Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, vasario 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Europos Komisijos atstovų viešnagę Kyjive prašė tolesnės paramos savo šaliai.
 
„Dabar jau akivaizdu, kad taikios Europos svajonę įmanoma įgyvendinti tik kartu su Ukraina ir tik įveikus Rusiją“, – sakė jis ketvirtadienį bendroje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje.
 
V. Zelenskis pabrėžė, kad ES kandidatės statuso suteikimas buvo labai svarbus prieš Maskvą kovojantiems ukrainiečiams. „Ukraina mūšio lauke dabar gina būtent tas vertybes, dėl kurių Europa susivienijo ir vienijasi“, – kalbėjo prezidentas.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
Susitikimuose, be kita ko, buvo kalbama apie siekiamą dešimtąjį ES sankcijų Rusijai paketą. „Šiuo metu matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo, o teroristinė valstybė (Rusija) priešingai, vis sparčiau prisitaiko prie sankcijų“, – konstatavo V. Zelenskis. Kyjivas, anot jo, viliasi, kad tai pasikeis.
 
Ukraina jau daugiau kaip 11 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.02.03; 00:30

Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nepritaria naujoms nuolaidoms Europos Komisijai, kuri, kilus ginčui dėl teismų nepriklausomumo, užblokavo COVID ekonomikos gaivinimo fondo lėšų išmokėjimą Varšuvai.
 
„Daugiau neteiksiu jokių atsakymų į kitos pusės siūlymus“, – sakė A. Duda interviu savaitraščiui „Sieci“, kuris bus paskelbtas pirmadienį ir kurio ištraukos savaitgalį pasirodė provyriausybinėje interneto svetainėje wpolityce.pl.
 
„Mano žiniomis, mes įvykdėme visas sąlygas, kad gautume gaivinimo plano lėšas“, – pridūrė jis.
 
Varšuva turi gauti 35,4 mlrd. eurų, įskaitant 23,9 mlrd. eurų tiesioginių subsidijų, kad galėtų finansuoti atsigavimą po COVID pandemijos.
Europos Sąjunga atsisakė išmokėti lėšas, kol Lenkija neatšauks teisės aktų, kuriais, pasak jos, kėsinamasi į šalies teismų nepriklausomybę.
Prieš metus Europos Teisingumo Teismo priimtu sprendimu Varšuvai buvo daromas papildomas spaudimas – jai skirta vieno milijono eurų per dieną bauda, kol įstatymai bus pakeisti.
 
Reaguodama į tai Lenkija šiek tiek pakeitė savo įstatymus, tačiau Europos Komisija nusprendė, kad pakeitimai nėra pakankami.
Interviu A. Duda taip pat teigė, kad „kairiųjų liberalų stovykla, kurios atstovai sudaro daugumą Komisijoje, nori bet kokia kaina išprovokuoti valdžios pasikeitimą Lenkijoje“.
 
Pasak žiniasklaidos pranešimų, Lenkijos valdančioji nacionalistinė konservatyvioji vyriausybė yra susiskaldžiusi dėl savo pozicijos ginče su Briuseliu, ypač dėl teisėjų nešališkumo testo. Kai kurie valdančiosios partijos nariai pritaria tam, kad būtų pasiūlyta daugiau pakeitimų, siekiant patenkinti Briuselio reikalavimus, o kiti tam prieštarauja.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.11.07; 06:00

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo svarstoma kaip kandidatė tapti Europos Komisijos (EK) vadove, sako užsienio reikalų viceministras, konservatorių partijos vicepirmininkas Jonas Survila.
 
Interviu Eltai komentuodamas šalyje vėl kilusias diskusijas dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Tarybai, J. Survila tvirtino, kad pagrindinė priežastis, kodėl ES lyderiai į EK vadoves 2019 m. pasirinko buvusią Vokietijos gynybos ministrę dešiniųjų europinei šeimai priklausančią Ursula von der Leyen, buvo tai, kad D. Grybauskaitė nepriklauso jokiai partinei Europos politinei šeimai.
 
„Kai buvo sudarinėjama dabartinė Europos Sąjungos Komisija ir ES vadovai rinko kandidatūras pagrindinėms europinėms institucijoms, tame tarpe ir EK, mano žiniomis, viename iš etapų buvo ant stalo padėta ir pasiūlyta buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardė. Bet diskutuojant, kuriai europiniai šeimai ji priklauso – dešiniųjų ar socialistų, ar liberalų, ar žaliųjų – ši kandidatūra buvo atmesta. D. Grybauskaitė nepriklausė nė vienai Europos politinei šeimai. Todėl, deja, galutiniame etape EK vadove ji netapo“, – interviu Eltai sakė J. Survila.
 
