Maskvoje veikė Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.

Kai pas mus nuteisia šnipinėjimu Rusijai apkaltintą asmenį, kai kurie rusiškai rašantys leidiniai, tarp jų ir Kremliui tarnaujančios federalinės naujienų tarnybos, atsako miglotomis abejonėmis, ar nuteistieji tikrai yra Rusijos specialiųjų tarnybų agentai. Kiti pradeda trimituoti: Baltijos šalyse sergama šnipų manija! 

Kaip Bilas Klintonas neatsidūrė kalėjime

Viena rusų autorė, patyrinėjusi „šnipų maniją Lietuvoje“ (citata iš straipsnio), nustatė jį, šį jos nustatytą pamišimą, reiškiantis trimis teatro žanrais (Три жанра шпиономании в Литве: комедия, драма, трагедия). Gal ji neskaitė 2014 metų lapkričio pabaigoje leidinyje „Svobodnaja presa“ (vienas redaktorių – rašytojas Zacharas Prilepinas, liaupsinantis Donbaso separatistus) įdėto teksto apie tai, „kaip Baltijos valstybės rengia agentus politinei padėčiai Rusijoje destabilizuoti“ (citata).

Pastarojo autorė papasakojo apie automobilį su estų filmavimo įranga, pastatytą Pskove prie įėjimo į Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vietos padalinio pastatą, ir priminė „dar juokingesnį atvejį“ (ещё более смехотворный случай): Pskovo srityje sučiupo Estoną Kochverį, mėginusi užverbuoti Rusijos pasienietį. Estų pusė, rašoma, tada pateikė groteskinę versiją apie jų darbuotojo pagrobimą iš jų teritorijos… Pirmoji autorė praleido groteską!

Estonas Kohveras

„Na kam Rusijai reikalingi šnipai Estijoje?“ – šio labai juokingo retorinio klausimo autorius, KGB atsargos pulkininkas Sergejus Šestovas, yra ne toks retas paukštis Rusijos federaliniuose bei Baltijos šalims skirtuose rusiškuose leidiniuose (neišskiriant „Sputnik Литва“). Praėjusių metų rudenį Šestovas, buvęs sovietinis diversantas, leidinyje „Komsomolskaja pravda“ kalbėjo apie pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos GRU pulkininką Sergejų Skripalį. Kaip būna įstrigus patefono adatai plokštelėje: anglosaksų žvalgybos bendruomenė prieš penkerius metus Rusijos šmeižimui pasitelkė „absurdo technologiją“. Jis, Šestovas, seniai stebintis šį nesibaigiantį marazmą: patys ką nors iškrečia, o pavymui užleidžia visiškai absurdišką, idiotišką informacinę miglą. Ir kuo didesnis absurdas – tuo geriau (suprask: patys nuodijo buvusį pulkininką, o viską suvertė ant Rusijos); toliau tas informacinis virusas plinta pats. 

Absurdo technologija. O kokius gi žanrus pasitelkia pati rusiškoji žiniasklaida, pranešdama apie įkliuvusius Rusijos šnipus, pirmiausia iš SSRS sudėties išsivadavusiose ar sovietinės įtakos atsikračiusiose šalyse? Juk plika akimi matyti, kad apie žlugusius agentus rašo ne taip, kaip apie, pavyzdžiui, pralaimėjusius sportininkus. Kai kada nežinai, ar juoktis, ar verkti.

Antai vienam rusiško leidinio autoriui nedavė ramybės klausimas, kodėl Latvijoje, kur už šnipinėjimą baudžia itin griežtai, tuo kaltintą ūkininką nuteisė labai greitai ir skyrė lygtinę bausmę. Kaip gi taip? O akys jam atsivėrė, rašo, kai perskaitė ūkininko artimųjų atsakymus leidinio „Latvijas Avīze“ žurnalistui. Sesuo tiesiai pasakė: „Jurijus – joks šnipas. Pasiųsti į Rusiją kokią nuotrauką dar nieko nereiškia! Saugumo policija, matyt, neturi ką veikti.“ Uošvė ir sutuoktinė taip pat deda galvas, kad Jurijus nenusikalto, tiesiog Latvijos specialiosioms tarnyboms reikėję vykdyti „planą“. Jeigu Estijoje pagavo rusų šnipą, tai ir Latvijoje reikia pagauti! Taip, atsidūsta autorius, tenka sutikti, kad ūkininkas savo kaltę pripažino ir apgailestavo, – tačiau gal tik šitaip galėjo palengvinti jam gresiančią bausmę?

Latvijos saugumo emblema

Visą Euraziją užsimojusi apžvelgti naujienų tarnyba „EADaily“ perspėja ir Lenkijoje stiprėjant Rusijos šnipų maniją (антироссийская шпиономания набирает обороты): net jeigu ten šnipinėtų kurios tolimos galaktikos gyventojai, tai jų intrigose lenkų politikai vis viena aptiktų „Rusijos pėdsaką“ (jų kabutės). Puiki ironija! Gal net sarkazmas.

Praėjusiais metais, po to, kai Lietuvoje sulaikė tris šnipinėjimu įtariamus asmenis, Rusijos naujienų tarnyba „Regnum“ (aprėpia kaimynines Europos valstybes, taip pat Vidurio Aziją, Pietų Kaukazą) įdėjo tekstą, kurį galima pavadinti politiniu pamfletu (vertinimas pasitelkus sarkazmą, groteską, hiperbolę, ironiją). Kada Lietuvoje, rašoma, ir kompaniją „Google“ apkaltins šnipinėjimu, o visus fotografuojančius turistus pasodins į kalėjimą (Когда в Литве Google обвинят в шпионаже, а всех туристов посадят?) – žiūrėkite, kas ten dedasi. „Google“ prieš kelerius metus nufilmavo visą Lietuvą ir nieko, o štai dabar suėmė tris asmenis, kurie rinko duomenis iš atvirų šaltinių, fotografavo viešus objektus ir paskelbė juos „šnipais“ (jų kabutės). Autorius ironizuoja: jeigu važiuojant greitkeliu Klaipėda-Kaunas-Vilnius tavo automobilio vaizdo registratorius nufilmuos pasitaikiusią NATO pajėgų koloną, tai baigta – tu būsi šnipas, 15 metų kalėjimo!

 Ne tokia žinoma Rusijos naujienų tarnyba praėjusį rudenį pranešė apie „triuškinamą smūgį Rusijos žvalgybos tarnyboms Baltijos šalyse“ (Жуткий удар по разведслужбам России в Прибалтике). Latvijoje paskelbti du nuosprendžiai dėl šnipinėjimo. Geležinkelio meistrą nuteisė už tai, kad fotografavo gabenamą NATO techniką ir nusiuntė nuotrauką pažįstamam į Rusiją. Baisus šnipas! Kitas pilietis rinko ir perdavinėjo duomenis apie Latvijos ginkluotąsias pajėgas. Tai yra apie tai, ko nėra. Koks užmojis! Rusijos žvalgybai užvožė kaip reikiant – ilgai atsimins!

Nuotraukoje: seksualioji Ana Čapman, demaskuota Niujorke rusų šnipė

2010-aisiais, kai JAV buvo sužlugdyta 11-a Maskvos nelegalų, amerikiečių „The Wall Street Journal“ atkreipė dėmesį, kad Kremliui pavaldi žiniasklaida apie tai pranešė labai šykščiai ir greitai nutilo. O jeigu kas rašė, tai daugiausia ironišku tonu, tuomečio Rusijos vyriausybės vadovo Vladimiro Putino pavyzdžiu. Kaip neprisiminus, ką Putinas kalbėjo tomis dienomis pas jį viešėjusiam buvusiam JAV prezidentui Bilui Klintonui. „Tu į Maskvą atvykai pačiu laiku, – pasakė. – Pas jus ten policija įsismarkavo, žmones į kalėjimą sodina“. Bilas turėjo plačiai nusišypsoti… (Tarp savųjų Putinas apšaukė šnipus išdavusį neįvardytą perbėgėlį „kiaule“ ir „galviju“, o demaskuotus Maskvos agentus pavadino žmonėmis, kurie padėjo galvą ant tėvynės altoriaus.)

Išteisinimas dviem klavišo paspaudimais

Apie Baltijos šalyse pagaunamus šnipus Rusijos federalinės naujienų tarnybos rašo, rodos, tą patį, ką ir lietuviai, latviai, estai, neretai iš jų leidinių ir sužino naujieną. Apskritai, naujienos yra toks žanras, kur emocijos ir vertinimas nepageidautini. Tačiau rusai kokį žodį paima į kabutes, prirašo kelis žodžius, net vieną jungtuką – ir randasi kitokia prasmė.

Antai „Regnum“ praneša, kad Klaipėdos apygardos teismas nuteisė klaipėdietį 7 metams kalėjimo už „šnipinėjimą Rusijos naudai“ (за «шпионаж в пользу России»); kabutėse rašoma ir „Rusijos šnipas“ (В Литве на семь лет посадили «шпиона РФ»). Tas pats dėl teismo Latvijoje: 20 metų kalėjimo gresia „Rusijos šnipui pensininkui“ (В Латвии «российскому шпиону-пенсионеру» грозит 20 лет тюрьмы); Baltijos šalyse toliau ieškoma „Rusijos šnipų“ (В Прибалтике продолжают искать «российских шпионов»).

Kabutės vartojamos, kai cituojama, taip pat rašomos ironizuojant – norint parodyti kieno nors kito pasakytus ar parašytus žodžius neatitinkant jų tiesioginės reikšmės. Teismo dokumentuose teisiamieji nevadinami Rusijos šnipais. Taigi „Rusijos šnipu“ perkeltine prasme (prk.) norima pasakyti: gal ir šnipas, bet ne Rusijos, o jeigu Rusijos pilietis  – tai ne šnipas.

FSB jus seka

Tiesiog kažin kokia kabučių (ir neigimo) manija rusiškoje žiniasklaidoje, ypač skirtoje Baltijos šalių rusakalbiams gyventojams. „Sputnik Эстония“ pateikė 16 tekstų minėto 20-mečio studento suėmimo tema (Арест двадцатилетнего “агента ФСБ”). Tyrėjai pareiškę, kad jis yra užsienio valstybės agentas. Rusijos pasiuntinys: žiniasklaidoje išplatinta versija apie jo ryšį su FSB – tai tik Estijos pusės oficiali versija. Advokatas, tarptautinės teisės žinovas, paaiškino, kad pavadinti asmenį FSB agentu iki teismo nuosprendžio yra civilizuotame pasaulyje veikiančios nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (pagrindinis Estijos leidinys „Postimees“ suimtąjį pavadino „galimu FSB agentu“ – kuris mūsų šalių žurnalistas nežino, kad kaltu žmogus laikomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui – red.). Tai pasakęs, advokatas pridūrė (добавил): „Europoje kiti prekiauja vynu ar sūriais, o Estija prekiauja rusofobija.“ Taškas.

