Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Ar įstengs TS-LKD peržengti priešiškumo tiems rinkėjams, kurie susirūpinę Garliavos mergaitės likimu, barjerą.

Iš pradžių priešiškumo nebuvo

Pasiremsiu TV3.lt skelbtu Jūratės Vaižgauskaitės straipsniu (2019.11.11) “ Garliavos istorijos aidai: kaip politikai kilo, krito, gynė ir išsižadėjo”, atkreipdamas dėmesį tik į TS-LKD pozicijos kaitą šioje istorijoje. Aš pats įdėmiai stebiu šią istoriją ir laikau straipsnyje pateikiamus faktus patikimais.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1018442/garliavos-istorijos-aidai-kaip-politikai-kilo-krito-gyne-ir-issizadejo

TS-LKD partijos patriarchas Vytautas Landsbergis nevengė pareikšti savo nuomonę apie Garliavos įvykius, N. Venckienės dukterėčios paėmimą iš tetos ar teismų darbą. Daug kas prisimena V. Landsbergio kvietimą žmonėms „nestovėti po medžiu“. Jis ragino partiją nenusisukti nuo to, kas vyksta Garliavoje.

Šviežiai komentuodamas įvykius, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra 2012 metų gegužės 17 dieną buvo perduota motinai,  žiniasklaidoje jis tikino, kad jo pozicija yra gana aiški. „Pozicija ir negali būti kitokia, tik vienašališka. Kitas atvejis būtų nusiplauti rankas ir nematyti, kas vyksta. Aš nemanau pasiduoti bandymams užčiaupti burną ir nepareikšti savo nuomonės“, – “Lietuvos Rytui” sakė politikas.

2012 metų pavasarį vykusiame konservatorių partijos suvažiavime V. Landsbergis ragino bendražygius atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Garliavoje, užsiminė apie, jo manymu, abejotiną teisėsaugos darbą, pedofilijos bylos tyrimo „blokavimą“.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012 metų gruodžio mėnesį duotame interviu portalui bernardinai.lt V. Landsbergis sakė: „Aš manau, kad vis dėlto mes, Tėvynės sąjunga, stovėjome kažkokioje atsargioje pozicijoje, kuri galėjo būti ne tokia atsargi.

Kada atsirado priešiškumas

Bet galbūt galima už tą atsargumą atleisti, minėtame interviu tęsė V. Landsbergis. Elgėmės taip, kad neateitų dar blogesni. Aiškiai buvo galima spėti ir tai pasitvirtino – jie darys viską, kad Neringa Venckienė kurtų partiją. Šitame kambaryje sakiau jai: ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite. Atrodė, kad suprato. Bet ji turėjo kitus nuolatinius patarėjus, kurių, matyt, klausė ir kurie, matyt, jai sakė: taip visa Lietuva pakilusi, eisime ir visus nušluosime… Gal patikėjo moteriškė? Ji nėra didelio proto, atleiskite man. Jai pradėjo pūsti miglas, kad ji gali būti prezidente, kad ji tokį palaikymą turi“, – apie N. Venckienę ir konservatorių partijos poziciją Garliavos klausimu tuomet kalbėjo V. Landsbergis. 

Taip ir įvyko. Atsirado “Drąsos kelias” su jo idėjine lydere N. Venckiene. Partija įregistruota 2012 m. kovą, o spalį įvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. “Drąsos kelias” jame gavo 7 vietas, TS-LKD – 30.

2013 metais pavasarį V. Landsbergis reziumavo santykius su N. Venckiene. Kai pradėjo aiškėti ta sudėtinga ir daug žmonių jaudinanti byla dėl mergaitės buvimo vienuose ar kituose namuose, kad ją galima „išimti“ kaip daiktą pagal antstolio specialiai sudarytus įgaliojimus ir su visa kariuomene, tai man atrodo, kad čia yra kažkas ne taip. <…> O jeigu man tai kelia klausimų ir kai kas nepatinka, ir aš apie tai pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N. Venckienės partiją“, – tuomet aiškino politikas.

Suprantamas TS-LKD priešiškumas “Drąsos keliui”, Seimo rinkimuose galimai atitraukusiam dalį konservatorių rinkėjų kitų partijų naudai arba iš viso nenuėjusių balsuoti.

Artėja eiliniai Seimo rinkimai.