„Yra svarbus priklausymas politinėms paneuropinėms partijų šeimoms. Svarbus yra iš šių partijų šeimų tradicijų paisymas. Tai padeda ginti ir nacionalinius interesus. Pavyzdžiu, prieš Europos Vadovų Tarybas atskiri, skirtingoms šeimoms priklausantys vyriausybių ir europinių institucijų vadovai paprastai renkasi į savo formatus koordinuotis pozicijų“, – pridūrė viceministras.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad laukiant EVT, kurioje buvo sprendžiamas išaugusių elektros kainų klausimas, atsinaujino diskusijos dėl to, kas šiame formate turėtų atstovauti Lietuvai. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viename iš interviu užsiminė, jog, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į Europos Vadovų Tarybą.
 
Savo ruožtu prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti.
 
Benas Brunalas (ELTA)

Paulius Saudargas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valdantiesiems konservatoriams priklausantis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad sumaištį į Lietuvos politinį gyvenimą įnešusioje Kaliningrado tranzito istorijoje pralaimėjo ne Vilnius, bet Briuselis, Berlynas ir Vašingtonas. Todėl, neatmeta tikimybės parlamentaras, opozicijos brandinama interpeliacijos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui iniciatyva gali ir išblėsti.
 
„Sprendžiame ne mes vieni. Jeigu laikysime tai kas atsitiko, kad tai yra demokratinio pasaulio pralaimėjimas prieš nedemokratinį pasaulį, kad tai yra apraiška nuolaidžiavimo politikos, neeskalavimo, didžiųjų valstybių minkštesnės politikos apraiška… Tai įgalina laikytis (minties – ELTA), kad tai yra Briuselio pralaimėjimas, kad tai yra Berlyno ar Vašingtono pralaimėjimas, bet ne Vilniaus pralaimėjimas. Lietuva daro tai, ką ji gali padaryti“, – „Žinių radijui“ sakė P. Saudargas.
 
Todėl, tvirtino politikas, nebūtų nieko keisto, jei ir opozicija atsitrauktų nuo idėjos rudenį surengti interpeliaciją G. Landsbergiui. Tuo labiau, leido suprasti konservatorius, kad iš pačios opozicijos jis neišgirdęs konkrečių klausimų ministrui.
 
„Aš negirdėjau opozicijos atstovų, kad mums reikėjo pasielgti taip ir taip, o buvo pasielgta kitaip. Pamąstymai, kad gali visada būtų geriau – tai yra tam tikros svajonės, kad būtų kitaip. Bet realybėje yra tokia ir, man atrodo, Prezidentūra pakankamai nepalankiai vertina interpeliaciją, kiek mes matėme prezidento patarėjo komentarus. Rudenį matysime, ar bus tas klausimas toliau keliamas ir kokiu kampu“, – teigė politikas.
 
„Galbūt opozicija matydama tą situaciją ir atsitrauks“, – pridūrė P. Saudargas.
 
Prezidentūra kritiškai vertina priekaištus, kurie, dažniausiai taikant į dešiniųjų Vyriausybę, pasipylė Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys skeptiškai vertina ir opozicijoje brandinamą idėją rudenį kelti interpeliacijos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui klausimą. Pasak jo, tai yra vienas iš liūdnesnių momentų vertinant, kaip Kaliningrado tranzito istoriją saviems tikslams išnaudojo politikai.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„Man tai buvo vienas iš liūdnesnių elementų visoje temoje diskutuojant, nes tikrai buvo daug aspektų, į kuriuos turėjome kreipti dėmesį ir išlukštenti. Kalbantis ir už uždarų durų, ir kitur“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė K. Budrys.
 
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
 
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
 
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
 
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.07.28; 07:40

Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.

Nors didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) paskelbtos gairės suteikė dar daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė.
 
Anot jos, Kremliaus ruporai Lietuvą ėmė vaizduoti kaip JAV, Jungtinės Karalystės ar Briuselio vietininkę regionę.
 
„Melagingos informacijos sklaidą fiksuojame nuolatos. Bet koks įvykis NATO, ES ar Lietuvos nacionaliniu lygmeniu pritraukia Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesį, kuri įvykius išnaudoja savo tikslams. Didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo birželio 18 d. įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui ir nesiliauja iki šiol. EK paskelbtos gairės, žinoma, davė daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, tačiau ženklaus pokyčio unikaliuose dezinformacijos atvejuose po jų paskelbimo nepastebėjome“, – Eltai teigė D. Daškevičiūtė.
 
Anot analitikės, dezinformacijos kiekis, kaip ir praėjusiomis savaitėmis, išliko stabiliai aukštas. Visgi pradėtas formuoti naratyvas, esą Lietuva neturi savo užsienio politikos.
 