Neteko girdėti šį tarptautinės teisės žinovą atsiprašius už „rusofobiją“ nei po to, kai studentą nuteisė, nei vėliau, kai nuteistasis pasiskundė, kad FSB nuo jo atsižegnojo. Paskelbus nuosprendį, „Sputnik Эстония“ pranešė, kad „FSB agentas“ nuteistas 4 metus kalėti (“Агент ФСБ” Васильев получил в Эстонии четыре года тюрьмы). Kabutėse. Skaitome toliau: Estijos saugumo policijos (KaPo) duomenimis, jis neva buvo FSB agentas (якобы работал на ФСБ).  Leidinys tame pačiame tekste pranešė išsiaiškinęs (выяснил), kad profesinės mokyklos bendramoksliai netiki Vasiljevą buvus FSB darbuotoju, o šios mokyklos ir dar kitos, kur jis pastaruoju metu studijavo, dėstytojai sakė jį buvus ne ypatingų gabumų studentu ir vargu ar jis būtų įstengęs atlikti tai, kuo jį apkaltino KaPo (Estijos saugumo policija)…

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

TV kanalas „Cargrad“ (Царьград TB; pristatomas kaip vienintelis Rusijoje, kuris visuomeninius politinius įvykius vertina rusų konservatyviosios daugumos požiūriu) pranešime apie Vasiljevo nuteisimą nurodė, kad „Estijos valdžia apkaltino jį esant Rusijos specialiųjų tarnybų agentu“ – taigi ne teismas, ne prokuratūra, ne KaPo, ne „Estijoje“, o „Estijos valdžia“; nurodė ir specialiąją tarnybą – FSB. Pranešimo antraštėje sakoma: Estija pasodino studentą iš Rusijos už tai, kad jis „Putino agentas“ (Эстония посадила на четыре года студента из России за то, что он “агент Путина”). Išeitų, ne KaPo stoja prieš Rusijos specialiąsias tarnybas, o Estijos valstybė – prieš Putiną.

Atidžiausiai laikraščius skaito šnipai

„Regnum“ ne kartą rašė ir apie Latvijoje 2017-ųjų vasarą pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvusį bendrovės „Latvijas dzelzceļš“ darbuotoją kaltino „šnipinėjimu Rusijos naudai“ (jų kabutės). Net suteikė žodį, pasak jų, Latvijoje žinomam visuomenės ir politikos veikėjui Vladimirui Lindermanui (dar ir kitaip žinomam – red.) žmogus viso labo nufotografavo sąstatą su NATO karine technika ir pasiuntė nuotraukas pažįstamam į Rusiją. Šnipinėjimu, girdi, čia ir nekvepia, tiesiog Saugumo policija stengiasi žūtbūt sučiupti bent vieną šnipą iš vietinių gyventojų. Prie šio komentaro „Regnum“ pridūrė: NATO karinės technikos judėjimas Latvijoje nėra saugoma paslaptis, aljanso karių atvykimas ar technikos atgabenimas išsamiai aprašomas žiniasklaidoje.

Keista skaityti: juk patys rašo, kad geležinkelietį kaltino rinkus duomenis „Rusijos užsakymu“ (по заданию России). O pagal Latvijos baudžiamojo kodekso straipsnį „Šnipinėjimas“ nusikaltimu laikomas ne tik neskelbtinos, bet ir kitos informacijos rinkimas – jeigu tai buvo daroma vykdant užsienio specialiosios tarnybos užduotį (bausmė – iki 10 metų laisvės atėmimo; ruožo meistrą galiausiai nuteisė kalėti 3 metus ir 2 mėnesius).

“Regnum“ dar iki Klaipėdos apygardos teismui nuteisiant klaipėdietį paskelbė ne vieną tekstą apie jam iškeltą bylą. Esą norima įkalinti Lietuvos pilietį, kuris rinko duomenis iš atvirų šaltinių, ko neslepianti ir Lietuvos generalinė prokuratūra. Tokia byla, kur kalbama ne apie slaptus, o apie viešus duomenis, yra pirmoji Lietuvoje… „Regnum“ autoriai nutylėjo kaltinimo išvadoje sakoma, kad šis asmuo, vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotį, atliko konkrečius šnipinėjimo veiksmus. Tai aiškiai nurodė jų kolegos, pavyzdžiui, iš naujienų tarnybos „Interfax“.

Mūsų baudžiamojo kodekso straipsnio „Šnipinėjimas“ 1 dalyje nurodomas slaptų duomenų rinkimas norint juos perduoti užsienio valstybei (laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė), o 2 dalyje kalbama apie kitos valstybės ar jos organizacijos užduoties vykdymą – baudžiant už šį nusikaltimą reikia įrodyti buvus susitarimą su svetimos valstybės žvalgybos organizacija teikti jai tam tikrus duomenis, nebūtinai slaptus (bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų). 

Rusijoje pagal straipsnį „Šnipinėjimas“ gali būti apkaltintas tik užsienio pilietis arba asmuo be pilietybės – jeigu nustatoma jį vykdžius užsienio žvalgybos užduotį rinkti duomenis Rusijos saugumui pakenkti. O tie duomenys gali būti ir valstybės paslaptis, ir bet kuri kita informacija iš atvirų šaltinių, pavyzdžiui, iš laikraščių (Rusijos piliečiai už šnipinėjimą atsako pagal straipsnį „Valstybės išdavimas“). Kas patikės „Regnum“ redaktorius nežinant tokių dalykų?

Mūsų dienomis, kaip rašoma 2015 metais Maskvoje išleistoje monografijoje, žvalgybininkas (разведчик) daugiau kaip 60 proc.  karinio pobūdžio duomenų jo vadovus dominančiomis temomis randa atviruose šaltiniuose. Ir iš viso: šnipai (dėdamiesi diplomatais, prekybos atstovais, žurnalistais) viešoje informacijoje, toje pačioje žiniasklaidoje, specialiojoje literatūroje, randa apie 90 proc. reikalingų duomenų.

Vienas žodelytis verčia aukštyn kojomis

Tarp tyrėjų nurodomų Kremliui tarnaujančių leidinių (РИА Новости, ИноСМИ, ТАСС, Лента, Regnum) TASS – pagrindinė Rusijos valstybinė naujienų tarnyba, taip pavadinta Sovietų Sąjungoje dar 1925 metais, jos pranešimus skelbia ir užsienio žiniasklaida („Regnum“ – vengia). TASS autoriams nesolidu klausti, kada Lietuvoje visus turistus pasodins.

Antai prieš dvejus metus TASS pranešė, kad Estijoje gyvenantį Rusijos pilietį nuteisė 5 metams kalėjimo už šnipinėjimą Rusijos naudai (be kabučių). Anot kaltinimo versijos, rašoma, jį 2009 metais užverbavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausioji valdyba (tebevadinama GRU). Jis neva (якобы) rinko duomenis apie valstybės gynybos objektus… Jis taip pat neva (якобы) sekė karinės technikos judėjimą…

Arba praėjusių metų pavasarį TASS paskelbta žinia apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino Rusijos piliečio bei buvusio Lietuvos kariuomenės karininko skundų dėl nuosprendžio neva šnipinėjus Maskvos naudai (за якобы шпионаж в пользу Москвы). Taip pat pranešama, kad 2017-ųjų liepą Vilniaus apygardos teismas nuteisė 10 metų kalėti Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką. Lietuvos pusė teigia, kad jis neva yra FSB darbuotojas (якобы являющийся сотрудником ФСБ).

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Praėjusių metų gruodyje TASS paskelbė naujieną: Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis pareiškė, kad išaiškinta asmenų grupė, neva rinkusi duomenis Rusijos specialiosios tarnybos pavedimu (якобы занимавшейся сбором). Prieš daugiau kaip mėnesį buvo sulaikytas neva su tuo susijęs (якобы причастный к этому) opozicijos politikas Algirdas Paleckis. TASS supažindina skaitytojus ir su minėtam klaipėdiečiui pateiktu kaltinimu: jis neva rinko ir teikė (якобы собирал и передавал) duomenis jį užverbavusiai Rusijos specialiajai tarnybai. Anot prokuratūros, rašo TASS, įtariamasis rinko neslaptą informaciją, tačiau jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami, nes neva buvo vykdomi užsienio žvalgybos pavedimu (поскольку якобы осуществлялись по заданию иностранной разведки)…

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Itin keistai atrodo Rusijos valstybinės naujienų tarnybos (ir ne tik jos) stilistika: autoriaus požiūris (vertinimas) brukamas jam nebaigus iki galo išdėstyti pranešamo dalyko (oficialaus pareiškimo, kaltinamosios išvados, nuosprendžio). Suprantama, ne mums mokyti maskviečius rusiškai rašyti. Tačiau nereikia būti profesoriumi, kad pamatytum rusų literatūrinės kalbos kūrėją Aleksandrą Puškiną ar Ivaną Turgenevą su visais kitais rašytojais vartojus TASS tekstuose taip dažną kalbos dalelytę, kitais atvejais – jungtuką (якобы), norint parodyti nesant tikrumo, abejojant dėl kitų pasakyta, ką nors neatitinkant tikrovės. Tas pats daroma ir įtariant apgaulę, antai apie tą patį Puškiną pateikiama tokia versija: „Ištrėmimas į Besarabiją (neva už laisvės apdainavimą) iš tikrųjų buvo žvalgybinė misija.“

Visiems aišku, kad praėjusių metų gruodį Lietuvoje sulaikytieji prokuratūros „įtariami šnipinėjimu“, vykdomas ikiteisminis tyrimas „dėl galimo šnipinėjimo Rusijai“ (citata iš Delfi.lt). Paskelbiant įtarimus kai kada priduriama, kad asmuo pripažįstamas kaltu įsiteisėjus nuosprendžiui, tačiau ir be to savaime suprantama įtariamiesiems galiojant nekaltumo prezumpciją. Ne visiems Rusijos leidiniams prireikė knygine ir pasenusia laikomos dalelytės якобы pateikiant Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimą, kaip antai: yra sulaikytas etatinis Rusijos federalinės saugumo tarnybos darbuotojas, jis įtariamas šnipinėjimu. Kai Estijoje nuteisė jau ne kartą čia minėtą studentą, Rusijos naujienų tarnyba „Interfax“ parašė: prokuratūros duomenimis, jis yra FSB agentas. 

Aišku, TASS ir kai kurių kitų redakcijų žurnalistai rašo якобы ne tam, kad skaitytojai pamanytų: esama kažin kokio „neva šnipinėjimo“ ir teisėjai skyrė bausmę už apsimetimą šnipu; prokurorai teigė, kad vienas kaltinamasis neva rinko ir neva sekė, o kiti du – neva šnipinėjo (dėjosi šnipinėjantys ir tai yra blogai?), arba tvirtino, kad asmuo yra neva FSB darbuotojas (beprasmybė).  Kodėl taip daroma, galima numanyti iš minėto „Regnum“ pamfleto (kada Lietuvoje visus fotografuojančius turistus sodins į kalėjimą) autoriaus replikos. Jis, priminęs, kad anksčiau Lietuvoje būta atvejo, kai suėmė ir nuteisė apkaltinę neva mėginimu (якобы попытках) verbuoti prezidentės apsaugą ir neva mėginimu įtaisyti pasiklausymą jos kabinete, čia pat skliaustuose pastebi: ar taip iš tikrųjų buvo, ar tai dar viena lietuviška paranoja, sunku pasakyti (так это или очередная литовская паранойя, утверждать невозможно).

