JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Po smarkios kritikos dėl jo elgesio po įtakingo senatoriaus Johno McCaino mirties JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dėlto oficialiai įvertino jo nuopelnus. „Nepaisant politinių nesutarimų“, jis gerbiąs J. McCaino „nuopelnus mūsų šaliai“, pareiškė D. Trumpas pirmadienį. Jo nurodymu, ant Baltųjų rūmų plevėsuojanti JAV vėliava vėl buvo nuleista iki pusės stiebo.

J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.

Po J. McCaino mirties šeštadienį vėliava ant Baltųjų rūmų buvo nuleista iki pusės stiebo, tačiau pirmadienio rytą vėl plevėsavo pačiame stiebo viršuje. D. Trumpas vėliau pirmadienį sakė nurodęs laikyti vėliavą nuleistą iki senatoriaus laidotuvių sekmadienį. Tai taikoma ir vėliavoms prie visų valstybinių pastatų, karinių objektų bei ambasadų.

Kartu D. Trumpas paskelbė, kad viceprezidentas Mike’as Pence’as penktadienį sakys kalbą gedulo renginyje Kapitolijuje. Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, štabo vadovas Johnas Kelly’is ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas atstovaus prezidentui atminimo pamaldose.

Prieš tai D. Trumpas tik trumpa tviterio žinute sureagavo į respublikono J. McCaino mirtį. Kritikai kaltino prezidentą, kad šis net tvyrant gedului dėl Jungtinėse Valstijose didvyriu ir pavyzdžiui laikomo politiko mirties nesugeba suvienyti šalies.

„Washington Post“ duomenimis, D. Trumpas ilgai nesutiko oficialiai įvertinti J. McCaino nuopelnų. Baltieji rūmai esą buvo parengę pareiškimą, kuriame senatorius vadinamas „didvyriu“, tačiau prezidentas nesutiko jo paskelbti. Vėliau pirmadienį D. Trumpas evangelikų atstovams sakė: „Mes labai vertiname viską, ką senatorius J. McCainas padarė mūsų šaliai“.

J. McCaino santykiai su D. Trumpu buvo labai sudėtingi. Per rinkimų kampaniją D. Trumpas šaipėsi iš veterano, kuris penkerius metus praleido kaip karo belaisvis Vietname ir buvo kankinamas. Jam J. McCainas „nėra didvyris“, – sakė D. Trumpas, kuris pats išvengė karinės tarnybos. „Man patinka žmonės, kurie nebuvo paimti į nelaisvę, ok?“ – sakė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:23

Jonas Vytautas Prunskis. Daivos Tamošaitytės nuotr.

Pokalbis su Lietuvos Respublikos garbės konsulu JAV, medicinos mokslų daktaru Jonu Vytautu Prunskiu

Gerbiamas konsule, nors Jūsų veikla Lietuvos labui yra daugiametė, daugiašakė, regis, tik Jums tapus patarėju JAV prezidento administracijoje, Lietuvoje bus pagaliau atkreiptas pelnytas dėmesys į Jūsų asmenybę ir veiklą ta prasme, kad tapsite plačiau žinomas visuomenei. Pirmiausia paklausiu, kada pradėjote dirbti prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje?

Pradėjau dirbti per rinkimų kampaniją, kai buvo likę du kandidatai: Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas. Iki tol kandidatą atsisakiau remti, nes norėjau pažiūrėti, kas išeis į rinkimų pabaigą. Tai buvo mano asmeninė nuomonė. Tuomet pradėjau jį remti finansiškai, bendravau su jo dukra ir sūnumi, susitikau su bendraminčiais. Padėjau, kiek tik galėjau. D. Trumpas buvo išrinktas, ir tai buvo daug kam netikėta. Tris dienas prieš rinkimus, pasitaręs su D. Trumpo sūnumi, raginau savo pažįstamus, kurie turi daug skaitytojų tviteryje, išsiųsti „tvitus“. Buvo išsiųsta 120 000, o replikų (retweets) buvo daug daugiau. Po rinkimų gavau darbo pasiūlymų įvairiose pozicijose. Tačiau man labai svarbus darbas, kurį dirbu dabar, – ne tik kaip didžiausios intervencinio skausmo grupės gydymo Čikagoje vadovas, bet ir kaip mokslininkas iš grupės, JAV tyrinėjančios kamienines ląsteles, todėl atsisakiau pareigų prezidento administracijoje visu etatu (full time), o ieškojau galimybės daliai (part time).

Kaip tikriausiai žinote, niekur kitur neegzistuoja tokia didelė problema su narkotikais, kaip JAV. Nuo jų pagal statistiką kasdien miršta 115 žmonių. Kadangi man buvo numatyta patarėjo pozicija sveikatos srityje, užsiėmiau šiuo klausimu. Prezidentas, kongresmenai – visa Amerika žino, kad ši problema liečia ne tik vieną kurią nors klasę, bet visus, tiek turtingus, tiek vargšus. Šiuo metu su kitais išrinktais žmonėmis sprendžiame šią problemą, teiksime siūlymus kongresui ir Baltiesiems rūmams.

Dr. Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.

Kaip formuluotumėte savo pareigas ir uždavinius?

Vienas kolega vakar ar užvakar per konferenciją pasakė, kaip įsivaizduoja tokį darbą: patarėjui paskambina, ir šis pasako savo nuomonę (juokiasi). Taip tikrai nėra. Jei esi patarėjas, turi ieškoti sprendimo, kaip išspręsti šią ar kitą problemą. Mūsų komisija skaito, rašo, diskutuoja, dirbą didelį darbą, ne vien atsakinėja į klausimus.

Kai esi patvirtintas patarėju, atsiveria ir kitos durys. Pavyzdžiui, mano veikla Amerikoje jau daugelį metų yra surišta su Lietuvos reikalais, taip pat ir Barako Obamos administracijoje, kurioje turėjau ryšių. Tuomet buvau neoficialus patarėjas. Kai esi oficialus, atsitinka du dalykai: pirma, į tave pradeda kreiptis žmonės su įvairiomis problemomis ir klausimais, antra, administracijoje tampa lengviau kalbėtis dėl reikalų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sveikatos sfera – gavęs kontaktus, gali skambinti ir tartis. Mane išrinkus, jau esu kalbėjęs dėl Lietuvos su asmenimis, atsakingais už šalies reikalus prezidento administracijoje.

Galbūt tai Jūsų profesinės paslaptys, bet pasitikslinsiu: ar imsitės naujų priemonių, nebenaudosite anksčiau taikytų bet mažai veiksmingų, kaip antai labai brangios prevencijos ar gydymo metadonu programos? Kadangi prekyba narkotikais yra milžiniškas nelegalus verslas, dar giliau žvelgiant tai ir policijos, teisėtvarkos klausimas, ne vien medicinos, kuri yra priversta šalinti padarinius. Ar galite pateikti nors vieną užuominą į tai, kad turite visiškai naujų idėjų?

Heroinas vežamas iš Meksikos, o sintetinis narkotikas fentanilas gaminamas Kinijoje. Dabar galvojama, kad ten veikia virš tūkstančio nelegalių laboratorijų. Taigi iš tiesų tai yra muitinių ir policijos reikalas. Pridursiu, jog daugelis yra įsitikinę tuo, kad Kinijos valdžia žino apie tą nelegalią veiklą. Bet tai nesusiję su tuo, ką aš darau.

Viena iš priežasčių, kodėl buvau pakviestas dirbti šiuo klausimu, buvo mano klinikų, kurios dirba jau dvidešimt penkerius metus, darbo specifika. Nuo pirmos dienos mūsų principas buvo: „Nustatyk skausmo priežastį“. Tokio požiūrio laikosi mažuma. O dauguma sako: „Duok vaistų nuo skausmo“. Dabar sunku patikėt, bet ir Amerikos valdžia „stūmė“ narkotikus skausmui malšinti per organizaciją, kuri sprendžia, ar vaistas geras, ar blogas. Tokių vaistų gamintojai ir platintojai buvo ne tik palaikomi, bet, galima sakyti, net remiami. Todėl narkotikų problema Amerikoje yra daug opesnė, nei kur kitur. Pavyzdžiui, rytoj dalyvausiu didelėj tarptautinėj intervencinio skausmo problematikos konferencijoj Budapešte. Kai dėstau Europoje ar Lotynų Amerikoje, matau, kad gydytojams tai neįdomu, nes jų pacientai taip nesielgia.

Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mane įtraukė į šią komisiją. Tarp kitko, Amerikos istorijoj nė viena komisija, kaip Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas, nebuvo gavusi tiek daug prašymų ir rekomendacijų. Todėl jaučiu didelę garbę ir pareigą atlikti darbus kokybiškai. Ilinojaus skausmo institute (Illinois Pain Institute), kuriame esu vyriausiasis gydytojas, ketvirtį amžiaus sėkmingai konkuruojam, nors mums būtų buvę daug lengviau išrašinėti narkotikus: turėtume žymiai daugiau pacientų, siuntimų, ligoninės administratoriai būtų patenkinti. Bet mes manome, kad  narkotiniai vaistai kenkia. Nesiskundžiu, nors vietoj aštuonių klinikų būčiau turėjęs daug daugiau.

Einate sunkesniu keliu…

Ir daugelis, kurie elgėsi kitaip, dabar sako, kad esu teisus, kad ir jie taip darė… Mes, komisijos nariai, šiuo metu tyrinėjam, skaitom mokslinius straipsnius, juos cituojam, nes Kongresui turime pateikti dokumentą iki metų galo. Jį svarstys devyniasdešimt dienų. Kongresmenai, sužinoję, kad esu komisijoje, mane apipylė klausimais, nes kiekvieno iš jų rajone nuo narkotikų miršta daug žmonių, ir jie gauna daug laiškų. Keturi kongresmenai, su kuriais dalyvavau Valdo Adamkaus konferencijoje Vilniuje, turėjo daug gerų klausimų apie narkotikų problemą. Žinoma, turiu ryšių su daugiau kongresmenų.

O kokia padėtis su Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymu, populiariai vadinamu „Obama care“ (Affordable Care Act), kurį norėta reformuoti?

Vieno balso (senatoriaus Johno McCaine‘o) persvara pasiūlymas nepraėjo. Manau, kad prezidentas vėl bandys. Yra ten ir gerų, ir blogų dalykų. Juos reikia taisyti. Šiuo klausimu užsiima kongresmenai.

Kokius matote teigiamus poslinkius per pusantrų prezidento D. Trumpo kadencijos metų, apie kuriuos mes nieko nežinome?

Daug kas nežino, nes televizijos – CNN, CNBC – dažniausiai neigiamai pasisako apie prezidentą D. Trumpą. Jeigu tą pačią dieną žiūrėsi šiuos kanalus ir Amerikos FOX, gali pamanyti, kad tai skirtingų dienų pranešimai.

Gaila, kad mes nematome FOX kanalo ir negalime palyginti nuomonių.

Iš tiesų, siūlau įvesti FOX Lietuvoje, bet ne dėl to, kad vieni transliuoja tiesą, kiti meluoja, o kad patys žmonės galėtų susidaryti nuomonę. Jeigu apie asmenį girdi tik neigiamą informaciją (nebūtinai apie prezidentą), tai nėra gerai. Pabrėžiu: būtina susidaryti vaizdą, kas iš tikrųjų vyksta.

Juolab, kad daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, internete neieško Ruperto Murdocho, kuriam priklauso ir FOX News, žiniasklaidos informacijos. TV lieka vienas svarbiausių ir greičiausių šaltinių.

Grįžtant prie klausimo, Amerikoje algos kyla, bedarbystė mažiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ar dar senesnių laikų. Tai liečia visus piliečius: vyrus ir moteris, afroamerikiečius ir meksikiečius, azijiečius ir kitus žmones. Aš, kaip vyriausias vykdantysis pareigūnas (chief executive officer) turėjau kelti visiems algas, juo labiau, kad gerą darbuotoją rasti sunku. Apie tai CNN nekalba arba kalba retai.

