Ar pavyks Švedijai tapti nerūkančia šalimi? EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį švedai priėmė griežtesnius rūkymą ribojančius įstatymus, skelbė „Deutsche Welle“. Viešosios vietos, kuriose galima prisidegti cigaretę, buvo dar labiau apribotos.
 
Skandinavijoje rūkyti baruose ir restoranuose buvo uždrausta jau 2005 metais. Švedija šią savaitę žengė dar vieną žingsnį, siekdama tapti šalimi be rūkalų.
 
Pirmadienį šalis priėmė įstatymą, draudžiantį rūkyti švedams tam tikrose vietose. Rūkymas buvo uždraustas žaidimų aikštelėse, traukinių stotyse, net šalia restoranų ir barų. Draudimas taip pat taikomas el. cigarečių vartotojams.
 
Europos Sąjungos statistika rodo, kad pagal rūkalų suvartojimo kiekį Švedija yra mažiausiai nuolatinių rūkal
Švedija iki 2025 metų žada tapti nerūkančia šalimi: priimtas rūkymą ribojantis įstatymas. EPA-ELTA nuotr.
ių turinti šalis. Dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas iškėlė tikslą iki 2025 metų švedams tapti visiškai nerūkančia tauta.
 
Vis dėlto naujasis įstatymas sukėlė pasipriešinimą. Rūkantis pilietis Niklas Qvarnstromas sukūrė rūkymo įstatymui oponuojančią feisbuko grupę, buvo surengtas ir nedidelis protestas.
 
Grupės įkūrėjas teigė, kad rūkymo problemos turėtų būti sprendžiamos tikrai ne draudimais. Jo požiūriu, naujasis Švedijos įstatymas dėl rūkymo buvo moraliai netinkamas – jis diskriminuoja rūkančius žmones, žeidžia juos asmeniškai, tokia rūkančius ir nerūkančius žmones atskirianti situacija, N. Qvarnstromo nuomone, yra nesąžininga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 07:00

Seimo narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno spaudos konferencija „Dėl lietuvių šeimų diskriminacijos Vilniaus rajone“. Dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės opozicijos lyderis Gediminas Kazėnas ir Vilniaus rajono tėvų bendruomenės atstovė Diana Legan. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas dėl sistemingos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos daugumos dešimtmečius vykdomos lietuvių gyventojų diskriminacijos, vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio švietimo valstybine kalba problemų ignoravimo kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių. 

Parlamentarai kviečia juos prisiimti atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinių ir pilietinių teisių Vilniaus rajone užtikrinimo.

„Susidariusi padėtis rodo, kad atėjo metas tiesioginiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsikišimui. Vienas iš efektyviausių būdų spręsti minėtas problemas būtų 2020 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įsteigti jai pavaldžius darželius su grupėmis lietuvių kalba ar steigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba ministerijai pavaldžiose Vilniaus rajono švietimo įstaigose“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Ažubalis.

Pasak A. Ažubalio ir L. Kasčiūno, Vilniaus rajone jau kelis dešimtmečius nekreipiamas dėmesys į naujakurių ir jų vaikų švietimo lietuvių kalba problemas. 

Spaudos konferencijoje kalbėjusio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderio Gedimino Kazėno teigimu, Vilniaus rajono tėvų bendruomenės daug kartų kreipėsi į rajono savivaldybės tarybą dėl darželių arba papildomų grupių lietuvių kalba steigimo, tačiau šie prašymai nebuvo net tinkamai svarstomi. Vien per pastaruosius metus nemažai Vilniaus r. tarybos opozicijos atstovų parengtų sprendimų (iš viso 19 sprendimo projektų) dėl naujų darželio grupių lietuvių kalba steigimo buvo atmesti. Pasak G. Kazėno, Vilniaus r. savivaldybė dėl susidariusios padėties yra gavusi pastabų iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau tai situacijos nepakeitė.

G. Kazėnui antrina Seimo narys L. Kasčiūnas, pasak kurio, švietimo problemos yra ignoruojamos, kas galiausiai kelia problemų ir Vilniaus miestui.