FSB tave stebi dieną naktį

Greičiausiai paranoja, pamanys skaitytojas, perskaitęs pamfleto autorių tvirtinant: šnipų skandalai, raganų medžioklė, penktosios kolonos paieškos – visa tai Lietuvoje jau seniai yra ne naujiena, o greičiau kasdienybė (Шпионские скандалы, охота на ведьм, поиски пятой колонны, всё это уже давно не новость, а скорее будни Литвы). Kai tam pačiam klaipėdiečiui teisme pateikė kaltinimą, “Regnum“ parašė, kad Lietuvoje pamišimas dėl šnipų: už gatvių fotografavimą gali skirti 8 metus kalėjimo (Шпиономания в Литве: за фотографирование улиц – восемь лет тюрьмы). Paranoja!

Kada apgaulė laikoma šaunumu?

Galima rusų kalbos dalelytę якобы laikyti knyginiu žodžiu, tačiau pasenusiu – nieku gyvu. Antai skaitome rusų kalbininkės parašyta (2014): tekste vertinimui gali būti pasitelktas subjektyvusis modalumas, reiškiamas žodžiais „galbūt“, „neva“, „tikėtina“ (будто, якобы, по всей вероятности). Tai sakoma straipsnyje tema „Informaciniai karai – politinio komunikavimo sudėtinė dalis“ (Информационные войны составная часть политических коммуникаций). Politinės lingvistikos tyrėja rašo, kaip Rusijos-Ukrainos informaciniame kare abi pusės tam tikrų prasmių (negatyvaus konteksto) skleidimu stengiasi suformuoti priešo vaizdinį. 

Sužinome, kad tekste politiniu žymikliu (angl. marker) yra ir kabutės. Galima pridurti, kad tokias kabutes vokiečių kalbininkas Viktoras Klempereris savo knygoje apie nacistinės Vokietijos viešąją kalbą (LTI. Notizbuch eines Philologen, 1947) pavadino ironijos kabutėmis ir tikino jų knibždėjus laikraščius, buvus net nuosaikiuose mokslo veikaluose. Kabutės reiškė, pavyzdžiui, kad Čemberlenas, Čerčilis, Ruzveltas yra neverti politikų vardo („Staatsmänner“) , Einšteinas – netikras mokslininkas („Forscher“), Heinė – poetas, bet ne vokiečių („deutscher“ Dichter).

Negatyviam kontekstui kurti taip pat gali būti panaudota invektyva (lot. invectiva)  – aštrus, piktas, pašiepiantis kaltinimas (stilius, būdingas ir tam pačiam pamfletui). 2007 metais Miuncheno saugumo konferencijoje Putino pareikštus kaltinimus Vakarų pasauliui ne vienas autorius pavadino invektyvomis, reiškiančiomis Šaltojo karo atnaujinimą. Rusijos valdžios atstovui ar žurnalistui apie ką nors pašaipiai, sarkastiškai atsiliepus, žiniasklaidoje parašoma: pašiepė (Российский сенатор Алексей Пушков высмеял резолюциюPоссийский журналист высмеял представителя Госдепа…). Dažnai įgelia Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialioji atstovė (Захарова высмеяла). Gali pasirodyti, kad kiti išjuokė ne itin draugišką Kremliui veikėją, pavyzdžiui, naująjį Ukrainos prezidentą (Зеленского высмеяли во время выступления в Канаде). Tiesa, mėginimai pasišaipyti iš Putino baigiasi labai gėdingai (Британцы жестоко опозорились при попытке высмеять Путина).

Iš kitų rusų autorių sužinome, kad informaciniame-psichologiniame kare (totalinė propaganda ir dezinformacija) vienas būdų visuomenės nuomonei paveikti yra didelis viena tema skelbiamų panešimų dažnis (коммуникационная кампания высокой интенсивности)  – kaip reklamos ar PR kampanijos metu. Griebiamasi spalvų sutirštinimo, menkinimo, faktų iškraipymo, kartojimo, retorinių klausimų ir kt. Dar vienas dezinformacijos žymiklis – reikšmingos informacijos kalbamąja tema nuslėpimas (выборочное замалчивание). Šiaip nutylėjimas atrodo tarsi ir nekaltas dalykas – nes „niekas neaprėps neaprėpiama“ (iš Rusijoje 1854 metais išleisto Kozmos Prutkovo aforizmų rinkinio). Tačiau prieš dvejus metus „Regnum“ apkaltino valstybinę naujienų tarnybą „Novosti“, esą ši viename pranešimų svarbiausią aplinkybę „sąmoningai nutylėjo“ (citata). Taigi „Regnum” redaktoriai supranta, kas tai yra.

Paprasčiausias būdas, kurį dar Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nurodė amerikiečių tyrėjas Klaidas Mileris, vienas Propagandos tyrimo instituto (Institute for Propaganda Analysis) kūrėjų – tai „etikečių klijavimas“ (name-calling). Ukrainoje „chunta“, „fašistai“, Baltijos šalyse – „rusofobai“ ir pan. Dar, žinoma, logikos klaidos, arba logikos suktybės. Vieną pastarųjų (Tu quoque) iliustruoja sovietinis anekdotas: „Amerikos balsas“ klausia „Armėnų radijo“, kiek uždirba sovietinis darbininkas, ir ilgokai patylėję klausiamieji atsako: „O pas jus negrus karia!“

Rusiška agresija

Gali būti pasitelktas „anekdotinis liudijimas“ (анекдотическое свидетельство) – gal „uošvė neigia“ ar „bendramoksliai netiki“ ir laikytinas tokiu liudijimu? Svarbių dalykų suplakimą su šalutiniais ar visai nesusijusiais iliustruoja dar vienas anekdotas: kai padavėjas paklausia papietavusiojo, ar patiko, tas atsako, kad nesiskundžia, tik kitą kartą pageidautų atskirai kotletų ir atskirai musių… Kaip galima reikšti nuomonę dėl teismo sprendimų pagrįstumo, kai šnipinėjimu kaltinamų asmenų procesai dažniausiai būna uždari ir bylos aplinkybės įslaptinamos ilgiems dešimtmečiams?

Labiau įtikinama, kai „tam tikrų prasmių“ sakiniai nuskamba iš ekspertais pristatomų žmonių lūpų: jais skaitytojai pasitiki labiau nei žurnalistais, manydami tuos žinant kažin ką daugiau negu paprasti mirtingieji. Minėtas ekspertas Sergejus Šestovas yra, be kita ko, Tarptautinės visuomeninės saugumo organų veteranų organizacijos prezidentas – jis žino, skaitome, „tai, apie ką nespecialistai gali tik spėlioti“. Tai, kad vykdoma informacinė-psichologinė aggresija, parodo ir tarptautinių teisės normų, žurnalistų profesinės etikos pamynimas. Tačiau, kaip žinome, kare apgaulė nevadinama apgaule, tai – karinė  gudrybė, pavykusi dezinformacija. Kaip sako prancūzai, kare visos priemonės pateisinamos (à la guerre comme à la guerre).

Sustabdykime Kremliaus agresorių. AFP nuotr.

Beje, auksaburnis Šestovas prieš penkerius metus leidiniui „Komsomolskaja pravda“ (vadinamas ir „mėgstamiausiu Vladimiro Putino laikraščiu“), ginčijantis dėl viešumon išplukdytos KGB instrukcijos, prasitarė, kaip galima atsakyti į kompromituojančias žinias: arba kalbėti rimtai, arba viską paversti humoru, marazmatiniu kliedesiu. Absurdo technologija? Ar tik kitus tepa ne tuo, kuo pats kvepia? Baltijos šalims skirto leidinio „Baltnews“ (jau neslepia, kad priklauso tarptautinei naujienų tarnybai „Rosija Segodnia“, RT) autorius itin vaizdingai aprašo, kaip labai nemėgstama pas juos, Estijoje, protestuojančių prieš vietinių rusų diskriminavimą: Estijoje kaltina ne tą, kuris orą patalpoje pagadino, o tą, kuris pasiūlė atidaryti langą. Tuo tarpu susidaro įspūdis, kad kai kurie patys gadina orą, o kaltę verčia kitiems.

Garsiausiai  „Čiupk vagį!“ šaukia pats vagis?

2019.07.11; 09:00

Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyksta dviejų dienų darbo vizito į Estiją. Parlamento vadovas dalyvaus Baltijos gynybos koledžo 20-mečio renginiuose, susitiks su Baltijos gynybos koledžo komendantu generolu majoru Andžiu Dilanu.
 
Tartu mieste įsikūrusio Baltijos gynybos koledžo jubiliejiniuose renginiuose taip pat dalyvaus Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis.
 
Seimo pirmininkas V. Pranckietis dalyvaus vėliavos, skirtos Tartu miestui ir simbolizuojančios ilgą kelionę, inauguracijos iškilmėse.
 
1999 m. Tartu įsteigtas Baltijos gynybos koledžas – bendra Baltijos valstybių aukštoji karo mokykla, rengianti Estijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų valstybių štabų karininkus ir civilius. Koledže studijuoja Baltijos šalių karininkai, taip pat karininkai iš Vakarų ir Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 03:00

Estijos verslas nori dirbti su Rusija, o politinio ryšio tarp šalių nebuvimas tam trukdo, po susitikimo su Rusijos susisiekimo ministru Jevgenijumi Ditrichu sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Taavi Aasas.
 
T. Aasas ir J. Ditrichas susitiko Sankt Peterburgo ekonomikos forume, kur aptarė dvišalius verslo ryšius ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.
 
„Svarbiausia, kad šis susitikimas išvis įvyko. Gerai, kad abi šalys rado laiko bendravimui. Kalbėjome apie tai, kad tokio aukšto lygio susitikimai yra išties svarbūs. Svarbiausias susitarimas – nusprendėme atnaujinti tarpvyriausybinės transporto komisijos darbą, be jos sprendimų priimti neįmanoma“, – interviu Estijos laikraščiui „Postimees“ kalbėjo iš Sankt Peterburgo sugrįžęs T. Aasas.
 
Paklaustas, ar mato pokyčių iš Rusijos pusės, ministras tikino, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Estija, o verslas esą visada norėjo bendradarbiauti, tik tam anksčiau trukdė politikų nenoras bendrauti.
 
„Man atrodo, kad Rusijos pusė yra pasiruošusi bendradarbiavimui su Estija. Žinoma, jie nori matyti, kad ir mes esame linkę bendradarbiauti. Noriu pabrėžti, kad verslo noras dirbti kartu visada buvo ir tebėra, tačiau ryšių vyriausybiniu lygiu nebuvimas keletą metų neigiamai paveikė mūsų santykių būklę ir tarpvyriausybinės komisijos darbą. Dabar ryšiai atnaujinti, o komisijos darbui kliūčių nebeliko“, – sakė T. Aasas.
 
Pasak ekonomikos ministro, itin svarbų signalą pasiuntė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, balandį Maskvoje susitikusi su Vladimiru Putinu.
 
„Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje atvėrė labai daug durų Estijos įmonėms. Taip pat reikėtų pasižiūrėti į Latviją ir Suomiją, kurios jau seniai normalizavo santykius su Rusija ir sėkmingai bendradarbiauja. Manau, dirbant su Rusija turime sekti kaimynų pavyzdžiu“, – pažymėjo T. Aasas.
 
Ministro teigimu, ES sankcijų Rusijai politika nesutrukdytų Estijai palaikyti glaudesnius ryšius su Rusijos verslu.
 
„Žinoma, sankcijos veikia, tačiau Latvijai ir Suomijai sankcijų politika netrukdo palaikyti ryšių su Rusija, dėl kurių jie turi galimybes bendradarbiauti, sulaukia tranzito užsakymų. Be to, yra nemažai krypčių, kurių sankcijos neveikia“, – teigė T. Aasas, pabrėždamas, kad „dabar situacija pasikeitė“, o aukštų Estijos valstybės pareigūnų vizitai Rusijoje „padės mūsų verslui“.
 
