Astravo atominei jėgainei – ne

Kaip bevartytum, nepriklausomybę atgavusios Lietuvos energetikos istorija – ne kas kita, kaip nuolatinis mūšio laukas. Kuris gi iš šių žodžių nesisieja su kovomis: Ignalinos AE? Mažeikių nafta? Skalūnų dujos? LEO.LT? Vėjo jėgainės? NordBalt? Astravo AE?

Panašu, kad ši grandinėlė nesibaigs nei šiandien, nei rytoj. Ir ne todėl, kad energija – labai geras būdas pasipelnyti pavieniams asmenims ar grupuotėms. Labiau todėl, kad esame stambių geopolitinių plokščių energetinių interesų sandūroje.

Strategai ir trumparegiai

Sodo kaimynas Juozas, po savaitgalinės žemkrapštystės užsitraukęs dūmą ar (ir) atsikimšęs alučio, dažnai mėgsta pafilosofuoti tema „valdžia viską daro per kitą galą“ (turbūt visi turime tokių kaimynų ar pažįstamų). Neapeina ir energetikos. Ir sako pūsdamas dūmą: ir elektra, ir šildymas būtų pigesni, jei nebūtume taip nosies užrietę ir tokie nedraugiški Rytų kaimynei. Mums kad tik atsiskirti. „Independence“…

Jei tokiam mėgini paaiškinti, kad draugiškumas rytoj gali tapti spąstais, atsako neatremiamu argumentu: niekas valdžioje negalvoja apie Lietuvos ateitį, visi žiūri, kaip kišenes greičiau prisikimšti. Ir dalinai yra teisus. Rytų kaimynė, kuriai energijos pardavimas labai svarbus tiek ekonomiškai, tiek politiškai, apie Lietuvą irgi galvoja panašiai. Vieną kitą politiką, žiūrėk, ima ir nuperka.

Ką siaubo filmuose pirmiausia daro žudikas, ketindamas įsibrauti į piliečio namus? Teisingai, išjungia elektrą. Ne tam, kad būtų baisiau, o kad apribotų to piliečio galimybes pasipriešinti. Veiksmas ne scenaristų išgalvotas, o paimtas iš gyvenimo.

O ką pirmiausia pamėgintų padaryti valstybė, sumąsčiusi intervenciją į kitą valstybę? Teisingai, pamėgintų apriboti galimybes priešintis. Jei galėtų – aišku, kad išjungtų elektrą – ne kad baisiau būtų, o kad nebeveiktų elektros srove maitinami prietaisai, įrengimai. Ne tiek barzdaskutės ir troleibusai, kiek radiolokaciniai įrenginiai, komunikacijos ir visuomenės informavimo priemonės (TV, radijas).

Be abejo, lygiai taip pat galimybes priešintis apriboja ir naftos, dujų tiekimo nutraukimas. Štai kodėl ir suskystintų dujų terminalo (SGD) atsiradimas Klaipėdoje nepraėjo be kaimynės komentarų. Prarasti pinigai – tai toli gražu dar ne viskas, kas skauda kaimynei.

Energetinis žiedas, tiltas ir antrankiai

Didelis Rusijos galvasopis – kad Baltijos šalys ims ir iškris iš Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą jungiančio elektros energijos žiedo, vadinamo BRELL. Ne tik todėl, kad mažiau parduos elektros energijos. Bus sutraukytas ir pats žiedas, t. y. be rusiškos elektros liks Rusijos Federacijai priklausanti Kaliningrado sritis. O Baltijos šalys iškris, iki 2020 m. yra nutarusios tai padaryti. Ir tas siaubo filmo herojus nebepasieks elektros jungiklio…

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Deja, siaubo filmo herojus nelabai turi kaip paspausti gyventoją. Galima įvairiais būdais ir per įvairius tarpininkus kalti piliečiui į galvą, kad dabar jis už elektrą moka brangiau ir kaina dar kils, kad ryšys su elektros tiekėju nestabilus (pvz., „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija vis trūkinėja ir trūkinės), kiršinti su kaimynais, ketinančiais naudotis ta pačia elektros linija (latvių energetika priklausytų nuo laidelių iš Lietuvos, lenkai energetiškai spaus lietuvius ir pan.).

