Seimo narys Algimantas Salamakinas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė nepradėti tyrimo dėl „valstiečių“ Seimo narių Agnės Širinskienės ir Ramūno Karbauskio pasisakymų, susijusių su Konstitucinio Teismo  pirmininku Dainiumi  Žalimu.
 
Už tai, kad tyrimas nebūtų pradėtas trečiadienį balsavo 5  komisijos nariai, 3 buvo už tokį tyrimą.
 
Į etikos sargus kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Algimantas  Salamakinas, kurio nuomone, savo veiksmais ir pasisakymais Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis galimai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei elgesio principą. A. Salamakinas prašė ištirti ir įvertinti, ar šie Seimo nariai tinkamai vykdė Seimo nario priesaikoje duotus pasižadėjimus.
 
Pasak A. Salamakino,  į etikos sargus jis kreipėsi dėl viešojoje erdvėje  pasirodžiusių  Seimo narės A. Širinskienės komentarų, kuriuose ji ,,prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus“,  taip pat ji žadėjo prašyti  D. Žalimo pasiaiškinimų.
 
„Prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo pasiaiškinimų neleidžia Konstitucija, savo 104 straipsnyje įtvirtindama Konstitucinio Teismo teisėjų nepriklausomumą nuo bet kokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos“,- kreipimesi į etikos sargus rašė A. Salamakinas.
 
Kreiptis į etiką svarstančią komisiją  jį paskatino ir šių metų  birželio 16 d. viešumoje pasirodžiusi informacija, kad „koalicijos partneriai kreipėsi į prezidentą dėl galimai neteisėto KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo“. Pasak A. Salamakino, valdančiosios koalicijos vadovas, Seimo narys R. Karbauskis teigia, kad „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
 
A. Salamakino nuomone, tokie vieši pasisakymai, prieštaraujantys Konstitucinio Teismo įstatymui, negali būti vertinami niekaip kitaip kaip politinis spaudimas Konstituciniam Teismui, kėlimas nepagrįstų abejonių šio teismo ir atskirų jo teisėjų legitimumu.
 
 „Kreipiausi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, nes kažkur reikia kreiptis. Negaliu tylėti, kai politikai kišasi į teismų darbą. Kad Seimo etikos komisija nepradės tyrimo, buvo galima tikėtis. Aš manau, kad šios kadencijos Seimo etikos ir procedūrų komisija dirba neteisėtai.
 
Jeigu paisytume Seimo statuto, ji atstovaujama ne pagal Seimo sudėtį. Tai ar galima tikėtis normalių sprendimų iš abejotinai sudarytos komisijos Seime, kurios valdanti dauguma dirba pagal principą, kaip patys sakė – „viskas jerunda“. Tai ir valdančiųjų, ir komisijos sprendimai tokie pat“, – mano ankstesniuose Seimuose Etikos ir procedūrų komisijai vadovavęs socialdemokratas A. Salamakinas.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė apgailestavo dėl sprendimo nepradėti tyrimo.  „Deja, kai kurie mūsų komisijos  sprendimai šiandien remiasi  ne sąžine ir etika,  o tiesiog priklausomybe valdančiajai koalicijai“, – sakė ji Eltai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 22:30

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Laikinosios ir specialiosios tyrimo  komisijos identiškiems klausimams spręsti vienu metu neturėtų būti sudaromos, tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, apsvarsčiusi parlamentinių tyrimų iniciatyvas dėl Seimo narės Irinos  Rozovos.
 
Seimo etikos sargai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nusprendė, kad Seimas, sudarydamas laikinąją ar specialiąja tyrimo komisiją, be kitų aplinkybių, turėtų įvertinti ir tai, ar „atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos.“
 
Tokioms išvadoms, kurias rengė Seimo nariai „valstietė“ Aušra Papirtienė ir konservatorius Kazys Starkevičius trečiadienį pritarta bendru sutarimu.
 