Paklaustas, kokios naudos Estija gali tikėtis iš bendradarbiavimo su Rusija, T. Aasas tikino, kad taip abi šalys gaus naudos, o Estija esą taps labiau matoma Rusijos rinkoje.
 
„Verslas vystosi tik tada, kai abi pusės gauna naudos iš to. Rusija gali gauti naudos iš mūsų uostų, jiems tai kelias į Skandinaviją. Mes pademonstravome, kad mes esame, niekur nedingome. Estija nori bendradarbiauti su Rusija. Jei nepalaikysime ryšių, galimybe bendradarbiauti pasinaudos kiti. Ministro lygio vizitas – aiškus signalas, kad mes norime kartu dirbti su Rusija. Politiniai ryšiai padės atverti duris verslininkams“, – interviu „Postimees“ sakė T. Aasas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:11
 
 

Dvišalio bendradarbiavimo politikos, ekonomikos ir kitose srityse klausimai ketvirtadienį aptarti ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Estijos premjero Jürio Rato susitikime.
 
„Lietuvą ir Estiją sieja bendri interesai Europos Sąjungoje, saugumo ir strateginės infrastruktūros vystymo srityse. Pasiekėme nemažai, bet privalome tęsti pradėtus darbus, ypač plėtojant energetikos ir transporto jungtis, kurios tebėra gilesnės mūsų regiono integracijos Europoje prielaida“, – sakė S. Skvernelis.
 
Susitikime, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, pabrėžta, kad Lietuva remia Estijos siekį tapti JTO Saugumo Tarybos nare ir linki sėkmės balsavime penktadienį.
 
Vyriausybės vadovas nurodė, kad regimos trečiųjų šalių pastangos paveikti sinchronizacijos ir desinchronizacijos procesų įgyvendinimą, siekiant juos politizuoti, įtraukti Baltijos šalis į vilkinamas diskusijas. Todėl Baltijos šalių atsparumas bandymams „skaldyti ir valdyti“ ypač svarbus. Pasak premjero, reikėtų suplanuoti izoliuoto veikimo bandymą ir visoms trims Baltijos valstybėms.
 
Ypač svarbu, pasak S. Skvernelio, užsitikrinti, kad ES elektros rinkoje nebūtų galima prekiauti elektra iš trečiųjų šalių, kuri pagaminta nesilaikant skaidrių konkurencijos sąlygų, tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų. Lietuva tikisi Estijos palaikymo šiuo klausimu.
 
Susitikime pabrėžta, kad įgyvendintas projektas „Rail Baltica“ taps svarbia Baltijos šalių strateginės infrastruktūros dalimi, būtina ekonominiam ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Sklandus Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat ir Lenkijos bendradarbiavimas yra pagrindinė sėkmingo šio projekto įgyvendinimo sąlyga. Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, „Rail Baltica“ labai vertinamas kaip sostines jungiantis projektas.
 
Lietuva palaiko idėją dėl tunelio tarp Talino ir Helsinkio įgyvendinimo. Tai gali suteikti naujų galimybių, padidinti projekto konkurencingumą ir suteikti didesnio efektyvumo Šiaurės jūros ir Baltijos jūros TEN-T koridoriui.
 
Pabrėžtas energetinio dialogo su JAV vystymas. Lietuva suinteresuota glaudžiai bendradarbiauti su Estija ir Latvija įgyvendinant JAV energetikos sekretoriaus R. Perry’io Transatlantic Energy Cooperation (P-TEC) iniciatyvą.
 
S. Skvernelio manymu, nors Europos valdymo struktūrose ir nevyraus populistinės jėgos, tradicinių partijų silpnesni rezultatai Europos Parlamento rinkimuose parodė, kad piliečiai tikisi pokyčių ES. Lietuvos ir Estijos prioritetai dėl ES strateginės darbotvarkės sutampa.
 
Esminiai klausimai – būsimas Sanglaudos politikos ir Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas. Svarbu išlikti vieningiems ir toliau kovoti dėl šių sričių pakankamo finansavimo užsitikrinimo. Būtinos vienodos konkurencinės sąlygos žemės ūkyje, Lietuva pritars tik visiškam tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimui. Taip pat labai svarbu užsitikrinti pakankamą projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacijos finansavimą; Lietuvai vis dar aktualus kibernetinis saugumas, išorės sienų apsauga ir karinis mobilumas, pabrėžta susitikime.
Vyriausybės vadovas paprašė aktyvios Estijos paramos derybose dėl ES mobilumo paketo. Aktualiausi klausimai Lietuvos ir Estijos vežėjams – perteklinis vilkikų grąžinimas ir galimybės vairuotojams nakvoti kabinoje išlaikymas.
 
Kalbant apie saugumo sritį pabrėžta, kad reikėtų siekti tolesnio NATO prisitaikymo prie besikeičiančios saugumo aplinkos. Svarbu, kad Baltijos šalys būtų įvardytos kaip vienas iš pažeidžiamiausių regionų ir NATO parengtų sprendimus, kaip pašalinti šį trūkumą. Siekiama, kad regione nuolat būtų JAV pajėgos – kaip reikšmingas atgrasymo elementas. Lietuva taip pat remia Lenkijos iniciatyvą jos teritorijoje įkurdinti JAV divizijos lygio bazę.
 
S. Skvernelis palinkėjo naujajai Estijos Vyriausybei sėkmingo darbo ir padėkojo už kvietimus atvykti į Dainų šventę ir skaitmeninėms technologijoms skirtą pasaulinį forumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:33

Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje susilaukė kritikos iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau ji pati atmetė tokius priekaištus, sakydama, kad lengviausia yra boikotuoti bet kokius susitikimus.

„Kalbėtis su visais kaimynais yra natūralu. Kiek nenatūralu yra tai, kad aš turiu šitą dalyką paaiškinti“, – interviu britų laikraščiui „The Guardian“ sakė Estijos lyderė.

Balandį K. Kaljulaid Maskvoje atidarė renovuotą Estijos ambasadą ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmasis Estijos ir Rusijos vadovų susitikimas per 10 metų. Visgi K. Kaljulaid pabrėžė, kad boikoto politika nebuvo pats geriausias sprendimas.

„Gerai pasikalbėjome, aš laikiausi savo principų. Kalbėjome apie Sakartvelą ir Ukrainą, bet taip pat kalbėjome ir apie dvišalius klausimus. Turime dvišalių ryšių, ne visai prekybai yra įvestos sankcijos, mūsų žmonės artimai bendrauja“, – sakė K. Kaljulaid.

Estijos prezidentė atskleidė, kad susitikimą ji V. Putinui pasiūlė pernai lapkritį Paryžiuje, vykstant Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, o pats Rusijos lyderis sutiko.

Visgi šis K. Kaljulaid susitikimas su V. Putinu sukėlė kritikos audrą Lietuvoje ir Latvijoje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tuo metu pareiškė, kad Estija turėjo pasikonsultuoti dėl susitikimo su Lietuva ir Latvija.

Latvijoje taip pat esą būta abejonių dėl tokio susitikimo tikslingumo.

„Dialogą jau bandėme. Dievas žino, kiek kartu vien Vokietijos kanclerė Angela Merkel bandė kalbėtis su Putinu. Jis gali būti gana žavingas ir galima neblogai pasikalbėti su juo, jei jis gero nuotaikos, tačiau tai prie nieko nepriveda“, – telefonu „The Guardian“ sakė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga.

Vis dėlto K. Kaljulaid laikėsi savo ir tikino, kad boikoto politika dažnai buvo tik patogi priežastis išsisukti nuo nepatogaus pokalbio.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

„Sunku kalbėtis su tuo, kurio vertybės nuo tavųjų labai skiriasi. Visada lengva sakyti, kad yra tie kiti, kurie nenori kalbėtis su tavimi“, – teigė Estijos vadovė. Ji taip pat sakė, kad yra kilęs nerimas dėl to, kad Baltijos šalių saugumas yra aptariamas nedalyvaujant pačioms Baltijos šalims.

„Nenorių būti įtraukta į meniu, noriu sėdėti prie stalo“, – sakė K. Kaljulaid.

Pasak jos, susitikimo metu V. Putinas buvo mandagus ir elgėsi pagarbiai. Jis esą nebandė pamokslauti K. Kaljulaid dėl įvairių klausimų, susijusių su Estijos įsipareigojimais NATO ar šalyje gyvenančios rusakalbių mažumos padėtimi. „Abu pagarbiai vienas kitą išklausėme“, – sakė ji.

Tačiau, paklausta, ar susitikimas leido atrasti bendrų sąlyčio taškų tarp lyderių, K. Kaljulaid atsakė trumpai drūtai: „Ne.”
 
2019.05.15; 05:46

Praėjus kelioms dienoms po parlamento rinkimų Estijoje jų laimėtoja Reformų partija pradėjo koalicijos dėlionę. Liberalios partijos valdyba trečiadienį nusprendė pradėti derybas su kairės pakraipos Centro partija dėl koalicijos sudarymo.

„Mes norime kuo greičiau pradėti derybas dėl koalicijos“, – pranešime cituojama partijos pirmininkė Kaja Kallas. Nepaisant skirtingų pažiūrų, abi partijos esą galėtų sudaryti „stabilią vyriausybę“, kuri galėtų išspręsti dideles šalies problemas. „Mes atstovaujame didelei Estijos rinkėjų daliai, o tai neabejotinai yra svarbu socialinei sanglaudai“, – teigė K. Kallas. Centro partija, atstovo teigimu, svarstys pasiūlymą. Partijos pirmininkas Juris Ratas dar rinkimų vakarą davė suprasti, kad jo partija sutiktų būti koalicijos partnerė.

Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose Reformų partija iškovojo daugiausiai mandatų – 34 iš 101. Centro partija gavo 26 vietas. Toliau eina dešinioji populistinė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) su 19 vietų, konservatyvi „Isamaa“ partija (12) ir socialdemokratai (10). Visų penkių parlamentinių partijų atstovai trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulad, kuri turi pavesti sudaryti vyriausybę. 

Reformų partija ir Centro partija yra abi lyderiaujančios politinė jėgos nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Abi jos atmetė bendradarbiavimo su EKRE galimybę. Politologai mano, kad be Reformų ir Centro partijų koalicijos galimas būtų ir Reformų partijos aljansas su „Isamaa“ bei socialdemokratais.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.07; 01:30

NATO kovinių grupių dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – tiesioginis atsakymas Rusijai į jos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Pirmą kartą istorijoje šioje Europos dalyje dislokuota NATO kovinių grupių, kurios yra kovinėje parengtyje. Niekas nekalbėjo apie tokią galimybę iki Krymo. Tai tiesioginis atsakymas į agresyvius Rusijos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą“, – pabrėžė jis antradienį paskelbtame interviu Estijos laikraščiui „Postimees“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Aljanso vadovas priminė, kad kovinės grupės – daugiatautės, Baltijos regione yra ir JAV kariškių. 

„Tai siunčia aiškią žinią, kad sąjungininkai yra vieningi. Jeigu bus užpultas vienas, atsakys visas Aljansas“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Anot jo, NATO pasirengimą ryžtingiems veiksmams patvirtino spalio-lapkričio mėnesiais Norvegijoje vykusios didžiausios po šaltojo karo pratybos „Trident Junkture“.

