Privalomas grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis antradienį informavo, kad sostinės savivaldybė pradėjo vykdyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl privalomojo grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimo.
 
P. Poderskio teigimu, savivaldybė imasi viešbučiuose izoliuoti visus asmenis, grįžusius iš užsienio.
 
„Visi žmonės skenuojami termovizoriais, vėliau, jei pasirodo, kad temperatūros yra, jie pasodinami ir tikrinami simptomai – temperatūra matuojama dar kartą jau kontaktiniais termometrais. Tuomet juos karantinuojame atskirai ir išvežame su greitąja medicinos pagalba.
Kol kas tokių dalykų neprireikė, tikėkimės, kad neprireiks, bet visko gali būti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė P. Poderskis.
 
Jis taip pat informavo, kad visus žmones pasitinka visuomenės sveikatos specialistai, grįžusieji iš užsienio turi pildyti anketas, o kariškiai jiems paduoda informacinius lapelius apie ministro įsakymą dėl privalomosios izoliacijos.
 
„Jie persiskaito, yra informuojami ir tada sugrupuojami, susodinami į autobusus ir vežami į paskirties vietą. Visi autobusai, kurie šiandien buvo, išvažiavo į „Urbihop“ viešbutį, Ąžuolyno g. 7, ir ten bus karantinuojami“, – kalbėjo P. Poderskis.
 
Jo teigimu, viešbučius saugos apsaugos pareigūnai, prireikus, – ir policija.
 
„Viešbučiai bus saugomi apsauga, taip pat tikriausiai tam pasitelksime ir policijos pareigūnus“, – patikino P. Poderskis.
 
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė pavyzdį, kad vieną Estijos pilietę Estijos konsulatas nuvežė iki sienos.
 
„Tokia buvo improvizuota išimtis, kurią, manau, tikrai įteisinsime vėliau“, – tvirtino P. Poderskis.
 
Jo teigimu, dėl žmonių, kurie į Lietuvą atskrido siekdami tranzitu kirsti šalį, izoliacijos spręs tų šalių ambasados ir konsulatai.
 
Kalbėdamas apie žmonės iš kitų savivaldybių, P. Poderskis teigė, kad, jeigu savivaldybė turi galimybes tokius asmenis pasiimti savo specialiuoju transportu, jie bus perduodami savivaldybės atsakomybėn. 
 
Paklausus, ar pasitaikė asmenų, nepatenkintu privalomąja izoliacija, P. Poderskis tai patvirtino.
 
„Be abejo, buvo, bet jų jausmai ir emocijos prie bagažo jau nuslopinami ir į lauką retai prasiveržia. Bet kuriuo atveju to nepasitenkinimo kyla tikrai nemažai, nes ne visi yra girdėję apie tą sprendimą, ir mes stengiamės paaiškinti. Ne į visus klausimus turime atsakymus, yra daug pačių įvairiausių atvejų, bet stengsimės visais pasirūpinti taip civilizuotai, kaip pavyks“, – teigė P. Poderskis.
 
Pasak jo, radus tinkamas išimtis ir sprendimus, bus siekiama didelę dalį žmonių iš viešbučio atiduoti į kitas savivaldybes arba karantinavimo vietas namuose.
 
Pasak P. Poderskio, bus stengiamasi įgyvendinti žmonių specialiuosius poreikius – užtikrinti tinkamą mitybą, pristatyti būtinus medikamentus.
Saviizoliacija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Į visus praktinius dalykus stengsimės atsižvelgti pagal galimybes. Veganams visada galima užtikrinti sklandžią dietą, tai nesudėtinga. (…) Kas dėl kitų, tai labiausiai, matyt, reikia pasirūpinti vaistais. Turime galimų atvejų, kad yra diabetikai, jiems reikės pristatyti (vaistus. – ELTA). Kalbėsimės su vaistinių tinklais, žinome, kad kai kurie yra pasiruošę tam tikras mažas siuntas, jas beliks tik nuvežti tam žmogui“, – sakė P. Poderskis, pridūręs, kad tokiems atvejams bus pasitelkiamos ir įvairios organizacijos, taip pat viešbučių personalas.
 
