Dėl išjungtos JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) paskyros socialiniame tinkle „Twitter“ atsakingas paskutinę dieną jame dirbęs darbuotojas, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Tuo tarpu prezidentas po 11 minučių trukusios pertraukos vėl galėjo pradėti naudotis šiuo socialiniu tinklu.

Lankytojus, apie 19 val. vietos (1 val. Lietuvos) laiku norėjusius pasiekti prezidento paskyrą @realDonaldTrump, pasitiko įspėjimas apie neegzistuojantį puslapį.

Iš pradžių tviteris pranešė, kad paskyra buvo „netyčia išjungta įvykus žmogiškajai klaidai“. Tačiau vėliau socialinis tinklas informavo, kad tai buvo sąmoningas iš darbo išeinančio bendrovės darbuotojo veiksmas.

„Atlikę tyrimą išsiaiškinome, kad tai padarė „Twitter“ klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojas paskutinę savo darbo dieną“, – pranešė socialinis tinklas.

Bendrovė pridūrė atliekanti nuodugnų vidinį patikrinimą.

JAV prezidento asmeninė „Twitter“ paskyra, kurioje jis dalijasi prieštaringai vertinamais ir dėmesį traukiančiais komentarais, turi 41,7 mln. sekėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.04; 00:02

Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas pasidavė FTB. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) pirmadienį Vašingtone pasidavė Federaliniam tyrimų biurui (FTB).

„New York Times“ rašo, kad tai susiję su tyrimu dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimų kampaniją. Kuo tiksliai P. Manafortas kaltinamas, kol kas neaišku. CNN duomenimis, teismas jau penktadienį apsisprendė dėl kaltinimų.

Anot „New York Times“, prieš P. Manafortą vyksta tyrimas dėl nusižengimų federaliniam mokesčių įstatymui ir dėl pinigų plovimo. Be to, tiriama, ar jis pakankamai paviešino savo lobistinę veiklą užsienyje.

Kaltinimai pateikti ir buvusiam P. Manaforto verslo partneriui Rikui Geitsui (Rick Gates). Jis taip pat buvo paragintas pasiduoti.

Rusija yra kaltinama tiesiogiai kišusis į rinkimus JAV. Specialusis tyrėjas Robertas Miuleris (Robert Mueller) šiame kontekste tiria, ar būta bendradarbiavimo tarp D. Trampo rinkimų kampanijos stovyklos ir Maskvos.

Tačiau tyrimas ilgainiui išsišakojo ir jau kurį laiką apima ir abejotinus buvusių D. Trampo darbuotojų sandorius bei verslo praktiką. Daug teisės ekspertų savaitgalį spėliojo, kad pirmieji kaltinimai veikiau gali būti susiję su šiais šalutiniais aspektais. Šiame kontekste ne kartą minėtos P. Manaforto ir buvusio patarėjo saugumo klausimais Maiklo Flyno (Michael Flynn) pavardės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 03:04

Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina leisti paskelbti ilgai slėptus duomenis apie buvusio prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą, informuoja transliuotojas BBC.

Dokumentų paskelbimas numatytas spalio 26 dieną, tačiau JAV lyderis turi teisę pratęsti jų įslaptinimo statusą. Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metų lapkričio 22 dieną, jam viešint Dalase, Teksaso valstijoje.

Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su nužudymu susijusių dokumentų, tačiau paskutinė dalis laikoma užrakinta. Bet dabartinis JAV lyderis D. Trampas mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami.

1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus, nebent šalies prezidentas nuspręstų, kad duomenų atskleidimas pakenktų nacionaliniam saugumui.

Vis dar yra daugiau kaip 3 tūkst. anksčiau neskelbtų dokumentų. Iki šiol paskelbta per 30 tūkst. dokumentų, tačiau paredaguotų.

Dž. F. Kenedžio nužudymo ekspertai nemano, kad nepaskelbtuose dokumentuose yra stulbinamų naujų faktų. Tačiau juose pateikiama daugiau informacijos apie žudiko Li Harvio Osvaldo (Lee Harvey Oswald) veiklą Meksike, likus keliems mėnesiams iki nužudymo.

Li H. Osvaldas sulaikytas Dalase dar nužudymo dieną ir apkaltintas prezidento žmogžudyste. Bet po dviejų dienų policijos nuovadoje jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rabis (Jack Ruby) ir jam taip ir neteko stoti prieš teismą. Tiesa, didžioji dalis amerikiečių abejoja oficialiais įrodymais, esą Li H. Osvaldas buvo vienintelis prezidento žudikas. Praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio nuo nužudymo, jis laikomas didžiausia sąmokslo teorija Amerikos istorijoje.

Apie Dž. F. Kenedžio nužudymą sukurta tūkstančiai knygų, kino juostų ir dokumentinių filmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 00:05

Neslopstant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) šeštadienį vėl grasino šiai šaliai.

„Prezidentai ir jų administracijos su Šiaurės Korėja kalbėjosi 25 metus… nepadėjo“, – tviteryje rašė D. Trampas.