Pratybos pademonstravo NATO galią, jos parodė, jog 29 Aljanso šalys ir dvi partnerės – Švedija ir Suomija – gali veikti išvien ir prireikus permesti papildomas pajėgas, kad būtų užkirstas kelias konfliktui, sakė J. Stoltenbergas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 05:34

„Danske“ bankas, esantis pačiame pinigų plovimo skandalo Estijoje centre, vykdė didžiąją dalį užsienio mokėjimų tarp 2008 ir 2015 m., cituodama Estijos centrinio banko pranešimą, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Estiją krečia skandalas dėl įtarimų, kad bankai, tarp jų – „Danske“ bankas, plovė pinigus iš Rusijos, Moldovos ir Azerbaidžano per žmonių, negyvenančių Estijoje, banko sąskaitas. Iš viso, įtariama, galimai pinigų plovimo tikslais vykdyti Estijos užsienio mokėjimai 2008-2015 m. laikotarpiu sudarė apie 200 mlrd. eurų.

„Statistika akivaizdžiai rodo, kad didžiąją dalį šalyje vykdytų užsienio mokėjimų vykdė būtent „Danske“ bankas“, – teigiama centrinio banko pranešime.

Pasak centrinio banko, daugiausia užsienio mokėjimų Estijoje „Danske“ bankas įvykdė 2013 m. Šie mokėjimai sudarė 29,8 mlrd. eurų, arba 41,3 proc. visų užsienio mokėjimų tais metais.

Anksčiau spalį Estijos centrinis bankas skelbė, kad iš viso tarp 2008 ir 2017 m. bankai Estijoje įvykdė užsienio mokėjimų už daugiau nei 1 trln. dolerių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-22

Danske Bankas

Nico Hines / The Daily Beast

2006 metų vasarą RF Centrinio banko (CB) pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas nuvyko į Estiją, kad perspėtų jos valdžią apie ten suorganizuotą  neregėtą pinigų plovimo schemą, rašo The Daily Beast žurnalistė Niko Hains.

„Jo atskleista afera tęsėsi ir tapo didžiausia istorijoje nešvarių pinigų operacija – 200 mlrd. dolerių skandalu Danske Bank‘e“, – tvirtina leidinys ir primena: praėjus trims savaitėms po bandymo paskelbti pavojų Estijoje Kozlovas buvo nužudytas.

Leidinys mano: „Kozlovas yra trečias dabar velionis rusas, kurį galima susieti su skandalu Danske Bank‘e; Aleksandras Perepeličnas, kurio kompanija naudojosi banko Estijos skyriaus paslaugomis, mirė įtartinomis aplinkybėmis Britanijoje, o rusų teisininkas Sergejus Magnickis, tyręs 230 mln. dolerių grobstymą, mirė kalėjime Rusijoje. Tvirtinama, kad didžioji to išgrobstymo pajamų dalis buvo išplauta per Danske Bank‘ą“.

2006 metų rugsėjo 13 trys žmonės apšaudė Kozlovą ir jo vairuotoją Aleksandrą Semionovą. Vairuotojas mirė vietoje, Kozlovas – kitą rytą ligoninėje.

„Praėjus kelioms valandoms po Kozlovo mirties Rusijos oficialūs asmenys išdėstė viešą prielaidą, kad, tikriausiai, jį nužudė už keliems nedideliems bankams atšauktas licencijas“, – rašo leidinys.

Samdomas žudikas

Autorė rašo: „Ta šiek tiek absurdiška teorija netrukus tiksliai „pasitvirtino“: Rusijos valdžia surado būtent tokios finansinės įstaigos valdytoją ir apkaltino jį užsakius žmogžudystę. Aleksejus Frenkelis, kurio VIP-bank‘ą buvo uždaręs Centrinis bankas, buvo suimtas už tai, kad pasamdė tris žudikus ukrainiečius Kozlovui sušaudyti“.

Leidinys pabrėžia, kad Frenkelis primygtinai tvirtino ir tebetvirtina esąs nekaltas, bet jį nuteisė 19 metų kalėti.

Autorė rašo: „Dabar mes galime tvirtinti, kad tuo metu Kozlovas turėjo žymiai pavojingesnių priešų. 2006 metų birželį CB valdininkas specialiai nuvažiavo į Estiją, kad asmeniškai perspėtų vietinę valdžią apie neteisėtai pervestus milijardus rublių doleriais bei eurais į Vakarus per Sampo Bank‘o Estijos skyrių. Sampo, kurio būstinė buvo Suomijoje, vėliau tais pačiais metais, perėmė Danske – didžiausias Danijos bankas.

Atvykęs į Taliną Kozlovas pasakė Estijos Finansų priežiūros valdybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovui Andresui Palumaai, kad per jo prižiūrimą finansų sistemą eina pajamos, gaunamos iš vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo Rusijoje. Kozlovas paprašė uždaryti keletą konkrečių sąskaitų“.

Leidinio duomenimis, pirmą kartą apie tą kelionę pranešė Estijos laikraštis Eesti Ekspress praėjus mėnesiui po Kozlovo nužudymo.

Praėjo dar 12 metų, kol Danske Bank‘as pripažino, kad per jo skyrių Estijoje iškeliavo nevietinių gyventojų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų pinigai,  iš viso 234 mlrd. dolerių. Vieno demaskuotojo tvirtinimais, kurie prasiskverbė į Danijos laikraštį Berlingske, buvo aptikta, kad kai kurias įtartinas sąskaitas valdė „Putino šeima ir FSB“, – sakoma straipsnyje.

FSB emblema

Į žinutę Estijos spaudoje atkreipė dėmesį JAV ambasada Taline. Leidinys perpasakoja tų Amerikos diplomatų, kurie 2010 metais buvo nesankcionuotai paviešinti WikiLeaks portale, depešą: „Amerikos oficialieji asmenys pasikalbėjo su Palumaa. Estijos reguliuotojas sumenkino Kozlovo perspėjimo reikšmę, lyginant su depeša, kuri buvo pasiųsta iš ambasados Taline į JAV ambasadą Maskvoje, o paskui į Valstybės departamentą Vašingtone. Jis pripažino, kad su sąskaitomis galėjo būti kokių nors juridinių ar teisinių problemų, bet sakė, kad ne neįžvelgė jokių teisės pažeidimo požymių“.

„Palumaa sakė, kad po Kozlovo perspėjimo Finansų priežiūros valdyba tęsė pokalbį ta tema su savo kolegomis rusais Maskvoje, bet rusai sakė, kad jie neturi informacijos, kuri patvirtintų Kozlovo keliamus kaltinimus“, – sakoma depešoje.

Autorė komentuoja: „Kitaip sakant, netrukus po susitikimo birželį Palumaa pranešė valdžiai Maskvoje apie Kozlovo antikorupcinę operaciją. Galimas dalykas, Rusijos oficialieji asmenys jau žinojo apie jo bandymus padaryti galą už jį politinėje hierarchijoje aukštesnių asmenų piktybiškai korupcijai. Šiaip ar taip, anot vedančiajame Rusijos laikraštyje Kommersant paskelbtos publikacijos, liepą žudikai ukrainiečiai pradėjo sekti Kozlovą“.

„Sampo banko Estijos skyrius, kurį įsigijo Danske bankas, buvo, kaip tvirtinta, vienas iš centrinių mazgų kriminalinių įmonių tinkle, kuris buvo valdomas iš Rusijos. Kaip išaiškėjo rugsėjį, kai pats Danijos bankas atliko tarnybinį tyrimą, po to, kai Kozlovas signalizavo apie pavojų, per jų sąskaitas buvo perpumpuota daugiau kaip 200 mlrd. dolerių užsienio lėšų“, – sakoma straipsnyje.

Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma

Leidinys patikslina: „Tarnybiniame Danske pranešime, kurį surašė Danijos juridinė firma Bruun and Hjejle ir kuris buvo paskelbtas rugsėjį, neišnagrinėtas visos atskleistos sumos – 234 mlrd. dolerių – statusas, bet padaryta išvada, kad jos „žymią dalį“, gali tekti laikyti įtartina“.

Autorė pažymi, kad oficialia Kozlovo nužudymo versija abejojo kai kurie rusai, o taip pat Austrijos, su kurios reguliatoriais Kozlovas irgi bendradarbiavo, vyriausybė“.

Šaltinis: The Daily Beast

2018.10.12; 09:05

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Nepartinė Riigikogu deputatė Tiina Kangro pirmadienį pareiškė, kad traukiasi iš „Tėvynės“ partijos frakcijos, praneša portalas ERR. Po šio jos žingsnio valdančioji koalicija, kurią sudaro Centro, Socialdemokratų ir Tėvynės partijos, Estijos parlamente turės 50 mandatų iš 101.

Pasak T. Kangro, pasitraukimo priežastis – „nusivylimas partijos socialine politika“.

„Žinoma, mane nuliūdino jos sprendimas. Bet aš tikiu kad tai buvo apgalvotas žingsnis, kurį reikia gerbti“, – pareiškė žurnalistams Estijos premjeras, Centro partijos pirmininkas Juris Ratas.

„Net jei supaprastinta matematika gali suteikti opozicijai daugumą parlamente, ją dar reikia realizuoti“, – sakė ministras pirmininkas.

Anksčiau žurnalistė T. Kangro buvo nemokamo laikraščio „Linnaleht“ vyriausioji redaktorė, aktyviai rūpinosi ribotų galimybių žmonėmis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.09; 12:00

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Riigikogu balsų dauguma atmetė Reformų partijos inicijuotą įstatymo projektą, leidžiantį Estijos piliečiams tuo pat metu turėti ES šalių, JAV, Australijos, Kanados, Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos pilietybę, praneša ERR.

Už įstatymo projekto atmetimą balsavo 50 parlamento deputatų, prieš – 35, 12 nebalsavo, o keturi nedalyvavo posėdyje.

Svarbiausias gegužę pasiūlyto įstatymo projekto tikslas buvo suteikti galimybę atgauti Estijos pilietybę žmonėms, kurie anksčiau gavo šalių, kuriose gyvena, pilietybę ir dėl šios priežasties prarado Estijos pilietybę, taip pat išsaugoti šių žmonių ryšius su istorine tėvyne.

Reformų partijos atstovai pavadino balsavimo rezultatus amoraliais ir prieštaraujančiais konstitucijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 09:30

Vadinamasis Memorialo koridorius, ant kurio sienų išgraviruoti žuvusiųjų vardai

Bronius Puzinavičius

Šių metų rugpjūčio 31 dieną Lukiškių aikštėje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti.

Lukiškių aikštė – vis dar be didingo Lietuvos laisvės paminklo. Ir, atrodo, didingas paminklas Laisvei nebebus statomas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Bet ar tokiems dalykams ši aikštė yra tinkamiausia vieta? Juk joje, ar prie pat jos kažkada stovėjo Muravjovo-Koriko kartuvės, buvo NKVD-KGB kalėjimo rūsiai, kuriuose buvo kalinti, kankinti Lietuvos patriotai, vien tik 1944-1947 m. nužudyta beveik 800 žmonių. Ar turėtume pamiršti šiuos istorinius faktus ir jų nepaisyti, nepagarbiai, nerūpestingai ir triukšmingai elgtis, linksmintis būtent tuos įvykius menančiose vietose ar visai šalia jų, po buvusio kankinimo ir žudymo kalėjimo rūsių langais?