„Iš esmės pirksime viską turbūt patys ir tikėsimės vėliau iš valstybės kompensacijos“, – teigė P. Poderskis.
 
Nemano, kad savivaldybė privalomai izoliuos lengva koronaviruso forma sergančius asmenis
 
Kartu P. Poderskis pažymėjo, kad A. Verygos įsakyme numatytas savivaldybių įsipareigojimas privalomai izoliuoti visus lengva koronaviruso forma sergančius asmenis tikriausiai nebus praktiškai įgyvendinamas.
 
„Nemanau, kad ši įsakymo dalis išgyvens daugiau nei dieną, nes iš esmės teisinga būtų 60 proc. žmonių, kurie lengvai serga, leisti jiems sirgti namuose. Maždaug 30 proc. žmonių, kurie serga sunkiau, guldyti į ligonines, (…) o 10 proc. bus jau maždaug intensyvios priežiūros reikalaujantys žmonės. Jie bus guldomi į pagrindines ligonines, taip pat pasijungs Lazdynų ir Antakalnio ligoninė, visos kitos“, – teigė P. Poderskis.
 
Jis taip pat informavo, kad privalomai izoliuoti iš užsienio grįžę lietuviai viešbučiuose karantine praleis 14 dienų.
 
„Mes pritartume, kad, 7 dienas pabuvus, daromas momentinis testas, jeigu jis neigiamas, tada – lauk. Kad greičiau suktųsi ir mums mažiau būtų tie viešbučiai užimti, bet (…) čia yra tik rekomendacija SAM. Kaip jie nuspręs, tai jau žiūrėsime“, – sakė P. Poderskis.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pasak sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus, yra žinomas artimiausių skrydžių iš užsienio sąrašas, tačiau informacija, kiek tiksliai žmonių minėtais reisais atvyks į Vilniaus oro uostą, nuolat tikslinama.
 
„Mes tikėjomės 1 tūkst. žmonių šiandien, bet matome, kad tikrai tiek nebus, nes tas rytinis reisas iš Minsko nebuvo pilnas, Frankfurto reise buvo nemažai, bet Dublino ir Oslo (reisuose. – ELTA) po keliasdešimt žmonių tik bus“, – sakė P. Poderskis.
 
ELTA primena, kad naktį iš pirmadienio į antradienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymas, kuriuo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti grįžtančiųjų iš užsienio asmenų privalomuoju izoliavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 16:58

Airija, žemėlapis

„Rusija išsiuntė žvalgybos agentus į jūras aplink Airiją, kad nustatytų tikslią šviesolaidinių kabelių, vingiuojančių vandenyno dugnu ir jungiančių Europą su Amerika, vietą“, įtaria Airijos policija. Ši žinia sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos agentai tikrino kabelius, ar nėra ten silpnų vietų, leidžiančių prisijungti ar net juos sugadinti“, – praneša „ The Sunday Times “ .

„Airija yra atskaitos taškas povandeniniams kabeliams, kuriais perduodamas interneto srautas tarp Amerikos, Jungtinės Karalystės ir Europos. Šie kabeliai suteikia galimybę milijonams žmonių bendrauti internetu ir sudaro sąlygas sklandžiai atlikti finansines operacijas“, – aiškinama leidinyje.

Gerai informuoti šaltiniai Airijos policijoje ir Airijos ginkluotosiose pajėgose mano, kad povandeninius narus į jūrą prie Airijos krantų išsiuntė Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos padalinys GRU (…). Remiantis praėjusių metų Airijos saugumo tarnybų atliktu šios veiklos vertinimu, Rusija ketina naudoti technologijas, kurios leistų Maskvai viską žinoti apie Ameriką JK ir Europą jungiančius internetinius ryšius. Agentai taip pat buvo pastebėti apžiūrint Dublino jūrų uostą. Palei pakrantę buvo sustiprintos saugumo priemonės“, – rašoma laikraštyje.