JAV vadovas skundėsi, kad, siekiant sustabdyti Pchenjano raketų tyrimų ir branduolinių ginklų vystymo programą, buvo sudaryti susitarimai ir „išleistos didžiulės sumos pinigų“.

„Susitarimai buvo pažeisti dar neišdžiūvus jų rašalui, o JAV derybininkai liko kvailių vietoje, – tęsė D. Trampas. – Atleiskite, bet šiuo atveju suveiks tik vienas dalykas!“

JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) prieš savaitę pirmą kartą pripažino, kad JAV tiesiogiai komunikuoja su Pchenjanu režimo branduolinės ir raketų programų klausimu.

Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja atliko ne vieną branduolinį ir raketų bandymą, taip išprovokuodama tarptautinės bendruomenės pasmerkimą.

D. Trampo šeštadienį parašyti komentarai atkartojo jo spalio 1 dieną socialiniuose tinkluose išsakytas mintis: „Mėginimai palaikyti gerus santykius su Raketžmogiu per 25 metus nedavė jokių rezultatų, kodėl tai turi pavykti dabar? Klintonui (Clinton) nepavyko, Bušui (Bush) nepavyko, Obamai (Obama) irgi nepavyko. Man pavyks.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.09; 02:55

Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) antradienį pagrasino visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, jei šalis nenutrauks savo priešiškos branduolinės politikos. Ligšiolinės JT sankcijos yra svarbios, tačiau nepakankamos, pabrėžė jis, informuoja agentūra dpa.

Pchenjanas grasina visam pasauliui, sakė D. Trampas. Nė viena šalis esą negali būti suinteresuota stebėti, kaip Šiaurės Korėja ginkluojasi branduoliniais ginklais. Kim Čen Unas (Kim Jong Un), kurį JAV vadovas vėl pavadino „žmogumi raketa“ („Rocketman“), esą „vykdo savižudišką misiją“. Metas pripažinti, kad „demilitarizacija branduolinėje srityje yra vienintelis kelias Šiaurės Korėjai“, – teigė prezidentas.

Be Šiaurės Korėjos, kurią pavadino „niekšinga šalimi“, D. Trampas griežtai užsipuolė ir Iraną. Islamo Respublika, anot jo „žlugdo taiką visuose Artimuosiuose Rytuose“. Esą „žudikiško režimo“ Teherane negalima remti.

Jis kritikavo branduolinį susitarimą su Iranu, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant jo pirmtakui Barakui Obamai (Barack Obama). Šis susitarimas esą yra „gėda JAV“. Iranas vykdo „mirties ir naikinimo darbotvarkę“, – kalbėjo D. Trampas. Šalis esą „turėtų tarnauti savo tautai ir liautis remti terorą“. Prezidentas užsiminė, kad Iranas nori atgaivinti savo branduolinių ginklų planus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 20:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) griežtai sukritikavo biurokratiją Jungtinėse Tautose (JT). „JT turėtų labiau koncentruotis į žmones ir mažiau į biurokratiją“, – pareiškė jis pirmadienį, likus dienai iki JT Generalinės Asamblėjos visuotinių debatų Niujorke, praneša agentūra dpa.

JT, pasak D. Trampo, buvo įsteigtos „kilniais tikslais“. Tačiau organizacija esą „dėl biurokratijos ir blogo valdymo“ pastaraisiais metais nepajėgė išnaudoti viso savo potencialo. Kartu JAV vadovas pabrėžė remiąs JT generalinio sekretoriaus Antonijo Guterešo (Antonio Guterres) planuojamas reformas.

D. Trampas praeityje ne kartą kritikavo Jungtines Tautas kaip neefektyvią organizaciją, kuri švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Be kita ko, jis yra pavadinęs JT žmonių, kurie „nori linksmintis, klubu“.

Antradienį D. Trampas sakys pirmąją savo kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kaltino žiniasklaidą. Kaltino dėl to, kad ši pasmerkė jo komentarus apie Virdžinijos valstijos Šarlotsvilio mieste vykusį baltųjų viršenybės šalininkų organizuotą mitingą.

Mitinge žuvo prieš šį sambūrį protestavusi moteris.

EPA – ELTA nuotraukoje: Donaldas Trampas rėmėjų apsuptyje.

ELTA informacija

2017.08.24; 01:00

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, suformavo didžiąją prisiekusiųjų žiuri, informuoja BBC.

Toks JAV žiniasklaidos pranešimas leidžia manyti, kad specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller) žengė pirmą žingsnį, galimai rengdamasis tyrime figūruojantiems asmenims pareikšti kriminalinius kaltinimus.

Naujienų agentūros „Reuters“ žiniomis, naujoji prisiekusiųjų žiuri jau išdavė šaukimus liudyti asmenims, susijusiems su 2016-ųjų metų birželį įvykusiu prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sūnaus ir rusų teisininkės susitikimu.

Pats JAV prezidentas neigia įtarimus, kad jo komanda, siekdama palenkti rinkimų baigtį jo naudai, bendrininkavo su Kremliumi.