Ir kur tada Lietuvos sostinėje tinkamiausia vieta kovotojus už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę menančiam, pagarbą jiems išreiškiančiam bei Lietuvos valstybingumą simbolizuojančiam ir įtvirtinančiam monumentui, kurio jau daugelį metų visai pagrįstai reikalauja Lietuvos rezistentus, laisvės kovotojus, politinius kalinius ir tremtinius atstovaujančios organizacijos, visos Lietuvos patriotinės jėgos?

Lukiškių aikštėje – šiaudinė skulptūra. Slaptai.lt nuotr.
Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento

Senovės romėnai sakydavo, kad žmonės, nežinantys istorijos, visą gyvenimą lieka vaikais, o praeitis yra pamatas, ant kurio yra statoma ateitis. Ar mes norime būti savo istorijos nežinančiais, į praeitį nežvelgiančiais  vaikais ir, praeities nežinodami, jos negerbdami, neturėti tvirtų pamatų ateičiai? Kaip medis gali gyvuoti, augti tik giliai įsišaknijęs žemėje, taip ir tauta savo gyvybės syvus traukia iš praeities, iš savo tėvų, senelių ir prosenelių.  Turbūt ne šiaip sau – vien tik dėl žodžių dermės, o ne dėl jų prasmės ir Tautiškoje giesmėje, tapusioje Lietuvos valstybės himnu, skamba  žodžiai – “iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Prisiminti savo istorinę praeitį, iš jos pasimokyti, ją įamžinti šiemet turime išskirtinę progą – minime savo valstybės atkūrimo šimtmetį. Šimtmetinį jubiliejų švenčiame ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai. Manau, tai gera proga pasidairyti ir pas juos, pažvelgti, kaip jie  pažymi savo valstybių jubiliejų, ką jubiliejaus proga nuveikė savo istorinės atminties puoselėjimo ir įamžinimo srityje. Šį kartą siūlau bent kiek plačiau  pasidairyti po Estiją, kuri, kaip žinia, dažnai pristatoma kaip viena sėkmingiausiai besivystanti posovietinė  valstybė.

Garbingam šimtmečio jubiliejui Estijoje pradėta rengtis gerokai iš anksto. Kai kurie jubiliejaus verti projektai buvo įgyvendinti  iki jubiliejinių metų likus keliems, ar net keliolikai metų. Antai jau 2009 m. Talino centre suformuotoje Laisvės aikštėje buvo pastatytas ir atidengtas Estijos kovų už Nepriklausomybę monumentas – stela, kurią vainikuoja Estijos Laisvės  kryžiaus ordino atvaizdas. Būtent čia, šioje aikštėje prie Nepriklausomybės atkūrimą menančio paminklo šių metų vasario 24 d. įvyko pagrindinės Estijos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimo iškilmės (neskaitant anksti rytą kiek atokiau rengiamos ir gražia tradicija tapusios Estijos valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonijos virš Tompea pilies bokšto Saulei tekant).

Estijos premjeras deda vainiką prie Nepriklausomybės paminklo Taline

Iškilmės Laisvės aikštėje prasidėjo kovotojų už Estijos Nepriklausomybę pagerbimu ir vainikų bei gėlių padėjimo ceremonija prie Nepriklausomybės paminklo. Ceremoniją pradėjo Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid. Po jos kovotojų atminimą pagerbė Estijos parlamento vadovas Eikis Nestoras (Eiki Nestor), ministras pirmininkas Juris Ratas (Jüri Ratas), Kariuomenės vadas generolas Rihas Teras  (Riho Terras), Talino meras Tavis Asas (Taavi Aas)  ir kiti valstybės pareigūnai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Lukiškių aikštėje iki šiol nėra Lietuvos valstybingumą ir kovas už laisvę menančio didingo paminklo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiek vėliau, po vainikų ir gėlių padėjimo ceremonijos, Estijos Prezidentė pagerbė ir pasveikino aikštėje išsirikiavusius Estijos ir jos sąjungininkų karius, jų vėliavas, priėmė aikštėje priešais Nepriklausomybės paminklą surengtą didelį karinį paradą su karinės technikos, taip pat ir sunkiosios, demonstravimu. O Estijos ir kitų Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai Estijos ir Talino padangėje suko ratus visą karinio parado laiką ir virš iškilmių vietos praskrido ne vieną kartą, kaip kad būna pas mus, bet gal kokius 5 kartus, tiksliai net ir nesuskaičiavau. Pas mus Vasario 16 dienos pagrindinių iškilmių Daukanto aikštėje programoje, deja, nebuvo nei deramo kovotojų už Tėvynės Laisvę ir Nepriklausomybę pagerbimo, nei karinio parado.

Istorinės atminties įamžinimo prasme labai simboliška ir tai, kad Nepriklausomybės šventės ir Estijos valstybingumo šimtmečio iškilmės buvo pratęstos 2016 metais atidarytame didžiuliame 350 m. ilgio ir 34 tūkst. kvadratinių metrų ploto modernios, gal net futuristinės architektūros pastate – naujajame Estijos Nacionaliniame muziejuje, pastatytame visai šalia  kito labai svarbaus Estijos kultūros ir mokslo centro – Tartu miesto, buvusioje sovietų karinio aerodromo teritorijoje.

Naujasis Estijos Nacionalinis muziejus – dar viena labai graži, tvari ir ilgalaikė estų tautos ir valstybės dovana Estijos Nepriklausomybės šimtmečiui, bene didžiausia Estijos valstybės investicija kultūros srityje po Nepriklausomybės atkūrimo. Nors muziejaus architektūriniai sprendimai labai modernūs ir šiuolaikiški, bet jo, kaip ir daugelio kitų muziejų ekspozicijos, paprastai koncentruojasi į istorinę praeitį, siekia atskleisti tautų  ir kultūrų istorines šaknis, kuriomis maitinasi jų dabartis ir ateitis. Šis muziejus tarsi įkūnija praeities ir dabarties simbiozę, yra ypatingas dar ir tuo,  kad jo ekspozicijose siekiama parodyti ne tik estų , bet ir visų ugro-finų nueitą istorinį kelią.

Čia, šio muziejaus konferencijų salėje, 2018 m. vasario 24 d. vakarą, buvo surengtas Estijos valstybės Nepriklausomybės šventei ir Šimtmečio jubiliejui skirtas iškilmingas priėmimas, kuriame dalyvavo apie 1,5 tūkst. svečių iš Estijos ir užsienio. (Lietuvoje, kiek žinau, tokio, ar panašaus priėmimo šių metų Vasario 16 d. visai nebuvo). Svarbiausioji šių iškilmių viešnia, o kartu ir šeimininkė buvo Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, į muziejų atvykusi kartu su savo sutuoktiniu Georgijumi-Rene Maksimovskiu (Georgi-Rene Maksimovski).

Karinės technikos paradas Taline 2018 m. vasrio 24 dieną

Priėmime pasakytoje kalboje Prezidentė apžvelgė estų tautos istorinį kelią, jos kovą už laisvę ir nepriklausomybę,  ragino savo tautiečius ir toliau saugoti savo estiškąją tapatybę dabartinėje iššūkių kupinoje pasaulio globalizacijos tikrovėje. Ji sakė, kad mažos tautos išlikimo kovoje ypač svarbus vaidmuo tenka mokyklai ir  jaunosios kartos ugdymui. Mokykla turi ugdyti veiklius, mąstančius (ir mąstančius estiškai!) Tėvynės patriotus, kurie būtų pasirengę ne tik būti konkurencingi darbo rinkoje, bet ir apginti bei išsaugoti estiškąją tapatybę bei savo tautos egzistenciją ir valstybingumą. Anot Estijos Prezidentės, didelės tautos gali sau leisti, kad visuomeniškai aktyvi ir veikliu patriotizmu pasižyminti būtų tik nedidelė tautos dalis, o mums, mažai tautai, labai svarbu, kad patriotiškai mąstytų ir  aktyviai, konstruktyviai veiktų visa tauta. Prezidentė Kersti Kaljulaid savo kalbą baigė kviesdama susitelkti ir dėti visas pastangas, kad Estija būtų išsaugota, paskelbė šūkį „Išsaugokime Estiją“!

Remonto darbai Lukiškių aikštė. Vyčio čia nebus, todėl aikštė – nyki, atgrasi, svetima. Slaptai.lt nuotr.

Visai neseniai, šių metų rugpjūčio 23 – Juodojo kaspino bei Tarptautinę totalitarinių režimų atminties dieną visa Estija ir jos sostinė praturtėjo dar vienu labai svarbiu istorinės atminties įamžinimo objektu. Taline, ant Marjamiagi (Maarjamäe) kalvos buvo atidengtas Komunistinio teroro aukų memorialas, kurio plokštėse lazeriu išgraviruoti daugiau kai 22 tūkstančių komunistinio teroro aukų vardai, palikta vietos ir kitų aukų vardams, jei jie bus atskleisti ir prikelti iš užmaršties. Šį Komunizmo aukų memorialą bendromis pastangomis kūrė  Estijos istorinės atminties institutas, Estijos Respublikos Teisingumo ministerija bei renginių ciklo “Estijos Respublikai 100 metų“ organizacinis komitetas. (O kad taip ir pas mus būtų – ne nuolatiniai, neretai tarpusavio rietenomis ir abipusiais kaltinimais virstantys bevaisiai ir nesibaigiantys ginčai, bet darnus ir sutelktas veikimas!).

NATO naikintuvai Talino padangėje Estijos Nepriklausomybės dieną

Memorialą atidarė Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid  ir, atrodo, joks alergijos priepuolis jos  prie šio didelio memorialo neištiko, nes sugebėjo pasakyti netrumpą, turiningą ir progai pritaikytą kalbą, kurioje pasmerkė totalitarizmą, pabrėžė, kokios baisios buvo totalitarinių režimų pasekmės, apie kurias  gerai žino estai ir kitos komunistinių režimų jungą patyrusios tautos. Ji sakė, kad ir šiandien dar pasitaiko tokių, kurie teigia, jog vienas ar kitas diktatorius, esą, siekė kilnių tikslų, tik jam nepavyko jų įgyvendinti. Bet mes turime suprasti, kad kiekviena totalitarinė ideologija yra  nesutaikomas laisvės priešas, o šia ideologija grindžiamų politinių režimų kainą mes žinome iš savo istorinės patirties. Todėl ir šiandien turime budėti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių sargyboje, neleisti, kad politiniai sprendimai būtų priimami vadovaujantis neapykanta ir smurtu. Tik tada galėsime būti ramūs dėl savo vaikų ir  kitų  būsimųjų kartų ateities.

Memorialo atidarymo iškilmėse dalyvavęs  Estijos Teisingumo ministras Urmas Reinsalas (Reinsalu) padėkojo visiems, kurie vienu ar kitu būdu prisidėjo prie šio memorialo sukūrimo, o ypač tiems, kurie rinko medžiagą apie komunistinio teroro aukas. Jis sakė, kad Memorialo atidarymo iškilmių dieną atiduodame pagarbą Estijos žmonėms – vyrams, moterims, vaikams, kurie tapo teroro ir prievartos aukomis. Dėl nacių ir sovietų suokalbio nepriklausomybę praradusi Estija neteko penktadalio savo gyventojų. Čia, šiame memoriale, aukų artimieji ir visi mes galėsime pagerbti visus tuos, kurie buvo nužudyti, žuvo kovoje arba būdami tremtyje, toli nuo savo namų. Daugelio jų palaidojimo vieta nėra žinoma. Todėl memorialas su ant jo sienų išgraviruotais žuvusiųjų vardais bus jų atminimo  ir pagarbos jiems teikimo vieta bei priminis dabartinei ir ateities kartoms apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus.