„Pagrindinis naratyvas, piešiamas propagandinės žiniasklaidos, – Lietuva neturi savo užsienio politikos, o yra tiesiog JAV, JK ar Briuselio vietininkė regione. Po EK paskelbtų gairių pastebėjome sustiprėjusį bandymą priešinti Lietuvą ir ES. Šiuos bandymus esame fiksavę ir anksčiau. Nedraugiškos mums žiniasklaidos tikslas yra priešinti Lietuvą su sąjungininkėmis, ar tai būtų NATO, ar ES. Tai yra daroma jau seniai ir įvairiais formatais, naudojantis tais įvykiais, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, vykstant bet kokioms NATO pratyboms Lietuvoje, fiksuojame bandymus sumenkinti NATO gynybinius pajėgumus ar nupaišyti NATO kaip agresyvaus Aljanso portretą. Tokie bandymai mums nėra nauji“, – komentavo ji.
 
D. Daškevičiūtė pažymėjo, kad didžioji dalis dezinformacinio turinio yra rusų kalba, todėl natūraliai nutaikyta į gyventojus, informaciją gaunančius rusų kalba. Visgi, pažymi ji, dezinformacija pasiekia ir platesnę auditoriją.
 
„Žinoma, dezinformaciją skleidžia ne tik rusiška ar baltarusiška žiniasklaida, bet ir oficialūs Kremliaus pareigūnai. Jų žinutės yra verčiamos į kitas kalbas ir pasiekia platesnes auditorijas“, – kalbėjo D. Daškevičiūtė.
 
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
 
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
 
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
 
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.20; 08:23

Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.

Reaguodami į Europos Komisijos (EK) išaiškinimą Liberalų sąjūdžio nariai europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys Raimundas Lopata paskelbė pareiškimą, kuriame ragina Vyriausybę bei prezidentą Gitaną Nausėdą nedaryti jokių nuolaidų Rusijai ir atmesti bet kokius pasiūlymus, leidžiančius sankcionuotoms prekėms per Lietuvą keliauti į Kaliningradą.
 
„Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai“, – feisbuko paskyroje rašo R. Lopata.
 
Politikai ragina prezidentą G. Nausėdą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas.
 
„Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai. ES privalo ir toliau plėsti sankcijas Rusijai“, – akcentuojama pareiškime.
 
Trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes.
 
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.
Petras Auštrevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
 
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
 
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
 
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.15; 05:20

Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas

Dėl trečiadienį atomazgą pasiekusios Kaliningrado krizės Ministrų kabinetas replikų sulaukė ne tik iš opozicijos, tačiau kritikos strėlės skriejo ir iš dalies valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti nuo savo laikysenos net ir spaudžiant Europos Komisijai (EK) ir ES valstybėms.
 
Vyriausybės komunikacija ir priimti strateginiai sprendimai pro akis nepraslydo ir kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Anot jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
 
Politologų teigimu, dešiniųjų Ministrų kabinetas pastaruoju metu nuolat susiduria su krizėmis. Todėl, pažymi jie, darbas nuolatiniame kritikos lauke tapo įprasta situacija. Politologai mano, kad nuo įprastos opozicijos kritikos Vyriausybė gali nusiplauti, tačiau, anot jų, dvi kadencijas šaliai vadovavusios prezidentės priekaištai gali turėti skaudesnių pasekmių.
 
A. Lašas: ilgalaikes pasekmes Vyriausybei įžvelgti sunku
 
Bulius puola. Youtube.com kadras

Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą tiek tarptautinėje erdvėje, tiek šalies viduje – tiek opozicinės partijos, tiek dalis valdančiųjų ir dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė išreiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei. Todėl, A. Lašo nuomone, iš visų pusių skriejančios kritikos strėlės gali pakenkti Ministrų kabineto reputacijai.
 
„Visų pirma, kritika kenkia Vyriausybės reitingams ir vertinimui, turint omenyje, kad D. Grybauskaitė turi turbūt vienareikšmišką dabartinės Vyriausybės rėmėjų ir balsuotojų palaikymą. Todėl akivaizdu, kad jos balsas čia reiškia labai daug. Tik klausimas, ar ta kritika bus ilgalaikė, ar vienkartinė, kurią po savaitės mes užmiršime“, – Eltai komentavo politologas.
 
Anot A. Lašo, šiuo metu dar sunku vertinti, ar kadenciją baigusios prezidentės replikos gali turėti ilgalaikį efektą.
 
Vaikų muštynės

„Gal ne visai užmiršime, bet ilgalaikio efekto reikia palaukti, nes kol kas jis labai neaiškus. Faktas yra tas, kad Vyriausybė nesuvaldė situacijos ir iš esmės bent kiek jau girdėjau iš vidaus, nebuvo išankstinio planavimo, buvo priimti sprendimai nepasitarus su EK, nebuvo išsigryninta pozicija iš anksto, o tiesiog buvo daromi ganėtinai skuboti sprendimai. (…) Tai, kai nėra koordinavimo tarp skirtingų galios centrų Lietuvoje, ir nėra koordinavimo tarp mūsų pačių ir mūsų partnerių, išlenda problemos ir ilgainiui pasidaro nepalanku, jei net savi išsako tokią kritišką poziciją“, – kalbėjo A. Lašas.
 