„Matant nemažai metų Vilniaus rajono tarybos valdančiųjų ignoruojamą akivaizdų ir dėl naujakurių skaičiaus didėjimo nuolat augantį poreikį steigti lietuviškas ikimokyklinio ugdymo grupes, kyla įtarimas dėl rajono valdančiųjų sistemingai vykdomos lietuvių tėvų ir vaikų diskriminacijos. Apie 5000 vaikų kasdien važiuoja į Vilniaus miesto švietimo įstaigas. Šiuo atveju įžvelgiu ir politinį visos situacijos aspektą: tėvai privalo registruotis ten, kur jų atžalos lanko švietimo įstaigas – Vilniaus mieste. Situacija paprasta: kur esi registruotas, ten balsuoji. Žinant, kad lietuviai tėvai nėra linkę balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, Vilniaus rajono valdantieji nėra suinteresuoti lietuviškų švietimo įstaigų steigimu ir tuo, kad tokie tėvai registruotųsi rajone“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios tėvų atstovės, Vilniaus rajono gyventojos Daivos Legan, valstybinės institucijos nededa pakankamai pastangų situacijai išspręsti.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia bendradarbiaujanti su savivaldybe, sprendžiant lietuvių vaikų švietimo problemas, tačiau sprendimai dėl darželių žadami anksčiausiai 2024 m. – tuo metu dauguma vaikų, kuriems šiuo metu nėra vietos ugdytis Vilniaus rajone, jau bus mokyklinio amžiaus…“ – teigė D. Legan.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 13:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Jau oficialiai paskelbta, kad kartu su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks dar ir du referendumai. Vienas – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, o kitas – dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo tiems, kurie jos atsisako, priimdami kitos šalies pilietybę…

TS-LKD partija jau suskubo paskelbti savo oficialią poziciją: referendumą dėl Seimo narių skaičiaus ignoruoti, o dėl pilietybės pasisakyti „UŽ“.

Pavydžiu tiems, kurie viską, ką teigia autoritetingi ar bent jau vadovaujančias pozicijas užimantys lyderiai, priima be abejonių, tuščia galva, kurioje nesisukioja jokie klausimai.

O ką daryti žmogui, kuris ne vieną dešimtį metų valgė duoną iš to, kad užduodavo klausimus, pavyzdžiui, kad ir tokius: kodėl? kaip? vardan ko? ir kas iš to išplaukia? Išversti kailį ar apsimesti, jog negirdėjo nurodymų, kurie nesutampa su jam įprastomis vertybėmis?

Renkuosi įprastinį kelią: klausinėti. Juolab, kad ir Užsienio reikalų ministerija, pripažindama, jog Lietuvoje dar liko piliečių, kuriems kartais kyla klausimai, paruošė tokią savotišką lyg ir atmintinę galimų klausimų ir siūlomų atsakymų į jas forma.

Deja, atmintinė nuvylė. Nežinau, kokį išsilavinimą turintis žmogus ar žmonės ją kūrė, bet su logika atmintinės kūrėjų santykiai aiškiai blogi. Gal net – jokie.

Štai į numanomą klausimą „Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems užsienyje?“ atsakoma lyg ir teisingai: „Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis naudojasi konkrečios valstybės pilietybės turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė, mokesčiai ir kt.). Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo.[Paryškinta mano – J.L.] Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės. Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai nuo jo baigties.“

Dviguba pilietybė. Slaptai.lt nuotr.

Bet štai į klausimą „Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos valstybei“ atsakoma: „Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. {Paryškinta mano – J. L.} Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamos pajamos“.

Tad kaip ten su pirmajame klausime deklaruojamomis piliečio pareigomis, nuo kurių jis lyg ir neatleidžiamas?

Kaip matote, galai su galais niekaip nesueina. Iš dviejų pagrindinių doro (tikro?) piliečio pareigų – Tėvynės gynimas ir mokesčių mokėjimas, – į užsienį išvykusiems paliekama tik viena pareiga, ir tai be garantijų, nes nesename TV interviu UR ministras Linas Linkevičius į klausimą dėl karinės prievolės tik atsiprašančiai šypsojosi ir konkretaus patvirtinimo „taip, prievolė būtina“ nedavė.

Todėl į klausimą dėl galimų privilegijų užsienyje gyvenantiems piliečiams tenka atsakyti nedviprasmiškai: taip, užsienyje gyvenantys ir kitos šalies pilietybę įgiję piliečiai, palikus jiems dar ir Lietuvos pilietybę, tampa privilegijuotais, aukštesnės rūšies piliečiais, nes jiems neprivalomos pilietinės pareigos Lietuvai: mokesčių mokėti nereikia, dėl karinės prievolės aiškaus atsakymo vengiama.