Didžioji prisiekusiųjų žiuri Jungtinėse Valstijose svarsto, ar tiriant bylą surinkti įrodymai yra pakankamai svarūs, kad įtariamiesiems būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Tačiau, ar potencialus atsakovas kaltas, ar nekaltas, jos nesprendžia.

Iš paprastų šalies gyventojų sudaryta didžioji prisiekusiųjų žiuri prokurorui taip pat leidžia išduoti šaukimus į teismą, gauti prieigą prie įvairių dokumentų, nurodyti asmenims liudyti davus priesaiką ir kt.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 07:30

JAV prezidento Donaldo Trampo manieros nėra patrauklios, jos – šokiruojančios. Mes įsivaizdavome, kad galingiausios šalies vadovo manieros primins Baraką Obamą, kuris elgėsi kaip tikras džentelmenas, mokėjo gražiai pakalbėti ir žavingai šypsotis. Ir staiga tokia priešingybė: nemalonios grimasos, prieštaringos žinutės socialiniuose tinkluose, mažesniųjų šalių politikų stumdymai, užgaulios replikos moterų atžvilgiu…

Tačiau… Kas geriau pasauliui, mums, priklausantiems nuo didžiųjų šalių valios, gerų arba savanaudiškų sprendimų: gražiai besišypsantis, bet neryžtingas džentelmenas, ar storžievis, bet veiklus, ryžtingas, mums palankus politikas? Klausimas, į kurį galimas tik vienas atsakymas.

Taigi, kaip sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Lietuvai kur kas svarbiau ne D.Trampo manieros, o konkretūs jo darbai. Jei analizuosime, ką D.Trampas nuveikė stiprindamas Baltijos šalių gynybą, būsime priversti pripažinti, kad jis pranoko mūsų lūkesčius. Viešėdamas Lenkijoje tiesiai pasakė: Amerika lieka ištikima 5-jam NATO straipsniui, išbarė Vakarų Europą, per mažai skiriančią lėšų karinėms reikmėms. Dar prisiminkime: būtent D.Trampas įsakė bombarduoti rusų kontroliuojamą aerodromą Sirijoje, parodydamas, kad tiek Damasko diktatorius, tiek jo sąjungininkas Kremliuje peržengė visas leistinas raudonąsias linijas (ansktesniojo JAV prezidento Barako Obamos manieros buvo nepriekaištingos, tačiau jis nedrįso iššauti nė vieno šūvio).

Jeigu pridėsime sugriežtintas ekonomines sankcijas Rusijai, aukštų JAV pareigūnų vizitus į Lietuvą, Latviją, Estiją, šiose šalyse gausėjančius amerikiečių karių kontingentus, Vašingtono planus padėt Europai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos, Patriot kompleksus prižiūrinčių kariškių pratybas Lietuvoje…  –  turėsime Baltijos šalims idealų JAV prezidentą.

Politologas Marius Laurinavičius, visąlaik įtaręs D.Trampą slaptu prielankumu Kremliui, lieka ištikimas savo nuostatoms. M.Laurinavičius nelinkęs pasitikėti D.Trampu. Girdi, jis šiandien bando nubausti nusistovėjusių sienų nepaisančią Rusiją tik dėl to, kad taip priverstas elgtis. Greičiausiai jis ir jo žmonės (net sūnus ir žentas) rinkiminės kampanijos metu vis dėlto ėjo su velniu obuoliauti. Tie kartūs vaisiai iki šiol nuodija ir gali dar ilgai nuodyti JAV prezidento gyvenimą. Tai gal jis baudžia Rusiją tik norėdamas įrodyti, jog nėra Vladimiro Putino pastumdėlis? Tiesa, JAV prezidentas nėra visagalis diktatorius: jam tenka paisyti ir kongresmenų bei senatorių valios.

JAV valstybės sekretorius, viešėdamas Juodkalnijoje, neseniai tapusioje NATO nare prieš Rusijos valią, pasakė, kad Amerika neketina nuversti Šiaurės Korėjos diktatoriaus, ji taip pat neketina sujungti Pietų ir Šiaurės Korėjas. Šį pareiškimą supratau kaip šiokį tokį Amerikos bejėgiškumą. Pchenjanas bando ir tobulina raketas, grasina sunaikinti Ameriką, o amerikiečiai nieko negali padaryti. Tenka atsitraukti, pažadant Pchenjano diktatorių palikti ramybėje, jeigu jis liausis įžūliai šiauštis. Nes jį remia Kinija ir Rusija. Karinis konfliktas blogiausiu atveju virstų dideliu karu, gal net branduoliniu, jei Amerika beatodairiškai siektų sutramdyti šiaurės korėjiečius.

O jeigu D.Trampas ryšis slapta šį konfliktą išspręsti V.Putinui mainais pažadėjęs mus – tris Baltijos valstybes? Viena su Šiaurės Korėja likusi Kinija dėl jos galvos neguldytų, o viena prieš Kiniją, Rusiją ir Šiaurės Korėją JAV taip pat nėra visagalė, todėl Vastybės sekretorius ir siunčia signalą, kad Amerika neketina versti tos šalies diktatoriaus, nebandys vienyti abiejų Korėjų.