V. Landsbergio pranašystė “ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite” išsipildė. Galima tik spėlioti, kokia būtų buvusi TS-LKD pozicija aiškinantis tiesą galimos pedofilijos, žmogžudysčių, smurto prieš mergaitę istorijoje, jei “Drąsos kelias” nebūtų įkurtas, bet manyčiau, kad teigiama.

Artėjant Seimo rinkimams Garliavos įvykių atžvilgiu aktyvūs rinkėjai pasiskirstę į tris grupes.

Spėju, didžiausią grupę sudaro abejingieji.

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kita grupė įsitikinusi, kad pedofilija buvo, ją dengia teisėtvarka ir teisėsauga, mergaitė pagrobta, panaudojant prieš ją smurtą, ir ji arba negyva, arba psichiatrinėje po tokių psichinių traumų, arba, geriausiu atveju, slepiama svetimoje šalyje, nežinia kokiose sąlygose.

Trečioji grupė įsitikinusi, kad viskas vyksta pagal Lietuvos įstatymus ir tarptautines konvencijas – įrodyta, kad žmogžudystės ir nelaimingi atsitikimai niekaip su pedofilija nesusiję, nes pedofilijos nebuvo, o mergaitę saugo įstatymai, ji yra saugi.

Sprendžiant iš komentarų socialiniuose tinkluose, komentarų po straipsniais portaluose antrosios grupės šalininkų kur kas daugiau, negu trečiosios, arba bent jau jie žymiai aktyvesni.

Jei TS-LKD atsieti nuo rinkėjų, tai ji, bent formaliai, priklauso trečiajai grupei. Tai patvirtina ir pranešimas, kad vaikų psichiatras Linas Slušnys kandidatuos į Seimą TS-LKD sąraše. Šis vaikų psichiatras mergaitės smurtinį (mano nuomonė) atėmimo iš globėjos aktą pavadino teisiškai nesmurtiniu. Po to mergaitės likimu, kiek žinau, nesidomėjo.

Atlaidumas ir gailestingumas

Bet Deimante Stankūnaite susidomėjo Jungtinių Tautų specialus komitetas, įtraukęs ją į dingusių be žinios sąrašą, paaiškinant:

“Ataskaitiniu laikotarpiu buvo paduotas prašymas dėl neatidėliotinų veiksmų Deimantės Stankūnaitės atžvilgiu, seksualinio išnaudojimo aukos, įtariama, su tyliu motinos sutikimu ir dalyvaujant valstybės institucijoms, kuri dingo, sulaukusi 8 metų (skubių veiksmų prašymas Nr. 569/2019). Atsakyme valstybė narė informavo komitetą, kad Deimantė buvo surasta ir šiuo metu saugoma įstatymų. Nepaisant to, atstovas paprašė valstybės, šios Konvencijos Šalies, patvirtinti tikslią Deimantės buvimo vietą ir leisti susisiekti su ja. Kitas pranešimas bus išsiųstas valstybei, šios Konvencijos šaliai.”

Neringa Venckienė atvežama į teismą. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.

During the reporting period, a request for urgent action was registered on behalf of Deimantė Stankūnaitė (urgent action request No 569/2019) a victim of sexual exploitation allegedly committed with the mother’s acquiescence and the involvement of State authorities, who disappeared at the age of 8. In its reply, the State party informed the Committee that Deimantė had been found and was currently under the protection of the law. Nevertheless, the representative requested the State party to confirm Deimantė’s exact whereabouts and allow contact with her. A follow-up note will be sent to the State party (iš oficialaus JT tinklalapio).

Viskas paprasta ir aišku, prašytojas nori įsitikinti, kad Deimantė gyva, ir sužinoti, kaip ji gyvena. Matyt, pagal tarptautines konvencijas tai – šventa prašytojo teisė, kurią, jei Deimantė gyva, yra visiškai nesunku įgyvendinti.

Dvi iš šešių krikščioniškų dorybių – atlaidumas ir gailestingumas. Jas labai naudinga žinoti einant į rinkimus su viešais pareiškimais. Taip pat, ir savų klaidų pripažinimas, pavyzdžiui, TS-LKD kandidatui į Seimą viešai pripažinus kažkada klydus, o dabar pakeitus nuomonę.