Antras pasiekimas yra prezidento pozicija dėl Nord Stream-2. Kai buvo vykdomas Nord Stream-1, ar kas nors Baltuosiuose rūmuose išreiškė aiškią nuomonę? D. Trumpas viešai iškėlė šį klausimą, kurį Lietuva kėlė jau pirmojo rusiško dujotiekio per Baltijos jūrą projekto metu. Jam reikėtų padėkoti, nes visi dabar tik ir kalba apie tai, svarsto, kas darosi su NATO nariais. Ne kritikuoju, tik pasisakau. Nežinia, kas su tuo bus.

JAV prezidentas Donaldas Trampas Davose. EPA – ELTA nuotr.

Penkerius metus kaip PLB ir Seimo komisijos pirmininkas dirbau su Seimo nariais, kad Lietuva skirtų 2 procentus gynybai. Galų gale tai buvo pradėta vykdyti. Darbas atliktas. Ir kitos šalys, pasirašiusios sutartį, moka daugiau, todėl NATO turi daugiau lėšų. Šį klausimą taip pat iškėlė D. Trumpas. Sykiu ir eilinis amerikietis pradeda mąstyti, už ką jis moka, kodėl tik Amerika turi padengti didžiausias išlaidas, kaip buvo anksčiau. Tai svarbiausi pasiekimai, kurie iškelti į dienos šviesą.

Bet štai vakar per TV žinias Lietuvoje kaip svarbiausia užsienio naujiena buvo ištransliuota žinutė, kad D. Trumpas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai,  jog jis vienam aukštam asmeniui, kuris yra teisiamas, esą nurodė sumokėti kažkokiems modeliams ar kitokios profesijos merginoms. Panašios žinutės išmetamos į eterį nuolat. Stebina faktas, kad skandalingos naujienos apie žymius asmenis užima tvirtas pozicijas mūsų žiniasklaidos kanaluose. Bent nacionalinis transliuotojas turėtų užsiimti rimtais dalykais, o ne bulvarinių sensacijų propagavimu ar advokatavimu suinteresnuotų grupių Amerikoje naudai, ieškančių kaip pakenkti prezidento įvaizdžiui. Pasiklausius paprastam žmogui iš tiesų turėtų tapti baisu (gal baigsis kaip prezidentui Rolandui Paksui, gal ponas Trumpas ne toks jau tvirtas, teisingas ir pan.). O norėtųsi rimtesnių politologinių prezidento veiklos apžvalgų, adekvataus sprendimų įvertinimo per TV žinias.

Pataikėte į dešimtuką. Jeigu visi rodikliai kyla, opozicija turi kažką daryti, nes lapkričio mėnesį laukia rinkimai į Kongresą. Amerikoje sumažėjo mokesčiai vidurinei klasei – ne turtingiesiems, bet tai neskelbiama. Sumažinta biurokratija, kad būtų lengviau atidaryti verslą. Bet CNN vykdo priešingą propagandą. Egzistuoja reiškinys – „Trump derangement syndrom“. Taip buvo ir kitiems prezidentams, taip pat ir Barackui Obamai (ką bepadarytų, viskas blogai), tik ne tokiu mastu. O reikia bendrauti su Amerikos prezidentu, stengtis pozityvia linkme. Esu gimęs ir augęs Amerikoje, bet nesu matęs, kad žmogui kiekvieną mielą dieną šitaip „duotų per galvą“. Net sunku suvokti, koks turi būti stiprus žmogus vidumi, kad visa tai atlaikytų. D. Trumpas kaip reta tokiomis sąlygomis sugeba padaryti svarbius žingsnius ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoj.

Spėčiau, kad, nepaisant nieko, prezidentą palaiko pojūtis, jog jam palankūs paprasti amerikiečiai, kurie džiaugiasi dėl teigiamų poslinkių, jų simpatija didėja, ir jis toliau dirba matydamas tame prasmę. O žiniasklaida tokia jau yra – jos uždavinys „kibti į atlapus“.

Amerikiečiai mano, kad jis tvarkosi gerai. Pažiūrėsim, ar daugiau žmonių ateis į rinkimus. Tačiau pagal istorinę tradiciją turėtų laimėti demokratai. Praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų tradiciškai laimi opozicinė partija.

Kalbant apie Lietuvą, esame transatlantiniai sąjungininkai, ir turėtumėme objektyviai santykiauti su prezidento institucija JAV, nušviesti jose vykstančius teigiamus poslinkius ir stengtis kuo glaudžiau vykdyti bendrus siekius. O koks Jūsų, kaip piliečio požiūris į Amerikos išėjimą iš JT Žmogaus teisių tarybos? Paradoksalus poslinkis, ypač turint galvoje, kad JT yra JAV žemėse.

Galiu tik pasakyti, kad Jungtinės Tautos yra išlaikomos labai didelės amerikiečių mokėtojų dalies. Dažnai kalbama arba rašoma, kam amerikiečiams to reikia.

Regis, amerikiečiai tikrai pasižymi vadinamuoju sveiku protu, jei kelia tokius klausimus. Galbūt taip mąsto vidurinioji ir aukštesnioji vidurinioji klasė? Kita vertus, gajus mitas, kad D. Trumpą išrinko tamsi, neapsišvietusi ir prietaringa darbininkų ar smulkių tarnautojų, mažadarbių provincialų masė…

Į tai galiu atsakyti humoro forma. Paprastai – ir Lietuvoje – publikai apsnūdus užtenka pasakyti, kad esu Trumpo rėmėjas, kaip visi staiga pabunda. Tai veikia geriau, nei kavos puodelis (juokiasi). Tada pradeda klausinėti, kodėl, argi nesu daktaras, profesorius, o mano žmona ar neturi afroamerikietiško kraujo? Ir tada visos rasistinės teorijos dingsta.

Iš tiesų D. Trumpas per kampaniją sakė, kad jam patinka paprasti žmonės.

Bet jis nesakė, kad jam nepatinka išsilavinę! Tai rodo politiko sugebėjimus. Svarbu matyti tai, ką D. Trumpas realiai daro, o ne interpretuoti pasisakymus tviteryje. Jau 60 procentų žadėtų dalykų per rinkimų kampaniją jis yra atlikęs. Dar nepastatyta siena su Meksika, tik dalis, bet tai jau priklauso nuo Kongreso.

Ko Lietuva gali tikėtis iš dabartinės JAV užsienio politikos krypties?

Matome, kad JAV sankcijos Rusijai yra griežtesnės, nei Europos Sąjungos šalių. Jau kitą dieną po ne visiškai gero D. Trumpo pasirodymo Helsinkyje keli šimtai milijonų dolerių skirta Ukrainai. Taigi JAV rems Europą ir Lietuvą ir toliau. Bet amerikietis jaučiasi, kad yra išnaudotas. Tėtis, mama Amerikoje dirba, augina vaikus, o jam tenka papildomi mokesčiai gelbstint kitas šalis.

Donaldas ir Melanija Trampai. EPA – ELTA nuotr.

D. Trumpo tariamas ar galimas „prorusiškumas“ buvo neadekvačiai eskaluotas?

Reikia žvelgti jo akimis. Per rinkimus D. Trumpo tikslas buvo įveikti varžovę Hillary Clinton. Kam jam pyktis su Vladimiru Putinu? Kaip Lietuvos patriotas supratau, kad D. Trumpas nori laimėti, ir jam nėra ko peštis su Rusija. Tačiau jis nėra prorusiškas. Todėl dieną po rinkimų laimėjus D. Trumpui lietuvių lyderiams sakiau, kad viskas bus gerai, nes jie nebuvo tam pasiruošę.

Kaip vertinate verslumą ir verslą Lietuvoje?

Sąlygos galėtų būti geresnės. Man liūdna ir pikta, kad Seimas per tiek metų nepadarė lengvatų verslui. Tai padarius kiltų ir algos, ir pensijos. Tai parodė ir D. Trumpas. Šešėlinė ekonomika, kuri egzistuoja dėl to, kad darbdavys negali sudurti galų su galais, išnyktų. Lietuviai emigruoja šimtais ir tūkstančiais, tad reikia kažką kuo skubiau daryti. Kai verslininkas investuoja į Rytų Europos šalis, nori atidaryti įmonę, jis suveda duomenis apie Lietuvą, Lenkiją, Estiją, Čekiją, Bulgariją ir daro atranką, nes turi pateisinti investicijas, kodėl nori investuoti į tą, o ne kitą valstybę.

Buvote PLB ir Seimo komisijos pirmininkas. Kaip vertinate naujos kadencijos darbą, konkrečiai siekį įtvirtinti dvigubą pilietybę?

Per mano dvi kadencijas komisijoje tris sykius sustabdėm Seimo balsavimą dėl referendumo rengimo. Laukėme naujo prezidento ar Konstitucinio teismo sudėties, kurie galėjo pareikšti kitą nuomonę.

Vilniaus universitete vyko prezidento Valdo Adamkaus tarptautinė konferencija „Restoring European and Transatlantic Resilience“, kurioje dalyvavote ir Jūs. Kaip skelbė oficialus dalyvių pasirašytas konferencijos dokumentas, siekta inicijuoti transatlatines diskusijas dėl ilgalaikės politikos Rusijos atžvilgiu, taip pat pasibaigus V. Putino erai. Ar konferencijos tikslai pasiekti?

Buvau kviestas pasisakyti uždarojoje dalyje.  Diskusijos buvo vaisingos, nes dalyvavo stiprūs savo srities ekspertai, ir buvo naudinga išgirsti jų nuomonę.

Baigiant pokalbį norėčiau paklausti, kas Jums yra Lietuva, kodėl į ją grįžtate?

Man tėvai įskiepijo pareigą, o be to, lengvai bendrauju su visais žmonėmis nepriklausomai nuo socialinės padėties ir čia, ir Amerikoje.

Dėkoju už pokalbį ir gimtadienio proga linkiu kuo geriausios kloties.

Vilnius, 2018 08 22

2018.08.27; 11:00

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido savo patarėjui teisės klausimais Donui McGahnui ir kitiems darbuotojams išsamiai bendradarbiauti su Rusijos įtaką rinkimams tiriančiu specialiuoju tyrėju Robertu Muelleriu. „Be to, mes mielai perdavėme daugiau kaip milijoną puslapių dokumentų“, – rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Jis pabrėžė, kad Baltieji rūmai veikia „taip skaidriai, kaip niekad istorijoje“.

Prieš tai „New York Times“ rašė, kad D. McGahnas „plačiai“ bendradarbiavo su R. Muelleriu. Patarėjas esą buvo apklaustas tris kartus, bendra apklausų trukmė siekė 30 valandų.

Per apklausas buvo kalbama apie tariamą JAV prezidento trukdymą tyrimui. D. McGahnas, be kita ko, rėmėsi dabartiniais bei buvusiais Baltųjų rūmų darbuotojais. Be to, patarėjas kalbėjo apie spėjamą D. Trumpo mėginimą atleisti R. Muellerį, taip pat apie buvusio CŽV vadovo Jameso Comey’io atleidimą.

R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimų kampaniją D. Trumpo naudai ir galimus susitarimus šiuo klausimu tarp D. Trumpo darbuotojų ir Maskvos. R. Muelleris taip pat tiria, ar prezidentas, stojęs prie šalies vairo, mėgino trukdyti šiam tyrimui.

D. Trumpas kaltinimus kategoriškai neigia ir tyrimą vadina „raganų medžiokle“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:30

D. Trumpas iš buvusio CŽV vadovo J. Brennano atėmė leidimą gauti slaptą informaciją. EPA-ELTA nuotr.

Buvę Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir kitų JAV saugumo tarnybų vadovai išplatino beprecedentį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasmerkimą po to, kai šis nusprendė į juoduosius sąrašus įtraukti jų kolegą Johną Brennaną, praneša naujienų agentūra AFP.