O jei taip, nelieka jokių priežasčių užsieninius Lietuvos piliečius laikyti tikrais piliečiais, lygius su Lietuvoje gyvenančiais. Juos teisingiau bus vadinti “šiaudiniais piliečiais“, panašiai kaip kad esti tikros našlės, tokį statusą gaunančios mirus  teisėtam vyrui, ir „šiaudinės našlelės“, kurių santykis su vyru-sutuoktiniu greičiau menamas, o ne realus (atsiprašau būsimųjų kelias pilietybes turėsiančių piliečių, bet tokia išvada plaukia iš nepakankamai apgalvotų URM klausimų ir atsakymų, o ne iš mano simpatijų ar antipatijų…).

Tiesa, URM klausimyne esama ir aiškių klausimų bei atsakymų. Pavyzdžiui: „Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu?“ Atsakymas: „Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali“.

Bet kodėl niekam neatėjo į galvą toks klausimas: „Ar asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, galės dalyvauti renkant Prezidentą ir Seimo narius?“

Dabar, kol asmenų, išimties keliu be kitos šalies pilietybės gavusių ir Lietuvos pilietybę, yra nedaug, jie tokiuose rinkimuose dalyvauja. Jie prilyginami tikriems (ne šiaudiniams) piliečiams, kurie laikinai dėl tam tikrų priežasčių atsidūrė už Lietuvos ribų, ir valstybė suteikia jiems galimybę rinkimuose dalyvauti užsienyje. Bet jei „šiaudinių piliečių“, atitrūkusių nuo Lietuvos socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo masiškai padaugės, ar jiems bus suteikta teisė spręsti, koks asmuo, kokia partija turės teisę vadovauti Lietuvos valstybei?

Agitatoriai, pasisakantys „už“ daugybinę pilietybę, mėgsta priminti Izraelį, kuris neva dalija savo pilietybę į kairę ir dešinę visiems jos pageidaujantiems. Bet jie kažkodėl nepastebi, kokiomis sąlygomis iš tiesų Izraelis leidžia tą daugybinę pilietybę. O juk labai svarbu žinoti, jog balsuoti, renkant Izraelio valdžią leidžiama tik tiems piliečiams, kurie nuolat, pastoviai gyvena Izraelyje! Elegantiška ir aišku.

O pas mus niekas neaišku. Neaišku netgi tai, kas pasikeitė geopolitikoje,  kur ir kuo sustiprėjo Lietuvos saugumas, jei norima keisti būtent tą Konstitucijos punktą, kuris buvo priimtas, siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės ir piliečių saugumą, užkardant Lietuvos pilietybės įsigijimą Lietuvai nedraugiškų šalių piliečiams.

Bet juk kažkas turėjo pasikeisti, jei mes dabar patikliai atveriam savo valstybės įstatymus ir įsipareigojimus tokiems piliečiams, kurie niekaip „neranda“ savęs Lietuvoje?

Vienok vietoj paaiškinimų, kada ir kaip Lietuva pagaliau atsidūrė saugesnėje erdvėje, mes didiname savo biudžeto išlaidas gynybai, lyg grėsmė Lietuvai ne tik ne mažėtų, o didėtų…

Vėlgi kairė nežino, ką daro dešinė

Lukiškių aikštėje – šiaudinė skulptūra. Slaptai.lt nuotr.

Padėties negelbsti ir ta sukta referendumo klausimo dalis, kurioje skelbiama, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę…“.

Jau dabar referendumo rengėjai rausta ir blaškosi, spaudžiami prie sienos patikslinančių klausimų. Pavyzdžiui, Australija nėra nei Vakarų Europos, nei NATO šalis, bet ar dėl to ji tampa mums priešiška? Ne…

O Pietų Afrikos Respublika, kur prieglobstį rado daugybė litvakų ir jų palikuonių?

Pagaliau, ką darysime su lietuviais, priėmusiais Ukrainos ar Gruzijos pilietybę? Juk mes visam pasauliui visa gerkle deklaruojame meilę ir pagarbą toms šalims, o dabar – še tau! Priimdami būtent tokią referendumo formuluotę, nustumiame tas valstybes į Lietuvai nedraugiškų ar priešiškų šalių užribį..

Vadinasi, dar nė nebalsavę, jau turime imtis pataisų, patikslinimų, išimčių? Maža to, net ir sudarę sąrašą tų valstybių, kurios, mūsų valdžios nuomone, nekelia pavojaus mūsų saugumui, mes vėliau ar anksčiau susidursime su skundais į Žmogaus teisių komisiją dėl to, kad šis įstatymas yra diskriminacinis… Ir kas gali paneigti, kad jis toks, kokį jį kuria referendumo iniciatoriai ir rengėjai, nėra diskriminacinis pasaulio teisuolių akimis?

