Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po užsitęsusios tylos atsakė į „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkų reikalavimus. Pirmadienio vakare kreipdamasis į tautą, valstybės vadovas pareiškė, kad šalyje susiklostė nepaprastoji ekonominė ir socialinė padėtis, ir supažindino su priemonėmis, kurios, anot jo, turėtų pagerinti situaciją.


Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į tautą. EPA-ELTA nuotr.

„Mes atsakysime į šią padėtį stipriomis priemonėmis: spartesniu mokesčių mažinimu, teisingesniu išlaidų valdymu, o ne tik jų mažinimu“, – paaiškino prezidentas.

Pasak E. Macrono, šaliai reikalinga „esminė reforma“, kuri užtikrintų kompensacijas bedarbiams ir orias pensijas. „Mums reikalingos teisingesnės, paprastos ir suprantamos taisyklės, kurios atlygins už pastangas darbe“, – pažymėjo jis.

Anot prezidento, viena iš svarbiausių naujovių bus minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 100 eurų per mėnesį. Dabar šis skaičius sudaro apie 1,5 tūkstančio eurų neatskaičius mokesčių (maždaug 1,2 tūkstančio eurų juos atskaičius). E. Macronas teigė, kad šis žingsnis „nieko nekainuos darbdaviams“.

Prezidentas taip pat paragino darbdavius metų pabaigoje išmokėti darbuotojams premijas. E. Macronas pažadėjo, kad ši suma nebus apmokestinama. Be to, valstybės vadovas pažadėjo panaikinti rinkliavas už išmokas, kurios bus gautos už viršvalandžius 2019 metais.

Prezidentas taip pat paskelbė, kad bus atsisakyta socialinio draudimo mokesčio iš pensininkų, kurie per mėnesį gauna mažiau kaip 2 tūkstančius eurų. Bet kol kas tik 2019 metais. „Pensininkai yra vertinga mūsų tautos dalis“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Visus paskelbtus sprendimus Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe`as išdėstys parlamentarams antradienį.

Prezidentas pažadėjo imtis priemonių, kad didelių korporacijų atstovai ir turtingiausi piliečiai prisidėtų prie šalies plėtros. „Aš juos surinksiu ir priimsiu sprendimus šiuo klausimu šią savaitę“, – sakė jis.

Tačiau E. Macronas leido suprasti, kad neketina grąžinti vadinamojo turto mokesčio, ko prašė daugelis „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių. Pasak jo, dėl to turtingi žmonės išvyktų iš šalies, susilpnėtų ekonomika.

„Mes norime sukurti Prancūziją, kur būtų užtikrintas orumas ir darbas, Prancūziją, kur mūsų vaikai gyventų geriau negu mes“, – pabrėžė prezidentas. 

Prancūzijos vadovas pasmerkė smurtą prieš policiją per protesto akcijas. „Joks pyktis nepateisina išpuolių prieš policiją, žandarus, visuomeninių pastatų ir parduotuvių niokojimo“, – sakė jis. Prezidentas paragino „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvius laikytis rimties ir tvarkos šalyje. „Aš tikiu, kad mes kartu galime rasti išeitį iš krizės“. – pabrėžė E. Macronas.

Prancūzijoje nuo lapkričio 17 d. vyksta „geltonųjų liemenių“ protesto akcijos prieš degalų brangimą, mokesčių didinimą ir pragyvenimo brangimą. Jas dažnai lydi susirėmimai su policija ir riaušės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 07:58

D. Trumpas ir E. Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžiuje su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nori matyti stiprią Europą ir yra pasiryžusi padėti savo sąjungininkams, tačiau pabrėžė, kad Europa privalo elgtis garbingai dalijantis gynybos išlaidas, praneša „Reuters“.

„Mes norime stiprios Europos – tai mums labai svarbu. Abi puses domina bet koks būdas, padėsiantis tai pasiekti geriausiai ir efektyviausiai“, – JAV prezidentas sakė susitikimo metu.

D. Trumpas patikino Prancūzijos prezidentą, kad JAV nori padėti Europai, tačiau pridėjo, kad šiuo metu gynybos išlaidų našta daugiausiai tenka JAV.

Prancūzijos lyderis sakė pritariąs D. Trumpo pozicijai, kad Europa turėtų daugiau prisidėti prie NATO pajėgumų finansavimo. E. Macronas mano, kad jo pasiūlymai dėl Europos gynybos visiškai atitinka šiuos poreikius.