Tuo tarpu opozicijos kritikos politologas nelikęs sureikšminti, mat, jo teigimu, dažnu atveju išsakyti priekaištai nėra nuoseklūs.
 
„Bet kai kuri ta kritika irgi nėra nuosekli, tarkim, Skvernelis vieną dieną kritikuoja užimtą ambicingą poziciją, kitą dieną jau kritikuoja, kad ji yra neatstovėta. Tai, sakyčiau, skausmingiausia kritika yra iš prezidentės, o opozicija patys mėtosi ir jiems trūksta nuoseklumo“, – kalbėjo A. Lašas.
 
„Bet, kaip ir minėjau, sunku įžvelgti kažkokias didesnes ilgalaikes pasekmes, nes žmonės paprastai reaguoja į vidines pasekmes, kurios Lietuvai šiuo atveju yra minimalios. Tai čia labiau siejasi su žala reputacijai“, – pridūrė jis.
 
R. Urbonaitė: vienintelis būdas išeiti iš situacijos – į kritiką atsakyti argumentuotai
 
Tuo tarpu Rima Urbonaitė mano, kad išsakyta kritika Ministrų kabinetui nėra naujiena. Tačiau, politologės nuomone, galima kelti klausimą, ar priekaištai neturės ilgalaikių pasekmių.
 
„Kritika nėra nauja, Vyriausybė gyvena nuo vienos iki kitos krizės. Dar vienu metu paprastai turi kovoti su keliomis krizėmis, tai nežinau, ar blogiau ir gali būti. Žinoma, dar nėra aišku, kaip į šį klausimą reaguos visuomenė, neturime aiškaus plačios visuomenės pozicionavimo, tai ir sunku įvertinti, kiek tai turės pasekmių Vyriausybės populiarumui“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
 
„Bet aišku, kad D. Grybauskaitės sparnuota frazė nebus nepastebėta. Manau, kad jautriai gali sureaguoti ir valdantieji, ir Vyriausybė, nes kritika yra aštri, o D. Grybauskaitės balsas vis dar yra girdimas. Nors oficialių pareigų ji neužima, nuomonę vis dar gali formuoti, o mes tai ir matome“, – pridūrė politologė.
 
R. Urbonaitės nuomone, vienintelis būdas šiuo metu Vyriausybei išvengti dėl Kaliningrado krizės sulauktos kritikos pasekmių – į išsakytas replikas atsakyti argumentuotai.
 
„Vienintelis būdas apskritai kaip iš to išeiti – argumentuotai atsakyti. (…) Aišku, D. Grybauskaitės pasisakymas dienai ar dviem politinę padangę sudrebins, bet ar čia virs į ilgalaikį debesuotumą ar ilgas liūtis, sunku pasakyti. Tai su kritika viskas gerai, jei į kritiką atsakoma argumentais. Piktintis dėl to, kad jos sulaukei, yra bloga strategija“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
 
Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi
 
Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
 
Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
 
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.
 
Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.
 
Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.
 
„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija.
 
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
 
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
 
Aštri kritika iš D. Grybauskaitės
 
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
 
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.15; 19:17

Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas piktinasi Europos Komisijos (EK) paskelbtomis gairėmis, pagal kurias Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją leidžiama gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
 
Jo teigimu, EK, išgirdusi Kremliaus šantažą, ignoruoja mažųjų šalių partnerių interesus.
 
„Manau, kad EK, išgirdusi Putino šantažą, įsitempė kaip styga ir nebe pirmą kartą kalba, kad nereikia pažeminti Rusijos, leidžiame Putinui išsaugoti veidą. Tik Rusija pasidrasko, europiečiai sustingsta, o tai nėra principinga ar netgi sakyčiau perdėtai pragmatiška kai kurių Europos šalių, kurios turi nedidelę įtaką Europos Komisijoje, pozicija“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
 
„Taip gaunasi, kad, ignoruodami mažųjų narių, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinius interesus, sušvelnindami tranzito reglamentavimą, jie atiduoda Lietuvą Rusijos prekių tranzito koridoriui“, – pridūrė jis.
 
E. Gentvilo nuomone, jei iki šiol Lietuva laikėsi principinės pozicijos ir aiškiai deklaravo, kad draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą privalo būti įgyvendintas, tokiu atveju, anot jo, būtina dar kartą kreiptis į EK.
 
„Nežinau, ką prezidentas EVT yra pasakęs, ar ką yra pasakęs ministras Landsbergis, bet jei jie nėra davę tokio leidimo, Lietuva turi kreiptis į EK ir EVT bei klausti, kas čia darosi. Tačiau tą galima daryti tik tuo atveju, jei mes laikėmės principingos pozicijos iki tol. O jei tik linksėjome galva, sudėtinga kažką beklausinėti“, – svarstė E. Gentvilas.
 