Ne, kaip sau norite, bet negavus atsakymų bent į šituos klausimus (o kiek dar liko neužduotų!), aš negaliu nerti savo valstybei kilpos ant kaklo, balsuodama „už“ tokį daugybinės pilietybės įstatymą, koks yra teikiamas dabar… Šiaudai (o tuo pačiu ir šiaudiniai piliečiai) visada buvo ir liko labai pavojinga, labai degia medžiaga…

Dega Paryžiaus Dievo Motinos katedra. EPA-ELTA nuotr.

Tad tegu tą kilpą valstybei užneria tie, kuriems nebuvo klaiku, žiūrint, kaip pleška ugnyje Paryžiaus Dievo Motinos katedra, tie, kurie šitą valstybei priešišką referendumą sugalvojo…

2019.04.19; 07:30

Rugpjūčio 2-ąją paminėta Tarptautinė romų Holokausto aukų atminimo diena primena apie šimtų tūkstančių romų tautybės žmonių nužudymą Antrojo pasaulinio karo metu, skelbia „Euronews“.

Nors nėra jokių oficialių duomenų, apytikriai skaičiuojama, kad naciai ir jų sąjungininkai Antrojo pasaulinio karo metu nužudė nuo 220 tūkst. iki 500 tūkst. romų ir sintų.

Beveik 20 tūkst. jų buvo nužudyti Aušvice. Didžioji dalis romų Holokausto aukų buvo nušautos arba mirė dėl prastų sąlygų kalinimo stovyklose.

„Daugeliui europiečių romai yra pamirštos Holokausto aukos. Atsimindami istorinį jų persekiojimą, prisimename apie būtinybę kovoti su problemomis, su kuriomis jie susiduria ir šiuo metu ir į kurias pernelyg dažnai neatsižvelgiama“, – teigiama bendrame Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso ir Komisijos narės Veros Jourovos pranešime.

„Praėjus septyniems dešimtmečiams, sintai ir romai kasdien vis dar susiduria su neapykanta, smurtu, diskriminacija ir rasizmu“, – rašoma pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 06:00

Italijos valdžia teigia, kad Romoje įsikūrusi romų stovykla kelia grėsmę žmonių sveikatai. EPA – ELTA nuotr.

Protestų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nurodymo nepaisydama Italijos policija ketvirtadienį pradėjo griauti ilgai egzistuojančią romų stovyklą sostinėje Romoje, skelbia BBC.

Romai atsisako išsikelti. EPA – ELTA nuotr.

Stovyklos, namais esančios apytikriai 300 žmonių, likvidavimo operacija pradėta auštant.

Romos miesto savivaldybės teigimu, stovykla tapo grėsme visuomenės sveikatai.

Policija neigė kai kurių romų tvirtinimus, kad prieš stovyklos gyventojus buvo naudojama jėga. Kol kas nežinoma, ar romų šeimoms bus suteikti kiti būstai.

Dauguma Italijos romų (čigonų) gyvena skurde.

Stovykloje romai protestavo laikydami plakatus su užrašais, skirtais Romos merei: „Virginia Raggi, palikite mūsų šeimas ramybėje“.

Italijos vidaus reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Matteo Salvinis ir jo partija „Lyga“ kaltina romus vagystėmis. Tuo tarpu daugelis romų skundžiasi, kad dėl diskriminacijos jiems sunku susirasti darbus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 05:00

Žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą. EPA-ELTA nuotr.

Neigiamai asmens psichologinę ir fizinę sveikatą veikianti problema, apie kurią pastaraisiais mėnesiais prabyla vis daugiau su seksualiniu priekabiavimu susidūrusių Lietuvos moterų, turi turėti sprendimą. Ir jį lengviau rasti, anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos klinikos darbuotojos, Psichologijos katedros mokslininkės dr. Kristinos Žardeckaitės – Matulaitienės bei studentės Monikos Čeponytės, remiantis užsienio šalių akademinių bendruomenių patirtimi.

VDU atstovių teigimu, asmenys, patiriantys seksualinį priekabiavimą, neretai išgyvena nerimą ir depresiją, patiria galvos skausmus, o studentų patiriamas seksualinis priekabiavimas yra susijęs ne tik su žemesniais akademiniais pasiekimais, bet ir su žalingu alkoholio vartojimu, išgyvenamu pykčio jausmu. Darbe ir akademinėje aplinkoje patiriamas seksualinis priekabiavimas turi ne tik demoralizuojantį efektą, tačiau dėl žemesnio darbuotojų darbo produktyvumo ir didesnės darbuotojų kaitos siejamas su finansiniais nuostoliais organizacijoms.