Be to, tylėjimas reiškia sutikimą. Negi TS-LKD sutinka, kad galimai valdančiąją partiją, pagrindinį jos konkurentą, į Seimo rinkimus vesiantis lyderis Garliavos istorijoje – be nuodėmės? Net po to, kai aštuonerius metus slėptas video įrašas, padarytas 2012 m. gegužės 17 d. namo viduje Garliavoje, neseniai buvo išsiųstas visoms suinteresuotoms valstybės institucijoms?

2020.06.14; 07:10

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Ekspertai vieningai sutaria, kad partija „Drąsos kelias“ turi labai mažai šansų atgimti ir patekti į parlamentą.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius įsitikinęs, kad buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės įkurta partija vėl išpopuliarėti gali nebent dėl žiniasklaidos rodomo pernelyg didelio dėmesio.
 
Tuo tarpu kitas VDU profesorius Gintautas Mažeikis pabrėžia, kad apskritai „Drąsos kelio“ patekimo į Seimą istorija rodo, koks menkas Lietuvoje yra politinis gyvenimas.
 
A. Krupavičius įsitikinęs, kad „Drąsos kelio“ partijos nariai puoselėja viltį, jog dėl daug visuomenės dėmesio susilaukusios N. Venckienės ekstradicijos partija vėl atgims. Nepaisant to, politologas sugrįžtančio partijos populiarumo ženklų kol kas nemato.
 
„Kol kas visuomenės nuomonės tyrimai nerodė jokių ženklų, kad „Drąsos kelias“ kaip politinė partija galėtų atgimti. „Drąsos kelias“ yra vieno klausimo politinė organizacija ir nuo pat savo atsiradimo ji balansavo tarp išgyvenimo ir išnykimo ribos ir kurį laiką politikoje apskritai nesireiškė“, – Eltai sakė A. Krupavičius.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Anot politologo, N. Venckienės ekstradicija yra naujas, papildomas impulsas pamėginti susigrąžinti buvusius šalininkus ir patekti į parlamentą, o didžiausią įtaką tam gali padaryti žiniasklaida.
 
„Daug kas priklausys nuo žiniasklaidos vaidmens, nes 2010-2012 metais „velnio advokato“ vaidmenį atliko būtent žiniasklaida, mat ji kasdien „Drąsos kelio“ grupę rodė, kalbino, visomis įmanomomis priemonėmis populiarino ir turėjome rezultatą, kad Seimo rinkimuose jie peržengė 5 proc. rinkimų dalies barjerą“, – partijos sėkmės priežastį įvardino ekspertas.
 
Politologo įsitikinimu, jei „Drąsos kelias“ vėl taptų viena svarbiausių viešojo diskurso temų, partija vėl galėtų atgimti.
 
„Jeigu žiniasklaidos priemonės vėl elgsis kaip 2010-2012 metais ir Venckienė bei „Drąsos kelias“ taps viena svarbiausių viešojo diskurso temų, tai galimas „Drąsos kelio“ prisikėlimas iš numirusiųjų“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Krupavičius.
 
Paklaustas, kaip vertina apie viešojoje erdvėje eskaluojamą idėją, kad priėmus atitinkamas Konstitucijos pataisas N. Venskienė vėl galės kandidatuoti į Seimą, A. Krupavičius laikosi pozicijos, kad tokie pamąstymai kol kas yra visiškai neaktualūs.
 
„Ta tema gali būti aktuali tik 2024 metų Seimo rinkimuose. Dabar ta pataisa bus neaktuali, nes nebus praėjęs dešimties metų laikotarpis, todėl čia pilstymas iš tuščio į kiaurą, tema neverta jokios viešos diskusijos“, – Eltai teigė politologas.
 
Kalbėdamas apie N. Venckienės ekstradiciją bei pateiktus kaltinimus, analitikas pabrėžė teisinių institucijų vaidmenį komunikuojant su visuomene. A. Krupavičiaus nuomone, jei komunikacijos procese trūksta viešumo ir konkretumo, tai skatina spekuliacijas, kurios daro prielaidą įvairių politinių organizacijų atsiradimui.
 
VDU Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Teisinės institucijos turi atlikti savo darbą ir nesileisti į viešas diskusijas, bet viešumo ir konkretumo turi būti pakankamai, kad neatsirastų pagrindo nepagrįstoms spekuliacijoms. Būtent spekuliacijos, dalinis informavimas yra labai stiprus šaltinis įvairiausio pobūdžio politinėms organizacijoms“, – sakė politologas.
 
VDU Filosofijos katedros profesorius G. Mažeikis taip pat yra įsitikinęs, kad N. Venckienės ekstradicija „Drąsos keliui“ didelio populiarumo neatneš.
 
