Išėjo knyga, kurioje pasakojama, kas iš tikrųjų atsitiko Breton Vudse (Bretton Woods, JAV) 1944 metų liepą, praneša "The Washington Post" tinklaraštis. Tada viso pasaulio finansų lyderiai sukūrė globalinės monetarinės sistemos projektą, susitarė įsteigti Tarptautinį Valiutos Fondą ir Pasaulinį Banką – apskritai suformavo ekonominę „pasaulio tvarką“, kuri išliko iki šiol, primena žurnalistas Neilas Irvinas. 

Bet mums nepapasakojo visos tiesos, įtikinėja amerikiečių ekspertas Bennas Steilas (Council on Foreign Relations) savo knygoje „Mūšis Breton Vudse: Džonas Meinardas Keinsas, Harris Deksteris Vaitas ir naujos pasaulinės tvarkos formavimas“ (The Battle of Bretton Woods: John Maynard Keynes, Harry Dexter White, and the Making of a New World Order).

Continue reading „Kaip Sovietų šnipas užtikrino Amerikos finansinį viešpatavimą“

Mes jau ne­be­su­vo­kia­me, jog nor­ma­lio­je vals­ty­bė­je nor­ma­lus pi­lie­čių gy­ve­ni­mas ir jų pa­grin­di­nė tei­sė yra gy­ven­ti sa­vo kil­mės vals­ty­bė­je. Čia žmo­nės gims­ta, sau ar­ti­mų žmo­nių ap­lin­ko­je au­ga, bręs­ta, mo­ko­si ir vė­liau dir­ba (grą­žin­da­mi tė­vams ir vals­ty­bei į juos įdė­tas in­ves­ti­ci­jas), kar­ta po kar­tos stip­rin­da­mi ir gau­sin­da­mi sa­vo vals­ty­bės dva­si­nį, in­te­lek­ti­nį, kul­tū­ri­nį, eko­no­mi­nį bei so­cia­li­nį po­ten­cia­lą. Bet apie tai da­bar ga­li­me tik pa­sva­jo­ti. Klau­si­mas – „ką per­duo­si­me at­ei­nan­čioms kar­toms?“ –  vis la­biau tam­pa re­to­ri­niu.

Jau ne kar­tą sa­kiau, kad esu prieš Lie­tu­vą, ku­ri bū­tų už­si­tvė­ru­si nuo pa­sau­lio. Nor­ma­li emig­ra­ci­ja ne­tu­ri vir­šy­ti pa­sau­li­nio vi­dur­kio – 3 proc. To­kios apy­kai­tos vi­siš­kai pa­kan­ka vals­ty­bei, kad van­duo ba­lo­je ne­pra­dė­tų pel­kė­ti, kad ša­lis nor­ma­liai vys­ty­tų­si ir ak­ty­vai da­ly­vau­tų pa­sau­li­niuo­se pro­ce­suo­se, pro­tin­gai pa­si­nau­do­tų glo­ba­li­za­vi­mo pro­ce­so tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis.

Continue reading „Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?“

Trykštančio pasitenkinimu savimi Marijo Mončio, stulbinančiai gražbylaus Deivido Kamerono ir blaiviai mąstančios Angelos Merkel kalbos grąžino Europos ateitį į Pasaulio ekonomikos forumo svarstymų centrą.

Žiniasklaida toliau aptarinėja scenarijus Rusijai, „atskleidusius jos pažeidžiamumą“, ir prabėgom stebisi renginio dalyvių išlaidumu – „ir visa tai tam, kad susiskirstytų į kastas, priklausomai nuo jūsų rango etiketės“.

Continue reading „Davosas audrina pasaulį savo idėjomis ir nekuklumu“

Panevėžieti Bronių Matelį daug kas įsidėmėjo iš jo įdomių komentarų portale www.lrytas.lt, anksčiau nemažai jo tiriamosios žurnalistikos tekstų, ypač apie teisėtvarką ir gaujų siautėjimą, buvo galima paskaityti dienraštyje “Lietuvos rytas”.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo žurnalistu, sutikusiu duoti išskirtinį interviu portalui www.slaptai.lt.