M. Čeponytės teigimu, tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos šalyse bent kartą per savo gyvenimą su seksualiniu priekabiavimu yra susidūrę 55 proc. moterų, vyresnių kaip 15 metų amžiaus. Vis dėlto taip pat dažnai su tuo susiduria ir studentai. Vyrai seksualinį priekabiavimą patiria ne tik iš dėstytojų, bet ir iš kitų studentų. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, 37 proc. studenčių ir 12 proc. studentų yra patyrę seksualinį priekabiavimą universiteto teritorijoje. Tačiau per 60 proc. apklausoje dalyvavusių studentų nurodė nežinantys, kur reikėtų kreiptis pagalbos, arba mano, kad jų skundas jį gavusiems neatrodys rimtas.

Seksualinio priekabiavimo atvejai nėra išimtis ir geriausiuose pasaulio universitetuose. Penkiuose į geriausių pasaulio universitetų dvidešimtuką patenkančių Didžiosios Britanijos universitetų (Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo universitetai, Londono universiteto koledžas (UCL) ir Imperatoriškasis Londono koledžas) 2011/2012-2017 metų laikotarpiu buvo pateikti 29 pareiškimai dėl universiteto darbuotojų seksualinio priekabiavimo prie studentų ir 27 pareiškimai dėl seksualinio priekabiavimo tarp darbuotojų. Tyrimai atlikti dėl 33 atvejų. Po to 8 universitetų darbuotojai buvo atleisti ar pakeitė darbą. Aukštojo mokslo įstaigos ėmėsi priemonių, kad užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui.

Vykdant nuoseklią universitetų vidaus politiką šios atžvilgiu ir kuriant socialiai atsakingą bei jautrią šiai temai akademinę bendruomenę, rekomenduojama imtis keleto pagrindinių priemonių.

Dr. K. Žardeckaitės-Matulaitienės nuomone, būtina sukurti Elgesio kodeksą, nes įstatymai, draudžiantys diskriminaciją lyties pagrindu, taip pat ir seksualinį priekabiavimą, ne visada gali užtikrinti veiksmingą problemos sprendimą. Tyrimai rodo, kad saugi bei socialiai atsakinga aplinka aukštojo mokslo įstaigose neatsiejama nuo institucijos elgesio kodekso, nustatančio profesines ribas ir apibrėžiančio tinkamus darbuotojų ir studentų santykius (taip pat santykius tarp pačių įstaigos darbuotojų ir studentų atskirai). Aiškiai įvardintos ribos tarp priimtino ir nepriimtino elgesio sukuria saugumo jausmą ir leidžia jaustis užtikrintai, kad, susidūrus su seksualiniu priekabiavimu, skundas bus priimtas rimtai.

Turėtų būti aiški tokio pobūdžio skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka. Viešai pateikiama tokio pobūdžio informacija ne tik rodo, kad įstaiga turi tvirtą ir nuoseklią vidaus politiką seksualinio priekabiavimo atžvilgiu, tačiau suteikia reikiamos informacijos nukentėjusiam asmeniui. Seksualinis priekabiavimas turi būti suprantamas ir priimamas ne tik kaip teisės aktuose egzistuojantis reiškinys, tačiau kaip rimta socialinė problema. Dėl rimtų psichologinių seksualinio priekabiavimo pasekmių aukai svarbu užtikrinti ne tik sklandų skundų nagrinėjimą ir numatyti aiškias pasekmes priekabiautojui, tačiau užtikrinti ir reikiamą psichologinę bei emocinę paramą nukentėjusiam asmeniui. Tik empatiškas požiūris į aukos patirtį gali paskatinti kurti saugią studijų ir mokslo aplinką.

Anot VDU atstovės Inos Žurkuvienės, vis dažniau viešumoje pasakojamos seksualinio priekabiavimo aukų istorijos apie Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose patirtą seksualinį priekabiavimą suteikia pagrindą tikėti, kad pagaliau šalyje kažkas keičiasi. Ir pradedama garsiai kalbėti apie tai, kas ilgą laiką neegzistavo jokioje statistikoje, o tik neoficialiai keliavo iš lūpų į lūpas.