Be to, E. Gentvilas nepanoro komentuoti opozicijos keliamos idėjos dėl Kaliningrado krizės kelti klausimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijos.
 
„Aš nežinau kas kokios pozicijos laikėsi, taip pat aš nesu opozicijos patarėjas, kad patarinėčiau ar daryti, ar nedaryti interpeliacijos. Kartais jie ir tuščioje vietoje gali sugalvoti tą daryti, tai čia aš nekomentuosiu“, – teigė E. Gentvilas.
 
Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
 
Sekmadienį įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.
 
Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimo iš Rusijos per ES teritoriją – draudimas, žiemą bus uždrausta ES šalimis gabenti rusišką naftą.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.14; 06:03

Europos sienos. Slaptai.lt nuotr.

Briuselis, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad Lietuva įpareigota leisti gabenti sankcionuotas prekes, išskyrus ginklus, tarp Rusijos ir jos Kaliningrado eksklavo.
 
Nors tranzitas keliais neleidžiamas, ES vykdomosios valdžios teisinėse gairėse sakoma, kad „nėra tokio draudimo transportui geležinkeliu“ iš Rusijos į jos Kaliningrado avanpostą ir kad jam negalima taikyti visiško draudimo.
 
Rusija pagrasino Baltijos valstybei atsakomaisiais veiksmais, kai Vilnius įvedė griežtus apribojimus prekėms, gabenamoms per jo teritoriją, sakydamas, jog tik taiko ES sankcijas. Maskva pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama panaikintų apribojimus, ir pareiškė, kad pateikė savo skundus Europos institucijoms.
 
„Mes dėl nieko nesiderėjome su Rusija“, paskelbus gaires sakė ES atstovas Ericas Mameris.
 
Europos Komisija (EK) nurodė, kad Lietuva, kaip ir visos ES šalys, turi pareigą „užkirsti kelią visoms įmanomoms ES taikomų ribojamųjų priemonių apėjimo formoms“. Tai turėtų būti daroma taikant „tikslingą, proporcingą ir veiksmingą kontrolę bei kitas tinkamas priemones“, – teigė ES sankcijų vykdymą kontroliuojanti komisija.
Europos muitinės. Slaptai.lt nuotr.
 
Per patikrinimus bus stebimi bet kokie „neįprasti srautai ar prekybos modeliai“, kurie rodytų, jog sankcijos pažeidžiamos, nurodė EK.
 
Kaliningradas užima maždaug pusės Šveicarijos plotą, jame gyvena kiek daugiau nei milijonas žmonių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonosios armijos atplėšta nuo Vokietijos teritorija, Sovietų Sąjungai subyrėjus ir Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, liko atskirta nuo Rusijos žemyninės dalies.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.14; 06:00

Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Sekmadienį įsigalioja ketvirtajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.
 
Dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą pastarosiomis savaitėmis yra kilę ginčų.
 
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) užsimojo parengti naujas gaires dėl sankcijų. Kaip kalbėta viešojoje erdvėje, EK gali nurodyti leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį.
 
Tačiau spėliojant, kaip atrodys Europos Komisijos (EK) rengiamas išaiškinimas dėl sankcijų Rusijai taikymo tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms, vis labiau tikėtinas darosi scenarijus, kad bent jau artimiausiu metu jokių suformuluotų gairių Lietuvai keisti esamą tvarką nebus. Kitaip tariant, gali būti taip, kad Europos Sąjungos struktūros nesiryš artimiausiu metu keisti to, kaip įgyvendinamos sankcijos per Lietuvą gabenamoms rusiškoms prekėms.
 
Eltos gauta neoficiali informacija iš ES struktūrų koridorių rodo, kad viskas krypsta būtent šia linkme. Taigi jau kone kelias savaites laukiamo išaiškinimo, numatančio kitokią nei šiuo metu Lietuva vykdo tranzito kontrolę sankcionuotoms rusiškoms prekėms, gali apskritai nebūti. Tokiu atveju, tikėtina, bent jau iki rudens vidurio, Lietuva ir toliau taikytų Kremlių erzinančias sankcijas kai kurioms į Kaliningrado sritį gabenamoms prekėms.
 
Tokio scenarijaus neatmeta ir europarlamentaras Andrius Kubilius. Kaip pažymėjo ekspremjeras, panašūs scenarijai buvo aptarti dar praėjusią savaitę ir jų, akcentavo A. Kubilius, niekas nepaneigė. Be to, politikas neatmeta tikimybės, kad nerimą bei aistras kėlę klausimai dėl vadinamojo Kaliningrado tranzito bus perimti iš Europos Komisijos ir sprendžiami rudenį vysiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) lygmeniu.
 
Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimas iš Rusijos per ES teritoriją.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.10; 08:00

Briuselis, balandžio 27 d. (dpa-ELTA). ES Komisija oficialiai pradėjo teisinės valstybės mechanizmo procedūrą prieš Vengriją, kuri gali lemti sumažėjusį ES finansavimą.
 