Politika – nešvarus dalykas, nėra amžinų draugų – yra amžini interesai. Panašiai jau buvo, kai, sutriuškinus fašistinę Vokietiją, penkiasdešimčiai metų Franklinas Delonas Ruzveltas mus atidavė žmogėdrai, ne mažiau baisiam už Adolfą Hitlerį. Vašingtono skvere Vilniuje pernai ir šįmet apie tai nekalbėjome. Ir teisingai elgiamės. Tada JAV vargu ar galėjo kitaip pasielgti.

Ne, netikiu, kad bus realizuotas šis man pačiam sunkiai įsivaizduojamas  scenarijus. Dabar trijų Baltijos valstybių paaukojimas reikštų NATO griūtį su daugeliu kitų skaudžių pasekmių visam Vakarų pasauliui. Tada mus paaukojo vardan nors ir netikros taikos, vadinamos šaltuoju karu, dabar mūsų negalima paaukoti dėl tos pačios priežasties.

Amerika mums palanki, mes jai taip pat akivaizdžiai rodome simpatijas. Kaip į tai reaguos didžiosios Vakarų Europos valstybės, ypač įtakingiausioji iš jų Vokietija? Ar neįsižeis? Turbūt sudėtinga bus įtikti ir vieniems, ir kitiems. Ar vis dėlto bus nutiestas dujotiekis Nord Stream-2, nepaisant ir mūsų, ir Amerikos nepasitenkinimo? Amerika siekia Europos Sąjungą priverst dujas ir naftą pirkti būtent iš jos, o ne iš Rusijos. Iki šiol Vokietija, Prancūzija negražiai flirtavo su Maskva, apeidamos Baltijos šalių interesus. Vilnius, Ryga ir Talinas prašė, kad Vokietijos valdžia nepritartų jokiems Nord Stream projektams Baltijos jūroje. Bet Berlynas nusispjovė į mūsų lūkesčius.

Taigi vargu ar kas šiandien neabejodamas galėtų pasakyti, kokia ateitis laukia Europos ir Europos Sąjungos, Amerikos, viso pasaulio. Aišku viena: labai džiūgauti preteksto nėra. Ypač mums, mažiems.

Amerika gali apginti mūsų teritoriją, istorijos apkarpytą iki minimumo, bet ji negali išsaugoti mūsų tautos, savižudiškai bėgančios į Europą, nors mes gyvename Europos centre. Teoriškai tą padaryti galėtų Europa (Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir kt.), jeigu panikuojantiems lietuviams pasakytų: sustokite, liaukitės, jūs mums reikalingi pirmiausia Lietuvoje. Lietuvoje kurkite savo gerovę, mes be jūsų kaip nors išsiversime.

Bet liberalioji, tautiškas vertybes pamynusi Europa taip nepasakys, nes jai savanaudiškai reikia mūsų gydytojų, inžinierių, menininkų, o pirmiausia – valytojų, slaugytojų…

Europa abejingai stebi, kaip trys Baltijos tautos nyksta, mažėja, traukiasi net nesuvokdama, kad šitaip užleidžia erdvę Rusijai, neįsivaizduojančiai savo imperijos be trijų Baltijos valstybių.  

Šiomis dienomis pasirodžiusiame filosofo Vytauto Radžvilo straipsnyje rašoma, kad mes esame patekę į mankurtizmo spąstus.

Nereikia priminti, kad mankurtas – dvasiškai suluošintas žmogus, iš kurio atimta atmintis. Tai neprisimenantis savo praeities ir kilmės – tėvų ir gimtosios bendruomenės – padaras, kuris, nesuvokdamas, kas jis yra, visada jaučiasi ,,laimingas” ir pasiruošęs aklai įvykdyti bet kurį šitokia būtybe jį pavertusių šeimininkų paliepimą.

Okupacijos laikų neregėjusiai ir neatsimenančiai, tad kiek naivokai tikinčioje, jog gyvena „laisvės karalystėje” jaunajai kartai jis gali tapti paskata susimąstyti, kas yra tikroji laisvė ir kokia jos prasmė, nes turėtų pažadinti sveiką abejonę ir gilesnę pajautą, kad Lietuvoje su laisve vyksta keisti ir negeri dalykai. Nuo čia jau tik mažas žingsnelis iki to, kad visuomenei atsivertų akys ir daugeliui taptų akivaizdi ir pagaliau viešai pasakyta didžiausia šių dienų Lietuvos „paslaptis”: būtent, kad Lietuvą valdo ir negailestingai naikina vėlyvojo sovietmečio komsomolo karta.

Būtent šią pamoką, kuri vis dar nėra išmokta Lietuvoje, puikiai perprato ir iš jos pasidarė išvadas Vladimiro Putino sėbrai. Jie žino ir supranta: mankurtai – ar tai būtų XX a. sovietiniai, ar XXI a. europiniai mankurtai – niekada nenorės ir nesugebės sąmoningai ir valingai ginti savo valstybės. Neatsitiktinai trokštama, kad jų būtų kuo daugiau. Štai kodėl sovietmečiu vykusi kova su „nacionalizmo atgyvenomis” tęsiasi.