„Rusijos susidomėjimas povandeniniais kabeliais, kertančiais Atlanto vandenyną, pirmą kartą buvo pastebėtas 2015 m., kai JAV kariuomenė užfiksavo Rusijos povandeninius laivus kabelių tiesimo vietose (…)“, – rašoma straipsnyje.

„Maskvoje tarnavęs į atsargą pasitraukęs JAV žvalgybos pareigūnas Johnas Cipheris mano, kad Rusijos veikla šioje srityje greičiausiai turi du ketinimus: rinkti informaciją apie ryšius ir turėti galimybę juos nutraukti kilus konfliktui.“ Galbūt jie taip pat nori Vakarams parodyti savo technines galimybes, kad šie išsigąstų. FTB sugavo rusus, bandančius prieiti prie povandeninių kabelių, įskaitant tas vietas, kur jie eina sausuma. Rusai taip pat siekia fizinės prieigos prie maršrutizatorių ir ryšių centrų “, – sakė A. Cypheris.

„Airijos gynybos pajėgos ir Airijos policija įtaria, kad GRU naudoja Airiją kaip operatyvinę bazę savo pareigūnams rinkti žvalgybos duomenis apie taikinius JK ir ES, taip pat šnipinėja Dubline įsikūrusias technologijų bendroves“, – praneša „The Sunday“.

„Marko Galeotti, Rusijos saugumo ir politikos ekspertas Londono Karališkajame gynybos studijų institute, mano, kad Rusija laiko Airiją silpnu ryšiu Europoje.“ Airija neturi kontržvalgybos galimybių. Tai gana lengvas taikinys. Airija yra pagrindinė pasaulinė interneto svetainė. Čia – didelė technologijų kompanijų koncentracija. Tai yra nauja ateities kovos erdvė “, – pabrėžė jis.

Šaltinis: „ The Sunday Times“

2020.02.19; 10:00

 

Per šaudynes, kilusias ketvirtadienio vakarą Šiaurės Airijoje, Olsterio provincijos Kregano mieste, žuvo žmogus. Policija laiko incidentą teroro aktu. 

„Deja, galime patvirtinti, kad šįvakar Kregane buvo nušauta 29 metų moteris. Mes laikome šį incidentą teroro aktu, nužudymas tiriamas“, – rašoma provincijos policijos tviteryje.

Pasak laikraščio „The Daily Telegraph“, moteris nužudyta per riaušes, kilusias 1916 metų Velykų sukilimo Dubline su nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos šūkiais metinių išvakarėse. Nežinomi asmenys su kaukėmis mėtė į policijos automobilius butelius su padegamuoju mišiniu ir petardas. Buvo sudeginti automobilis ir furgonas. Po to policija apsupo riaušių rajoną.

Pastaraisiais mėnesiais į protestantų ir katalikų bendruomenes susiskaldžiusiame Olsteryje padidėjo radikaliųjų jėgų aktyvumas, galintis destabilizuoti padėtį tvyrant neaiškumui dėl būsimo pasienio režimo tarp Šiaurės Airijos, paliekančios Europos Sąjungą kartu su Didžiąja Britanija, ir Bendrijoje pasiliekančios Airijos Respublikos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 00:30

Kodėl Vilnius neišsivers be metro

Rašoma apie naują Kinų sieną – tunelių ir bunkerių labirintą po žeme. Rusija tiesiog pamišo dėl slėptuvių. Atrodo, visas pasaulis temato vieną išsigelbėjimą: pasislėpti užsirausus po žeme… Vilniuje siūloma lįsti po žeme tam, kad būtų patogiau gyventi paviršiuje.

Rygiečiai prisiminė nepastatytą metro

Atėjo laikas pagalvoti apie metropoliteno statybą Rygoje – tokia tema neseniai prabilta per Latvijos televiziją. LNT rytinėje laidoje „900 sekundžių“ Rygos technikos universiteto doktorantą Viesturą Veckalnį parodė po to, kai DELFI paskelbė jo svarstymus apie neįgyvendinto sovietinių laikų projekto atgaivinimą kitoje ekonominėje ir politinėje sistemoje

Vilniaus metro linijos po tiltu per Nerį maketas. Slaptai.lt nuotr.