Estijos istorinės atminties instituto atstovė Sandra Vok (Vokk) savo kalboje pabrėžė, jog  nacizmo nusikaltimai yra jau gana gerai žinomi pasaulyje ir pasmerkti. To, deja, dar negalima pasakyti  apie komunistinių režimų  nusikaltimus. Dėl raudonojo teroro  didžiulių nuostolių patyrė ir estų tauta bei kitų tautybių Estijos gyventojai. Todėl Estijai tenka ypatingai svarbus vaidmuo skelbiant pasauliui tiesą apie komunizmo nusikaltimus. Tikriausiai ir mes, lietuviai, sekdami estų pavyzdžiu, turėtume dar aktyviau ir išraiškingiau prie to svarbaus ir prasmingo darbo  prisidėti.

Estijos Prezidentė kalba Komunizmo aukų memorialo atidarymo iškilmėse

Estijos Respublikos Nepriklausomybės šimtmečio proga sukurtą ir Taline, ant Marjamiagi kalvos atidarytą Komunistinio teroro aukų memorialą sudaro dvi dalys – „Kelias“ ir „Tėviškės sodas“. Kelią sudaro memorialinis koridorius, ant kurio sienų, kai jau minėta, išgraviruoti daugiau kaip 22 tūkstančių žuvusiųjų vardai, daugelio kurių palaidojimo vietos nėra žinomos. Šis koridorius simbolizuoja totalitarinio režimo žiaurumą ir nežmoniškumą. Ramybę ir saugumą teikia “Tėviškės sodas“, pasodintas priešais memorialo sieną, kurios plokštumą  iš sodo pusės  puošia darbščiųjų bitelių  atvaizdai.

Priminę ir glaustai aptarę  tik kai kuriuos  labai svarbius ir reikšmingus pastarojo laikotarpio ir ankstesnių metų Estijos veiksmus istorinės atminties įamžinimo bei kultūros puoselėjimo srityje, prisiminę tik mažą dalelę Estijos Prezidentės ir kitų valstybės pareigūnų pasakytų  kalbų, labai svarbių tautos savivokai ir jos išlikimui, manau, galime konstatuoti, jog Estija, jos aukščiausio rango valstybės pareigūnai, visa estų tauta, pasitikdami savo valstybės Nepriklausomybės šimtmetį, ir šiais, jubiliejiniais metais, nuveikė daugiau ir reikšmingesnių, išliekamąją vertę turinčių darbų negu mes, gražiau ir prasmingiau paminėjo savo valstybės jubiliejų.

Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.
Estijos pirmoji pora atvyksta į priėmimą, surengtą Estijos Nepriklausomybės šimtmečio proga

Kodėl taip yra? Priežasčių matyt tiek daug, kad ir ant jaučio odos dydžio lapo jų nesurašysi. Pasakysiu tik tiek, kad gal ir mes visi, mūsų visuomeninės organizacijos, judėjimai, kiti piliečių sambūriai dėl to esame kalti, nes nesugebame susitelkti, vieningai ir tvirtai pareikalauti, kad mūsų aukščiausio lygio rinktieji, ar paskirtieji valstybės pareigūnai nesibodėtų paminklais ir kitais istorinės atminties įamžinimo projektais, nesityčiotų iš „praeities šešėlių“, nebijotų „galvoti apie praeitį“, girdėtų patriotinių jėgų balsą, nestrigtų bevaisių ir beprasmiškų, dirbtinai konstruojamų diskusijų, „švogerysčių“ ir korupcijos voratinkliuose, bet laiku priimtų reikalingus sprendimus ir, dirbtinai nevilkindami,  juos  įgyvendintų, o neatidėliotų iki kitų jubiliejų, kuriuos vėl pasitiks visiškai nepasiruošę.

XXX

Parengta pagal: 1) 100th Anniversary of the Estonian Republic;  2) Independence Day Parade on Tallinn‘s Freedom square;  3) The President of the Republic at the Republic of Estonia Independence Day celebration at the Estonian National Museum; 4) A Memorial for the Estonian Victims of communism in Maarjamae is open; 5) Estonia opens Memorial in remembrance of 22000 victims of communism; 6) A Memorial to the victims of communism opens in Estonia; 7) The Estonian National Museum (Eesti Rahva Muuseum) opens in Tartu;  8) 5 Reasons You should visit the Estonian National Museum in Tartu.

Nuotraukos iš Vikipedijos anglų kalba: 1) War of Independence Column in Tallinn; 2) Freedom Square in Tallinn; 3) Independence Day Parade on Tallinn‘s Freedom square; 4) The Estonian National Museum (Eesti  Rahva Muuseum) in Tartu; 5) A Memorial to the victims of communism opens in Estonia – vaizdai.

2018.09.10; 15:18

Estijos karinių oro pajėgų vadas Riivas Valgė pareiškė, kad antradienį Ispanijos naikintuvo per klaidą paleista „oras-oras“ klasės raketa buvo kovinės parengties, ji tikriausiai sprogo, praneša ERR.

„Jeigu žmonės ras raketą ar kažką į ją panašaus, jie turi pranešti gynybos pajėgoms. Mūsų duomenimis, ji yra Estijos teritorijoje. Raketa buvo paleista Otepės rajone 6 kilometrų aukštyje šiaurės vakarų kryptimi. Ji kažkur į šiaurę nuo Tartu. Matyt, ši raketa sprogo“, – citavo kariškį Estijos televizijos naujienų laida „Aktuali kamera“.

R. Valgė pripažino, jog tai pirmas toks incidentas Baltijos šalių oro gynybos istorijoje.

Antradienį 15 valandą 44 minutės virš Pietų Estijos skrydžio metu Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Eurofighte“ per klaidą paleido kovinę „oras-oras“ klasės raketą.

Kaip pranešė Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba, raketos skrydžio trajektorija, jos buvimo vieta ir būklė dabar tikslinamos, kariškiai jos ieško.

Raketos susinaikinimo režimas suaktyvintas, tai užtikrina, kad klaidingo paleidimo atveju ji bus likviduota ore, bet negalima atmesti, kad raketa vis dėlto pasiekė žemę.

Žmones, kurie ras raketą arba jos komponentus, Estijos gynybos pajėgos prašo jokiu būdu neliesti pavojingo radinio ir tučtuojau pranešti šalies karinių oro pajėgų telefonu 717 1900 arba numeriu 112.

Paskutinė spėjama raketos buvimo vieta – 40 kilometrų į šiaurę nuo Tartu.

Raketos AMRAAM, kurią ispanų įgula paleido mokomojo skrydžio metu netoli Otepės, ilgis – 3,7 metro, skersmuo – 18 centimetrų.

Incidento aplinkybės tiriamos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.08; 08:16

Skirtingai nuo Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Estijos tarnybų atstovai kur kas atlaidžiau žiūri į pavėžėjimo paslaugų programėlę „Yandex. Taksi“ ir neketina drausti ja naudotis, rašo Estijos laikraštis „Postimees“.

„Valstybinių informacijos sistemų departamentas nėra toks kategoriškas, kaip mūsų kolegos lietuviai, ir niekam nedraudžia naudotis programėle taksi iškviesti, taip pat ir valstybinių įstaigų tarnautojams. Suprantama, naudojantis ta ar kita programėle reikia apdairiai elgtis su savo asmens duomenimis“, – sakė leidiniui departamento kibernetinio saugumo padalinio CERT-EE vadovas Tonu Tammeris.

Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pirmadienį pareiškė, kad rekomenduoja nenaudoti pavėžėjimo programėlės „Yandex. Taxi“, kol bus atliktas išsamus jos tyrimas.

Rusijos kapitalo bendrovė „Yandex. Taxi“ pradėjo savo veiklą Estijoje šiais metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 08:00

Apie atsistatydinimą paskelbė JAV ambasadorius Estijoje. Pranešama, kad tokį jo žingsnį paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie sąjungininkus Europoje, informuoja BBC.

JAV prezidentas neseniai nurodė įvesti muitus kai kurioms prekėms iš Europos Sąjungos ir griežtai kritikavo NATO partnerius.

„Prezidento pareiškimai apie tai, kad Europos Sąjunga siekia pasinaudoti JAV kaip kiaule taupykle arba kad NATO yra lygiai tokia pat bloga kaip NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis), yra ne tik faktiškai klaidingi, bet ir įrodo, kad man atėjo metas trauktis“, – JAV ambasadorius Estijoje James’as Melville’is rašė draugams feisbuke.

J. Melville’į ambasadoriumi Estijoje paskyrė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2015 m.

Kai kurie kiti JAV diplomatai pastaraisiais mėnesiais taip pat pasitraukė iš einamų pareigų. Sausį atsistatydino JAV ambasadorius Panamoje Johnas Feeley, kuris sakė nebegalėjęs likti poste dėl prezidento D. Trumpo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 01:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį turėjusi dalyvauti Tartu mieste vykstančioje studentų dainų šventėje „Gaudeamus“ ir pasveikinti šios šalies žmones su garbingu valstybės 100-mečiu, dėl blogų oro sąlygų neišvyko į Estiją.

„Dėl skrydžiui netinkamų oro sąlygų Lietuvoje ir Estijoje prezidentė negalės šį vakarą dalyvauti festivalio „Gaudeamus” atidarymo koncerte Tartu. Šalies vadovė Estijos žmonėms palinkėjo gražios šventės ir perdavė sveikinimo įrašą estų kalba“, – rašoma prezidentūros pranešime.

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., tačiau oficialios iškilmės surengtos kartu su didžiausiu visų trijų Baltijos valstybių studentų festivaliu „Gaudeamus“, kurio namai šiemet – antrasis Estijos miestas Tartu.

Festivalio pradžioje Lietuvos vadovė turėjo sakyti sveikinimo kalbą Estijos žmonėms ir stebėti valstybės 100-mečiui skirtą iškilmingą Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų chorų bei folkloro ansamblių koncertą. Šventiniame renginyje dalyvauja Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Islandijos ir Sakartvelo prezidentai.

Šiemet „Gaudeamus“ dalyvauja 53 chorai ir folkloro kolektyvai iš Lietuvos. Vienas svarbiausių festivalio renginių – specialus lietuvių folkloro koncertas, skirtas Estijos 100-mečiui, kuris vyks šeštadienį.

Baltijos šalių studentų festivalis „Gaudeamus“ rengiamas nuo 1956 metų. Šiemet jis vyksta 18 kartą. Kitas „Gaudeamus“ vyks 2021 m. Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 07:50

Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijų spaudos konferencija. Gintaras Karosas, Ilona Kalnina ir Riin Alatalu.

Š. m. gegužės 17 d. Latvijos 100-mečio informacijos centre Nacionalinėje Latvijos bibliotekoje įvyko bendra visų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijų spaudos konferencija. Pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams ir Europos kultūros paveldo metams.

Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo organizuodamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Lankytojai laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d.

Projektą organizuoja Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Latvijos pilių, rūmų ir dvarų asociacija, Estijos dvarų asociacija ir Estijos dvarų mokyklų asociacija.