Buvę CŽV direktoriai – tarp jų Robertas Gatesas, George’as Tenetas, Porteris Gossas, Leonas Panetta ir Davidas Petraeusas – paskirti tiek demokratų, tiek respublikonų prezidentų, pasmerkė D. Trumpo sprendimą atimti iš J. Brennano teisę susipažinti su slapta informacija.

Dešimtys kitų buvusių šnipų išreiškė savo pritarimą pareiškimui.

„Prezidento veiksmai prieš Johną Brennaną ir grasinimai imtis panašių veiksmų prieš kitus buvusius pareigūnus neturi nieko bendro su tuo, kam turėtų ar neturėtų būti išduoti saugumo leidimai, – tai yra bandymas užgniaužti žodžio laisvę“, – sakoma pareiškime.

Apgailestaudami dėl netinkamo D. Trumpo žingsnio pareiškimo autoriai teigė, kad anksčiau saugumo leidimų suteikimas ar panaikinimas nebuvo naudojamas kaip politinis įrankis, kitaip nei šiuo atveju.

JAV prezidentas yra minėjęs, kad saugumo leidimų gali netekti ir buvęs Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis ir buvęs CŽV direktorius Michaelas Haydenas, abu jie taip pat pasirašė pareiškimą smerkiantį D. Trumpą.

Buvusiems pareigūnams ir po tarnybos dažnai suteikiami saugumo leidimai, įgalinantys patarinėti savo įpėdiniams įvairiais tuo metu svarbiais klausimais.

Baltieji rūmai teigė, kad J. Brennano saugumo leidimas buvo panaikintas dėl jo permainingo elgesio. Jis yra žinomas D. Trumpo kritikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.18; 08:50

D. Trumpas iš buvusio CŽV vadovo J. Brennano atėmė leidimą gauti slaptą informaciją. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė teikti slaptus dokumentus buvusiam Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) vadovui Johnui Brennanui. D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį perskaitė D. Trumpo pareiškimą, kad iš J. Brennano atimamas leidimas dirbti su slapta informacija.

Buvę žvalgybos atstovai paprastai tokią galimybę išlaiko. Tai leidžia jiems lengviau bendrauti su įpėdiniais. S. Sanders citavo D. Trumpą, kad J. Brennano „nenuspėjamo elgesio“ keliama „rizika“ nusveria naudą, kurią aukšti vyriausybės pareigūnai galėtų turėti iš jo konsultacijų.

J. Brennanas, kuris CŽV vadovavo 2013-2017 metais, ne kartą griežtai kritikavo D. Trumpą ir, be kita ko, ne kartą kalbėjo apie Rusijos kišimąsi į D. Trumpo prezidento rinkimų kampaniją 2016-aisiais.

Visai neseniai J. Brennanas apkaltino prezidentą „nesilaikant net minimalių padorumo, mandagumo ir sąžiningumo standartų“.

Netekęs leidimo dirbti su slapta informacija, J. Brennanas sureagavo iš karto. D. Trumpas „politiškai motyvuota“ akcija mėgina riboti nuomonės laisvę ir „nubausti kritikus“, teigė jis. Tai esą turėtų „sukelti didelį amerikiečių, taip pat žvalgybininkų nerimą“. Tai, anot J. Brennano, yra kaina už savo nuomonės išsakymą. „Mano principai verti daug daugiau nei atleidimai, aš nenusileisiu“, – pabrėžė jis.

Interviu stočiai MSNBC J. Brennanas sakė: „Jei ponas D. Trumpas mano, kad dėl to aš tiesiog pasitrauksiu ir ramiai elgsiuosi, tai jis labai klysta“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.16; 18:23

FTB atleido agentą P. Strzoką už žodžius apie D. Trumpą. EPA-ELTA nuotr.

FTB vadovybė atleido agentą Peterį Strzoką, kuris anksčiau buvo nušalintas nuo Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus tyrimo už neigiamus atsiliepimus apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNBC, remdamasis buvusio agento advokatu.

„P. Strzoko advokatas Aitanas Goelmanas pirmadienį patvirtino informaciją, kad jo klientas buvo atleistas iš FTB už D. Trumpui priešiškus trumpuosius pranešimus, kuriuos jis siuntė savo draugei per prezidento rinkimų kampaniją 2016 metais“, – pranešė televizijos kanalas.

Pasak teisininko, P. Strzokas buvo atleistas penktadienį FTB direktoriaus pavaduotojo Davido Bowdicho potvarkiu. „Šis sprendimas turi sukelti didelį nerimą visiems amerikiečiams“, – cituoja A. Goelmano žodžius CNBC.

Advokatas apkaltino FTB vadovybę pasidavus politiniam spaudimui ir pareiškė, kad jo kliento atleidimas buvo nepagrįstas.

„Agentas P. Strzokas ką tik atleistas iš FTB – pagaliau“, – parašė pirmadienį tviteryje D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.14; 06:30

Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje. EPA-ELTA nuotr.

Nors nerimą kėlusi JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai skirta pozityvi retorika prasilenkia su Kongreso, Valstybės departamento bei saugumo struktūrų požiūriu, Jungtinių Amerikos Valstijų politika Kremliaus atžvilgiu yra nuosekliai griežta, sako tarptautinės politikos ekspertai.

Analitikų nuomone, JAV institucijos, inicijuodamos naujas sankcijas, rodo, kad puikiai suvokia tikrąją Kremliaus keliamą grėsmę, o tai, ką apie Rusiją kartais kalba D. Trumpas, negali būti prilyginta tikriesiems JAV interesams. Todėl, užsimena ekspertai, Rusijai skelbiamų sankcijų tikslas gali būti ne tik stabdyti prieš Vakarus nusiteikusį Putino režimą, tačiau kartu atšaldyti ir šiuo metu nacionalinių JAV interesų neatitinkantį D. Trumpo užmojį su Vladimiru Putinu kurti pozityvius santykius.

Tarptautinės politikos analitikų nuomone, naujos JAV sankcijos, kad ir ką sakytų Kremliaus ruporai, turės neigiamą poveikį Rusijai. Vien tik kalbos apie būsimas sankcijas sudrebino rublio kursą ir išprovokavo Rusijos akcijų rinkos smukimą. Galimybės tuo pačiu atsakyti Amerikai yra tik teorinės. Todėl panašu, kad didelė Kremliaus energijos dalis, reaguojant į paskelbtas sankcijas, bus sudeginta šalies viduje – rusų visuomenėje stiprinant valstybės, kaip priešų puolamos „tvirtovės“, įvaizdį.

Kartu ekspertai pabrėžia, kad neturėdamas ekonominio potencialo ir galimybės JAV atsakyti panašią žalą darančiomis sankcijomis, Kremlius gali imti forsuoti jau esamas įtampas Sirijoje, Ukrainoje ar netoli Baltijos valstybių.

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, pastaruoju metu JAV galima įžvelgti dvi užsienio politikos Rusijos atžvilgiu linijas. Pirmoji linija Kremliui yra ganėtinai palanki, ją formuoja šalies vadovas D. Trumpas. Antrajai, aiškino analitikas, atstovauja didelė dalis Valstybės departamento, Gynybos departamento, Kongreso ir įvairių šalies žvalgybos struktūrų atstovų. Pastaroji politinė linija yra ne tik kur kas griežtesnė Kremliaus atžvilgiu, bet ir įtakingesnė JAV mastu. Būtent jos dėka ir yra inicijuojamos naujos sankcijos Maskvai.

Pasak M. Laurinavičiaus, tiek viena, tiek kita politinė linija yra ganėtinai nuosekli. Kartu jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog D. Trumpas yra pirmasis asmuo JAV, jo pozicija nėra lemiama ar reprezentuojanti visą šalį. Ekspertas priminė, kad po D. Trumpo susitikimo Helsinkyje su V. Putinu Kongresas ir nemaža dalis jo paties Respublikonų partijos narių negailėjo kritikos Baltųjų rūmų vadovui.

„Trumpas dar nėra Amerika, o JAV pozicija yra ne visai tokia, kokia yra prezidento Trumpo. Tai, kas vyksta dabar – dabartinės sankcijos ir šiuo metu Kongrese ruošiamos žymiai rimtesnės sankcijos, yra būtent Rusijos grėsmę suprantančios linijos iniciatyva. Todėl dar prieš Helsinkio susitikimą aš nuolat kartojau, jog nematau grėsmių pačiame susitikime. Pirmiausia dėl to, kad Amerikos pozicija yra ne tokia kaip prezidento Trumpo pozicija“, – aiškino ekspertas.

Nors D. Trumpo retorikos ir sprendimų įtaka yra didelė, tačiau, akcentavo M. Laurinavičius, sprendimų priėmimo iniciatyva priklauso ne pačiam prezidentui.

Jis aiškino, kad prezidentas gali numatyti politikos kryptį ar ją pasiūlyti, tačiau pats politikos su Rusija formavimas nėra tik D. Trumpo rankose.

Kas nugalės – JAV ar Rusijos žvalgyba?

„Didžioji dalis JAV administracijos, įskaitant Kongresą ir specialiąsias tarnybas, nepritaria prezidento pozicijai, todėl JAV politika Kremliaus atžvilgiu griežtėja. Toks griežtėjimo procesas pirmiausia yra nulemtas to, kad amerikiečiai suprato – tiek kongresas, tiek didelė dalis administracijos – kokią grėsmę Rusija kelia Jungtinėms Valstijoms. Pirmiausia Kremliui kišantis į JAV rinkimus. Ne tik į buvusius, bet ir būsimus rinkimus“, – sakė analitikas.

JAV atsakingų institucijų ir struktūrų palaikoma JAV užsienio politikos linija tampa savotišku apynasriu D. Trumpo nenuspėjamumui. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas pažymėjo, kad JAV inicijuojamos naujos sankcijos Rusijai galėjo turėti dar vieną netiesioginį interesą – atšaldyti V. Putino ir D. Trumpo santykius. Pasak jo, tikėtina, kad vienas iš argumentų, kodėl valstybės struktūros ėmėsi naujų sankcijų Maskvai, yra siekis tiesiog neleisti atsirasti gerų asmeninių santykių tarp D. Trumpo ir V. Putino inercijai.

Visgi tarptautinių santykių ekspertai sutarė, kad kelių vektorių JAV užsienio politikoje susikirtimas bei kontraversiška prezidento politika nėra naudinga JAV. Nepaisant to, kad sumaištį keliantys prezidento D. Trumpo pasisakymai galiausiai baigiasi realiu Vašingtono spaudimu Maskvai, nesusikalbėjimas ir trintys šalies viduje gali ilgainiui susilpninti JAV vaidmenį pasaulyje. Tai, pabrėžia ekspertai, ir yra esminis Rusijos interesas.

„Čia yra tam tikrų rizikų. Vašingtonas rizikuoja, kad pasaulis nebevertins JAV žodžio. Nes paprasčiausiai nebežinos, koks tas žodis iš tikrųjų yra ar kokios JAV pozicijos yra tikrosios“, – aiškino LKA docentas.

Apie panašius iššūkius JAV kalbėjo ir M. Laurinavičius. Tačiau analitikas akcentavo, kad būtina ne tik atkreipti dėmesį į asmeninės D. Trumpo politikos kuriamas pasekmes, tačiau ir įvertinti tai, jog net esant nuomonių išsiskyrimui JAV viduje, Vašingtono suvokimas apie Kremliaus keliamas grėsmes nuosekliai stiprėja.

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) fotografija

M. Laurinavičius teigia, kad nereikėtų labai sureikšminti galimo Kremliaus atsako į sankcijas, kurias JAV ketina taikyti Rusijai. Pasak jo, tai daryti nėra jokios prasmės, nes Rusija Vakarų atžvilgiu vykdo tokią priešišką politiką, kad priešiškesnio atsako tiesiog nebeįmanoma sugalvoti.

