengusios pokalbiams su Iranu be išankstinių sąlygų. „Mes pasirengę sėsti su jais prie vieno stalo“, – sekmadienį pareiškė Šveicarijoje viešintis JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
 
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (centre). EPA – ELTA nuotr.
Tačiau jo šalis esą tęs kovą su Irano „piktavališka veikla“. Irano prezidentas Hassanas Rouhani šeštadienį sakė, kad jo šalis yra atvira pokalbiams, tačiau ne pagal Vašingtono „įsakymą“.
 
„Mes iki šiol parodėme, kad nepaklusime tironiškai galiai“, – teigė H. Rouhani šeštadienį savo vyriausybės portale. Priešingai, abi pusės esą turi bendrauti „su pagarba ir vadovaudamosi tarptautine teise“.
 
Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pastaruoju metu smarkiai išaugo.
Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
 
Kalbėdamas apie Irano ir proiranietiškų kovotojų keliamą grėsmę, Vašingtonas nuo gegužės pradžios sustiprino savo karinį buvimą Persijos įlankos regione. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori savo „maksimalaus spaudimo“ strategija priversti Iraną iš naujo derėtis dėl jo branduolinės programos ir jo politikos regione.
 
M. Pompeo savo kelionę po Europą penktadienį pradėjo Berlyne. Po Šveicarijos jis dar lankysis Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 00:00

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.
Kovo mėnesį po nesėkmingo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimo Hanojuje buvo įvykdyta mirties bausmė Šiaurės Korėjos specialiajam atstovui politikos JAV atžvilgiu klausimams Kim Hyok-cholui.
 
Tai penktadienį pranešė Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“, remdamasis šaltiniais Šiaurės Korėjoje.
 
Leidinio žiniomis, egzekucija taip pat buvo įvykdyta keturiems derybose dalyvavusiems Šiaurės Korėjos URM darbuotojams. Jie buvo apkaltinti šnipinėjimu JAV naudai.
 
Dar keli viršūnių susitikimo dalyviai, tarp jų – Kim Jong-uno vertėjas, atsidūrė pataisos stovyklose.
 
JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas buvo surengtas Vietnamo sostinėje vasario 27-28 dienomis. Po kelių pokalbių, taip pat ir akis į akį, D. Trumpui ir Kim Jong-unui nepavyko sudaryti susitarimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 00:30

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė pasiruošimą aptarti su Maskva padėtį Rytų Ukrainoje, praėjus dienai po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad jis yra pasirengęs vesti derybas su Ukrainos prezidento rinkimų laimėtoju dėl konflikto Donbase užbaigimo. 

V. Putinas šeštadienį sakė, kad konflikto Rytų Ukrainoje klausimui būtų skiriama daugiausiai dėmesio, jei jis kada nors susitiktų pasikalbėti su išrinktuoju Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. 

„Jei kada nors susitiktume derybų – aš neatmetu tokios galimybės – mes pirmiausia turėtume aptarti būdus, kaip užbaigti konfliktą Pietryčių Ukrainoje“, – sakė Rusijos vadovas.

Į Rusijos prezidento pareiškimą reaguodamas V. Zelenskis pabrėžė, kad yra pasirengęs deryboms su Rusija Normandijos formatu. 

„Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad esu pasiruošęs deryboms. Viliuosi, kad kitame susitikime Normandijos formatu Rusija pademonstruos pasirengimą deeskalacijai. Esame pasiruošę aptarti naujas sąlygas, kuriomis vadovaujantis, Ukraina ir Rusija galėtų kartu gyventi“, – sekmadienį sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad santykių normalizavimas įmanomas tik kai Krymo pusiasalis ir Donbaso regionas nebebus okupuoti. 

V. Zelenskis taip pat išreiškė viltį, kad „Rusija yra linkusi daugiau kalbėti nei šaudyti“.

Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių.

Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 02:00

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vengiant derybų dėl praėjusį mėnesį sulaikytų Ukrainos jūreivių paleidimo, informuoja „Euronews“. 

Praėjusį mėnesį Kerčės sąsiauryje Rusijos pakrančių apsauga apšaudė tris Ukrainos karinius laivus ir juos užgrobė. 24 jūrininkai buvo sulaikyti. Reaguodama į incidentą, Ukraina keliuose regionuose paskelbė 30 dienų karo padėtį. 

„Kai agresijos akto Kerčės sąsiauryje metu raginau jį (Putiną) kalbėtis, jis atsisakė“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė P. Porošenka ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kremlius negalėjo paaiškinti ir pateisinti neteisėtų savo veiksmų. 

„Jis atsisakė, nes neturėjo, ką pasakyti. Visa tiesa yra Ukrainos pusėje“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas. 

Be kita ko, P. Porošenka pažymėjo neketinąs pratęsti karo padėties galiojimo, nebent Rusija surengtų didžiulio masto ataką. 

Karo padėtis Ukrainoje turi baigti galioti gruodžio 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.18; 08:30

Mokytojams mitinguojant prie Seimo – nerimo signalai iš ŠMM. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ketvirtą streiko savaitę pamokų neves apie 1400 mokytojų. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikas vyks 60 (apie 3 proc.) švietimo įstaigų.

Iš jų streiką tęs 53 ugdymo įstaigos, prie jų naujai prisijungs 7, streiką nutrauks 17. 

Iš viso Lietuvoje veikia 2000 švietimo įstaigų, jose dirba apie 45 tūkst. pedagogų. 

ELTA primena, kad pirmadienį Vyriausybėje numatyta aptarti ketvirtą neterminuoto streiko savaitę pradėjusių mokytojų reikalavimus, dėl kurių praėjusį ketvirtadienį buvo 13 valandų deramasi Švietimo ir mokslo ministerijoje drauge su visomis profsąjungomis ir Vyriausybės atstovais.

Kaip teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, pedagogų profesinių sąjungų siūlymai Vyriausybėje bus aptarti, visų pirma, atsižvelgus į 2019 metų valstybės finansinius įsipareigojimus. 

„Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-03

27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.

Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis. 

Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.

585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.

„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.

Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.

Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai. 

„Brexitas“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

V. Putinas pasiruošęs kompromisams, išskyrus Krymo klausimą? EPA-ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nerimauja dėl planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Pasak jos, nerimą kelia tai, kad prieš tai buvusio D. Trumpo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu rezultatai buvo kontraversiški.

„Mums visada kelia nerimą, mes žinome, kas yra V. Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Be jokios abejonės, mes labai rimtai žiūrime į šį susitikimą ir į galimus rezultatus. Tuo labiau kad matėme dar vieną įdomų, kontraversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai taip pat buvo labai kontraversiški“, – trečiadienį sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Briuselyje, kur ji dalyvauja NATO viršūnių susitikime.

D. Trumpas prieš išskrisdamas į Briuselį dalyvauti NATO vadovų susitikime sakė, kad susitikimas su V. Putinu jam gali būti lengvesnis nei NATO viršūnių konferencija.

„Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“, – sakė D.Trumpas.

Liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 02:30