Rygoje nuvažiuoti iš vieno miesto galo į kitą viešuoju transportu užtrunka pusantros valandos, tad, išeina, daug rygiečių kelionei į darbą ir atgal sugaišta 3 valandas. Jaunas mokslininkas nutraukė ilgą tylą, apgaubusią šį reikalą po atmintinų Atgimimo dienų, ir pakvietė naujomis akimis pažvelgti į viešojo transporto ateitį Latvijos sostinėje.

Jeigu anais laikais viskas būtų ėję kaip iš pradžių buvo sumanyta (pradedant tuo, kad iki 1978 metų turėjo būti parengtas projekto techninis-ekonominis pagrindimas), pirmoji metro linija su 8 stotimis būtų pradėjusi veikti Rygoje 1990 metais. Bet Maskvos projektuotojai ilgai laužė galvas, kaip įveikus vandeninguosius Rygos gruntus, nesusidorojo su užduotimi ir perdavė brėžinius Leningrado specialistams, įstengusiems suprojektuoti čionykštį metropoliteną, galima sakyti, pelkėse.

Tik 1988 metais latvių spauda ėmė rašyti, esą metropoliteno techninis projektas yra baigtas rengti ir jo įgyvendinimui SSRS žinybos numačiusios skirti daugiau kaip 200 mln. sovietinių rublių, didžiulius pinigus (pinigai buvo visų, bet skirstė kapitalinius įdėjimus Maskva). Parengiamuosius darbus turėjo nudirbti patys latviai iki 1990-ųjų, o tada Minsko metro statytojai (Baltarusijos sostinėje metropolitenas pradėjo veikti 1984 metais) būtų ėmęsi tunelių kasimo; pirmąją Rygos metropoliteno liniją manyta atidaryti apie 2000-uosius, o įkūnyti visą projektą – iki 2020 metų.

Iki to laiko Sovietų Sąjungoje metro turėjo didmiesčiai Maskva, Leningradas, Kijevas, Charkovas, sąjunginių respublikų sostinės Tbilisis, Baku, Taškentas, Jerevanas, Minskas; 1985-1987 metais prie jų prisidėjo dideli Rusijos miestai Gorkis (Nižnij Novgorodas), Novosibirskas, Kuibyševas (Samara), turintys daugiau kaip po 1 mln. gyventojų. (Kalbėta, į metro gali pretenduoti tik milijoniniai miestai, bet specialistai žiūrėjo, kad žmonėms nereikėtų į darbą važiuoti ilgiau nei 40 minučių ir kt.). 8-ojo dešimtmečio viduryje Rygoje nebuvo nė 800 tūkst. gyventojų, tačiau didelių pramonės įmonių turintis miestas su Jūrmalos kurortu pašonėje smarkiai plėtėsi, kaip tada buvo sakoma – augo, ir generaliniame miesto plėtros plane šią transporto rūšį numatė išaugai (tikėtasi 950 tūkst. gyventojų 2000 metais). Laikraščiai liaupsino būsimą metropoliteną, panirsiantį po Dauguva, ir tramvajuose kratęsi rygiečiai tam pritarė.

Metropoliteno projektą energingai palaikė 1985-1990 metais Rygos miesto vykdomojo komiteto pirmininku (dabar sakytume, meru) buvęs inžinierius Alfredas Rubiksas (paskesniais metais – Latvijos komunistų partijos vadovas, buvo apkaltintas kėsinimusi įvykdyti valstybės perversmą ir iškalėjo 6 metus, 2009-2014 metais – Europos parlamento narys). Jo galva, projektą sužlugdė komunistų valdžią užsimoję nuversti Liaudies fronto veikėjai.  Girdi, rygiečiai plūdo į mitingus su šūkiu „Metro – ne!“ patikėję, kad metropoliteno statyba sudarkys istorinį centrą, pritrauks į miestą dar daugiau svetimtaučių ir kad iš viso projektas yra netinkamas; eilės laukė kiti miestui reikalingi objektai – nacionalinė biblioteka, koncertų rūmai, tiltas, valymo stotis. Gali būti, tuo metu ne tik Rubiksas, bet ir daugelis nė neįtarė SSRS esant kiaurai prasiskolinusią ir teisūs tie, kurie sako, jog šis ir kiti projektai tebuvo tuščias garsas. Kad ir kaip buvo, SSRS žlugimas viską palaidojo. Tiesa, liko Latvijos architektų sukurti metropoliteno stočių eskizai, jų internetinės kopijos tebeliudija iš tikrųjų buvus didelius užmojus.