Per valandą trukusį susitikimą abiejų šalių vadovai taip pat aptarė konfliktus Sirijoje ir Jemene, Irano situaciją, klimato kaitą ir prekybą.

JAV prezidentas sušvelnino savo poziciją dėl tarifų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams. Taip pat aptarta galimybė atšaukti muito tarifus iš ES importuojamam aliuminiui ir plienui. Pasak D. Trumpo, derybos juda į priekį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 07:53

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas supykdė savo politinius oponentus pavadindamas prancūzus pokyčiams atspariais galais, praneša BBC.

Viešėdamas Kopenhagoje, E. Macronas teigė, kad jo bandymai pakeisti darbo santykius reglamentuojančius šalies įstatymus stringa, nes prancūzai nėra tokie atviri pokyčiams kaip „liuteronai“ danai.

Po šio pasisakymo Prancūzijos opozicijos politikai apkaltino prezidentą taip parodžius „panieką“ savo šalies žmonėms.

E. Macronas vėliau teisinosi, kad šis jo komentaras buvo humoristinis.

Ateidamas į valdžią, Prancūzijos vadovas žadėjo reformuoti sudėtingą šalies darbo kodeksą. Jis yra ne kartą teigęs, kad nori siekti, jog Prancūzija priartėtų prie „šiaurietiško modelio“.

Kalba Danijoje – ne pirmas kartas, kai E. Macronas pasinaudojo vizitu užsienyje kaip proga pakalbėti apie visuomenės pasipriešinimą jo reformoms.

Pernai lankydamas Rumunijoje, E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija – „nereformuotina šalis“. „Daugelis bandė, bet jiems nepavyko, nes prancūzai nekenčia reformų“, – tuomet sakė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.31; 07:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos Sąjungos partneres imtis daug didesnių reformų pastangų. „Mes turime padvigubinti savo pastangas“, – sakė jis pirmadienį kalboje Paryžiuje Prancūzijos ambasadoriams. Praėjus metams po savo kabos Sorbonos universitete Paryžiuje apie ES viziją, E. Macronas paskelbė apie „naujas iniciatyvas“ ir „naujus aljansus“.

Kaip pavyzdį jis įvardijo glaudesnį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikoje. „Europa nebegali savo saugumo perleisti Jungtinėms Valstijoms“, – pabrėžė E. Macronas. Todėl, anot jo, ES turi pati atstovauti savo interesams. Esą būtinas bendradarbiavimas su Europos parneriais „plačiąja prasme, įskaitant Rusiją“, – akcentavo prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:47

D. Tuskas viliasi, kad Didžioji Britanija dar gali atsisakyti „Brexit“. EPA-ELTA nuotr.

Atsistatydinus dviem svarbiausiems griežto kurso „Brexit“ šalininkams Didžiosios Britanijos vyriausybėje, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino viltį, kad šalies išstojimą iš ES dar įmanoma sustabdyti. „Politikai ateina ir išeina, tačiau problemos, kurias jie sukuria, lieka žmonėms, – rašė jis pirmadienį tviteryje. – Aš galiu tik apgailestauti, kad „Brexit“ idėja neišėjo su Davisu ir Johnsonu. Tačiau… kas žino?“

Prieš tai apie savo atsistatydinimą iš pareigų paskelbė du „Brexit“ referendumo organizatoriai – „Brexit“ reikalų sekretorius Davidas Davisas ir užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas. Abu jie ne kartą kaltino premjerę Theresą May išstojimo derybose su Briuseliu demonstruojant per minkštą poziciją ir neįgyvendinant britų rinkėjų valios, pareikštos per referendumą.

D. Tuskas savo ruožtu vis agituodavo už idėją, kad Didžioji Britanija vis dėlto galėtų likti ES. Be kita ko, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis yra pabrėžę, kad durys Didžiajai Britanijai likti ES lieka atviros.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.10; 08:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui trauktis iš ES.

E. Macronui balandį lankantis Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė: „Kodėl tu nepalieki ES?“ Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis dviem neįvardytais ES pareigūnais.