„Nemanau, kad šitas (N. Venckienės. – ELTA) grįžimas sukeltų didesnių arba svaresnių pasekmių. Manau, kad „Drąsos kelio“ ir Venckienės laikas praėjęs“, – Eltai teigė filosofas.
 
Pasak G. Mažeikio, Lietuvos visuomenė, iškilus kokiai nors spontaniškai problemai, yra labai greitai suaudrinama ir politiškai poliarizuojama.
 
Filosofo teigimu, bet kas, sukėlęs didesnį skandalą, gali poliarizuoti visuomenę sąlyginai trumpam laikui, pavyzdžiui metams, ir taip netgi paralyžiuoti politinį gyvenimą.
 
„Jeigu politinis gyvenimas susiveda tiek į administravimą, kad bet koks mažiausias įvykis gali sukelti tokių didelių pasekmių visai Lietuvos visuomenei, tai reiškia, kad pats politinis gyvenimas yra toks amebiškas ir tiek mažai integruotas į politinį pasaulio, Europos, regiono, kaimyninių šalių ir vidaus gyvenimą, tiek mažai protesto akcijų, tiek mažai įvykių reikšmingų, kad šitas įvykis tampa pats reikšmingiausias ir struktūruojantis visą visuomenės politinę aplinką“, – „Drąsos kelio“ populiarumą aiškino G. Mažeikis.
 
Anot filosofo, kad pakliūtum į Seimą ir galėtum daryti perversmus Lietuvoje, reikia labai mažai – tik mokėti pasinaudoti spontaniškai iškilusia problema.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 06:00

Par­ti­jos „Drą­sos ke­lio“ ly­de­rė Ne­rin­ga Venc­kie­nė, ku­rios tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą spren­dė Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja, su­lau­kė gau­saus rė­mė­jų bū­rio, ku­rie su­plū­do į mi­nė­tos ko­mi­si­jos po­sė­dį. Tame po­sė­dy­je par­la­men­ta­rė ga­lė­jo at­vi­ra­me po­sė­dy­je iš­dės­ty­ti sa­vo ar­gu­men­tus.

Ko­mi­si­jos po­sė­dis pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja, ar šis tu­ri bū­ti už­da­ras, mat par­la­men­ta­rai anks­čiau bu­vo su­si­pa­ži­nę su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga ir no­rė­jo už­duo­ti su ja su­si­ju­sių klau­si­mų. Pa­ga­liau ko­mi­si­jos na­riai nu­spren­dė, kad pir­mo­ji po­sė­džio da­lis bus at­vi­ra.

Continue reading „Su kokiomis kliūtimis susidūrė Seimo narės Neringos Venckienės imuniteto klausimus nagrinėjusi komisija?“

Pasiklausiau 2013 m. kovo 27 d. Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“, kuriame Seimo nariai Kęstutis Masiulis (TS-LKD) ir Vytautas Matulevičius (Drąsos kelias) buvo klausiami, ar gerai daro prokurorai, neduodami Seimo komisijai Garliavos šturmo vaizdo įrašo?

Priminsiu, kad Seimo komisija šiuo metu sprendžia, siūlyti Seimui, ar nesiūlyti atimti iš Seimo narės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę.

2013 m. kovo 13 d. į Seimo laikinąją tyrimo komisiją atvykęs Generalinis prokuroras Darius Valys, Generalinės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Radišauskas ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė prašomo vaizdo įrašo nepateikė.

Continue reading „Teisingumo vykdytojai mažiau pasitiki Seimu, negu nusikaltėlių gauja?“

uspaskich_rekl_m

Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas Da­rius Rau­lu­šai­tis krei­pė­si į Sei­mą dėl fi­nan­si­nė­mis ma­chi­na­ci­jo­mis kal­ti­na­mų Dar­bo par­ti­jos na­rių Vik­to­ro Us­pas­ki­cho, Vy­tau­to Gap­šio ir Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo. D. Rau­lu­šai­tis pa­žy­mė­jo, kad Pro­ku­ra­tū­ra šiuos Dar­bo par­ti­jos at­sto­vus Sei­me pra­šo pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ar ki­taip su­var­žy­ti jų lais­vę.