„Kremlius reaguos taip, kaip visada reaguoja ir bandys parodyti, kad jie pajėgūs simetriškai atsakyti JAV. Gali būti ir įvairių asimetrinių atsakų. Tačiau aš norėčiau pabrėžti vieną dalyką – mūsų neturėtų iš esmės dominti Kremliaus atsakas. Ne todėl, kad jis nekelia grėsmės, bet todėl, jog Kremlius jau dabar vykdo karą prieš Vakarus. Kremliaus tikslas – sugriauti mūsų liberalią demokratiją ir Vakarus apskritai. Nuo to, ar Maskva į JAV naujas sankcijas reaguos, ar ne, niekas nepasikeis. Karas tiesiog tęsis toliau“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

G. Česnako nuomone, Kremlius, net ir norėdamas, negalės į JAV sankcijas atsakyti tokio paties masto veiksmais. Tačiau ekspertas neatmetė galimybės, kad Maskvos atsakas gali būti netiesioginis.

„Kremlius išlaiko galimybę panaudoti politinius svertus, pavyzdžiui, eskaluoti provokacijas įvairiuose regionuose – Vidurio Rytuose, Ukrainoje, Gruzijoje, gal netoli Baltijos šalių“, – aiškino LKA docentas. Politologas taip pat pabrėžė, kad ryškiausiai matomos Kremliaus reakcijos į JAV sankcijas tikriausiai bus pastebimos šalies viduje, o ne tarptautinėje erdvėje. Anot jo, Kremlius toliau stiprins Rusijos kaip „užgultos tvirtovės“ naratyvą bei visuomenės įsitikinimą, kad dėl visų Rusijos bėdų kalti Vakarai ir JAV.

Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Rusija šalies viduje turi nemažai problemų, nors išorėje ir bando pasirodyti „kietu vaikinu“. Pavyzdžiui, šiuo metu daug visuomenės priekaištų susilaukė Maskvos sprendimai dėl pensijų ir mokesčių. Tačiau, nepaisant to, rusus nesunku konsoliduoti prieš neva priešišką išorės jėgą ir Rusijos valdžia, be abejo, bandys tai padaryti“, – apibendrino G. Česnakas.

Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos, nes Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą.

Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.

Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Ketinama uždrausti išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.

Kartu kalbama ir apie dar vieną – griežtesnių sankcijų – etapą, jei Rusija negarantuos, kad nebeužsiima panašia veikla ir nesutiks su Jungtinių Tautų stebėtojų patikra. Griežtesnės sankcijos numato beveik visišką ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimą.

Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.11; 05:30

Krymo pusiasalio žemėlapis

Rusija pasišaipė iš JAV pareiškimo, kad Vašingtonas nepripažins Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, teigdama, kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu ateityje dar gali pasikeisti.

„Žinome tas „ištikimas deklaracijas“, – sarkastiškame komentare socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Atstovė teigė mananti, kad Vašingtono pozicija Krymo klausimu dar gali pasikeisti – galbūt ateityje, kai šaliai vadovaus naujas lyderis.

Pasak M. Zacharovos, Bendras išsamių veiksmų planas dėl Irano branduolinių ambicijų pažabojimo ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimas „neseniai taip pat buvo oficiali JAV politika“, nes taip „asmeniškai nusprendė“ D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama.

„O tada atėjo Trumpas ir nusprendė kitaip“, – trečiadienį vakare socialiniame tinkle rašė M. Zacharova.

JAV vyriausybė trečiadienį pareiškė nepripažinsianti Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos. Toks pareiškimas padarytas D. Trumpui vis aktyviau mėginant sušvelninti pasipiktinimą, kilusį po itin prieštaringai vertinamo praėjusios savaitės susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

D. Trumpas trečiadienį, be kita ko, paskelbė atidedantis planuotą naują susitikimą su V. Putinu iki kitų metų. Tą jis padarė kitą dieną po to, kai Kremlius pranešė, kad V. Putinas ir D. Trumpas Helsinkyje susitarė toliau palaikyti „naudingus kontaktus“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.27; 06:39

D. Grybauskaitė: D. Trumpo pozityvi agresija NATO valstybėms dėl gynybos yra sėkminga. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad JAV prezidento spaudimas NATO aljanso valstybėms dėl dviejų procentų skyrimo gynybai yra pagrįstas. Pasak prezidentės, prieš Donaldo Trumpo kadenciją daugelis valstybių net nebuvo pasiekusios vieno procento.

„Kalbėjome labai rimtai ir dar kartą patvirtinome, kad D. Trumpo spaudimas suveikė. Aš vadinu tai pozityvia agresija gerąja prasme. Vien per pastaruosius metus NATO aljanse šalių įnašai padaugino lėšų 33 milijardais. Tai reiškia, kad aljansas tampa stipresnis“, – teigė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad tik D. Trumpo spaudimo dėka dauguma šalių pasiekė du procentus, skirtus gynybai.

„Manau, tai yra apgalvotas spaudimas. Mes girdėjome D. Trumpo priešrinkimines deklaracijas. Jos yra panašios, nes JAV sudaro 80 proc. NATO išlaidų dalį. Daugelis šalių net vieno procento neturėjo prieš jam ateinant į valdžią. Manau, kad tikrai yra pagrįsti reikalavimai, spaudimai, kad turime dalintis įsipareigojimais, išlaidomis. Visos šalys pagal savo galimybes turi investuoti į regiono saugumą, tai, manau, šie reikalavimai yra tikrai pagrįsti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė D. Trumpo raginimus gynybai skirti keturis procentus vertina kaip ateities planus. Dabar svarbiausia, kad visos NATO šalys iki 2024 metų pasiektų du procentus.

„Manau, tai ateities klausimas, dabar svarbiausia matyti bent du procentus, ir daugiau nei pusei NATO šalių narių tai yra dar ateities užduotis. Šiandien turėjome atskirą susitikimą, kur šalys įsipareigojo, kad iki 2024 metų pasieks bent jau du procentus, ir tai ne tik apie procentus, bet taip pat apie išlaidų kokybę, jų panaudojimą, apie tai, ką įskaičiuoti į tas išlaidas“, – sakė prezidentė.

D. Trumpas nuolatos priekaištauja NATO narėms, kad šios neskiria pakankamai lėšų gynybai. Pasak jo, kitų šalių saugojimas savo sąskaita yra nesąžiningas amerikiečių, mokančių mokesčius, atžvilgiu. Jis dažnai akcentuoja, kad didžiausia Europos ekonomika Vokietija gynybos reikmėms skiria vos 1,24 proc. BVP.

Jungtinės Valstijos savo kariuomenei skiria maždaug 3,5 proc. BVP. Tai sudaro apie 72 proc. visų gynybos išlaidų NATO.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.13; 08:26

Dr. Daiva Tamošaitytė, teksto autorė. Slaptai.lt nuotr.

Ir vėl atėjo – ir praėjo – birželis, tragiškiausių įvykių Lietuvai metas. Ir vėl – tik sąmoningosios tautos dalies paminėtos datos, o valdžios – valdiškai. Birželio sukilimo aukščiausiu lygmeniu – kaip nebūta.

Jo organizatoriams ir dalyviams skirta konferencija (http://pasauliolietuvis.lt/laisves-byla-ir-iseivija/) liko didvyrių, kurie anais laikais buvo „vienui vieni“, ir jų artimųjų garbės reikalu. 1941 m birželio 23 d. dokumentą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti teisės aktu Seimas atsisakė 2000-aisiais, legendiniam Adolfui Damušiui dar esant gyvam; žiniasklaida nutylėjo šį faktą, ir viskas buvo totaliai užblokuota. Straipsnį apie peripetijas, susijusias su šiuo klausimu, A. Damušio politinių studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis galėjo išspausdinti tik JAV. Teikimas vėl inicijuotas šiais metais.

Istorija moko, kad negalima peršokti jokio laikotarpio, nes tai neįmanoma (nors kai kas istorijoje tai bandė daryti, tam tikrus laikotarpius „likviduoti“). Suprantamas būtų ir nepasitenkinimas, nes įtvirtinus 1941 metų įvykius jiems tinkamoje vietoje istorijos lentynoje, būtų „užgožta“ Kovo 11-osios šviesa. Ši diena ir jos internacionalinės neužmirštuolės užtemtų dėl to, kad nebuvo laiku įprasminta „konkurentė“, o ši nusvertų svoriu ir reikšme. Nepalyginsi kruvinų pasaulinio karo ir okupacijų, ultimatumų fone vykdytų darbų su tais, kurie padaryti taikiu būdu, pasitaikius palankioms aplinkybėms. Nors be Vasario 16-osios nebūtų Birželio 23-iosios, o be Birželio 23-iosios – nebūtų Kovo 11-osios.

Adolfas Damušis

Kas bijo Virdžinijos Vulf, o kas – amerikiečių. Be Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų iš JAV kilusių ir joje Lietuvos laisvės bylą palaikiusių kovotojų kažin ar šiandien galėtume švęsti Kovo 11-ąją. Pirmiausia dėl to, kad Laisvės statulos pavėsyje prieglobstį rado nepriklausomybės siekius iki pat galo palaikiusios svarbiausios mums institucijos ir šviečiamoji veikla. O nūdien lemtinga takoskyra tarp JAV ir Lietuvos, nubrėžta po II pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikais, įlūžo kaip ledas, perskrostas galingo tautų išsivadavimo ledlaužio. Globalistų nepasitenkinimui netyčinis padarinys yra tas, kad globalizacija ir techninis progresas iš tikro pasaulį padarė be sienų, ir šiandien Niujorkas ar Vašingtonas yra tiek pat arti, kiek Europa ar Azija. Arti ne tik ekonominiais ir politiniais procesais, bet ir fiziškai.

Tačiau iš to, kad bene 30 metų nenorima pripažinti birželio kovų reikšmės ir akivaizdžių JAV diasporos nuopelnų, vengiama pilnutinai įtraukti ją į šalies atkūrimo darbą, galima spręsti, kad inercija ir sovietinis mentalitetas nepasiduoda laiko erozijai, ir, suprantama, dėl to, kad yra kultivuojamas ir palaikomas  jėgų, kurios priešinosi Lietuvos įstojimui į NATO. Tikras pinigas mėginamas pakeisti pasaulyje populiariais progresyvizmo „bitkoinais“ be tautinių ar valstybinių požymių. Ir nors proskyna į pasaulio galingiausios šalies tribūnas dar neužaugo, atrodo, kad gravituojama buvusios sovietinės supervastybės įtakos zonoje, nepasinaudojant naujomis galimybėmis. Ilgametė BAFL prezidentė Angelė Nelsas apgailestavo, jog balandžio mėn. 3 d. Baltijos šalių prezidentams viešint Baltuosiuose rūmuose, buvo praleista puiki proga viešai padėkoti amerikiečiams ir išeiviams už kovas laisvės byloje. Tuos žodžius būtų išgirdęs visas pasaulis. Tokiu būdu, A. Nelsas nuomone, buvo parodyta nepagarba amerikiečiams.

Vidmantas Valiušaitis. Slaptai.lt foto

Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino Baltijos šalis su nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu ir pabrėžė, kad JAV niekada nepripažino sovietų okupacijos. Taip pat prezidentas sakė, kad Baltijos šalys yra Amerikos partnerės ekonomikos ir eksporto srityse, ir mato ateityje bendradarbiavimą, pagrįstą abipusiu saugumu ir gerove.