Jei Prancūzija pasitrauks iš ES, jis pasiūlys šaliai dvišalę prekybos sutartį, JAV prezidentą cituoja straipsnio autorius Joshas Roginas. Šio dvišalio susitarimo sąlygos bus geresnės, nei jas JAV šiuo metu suteikia ES kaip visumai, esą sakė D. Trumpas E. Macronui.

Prieš tai jau JAV žinių portalas „Axios“ rašė, kad D. Trumpas G7 viršūnių susitikime birželio pradžioje Kanadoje už uždarų durų paniekinamai atsiliepė apie NATO. Jis karinį aljansą susitikime su Vakarų partneriais pavadino „tokiu pat blogu kaip NAFTA“ (JAV laisvosios prekybos sutartis su Kanada ir Meksika). D. Trumpas yra nepatenkintas NAFTA susitarimu ir grasina iš jo pasitraukti.

D. Trumpas ne kartą ir NATO, ir ES. Prieš savo inauguraciją jis „Brexit“ pavadino „puikiu dalyku“ ir pareiškė viltį, kad ir kitos valstybės paseks britų pavyzdžiu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Abu jie per pirmąjį savo susitikimą antradienį Vatikane kalbėjosi apie valandą – tai privačiai audiencijai yra labai ilgas laikas.

Pontifikas, kaip įprasta per tokias audiencijas, įteikė E. Macronui medalį su Šventojo Martyno atvaizdu ir atkreipė dėmesį į tai, kad valdančiųjų uždavinys yra padėti vargšams.

Susitikime tvyrojo gera atmosfera. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip E. Macronas ir popiežius šypsosi ir pokštauja. Svečias net pabučiavo pontifiką į skruostą.

E. Macroną lydėjo jo žmona Brigitte. Ji, kaip įprasta per apsilankymus Vatikane, vilkėjo juodai. Oficialiai apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27; 05:30

Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir dar šešios šalys pirmadienį davė starto šūvį Europos intervencinėms pajėgoms, praneša agentūra „Reuters“.

„Mes esame įsitikinę, kad europiečiai turi būti stiprūs, veiksnūs ir gebėti apginti save pačius ir savo suverenumą“, – po ketinimų protokolo dėl vadinamosios Europos intervencijos iniciatyvos pasirašymo Liuksemburge pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly. Tai yra Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva, kurią jis pateikė rugsėjį. Vyriausybė Paryžiuje nori suburti aplink save grupę šalių, kuri krizės, kaip 2012-aisiais Malyje, atveju ir be JAV būtų greitai pasiruošusi greitam kariniam įsikišimui.

Iniciatyvą parėmė ir Belgija, Danija, Estija, Nyderlandai, Ispanija ir Portugalija.

Tikslas, pasak F. Parly, kol kas yra bendros pratybos ir pasikeitimas informacija tarp generalinių štabų, „kad mūsų pajėgos išmoktų kartu veikti“. Ji kaip galimybę įvardijo ir civilines krizių operacijas, kokioje, pavyzdžiui, po uragano Irma siautėjimo pernai Karibuose dalyvavo Didžioji Britanija ir Nyderlandai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-26

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą likti 2015 metais pasirašytame Irano branduoliniame susitarime arba patirti „skaudžias pasekmes“, informuoja „Reuters“.

Kitoms susitarimą pasirašiusioms šalims didinant pastangas išsaugoti susitarimą, D. Trumpas teigė, kad JAV pasitrauks iš susitarimo, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.

Kitos susitarimą su Iranu pasirašiusios šalys – Rusija, Kinija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija – teigia norinčios išsaugoti Irano branduolinę programą pažaboti padėjusį susitarimą.

„Sakau tiems Baltuosiuose rūmuose, kad jei jie nevykdys savo įsipareigojimų, Irano vyriausybė reaguos ryžtingai“, – sakė H. Rouhanis.

„Iranas pasiruošęs visiems galimiems atvejams“, – pridūrė Irano prezidentas.

Kaip pranešama, šiuo metu Vašingtone esantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandys įtikinti D. Trumpą nesugriauti susitarimo. Tuo tarpu pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė susitaręs su kolega iš Kinijos, kad Maskva ir Pekinas bandys sutrukdyti bet kokioms JAV pastangoms kenkti susitarimui.