Atitinkamas laiškas į Budapeštą bus išsiųstas trečiadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova. Komisijos vadovė Ursula von der Leyen apie šį žingsnį jau buvo paskelbusi anksčiau šį mėnesį.
 
Vengrija gali tapti pirmąja ES valstybe nare, kuriai dėl teisinės valstybės principų pažeidimų gali būti sumažintas ES finansavimas. Pastaraisiais metais Budapeštas ne kartą konfliktavo su Briuseliu, nes nesilaikė taisyklių dėl teismų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės ir netinkamai naudojo ES lėšas.
 
Dabar Budapeštas gali išsakyti savo poziciją dėl kaltinimų ir, jei reikia, pasiūlyti priemonių padėčiai ištaisyti. EK į tai atsižvelgs spręsdama, ar teikti pasiūlymą dėl ES finansavimo mažinimo kitoms valstybėms narėms.
 
ES teisinės valstybės mechanizmas galioja nuo 2021 metų pradžios. Jo tikslas – užtikrinti, kad pagrindinių taisyklių, pavyzdžiui, valdžių atskyrimo, pažeidimai nebeliktų nenubausti. Tačiau lemiamas veiksnys yra tai, kad dėl pažeidimų gali nukentėti ES lėšų srautas.
Kad šis mechanizmas įsigaliotų, 15 ES valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, turi sutikti nubausti Vengriją. Budapeštas turi keletą galimybių apskųsti šį procesą.
 
Lenkija ir Vengrija save ypač mato naujos priemonės dėmesio centre ir pateikė skundus Europos Teisingumo Teismui. Tačiau vasario mėnesį teismas juos atmetė. Abi valstybės kasmet gauna milijardus iš ES biudžeto.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.04.28; 07:00

Kalėdinis traukinukas. Prieš aštuonerius metus. Vytauto Visocko nuotr.

Seimo narį Petrą Gražulį papiktino Europos Komisijos (EK) rekomendacijos nevartoti žodžio „Kalėdos“.
 
„Prisiminiau filmuką apie tai, kaip Grinčas pavogė Kalėdas. Pasirodo, Kalėdas pavogė ne Grinčas, o Europos Komisija. Šiandien tai tik tai rekomendacija,  o kitais metais nebus galima puošti eglutės“,- ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime piktinosi P. Gražulis.
 
Jis priminė, kad atėjus rusų okupantui buvo uždraustas Kalėdų senelis, kuris buvo pervadintas Seneliu šalčiu.
 
„Nebus galima vartoti žodžių „vyras“ ir „moteris“,  „tėvas“ ir „mama“, bus tiktai „ono“. Kur einame?“,- piktinosi emocijų neslėpęs parlamentaras, pridūręs, kad net košmariškame sapne tokių dalykų negalima būtų susapnuoti.
 
Kadaise buvo tokios Kalėdos. Vytauto Visocko nuotr.

Beje, kalbėdamas spaudos konferencijoje jis pažadėjo nevartoti žodžių „ponai ir ponios“. „Esu labai nuolankus tarnas Europos Komisijos, aš vartosiu „gerbiami draugai“, kaip buvo kreipiamasi  sovietiniais laikais“,- ironizavo politikas.
 
Kaip pranešė žiniasklaida, EK parengė rekomendacijas vidaus naudojimui, kurių tikslas buvo skatinti nediskriminuojamą komunikaciją, riboti tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ir religiją vartojimą.
 
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pavyzdžiui, Europos institucijų darbuotojams buvo siūloma vadinti Kalėdų šventes „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Be to, dokumente buvo rekomenduojama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“.
 
Taip pat buvo pranešta, kad tai buvo tik rekomendacija, bet galiausiai dokumentas buvo atšauktas, jis bus tobulinamas.
 
Spaudos konferencijoje P. Gražulis piktinosi ne tik dėl EK rekomenduoto žodyno, bet ir dėl šiuo metu ypač suaktyvėjusio jo puolimo, kuris, parlamentaro įsitikinimu, susijęs su jo aktyvia politine veikla.
 
Nepaisant to, kad yra įsuktas į teismų karuselę, į pasiaiškinimus dėl esą greičio viršijimo,  dėl galimybių paso, politikas sakė, kad „niekada neišvers kailio“.
 
Spaudos konferencijoje P. Gražulis kritikavo dabartinę valdžią ir kvietė  prisijungti prie jo vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų-tautininkų). „Kviečiu visus geros valios žmones ateiti ir jungtis prie mūsų partijos, stiprėkime.  Pabandykime demokratiniu būdu išvaduoti Lietuvą iš šitos motervyriausybės“, – ragino P. Gražulis.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.12.02; 13:38
 

Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.