Tad sodo kaimynas Juozas, vis pažvelgdamas į atsiskaitymų už komunalines paslaugas knygelę, ir burba. Nes girdėjo, kad jei pirktų energiją iš ankstesniojo tiekėjo, būtų pigiau. Tačiau paklausus, kokios garantijos, kad tikrai būtų pigiau ir staiga nepabrangtų, atsakymo greičiausiai nebus. Dar galima paklausti Juozo, kodėl jis yra apdraudęs savo nekilnojamą turtą ir automobilyje įmontavęs signalizaciją. Juk pigiau būtų be šito.

Astravošima

Vis dėlto kaimynas (ar siaubo filmo herojus, kaip čia geriau pavadinti) neapsiriboja vien propaganda ir kiršinimu. Lietuvos pašonėje jau baigia išdygti branduolinis monstras – Astravo atominė elektrinė. Kiek anksčiau ji gan tiesmukai ir buvo pristatyta kaip „šekit jums už tai, kad norite pasitraukti iš BRELL“.

O dabar pristatoma kaip pigios elektros energijos šaltinis, kuriuo jau baigia susigundyti latviai, kurį dėl kažkokių priežasčių staiga pamilo švedai. Astravo monstras sulaukė palaikymo net ir Lietuvoje – prisiminkime Seimo narį Mindaugą Bastį, taip pat Artūrą Zuoką, Rolandą Paksą. Visi šie veikėjai mėgina tikinti, kad galėtume sau sėkmingai bendradarbiauti su Baltarusija ir naudotis pigia elektra. Kokia dar energetinė priklausomybė? Čia tik mitas, konservatorių išmsigalvojimas, Prezidentės viešųjų ryšių arkliukas. Svarbiausia juk – žmonių gerovė. Čia ir dabar. Sodo kaimynas Juozas pritartų. Rytų kaimynė nei puola mus, nei ruošiasi pulti, tai tik antirusiška propaganda, neturinti realaus pagrindo. Ir dar – Vakarų interesai brangiai pardavinėti savo energiją Baltijos šalyse. 

Astravo atominei elektrinei – NE

Kitaip mano Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas, kitaip mano ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kiti įtakingi Lietuvos politikai. Tiesa, ši stovykla daugiausia kalba ne apie ekonominę, bet apie ekologinę Astravo grėsmę. Jei katastrofa įvyko technologiškai daug toliau pažengusios Japonijos Fukušimoje, ką bekalbėti apie katastrofos riziką Baltarusijoje, kur iki šiolei statoma „penkmečio planus – per tris metus!“ principu. Potencialus „bum“ tik 20 km nuo Lietuvos sienos. Pasekmės būtų liūdnos.

O kas gi toliau

Lietuvos energetikos ateities scenarijai kažkuo primena pasirinkimą – žvirblis rankoje ar briedis girioje. Bent jau taip sakytų sodo kaimynas Juozas, gyvenantis nuo pensijos iki pensijos ir norintis žvirblio – kad energija pigi taptų tučtuojau, iki artimiausios pensijos. O briedis anūkams – gal ir gerai būtų, bet anūkai dirbantys ir uždirbantys, išsisuks. O ten energetinė Lietuvos nepriklausomybė – ai, mes prisikovojom už tą nepriklausomybę, dabar kiti tegul pakovoja.

Juozas kaip Juozas. O Lietuvos politikai, panašu, laikosi ir bent artimiausiu metu laikysis aiškios energetinės nepriklausomybės nuo Rytų pozicijos. Kaip ir turėtų elgtis strategiškai mąstantys žmonė. Tik gaila, kad ir tarp politikų vis dar pasitaiko susigundančių rusiškais pinigais ar kitokiomis rusiškomis gėrybėmis. Arba mėginančių pasinaudoti energetiniais klausimais savo reitingams kelti.

2017.09.12; 05:57

Saulius Kizelavičius

Aš netikiu, kad mums pavyks sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybą. Aš beveik netikiu, kad mes sugebėsime rusams ir baltarusiams pakenkti bent tiek, kad šie neturės kur dėti pagamintos elektros. 

Baltarusijos atominė elektrinė. Belta.by nuotr.
Baltarusijos atominė elektrinė. Belta.by nuotr.