Jungtinėse Valstijose taip pat vyksta sudėtingi procesai ir ideologinės kovos, tačiau paskandinti jankių laivą pavojinguose tarptautiniuose vandenyse jų pačių rankomis nepavyko. Trys paskutiniai prezidento Donaldo Trumpo potvarkiai – Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine ir Aktas Nr. 447, išėjimas iš JT Žmogaus teisių tarybos ir Kosmoso pajėgų formavimas – žymi ypatingai svarbų geopolitinį posūkį, kuris bus lemtingas visoms šalims. Regis, dabartinė administracija Vašingtone nebenori veltui švaistyti jėgas ten, kur ilgai buvo „važiuojama“ ant jos pečių, ir imasi iš esmės svarbių pokyčių, rodančių, kad supervalstybė nėra nominalus dalykas.

JAV išėjo iš Jungtinių tautų Žmogaus teisių tarybos dėl šios, pasak JAV ambasadorės Nikki Haley, „veidmainystės“ ir „nesibaigiančio priešiškumo prieš Izraelį“. Ši organizacija „dangstė žmonių teisių pažeidėjus daug metų“, „rodydama nepagarbą esminėms žmogaus teisėms“, todėl JAV negali dirbti su šalimis, kurios nepalaiko JAV siūlymų, dirba siaura darbotvarke, nors „joms buvo suteikta daugybė galimybių dirbti kartu“. Pasak N. Haley, „tai nereiškia tų teisių gynimo atsisakymo, bet būtent – jų gynimą nesusisaistant su susikompromitavusia organizacija; žmogaus teisės šalies bus ginamos už tarybos ribų“.

Vilniuje žygiuoja JAV kariuomenės atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seniai negirdėjau tokio principingo pareiškimo organizacijoje, jau seniai paralyžiuotoje imitacinių jėgų ir neadekvačiais interesais besivadovaujančių šalių (Kuba, Egiptas, Venesuela etc.). Šiuo veiksmu buvo priminta organizacijos steigties ir veiklos prasmė. Dar įdomu, kad teisinga vidaus politika (pirmiausia rūpintis savo šalies piliečiais ir Konstitucijos raide) ryškiai atsispindi ir tarptautiniu lygiu, o tai yra akibrokštas kosmopolitams, parodantis pastangų formuoti savo „žmogišką veidą“ pirmiausia rūpinantis „pasauliu“ absurdiškumą. Tai toks pat filosofinis nonsensas, kaip ir buvimas vienu metu dviejose vietose ir visi kiti „susidvigubinimai“. Visada teks rinktis: ar imti šaukštą ir pamaitinti alkaną vaiką savo namuose, ar, nesumokėjus alimentų (nėra laiko gelbėjant pasaulį), su šaukštu stovėti turguje ir mėginti atlikti garsųjį minios pamaitinimo aktą vienu kepalėliu. Bet, regis, po Kristaus tai dar niekam nepavyko.

Ir galiausiai – savaitės naujumo siuprizas, kurį žymus JAV astrofizikas ir kosmologas Neilas de Grasse Tysonas, nesulaikydamas šypsenos, komentavo kaip logišką žingsnį. Taigi JAV kuria šeštąjį karo pajėgų padalinį, Space Force, ir jau nebe oro, bet kosmoso (erdvės) pajėgos žymės raumenų dydį.

Sakytum, visai aišku, kas yra kas, ir kas kur pirmauja. Tik įdomu, ar Lietuva ir toliau vaidins „neutralitetą“ (šįkart pasireiškiantį kaip sėdėjimas ant kelių kėdžių, išskyrus savo) ir lips ant to paties grėblio kaip 1939-aisiais ir atsidurs 1945-uosiuose, ar norės sėstis į tą patį erdvėlaivį. Kol dar pro liuką amerikiečiai draugiškai mosuoja ranka. Tokio šanso Lietuva dar neturėjo.

2018.07.06; 07:36

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 16 dieną susitiks Helsinkyje, praneša naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Kremliumi.

Kiek anksčiau, liepos 11-12 dienomis, D. Trumpas lankysis Briuselyje, kur dalyvaus NATO aukščiausio lygio susitikime.

Trečiadienį Maskvoje lankėsi JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Ten jis susitiko su V. Putinu, teigusiu, kad norėtų atgaivinti dvišalius santykius.

Pastaruosius kelerius metus JAV ir Rusijos santykiai itin pablogėjo dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje bei dėl įtarimų, kad Rusija kišosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

Maskva siekia „atkurti santykius lygybės ir pagarbos viena kitos interesams pagrindu“, per trečiadienį Kremliuje vykusį susitikimą J. Boltonui sakė V. Putinas.

„Rusija niekada nesiekė konfrontuoti“, – pridūrė Rusijos vadovas.

Prieš susitikimą V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad jo metu daugiausia dėmesio bus skiriama „liūdnai dvišalių santykių būklei“, pranešė naujienų agentūra TASS.

„Negalime pasigirti intensyviu dvišaliu bendravimu, juo labiau bendravimu aukštu lygiu, – agentūra citavo D. Peskovą. – Todėl, žinoma, tokios progos išnaudojamos pasikeisti nuomonėmis apie svarbiausius globalinius klausimus“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 00:01

Prezidento Donaldo Trumpo migrantų šeimų atskyrimo politika rodo, kad JAV ir Europos „civilizacijos modelis“ skirtingas, antradienį sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas.

„Nenoriu, kad tai, kas vyksta JAV, vyktų Europoje. Mūsų civilizacijos modelis kitoks, akivaizdu, kad mūsų vertybės nėra bendros“, – sakė atstovas Benjaminas Griveaux.

JAV prezidentas D. Trumpas sulaukia vis didesnio spaudimo dėl nelegaliai JAV sieną su Meksika kertančių migrantų šeimų išskyrimo.

D. Trumpas taip pat supykdė Europos lyderius pareikšdamas, kad nuo 2015 metų šimtus tūkstančių nuo karo ir vargo bėgančių žmonių įsileisdama Europa padarė „didelę klaidą“, ir teigė neleisiantis JAV tapti „migrantų stovykla“.

JAV vyriausybė penktadienį pranešė, kad, vykdant jos naująją „nulinės tolerancijos“ politiką, vien tik nuo balandžio 19 dienos iki gegužės 31-osios nuo tėvų arba globėjų buvo atskirti iš viso 1 995 vaikai.

Nuo gegužės pradžios, kai JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas paskelbė, kad visi nelegaliai JAV sieną su Meksika kertantys migrantai bus sulaikyti, atskirtų šeimų skaičius itin išaugo. Kadangi vaikai negali būti siunčiami į įstaigas, kur laikomi jų tėvai, šeimos yra atskiriamos.

Tokie Prancūzijos vyriausybės atstovo komentarai pasirodė prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimą Berlyne, skirtą spręsti dėl bendro ES atsako į migrantų antplūdį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.20; 08:00

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nurodė Pentagonui sukurti naujas JAV kosmoso pajėgas. Pasak prezidento, jos taps šeštąja Jungtinių Valstijų kariuomenės šaka.

„Duodu nurodymą Gynybos departamentui ir Pentagonui nedelsiant pradėti procesą, būtiną, norint sukurti kosmoso pajėgas – šeštąją ginkluotųjų pajėgų šaką“, – Nacionalinės kosmoso tarybos susitikime pareiškė D. Trumpas.

„Tai – svarbus pareiškimas. Be karinių oro pajėgų turėsime ir kosmoso pajėgas. Jos bus atskiros, tačiau lygiavertės“, – pridūrė JAV vadovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-19

JAV Niujorko valstija padavė į teismą prezidentą Donaldą Trumpą dėl įtarimų nelegaliai naudojus jo šeimos fondo lėšas. Ieškinys nukreiptas ir prieš abu vyresniuosius prezidento sūnus – Donaldą jaunesnįjį ir Ericą bei dukterį Ivanką. Trumpų šeima esą nusižengė labdaros fondams taikomiems įstatymams.

Generalinė prokurorė Barbara Underwood kaltina fondą daug metų D. Trumpo „asmeniniams ir verslo interesams“ naudojus lėšas. Fondas esą, be kita ko, daugiau kaip 2,8 mln. dolerių (2,4 mln. eurų) skyrė dabartinio prezidento rinkimų kampanijai.

D. Trumpas iš karto sukritikavo ieškinį, pavadindamas jį „juokingu“. Tviteryje jis pareiškė, jog nesileis į susitarimus su prokuratūra, kad išvengtų proceso. Jo fondas esą labdarai skyrė daugiau pinigų nei surinko.

Prezidentas ieškinį pavadino politinių priešininkų manevru.

Generalinė prokurorė reikalauja žinyboms kompensuoti 2,8 mln. dolerių ir fondą uždaryti. Be to, norima dešimčiai metų uždrausti D. Trumpui priklausyti bet kokios labdaros organizacijos, kurios būstinė yra Niujorke, valdytojų tarybai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 03:00

Kinija labai padėjo Jungtinėms Valstijoms užmegzti dialogą su Šiaurės Korėja. Tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas antradienį.

„Jie mums labai padėjo“, – pabrėžė prezidentas, kalbėdamas apie Pekiną. „Kinijai negali patikti tai, kad labai stiprūs žmonės, turintys branduolinių raketų ir didelį potencialą, yra šalia“, – sakė D. Trumpas, greičiausiai turėdamas omenyje Šiaurės Korėją.

Tačiau jis pripažino, kad Pekino pagalba šioje srityje „du tris pastaruosius mėnesius buvo kiek mažesnė“. D. Trumpas tai susiejo su įtampa, kilusia tarp JAV ir Kinijos dėl prekybos ginčų. „Bet niekas neaptemdys mano santykių su pirmininku Xi (Jinpingu)“, – teigė prezidentas. „Aš jį labai gerbiu, jis puikus žmogus“, – pabrėžė Baltųjų rūmų šeimininkas.

D. Trumpas taip pat pakartojo, jog per derybas Singapūre su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu jis suprato, kad tas „nori saugumo“. „Aš tai suprantu, ir jis jį gaus“, – pareiškė JAV prezidentas.

D. Trumpas ir Kim Jong-unas antradienį Singapūre pasirašė dokumentą, kuriame įsipareigojo užmegzti dvišalius naujo formato santykius. Jame pažymima, kad abipusio pasitikėjimo stiprinimas gali prisidėti prie Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 06:00

Rengiant JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimą Singapūre, Pchenjanas daug dėmesio skyrė tam, kad abi valstybės būtų pristatomos kaip lygios, praneša televizijos kanalas CNN.

Pasak jo šaltinio, vieno iš oficialių JAV asmenų, Šiaurės Korėjos atstovai norėjo, kad dvi šalys būtų pristatomos „kaip lygios“. Esą omenyje buvo turima tiek „ceremonija ir saugumo užtikrinimas“, tiek visa tai, kaip įvykiai Singapūre „bus pateikiami pasauliui“. „Šiaurės Korėjos atstovai į tai žiūrėjo labai jautriai“, – pažymėjo šaltinis.

Televizijos kanalo žiniomis, JAV atstovai sutiko patenkinti daugumą Pchenjano pageidavimų. Be kita ko, buvo tariamasi dėl kiekvienos šalies oficialių asmenų skaičiaus dvišaliuose susitikimuose, taip pat dėl valstybių vėliavų skaičiaus per ceremoniją, skirtą lyderių atvykimui.

CNN duomenimis, viršūnių susitikimo logotipą parengė amerikiečiai, o Šiaurės Korėjos atstovai jam pritarė.

Antradienį JAV ir Šiaurės Korėjos vadovai iš pradžių surengė susitikimą akis į akį, kuris truko apie 38 minutes vietoj planuotų 45. Jame, be Kim Jong-uno ir D. Trumpo, dalyvavo tik du vertėjai. Po to įvyko platesnio formato derybos, trukusios maždaug pusantros valandos. Joms pasibaigus, delegacijoms, prie kurių prisijungė dar keli dalyviai, buvo surengti darbo pietūs.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 07:00

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai šeštadienį dviejų dienų susitikimo Kanadoje pabaigoje bendrame pranešime pasižadėjo užtikrinti, kad Irano branduolinė programa išliktų taiki ir išsakė kitų pasižadėjimų.