Jo tei­gi­mu, į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą dėl V. Us­pas­ki­cho, V. Gap­šio ir V. Von­žu­tai­tės imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo krei­pė­si Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas. „Dar­bie­čių“ pir­mi­nin­kas V. Us­pas­ki­chas, Sei­mo pir­mi­nin­ko pir­muo­ju pa­va­duo­to­ju ne­se­niai iš­rink­tas V. Gap­šys ir V. Von­žu­tai­tė kal­ti­na­mi suk­čia­vi­mu.

Continue reading „Sei­mas ėmė­si „dar­bie­čių“ imu­ni­te­to“

endriukaitis_algird

Ne iš pirš­to lauž­tas ar­gu­men­tas

Ži­no­mas po­sa­kis – „Lauž­tis per at­vi­ras du­ris vie­toj to, kad tie­siog įei­ti“ – taip šian­dien ga­li­ma api­bū­din­ti di­des­nės tau­tos dalies el­ge­sį. Ge­gu­žę ap­klau­so­je tik 4,6 proc. iš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mą par­ti­jo­mis, o Sei­mu – apie 10 pro­cen­tų. Kei­kia­me vi­sus be­veik pa­ma­tuo­tai, tik kal­tės sau ne­pri­si­i­ma­me. Tų skai­čių kū­rė­jai ir gim­dy­to­jai juk esa­me mes pa­tys. Ar ga­li­me sa­vo su­kur­tus vai­sius nie­kin­ti? Ra­šo­me kal­nus skun­dų, pi­ke­tuo­ja­me, mi­tin­guo­ja­me, svei­ka­tą ga­di­na­me, pi­ni­gus mė­to­me, gaiš­ta­me lai­ką ne­ga­lė­da­mi dirb­ti tik­rai kū­ry­bi­nių ir at­ei­čiai pras­min­gų dar­bų, šian­dien pa­so­din­ti me­dį ar pa­si­žiū­rė­ti į sau­lė­te­kį.

Continue reading „Lengviau nebūna: tik ranką ištiesti“

voveriene_1

Aki­vaiz­du, kad šie rin­ki­mai į Sei­mą bus ki­to­kie ne­gu iki šiol. Po­li­ti­nių pa­ra­dig­mų kai­ta ge­o­po­li­ti­nia­me lyg­me­ny­je jau iš te­ori­nio lyg­mens lei­džia­si į re­a­ly­bę ir pra­de­da gąs­din­ti tra­di­ci­nių par­la­men­ti­nių par­ti­jų ide­o­lo­gus.

Štai bu­vęs VSD vir­ši­nin­kas Me­čys Lau­rin­kus, da­bar ta­pęs po­li­to­lo­gu ir la­bai pa­mė­gęs pro­ru­siš­ką tri­bū­ną („Lie­tu­vos ry­tą“), vie­na­me iš sa­vo straips­nių 2011 me­tų rug­pjū­čio pa­bai­go­je ra­šė: „Ga­li at­si­ras­ti nau­ja, jau da­bar ag­re­sy­viai pul­suo­jan­ti na­cio­na­liz­mo te­ma, ku­ri iš es­mės po­li­ti­nės sis­te­mos ne­pa­keis, bet ga­li ki­taip nei ti­ki­ma­si su­dė­lio­ti bū­si­mos po­li­ti­nės mo­zai­kos da­le­les. Įsi­žie­bus tau­ti­nės sa­vi­mo­nės lem­pu­tei lie­tu­vių gal­vo­se na­cio­na­liz­mo te­ma per is­to­ri­nes per­var­tas vi­sa­da bu­vo ak­tu­a­li.

Continue reading „Mintys rinkimų išvakarėse“

antanas_burokas

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) iš sa­vo gre­tų rug­sė­jo 7 die­ną pa­ša­li­no su par­ti­ja „Drą­sos ke­lias“ į Sei­mą kan­di­da­tuo­jan­tį An­ta­ną Bu­ro­ką.

TS-LKD Laz­dy­nų sky­riaus pir­mi­nin­kas Eval­das Ma­cei­ka sa­kė, kad sky­riaus ta­ry­bos na­rių bal­sų dau­gu­ma A. Bu­ro­kas bu­vo pa­ša­lin­tas, nes ne­si­ė­mė jo­kių bū­dų pa­si­trauk­ti iš „Drą­sos ke­lio“ są­ra­šo.