Seimo narys K. Starkevičius mano, kad tai svarbus sprendimas ateičiai, kad tokio  blogo precedento neįvyktų.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat konstatavo, kad šiuo metu Seime nėra dviejų ar daugiau veikiančių laikinųjų ar specialiųjų tyrimo komisijų tam pačiam klausimui ištirti.
 
Beje, pernai rugsėjo mėnesį Seimas buvo pavedęs Nacionalinio saugumo ir  gynybos komitetui (NSGK) laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Komitetas išvadas turėjo pateikti iki šių metų balandžio 30 d., tačiau nesutarus dėl jų, išvados Seimui nebuvo pateiktos.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Gegužės 5 d. buvo įregistruotas naujas nutarimo  projektas, siūlantis tyrimą pratęsti, tačiau šį projektą gegužės 21 d. Seimas atmetė.
 
Šių metų balandžio 23 d. po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai, tačiau  gegužės 21 d. po svarstymo šis projektas nesulaukė Seimo paramos ir apkaltos komisija nebuvo sudaryta.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus, tiriant I. Rozovos veiklą, paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Ji prašė išaiškinti, ar „Seime gali būti sudaromos dvi tyrimo komisijos tuo pačiu metu ir tam pačiam klausimui ištirti“ ir ar nepažeista procedūra, kai imtasi iniciatyvos sudaryti dar vieną tyrimo komisiją, nesulaukus anksčiau sudarytos komisijos išvadų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 16:51

Penktadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes.
 
Ši komisija yra nutarusi  pradėti šio klausimo tyrimą, o išvadų projektų rengėjais yra paskyrusi konservatorių Antaną Matulą ir „valstietę“ Astą Kubilienę.
 
„Rengdami projektą, konsultavomės su Seimo Teisės departamento vadovu, su prezidento patarėjais, kitais teisininkais. Aiškinomės, kokie įstatymai galėjo būti pažeisti. Iš esmės dar trečiadienį komisija priėjo prie praktiškai bendros nuomonės, kad teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas galimai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Teismų  įstatymui, Seimo statutui ir prezidento dekreto dvasiai. Matyt, siūlysime Seimui pripažinti nutarimą, kuriuo atleista S. Rudėnaitė iš LAT skyriaus vedėjos pareigų, laikyti negaliojančiu nuo priėmimo datos. Kaip apsispręs komisija, sunku pasakyti“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas.
 
Pasak jo, Seimas dar turės balsuoti už vienokį ar kitokį komisijos sprendimą ir apsispręsti, pritarti ar nepritarti jam.
 
Beje, Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
 
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas. 
 
„Jeigu Seimas savo nutarimu kreiptųsi į KT, būtų išaiškinta ateičiai, kaip Seimas  turėtų elgtis panašiais atvejais, koks dekreto tekstas turėtų būti, kad Seimas nepadarytų klaidų“, – sakė  A. Matulas.
 
Antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 00:30

TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tyrimą dėl Seimo nario konservatoriaus Stasio Šedbaro kelionių, kuris, „valstiečių“  duomenimis, vienas savo asmeninėms kaip Seimo nario kelionėms sunaudojo beveik visą Teisės ir teisėtvarkos komitetui metams skirtą tarnybinio transporto ridos limitą.
 
Pradėti tokį tyrimą trečiadienį etikos sargai nutarė bendru sutarimu.
 
Išvadas šiuo klausimu rengs Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Ona Valiukevičiūtė.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į etikos sargus ir Seimo valdybą dėl S. Šedbaro kelionių.
 
Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nurodoma, kad iš valstybės biudžeto apmokėtos kelionės buvo skirtos ne komiteto veiklai pristatyti, o asmeninei savireklamai, S. Šedbaro, kaip Seimo nario, asmeniniams susitikimams su rinkėjais. Todėl kreipimesi keliama abejonė, ar komitetui skirtas lėšas galima naudoti tokioms grynai asmeninio pobūdžio kelionėms. Juo labiau, kad Seimo narys tokiu atveju gali naudoti jam asmeniškai arba jo frakcijai skirtą ridos limitą.
 