Pavyzdys Rygai… Vilniaus metropolitenas

Rygos metropoliteno projekto gaivintojas Viesturas Veckalnis spėjo pagyventi Lisabonoje, kur metro veikia jau nuo 1959-ųjų, o trys naujos stotys buvo pastatytos 2012 metais. Todėl ir asmeninė patirtis jam leidžia girti metropoliteną: sumažina transporto spūstis miestų viešojoje erdvėje, neteršia aplinkos ir svarbiausia – nuveža greitai ir patogiai. Anot jauno mokslininko, Rygoje metro linijas derėtų tiesti miesto centre, kurio nesiekia šiaip tirštas geležinkelio tinklas, ir per Dauguvą į gyvenamuosius rajonus kairiajame upės krante. Kaip ir buvo planuojama anais laikais, metro papildytų greitojo geležinkelio tinklą. Žmogus paliktų savo automobilį miesto prieigose ir toliau važiuotų geležinkelio ir metro traukiniais. Keliauti viešuoju transportu pigiau nei asmeniniu automobiliu, o metropolitenu, kaip rodo Helsinkio ir Stokholmo pavyzdžiai, pigiausia. 

Rygoje, rašo autorius, nebūtinas šešių vagonų sąstatas, užtektų trijų dalių 30-50 metrų ilgio, 70-90 km/val. greičiu riedančio traukinuko, panašaus į greitąjį žemų grindų tramvajų. Kitaip tai vadinama lengvuoju metro, toks transportas veikia daug kur Europoje (Lione, Milane, Turine), tinkamiausias pavyzdys – Kopenhaga. Jį turi ir daug mažesni nei Rygos miestai, pavyzdžiui, Rene miestelis Prancūzijoje (211 000 gyventojų), Lozanos miestas Šveicarijoje (136 000 gyventojų). Dabar niekam nekyla abejonių, tikina Veckalnis, jog miesto sąlygomis tinkamiausias yra požeminis transportas. Antai metro smarkiai plečiamas Helsinkyje, toje pačioje Kopenhagoje. Statyti metro planuojama Dubline, – rašo latvis, – ir Vilniuje. 

Būsimojo Vilniaus metro linijos – iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Vilnių rygietis pamini dar kartą – kai pripažįsta metro statybą esant brangiai kainuojantį malonumą (…bet pradėjus naudotis tampa pigiu transportu, ką rodo Helsinkio ir Stokholmo miestų patirtis). Štai kiek reikia 1 km metropoliteno nutiesti Europos miestuose, kur tai daroma: Milane – 124 mln. eurų, Miunchene – 148 mln., Amsterdame – 326 milijonai. Kadangi Rygoje yra sudėtingesnės geologinės sąlygos, be to, neturima patirties šioje srityje, 1 km nutiesti kainuotų maždaug 200 mln. eurų. Dabar per metus nutiesiama 1,5-2 km metropoliteno linijos. Taigi Rygai ir visai Latvijai – labai brangu. Ar galima paimti kreditą? Kiek galėtų skirti vyriausybė? Naudingiausia būtų viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas – toks variantas svarstomas Vilniuje.