Belieka tikėtis, kad ne iki „pergalingos pabaigos”, kuri greičiausiai užverstų paskutinį Lietuvos istorijos puslapį (Ištraukos iš Vytauto Radžvilo straipsnio Manjkurtizmo spąstai).

Didžiausi pavojai – mumyse pačiuose. Savižudį labai sunku apsaugoti nuo mirties. Net Amerika čia mums nedaug gali padėti.

2017.08.04; 10:14

Džonas Betčeloras / The Daily Beast

Nūnai iškilę du galvosūkiai, kurie neduoda ramybės nei Donaldo Trampo gerbėjams, tvirtinantiems, jog prezidentas švarut švarutėlis, nei jo oponentams, įsitikinusiems, kad prezidentas tvirtai supančiotas Rusijos žvalgybų.

Šią subtilią temą gvildena leidinyje „The Daily Beast“ ponas Džonas Betčeloras. Kas tai per tema, kurios neįmanoma išnarplioti?

Į JAV Senato Juridinį komitetą duoti parodymų bandyta iškviesti Gleną Simpsoną, firmos Fusion GPS įkūrėją. Tačiau komiteto vadovas paaiškino: „Atšaukiau kvietimą iškart po to, kai Simpsonas sutiko pasišnekėti su oficialiais darbuotojais  dėl vadinamosios „Trampo dosje“ ir bendravimo su FTB. O taip pat – duoti paaiškinimus apie galimą bendradarbiavimą su neužregistruotais užsienio agentais, susitikusiais su D.Trampo rinkiminiame štabe dirbusiais prezidento artimaisiais bei darbuotojais“.  Beje, firmos Fusion GPS įkūrėjas sutiko, kad jo paaiškinimai būtų įrašinėjami.

Kuo ši firma išskirtinė? Paslaugų paprašiusiems politikams ji renkdavo informaciją apie jų konkurentus ir oponentus. Nieko nuostabaus. Kiekvienas rimtas politikas domisi savo konkurentais. Tačiau Fusion GPS firma išskirtinė tuo, kad yra dirbusi su įtakingais Rusijos politikais, siekusiais atšaukti 2012-aisiais Amerikoje įsigaliojusį „Magnickio įstatymą“ – ekonomines sankcijas Rusijai. Ne tik siekė šių sankcijų atšaukmo, bet ir kompromitavo „Magnickio įstatymo“ iniciatorių Londono investuotoją Bilą Brauderį. Tad šią firmą galima įtarti turės ryšį su Kremliaus atstovais. Bet ši firma taip pat rinko medžiagą apie galimus D.Trampo slaptus ryšius su Kremliumi. Jei dirbi vienai pusei, ar galima plušėti ir kitai?

Dviprasmybės – akivaizdžios. Panašumų į dvigubo agento veiklą – kiek tik nori. Žodžiu, labai svarbu, ar Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) žinojo, kad minima firma žaidžia tarsi dvigubą žaidimą – tuo pačiu metu renka ir Kremlių teisinančią, ir Kremlių kompromituojančią medžiagą? Taip pat knieti žinoti: ar apklausiant Fusion GPS įkūrėją domėtasi, kas užsakė D.Trampui nepalankų dosje?

Straipsnio autoriui keista, kad klausimas – kas sumokėjo pinigus už triūsą renkant D.Trampą kompromituojančius faktus – vis tik komitete nebuvo keliamas. O šis klausimas – vienas iš svariausiųjų.

Kitas klausimas – ar tikrai rasti įrodymai, jog Barako Obamos laikais kai kurie aukšto rango JAV politikai neteisėtai bendradarbiavo su Amerikos slaptosiomis tarnybomis, iš jų gaudami žinių apie amerikiečius, kurių pavardės tapo žinomos slapta pasiklausant užsienio piliečių pokalbius. Juk tokią informaciją gavę JAV politikai galėjo ją panaudoti kurpiant vidines politines intrigas, neturinčias nieko bendro su valstybės interesais.

Informacijos šaltinis – The Daily Beast.

2017.08.02; 06:18

Lisandra Vilja / BuzzFeed

„Įtakingas analitinis centras, kuris save traktuoja kaip progresyvų, nori, kad nuo šiol demokratai nesigėdintų aštrių epitetų vertinant Donaldo Trampo veiklą. Juk šis centras mano, kad D.Trampo rinkiminis štabas rengė suokalbį su Kremliumi. Bent jau taip skelbia BuzzFeed News žurnalistė Lisandra Vilja.

Taigi Amerikos analitinio pobūdžio įstaiga Amerikos Progreso Centras (Center for American Progress; CAP) tvirtina padaręs išvadas, jog būta slaptų susitarimų tarp Donaldo Trampo rinkiminės kampanijos darbuotojų ir žmonių iš Kremliaus.

Minėta žurnalistė teigia, kad ataskaitoje esama tokių sakinių: „Dabar tapo akivaizdu, kad suokalbis buvo“ bei „Tai didžiausias politinis skandalas Amerikos istorijoje“.