Pa­gal TS-LKD įsta­tus ša­lin­ti iš par­ti­jos ga­li par­ti­jos sky­riaus ta­ry­ba ar­ba Prie­žiū­ros ko­mi­te­tas. A. Bu­ro­kas da­ly­vau­ja Sei­mo rin­ki­muo­se par­ti­jos „Drą­sos ke­lias“ są­ra­še ir kaip šios po­li­ti­nės jė­gos kan­di­da­tas vien­man­da­tė­je Širvintų–Vilniaus apy­gar­do­je. TS-LKD ima­si „draus­mės“ prie­mo­nių ir prieš ki­tus „di­si­den­tus“ par­ti­jo­je.

Continue reading „Pašalino iš TS – LKD gretų“

venckiene_neringa

„Drą­sos ke­lio“ po­li­ti­nės par­ti­jos rin­ki­mų šta­bą pri­bloš­kė Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro Jus­ti­no Pup­kos pra­šy­mas Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai leis­ti pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ir ki­taip su­var­žy­ti lais­vę Ne­rin­gai Venc­kie­nei bei Aud­ro­nei Sku­čie­nei, ku­rios įre­gist­ruo­tos kan­di­da­tė­mis į Sei­mo na­rius.

Par­ti­jos pra­ne­ši­me spau­dai ra­šo­ma: „Ži­nant, kaip van­giai Lie­tu­vos pro­ku­ro­rai ti­ria sun­kiau­sius nu­si­kal­ti­mus, me­tų me­tus vil­ki­na pa­teik­ti tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mus net re­zo­nan­si­nė­se by­lo­se, dar la­biau pri­bloš­kia pro­ku­ro­rų uo­lu­mas ir sku­ba: tik rug­sė­jo 14 die­ną kan­di­da­tams su­teik­ta tei­si­nė ne­lie­čia­my­bė, o jau rug­sė­jo 18 die­ną pa­rei­ka­lau­ta ją pa­nai­kin­ti.

Continue reading „„Drąsos kelias“: prokuratūra ir teismai paverčiami politinės kovos įrankiais“

kumstis_01

Val­dan­čio­sios par­ti­jos (kar­tu ir va­di­na­mo­sios opo­zi­ci­nės, nes jos irgi da­ly­vau­ja tei­sės ak­tų pri­ėmi­muo­se bei „pi­ni­gų da­ly­bo­se“), pa­si­sky­ru­sios sau ke­lias de­šim­tis mi­li­jo­nų li­tų, o ki­toms par­ti­joms ne­pa­skir­da­mos nė cen­to, su­var­žy­da­mos re­kla­mą te­le­vi­zi­jo­je, in­ter­ne­te, spau­do­je (pa­gal „įsta­ty­mus“ vi­sos par­ti­jos tu­ri mo­kė­ti vie­no­dą re­kla­mos mo­kes­tį) ir ap­si­me­tan­čios de­mo­kra­tinėmis, vėl bus at­ves­tos į val­džią, kad to­liau ap­krau­tų mo­kes­čiais (A. Ku­bi­lius tą jau pa­ža­dė­jo da­ry­ti po rin­ki­mų).

O pa­čios – kles­tė­tų, pa­si­da­li­nu­sios mi­li­jar­dais dis­po­nuo­jan­čias mi­nis­te­ri­jas. Vis­kas bus pa­da­ry­ta tų pa­čių „iš­ti­ki­mų­jų“ par­ti­jos my­lė­to­jų ran­ko­mis, taip už­krau­nant ant vi­sos Tau­tos pe­čių ne­są­mo­nin­go, net­gi plė­ši­kiš­ko, val­dy­mo vai­sius. Tad at­ski­rų par­ti­jų rin­kė­jai, bal­suo­jan­tys už tas pen­kias – še­šias par­ti­jas, jau ei­lę me­tų sė­din­čias Sei­me, bal­suo­ja už jų fi­nan­si­nę-po­li­ti­nę-te­ro­ris­ti­nę dik­ta­tū­rą – taip ga­li­ma įvar­din­ti „val­dy­mą“, kai sau pa­si­ski­ria­mos mi­nis­te­ri­jos bei vals­ty­bės lė­šos.

Continue reading „Lietuviškieji rinkiminiai akibrokštai“

seimas_logo_m

Seimo rinkimuose savo sąrašus kelia 17 partijų

Kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 partijų ir viena keturių partijų koalicija.