Su Panevėžio krašto žurnalistu Broniu MATELIU kalbasi Slaptai.lt redaktorius  Gintaras Visockas.

Continue reading „Žurnalistas Bronius Matelis ramybę atgauna tik sudėtinguose alpinistų žygiuose“

skrudzas_makdakas

„Jeigu tarptautinė finansų politika imtų pavyzdį iš Disnėjaus personažo Skrudžo Makdako, mes būtume išvengę kelių pastaraisiais metais mus užklupusių krizių“.

Bent jau šitaip mano Peras Štainbriukas, buvęs VFR finansų ministras ir kandidatas į kanclerius nuo VSDP.

„Reikėjo įsigyti daugiau didelių seifų, kaip turėjo Skrudžas Makdakas, ir laikyti juose pinigus, o ne užtvindyti jais rinkas ir pūsti finansinius burbulus“, – cituoja “Tagesspiegel” pernykštį politiko interviu leidiniui.

„Netrukus Skrudžui oficialiai sukaks 65 metai. Jis pirmą kartą pasirodė viešai 1947 metų gruodį Walto Disney‘aus komiksų serijoje “Donald Duck”.

Continue reading „Skrudžas Makdakas: neįvertintas spekuliantas“

nobelio_premija

Spalio mėnesį No­be­lio ko­mi­te­tas pa­skel­bė pre­mi­jas.

No­be­lio tai­kos pre­mi­ja, ku­ri su­lau­kia di­džiau­sio dė­me­sio, bu­vo pa­skir­ta Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) už dau­giau kaip pu­sę am­žiaus trun­kan­čią tai­ką že­my­ne, ku­rį dras­kė du pa­sau­li­niai ka­rai.

Toks pa­si­rin­ki­mas su­lau­kė ir pa­gy­rų, ir pa­juo­kos. No­be­lio ko­mi­te­to pa­reiš­ki­me ra­šo­ma, kad ES ir jos pirm­ta­kai jau še­šis de­šimt­me­čius pri­si­de­da prie tai­kos ir su­si­tai­ky­mo pro­ce­sų bei de­mo­kra­tijos ir žmo­gaus tei­sių už­tik­ri­ni­mo.

Continue reading „Kam paskirtos 2012-ųjų metų Nobelio premijos“

g.visockas-portretas

Štai ir aiškėja, kokios politinės jėgos artimiausius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente. Jokių pažangesnių permainų tikėtis būtų naivu.

Šie Seimo rinkimai nepateikė didelių sensacijų. Naująjame parlamente rimtą įtaką turės tos pačios jėgos, kurios politinius svertus buvo įgijusios dar prieš ketverius metus. Įtakingiausi politinių intrigų žaidėjai lieka konservatoriai, darbiečiai ir socialdemokratai. Kitaip tariant, – sisteminės, jau ne vieną kadenciją Seime dirbančios politinės partijos.

O prie ko glausis “Drąsos kelio” partija, Eligijaus Masiulio liberalai, tvarkiečiai ar Lenkų rinkimų akcijos atstovai, – ne tiek svarbu. Nepamirškime, jog valdžią iškovojusi opozicija dažnai elgiasi labai panašiai, kaip iki tol elgdavosi jų aršiai ar švelniai kritikuota valdančioji dauguma.

Continue reading „Pirmiausia analizuokime savas klaidas“

rubavicius

Žurnalas “Metai” pateikė trejetą aktualių klausimų Lietuvos rašytojams, intelektualams, filosofams. Štai šie klausimai.

1. XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms? 2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudėtingų naujojo   amžiaus iššūkių akivaizdoje? Ir amžinas klausimas – “ką daryti”, kad sumažintume neišvengiamus nuostolius? 3. Kas Jums asmeniškai padeda išgyventi šį nelengvą laikotarpį. Iš kur semiatės stiprybės? Kokie elgesio archetipai būtų optimaliausi šiandien?

Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt įsiminė rašytojo, publicisto, kultūrologo Vytauto Rubavičiaus atsakymai.

Continue reading „“Jau seniai žinoma, ką reikia daryti, kad pasaulyje gyventi būtų geriau”“

dangoraiziai_kinija

Britų tyrinėtojai priėjo prie išvados, kad prieš bankrotą visur ir visada siautėja statybų bumas, rašo Marco Del Corona straipsnyje, išspausdintame „Corriere della Sera“.

“Kai už poros žingsnių nuo Kinijos Centrinės televizijos rūmų, pastatytų pagal architekto Remo Kolhaso projektą, vyko iškilminga ceremonija, ženklinanti aukščiausio Pekine dangoraižio – 108-ių aukštų 510 metrų aukščio China Zun statybos pradžią, virš projekto dar nekybojo Barclays Capital analitikų niūrių prognozių šešėlis.

O šie tvirtina: bet koks dangoraižių statybos bumas įsisiautėja prieš ryškų ekonomikos nuosmukį“, – rašo leidinys. „Kitaip sakant, jei Kinija išgyvena statybų gigantiškumą, vadinasi, ji rengiasi „per artimiausius penkerius metus“ kitam bumui – išpūsto burbulo sprogimui. Istorija sako: Niujorkas, pastatęs Empire State Building ir Chrysler, puolė į Didžiąją depresiją. Finansų kolapsas prieš dvejus metus Dubajuje prarijo euforiją, kuri lydėjo 830 m aukščio dangoraižio Burj Khalifa statybą. Galima prisiminti ir 1974 metų Čikagą bei 1997 metų Malaiziją“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kinų aistra dangoraižiams – artėjančio kracho simptomas“

lagarde

Pasaulio ekonomika rodo tendencijas, būdingas Didžiajai depresijai. Baisūs žodžiai, tačiau jie ne mano.

Tai pasakė garsiausi pasaulio ekonomistai, o dabar pakartojo ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Kristina Lagarde (Christine Lagarde). Čia jau nebe juokai… Ir kaip tyčia Lietuvoje klostosi chaotiška situacija, kai nebežinai, kokie sprendimai bus priimami rytoj ir kas tai darys. Tiesa, ekspertai sako, kad naujai krizės bangai esame pasiruošę daug geriau nei 2008 metais. Tuomet Lietuvos ūkis smigo žemyn 15 proc., sprogo nekilnojamo turto ir vartojimo burbulai.

Continue reading „Į Tarptautinį Valiutos Fondą. Ir kuo greičiau!“

tapinas_andrius

Visi Lietuvos verslininkai yra vagys ir sukčiai, siekiantys tik pasipelnyti ir apgauti darbuotojus. Panašus visuomenės požiūris į verslininkus, žinomo verslo laidų kūrėjo Andriaus Tapino nuomone, yra pagrindinė kliūtis kuriant verslą ir formuojant jo įvaizdį.

LRT laidoje „Įžvalgos“ Andrius Tapinas su Virginijumi Savukynu dalijosi mintimis apie tai, ko lietuvius išmokė praūžusi ekonominė krizė ir kaip tautiečiai priima specifines verslo naujienas mūsų žiniasklaidoje.

Continue reading „Andrius Tapinas: „Pasyvaus lietuviško verslo problema – neigiamas visuomenės požiūris į verslininkus““

simonyte_kubilius

Ne, tai nebus komentaras apie homoseksualų teises į šeimą. Manau, turime daug didesnių problemų. Sako, visa Europa stovi ties žlugimo riba, o euras beveik pasmerktas. Jei ne išnykimui, tai bent jau ženkliam nuvertėjimui.

