Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis įvertino valdančiosios koalicijos derybas.
Pasak jo, valdantieji grįžta prie nomenklatūrinės politikos, kuomet svarsto ir renkasi postus, o ne žmones.
„Štai ir Viktoras Pranckietis atsidūrė dėl savo kai kurių pozicijų ir nuostatų, kritiškų pasisakymų (…) Jam buvo pasiūlyta eiti lauk. Dabar dėl jo kėdės vyksta cirkas, nors tai buvo žmogus, kuris norėjo stiprinti Seimą bei jo vaidmenį Lietuvos valstybinėje santvarkoje. O vis tiek aplinka ir nomenklatūra svarsto postus. Ne tai, ar V. Pranckietis gerai dirba ir galbūt verta, kad jis toliau dirbtų, o gal tą postą, kad „valstiečiai“ galėtų toliau išlaikyti. Ne žmogų, o postą“, – teigė V. Landsbergis.
V. Landsbergio teigimu, „valstiečiai“, save įvardinę (…) nepriklausomais, dabar save gali vadinti nomenklatūrine kaire.
„Saulius Skvernelis kurį laiką tylėjo, matyt, ieškojo savęs. Ir prašneko prieš valdžios turgų, kuris vyksta mūsų akivaizdoje, diskredituodamas ir demokratiją, ir parlamentarizmą, nes jis pasakė, kad postų nepardavinėja. Tai yra pasisakymas prieš dabar klestintį postizmą, kokių postų mes išlupsime šioje situacijoje, o jei neišlupsime, neisime į koaliciją (…) S. Skvernelis, manau, racionaliai mąstantis žmogus ir, ko gero, nėra iš to postizmo, bet tai yra nuostata prieš Ramūną Karbauskį ir Gediminą Kirkilą. Reikia galvoti kitaip, reikia galvoti apie valstybę. Ieškoti žmonių, kurie dirbs valstybei, o ne savo kompanijai. Ką padarysi, kad „valstiečiai“, vadindami save nepriklausomais, pasirinko nomenklatūrinę kairę“, – teigė V. Landsbergis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, viešbutyje ,,Holiday Inn“, vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje apžvelgiama politinė padėtis, aptariami 2019 m. rinkimų rezultatai, pasirengimas būsimiems Seimo rinkimams, diskutuojama kitais klausimais.
JAV pasirengusios pokalbiams su Iranu be išankstinių sąlygų. „Mes pasirengę sėsti su jais prie vieno stalo“, – sekmadienį pareiškė Šveicarijoje viešintis JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (centre). EPA – ELTA nuotr.
Tačiau jo šalis esą tęs kovą su Irano „piktavališka veikla“. Irano prezidentas Hassanas Rouhani šeštadienį sakė, kad jo šalis yra atvira pokalbiams, tačiau ne pagal Vašingtono „įsakymą“.
„Mes iki šiol parodėme, kad nepaklusime tironiškai galiai“, – teigė H. Rouhani šeštadienį savo vyriausybės portale. Priešingai, abi pusės esą turi bendrauti „su pagarba ir vadovaudamosi tarptautine teise“.
Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pastaruoju metu smarkiai išaugo.
Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
Kalbėdamas apie Irano ir proiranietiškų kovotojų keliamą grėsmę, Vašingtonas nuo gegužės pradžios sustiprino savo karinį buvimą Persijos įlankos regione. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori savo „maksimalaus spaudimo“ strategija priversti Iraną iš naujo derėtis dėl jo branduolinės programos ir jo politikos regione.
M. Pompeo savo kelionę po Europą penktadienį pradėjo Berlyne. Po Šveicarijos jis dar lankysis Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.
Kovo mėnesį po nesėkmingo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimo Hanojuje buvo įvykdyta mirties bausmė Šiaurės Korėjos specialiajam atstovui politikos JAV atžvilgiu klausimams Kim Hyok-cholui.
Tai penktadienį pranešė Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“, remdamasis šaltiniais Šiaurės Korėjoje.
Leidinio žiniomis, egzekucija taip pat buvo įvykdyta keturiems derybose dalyvavusiems Šiaurės Korėjos URM darbuotojams. Jie buvo apkaltinti šnipinėjimu JAV naudai.
Dar keli viršūnių susitikimo dalyviai, tarp jų – Kim Jong-uno vertėjas, atsidūrė pataisos stovyklose.
JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas buvo surengtas Vietnamo sostinėje vasario 27-28 dienomis. Po kelių pokalbių, taip pat ir akis į akį, D. Trumpui ir Kim Jong-unui nepavyko sudaryti susitarimų.
Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė pasiruošimą aptarti su Maskva padėtį Rytų Ukrainoje, praėjus dienai po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad jis yra pasirengęs vesti derybas su Ukrainos prezidento rinkimų laimėtoju dėl konflikto Donbase užbaigimo.
V. Putinas šeštadienį sakė, kad konflikto Rytų Ukrainoje klausimui būtų skiriama daugiausiai dėmesio, jei jis kada nors susitiktų pasikalbėti su išrinktuoju Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
„Jei kada nors susitiktume derybų – aš neatmetu tokios galimybės – mes pirmiausia turėtume aptarti būdus, kaip užbaigti konfliktą Pietryčių Ukrainoje“, – sakė Rusijos vadovas.
Į Rusijos prezidento pareiškimą reaguodamas V. Zelenskis pabrėžė, kad yra pasirengęs deryboms su Rusija Normandijos formatu.
„Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad esu pasiruošęs deryboms. Viliuosi, kad kitame susitikime Normandijos formatu Rusija pademonstruos pasirengimą deeskalacijai. Esame pasiruošę aptarti naujas sąlygas, kuriomis vadovaujantis, Ukraina ir Rusija galėtų kartu gyventi“, – sekmadienį sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad santykių normalizavimas įmanomas tik kai Krymo pusiasalis ir Donbaso regionas nebebus okupuoti.
V. Zelenskis taip pat išreiškė viltį, kad „Rusija yra linkusi daugiau kalbėti nei šaudyti“.
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių.
Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vengiant derybų dėl praėjusį mėnesį sulaikytų Ukrainos jūreivių paleidimo, informuoja „Euronews“.
Praėjusį mėnesį Kerčės sąsiauryje Rusijos pakrančių apsauga apšaudė tris Ukrainos karinius laivus ir juos užgrobė. 24 jūrininkai buvo sulaikyti. Reaguodama į incidentą, Ukraina keliuose regionuose paskelbė 30 dienų karo padėtį.
„Kai agresijos akto Kerčės sąsiauryje metu raginau jį (Putiną) kalbėtis, jis atsisakė“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė P. Porošenka ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kremlius negalėjo paaiškinti ir pateisinti neteisėtų savo veiksmų.
„Jis atsisakė, nes neturėjo, ką pasakyti. Visa tiesa yra Ukrainos pusėje“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
Be kita ko, P. Porošenka pažymėjo neketinąs pratęsti karo padėties galiojimo, nebent Rusija surengtų didžiulio masto ataką.
Karo padėtis Ukrainoje turi baigti galioti gruodžio 26 d.
Mokytojams mitinguojant prie Seimo – nerimo signalai iš ŠMM. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtą streiko savaitę pamokų neves apie 1400 mokytojų. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikas vyks 60 (apie 3 proc.) švietimo įstaigų.
Iš jų streiką tęs 53 ugdymo įstaigos, prie jų naujai prisijungs 7, streiką nutrauks 17.
Iš viso Lietuvoje veikia 2000 švietimo įstaigų, jose dirba apie 45 tūkst. pedagogų.
ELTA primena, kad pirmadienį Vyriausybėje numatyta aptarti ketvirtą neterminuoto streiko savaitę pradėjusių mokytojų reikalavimus, dėl kurių praėjusį ketvirtadienį buvo 13 valandų deramasi Švietimo ir mokslo ministerijoje drauge su visomis profsąjungomis ir Vyriausybės atstovais.
Kaip teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, pedagogų profesinių sąjungų siūlymai Vyriausybėje bus aptarti, visų pirma, atsižvelgus į 2019 metų valstybės finansinius įsipareigojimus.
„Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.
27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.
Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis.
Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.
585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.
„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.
Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.
Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai.
V. Putinas pasiruošęs kompromisams, išskyrus Krymo klausimą? EPA-ELTA nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nerimauja dėl planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Pasak jos, nerimą kelia tai, kad prieš tai buvusio D. Trumpo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu rezultatai buvo kontraversiški.
„Mums visada kelia nerimą, mes žinome, kas yra V. Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Be jokios abejonės, mes labai rimtai žiūrime į šį susitikimą ir į galimus rezultatus. Tuo labiau kad matėme dar vieną įdomų, kontraversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai taip pat buvo labai kontraversiški“, – trečiadienį sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Briuselyje, kur ji dalyvauja NATO viršūnių susitikime.
D. Trumpas prieš išskrisdamas į Briuselį dalyvauti NATO vadovų susitikime sakė, kad susitikimas su V. Putinu jam gali būti lengvesnis nei NATO viršūnių konferencija.
„Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“, – sakė D.Trumpas.
Liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.