Maksas Bergmanas, vyresnysis mokslinis CAP bendradarbis ir vienas iš ataskaitos autorių, teigia: „Kai visus faktus sudedi į krūvą (…), tampa akivaizdu, kad prezidento komanda buvo linkusi slaptiems susitarimams su Rusija ir tuos susitarimus padarė“.

Informacijos šaltinis – BuzzFeed

2017.08.03; 07:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina pasirašyti teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

Kiek anksčiau, atsakydama į JAV Kongreso Atstovų Rūmų sprendimą dėl sankcijų, Maskva liepė Jungtinėms Valstijoms sumažinti savo diplomatų Rusijoje skaičių ir pranešė perimsianti du JAV pareigūnų naudojamus pastatus, skelbia „Reuters“.

Kaip pranešta, ketvirtadienį JAV Senatas didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai. Dėl to D. Trampas buvo priverstas rinktis arba griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu ir iš esmės pamiršti savo išreikštą norą švelninti santykius su Rusija, arba vetuoti įstatymo projektą, vykstant tyrimui dėl galimų jo rinkimų štabo ryšių su Rusija.

Pasirašęs įstatymo projektą, D. Trampas nebegalės vienašališkai, be Kongreso pritarimo, sušvelninti ar kitaip pakeisti sankcijų Rusijai.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos pristatytas „keršto“ planas priminė Šaltojo karo laikus. Jei Maskva išties imsis žadamų veiksmų, iš JAV ambasados turės pasitraukti šimtai darbuotojų – kur kas daugiau, nei kai praėjusių metų gruodį buvusio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija nurodė iš Vašingtono išvykti 35-iems rusų diplomatams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.30; 05:48

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), ketvirtadienį lankydamasis įžymiame Paryžiaus pastatų komplekse, pagyrė Prancūzijos prezidento žmonos išvaizdą, praneša naujienų agentūra AP.

Oficialiame Prancūzijos vyriausybės „Facebook“ puslapyje patalpintame vaizdo įraše užfiksuoti po ekskursijos Invalidų rūmų muziejuose besišnekučiuojantys D. Trampas, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir jų antrosios pusės.

Atsisveikinant D. Trampas pasisuko į Bridžit Makron (Brigitte Macron) ir gestu parodė į jos kūną. „Žinote, jūs tokios puikios formos“, – pasakė D. Trampas ir dar kartą tai pakartojo pasisukęs į E. Makroną. „Gražu“, – pridūrė JAV prezidentas. B. Makron yra buvusi savo vyro mokytoja, ir jų santykiai sulaukia daug dėmesio dėl ryškaus jųdviejų amžiaus skirtumo.

Tačiau feministės ir pats Prancūzijos prezidentas tokią D. Trampo dėmesio išraišką pavadino seksistine, ir pridūrė, kad jei E. Makronas būtų vyresnis už žmoną, niekam nė mintis nekiltų to komentuoti.

Įdomu tai, kad E. ir B. Makronus amžiaus skirtumas toks pat kaip ir D. ir M. Trampų.

D. Trampas jau anksčiau yra sulaukęs kritikos, kad su moterimis elgiasi kaip su objektais ir jas žemina. Ypač daug neigiamų atgarsių sulaukė paviešintas įrašas, kuriame girdėti, kaip D. Trampas giriasi seksualiai priekabiavęs prie moterų ir tvirtina, kad: „Kai esi žvaigždė, jos leidžia tai daryti. Gali daryti bet ką“.

Žodžiu, D. Trampas ir toliau elgiasi taip, kaip nedera elgtis solidžiam solidžios valstybės vadovui.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.07.14; 10:59

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sūnus tikina tėvui nepasakojęs apie susitikimą su teisininke iš Rusijos, žadėjusia padėti D. Trampui laimėti prezidento rinkimus, praneša BBC. 

Donaldas Trampas jaunesnysis (Donald Trump Jr) televizijai „Fox News“ sakė, kad susitikimas buvo „visai nereikšmingas“, tačiau pridūrė, kad šiuo klausimu turėjo elgtis kitaip.

Prezidento sūnus paviešino savo elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad jis noriai sutiko pasiūlymą susitikti su teisininke, galimai turėjusia ryšių su Kremliumi ir siūliusia suteikti Hilari Klinton (Hillary Clinton) kompromituojančios informacijos.

Paklaustas, ar tėčiui pasakojo apie pernai įvykusį susitikimą, D. Trampas jaunesnysis atsakė: „Ne. Tai buvo visiškai nereikšminga. Nebuvo apie ką pasakoti.“

„Turiu omenyje, kol nepradėjote kapstytis, aš net buvau apie jį pamiršęs. Tai tiesiog buvo 20 veltui sugaištų minučių, dėl ko gaila“, – sakė jis.