Branduolinį susitarimą su Iranu 2015-aisiais pasiekė JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Iranas joje įsipareigoja mažiausiai dešimtmetį smarkiai apriboti esminius savo atominės programos elementus, kad negalėtų pasigaminti atominės bombos. Mainais Teheranui buvo atšauktos sankcijos ir pažadėtas ekonominių santykių normalizavimas su Vakarais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 08:10

Prancūzijos ir Baltijos šalių Prezidentų susitikimas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Eliziejaus rūmuose susitikusi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu, aptarė pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.

Lietuvos vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose.

Lietuvos vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad bendra atsakomybė už Europos ateitį suteikia ir naują kokybę Lietuvos ir Prancūzijos strateginei partnerystei. Tai – realus bendradarbiavimas, atnešantis konkrečių rezultatų gynybos, ekonomikos, kultūros srityse.

Su Prancūzijos vadovu buvo aptarti pagrindiniai jo pasiūlymai dėl ES ateities reformų ir Lietuvai svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai.

Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms. Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.

Lietuva ir Prancūzija sutaria, kad saugumas yra Europos ateities pamatas, todėl šalių vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.

Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu. Abiejų valstybių pasiryžimas stiprinti Europos saugumą turėjo lemiamą vaidmenį pradedant glaudesnį ES šalių gynybos bendradarbiavimą (PESCO). Dabar Lietuva ir Prancūzija imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje. Didelę kibernetinės gynybos patirtį turinti Prancūzija jungiasi prie Lietuvos iniciatyva kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų.

Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva sustiprino pajėgas Jungtinių Tautų misijoje Malyje, dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip prisidėdama prie kovos su tarptautiniu terorizmu.

Lyderių susitikime aptartas ir dvišalių santykių stiprinimas. Prancūzija niekuomet nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė Lietuvos laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai.

Šiandien valstybes sieja stiprėjantys ekonominiai ryšiai – dvišalė prekyba vien praėjusiais metais išaugo beveik 20 proc. ir siekia 1,8 mlrd. eurų. Tačiau dar yra daug neišnaudoto potencialo bendradarbiauti finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse. Svarbūs ir kultūros bei mokslo ryšiai – Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai įgyvendina net 260 bendrų tyrimo projektų, Lietuvoje populiarėja prancūzų kalbos mokymasis, užmegzta 10 miestų partnerysčių.

Šiemet tikimasi ir Prancūzijos Prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.10; 04:45

E. Macronas atmeta Korsikos nacionalistų reikalavimus. EPA-ELTA nuotr.

Per pirmąjį savo oficialų vizitą Korsikoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atmetė pagrindinius valdančiųjų nacionalistų reikalavimus. Kalboje apie salos ateitį jis trečiadienį pasisakė prieš tai, kad korsikiečių kalba būtų prilyginta prancūzų kalbai. Kalbėdamas apie didesnę politinę autonomiją, prezidentas tepasakė, kad „gerbia“ šį reikalavimą. Prieš tai E. Macronas jau atmetė prašymą paleisti žinomus kalinius.

Prancūzijos vadovas maždaug valandą trukusioje savo kalboje pažadėjo tik vieną nuolaidą nacionalistams, kuri vertinama simboliškai: jis pasisakė už tai, kad Korsika būtų paminėta Prancūzijos konstitucijoje. Taip esą bus pripažintas salos identitetas.

Apie korsikiečių kalbą E. Macronas sakė: „Jau yra oficiali kalba – prancūzų“. Jis esą nesutiks, kad korsikiečių kalba kalbantys asmenys turėtų pranašumą, pavyzdžiu, ieškodami darbo.

Jau antradienį prezidentas atmetė nacionalistų reikalavimą paleisti žinomus kalinius. E. Macronas iškilmėse, skirtose prisiminti prieš 20 metų nužudytą prancūzų prefektą Claude’ą Erignacą, pabrėžė, kad Respublika nuosprendį nusikaltėliams taikys „be amnestijos“.

E.Macronas po to susitiko su Korsikos regiono vyriausybės vadovu Gillesu Simeoniu ir kitais nacionalistais. Tačiau E. Macrono kvietimą dalyvauti „Respublikos pietuose“ trečiadienį Korsikos vadovybė boikotavo. Vienas parlamentaras to priežastimi nurodė „aštrų“ prezidento pasisakymų turinį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.08; 02:30