Griežtai atmetę JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą leisti sugrįžti Rusijai į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, G7 lyderiai taip pat parėmė Didžiosios Britanijos kaltinimus, kad Rusija yra atsakinga už buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą ir pareikalavo, kad Rusija stabdytų savo pastangas kenkti demokratinėms sistemoms.

„Smerkiame išpuolį Solsberyje, Didžiojoje Britanijoje, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą. Sutinkame su Didžiosios Britanijos vertinimu, jog labai tikėtina, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už išpuolį (…)“, – skelbiama bendrame pranešime.

Be kita ko, G7 susitikimo metu išsakyti pažadai skirti 3 mlrd. dolerių pažeidžiamų moterų ir mergaičių, įskaitant pabėgėles, išsilavinimui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-11

Tęsiantis ginčui su Pekinu dėl prekybos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nusiųsiantis delegaciją į Kiniją. JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas, įgaliotinis prekybos klausimais Robertas Lighthizeris ir kiti atstovai, paprašius Pekinui, „po kelių dienų“, lankysis Kinijoje, antradienį žurnalistams Vašingtone pareiškė D. Trumpas.

Prezidentas buvo įsitikinęs, kad susitarimas prekybos ginče yra įmanomas. Yra „labai gerų šansų“ pasiekti susitarimą, pabrėžė jis. Savo santykius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu D. Trumpas pavadino „puikiais“. „Aš manau, kad prekyba pavyks. Tačiau aš taip pat manau, kad Kinija mums dar niekad nerodė tokios pagarbos, kaip per tą trumpą laiką, kai aš esu prezidentas“, – sakė D. Trumpas.

Dabartinis prekybos ginčas tarp JAV ir Kinija kursto prekybos karo baimę. Konflikto tarp abiejų didžiausių ekonomikų eskalacija pakenktų viso pasaulio ekonomikai. Vašingtonas mėnesio pradžioje paskelbė taikysiantis muitus 1 3000 produktų iš Kinijos, kurių bendra vertė yra 50 mlrd. dolerių (40 mlrd. eurų). Pekinas tada pagrasino atitinkamomis atsakomosiomis priemonėmis.

Tiesa, pastaruoju metu būta įtampos švelnėjimo ženklų. Pekinas pažadėjo savo rinkas labiau atverti užsienio investuotojams. D. Trumpas pasveikino tai ir kalbėjo apie pažangą prekybos ginče.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 06:00

 

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Angelė Barkauskaitė – Nelsas ir rašytoja Daiva Tamošaitytė. Angelė Nelsas yra ilgametė JAV lietuvių bendruomenės pirmininkė, BAFL (Amerikos baltų laisvės lygos) narė ir BAFL Los Andželo skyriaus direktorė. Taip pat – NATO žvaigždės medalininkė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pokalbis su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstove Angele Barkauskaite-Nelsas

Daiva Tamošaitytė: Mūsų pokalbyje mane domina JAV Prezidento Donaldo Trumpo veiklos įvertinimas praėjus pakankamam laikotarpiui nuo išrinkimo į postą, kad išryškėtų jo prioritetai darbais. Prezidento pozicija po ryžtingų veiksmų Sirijoje tarsi nuramino nuogąstavimus dėl pernelyg šiltų santykių su Rusija. Spekuliacijų šia tema, deja, labai daug. Daugiau ar mažiau simpatijų pelnė naujasis vadovas, kuris nėra tradiciškas ir kupinas naujovių, bet viskas tarsi įsivažiavo į vėžes. Jūs esate labai arti Baltųjų rūmų kaip Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė, tad pateikite savo požiūrį.

Angelė Nelsas: Niekada neslėpiau savo pažiūrų ir politinės pakraipos tiek Lietuvos, tiek Amerikos atžvilgiu: visada rėmiau Tėvynės Sąjungą, konservatorius ir ypač krikščionis demokratus. Kadangi mano Tėvelis bendravo su prelatu Mykolu Krupavičium, jam krikščioniškos pažiūros buvo labai artimos, ir aš augau toj konservatyvioj erdvėj. Kada ištekėjau, su vyru Romu pažiūros sutapo. Mums niekad nepatiko amerikietiškas kairysis sparnas, kuris labiausiai siekė bendravimo su Sovietų Sąjunga. Išgyvenus išbėgimą iš namų ir okupaciją socialistinės pažiūros netiko. Tačiau Amerikos universitetus baigusi jaunesnioji karta yra žymiai liberalesnių pažiūrų. Nei jų blogesnės, nei mūsų geresnės, nes kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimus. Mums patiko Prezidentas Harry Trumenas, kuris priėmė tiek daug mūsų pabėgėlių. Bet turiu prisipažinti, kad vieną kartą gyvenime balsavau už demokratų kandidatą – Johną Kennedį, nes buvo laikas, kai jis labai gerai kalbėjo ir atrodė stiprus žmogus. Kodėl katalikas negali būti prezidentu? Paskui Amerika pradėjo slyst kairėn. Mes buvome nepatenkinti Billu Clintonu. Žmonės jį išgelbėjo nuo apkaltos, nes jis melavo visai tautai dėl ryšių su moterimi, ir tas melas pasiteisino. Bet jis buvo toks įžvalgus politikas, kad suprato, jog per daug nuėjus į kairę ekonominiai rodikliai smunka, todėl patraukė į vidurį.

Buvo ilgesnio ir trumpesnio valdymo prezidentų. Mums buvo svarbu, koks jų požiūris Baltijos valstybių klausimu. Neslėpsiu, kad pokalbyje su viena liberaliausių Kalifornijos senatorių Barbara Levy Boxer pasakiau, kad balsuosiu už ją jei bus atsižvegta į Baltijos valstybių ekonominį klestėjimą ir galimybes. Ji buvo labai nustebinta ir pasakė: „Nejaugi jūs taip rūpinatės buvusia savo Tėvyne, kad galėtumėte keisti savo požiūrį ir balsuoti už mane?“ Atsakiau, kad esame taip įsipareigoję ir susirūpinę, kad du milijonai valstiečių padės ir balsuos už tuos, kurie padės Baltijos valstybėms. Kai radosi Hillary Clinton ir Barako Obamos kandidatūra, kurių nė vienas netiko, atsakiau ir per radijo programą Aurimui Peredniui, kad tai būtų tragiška ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui. Tokia mano nuostata buvo dėl to, kad sekiau visų politikų nuostatas parlamente ir kongrese. Mūsų bičiulių nuomone jis nebuvo nei geras senatorius, nei ypatingai pasireiškęs, dažniausiai nebalsuodavo nes niekad jo ten nebuvo. Maniau, kad jis nebūtų geras prezidentas ir kad jį iškėlė kažkokios jėgos vien dėl to, kad jis buvo juodaodis.

Amerika jau buvo pribrendus ir tokia politiškai korektiška, kad turėjai bijoti išreikšt savo nuomonę – neduok Dieve jei kažkas buvo nusiteikęs prieš kitą rasę. Kai mes atvykom į Ameriką, ji buvo 60 procentų kitokia, konservatyvi ir religiškai, ir politiškai, nes žmonės bėgo į ją nuo persekiojimų.

Bet galbūt tarp jų buvo daug laisvamanių, pagrindusių liberalizmą? Juk į Ameriką iš Senojo pasaulio plūdo nepatenkinti santvarka žmonės, taip pat nusikaltėliai, ekonominiai pabėgėliai. Kontingentas – nevienalytis.

Man jaunai Europa tada atrodė daug progresyvesnė. Kalbu apie šeštąjį dešimtmetį.

Tačiau juk buvo Woodstock‘as, išsilaisvinimas iš socialinių varžtų ir prietarų… Mums iš anapus geležinės uždangos būtent Amerika simbolizavo laisvę ir pažangą.

Viskas apsivertė aukštyn kojom, žmonės tapo beveik neribojamų laisvių ir pažiūrų. Didžiausias pokytis atėjo iš Europos, iš Anglijos. Bet čia gana padori visuomenė, tvarkinga ir religinga.

Obama buvo geras gatvės oratorius, o man rūpėjo ne jo odos spalva, o ar jis rūpinsis pirmiausia amerikiečiais. Jaunas, charizmatiškas, nepriekaištingo elgesio, jis buvo gerai parengtas. O vėliau, kai žmonės juo nusivylė ir manęs klausdavo: „Kaip tu žinojai, kad jis toks kairysis, globalistas, kaip prezidentas savo veiksmais ir nutarimais šalį žlugdo, kad jam visiškai nerūpi Amerika?“ atsakydavau, kad mes jau gyvenome tokioje sistemoje, kurioje dabar gyvena mūsų tėvynainiai,  giminaičiai, ir kad man, mano vaikams ir anūkams ji čia, Amerikoje, nepriimtina. Maniau, kad stipri Amerika yra paspirtis Baltijos šalims, kad bet kuriuo atveju ji visada stovėjo už jų laisvę ir nepriklausomybę. Kiek jaunų amerikiečių žuvo per II pasaulinį karą, gelbėdami Europą nuo nacių, nors tiesioginės grėsmės nepatyrė? JAV įsikišo ir nulėmė karo baigtį. Todėl mano akimis žiūrint Obama parklupdė Ameriką ant kelių. Respublikonai turėjo ir Seimą, ir Senatą, bet nebuvo efektyvūs, ką jau kalbėti apie Valstybės departamentą. H. Clinton ir B. Obama manė, kad niekas nedrįs balsuoti prieš demokratus, nes būtų palaikyti rasistais, atsilikėliais, netolerantiškais, politiškai nekorektiškais ir akimirksniu sunaikinti. Jie susitarė ir tikrai manė, kad demokratai laimės. Dabar H. Clinton kaltina Trumpą, bet ji iš dalies pralaimėjo dėl to, kad buvo prasta kandidatė. Žmonės jos nemėgo, matė rinkimų metu dirbtinumą, rėksmingumą ir į kai kurias valstijas net nevažiavo.

Amerikos vėliavos Vašingtono skvere Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ir kas gi nutiko? Šalia septyniolikos respublikonų kandidatų iškilo Donaldas Trumpas. Jis jau turėjo savo TV laidas, buvo geras politikas, savarankiškas, neprašė jokių pinigų, kampanijai kelis bilijonus skyrė iš savo kišenės. Jis praktiškai savo strategija ir gudrumu įveikė 17 konkurentų, tarp jų ir Busho brolį.

Buvo manoma, kad periferijos žmonės, kaimiečiai ir darbininkai, negali nulemti rinkimų, priešingai nei universitetų elitas, kuris visas yra kairysis. Yra posakis, jog savo vaiką leisti į rytinių valstijų elitinius universitetus yra tas pats, kaip išpilti kūdikį su vandeniu.  Kadangi juose vaikai visiškai perkeičiami. Žmonėms jau buvo įkyrėjęs tasai tiesiog persekiojimas ir visa korumpuota Vašingtono mašina. Tai buvo struktūra, kuri jų manymu neatliko savo darbo, valdantieji atostogavo ir nieko daug nepadarė, kaip kokie perversmininkai revoliucionieriai Prancūzijoje, Rusijoje ar kitur. Matant kaip šalis ritasi į griovį ir viskas prastėja, reikėjo kažką daryti.

Galima atmesti Trumpo reklamines „kvailystes“, pasisakymus, kuriais jis tik siekė atkreipti dėmesį, kad apie jį kalbėtų. Kitaip kairioji spauda niekad nebūtų apie jį rašius.

Bet žinome, jog Trumpas pagrindinę žiniasklaidą pats ignoravo kaip melagingą, ji jam neturėjo labai rūpėti?