D. Trampas jaunesnysis, jo svainis Džaredas Kušneris (Jared Kushner) ir tuometis D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) su rusų teisininke Natalija Veselnickaja susitiko Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“ 2016-ųjų metų birželį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:04

Vienam moksleiviui JAV pavyko tai, kuo iki šiol negali pasigirti daugelis jo šalies žiniasklaidos priemonių: jis gavo išskirtinį gynybos sekretoriaus Džeimso Matiso (James Mattis) interviu.

Už tokią sėkmę Tedis Fišeris (Teddy Fischer) turi būti dėkingas atsitiktinumui – Pentagono vado mobiliojo telefono numerį jis pastebėjo laikraštyje paskelbtoje nuotraukoje, praneša agentūra AFP.

„Washington Post“ gegužę išspausdino prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir jo asmens sargybinio Keito Šilerio (Keith Schiller) nuotrauką, kurioje šis nešėsi krūvą popierių. Ant jų buvo priklijuotas geltonas lapelis su Dž. Matiso pavarde ir telefono numeriu. Kai tai buvo pastebėta, laikraštis nuotrauką greitai pašalino. Tačiau moksleivis numerį jau buvo užsirašęs.

Jaunuolis paskambino šiuo numeriu, nes norėjo išsiaiškinti, ar tai tikrai Pentagono vado telefono numeris, o gal tik „pokštas“. Kai niekas neatsakė, jis nusiuntė tekstinę žinutę su interviu klausimu, pasakojo moksleivis vietos stočiai.

Jam pačiam netikėtai, Dž. Matisas perskambino ir sutiko duoti interviu telefonu. Šis truko 45 minutes ir buvo apie aktualias politines bei istorines temas. Pokalbį išspausdino mokyklos laikraštyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.11; 00:01

Viešėdamas Varšuvoje JAV prezidentas pareiškė, kad Amerika myli Lenkiją. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savo kalboje prie Varšuvos sukilimo paminklo pabrėžė Lenkijos ir JAV santykių reikšmę. „Amerika myli Lenkiją, Amerika myli lenkų tautą“, – sakė jis. Jam esą yra didelė garbė būti čia. D. Trampas padėkojo už didžiulį Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) draugiškumą, praneša agentūros dpa ir AFP.

Lenkija yra Europos siela, kalbėjo prezidentas. Šalis esą ne kartą atlaikė puolimus. Amerikiečiams Lenkija visad buvo susijusi su viltimi. „Lenkijos istorija yra istorija tautos, kuri niekuomet neprarado vilties“, – sakė D. Trampas. Stipri Lenkija, anot jo, yra palaima Europai, palaima pasauliui. D. Trampas užsiminė ir apie buvusį lenkų popiežių Joną Paulių II ir jo vaidmenį komunistinio valdymo metais.

JAV vadovas toliau kalbėjo apie naujas grėsmes laisvajam pasauliui. Europą drebina vienas išpuolis po kito. Terorizmas yra didelis pavojus. „Mes jį sustabdysime, – pabrėžė D. Trampas. – Mes nuožmiai kovojame su radikaliuoju islamizmu. Ir mes nugalėsime“. Jis tęsė: „Mes turime drauge kovoti su šiuo priešu, mes turime sutriuškinti jų tinklus ir pažaboti paramą jiems. Mūsų siena terorizmui liks uždaryta“.

Kalbėdamas apie Rusiją, D. Trampas sakė, kad šalis privalo nutraukti savo „destabilizuojančią veiklą“. Čia jis veikiausiai visų pirma turėjo omenyje Ukrainos konfliktą ir Rusijos vaidmenį Sirijoje. D. Trampas penktadienį Hamburge pirmą kartą tiesiogiai kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prieš tai surengtoje spaudos konferencijoje su A. Duda D. Trampas pareiškė tikįs, kad Rusija programišių atakomis kišosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją. „Tačiau tai galėjo būti ir kitos šalys“, – pridūrė jis. D. Trampas apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) laiku nesiėmus veiksmų.

Savo kalboje Varšuvoje D. Trampas užsiminė ir apie NATO valstybių išlaidas gynybai. Amerikiečiai supranta, kad svarbu yra stiprus tarptautinis aljansas. Todėl jis norįs, kad NATO šalys didintų savo gynybos biudžetus. JAV reikalauja, kad NATO valstybės aljansui skirtų 2 proc. savo BVP. „Europa turi daryti daugiau ir investuoti į saugumą“, – akcentavo JAV vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:16

JAV vėliavos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) Nepriklausomybės dienos proga.

Sveikinime Lietuvos vadovė pabrėžė, kad susitikimai su JAV prezidentu ir vyriausybės atstovais vienareikšmiškai liudija, kad JAV ir Lietuvą visada sujungia tie patys tikslai. Prezidentės teigimu, Lietuva ir JAV yra tvirtos sąjungininkės, mūsų šalis yra pasirengusi toliau stiprinti NATO ir kovoti su terorizmu, plėsti Europos energetinį saugumą, spręsti karo Ukrainoje problemą.

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva vertina principingą JAV požiūrį stiprinant mūsų regiono saugumą ir yra dėkinga už mūsų šalyje dislokuotus karius ir karinę įrangą, kurių buvimas yra ne tik solidarumo ir draugystės išraiška, bet ir vienas mūsų valstybės saugumo stiprinimo pagrindų.