Juk tie, kurie labai priešinosi atominės elektrinės statybai Visagine, kurie, kaip Skardžius ir Ko, visaip koneveikė ir tebekoneveikia suskystintų dujų terminalą, kurie visokiais būdais talkino Gazpromui, darys viską, kad pirktumėm pigesnę elektrą iš priešų, norinčių mus išnaikinti.

Mūsų uždavinys sustabdyti statybas Astrave juo sunkesnis, nes vargu ar mums talkins latviai, estai ir kitos šalys, kurioms mažiau pavojingas Astravo atominis monstras, o ekonominė nauda – akivaizdi. Apie Europos Sąjungos biurokratus aš jau net užsiminti nenoriu: jiems mūsų likimas dar mažiau rūpi.

Kartais bandau įsivaizduoti, kas dėsis, jeigu vieną dieną įvyks žemės drebėjimas, ir tas nelemtas rusiškas reaktorius, kuris jau kartą krito iš kelių metrų aukščio Astrave, bet nebuvo pakeistas, sprogs ar kaip kitaip bus nepataisomai sugadintas? Gali juk ir lėktuvas tyčia ar netyčia nukristi. O jeigu elektrinėje įsidarbins koks teroristas, nebijantis mirties ir labai trokštantis išnaikinti šimtus tūkstančių žmonių, gyvenančių prie Nemuno ir Baltijos jūros?!

Kaip reaguos Seimas, Vyriausybė, Prezidentas? Turbūt panašiai, kaip tada elgėsi Maskvos ir Kijevo komunistai. Rūpinsis tik savo saugumu, o tai reiškia, kad lėktuvais, laivais, automobiliais spruks kuo toliau nuo Lietuvos. Ne visi, bet spruks. Prisimenate, ano istorinio Sausio dienomis ne visi parlamentarai juk buvo savo darbo vietose ir laukė mirties. Ir Vyriausybėje buvo visko. Tauta juos – ir didvyrius, ir bailius – apgynė. Bet taip buvo tada, neregėto pakilimo mėnesiais, metais ir dienomis.

Dabar bėgame iš Lietuvos genami tik valdančiųjų abejingumo tautos likimui, pagaliau tautos nuovargio, suvilioti Laisvės, kurioje beveik neliko pareigos ir atsakomybės supratimo.

Argi gali taip atsitikti, kad poetų apdainuota Lietuva, gražiausias Žemės lopinėlis daugeliui ją praradusiųjų, taptų dykra, kaip Černobylis, ir šimtmečius čia viešpatautų sužalota, mirtinai pavojinga gamta, be žmogaus?

Gali! Nes taip jau vieną kartą atsitiko netoli Lietuvos. Gali, nes elektrinė statoma nusikalstamai aplaidžiai, nemokšiškai, stachanovietiškai (vyresnieji žino šio žodžio prasmę), galimas daiktas – kaip mirtinas, pusiau legalus ginklas. Atominis ginklas kontroliuojamas, draudžiamas, o čia – ne jūsų reikalas, džiaukitės, kad statome už 50 km. nuo jūsų sostinės, galėjome dar arčiau.

Putino kerštas: išėjote, paniekinote vyresnįjį brolį, prisišliejote prie mūsų priešų – dabar žinokitės: gyvenkite nuolatinėje baimėje. Jeigu ne mums, tai ir ne jums!

Nebijokite, nesprogs, o elektros turėsime pigios, – turbūt taip mąsto mus valdantieji ir valdžiusieji, nes nepakankamai rūpinosi ir rūpinasi tautos, valstybės likimu. Susirašinėja, užklausinėja, kartais piktinasi, bet visa ta bedantė veikla – tik rinkiminiai saldainiukai lengvatikiams rinkėjams.

Belta.by nuotr.

2016.08.08; 15:47

Įsisiūbavusi diskusija dėl to, kokių veiksmų turi imtis Lietuva, kad išvengtų Vilniaus kaimynystėje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) galimų pražūtingų grėsmių, atrodo, įgauna konstruktyvesnius rėmus.

Po Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio bei trijų opozicinių partijų (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos) bendro pareiškimo ir raginimo valdžiai imtis visų priemonių, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos energetinę sistemą, sekė G. Landsbergio kvietimas valdančiųjų partijų lyderiams pasirašyti bendrą partijų susitarimą dėl to, kokiais veiksmais tai būtų galima pasiekti.