Švęsdamos Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius, trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos sujungė savo jėgas, taip parodydamos simbolinę Baltijos kelio tąsą.

Baltijos šalių praeitis, taip pat ir dabartis, pilna iššūkius keliančių palikimo ir tarpkultūrinių dialogų prieštaravimų. Viena iš įdomių temų yra dvarų likimas XX amžiuje. Buvę politinės galios, architektūrinės ir kultūrinės didybės nešėjai, – žinomų pasaulio tyrinėtojų, menininkų, rašytojų, mokslininkų ir pan. gimimo ir gyvenimo vietos, – dvarai įgavo naujas funkcijas, o kai kurie buvo apleisti ir nyko (jau nuo 3-iojo dešimtmečio, o dramatiškai – sovietų okupacijos laikotarpiu). Dvarų palikimas labai iš lėto atgimė 9-ajame dešimtmetyje – pirmieji tyrimai ir išsaugojimo darbai 1991 metais nutiesė kelią Baltijos šalių kultūros paveldo aktualizavimui Europos kontekste.

Nuo tada valstybės, savivaldybės, paveldo institucijos, o labiausiai šimtai privačių savininkų ir entuziastų paskyrė savo laiką, išteklius ir jėgas buvusiai dvarų didybei išsaugoti ir atgaivinti. Šiandienos iššūkis yra atkurti dvarų, kaip kaimiškų vietovių ekonominės ir kultūrinės raidos variklių šiuolaikinėje visuomenėje, poziciją.

Nuotraukų koliažas, pasakojantis apie Baltijos šalių pilis ir dvarus

XXI amžiaus pradžioje dvarų savininkai ir valdytojai susibūrė į nacionalines asociacijas, siekdami dalintis žiniomis, patirtimi ir remti vienas kitą. Šiemet pirmą kartą trijų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad sukurtų bendrą kelionių „žaidimą“, leisiantį pažinti dvarų tinklo tankumą, atrasti panašumus ir skirtumus, paliudyti pastangas žmonių, sunkiai dirbančių, kad išsaugotų mūsų bendrą kultūros paveldą.

2018-aisiais lankytojams duris atvers daugybė dvarų. Keliautojai kviečiami į dvarus, jau gerai žinomus dėl savo kruopščios restauracijos, dėl įdomių muziejų, puikių paslaugų ar aukšto lygio kultūrinių veiklų. Tačiau verta pažinti ir daugybę kitų – mažų ar didelių, geresnės ar prastesnės būklės dvarų. Visi ir kiekvienas iš jų yra praėjusių laikų liudytojas ir daro įtaką kultūrinei ir ekonominei vietovės raidai.

Pažinimo ir kelionių projekto simbolis yra raktas kaip užuomina į atveriamas pilies ar dvaro duris. Lankytojai rinks simbolinius pilių ir dvarų raktus kaip patirčių ir įspūdžių prisiminimą.

Šis projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos valstybių paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams paminėti, taip pat ir daugybei asmenų bei institucijų, kurie dirba turėdami svarbią misiją – išsaugoti šį unikalų kultūros paveldą.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas spaudos konferencijoje Rygoje pasakė: „Džiaugiamės, kartu su Latvija ir Estija, švęsdami savo tūkstantmetės Lietuvos valstybingumo atstatymo šimtmetį ir tiesdami Baltijos pilių ir dvarų kelią. Kiekviena pilis ar dvaras pasakoja atskirą legendą, o kraštovaizdžio ir architektūrinis paveldas teikia nepakartojamą galimybę grįžti šimtmečius atgal ir pajusti praeities auros dvelksmą“ ir pakvietė keliautojus  patirti nepakartojamų įspūdžių Baltijos šalių lobyne – pilyse ir dvaruose.

Lankytojai pilyse ir dvaruose laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d.

Gegužės 24 d. 12.00 val. Alantos dvare – kelionių po Lietuvos dvarus pradžios renginys. Simbolinio rakto perdavimas pirmam lankytojui, atversime dvarų duris ir pakviesime domėtis ir keliauti po dvarus visuomenę. 

Gegužės 24–25 d. – atvirų durų dienos 26-iuose Latvijos dvaruose.

Informacijos šaltinis – www.visitbalticmanors.com

2018.05.18; 14:31

Buvęs Rusijos GRU pulkininkas Sergejus Skripalis 2016 metais lankėsi Estijoje ir ten slapta susitiko su šios šalies specialiųjų tarnybų darbuotojais. Tai pirmadienį pranešė JAV laikraštis „The New York Times“, remdamasis aukštu vienos iš ES šalių pareigūnu.

„Vienas iš aukštų ES atstovų, kuriam žinoma apie kelionę, patvirtino, kad buvęs Rusijos agentas 2016 metų birželį slapta susitiko su grupe žvalgybos darbuotojų. Bet tebėra neaišku, ką jie svarstė“, – rašo leidinys. Jis taip pat pažymi, jog šaltiniai žinias apie S. Skripalio kelionę į Estiją pavadino „labai konfidencialia informacija“.

Pasak leidinio, surengti susitikimą padėjo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos.

Sekmadienį Čekijos interneto leidinys „Respekt“ pranešė, kad buvęs Rusijos GRU pulkininkas 2012 metais slapta lankėsi Prahoje ir ten susitiko su Čekijos specialiųjų tarnybų atstovais, o paskui jie patys mažiausiai vieną kartą susitiko su juo Didžiojoje Britanijoje.

Kovo 4 d. S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono.

Didžioji Britanija apkaltino Rusiją prisidėjus prie S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo. Maskva neigia turinti ką nors bendra su šiuo incidentu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.14; 12:07

Trečiadienį Estijoje prasideda didžiausios šalies istorijoje karinės pratybos „Siil 2018“, kurios truks iki gegužės 14 d., praneša portalas ERR. Jose dalyvaus daugiau kaip 15 tūkstančių kariškių ir jėgos tarnybų pareigūnų.

Pagal pratybų scenarijų, priešininkė yra išgalvota valstybė Murinus, kuris mėgina destabilizuoti padėtį Estijoje ir suskaldyti NATO šalis.

Pratybose dalyvaus sąjungininkai iš Didžiosios Britanijos, JAV, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Belgijos, Kanados, Suomijos, Švedijos, Gruzijos, Ukrainos ir Airijos.

Dalis pratybų vyks ir Latvijos teritorijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.03; 09:40

Šiltas ir švelnus debesuotas liepos rytas. Naktį nulijo, o dabar oras tarsi įniko mąstyti – vėl grąžinti lietų ar atverti saulę?Tarpais kur nors gatvės kertėje vėjas pūstelėdavo it kokią šutrą, tačiau jau kitą mirksnį ji nuslūgdavo, sudaryta iš garų ir priemiesčio tvaiko, buvo per sunki judėti. O aukštumoj turėjo būti vėjo, nes fabriko kaminų leidžiami dūmų srautai driekėsi lyg baisingo padaro kibios rankos ar virš dulsvo miesto grėsmingai išmestos juodos svirtys, ketinančios jį sugriebti su visais jo džiaugsmais ir rūpesčiais.

Tokia lyrine gaida prasideda kelionė. Kerinti, įtraukianti bei atverianti žmogaus ir jį supančio pasaulio gelmę, žadinanti vaizduotę.

Portale slaptai.lt jau esame pristatę dvi estų literatūros klasiko, rašytojo Antono Hanseno Tammsaare‘s (1878 – 1940) penkiatomio epinio romano „Tiesa ir teisingumas“ knygas.

Pirmoji knyga 2009 metais buvo išleista „Vagos“ leidyklos serijoje Pasaulinė literatūros biblioteka. Antrąją 2017-aisiais išleido „Krantų“ redakcija.

Ir štai dienos šviesą išvydo trečiasis tomas. Simboliška – Estijos Nepriklausomybės šimtmečio proga, tokiu būdu pagerbiant ne tik estų tautą, bet ir suteikiant galimybę mūsų skaitytojui geriau pažinti  kaimynų gyvenimo epopėją. Trečiojo tomo atsiradimas  – taip pat kilnaus „Krantų“ redakcijos žmonių darbo  dėka.

Ši knyga buvo pristatyta Knygų mugėje šeštadienį. Jos pristatyme dalyvavo vertėja Danutė Sirijos Giraitė, knygos redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, meninis redaktorius Helmutas Šabasevičius.

Man regis, tai yra būtent tie žmonės, kurie kuria šiandieninę Lietuvą per amžinųjų mums artimų tautų vertybių sklaidą.

Estų literatūros klasiko, rašytojo Antono Hanseno Tammsaare‘s (1878 – 1940) penkiatomis epinis romanas „Tiesa ir teisingumas“

Šios, trečiosios, knygos pagrindinis leitmotyvas – žmogaus kova už geresnį gyvenimą. Joje piešiami paveikslai iš 1905 metų carinės Rusijos imperijos, kuriai tuo metu priklausė ir estų tauta, revoliucijos. Knygoje atspindėti tikroviški istoriniai įvykiai: tų metų spalio 16 dieną Taline vykusios darbininkų demonstracijos metu buvo sušaudyta devyniasdešimt žmonių. Sužeista per du šimtus. Turgaus aikštėje pašarvotų aukų laidotuvėse dalyvavo keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Gruodžio pradžioje darbininkai pradėjo visuotinį streiką, o gruodžio 10-ąją caro valdžia paskelbė karo padėtį Taline ir Šiaurės Estijoje.

Kaip teigia romano vertėja, 1905-ųjų revoliucijos metu Estijoje buvo sugriauta ir sudeginta šimtas dvidešimt dvarų, per keturiasdešimt degtinės varyklų, nusiaubtos smuklės, degtinės monopoliai. Šiaurės Estijon atsiųsti caro baudėjai nužudė apie tris šimtus gyventojų, daugiau kaip šešiems šimtams pritaikė fizines bausmes, šimtus įkalino.

Ir štai tokiu metu pagrindiniam romano herojui Indrekui iškyla dilema: kaip gyventi toliau, kokiomis vertybėmis vadovautis?

Būtent tuo metu formuojasi ne tik Indreko pasaulėjauta, bet ir pasiekiama visos estų tautos dramatinė kulminacija. O svarbiausias psichologinis Indreko lūžis – kai jo nepagydomai serganti motina paprašo jai sugirdyti mirtiną vaistų dozę:

Motina nutilo. Indrekas taip pat nepratarė nė žodžio, nelygu kaupdamas visas savo jėgas atlikti tam, kas priešingu atveju galėtų likti nepadaryta. Tik tada, kai pajėgė dešinę ranką pakišti po motinos pagalve, laikydamas kairiąja parengtus miltelius, jis tarstelėjo:

  • Na, mama…
  • Vardan Dievulio, sūnau, – atsakė Vargamejės Marė ir išgėrė Indreko duotus vaistus.

Šiame jaudinančiame romane yra labai įtaigiai piešiami ir kitų herojų portretai.

Romano leidimą lietuvių kalba parėmė Estijos fondo „Kultuurkapital“ stipendija „Traducta“, Lietuvos kultūros taryba.

Ir dar. Geros literatūros gerbėjų, darbščių jos bitučių dėka galbūt sulauksime ir kitų dviejų paskutinių šio įžymaus estų klasiko epo dalių.

Belieka tikėtis ir laukti.

2018.02.26; 05:26