Roma, lapkričio 30 d. (ELTA). Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas nesutinka su Europos Komisijos (EK) rekomendacijomis atsisakyti lytį apibūdinančių kreipinių ir nevartoti žodžio „Kalėdos“. Jo komentarą antradienį skelbia portalas „Vatican News“.
 
„Pastangas užkirsti kelią diskriminacijai laikau teisingomis, – pareiškė dvasininkas. – Bet, mano manymu, tai (EK rekomendacijos) tikrai nėra tinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Nes galiausiai šitaip galima sužlugdyti, sunaikinti žmogų“. Anot kardinolo, tie, „kurie neigia tikrovę, kelia sau didelį pavojų“.
 
Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.

Kaip pažymėjo P. Parolinas, „Europa už savo gyvavimą ir savo tapatybę yra dėkinga daugeliui indėlių“. „Mes, žinoma, negalime pamiršti, kad vienas svarbiausių indėlių, jeigu ne pats svarbiausias, buvo pati krikščionybė. Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę“, – pabrėžė Šventojo Sosto valstybės sekretorius.
 
Anksčiau laikraštis „La Repubblica“ pranešė, jog EK parengė rekomendacijas vidaus naudojimui. Pasak leidinio, 32 puslapių dokumento tikslas buvo skatinti nediskriminuojančią komunikaciją, riboti tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ir religiją vartojimą.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
 
Pavyzdžiui, Europos institucijų darbuotojams buvo siūloma vadinti Kalėdų šventes „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Be to, dokumente buvo rekomenduojama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“.
 
„Tai buvo rekomendacija, kurios tikslas – atskleisti Europos kultūros įvairovę. Ji nebuvo privaloma. Galiausiai dokumentas buvo atšauktas, jis bus tobulinamas“, – pranešė antradienį oficialus EK komisijos atstovas Ericas Mameris.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.01; 06:00

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo tvirtai ginti ES teisės viršenybę, kai Lenkijos Konstitucinis teismas paskelbė nuosprendį, kad tam tikri Bendrijos teisės aktai neatitinka šalies Konstitucijos.
 
Pavadindama Europos Sąjungą „vertybių ir įstatymų bendruomene“, U. von der Leyen teigė, kad blokas „gins pamatinius mūsų Sąjungos teisinės santvarkos principus. Jais remiasi 450 mln. europiečių“, sakoma pranešime.
 
EK pirmininkė nurodė esanti „labai sunerimusi“ dėl pastarųjų įvykių ir nurodė Komisijai „atidžiai ir greitai“ išanalizuoti teismo Varšuvoje sprendimą.
 
Visi ES aukščiausios instancijos teismo spendimai „įpareigoja visų šalių narių valdžios institucijas, įskaitant nacionalinius teismus“, teigė U. von der Leyen. Komisija, anot jos, „pasinaudos visais turimais įgaliojimais, kad galėtų tai užtikrinti“.
 
Lenkija jau kelis metus nesutaria su EK dėl šalyje įvykdytos teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, kenkia teisėjų nepriklausomumui. Reforma taip pat sulaukė ES Teisingumo Teismo smerkimo, o Komisija įšaldė Lenkijai numatytas lėšas iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.09; 08:41

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį inicijavo teisinį procesą prieš ES narių Vengrijos ir Lenkijos konservatyvias vyriausybes dėl jų priimtų priemonių, kurios laikomos diskriminuojančiomis LGBT bendruomenei priklausančius žmones.
 
„Europa niekuomet neleis stigmatizuoti kurių nors mūsų visuomenės dalių: nesvarbu, ar tai būtų daroma dėl to, ką jie myli, dėl jų amžiaus, tautybės, politinių pažiūrų ar religinių įsitikinimų“, – sakoma EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.16; 08:00

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad nėra griežto termino, kada ekonomikos gaivinimo planas turėtų būti pateiktas Europos Komisijai (EK).
 
„EK visada pabrėžia, kad plano svarstymas privalo būti atviras, kad planas turėtų kuo platesnį visuomenės palaikymą. Tačiau griežto termino, kada planas turėtų būti pateiktas, tikrai nėra. Yra pateikusios 14 šalių narių, yra šalių narių grupė, tarp jų ir Lietuva, identifikavusi, kad teiks planą gegužės viduryje, ir yra bent 5 šalys narės, kurios yra identifikavusios, kad planą pateiks gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir tame nėra jokios tragedijos, nėra jokių varžybų“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Sinkevičius.
 
Jis akcentavo, kad svarbiausia, jog planas būtų kokybiškas.
 
„Kokybė yra aiškumas ir konkretumas, reformos, kurios turėtų aiškius tikslus, aiškius planus, kaip tikslų bus pasiekta, ir tuomet finansavimo pagrindimas, kam ir kokios sumos yra reikalingos finansuoti, nes tai nėra investicijų planas, tai pirmiausia ir šiokia tokia reformų darbotvarkė“, – sakė V. Sinkevičius.
 