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius S. Šedbaras apie 10 tūkstančių kilometrų (beveik visą komitetui skirtą tarnybinio transporto ridą) sunaudojo savo kelionėms į regionus, kur rengė vienos istorikės parašytos knygos pristatymo vakarus-paskaitas, nieko bendro neturinčias su jo veikla Teisės ir teisėtvarkos komitete.
 
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, jis neturėjo jos pavedimo susitikimuose atstovauti komitetui, konservatorius, pasak jos, tuose susitikimuose net nebuvo pristatomas kaip komiteto pirmininko pavaduotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 00:30

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, kad Viktoras Pranckietis savo viešais pasisakymais etikos nepažeidė, pats Seimo pirmininkas sako, kad tokį sprendimą priima natūraliai.
 
„Protas visada laimi”, – Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.
 
LVSŽ lyderiui Ramūnui Karbauskiui po etikos sargų sprendimo pareiškus, kad kreipsis į partijos valdybą dėl V. Pranckiečio šalinimo iš „valstiečių” gretų, pats V. Pranckietis sako, kad, Tarybai nusprendus šį klausimą svarstyti, jis nesuteiks partijai galimybių jį šalinti.
 
„R. Karbauskio idealistinis siekimas pašalinti mane – jau besitęsiantis dalykas labai ilgai, ir aš manau, kad to proto užtekti turėtų ne tik Etikos komisijai, bet, jeigu Taryba priimtų svarstyti šį klausimą, aš Tarybai nesuteikčiau malonumo pašalinti mane iš partijos ir iš šios partijos pasitraukčiau pats. Jeigu aš nereikalingas partijai, tai tada ten neturiu būti”, – pridūrė V. Pranckietis, pabrėžęs, kad partijos narius gerbia.
 
„Tai yra didžiulė žinia partijos ir Tarybos nariams, kad tris valandas svarstė tokį paprastą dalyką, tai daug ką reiškia”, – svarstė V. Pranckietis.
 
Seimo vadovo teigimu, jis kol kas nesvarsto trauktis į kitas partijas.
 
„Aš partiją renkuosi pagal vertybes, ne pagal Karbauskį. (…) Lengviausias sprendimo būdas būtų atkurti šią partiją demokratijos kelyje”, – teigė Seimo pirmininkas.
 
Po LVŽS Etikos sargų sprendimo komisijos pirmininkas Leonas Apšega informavo, kad buvo nuspręsta, jog V. Pranckietis nepažeidė etikos.
 
„Mūsų komisija, apsvarsčiusi visus „prieš“ ir visus „už“, susipažinusi su didele krūva dokumentų, priėmė sprendimą, kad Viktoras Pranckietis nepažeidė etikos normų“, – sakė  L. Apšega.
 
Trečiadienį LVŽS Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje dalyvavo keturi nariai: Eglė Stasiškienė, Inga Matukaitė, Romas Žibas, Leonas Apšega. Į posėdį neatvyko Ausma Miškinienė.
 
2019.07.25; 06:00

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad tai, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį svarstys jo elgesį, jis sužinojo iš žiniasklaidos.
 
Vis dėlto, V. Pranckiečio teigimu, partijos etikos sargai neturėtų svarstyti jo likimą Seimo pirmininko poste.
„Džiaugiuosi, kad nors iš žiniasklaidos sužinojau, kad svarstys. (…) Manau, kad turėtume svarstyti paprastą dalyką – ar aš laikausi Konstitucijos, ar Seimas laikosi Konstitucijos, įstatymų”, – trečiadienį „Žinių radijui” sakė V. Pranckietis.
 
Seimo pirmininko teigimu, LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyva partijos etikos sargams apskųsti jo elgesį yra atsakomybės nuo konkrečių sprendimų perkėlimas su situacija nesusijusiems organams, nes pats R. Karbauskis, pasak V. Pranckiečio, neturi vilties, jog Seimas nubalsuotų už jo pašalinimą iš Seimo vadovo pozicijos.
 