Prezidentė palinkėjo kartu sudaryti savo piliečiams dar daugiau galimybių įgyvendinti abipusiškai naudingus projektus, drauge stiprinti didžias mūsų valstybes, tautų laisvę ir gerovę.

Šventės proga šalies vadovė visiems amerikiečiams pasaulyje palinkėjo nuotaikingo minėjimo, taikos, visokeriopos sėkmės ir vienybės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.04; 11:50

Aviacijos kompanija „Delta Airlines“ ir Amerikos bankas pareiškė nutraukiantys nekomercinės organizacijos „Public Theater“ finansavimą dėl spektaklio „Julijus Cezaris“ pagrindinio veikėjo panašumo į JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump).

Tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“. 

Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.

„Public Theater“ spektaklis, kurio premjera Niujorke įvyko gegužės 23 d., yra šiuolaikinė Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) tragedijos „Julijus Cezaris“ interpretacija. Joje pagrindinis veikėjas yra šviesiaplaukis vyras dalykiniu kostiumu, įsisegęs ženklelį su Amerikos vėliava į švarko atlapą, o Cezario žmona Kalpurnija kalba su slavišku akcentu ir rengiasi dizainerių sukurtais drabužiais (D. Trampo žmona Melanija (Melania) yra kilusi iš Slovėnijos).

Aviacijos kompanijos atstovų nuomone, „meniška ir kūrybiška teatro vadovybė peržengė gero skonio ribą“, sakoma sekmadienį išplatintame bendrovės pranešime. Amerikos banko atstovai apsiribojo pareiškimu, kad nutraukia spektaklio „Julijus Cezaris“ finansavimą, nepatikslindami, ar ši priemonė bus taikoma kitiems teatro pastatymams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.12; 01:15

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) sako, kad yra „šimtu procentų“ pasiruošęs duoti priesaiką ir papasakoti apie savo pokalbius su buvusiu Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovu Džeimsu Komiu (James Comey), praneša BBC. 

Charakteringas JAV prezidento Donaldo Trampo rankos mostas. Epa – ELTA nuotr.

Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose prezidentas neigė prašęs Dž. Komį būti lojalų ar nutraukti buvusio Baltųjų rūmų patarėjo atžvilgiu vykdomą tyrimą.

„Dž. Komis patvirtino didelę dalį to, ką sakiau, bet kai kurie dalykai, kuriuos jis teigė, paprasčiausiai yra netiesa“, – sakė D. Trampas.

Tuo tarpu Senato žvalgybos komitetas paprašė suteikti jam prieigą prie jųdviejų pokalbių įrašų, – jei tokie egzistuoja.

Dž. Komis ketvirtadienį davė parodymus viename iš kelių Kongreso komitetų, tiriančių galimą Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus ir spėjamas D. Trampo komandos sąsajas su šia šalimi.

Jis tvirtina manąs, kad prezidentas jį atleido dėl FTB vykdomų su Rusija susijusių tyrimų.

Buvęs FTB vadovas teigė, kad prezidentas darė jam spaudimą nutraukti tyrimą dėl buvusio savo patarėjo nacionaliniam saugumui Maiklo Flino (Michael Flynn). D. Trampas jį atleido dėl to, kad šis Baltiesiems rūmams neatskleidė visos tiesos apie savo ryšius su Rusijos ambasadoriumi.

Penktadienio popietę Baltuosiuose rūmuose priimdamas su vizitu atvykusį Rumunijos prezidentą, D. Trampas atmetė šiuos Dž. Komio teiginius.

Jis pareiškė, kad buvusio FTB direktoriaus liudijimas parodė, jog „nebuvo jokio sąmokslo, jokio trukdymo (rinkimams)“. Dž. Komis senatoriams teigė prezidentą patikinęs, kad jo atžvilgiu tyrimai nevykdomi.

Kiek anksčiau penktadienį D. Trampas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad po Dž. Komio liudijimo jaučiasi „visiškai išteisintas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.11; 07:11

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner) norėjo slapto pokalbių su Kremliumi kanalo. Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis amerikiečių žvalgyba. Dž. Kušneris esą apie tai diskutavo su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku, informuoja agentūra AFP.

Dž. Kušneris gruodžio pradžioje susitikime „Trump Tower“ dangoraižyje Niujorke pasiūlė vienoje Rusijos atstovybių JAV įrengti slaptą komunikacijos kanalą, rašo laikraštis. Jis turėjo garantuoti, kad komunikacija liks konfidenciali. Tuo metu išrinktasis prezidentas D. Trampas dar nėjo pareigų.

Dž. Kušneris, pasak amerikiečių žiniasklaidos, pateko į Federalinio tyrimų biuro (FTB) akiratį tiriant aferą dėl galimos Rusijos įtakos JAV rinkimams. 36-erių Dž. Kušneris yra vedęs D. Trampo dukterį Ivanką (Ivanka). Jis savo uošviui patarinėja vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.28; 08:16