Jis panaudojo Twitter‘į, kad parodytų, kaip žiniasklaida meluoja, nes yra korumpuota. Žmonės, kurie ėjo į jo susirinkimus, rinkdavosi dešimtimis tūkstančių, nes jis rado būdą kalbėtis su žmonėmis ne iš aukšto bokšto, o paprastai ir tiesiai. Jis pasirodė kaip malonus ir su visais mokantis bendrauti žmogus. Jo rėmėjai jį dievino.

Sutinku su jumis, kad žmogus gyvai atrodo visiškai kitaip, negu transliacijose priešais tūkstantines minias. Kai pamačiau BBC filmą, kuriame D. Trumpas parodytas nuosekliai ir nešališkai, supratau, kad surinkta medžiaga apie jo gyvenimą ir asmenybę yra neiškraipyta. Bet tai buvo retas atvejis, kuris skendo JAV žiniasklaidos sukeltoje isterijoje, pateikusioje sukonstruotą įvaizdį. Pagaliau faktas, kad tapęs prezidentu D. Trumpas realiai vykdo rinkiminius pažadus, yra kone apskritai fenomenalus atvejis aukštojoje politikoje.

Ir daro tai nežiūrint nomenklatūros ir demokratų, kurie kaip siena blokuoja jo kandidatus. Nė vienam prezidentui taip nebuvo, kad per visą iki šiol valdymo laikotarpį jis negalėjo sudaryti savo komandos ir patvirtinti žmones, kad jie pradėtų dirbti tuos darbus, kuriuos jis savo rinkėjams buvo pažadėjęs. Nepaisant to, per šį laikotarpį jis pasirašė tiek įstatymų pakeitimų, kaip nė vienas prezidentas. Jis yra darboholikas, miega tris keturias valandas. Sūnus sako, kad jis skambina kad ir trečią valandą nakties kokiu nors klausimu. Jo energija yra neapsakoma, jis turi vidinę aistrą ir tikslą.

D. Trumpas regimai ne tik per rinkimus, o ir ilgai iki jų mąstė, kaip Amerika turi atrodyti, ką jis darytų būdamas prezidentu.

Iš savo tėvo Trumpas gavo gal milijoną, jį pavertė 4,5 milijardo verslu, o savo vaikus augino griežtai, pavyzdžiui, jie skraidė lėktuvais paprasta klase, važinėjo traktoriais ir bendravo su žmonėmis, nes tėvas norėjo, kad jie pažintų tikrą pasaulį. Norėdamas ką nors pasiekti, Trumpas turėjo dirbti pagal sistemos dėsnius nuo apačios. Jis labai gerai ją perkando ir pažino žmones, kurie tą sistemą sukūrė.

Ir staiga jis pradėjo matyt ir girdėt, kas vyksta aplinkui. Nors jis skraidė savo asmeniniu lėktuvu, pabuvojęs ir pasivaikščiojęs po oro uostą jis teigė, kad nėra prastesnės infrastruktūros, kaip Amerikoje. Grįžęs iš Singapūro ar kitų šalių jis sakė jaučiąsis nusileidęs apleistoje trečiojo pasaulio šalyje. Niujorke toks šiukšlynas. Ir mes Europoje tokio nematėme…

Demokratai pasakė, kad ką jis bepaskirtų, visus blokuos. Trumpas paskyrė Aukščiausiojo teismo teisėju kandidatą, kuris į žemesnį teismą anksčiau gavo visų demokratų pritarimą. Tie patys pritarusieji tam pačiam asmeniui šįkart neskyrė nė vieno balso. Tai pademonstravo tik neapykantą ir neatsižvelgimą į valstybės gerovę. 

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mes visi žinojom, kad mokesčiai yra per dideli, gamintojai iš Amerikos išbėgo. Kas išaugino Kiniją? Pasaulio komunistinę galiūnę išaugino Amerika. Šalys nepatenkintos, kad nutrauktos laisvos prekybos sutartys. Bet Amerika buvo formaliai už nosies vedžiojama ir visur nugvelbiama. Nors labai myliu Lietuvą ir esu europietiškų pažiūrų, ir man tai rodėsi neteisinga. Pajudinus Vašingtono aparatą visi lieja įtūžį. Daroma viskas, kad Trumpas sužlugtų. Holivudas pradėjo rodyti jo kraujuotą nukirstą galvą… Inkriminuoja, kad kažkokiam modeliui uždėjo ranką ant šlaunies. Ji trisdešimt metų buvo patenkinta ir jokių privilegijų neieškojo, o pradėjo kalbėti dabar. Iš to priešininkai išpūtė didžiausią burbulą, kai tuo tarpu kiti kaltinami priekabiavimu apstoti demokratų, kurie bando kaltinamuosius apginti. Tai parodo veidmainiškumą ir dvigubus standartus. Ir kodėl tai vyksta šiandien?

Prisiminimų apie priekabiavimus po kelių dešimtmečių banga atsirito iki Lietuvos ir taip pat verčia iš postų tik žinomus žmones. Iš principo realią problemą kompromituoja būdas, kuriuo ji sprendžiama. Nemalonus ne tik asmeninio gyvenimo detalių viešinimas, privatumo ignoravimas, vertimas visus nori nenori vaikščioti po bulvarą. Akivaizdu ir tai, kad teisingumo paieškos dažnai sutampa su interesais jėgų, kurioms rūpi asmens eliminavimas iš politikos ir apskritai galios centrų.

Nuo tada, kai Trumpas buvo apkaltintas ryšiais su Rusija, eina mėnesiai, bet nieko nerandama, tik eskaluojama, ir niekas nepaklausia, kodėl H. Clinton atidavė V. Putinui 20 procentų uraniumo, kurį šis perdavė Iranui.

Tačiau kodėl prezidentas V. Putinas rinkiminės kampanijos metu rodė D. Trumpui akivaizdžiai didesnes simpatijas?

Nes jis norėjo, kad jį išrinktų. Rusijos kibernetinė veikla, dezinformacija įsišaknijusi šiuo metu visame pasaulyje. Visur jos ranka. Hakeriai taip specializavosi, kad įsikišo ir sukėlė sąmyšį net Amerikoje. Tokiais būdais buvo siekta sukompromituoti Trumpą.

Tikrai dviaukštė sąmokslo teorija…

Jos visada pasaulyje buvo kuriamos. Kai į Havaną atvyko F. Castro baltu be stogo automobiliu, kaip šiandien atsimenu, mano Tėvelis net pravirko – taip jis buvo priblokštas. Jis sakė: „Matai, vaikeli, kokia jų politinė samprata? Čionai koją įkėlė komunistai, Maskva.“ Šitiek metų Kuba buvo rakštis. Kiek Amerika užjautė Chavezą ir bendravo su juo? Taip pat su Castro, nors jis panašiai kaip Stalinas taip išnaudojo kubiečius, jog buvo baisu: tereikia pasižiūrėti, ką kalbėjo pabėgėliai iš Kubos. Todėl sakau: ačiū Dievui, kad yra Trumpas, ir kad jam pasiseks. Pavyks atkurti pusiausvyrą ir Amerika vėl bus šalis, kurioje anksčiau neturėję galimybių žmonės galės pasiekti geresnį rytojų. Paskutiniųjų metų Amerikos pataikavimas Sovietų Sąjungai, požiūris į Rusiją, jų įtakos augimo ir ypač V. Putino klastingų metodų nutylėjimas ir ignoravimas mums nepatiko. Dėl Amerikos neveiksmingumo jo pristatytos programos atsidūrė stipriausių pasaulio vadovų didžiausios įtakos centre. Putinas labai sugeba manipuliuoti žmonių nuomonėm, taip pat pačioje Rusijoje, nors Rusijos gilumoj baisu gyventi. Bet jis su oligarchų pagalba viską paėmė į savo rankas, nes jam svarbu parodyti, kad su juo skaitomasi, jo bijoma. Manipuliavimas H. Clinton ir sugebėjimas kažkokiu būdu ir mastu iš Amerikos nupirkt medžiagas, iš kurių gaminami atominiai ginklai – tai dalykai, kuriuos jis perduoda Amerikos priešams, ir kurie dabar iškyla. Tačiau žiniasklaida į tai nesureagavo, nors buvo žmonių, kaip Amerikos ambasadorius Irane; jis sakė, kad Irane nieko neįmanoma patikrinti, inspektoriai neįsileidžiami ir vyksta akių dūmimas.

Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tasai mažmožių taršymas, nuomonės susidarymas iš epizodų apie prezidentą D. Trumpą – ir Lietuvoje – nėra teisingas.

Bendravimas žinutėmis Twitter‘yje su žmonėmis, nusileidimas iš Olimpo buvo naujas reiškinys. Kita vertus, jis pats davė daug pagrindo apkalboms. Net neįprasta šukuosena ar kalbėsena. Tiesa, neseniai jis pats pasišaipė iš savo plaukų…

Bet pažiūrėkite, koks buvo Trumenas! Jis buvo tiesmukas ir keikdavosi, o Lyndonas Johnsonas – jis buvo suktas. Bet mes susikuriame mitus. Idealus vadovas turi būti susišukavęs taip, laikyti žmonos ranką anaip, negali paklausti žmogaus apie ką nors paprastai. O tai gali būti apsimetėliška kaukė. Trumpui nebuvo kada galvoti apie plaukus.

Mes Lietuvoje bijojome, kad Trumpas pernelyg neužsidarytų, nes transatlantiniai santykiai labai svarbūs.

Trumpo požiūris nėra užsidaryti. Jo pozicija – matyti, kad Amerika visuose sandėriuose būdavo nuskutama. Amerikos gyventojams ir mokesčių mokėtojams buvo nepriimtina, kad kiniečiai viską gauna manipuliuodami savo valiuta. Jei vyksta mainai, negali būti taip, kad jūs gaunate 500 procentų pelno, o aš – 10. Jie norėjo susilpninti Ameriką ekonomiškai, taip kaip Ronaldas Reaganas padarė su Sovietų Sąjunga, pakėlęs apsiginklavimo kainas. Taip jis sužlugdė sovietų ekonomiką, kuri nepajėgė atsilaikyti.

Kodėl visi bijojo, kad Trumpas sužlugdys NATO? Mes vietoje tai matėme kitaip. Mes važinėjome į Vašingtoną ir kalbėjomės su politikais apie Baltijos valstybių gynybą, nes jautėme, kad Rusijos įtaka auga ir tampa realia grėsme. Politikai, politologai ir NATO viršūnės mums pasakė, kad Baltijos valstybės praktiškai neapginamos. Tai sukėlė didelį rūpestį, nes pati NATO apsnūdo ir nebežiūrėjo į ateitį. Agresijos atveju užtruktų dvi dienas sukviesti NATO nares ir dar savaitę, kol jos prieitų prie vieningos nuomonės. Ką padarė Trumpas? Baktstelėjo į užpakalį ir pasakė, kad ponai, patys pradėkite rūpintis savo saugumu, pakaks mums mokėti 75 procentus už viso pasaulio gynimą, kai jūs švaistot pinigus ir visiškai nesirūpinate savo saugumu. Nors stodami į NATO prisižadėjote skirti 2 procentus gynybai. O praėjo 27 metai. Todėl isterija dėl organizaciją „žlugdančio“ Trumpo buvo niekai, kuriuos mes supratome. 

Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Deja, mažiausias finansavimas – apie 1 procentą ir mažiau – buvo vykdomas TS-LKD valdymo laikotarpiu. Taip pat tiesa ir tai, kad Lietuvos politinis elitas prezidento D. Trumpo atžvilgiu laikosi leftistinių pažiūrų. Galbūt tai nekeista, nes TS-LKD vertybiniu atžvilgiu labai supanašėjo su liberaliomis partijomis. Ir ši nuostata ne itin pasikeitė.

Tai tiesa. Kai kalbuosi su žmonėmis, atrodo, kad tai jų asmeninė nuomonė.