„Manau, kad etikos pažeidimo mano kalbose įžvelgti yra ne taip jau lengva”, – sakė V. Pranckietis, pakartojęs, kad einamų pareigų įsikibęs nesilaiko, tačiau, dar kartą pabrėžė Seimo pirmininkas, jo postas priklauso ne nuo partijos, o nuo Seimo valios.
 
Pasak jo, R. Karbauskio argumentas, kad Seimo pirmininko kėdės reikalauja koalicijos partneriai „socialdarbiečiai” ir dėl to V. Pranckietis turįs trauktis, yra melas.
 
„Vakar „socdarbiečiai” man dar kartą patvirtino, kad jiems to posto nereikia. Tai kada sakoma, kad jiems labai to posto reikia, o jie atėję pasako, kad mums to posto nereikia, tai yra dvigubas žaidimas, kuriame aš nenoriu dalyvauti. Tegul tai būna Seimo sprendimas – aš, be abejo, turėsiu jį gerbti ir kitaip net nesvarstyčiau”, – pabrėžė V. Pranckietis.
 
„Valstiečio” teigimu, sužinojęs, kad bus siūloma jį šalinti iš partijos, jis pats pasitrauktų iš LVŽS.
 
„Jeigu sužinosiu, kad mane rekomenduoja Tarybai išmesti, tai tada labai paprastu būdu, pareikšdamas skyriui, kad aš nebesu partijos narys, aš tapsiu nebe partijos narys”, – sakė V. Pranckietis.
 
Vis dėlto jis pridūrė, kad jaučia partijos kolegų palaikymą.
 
„Labai gerai jaučiuosi, nes kada kalbuosi su skyrių žmonėmis, (…) tai man niekas priėjęs nesako, kad tu turi vykdyti kažkokią valią, o visi priėję pasako – tu turi laikytis”, – kalbėjo V. Pranckietis.
 
Įtampa tarp R. Karbauskio ir V. Pranckiečio vyrauja šiam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje.
 
Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis.
 
Dėl viešų V. Pranckiečio pasisakymų LVŽS lyderis ir partijos valdyba apskundė V. Pranckietį partijos etikos sargams, kuri trečiadienį vertins jo elgesį ir viešus pasisakymus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 06:30

Dėl pasisakymų apie teismus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje atsidūrusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui etikos sargai rekomendavo korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys.

„Atsižvelgiant į tai, kad Vytautas Bakas eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas, ir jo pareikšta nuomonė gali turėti įtakos visuomenei, rekomenduoti jam korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys“, – sakoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtame sprendime. 

Ketvirtadienį už jį balsavo 6 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 3 susilaikė. 

„V. Bako išsakyti žodžiai, etikos sargų vertinimu, nebuvo įžeidžiantys, pabrėžiama, kad tai jo asmeninė nuomonė. Politikas kartojo žodžius – mano manymu, mano įsitikinimu. Komiteto pirmininkas turi gal būt daugiau informacijos, jis buvo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, tačiau manytume, kad vis dėlto reikėtų tuos pasisakymus pateikti taip, kad kaip abejonė būtų keliama, kaip prielaida, o ne kaip tvirtinimas“, – komentuodama sprendimą žurnalistams sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. 

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Teisėjų tarybą, kuri prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema. 

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 09:14

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sako, kad asmenų vadinimas „idiotais“ nedera su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis.

Tai nutarta trečiadienio posėdyje, įvertinus Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymus Seimo narės Agnės Širinskienės bei piliečio atžvilgiu. Juos Seimo narė A. Maldeikienė viešai vadino „idiotais“.

Komisija pripažino, kad žodis „idiotas“ visuomenėje suprantamas niekinamąja, žeminama prasme, o tokie Seimo narės A. Maldeikienės pasisakymai yra laikomi neetiškais ir nepagarbiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 03:00