Apokaliptinės pranašystės greičiausiai neišsipildys. Tačiau Europa ir galbūt visas pasaulis akivaizdžiai klimpsta į ekonominio sąstingio fazę. Bent jau tokia tikimybė šiuo metu yra pati didžiausia. Taigi Lietuvai reikia būti pasirengusiai atlaikyti dar vieną smūgį iš išorės. Po 2008-2009  metų krizės visą laiką augęs eksportas, nuo kurio esame labai priklausomi, traukiantis rinkoms, vėl ims mažėti. Sunkiau bus pasiskolinti ir pinigų.

Continue reading „Naujos mintys apie vaivorykštę“

juras_pozela

Ekonominė krizė paaštrino skurdo problemą. Didėjantis nedarbas ir auganti infliacija vis daugiau žmonių stumia už skurdo ribos. Tikrai nenorime, kad mūsų šalyje nutiktų taip, kaip kai kuriose Lotynų Amerikos valstybėse, kai turtingieji apsitveria aukštomis sienomis nuo vargšų. Tačiau kaip tuomet įveikti skurdo problemą? Apie tai LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas kalbėjosi su Vilniaus miesto Tarybos nariu socialdemokratu Juru Požela.

Continue reading „Juras Požela: „Norint spręsti skurdo problemą, reikia baigti mechaniškai žiūrėti į kiekvieną eilutꔓ

Ruzveltas_1

Lietuvoje vis dar esama “išminčių”, kurie šventai įsitikinę, jog tik laukinis kapitalizmas – efektyviausias vaistas nuo skurdo, nedarbo, ekonominių suiručių bei krizių.

Suprask, valstybė turi kuo mažiau reguliuoti ekonominius procesus, privalo kuo daugiau pramonės perduoti į privačias rankas.

Taip pat privalo esą netrukdyti privatiems bankams elgtis taip, kaip jie tik sumanysią esant reikalinga. Niekas nesiginčija: privati iniciatyva – puikus dalykas.

Tačiau šiandieninė pasaulinė ekonominė krizė išryškino vieną skaudžią tiesą: nūnai geriausiai gyvena tos valstybės, kurios sumaniai derina privačią nuosavybę su valstybinės nuosavybės elementais.

Continue reading „Kaip Amerika įveikė baisiąją depresiją“

video_cip

Ar Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė negalėjo nuveikt daugiau pozityvių darbų? Ar šiandieninis premjeras sugeba derinti skirtingus Lietuvos ekonominių ir politinių grupuočių interesus? Kuo mūsų ekonominis sunkmetis ypatingas lyginant su Graikija, Ispanija ar Lenkija? Ar Vilniaus centre veikiantys improvizuoti ūkininkų turgeliai sugebės konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais? Ar įsisiūbavus ekonominei krizei iš tiesų nepatartina didinti mokesčių? Ar ekonominio sunkmečio metu nesužlugs visuomeniniai judėjimai?

Į šiuos videostudijos “SLAPTAI” klausimus atsako Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Continue reading „Lietuvos ekonomikos ypatumai – Verslo darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko akimis“

vagnorka_tobulas

Vyriausybės išvadose dėl Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos ir Seimo frakcijos “Viena Lietuva” parengtos “Antikrizinės ekonomikos skatinimo programos” iš esmės pritariama daugeliui joje pateiktų mokesčių pertvarkymo ir ekonomikos gaivinimo priemonių. Tačiau Vyriausybės kanclerio vardu paskelbtame programos vertinime neišvengta politikavimo ir piliečių klaidinimo, kuriuo siekiama pateisinti Vyriausybės klaidas ir neveiklumą, lėmusį šalies ekonominį ir finansinį smukimą.

Mūsų pateikta Antikrizinė programa remiasi Europos Sąjungos valstybėms įprastais ekonomikos skatinimo metodais, kurie, beje, 1998  metais Lietuvai padėjo atlaikyti Rusijos finansų krizę.

Continue reading „Vyriausybė vis dar dangstosi Antikrizinės programos kritika“