Continue reading „Kokio partijų susitarimo reikia dėl Astravo AE?”

Dviejų naujų elektros perdavimo linijų statybai skirta daugiau nei 10 milijonų eurų parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Energetikos ministro įsakymu 9,2 mln. eurų skirta linijos Kruonio HAE-Alytus statyboms, 973 tūkst. eurų – Kretingą ir Benaičius sujungsiančiai linijai.

„Stiprinamas elektros perdavimo tinklas ne tik užtikrins patikimą elektros tiekimą Lietuvos vartotojams, bet ir didins viso regiono energetinį saugumą. Džiugu, kad šių projektų svarbą įvertino ir Europos Sąjunga, ženkliai prisidėdama prie projektų finansavimo“, – sakė dr. Aleksandras Spruogis, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Stebėtojų tarybos pirmininkas.

Continue reading „Elektros perdavimo tinklo plėtrai – Europos Sąjungos parama”

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Continue reading „Kepurė „Gazprom” ambicijoms”

Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašoma Rusijos dienraštyje „Komersant“.

Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008-aisiais metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.

„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Karaliaučiaus regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešoms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo.

Continue reading „Žaidimo taisyklės”

Kol anglies gavyba ir naudojimas Jungtinėse Amerikos valstijose yra ženkliai sumažėjęs, Europoje „išgyvename kažkokį anglies „aukso amžių““, sako Anne-Sophie Corbeau iš Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency, IEA).

Elektros energijos kiekis, pagaminamas anglį deginančiose elektrinėse, sparčiai auga. Kai kuriose Europos valstybėse šis augimas siekia 50 proc. per metus. Ir, kadangi deginant anglį CO2 tarša elektros kilovatvalandei ženkliai lenkia kitas iškastinio kuro rūšis, tokia tendencija bado pirštais į Europos aplinkosauginius siekius. Taigi, kas nutiko?

 

Continue reading „Taršioji Europos paslaptis: neprašytas anglies renesansas”

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ro Ja­ros­la­vo Ne­ve­ro­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma Na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos ren­gi­mo dar­bo gru­pė siū­lo sta­ty­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nę elek­tri­nę (VAE), jei bus įgy­ven­din­tos trys bū­ti­nos są­ly­gos.

Dar­bo gru­pė tei­gia, kad VAE pro­jek­tą ga­li­ma plė­to­ti, jei Lie­tu­vos po­li­ti­nės par­ti­jos pa­sieks su­si­ta­ri­mą dėl ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos, re­gio­ni­niai part­ne­riai pa­tvir­tins da­ly­va­vi­mą pro­jek­te ir in­ves­tuos į jo vys­ty­mo ben­dro­vę iki ga­lu­ti­nio ap­si­spren­di­mo dėl in­ves­ti­ci­jų ir jei bus pa­siek­tos ge­res­nės VAE fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gos iš tarp­tau­ti­nių kre­di­to ins­ti­tu­ci­jų.

Dar­bo gru­pė Vy­riau­sy­bei re­ko­men­duo­ja siū­ly­ti par­la­men­ti­nėms po­li­ti­nėms par­ti­joms pa­si­ra­šy­ti pla­tų na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl ener­ge­ti­kos, taip mak­si­ma­liai de­po­li­ti­zuo­jant šį sek­to­rių ir už­tik­ri­nant il­ga­lai­kių stra­te­gi­nių tiks­lų ener­ge­ti­ko­je įgy­ven­di­ni­mą, ir Vy­riau­sy­bei ap­si­spręs­ti, ar rei­kia tiks­lin­ti Na­cio­na­li­nę ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės stra­te­gi­ją.

Continue reading „Partijoms siūloma pasirašyti platų nacionalinį susitarimą dėl energetikos”

dumbliauskas_m_vytautas

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS. Mykolo Riomerio universiteto doc. V.Dumbliauskas studentams dėsto politikos mokslus. Su politologu Vytautu Dumbliausku kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio tema – artėjantys Seimo rinkimai.

Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?

Vienas iš pagrindinių panašumų lyginant su ankstesniaisiais rinkimais – atsirado naujų partijų. Naujų partijų atsirasdavo ir praėjusiųjų, ir dar ankstesniųjų rinkimų išvakarėse. Omenyje turiu Artūro Paulausko, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Arūno Valinsko partijas. Todėl nenuostabu, jog ir 2012-ųjų metų rinkimų išvakarėse turime naujų politinių darinių, kurie siekia patekti į šalies parlamentą.