Maksimalų 141 kandidato skaičių kelia aštuonios politinės partijos: Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sąjunga TAIP, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Trumpiausias Emigrantų partijos sąrašas, jame 30 kandidatų. Lietuvos centro partija, Tautininkų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautos vienybės sąjunga sudarys rinkimų koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“, kuriai per rinkimus reikės įveikti 7 proc. rinkimų barjerą.

Continue reading „Keletas svarbesnių rinkiminių aspekų“

daujotis_3_plius

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Vilniaus Universiteto profesorius Vytautas Daujotis.

Prof. Vytauto Daujočio pristatyti nereikia. Jį žino visa Lietuva.

Tiesa, pažįsta jį pirmiausiai ne kaip Vilniaus Universiteto dėstytoją, profesorių, o kaip ekspertą, dirbusį Studijų kokybės vertinimo centre, ir principingai pasipriešinusį nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje.

Prof. Vytautas Daujotis kryptingai domėjosi aukštųjų mokyklų reforma, aktyviai dalyvavo visuomeniniuose judėjimuose. Pretekstas šiam interviu – prof. Vytauto Daujočios sprendimas siekti Seimo nario mandato.

Continue reading „Prof. Vytautas Daujotis: “Visai valstybei gyvybiškai svarbius darbus valdžia padėjusi į šalį”“

j.varkala_slaptai.lt

Par­ti­jos „Drą­sos ke­lias“ pir­mi­nin­kas Jo­nas Var­ka­la Sei­mo na­rio man­da­to sieks Kau­no Pa­ne­mu­nės rin­ki­mų apy­gar­do­je.

Dėl po­li­ti­nės veik­los pa­rei­gų ne­te­ku­siam ka­ta­li­kų ku­ni­gui dėl man­da­to teks ko­vo­ti su kon­ser­va­to­re Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­ne, so­cial­de­mok­ra­tu Eu­ge­ni­ju­mi Ko­val­ko­vu, li­be­ral­cen­tris­tu Lai­mo­nu Pau­ra, tau­ti­nin­ku Skir­man­tu Ša­luč­ka, sa­va­ran­kiš­kai sa­ve iš­si­kė­lu­siu Ar­tū­ru Tam­ku­to­niu, Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­ve Ade­le Ma­jaus­kie­ne, Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­te Dže­ne­ta To­li­šaus­kie­ne bei „tvar­kie­čiu“ Ri­mu An­ta­nu Ru­čiu.

Continue reading „Jonas Var­ka­la kan­di­da­tuo­ja Pa­ne­mu­nės apy­gar­do­je Kau­ne“

visockas-gintaras-portretas

Jeigu būčiau verčiamas nurodyti bent vieną teigiamą poslinkį šiandieninėje Lietuvos politikos arenoje, – neturėčiau ką pateikti.

Kur tie gerieji pavyzdžiai?! Iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms pagrindiniu politikų užsiėmimu tapo pažadų dalinimas.

Pažadai dalinami televizijos ekranuose, internetiniuose portaluose, laikraščių puslapiuose. Net ir Facebook erdvė jau užversta lietuviškaisiais pažadais.

Kam kreipti dėmesį į tuos kalbėjimus, jei žinome, kad pažadai vis tiek nebus įgyvendinti? Nepamirškime, politikai pasižymi itin lakia fantazija tik tada, kai reikia ieškoti pasiteisinimų, kodėl per ketverius metus jie nesugebėjo realizuoti vieno ar kito uždavinio. 

Continue reading „Kai prarandamas savisaugos instinktas“

akcentai_222

Ariogaloje įvykęs tradicinis politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis sukėlė sąmyšį visuomenėje.

Sąmyšis sukeltas “kieta” rezoliucija, kurioje naujos partijos, ypač “Drąsos kelias”, priskiriamos prie blogųjų.

Vienoje rezoliucijoje buvo pasakyta: “Sąskrydžio dalyviams didelį rūpestį kelia naujai susikūrusių ir vis dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa.

Continue reading „Kodėl partizanai nekritikavo Viktoro Uspaskicho“

akcentai_333

Puiku – jau šiek tiek daugiau žinome apie vadinamąsias nesistemines partijas, šių metų rudenį trokštančias patekti į Seimą. Savo kandidatų sąrašą neseniai paskelbė “Drąsos kelias”.

Maždaug tuo pačiu metu savųjų kandidatų sąrašą įvardino ir judėjimo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadovai.