„Vis dėlto kartu su šiomis istorijomis kyla klausimas, kodėl taip ilgai delsėme imtis keleto paprastų žingsnių, kurie galėtų padėti išspręsti seksualinio priekabiavimo problemą švietimo sistemoje?“ – sako VDU studentė M. Čeponytė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.13; 02:30

Spalio 17-ąją prie Valdovų rūmų Vilniuje rinkosi 12-ojo Europos turizmo forumo dalyviai. Gidų ir kelionės vadovų profesinė sąjunga "Solidarumas" rengė piketą "Ne – Lietuvos gidų diskriminacijai !"

Šiuo piketu Gidų ir kelionės vadovų profesinė sąjunga nori atkreipti Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijų dėmėsį į tai, kad Lietuvos gidai jau keletą metų Lietuvoje diskriminuojami kitų šalių gidų atžvilgiu.

Lietuvos piliečiai, norintys dirbti gidais Lietuvoje, privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, baigti specialius gidų kursus ir išlaikyti Lietuvos istorijos bei ekskursijos vedimo egzaminą. Tačiau tai neprivaloma kitiems ES šalių piliečiams. Prieš keletą metų Lietuvoje, įsigaliojus Europos sąjungos direktyvai dėl laisvo darbo jėgos ir paslaugų judėjimo, užsienio šalių piliečiams užtenka tik kreiptis į Lietuvos turizmo departamentą ir pateikus įrodymus, kad asmuo du metus dirbo gidu savo šalyje, jam suteikiamas "laikinas" pažymėjimas neribotai dirbti Lietuvoje.

Continue reading „Neskriauskime Lietuvos gidų“

Rugsėjo 11-ąją sulauksime svarbios žinios. Vilniaus Apygardos administracinis teismas tądien skelbs nuosprendį, ar, lietuviškosios Temidės manymu, Lietuvos Vyriausybė nuskriaudė Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojus, sumažindama jiems kasmetines atostogas ir prailgindama darbo valandas.

Priekaištai – rimti. Įsidėmėkime: Vyriausybė kaltinama priėmusi diskriminacinius sprendimus! Nors demokratinėje, civilizuotoje valstybėje diskriminacijos neturėtų būti nė kvapo. Ypač dėl diskriminacinių veikų neturėtų sulaukti priekaištų valstybinės institucijos.

Netrukus paaiškės, kokią praktiką formuoja Vilniaus apygardos administracinis teismas

Žodžiu, ši byla aktuali ne vien tiesiogiai suinteresuotoms grupėms. Šio teisminio ginčo svarba – gilesnė, platesnė. Lietuva netrukus žinos, kokią praktiką, iškilus konfliktams tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų, formuoja lietuviškoji Temidė. Šios dvikovos baigtis gali nulemt tolimesnę valstybės raidą: arba profsąjungoms taps lengviau nei iki šiol ginti savo interesus, arba Vyriausybei bus dar paprasčiau nepaisyti teisėtų profesinių sąjungų reikalavimų. Vaizdžiai tariant, netrukus paaiškės, kokio ilgio pavadėlis atseikėtas Lietuvos piliečiams ginčijantis su valdžia.

Continue reading „Kada liausimės skriaudę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojus?“

Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo vykdymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2354) (toliau – Nutarimas Nr. 412) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2353) (toliau – Nutarimas Nr. 411) panaikino atitinkamų Sveikatos priežiūros specialistų, tame tarpe ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, garantijas susijusias su sutrumpintu darbo laiku ir prailgintomis atostogomis, motyvuodama tuo, kad įvykdė socialinę lygybę.

Šių nutarimų iniciatorė buvo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Continue reading „Lietuvos Nacionalinei sveikatos sistemos trišalei tarybai – DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ“

Viešai nuskambėjusi žinia apie tai, kad kažikuriuose vaikų darželiuose gauti savivaldos institucijų nurodymai „mokyti vaikus vieniems kitus vadinti ne berniukais ir mergaitėmis, o "žmogeliais", o registruojant vaiką į eilę darželiuose jau „nustatytos skiltys „tėvas I ir tėvas II, arba motina I ir motina II“,palietė nūdienos laikų piktžaizdės temą ir privertė ne juokais, rimtai susimąstyti.

Tikiuosi neprieštarausite, jog ši belytės ar homoseksualios asmenybės formavimo vaikų darželiuose tema nebėra jau vien diskusijų klausimas. Sodomos ir Gomoros likimas vaizdžiai aprašytas Biblijoje.