Sovietiniais laikais ir Vilnius neketino atsilikti nuo Rygos. Greitojo bėginio transporto svarbą europiečiai užčiuopė ne šiandien ir ne vakar, o jau prieš keturias dešimtis metų. 1975 metais Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis (vadovavo miestui 1974-1990 metais) parašė į pagrindinį Lietuvos laikraštį, „Tiesą“, straipsnį apie Italijoje įvykusioje konferencijoje, kurioje jis dalyvavo, svarstytas viešojo transporto perspektyvas. Atnaujinti esančius geležinkelius ir tiesti bėgius po žeme – štai išsigelbėjimas nuo miestus užtvindžiusių individualių automobilių. Šią galimybę turėtų detaliai išnagrinėti mūsų projektuotojai. Manyta, iki naujojo tūkstantmečio pradžios Vilniuje gyvens 700 tūkst. žmonių. 1978-aisiais užsibrėžta parengti Vilniaus miesto modelį 50-čia metų į priekį, kuriame turi būti ir greitojo izoliuoto transporto sistema (labiausiai tikėtina – metropolitenas).

Vilniuje sovietiniais laikais nepažengta tiek toli, kaip Rygoje. Mūsų sostinė su Maskvos žinybų palaiminimu pasirinko vadinamąjį greitąjį tramvajų (LRT) ir numatė jo kelio konstrukciją, planą ir trasos išilginį profilį bei tunelinius ruožus projektuoti pagal reikalavimus, keliamus metropolitenui. Ne Vilnius tai išrado. Tolimais 1976 metais Maskvoje išleistoje knygoje „Greitasis tramvajus“ buvo rašoma, jog Volgogrado, Krivoj Rogo ir Jerevano miestų greitojo tramvajaus linijos buvo kuriamos kaip pre-metro sistemos. Kitaip tariant, šių linijų požeminiai ruožai buvo projektuojami su išskaičiavimu po kelių dešimčių metų naudojimo jas pertvarkyti į metropoliteną. Vilniuje buvo atlikti trijų numatomų trasų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Pilaitės (Sudervės) gyvenamųjų rajonų statybos plane buvo numatyta ir greitojo elektrinio bėginio transporto eismo trasa

Juozas Zykus. Vilniaus metro sąjūdžio vadovas. Slaptai.lt nuotr.

Sumanymai liko neįgyvendinti, tačiau nenugrimzdo į užmarštį – būtent metro iš Pilaitės į miesto centrą per Karoliniškes, Žvėryną, Šnipiškes yra pirmoji Vilniaus metropoliteno schemoje, kurią parengė „Vilniaus metro“ sąjūdžio suburti specialistai. Nuo 2003 metų vilniečio inžinieriaus statybininko Juozo Zykaus vedami Vilniaus metropoliteno šalininkai prisibeldė iki aukščiausių instancijų: praėjusį rudenį Lietuvos vyriausybė pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui ir dabar laukiama, ką dėl naujos viešojo susisiekimo sistemos nuspręs Seimas.

Projekto autoriai siūlo metro Vilniuje tiesti privačių investuotojų kapitaliniais įdėjimais – pagal koncesijos sutartį.  Visa tai ir turėjo omenyje latvių mokslininkas, drąsiai parašęs: Statyti metro planuojama Dubline ir Vilniuje. 

Dėl Dublino, tai 2015 metų rudenį Airijos vyriausybė pritarė planui nutiesti lengvojo metro liniją sostinėje, kur gyvena kiek daugiau kaip pusė milijono žmonių (su priemiesčiais – 1,8 mln.). Statybos kainą pavyko sumažinti nuo 7 mlrd. eurų iki €2,4 milijardo, dalį linijos suprojektavus paviršiuje. Darbus atlikti pasisiūlė privačių investuotojų konsorciumas, bet prisidės ir vyriausybė – dar vienas privataus ir valstybinio sektorių partnerystės pavyzdys.

Ši statyba – tai 3 500 naujų darbo vietų. Tikimasi, jog prie naujųjų metro stočių gyvenamųjų būstų paklausa padidės mažiausiai perpus… Kopenhagoje dvi naujas metro linijas stato irgi privačių kompanijų konsorciumas. Naujosios metro stotys atvers duris 2018 metais. Dabar Kopenhagos viešojo transporto sistema laikoma vos ne idealia, o pradėjus veikti visiškai automatizuotai žiedinei metro linijai, ji turėtų tapti tobula. Bet tai – atskiro pasakojimo tema.

(Bus daugiau)

2017.01.24; 06:14