Įdiegtas mitas apie neprognozuojamą ir Rusijai palankų Trumpą įsitvirtino ir veikia. Palankiai apie jį atsiliepti reiškia eiti prieš srovę ar bent neturėti gero politinio skonio.

Kai George‘as W. Bushas pretendavo į prezidento postą, susisiekiau su Condoleezza Rice ir paprašiau, kad Bushas parašytų raštą, kuriuo proteguotų Baltijos valstybių priėmimą į NATO. Nes vienas dalykas yra tik žodžiu reikšti simpatijas, o kitas – parašyti oficialų dokumentą. Sakiau, jo mums reikia, kad eitume į lietuvius ir ragintume už Bushą balsuoti. Tai buvo labai svarbu. C. Rice tai nepatiko, bet ji nuėjo pas kampanijos vadovą J. Fischerį ir paprašė parašyti šį dokumentą.

Kaip manote, ar B. Obama būtų parašęs tokį dokumentą dėl mūsų priėmimo į NATO? Tiesa, yra taryba ir kitos struktūros.

Taryba yra, ir būtų gerai, jei visi žmonės joje būtų nusiteikę už. Iš kitos pusės, prezidentas gali pasakyti, ko jis nori. G. Busho administracijoje spaudos atstovas beveik susikumščiavo dėl Lietuvos. Toje aplinkoje pažiūros taip pat skirtingos. Todėl Trumpo nuostata labai džiaugėmės, nes tai reikiama principinė pozicija, antraip atrodytų, kad Lietuva vėl neiššovė nė šovinio. Tėtis sakė: „Jie gėrė ūkininkų kraują, buvo penki generolai, o kai reikėjo Lietuvą gint, visi išsigando ir nesipriešino. Neiššovė nė šovinio.“ Ir dabar Lietuvoje kariuomenės savigarbos, geros savijautos kėlimas daro poveikį visai Lietuvai. Jau pradėjome džiaugtis ir didžiuotis savo kariuomene, Kariuomenės diena.

Pokario partizanai to nesulaukė, bet amžiaus pabaigoje „amerikonai pagaliau atėjo“: pati savo akimis mačiau ir girdėjau istorinę prezidento G. W. Busho kalbą Vilniaus Rotušės aikštėje. Lietuvos priėmimas į NATO, manau, buvo pats didžiausias pasiekimas naujojoje šalies istorijoje.

Svarbus matymas iš abiejų pusių. Todėl mes pasikvietėme vieną demokratą ir vieną respublikoną, kad būtume nešališki.

Ką dar pasakytumėte apie prezidentą D. Trumpą, ko mes nežinome? Aišku viena, kad jis labai kantrus ir toliaregiškas žmogus.

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-ELTA nuotr.

Jis mąsto strategiškai. Kaip verslininkas jis įgyvendino savo planus ir susidūrė su daugeliu aspektų. Todėl dabar valdydamas Ameriką iš Vašingtono jis nežiūri vien politiko žvilgsniu, bet kaip realistas siekia, kad būtų padėti geri pamatai. Stengiasi įdiegti amerikiečiams savigarbą. Jis nėra joks rasistas, su juo dirba įvairių rasių ir pakraipų žmonės. Kol kas nesigirdi, kad jį patrauktų į teismą koks nors darbuotojas dėl pažeidimų. Jis gyvenime daug pasiekė, bet svarbiausia, kad Trumpas nori pakelti ne tik Amerikos prestižą, bet ir ekonomiką. Amerika labai prasiskolinusi. Jis nenori, kad šalis sėdėtų komunistinės Kinijos kišenėj ir leistų pinigus neaiškiems projektams, tokiems, kaip klimato atšilimas. Albertas Gore‘as pats skraidė didžiausiu lėktuvu, išmetančiu daugiau teršalų nei gamykla. Trumpas sutvarkė veteranų sistemą. Mėgina pakeisti sveikatos sistemą.

Jeigu jam dar pasiseks sumažinti mokesčius ir susigrąžinti pabėgusius gamintojus, atsiras darbo ir žmonės galės gyventi iš savo uždarbio, o ne iš valstybės išmokų. Kaip kadaise, kai emigrantai sunkiai dirbo, bet galėjo susitaupyti ir kažką palikti savo vaikams. Dar jis nori atsisakyti vadinamojo „mirties mokesčio“. Tėvai, sukaupę santaupas ir jau sumokėję mokestį valstybei, mirdami savo vaikui palieka dar vieną mokestį. Už tą patį mokama dvigubai. Kartais, neturėdami grynų pinigų, paveldėtojai praranda ar mažą ūkelį, ar didelį, kurį galėjo išlaikyt ir dirbt kol buvo gyvi tėvai, nes turi sumokėti „mirties mokestį“. Tada jie turi ūkį parduot. Jeigu aš naudojau vieną ar du gabaliukus popieriaus taupydama senatvei, dabar gal noriu pagelbėti sergančiam žmogui, tai palieku santaupas vaikams, kurie nubausti, nes priversti už jas mokėti. Tai baisi neteisybė. 

Sėkmė priklauso ne tik nuo prezidento, bet ir nuo respublikonų, Senato.

Ačiū už pokalbį.

2018.04.19; 03:00

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Imperiniu „peregaru“ tvoskianti Rusija vis labiau spaudžiama į kampą. Sergėjaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo istorija sukėlė pavydėtinai vieningas papildomas Vakarų sankcijas Maskvai. Nors ši visaip bando išsisukinėti, pasaulio ekspertai vienas po kito įrodo, kad britų versija, jog mirtinai nuodinga medžiaga „Novičiok“ buvo pagaminta Rusijoje, – teisinga.

Štai ir dabar Špico mieste įsikūrusi Šveicarijos laboratorija paneigė Rusijos diplomatijos tarnybos vadovo Sergėjaus Lavrovo tvirtinimą, esą rusų žvalgybininką pulkininką apnuodijo dujos BZ (ciano vandenilis „Zyklon B“, kurį naciai karo metu naudojo dujų kamerose; manoma, kad juo buvo išnuodyti žiūrovai Maskvos muzikiniame teatre „Nord Ost“ 2002 m.), kurių Rusija negamina. Apie tai jam neva slaptai Maskvai buvo pranešę tie patys šveicarų ekspertai.

Nusiplauti ir šitą dėmę, kaip ir A. Litvinenkos nunuodijimą, V. Putinui niekaip nepavyksta. Abu Skripaliai bunda iš komos, netrukus turės daug ką papasakoti tyrėjams.

O čia – bac! – smūgis Sirijai. Už ką? V. Putinas pratrūko: tai JAV ir jų sąjungininkų „agresijos aktas“. Jis įvykdytas „prieš suverenią valstybę, kuri yra priešakinėse kovos su terorizmu gretose“. Esą cheminė ataką prieš taikius gyventojus Dumoje buvo inscenizuota ir panaudota Vašingtono, kad šis galėtų pradėti karinę operaciją. „Rusų kariniai ekspertai, apsilankę tariamo incidento vietoje, nerado chloro ar kitų nuodingų medžiagų panaudojimo pėdsakų…“ – teigė jis.

Mus pasiekė baisūs TV kadrai, kaip maži arabų vaikai dūsta nuo nuodų, iš jų burnų drimba baltos putos, jie leisgyviai, augesnius sirus plauna šaltu vandeniu… Rusijos gynybos ministerijos atstovas teigia, kad šiuos vaizdo įrašus specialiai parengė britų humanitarinės organizacijos „Baltieji šalmai“ propagandistai.

Prancūzijos ekspertai tvirtina, kad iki 2012 m. Damaskas slėpė savo nuodingųjų medžiagų arsenalus, tačiau kitais metais jis pasirašė Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją. Tačiau Sirijos valdžia ir po to slėpė, kad ji išsaugojo šio ginklo atsargas, kuriomis balandžio 7 d. ir buvo įvykdyta ataka Dumoje. Po 2017 m. balandžio atakos Cham Šeichune Sirija dar 44 kartų panaudojo šias medžiagas, o Prancūzijos žvalgyba gavo vienuolikos tokių atvejų įrodymus.

D. Trumpui trūko kantrybė. Padelsęs jis iškėlė kumštį. Tačiau čia šalia visų versijų atsiranda vietos „sąmokslo teorijoms“, telpančioms į rubriką „Kas gali paneigti…“

JAV prezidentas pasveikino V. Putiną su pergale rinkimuose. Imta kalbėti apie jų susitikimą, derybas dėl branduolinio ginklo mažinimo. Paskui, per D. Trumpo susitikimą su Baltijos šalių vadovais, jis lengva ranka pažada, kad JAV karinės pajėgos iš Sirijos bus greitai išvestos. Iš pradžių jis abejoja, ar smūgis Sirijai bus suduotas „labai greitai arba visai negreitai“. Su savo patarėjais ir sąjungininkais jis tariasi, kaip atgrasyti al Assadą nuo cheminio ginklo naudojimo. Į Viduržemio jūros rytinę dalį pasiunčia didžiules ginkluotąsias pajėgas, ginkluotas raketomis „Tomahawk“.

Maskva ir Vašingtonas pripažįsta, kad „veikia speciali tiesioginė linija JAV ir rusų kariškiams bendrauti apie operacijas Sirijoje ir abi šalys ja naudojasi“. Pranešta, kad prieš pat naktinę ataką Rusija taip pat buvo perspėta, kad D. Trumpas netrukus priims ryžtingą sprendimą.

Tik kurčias galėjo neišgirsti, ką tai reiškia. Kitaip sakant, JAV prezidentas gana tiksliai informavo V. Putiną, kad smūgis Sirijai bus smogtas, ir, siekiant išvengti tiesioginio konflikto su Rusija, ši turi atitraukti savo žmones iš numatomų sunaikinti objektų Sirijoje. Štai kodėl per JAV ir jų sąjungininkų ataką žuvo vos keli žmonės, keletas sužeista, nors išleista virš 100 raketų.

Taigi, „kas gali paneigti“, kad buvo pasiektas slaptas Trumpo ir Putino susitarimas principu „ir vilkas sotus, ir avis sveika“. Pamokytas Damaskas, bet išlaikyti normalūs santykiai su Maskva, kuri dėl akių iškart paskelbė griežtus pareiškimus. Bet ji nesiėmė ryžtingų veiksmų, kaip žadėjusi. Jos 30 metų senumo priešraketinės gynybos sistemos Sirijoje buvo bejėgės, nors ir teigiama, kad numušė daugiau kaip 70 raketų. Gali būti, kad V. Putinas dėl to perspėjo ir al Assadą, kuris, norėdamas išlikti, turėjo arba pats atsisakyti cheminio ginklo atsargų, arba leisti sunaikinti jo saugyklas.

Bet prognozuotas Trečiasis pasaulinis karas nekilo, Rusijos atsako nebuvo, Rusijos rezoliucija JT Saugumo Taryboje, smerkusi šį smūgį Sirijai, nugulė į archyvus. Genialus D. Trumpo žygis. Kompromisas V. Putinui ir JAV bei Rusijos santykiams. Rusija lieka Sirijoje ir iš savo karinių bazių kontroliuoja Viduržemio jūros rytinį regioną, JAV pelno „vakarietiškų vertybių“ sergėtojo ir gynėjo titulą.

Pavojaus taikai visame pasaulyje nekilo. Siras ramiai dirba savo žemę, sukilėliai nublokšti nuo Damasko, praranda savo pozicijas, „Islamo valstybė“ nuėjo į antrą planą, sankcijos Rusijai nebus plečiamos… Kaip nepriminsi klasikinės rytietiškos pasakos ir miestiečius raminančio posakio: „v Bagdadie vsio spokoino“ („Bagdade visai ramu“), tik Irako sostinę keičiant į Damaską…

Vėl pakvimpa 1939 m. Europa…

Informacijos šaltinis – www.iskauskas.lt

2018.04.18; 08:00