Viliuosi, pritarsite, kad nuolatinis bandymas iškraipyti ir pakeisti Žmogaus prigimtį bei įgimtas teises, dangstantis pseudo tolerancijos sąvoka, negali būti toleruojamas. Norėtųsi tikėti, kad Lietuvos politikų tarpe dar yra sugebančių suvokti, jog tai, kas prieštarauja Žmogaus prigimčiai, veda į Žmogaus, Šeimos, Tautos ir Valstybės pražūtį.

Tai, beje, žeidžia daugelį žmonių, tačiau apie toleranciją tradicinių vertybių besilaikantiesiems kažkaip keistai pamirštama.

Continue reading „Pseudo tolerancijos pasekmės peržengė bet kokias ribas“

Briuselio kova prieš Vengrijos premjerą neduoda lauktų rezultatų: „Fides“ lyderio populiarumas auga, o Europos Sąjungos niekinamas Budapeštas žengia Maskvos link“, – rašo Cicilia Tozzi laikraštyje "Legno Storto".

„Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas priešinosi kiek galėjo, gindamas demokratinį visų savo iniciatyvų charakterį, bet jam vis dėlto teko kapituliuoti. Jis buvo priverstas pakeisti Konstitucijos 4 pataisą, kad Europos Komisija neįgyvendintų grasinimų dėl taisyklių pažeidimo procedūros. Europos Sąjungos prezidentas Barozas įtikino kolegas priversti Vengriją pasirinkti: arba jūs mūsų klausysite, arba būsite nubausti sankcijomis“, – rašo žurnalistė.

Continue reading „Europa demonizuoja V.Orbaną ir priartina Vengriją prie Rusijos“

video_cip

Kokio pobūdžio skundų dažniausiai sulaukia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – dėl lyties, amžiaus ar religijos? Kas dažniau linkęs kreiptis į šią įstaigą – vyrai ar moterys? Ar dažni skundai dėl tautinės diskriminacijos? Kas neramina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovus? Kas dažnesni veiklos palydovai – padėkos ar priekaištai? Ar šios tarnybos populiarumas Lietuvoje stiprėja? Kokiose Europos Sąjungos šalyse ši tarnyba populiariausia? 

Į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė Aušrinė BURNEIKIENĖ.

Continue reading „Kas neramina Lygių galimybių kontrolierę?“

Kovo mėnesį Briuselyje, vienoje Europos Parlamento salėje, vyko tarptautinė konferencija „Dovydas ir Galiotas: mažos tautos, valdomos totalitarinių režimų“ („David and Golliath: Small nations under the totalitarian rule“) pagal bendro Europos projekto „Susitaikymas Europos istorijose. Kad geriau suprastume bendrą Europos istoriją“ programą.

Konferencija buvo surengta žymios latvių politikės, Europos Parlamento deputatės, profesorės, Europos tautų partijos (Krikščionių demokratų) grupės Biuro narės Inesos Vaiderės iniciatyva.

Continue reading „Europos Parlamente – tarptautinė konferencija „Mažos tautos, valdomos totalitarinių režimų““

Ar įmanoma minint tokias svarbias datas kaip Sausio 13-oji, Vasario – 16-oji ar Kovo 11-oji prisiminti viską, ką būtinai privalu prisiminti? Tikriausiai – neįmanoma. Viską aprėpti – sudėtingas uždavinys. Net patys įžvalgiausi protai kartais pamiršta svarbius aspektus.

2013-ųjų metų sausio 13-oji – ne išimtis. 2013-ųjų metų sausį Lietuvos valstybė deramai nepagerbė, pavyzdžiui, Vandos Pumputienės, jau keturis dešimtmečius sąžiningai, kantriai plušančios Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. Šios medikės pavardę miniu neatsitiktinai. V.Pumputienė – viena iš tų, kuriai gūdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją teko gelbėti mirštančius bei sužeistuosius.

Continue reading „Kai valdžia daug kalba ir mažai dirba“

kastis

Spalio 2 d. įvyko Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame buvo pradėtas nagrinėti nuteistosios Eglės Kusaitės apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Ji 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl  šių nusikaltimų: grąsinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių ir jo įžeidimo SMS pasiųsta žinute.  

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių BPK pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Bet apie tai – vėliau.

O dabar – apie posėdžio pradžią ir Žmogaus teises.

Continue reading „Grąsinimo nužudyti Justą Laucių byla tęsiasi“

steponavicius_gintaras

Dėl lietuvių kalbos statuso

Keistai sudvejinta šių metų rugsėjo pirmoji (trečioji) buvo tarsi pranašas tos sumaišties, kuri netikėtai užgriuvo Lietuvos mokyklas vos tik nusiteikus kibti į mokslus.