Pasak eurokomisaro, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali padėti Vyriausybei įgyvendinti „gyvybiškai svarbias reformas.“
 
„Tai svarbus finansavimas ir EK jį mato kaip itin svarbią finansinę priemonę finansuoti įsisenėjusias problemas, reformas sektoriuose, kuriuose jos nebuvo įgyvendintos. Planas vadinasi gaivinimo ir atsparumo ir pagal šalies ekonomikos požymius galbūt čia gaivinti nieko nereikia, bet atsparumas tikrai niekam nepakenkė ir, aišku, kad Lietuvoje yra sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Ši priemonė yra turbūt savalaikė ir gali padėti Vyriausybei sėkmingai įgyvendinti gyvybiškai reikalingas reformas“, – sakė V. Sinkevičius.
 
Jis priminė, kad EK rekomendacijose Lietuvai viena iš pagrindinių sričių, apie kurią kalbama, yra socialinė politika, pagalba žmonėms, ypač regionuose, netekus darbo ir panašiais klausimais, taip pat švietimas, sveikatos apsaugos sistema ir jos kokybė.
 
Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
 
„Naujos kartos Lietuva“ plano projekte 37 proc., arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų)., 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui 9 proc. (200 mln. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.10; 09:00

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kaip ir visoje ES, Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį. Ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
 
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį.
 
Europos Komisija 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
 
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas ES baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
 
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 metų paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 metų paskutinį spalio sekmadienį.
 
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
 
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 00:01

Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kontroversišką ir ilgai lauktą migracijos susitarimą, kuriuo siekiama reformuoti fragmentišką ir perkrautą prieglobsčio prašymo sistemą.
 
Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.
 
Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.
 
EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.
 
Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.
 
Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.
 
EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.
 
Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 00:30

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Nepaisydama perspėjimų iš Maskvos, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie finansinę paramą naujojo demokratijos judėjimo Baltarusijoje šalininkams.
 
Europos Komisija skirs 2 mln. eurų represijų ir netoleruotino valstybinio smurto aukoms, pareiškė U. von der Leyen trečiadienį Briuselyje po specialaus ES viršūnių susitikimo. Be to, milijonas eurų bus skirta civilinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai paremti.
 
Dabar svarbiau nei kada nors anksčiau paremti žmones Baltarusijoje, kalbėjo Komisijos vadovė. „Mes esame pusėje tų Baltarusijos žmonių, kurie nori pagrindinių laisvių ir demokratijos“, – pridūrė ji.
 
Nepriklausomai nuo įvykių po ginčytinų prezidento rinkimų, dar 50 mln. eurų, U. von der Leyen teigimu, numatyta kaip pagalba koronakrizės paveiktam Baltarusijos sveikatos sektoriui.
 
Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje prasidėjo didelės demonstracijos prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš ES viršūnių susitikimą per pokalbius telefonu su ES politikais įspėjo dėl mėginimų „iš išorės kištis į (Baltarusijos) Respublikos reikalus“. Tai esą gali dar labiau paaštrinti padėtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 00:30

Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Lenkija turi imtis „ryžtingų veiksmų“ dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neskirti ES miestų partnerystės programos lėšų šešioms Lenkijos miestų savivaldybėms, kurios priėmė prieš LGBT nukreiptas rezoliucijas, pareiškė Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro.
 
Už lygybę atsakingą eurokomisarė Helena Dalli tviteryje teigė, kad EK atmetė Lenkijos miestų prašymus skirti lėšas, nes „ES vertybės ir pagrindinės žmonių teisės turi būti gerbiamos valstybėse narėse ir valstybinių institucijų“.
 
EK atstovas Adalbertas Jahnzas atsisakė įvardyti, kurių miestų prašymai gauti finansavimą buvo atmesti, nes EK esą neatskleidžia informacijos apie nesėkmingas programos paraiškas.
 
Z. Ziobro teigimu, dėl tokio „neteisėto spaudimo ir neteisėtų Europos Komisijos veiksmų, Lenkijos Vyriausybės pareiga yra ginti savivaldybes“.
Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Ginsime teisę nuo neteisėtų ES veiksmų, kad apsaugotume teisinę valstybę“, – teigė Z. Ziobro.
 
Iki šiol apie 50 Lenkijos miestų ir miestelių savivaldybių, daugiausia šalies pietryčiuose, priėmė teisiškai neįpareigojančias rezoliucijas, nukreiptas „prieš LGBT ideologiją“. Šie sprendimai susilaukė prieštaringo vertinimo tiek Lenkijos viduje, tiek ir užsienyje.
 
Dar 40 savivaldybių priėmė panašias rezoliucijas, kuriose tiesiogiai neminima LGBT santrumpa, tačiau pasisakoma už „santuokos kaip vyro ir moters sąjungos apsaugą“ ir „vaikų apsaugą nuo moralinio sugedimo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 02:00