Atvirai kalbant – nieko įspūdingo. Ir vienoje, ir kitoje grupėje esama žmonių, už kuriuos norėtųsi balsuoti. Pavyzdžiui, be didesnių svarstymų balsuočiau už prof. Vytautą Daujotį, kunigystę sustabdžiusį Joną Varkalą, tautininką Gintarą Songailą, žurnalistą Gintarą Aleknonį.

Continue reading „Ne tie akcentai, ponai lietuviai !“

zolub

Lietuvių tauta ir jos valstybė su nepriklausomybės atgavimu iš ligos patalo nepasikėlė. Randasi „daktarų“ iš svetur, randasi ir savų šundaktarių, deja, gydančių svetimais vaistais su multikultūralizmo ir kitokiais tautai netinkamais priedais.

Tautos liga įsisenėjusi, nes beveik visų lygių valdžiose tarpsta sovietinis klanas, tik keliskart Komunistų partijos pavadinimą pakeitęs, išliko ir veikia atitinkamai, ligą nugalėti reikia ypatingų vaistų ir priemonių, kurias surasti ir pavartoti, deja, turi tik pati tauta.

Dvasininko, prelato, žurnalisto dr. Juozo Prunskio redaguotame kultūrininkų pasisakymų rinkinyje „Mano pasaulėžiūra“ („Draugo“ spaustuvė, Čikaga, 1958 m.) randame poeto, fotografo, Lietuvos radijo pirmojo diktoriaus, poeto, prozininko, publicisto, keliautojo, diplomato Petro Babicko teiginį: „Vaidila, lietuvė, mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų ateities gyvenimas ir kova“. Nors talkos stulpas įvardintas ketvirtuoju, tačiau šiandienai jis yra itin aktualus.

Continue reading „Talka Lietuvai iš ligos patalo keltis“

jonas-vaiskunas-alkas

Pastarųjų metų įvykiai kaip niekada iki šiol aiškiai parodė, kad aukščiausia Lietuvos valdžia nebevaldo Lietuvos, nes pati yra valdoma neaiškių, bet galingų šešėlinių darinių, veikiančių per pirmojo Sąjūdžio taip ir nepertvarkytas teisėtvarkos ir jėgos struktūras.

Tapo akivaizdu, kad savo valstybėje turime aukštesnę už Seimą ir įtakingesnę už Prezidentę valdžią be kontrolės, be atsakomybės ir be atskaitomybės Lietuvos piliečiams, politinės švytuoklės principu kaitaliojančia vietas Seimo amfiteatro parteryje. Per 22 nepriklausomybės metus valdančios, o tuo pačiu ir kitos politinės partijos, regis, neteko autoriteto, kaip demokratinės šalies valdymo įrankiai, nes nematomų galių veikiamos per dažnai elgėsi kaip šių galių įkaitės bei poreikių tenkintojos.

Continue reading „Kas trukdo antrai Sąjūdžio bangai?“

songaila_mazas

Liepos 25-ąją vakare Seime įvyko tradicinis Apskritojo stalo susirinkimas, kuriame dalyvavo visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ bei nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai.

Apskritasis stalas konstatavo, kad jo iniciatyva kurti vieningą nacionalinį antiklaninių politinių jėgų rinkiminį sąrašą susilaukia plataus Lietuvos visuomenės palaikymo. Tačiau po pastarąją savaitę vykusių konsultacijų su partijos „Drąsos kelias“ vadovybe, galutinai paaiškėjo, jog ji apsisprendė rinkimuose į Seimą dalyvauti atskiru partiniu sąrašu.

Continue reading „Partija „Drąsos Kelias“ jungtiniame rinkimų saraše nedalyvaus“

Saulius-Stoma

Šiuo metu sprendžiasi naujųjų Lietuvos politinių jėgų ateitis. Laisvoje žiniasklaidoje pasipylė straipsnių, kurių autoriai šaukia vienu balsu: VIENYKIMĖS.

Ta mintis sklando ir privačiuose pokalbiuose. Tačiau pasakyti daug lengviau nei padaryti.

Pradėkime nuo norų. Juolab  kalbos gali ne visada juos atitikti.

Ar visos su Teisingumo ir Tiesos vėliava pakilusios jėgos iš tikrųjų nori vienybės? Juk kai kurios jų iš pat pradžių skelbė, kad geriau į rinkimus eiti trimis sąrašais ir jungtis tik po pergalės.

Continue reading „Trys srovės, viena banga“