Sumaištį sukėlė Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus rugpjūčio 31 d. pasirašytas, o nuo rugsėjo 7 d., paskelbus „Valstybės žiniose”, įsigaliojęs įsakymas Nr. V-1292 dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos, kuri bus taikoma stojant į aukštąsias mokyklas.

Continue reading „Atviras laiškas Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui“

zivile-makauskiene-ausra

Lenkija negaili komplimentų Rygai dėl ypatingos, kaip teigiama, Latvijoje gyvenančių lenkų globos. Pabrėžiama, kad Latvijoje gyvenantys tautiečiai yra lojalūs piliečiai, labai gerai integruoti į šalies gyvenimą.

Viešėdamas šiais metais Rygoje, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski) sakė, kad Latvijos lenkų reikalai šioje šalyje yra sprendžiami pavyzdingai, o taip yra ne visur ir ne visada. Kaip pabrėžė lenkų žiniasklaida, ši pastaba buvo skirta Lietuvai.

Taip pat š. m. gegužę Rygoje lankydamasi Lenkijos Seimo pirmininkė Eva Kopač(Ewa Kopacz) dėkojo už ypatingai gerus Latvijos valstybės ir ten gyvenančių lenkų santykius. Pasak jos, net ir ekonominės krizės laikais lenkų mokyklos Latvijoje laikosi gerai. Ir šįkart neapsieita be užuominos apie Lietuvą.

Continue reading „Latvijos pamokos Lietuvai“

seiliuviene_m

Vilniaus apygardos administraciniam teismui šių metų gegužės mėnesį buvo įteiktas skundas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, jo nenagrinėti – negalima.

Tačiau situacija – sudėtinga. Mat skunde nurodytas atsakovas – pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Skundą pasirašė VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė.

Profesinės sąjungos lyderės V. Seiliuvienės tvirtinimu, Vyriausybė jiems, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, per pastaruosius trejetą metų dėl diskriminacinių veiksmų padarė neturtinę žalą, kuri, pareiškėjų nuomone, įvertinta trimis milijonais litų.

Oficialus skundo pavadinimas – “DĖL ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL CENTRINIŲ VALSTYBINIO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO”.

Continue reading „Vilniaus apygardos administraciniam teismui – sudėtingas galvosūkis dėl trijų milijonų, o gal teismas išsprendė bylą jai dar neprasidėjus?“

g.visockas-portretas

Kovo 11-osios proga lietuviškoje žiniasklaidoje vėl apstu ginčų, ar posakis “Lietuva – lietuviams”, – korektiškas. Šio pobūdžio diskusija, beje, tampa vis aktualesnė. Mat ir lozungų, viešai demonstruojamų Lietuvai svarbių švenčių metu Vilniaus ar Kauno gatvėse, – vis daugiau. Taigi – daugiau ir pykčių, ir nesusipratimų. Kartais jau keblu susigaudyti: džiaugiamės visiems lietuviams svarbia švente ir puoselėjame vienijančius, konsoliduojančius aspektus ar tiesiog ieškome pretekstų konfliktams tiek su saviškiais, tiek su tautinėmis bendrijomis.

Beje, esu iš tų lietuvių, kurie posakyje “Lietuva – lietuviams” neįžvelgia nieko blogo, smerktino ar užgaulaus. Kiekvienas išsilavinęs, geranoriškas kitatautis, mano supratimu, suvokia, kodėl kartais skanduojame šį šūkį, kodėl į lietuviškas šventes ir minėjimus vis dažniau atsinešame šio pobūdžio plakatų.

Continue reading „Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė“

daujotis_vytautas

Lietuvos aukštojo mokslo teisinėje doktrinoje studento kaip savarankiško individo nėra.

Jis traktuojamas arba kaip pasyvus objektas (specialistas, gaminamas pagal valstybės užsakymą), arba kaip aukštosios mokyklos pajamų šaltinis, o pati doktrina tėra tik instrukcija, kokiais būdais priversti studentą mokėti už studijas.

Tai tipiška pokomunistinių šalių aukštojo mokslo doktrina, jau seniai įgyvendinta Rusijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, buvusios Jugoslavijos respublikose, Gruzijoje, Estijoje, keliose Rytų Afrikos šalyse – Tanzanijoje, Kenijoje, kurios žavėjosi sovietiniu socializmu ir bandė jį kopijuoti.

Continue reading „Lietuvos galimybės išbristi iš aukštojo mokslo reformos liūno“