Continue reading „Politologas Vytautas Dumbliauskas: “Iš konservatorių tikėjausi žymiai daugiau””

zivile_makauskiene

Siekiant sumažinti anglies dvideginio emisiją, kuri – kaip manoma – yra klimato atšilimo priežastis, 2008 m. gruodžio mėnesį ES priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvą, kuri privalomą tikslą – kad iki 2020 metų 20% visos bloko energijos sudarys energija iš atsinaujinančių šaltinių, pavertė teisės aktu. Pagrindiniai atsinaujinančios energijos šaltiniai – tai vėjas, saulės, vandens energija, geoterminė energija, biomasė ir kt.

Kadaise Olandija buvo vadinama vėjo malūnų šalimi, tačiau šiandien galima drąsiai teigti, kad tą vardą perėmė Vokietija. Jėgainių sparnai, varomi vėju, tapo neatskiriama šios šalies kraštovaizdžio dalimi. Vokiečiai gamina beveik pusę visos planetos elektros, gaunamos naudojant vėjo energiją. Galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad daugelį metų Aplinkosaugos ministerijai vadovavo Žaliųjų partijos atstovas, kuris statant kiekvieną naują jėgainę didžiavosi, jog jo šalis artėja prie aplinkai draugiškos valstybės idealo.

Continue reading „Vienintelė nauda – visi kurmiai išsilakstė”

video_cip

Sunku įsivaizduoti Vilnių be elektros energijos. Akivaizdu, kad be elektros energijos mes neišgyventume nė dienos. Elektros energija – gyvybiškai svarbi. Svarbi visiems. Kaip oras, kaip duona ar vanduo. Tačiau ar už ją mokame tik tiek, kiek ji iš tiesų kaštuoja? O jei už elektros energiją ženkliai permokame, ką privalėtume daryti, kad išsiveržtume iš monopolininkų spendžiamų pinklių? Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas dr. Algimantas Matulevičius pateikia savo poziciją dėl elektros energijos kainų. TAF vadovas taip pat svarsto, kodėl apie Lietuvos pramonininkų konfederaciją viešuosiuose šaltiniuose skleidžiama daug netiesos, kodėl nenorima pripažinti, jog verslininko Bronislovo Lubio vadovaujama “Achema” nuveikė daug vertingų darbų.

Continue reading „Apie energetiką – be iliuzijų”

putinas_

Premjeras Andrius Kubilius, anot portalo “Delfi.lt”, Lenkijos dideliam dienraščiui kai ką pasakė. Tame tarpe ir apie atominę elektrinę.

„Premjero interviu neapsiėjo ir be klausimų energetikos tema. Paklaustas, kaip vertina rusų siekius Kaliningrado srityje pastatyti atominę elektrinę, A.Kubilius sakė nematąs tam reikalo.

„Apie šią elektrinę nemažai kalbėjau su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Paklausiau jo, kokia yra ekonominė šio projekto logika, kadangi ir be atominės elektrinės Kaliningradas yra visiškai aprūpinamas elektros energija. Taip pat pabrėžiau, kad Lietuva neturi planų importuoti šios energijos iš Kaliningrado srities. Ir premjeras V. Putinas neatsakė man į šį klausimą“, – praneša delfi.lt.

Continue reading „Paskutinė atominių kvailysčių stadija?”

atomine

Kai 2004 metais Lietuva pasirašė stojimo į Europos Sąjungos sutartį, kartu ji pasirašė ir protokolą Nr. 4, kuriuo įsipareigojo sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklą 2009 m. gruodžio 31 dieną. Buvo pasižadėta atsisakyti senosios elektrinės, tačiau išsaugota teisė statyti naują ir išlikti branduolinės energetikos valstybe. Uždarius IAE, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad nuo tos dienos prasideda tikra Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Bet ar tikrai? IAE uždaryta, tačiau energetinė nepriklausomybė ne tik nesumažėjo, bet iš tikrųjų dar labiau padidėjo, ir energetinės problemos tapo net sunkiau išsprendžiamos.

Continue reading „Atominės jėgainės paveldas – painūs ir brangūs sprendimai”